Page 1

Savas kampas

2004 Lapkritis

Nr.1(7)

Skaudvilės vidurinės mokyklos laikraštis

,,...Neprisimenu, kuri tai buvo 1944-ųjų metų diena, kai į Švietimo skyrių atvyko kelių asmenų delegacija su man netikėtu rimtu prašymu—leisti atidaryti Skaudvilėje gimnaziją. Delegacijai vadovavo Jurgis Fledžinskas, vėliau tapęs smuikininku, konservatorijos profesoriumi. Skaudviliškių prašymas man buvo gana suprantamas, tačiau kartu ir netikėtas. Ką gi daryti? Nuo kada? ...Gimnazija buvo atidaryta. Tiktai dėl patalpų stokos 1944 metais veikė ne 8, bet 5 gimnazijos klasės”. “...Darbas gimnazijoje prasidėjo pavėluotai ir sunkiomis sąlygomis...Mokslo metai prasideda lapkričio mėnesį.”. Ištrauka iš E. Krencienės knygos ,,Mūsų būties vieta— Skaudvilė”.

Mieli mokiniai ir mokytojai, šie metai mūsų mokyklai – jubiliejiniai. Pavasarį mokyklą baigia 60-oji abiturientų laida. Manome, ši šventė mums dar didesnė, nes mokomės ką tik atnaujintoje mokykloje. Tai didžiulė vyriausybės, Tauragės apskrities ir savivaldybės dovana mums. Lapkritis laikomas mokyklos atidarymo mėnesiu – Gimtadieniu. &ors dėl mokyklos remonto darbų šventę nukeliame į pavasarį, vis tiek šia proga norime Jus pasveikinti ir palinkėti geros sveikatos, darbštumo, sėkmės, asmeninės laimės, gražių akimirkų. Būkime rūpestingi ir tvarkingi savos mokyklos šeimininkai. Administracija Kiekvienas mūsų atsimename save, šešerių—septynerių metų vaikelį, kai spurdėdami iš džiaugsmo, nekantrumo, netvirtai laikydami gėlės žiedą, pirmą kartą pravėrėme mokyklos duris. Mokykla tapo antraisiais namais.. Joje mes pažinome pirmąją raidę, pirmąjį skaičių. Skubėdami iš klasės į klasę, be paliovos ją keikiame...Tačiau netrunka prabėgti dvylika metų. Tada tie patys buvę mažyliai užveria ilgai varstytas mokyklos duris. Užveria visam laikui, palikdami gražiausius metus, prisiminimus ir troškimus... Tada mokykla sušvyti tarsi gaivinantis rasos lašelis. Sušvyti ir nyksta... Sigita Skiriūtė,11h

Mokyklos renovacija po 60-ties metų— puiki dovana mokyklai GIMTADIE"IO proga

J. Fledžinskas

Svečiai (iš kairės) D. Ignotas, P. Petrošius, V. Karbauskis perkerpa mokyklos atidarymo juostelę


„PER GYVENIMĄ – GYVENIMUI“. Projekto autorės ir vykdytojos mokytojos J. Gužauskienė, D. Beinarytė, R. Kaminskienė, J. Čejauskytė. Šių mokytojų dėka mokyklos renginiams laimėta 800 litų. Lig šiol jie dar nepanaudoti. „ANČIA“. Projekto autorės ir vykdytojos mokytojos R. Kaminskienė, D. Beinarytė, J. Gužauskienė, J. Čejauskytė, R. Gudavičienė, V. Verpečinskienė. Šiam projektui vykdyti laimėti 2000 litų. Daugelis mūsų mokyklos mokinių turėjo puikią galimybę pasimaudyti Baltijos jūroje, pasivaikščioti gražiosios Palangos gatvėmis. „GYVENK SVEIKAI“. Projekto autorės ir vykdytojos pradinių klasių mokytojos K. Greičienė, R. Marozienė, J. Gužauskienė, S. Anulienė. Buvo prašyti 2300 litų. Skirta – 2000. Šie pinigai skirti tik pradinių klasių mokiniams, daugiausia – sportiniam inventoriui pirkti.

„SAVAS KAMPAS“. Projekto autoriai ir vykdytojai mokytojai O. Sungailienė, R. Marozienė, E. Jurkšaitienė, G. Marozas. Laimėtas kompiuteris mokyklos laikraščio leidybai. „KOMPIUTERIS LIETUVIŲ KALBOS PAMOKOJE“. Projekto autoriai ir vykdytojai lietuvių kalbos mokytojai O. Sungailienė, R. Lukšienė, S. Krušinskienė, A. Petkus. Laimėtas kompiuteris lietuvių kalbos kabinetams.

mokytojams, rašiusiems projektus. Direkt. pavad. L. Visockienei už pirmųjų 3-jų kuravimą..

mokytojai Stanislavai Krušinskienei už ilgametį darbą mūsų mokykloje.

Miela mokytoja, Kaip greitai b÷ga dienos nežabotos, Pripildytos darbų, svajonių ir vilties. Kasdien tarsi atakon Tu eini kovoti Už šviesą, g÷rį, žmogų ateities. Šiandieną ačiū tariam Tau visi Tu—neišsenkanti versm÷ esi: Išleidai vienus, sutikai kitus Ir taip išdalinai dienas, metus… Tegul visada Jus lydi laim÷, visokeriopa s÷km÷. Jūsų kolegos ir mokiniai

Kaip žinia, šie metai Lietuvoje yra paskelbti Kalbos ir knygos metais. Džiugu, kad mūsų mokyklos mokytojos E. Krencienė ir R. Zelbienė bei mokinė D. Stroputė išleido savo knygas, kurias pristatė Skaudvilės bendruomenei. E. Krencienės ,,Mūsų būties vieta — Skaudvilė”, R. Zelbienės ,,Prie Ančios versmės” ir D. Stroputės “Įsimylėjau gyvenimą” — puiki kūrėjų dovana Skaudvilei.


Gudaitytė Andžela, mokytoja Į Italiją kartu su rolina važiavome iš per Austriją. Čia ir gražiausius vaizdus.

dukra KaVokietijos pamatėme Tai buvo

Alpių kalnai, kurie užburia savo grožiu kiekvieną. Nesuskaičiuojama daugybė baltų pilių, skendinčių kalnų žalumoje, o naktį šviečiančių ryškiausiomis spalvomis, ilgai išlieka atminty. Manau, niekas nenustebs išgirdęs, jog Italija - labai graži šalis. Gyvenome mes mieste, kuris buvo 8 km nuo Venecijos. Gyvenimas ten virė visą parą. Gatvės net naktį nebūdavo tuščios. Tarp vietinių gyventojų pastebėjome daug įvairių tautybių žmonių, be abejo, daug turistų. Žmonės ten tikrai draugiški, kalbino ir sveikinosi net visai nepažįstami. Į Veneciją plaukėme laivu. Iki Venecijos širdies - „Švento Marko“ aikštės - ėjome ilgai,

įveikdamos begalinius siaurų gatvelių labirintus. Suvenyrų parduotuvės, muziejai, kavinės, siūlančios įmantriausius valgius, mirgėte mirgėjo. Pasiekus „Šv. Marko“ aikštę, mus pasitiko smuiko ir fortepijono garsai,

daugybė žmonių ir jūra balan-

džių. Tačiau nuostabiausias ir puošniausias aikštės akcentas tai Šv. Marko bazilika, kuri buvo pastatyta 828 – 832 metais. Dabar joje nuostabaus grožio muziejus, prie kurio durų driekiasi ilga eilė turistų. Neįmanoma aprašyti Venecijos grožio, reikia jį pamatyti. Galybė tiltų, kanalų, gondolų užburia ir keri. Maudytis važiuodavome į miestą, kuris priminė Palangą, tačiau daug didesnis, su dangų remiančiais viešbučiais, nuostabiais paplūdimiais, kuriuose nematėme nė mažiausios šiukšlelės. Adrijos jūra labai šilta ir labai sūri, tačiau ji buvo didelis malonumas varginančiame Italijos vasaros karštyje.


Regina Lukšienė, mokytoja Praėjusi vasara man padovanojo puikią dovaną - kelionę į Daniją. Danija - nedidelė šalis, daug kuo panaši į Lietuvą, tačiau ir kitokia. Susipažinau su gražiu kraštovaizdžiu. Įsimintiniausia, kad teko važiuoti keliu, kurio vienoje pusėje Baltijos jūra, kitoje - Šiaurės, pabraidyti ir vienos, ir kitos vandenyse tuo pačiu metu. (Baltija šaltesnė!) Danai gali sau leisti mašinomis važiuoti pajūriu, vaikščioti po smėlio kopas, čiuožti nuo kopos lyg nuo sniego kalvos. Senosios Danijos gyvenimo momentai pristatomi muziejuje, panašiame į mūsų Rumšiškes. Mačiau, kaip anksčiau gamino sviestą(net ragavau), pjovė rąstus, kasė durpes, drožė medžio dirbinius, siuvo iš kailio. Kas nori, gali viską išbandyti. Danijoje galima aplankyti ir pilių. Įdomu tai, kad Egeskove aplankiau pilį, kurios vienoje dalyje tebegyvena šeimininkas - grafas Michaelis Ahlefeldtas, o kitoje eksponuojami pilies istoriją atspindintys dalykai. Danai didžiuojasi savo praeitimi, todėl labai gerbia karališkąją šeimą, kuri simbolizuoja anuos laikus, yra amžinųjų vertybių saugotoja. Kopenhagoje gėrėjausi karališkaisiais apartamentais, stebėjau, kaip keičiasi rūmų sargyba. Danijoje artimiau susipažinau su pasakų kūrėju H. K. Andersenu. Sužavėjo prie muziejaus stovintys rūmai (maketai), prie kurių būsimieji aktoriai vaidino ištraukas iš Anderseno pasakų. Muziejuje užsidėjusi ausines klausiausi pasakų lietuviškai, knygų lentynose gulėjo ir lietuvių kalba išleistos rašytojo knygos. Danijoje labai vertinamas mokslas. Ten mokytojas nebūtinai Prie H. K. Anderseno paminklo turi aukštajį išsilavinimą, todėl buvo stebimasi, kad Lietuvoje visi mokytojai siekia aukštojo mokslo. Moksleiviai yra gana išprusę. Po pamokų jie būna užsiėmę įvairiausioje veikloje. Jiems būtų keista, kad mūsų moksleivis niekur nedalyvauja, niekuo neužsiima, niekuo nesidomi.

Kad mūsų mokykla būtų tokia, kokią šiandien turime,

Lietuvos ūkio ministrui P. Čėsnai, Vyriausybės kancleriui Z. Kaminskui, Valstybės sekretoriui D. Ignotui, Seimo nariui V. Karbauskiui, Apskrities viršininkui A. Beišiui, Tauragės savivaldybės merui P. Petrošiui

Prie paminklo Undinėlei

Už atliktus renovacijos darbus DĖKOJAME GE)RA)GOVUI AB ,,KLAIPĖDOS APDAILA” SUBRA)GOVAMS: 1. LANGAI. VIDAUS APDAILA UAB ,,ALTAUSTA” 2. ELEKTROS DARBAI UAB ,,ELVARADAS” 3. SANTECHNIKA. ŠILDYMAS UAB ,,META” 4. FASADAI UAB ,,FASADŲ ARTELĖ”

Už nuolatinį rūpestį renovacijos darbais dėkojame mokyklos l.e.direkt. pareigas Onai Sungailienei ir pavaduotojui V. Blauzdžiui.

Mokyklos ir miestelio bendruomenė


Reda Gudavičienė, mokytoja

)uostabi kelionė Projektas “A"ČIA“ buvo tinkamai įvertintas, ir Tauragės rajono savivaldybė skyrė lėšų Gedgaudiškės mokinių vasaros poilsiui organizuoti. Moksleiviai su vadovėmis Reda Gudavičiene ir Violeta Verpečinskiene vyko į Palangą. Apsistojo Nemersetos poilsio namuose. Aplankė grafo Tiškevičiaus rūmus Palangoje, keltu kėlėsi į Smiltynę, pabuvojo Jūrų muziejuje, stebėjo

delfinų ir jūrų liūtų pasirodymą. Palangoje, Basanavičiaus gatvėje esančiuose atrakcijonuose, vaikai galėjo pasivažinėti mašinytėmis, žaisti, išdykauti, linksmintis.. Visi grįžo namo pailsėję, kupini įspūdžių ir puikios nuotaikos. Jūra, saulė, smėlis, kopos buvo nepakartojami. Šią kelionę vaikai prisimins ilgai ilgai, ir pasak jų pačių…gal net visą gyvenimą… Esame dėkingi Tauragės raj. savivaldybei už lėšas, skirtas vaikų vasaros poilsiui.

Stovyklautojai prie įspūdingo laivo

E. Mosteikaitė, R. Šiurytė, P. Urbonaitė, G. Skarbaliūtė, 7a Šnekiname mūsų mokyklos mokytoją Gediminą Marozą, vieną iš stovyklos “PRAKALBI)K MEDĮ“ vadovų. Papasakokite apie stovyklą. Projekte jau antri metai dalyvavo mokiniai iš trijų mokyklų: Žygaičių, Dauglaukio ir Skaudvilės, iš viso 24 mokiniai. Šį projektą remia Švedijos lietuvių bendruomenė. Iš šios šalies net seni baldai buvo atgabenti. Mūsų tikslas – juos restauruoti. Šio darbo mokė restauratorius iš Vilniaus. Tai ganėtinai sunkus darbas. Mokiniai baldus ir puošdavo, o puošybos meno mokė dailininkė iš Žemaičių Naumiesčio. Šiemet veiklą paįvairinome – piešėme ant akmens. Žygaičiuose „pražydo“ ne vienas didesnis ar mažesnis akmuo. Keletą mažesnių parsivežė mokiniai namo. Ar mokiniams reikėjo mokėti? Ne. Viskas buvo nemokamai: ir maitinimas, ir įvairūs gardėsiai, ir ekskursija. Be to, vaikai gavo ir darbo drabužius bei labdaros. Ar kitais metais stovykla dar bus? Tikimės, kad taip. Atvykę švedai džiaugėsi mūsų mokinių darbštumu ir padarytais darbais. Kaip mokiniams patekti į šią

stovyklą? Baigiantis mokslo metams turėtų pareikšti norą. Beje, turėtų nebijoti darbo ir mokytis 5 -10 klasėje. Pakalbinome keletą stovyklautojų: šeštokus Ričardą Stanevičių, Dovydą Marozą, septintokus Andrių Zubricką, Rimvydą Visockį. Kas stovykloje labiausiai patiko ir kodėl? ANDRIUS Z: Man labiausiai patiko žaisti futbolą, nes ir laimėjusių, ir pralaimėjusių komandoms buvo dalinami traškučiai ir ledai. RIMVYDAS V.: Man taip pat labiausiai patiko žaisti futbolą, kadangi šis žaidimas yra mano mėgstamiausia sporto šaka. DOVYDAS M.: Restauruoti baldus. Labai patiko ekskursija į Rumšiškes. RIČARDAS S.: Man tai patiko viskas: maistas, darbas, ekskursija, piešti ant akmenų. Vieną net mamai lauktuvių parvežiau. Ar kas nors stovykloje jums nepatiko? Visi tvirtino: Viskas buvo PUIKU! Mielai būtume pasilikę ilgesniam laikui. Nepatiko tik žygaitiškiai. Amžinai „kabinos“. Lyg ko veikti neturėtų. Kaip manote, ko išmokote stovyklaudami? ANDRIUS Z.: dažyti akmenis,

restauruoti baldus. Susipažinau su naujais draugais. Kokias išdaigas krėtėte stovykloje? ANDRIUS ir RIMVYDAS: Iškabindavome lovos galą ir, kai draugas šokdavo gultis, lova sugriūdavo. Visiems būdavo juoko. Ar kitiems patartumėte nuvykti į panašią stovyklą ir kodėl? ANDRIUS Z.: Taip! Važiuokite visi, kas tik gali, nes ten fantastiškai įdomu ir linksma. VISI entuziastingai pritarė Andriui.

VISIEMS, KAS "EABEJI"GAS!

MOKSLEIVIAI, TĖVELIAI! RAŠYKITE, SKELBKITĖS, REKLAMUOKITĖS! Būsime dėkingi! Redkolegija


Indrė Adomavičiūtė, 11 r Tradicinės vienuoliktokų krikštynos vyko rugsėjo mėnesį. Jos prasidėjo 16 val. mokyklos kieme. Visų trijų 11 - tų klasių mokinius suporavo ir surakino geležinėmis grandinėmis. O porų kojas suklijavo lipnia juosta. Taip ir vedė aplinkui mokyklą į daubą. Leidžiantis į ją, daug kas slydo ir virto, tačiau, regis, rimtų traumų niekas nepatyrė. Dvyliktokai vaikščiojo apie mus ”apsiginklavę“ buteliukais su neaiškios kilmės skysčiu - nepaklusniems krikštijamiesiems. Negana to, liepė visiems atsiklaupti ir kartoti kažkokius žodžius, tačiau mažai kas juos girdėjo. Be to, mus dar apmėtė kiaušiniais ir aplaistė vandeniu.

Taip pakankinę, visus vedė į mokyklos stadioną. Vėl buvome aplaistyti kažkokia balta mase, nuo kurios dvokė sugižusio pieno ir kefyro kvapu. Bet tai, ką netrukus išvydome, pranoko mūsų fantazijas. Įvažiavo gaisrinės mašina! Daug kas pasimetė ir bandė bėgti, tačiau niekam nepavyko. Krikštatėviai buvo paruošę išbandymą: purvo duobę su virš jos ištemptu tinklu. Dvyliktokai mus stūmė į tą duobę ir murdė į purvą, o kad būtų dar „smagiau“, visus, lendančius po tinklu, laistė vandeniu iš gaisrininkų žarnos. Kažkoks pragaras! Visiems išgyvenusiems buvo įsakyta išsirikiuoti eilute, atsiklaupti ir duoti priesaiką, po kurios mums buvo suteikti nauji vardai. Tuo ir baigėsi žiaurių išbandymų kupinos

Honoraras už straipsnį—10 iš lietuvių kalbos

Emilija Jurkšaitienė, mokytoja Saulėtą, auksu pasipuošusią spalio popietę mokyklos dailininkų ir poezijos kūrėjų prisėdęs autobusiukas pasuko Tauragėn, į POEZIJOS RUDE)ĖLĮ, skirtą S. NĖRIES 100 – osioms gimimo metinėms. Čia savo kūrybos eilėraščius skaitė vienuoliktokė Sigita Skiriūtė ir devintokė Eglė Juozėnaitė. Už puikų deklamavimą, nemeluotą artistiškumą, gražią sceninę laikyseną daugybės plojimų susilaukė mūsų Sigita. O mažiausioji (iš visų dalyvių) dailininkė, iliustratorė buvo irgi iš mūsų mokyklos – antrokė Sigutė Kaminskytė. Popietėje atsikvėpėme nuo kasdienybės, pailsėjome, palyginome savo kūrybines jėgas su kitų mokyklų kūrėjais ir...nenusivylėme. Mes tikrai ne blogesni.

krikštynos. Man asmeniškai krikštynos labai patiko, nors abejojau, dalyvauti jose ar ne. Juk tiek būta gąsdinimų! Beje, tai, ką patyrėme, pranoko visas baimes. Žinoma, būtų buvę maloniau, jei susirinkę žiūrovai būtų ir likę tik stebėtojais. Tačiau jie nusprendė pasidaryti sau dar didesnę pramogą ir, prisinešę žalių kiaušinių, laidė į mus. Sako, kliuvo net dvyliktokams. Laimei, greitosios neprireikė.

Solveiga Gerdauskaitė, 10 a

Rugsėjo 26 – oji paskelbta Europos kalbų diena. Mūsų mokykloje ji vyko rugsėjo 30 – ąją. Papuošėme Europos kalbų medį, paruošėme lankstinukus apie Europą, Europos Sąjungą. Didesnį dėmesį skyrėme švietėjiškai veiklai miestelio bendruomenėje. Moksleiviai paruošė informacinius lapelius apie svarbiausias Europos valstybių ypatybes, apie kalbas, Europos Sąjungą. Miestelio gyventojams buvo paruošti klausimai šiomis temomis. Kiekvienas atsakęs galėjo pasitikrinti savo žinias pagal įteiktą informacinį lapelį. Šitaip miestelio žmonės galėjo praplėsti savo žinias. Įdomu tai, kad ne visi žino, kokiai tarmei priklausome mes, skaudviliškiai. Labai juokingi buvo „išversti“ iš žemaičių ”kalbos“ į lietuvių sakiniai: ”Pasidėk drobynas“ ir ”Smagia paimk kūli ir padėk į gorba“. Pabandykite ir jūs!


Odeta Mažikaitė, 12h Šiomis dienomis vis dažniau per televiziją matome žmonių, gyvenančių kituose kraštuose. Aš turėjau galimybę pagyventi svetur, tiesa, neilgai, šią vasarą. Dar nepasibaigus mokslo metams, išvažiavau į Didžiąją Britaniją, į vieną įspūdingiausių miestų pasaulyje – Londoną, pas savo mamą, kuri ten jau daugiau nei dveji metai. Pats Londono miestas mane šiek tiek nuvylė. Tikėjausi rasti gražų, švarų, įspūdingą miestą, tačiau jau pačią pirmąją buvimo dieną pamačiau visai kitokį vaizdą. Miestas primena kaimą, išskyrus 1 – ąją zoną (Londonas skirstomas į 6 zonas). Gatvės pilnos šiukšlių, o pats miestas niūrus. Tačiau visa tai nustelbia centre stovintys nuostabūs pastatai ir dangoraižiai. Pirmoje zonoje yra centras, kuriame daug parduotuvių ir miesto įžymybių: London eye (Londono apžvalgos ratas), Big Ben‘as(tai didelis laikrodis, prie kurio yra Parlamento rūmai), madam Tiuso muziejus (vaškinių figūrų) ir daugelis kitų. Visas šias n įžymybes pamačiau savo akimis. Tiek metų per anglų kalbos pamokas žiūrėjau jų atvirukus ir mokiausi pavadinimus, o dabar ir pati visa tai išvydau. Į akis krito tai, kad eismas Britanijoje priešingos krypties negu Lietuvoje: automobiliai važiuoja kairiąja puse. Pirmomis diePrie apžvalgos rato nomis keletą kartų vos nepakliuvau po ratais, nes žiūrėjau ne į tą pusę. Pastebėjau, kad vairuotojai ten labai drausmingi. Tai taip pat mane nustebino. Lietuvoje, norint pereiti gatvę pėščiųjų perėja, reikia ilgokai palaukti, o ten - priešingai, tu dar nespėji net atsistoti, o jau visos mašinos stoja praleisti. Dažniausiai važinėjausi dviaukščiais autobusais(juos matėte per televiziją) ir “metro“. Rajonas, kuriame gyvenau, yra trečiojoje zonoje. Namai čia vienodi, jie vadinami ,,Viktorijos laikų namais“. Visi sujungti, skiria tik mažos tvorelės prie paradinių durų ir didelės tvoros kieme. Šalia mano namų— parkas (mieste jų labai daug) ir stadionas. Ten dažnai eidavau pasivaikščioti. Rajone, kuriame gyvenau, gyvena nemažai ir lietuvių. Buvo gera girdėti kalbant lietuviškai tokiame tolimame mieste.Lietuvių Londone – labai daug, todėl čia daug parduotuvių su lietuviškomis prekėmis, ypatingai su lietuviška duona, kurią visi taip mėgsta; lietuviškų restoranų su didžiuliais užrašais ,,CEPELINAI“. Žmonės, kurie ilgisi Lietuvos, čia ,,atgauna dūšią“ nors trumpam. Tačiau teko ne tik atostogauti, bet ir padirbėti. Dirbau (tvarkiau kambarius) viename prestižiškiausių Londono viešbučių ,,Marriott County Hall“. Tai penkių žvaigždučių viešbutis, šalia jo - ,,London eye“, o kitoje Thames upės pusėje - ,,Big Ben‘as“. Reikalavimai darbuotojams buvo labai dideli. Nors darbas ir nebuvo sunkus, tačiau labiausiai nuvargindavo kelionė į darbą, kuri trukdavo net 2 valandas į vieną pusę. Kartais tekdavo dirbti ir vakare. Tai pasistenkite įsivaizduoti: keliesi 6:00, dirbi 8 valandas ir dar keletą valandų vakare, jei reikia dirbti. Namo grįžti 12 val. nakties. Rytojaus dieną vėl ta pati rutina. Ačiū Dievui, visa tai tęsėsi tik truputį daugiau nei mėnesį. Paskutines kelias savaites negalėjau sulaukti tos dienos, kada galėsiu važiuoti namo. Jai atėjus, buvau pati laimingiausia. Man nebuvo ten blogai, juk gyvenau su mama, kuri mane labai lepino, tačiau tokiame dideliame mieste Vaškinių figūrų muziejuje sunku pritapti, jautiesi lyg nesavas. Jei dabar manęs kas paklaustų: „Ar norėtum gyventi Londone?“, tai pasakyčiau:,,NE!“. Nors prieš išvažiuodama galvojau atvirkščiai. Liaudies išmintis teigia: ,,Visur gerai, bet namie geriausia“. Honoraras už straipsnį—10 iš lietuvių kalbos


2005/05 nr.1  

2005/05 nr.1

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you