Page 7

Justinas rėmėsi Scotto Hanno knyga „Father who keeps his promises“, kuria stengėsi paaiškinti ir atsakyti į klausimus, kas yra sandora, kodėl ji yra, kokie jos požymiai, kur ir kaip apie tai parašyta. Raktinis šios knygos žodis – sandora, per jį bandoma paaiškinti galybę Šventojo Rašto įvykių, prasmių. Sandora – tai vienas iš raktų, kuris Šventojo Rašto knygas padeda surinkti į vieną darnią visumą. Tai būdas pamatyti, ką ir kaip Dievas daro. Šv. Mišių centras yra Eucharistija – sandoros atnaujinimas, „nes tai yra mano kraujas, Sandoros kraujas, kuris už daugelį išliejamas nuodėmėms atleisti“ (Mt 26, 28). Visų sandorų viršūnė – Jėzus. Pati paprasčiausia sandoros reikšmė yra „sutartis, sandėris, santykis“. Sandoros ir sutarties atitikmuo Biblijoje būtų kaip santuoka ir prostitucija, kaip turėti vergą ir sūnų. Esminis sutarties ir sandoros skirtumas yra toks: sutartyje yra pažadai, įsipareigojimai, o sandoroje yra priesaika. Sutartis kalba apie nuosavybę, o sandora apie santykį. Sutartis – vienas sumoka sumą už namą, kitas gauna tą namą. Sandoroje yra trys asmenys. Čia, kaip ir teisme, yra pasižadėjimas sakyti „tiesą ir tik tiesą, tepadeda man Dievas“. Tai skamba kaip palaiminimas, bet kartu ir kaip prakeiksmas. Tarsi jei kažko nepadarysi, tai yra sakysi netiesą, duosi melagingus parodymus, už tai būsi prakeiktas, nubaustas. Biblijoje Dievas, sudarydamas sandorą su Abraomu, pats duoda priesaiką: „Kai Dievas davė Abraomui pažadus, neturėdamas kuo aukštesniu prisiekti, prisiekė savimi.“ (Žyd 26, 13) Čia kyla klausimas, kodėl Dievas prisiekia, jei jis yra Visagalis. Paskaitų įrašus galite rasti čia: http://bjcentras.lt/artejantys-renginiai/jau-ivyke/20-paskaitu-ciklassandora-tevo-pazadai-raktas-i-sventaji-rasta-2012-10-11-2012-11-12

7

SANDORA – DIEVO PAŽADAI. RAKTAS Į ŠVENTĄJĮ RAŠTĄ

Profile for Romanas Sabakonis

Po Bernardinų skliautais Nr. 7  

Po Bernardinų skliautais Nr. 7  

Profile for romanukas
Advertisement