Page 21

Šeštadienį ryte jaunimas klausėsi dviejų paskaitų. Pranciškoniškojo jaunimo nacionalinis dvasinis asistentas kun. Antanas Blužas OFM kalbėjo tema „Leisk man nešti tikėjimą, kur kankina abejonės“, o kun. Gintaras Blužas OFM – „Krikštas – krikščioniškojo gyvenimo pamatas ir vartai į Bažnyčią“. Šeštadienio programos kulminacija tapo Telšių miesto evangelizacija „Šviesa naktyje“. Jos metu pranciškoniškasis jaunimas pasklido po Telšių gatves, kviesdamas žmones ateiti į katedrą pasimelsti prie Švenčiausiojo Sakramento ir taip atnaujinti bei sustiprinti ryšį su Dievu. Telšių katedroje nusidriekė žmonių eilė, laukiančių susitikimo su Kristumi Švenčiau­ siajame Sakramente.

Liudijimas

Sekmadienį jaunimas giedodamas žygiavo Telšių gatvėmis į šv. Mišias Šv. Antano Padu­ viečio katedroje, kurias aukojo ir homiliją jaunimui sakė vyskupas augziliaras Linas Vo­ dopja­no­vas OFM.

Ypatingos malonės laikas. Nors paskaitos labai neįstrigo, tačiau labai palietė evangelizacija „Šviesa naktyje“. Pirmą kartą susidūriau su šia evangelizacijos forma dar Sielovados forume Kaune 2012 m. rudenį. Šįkart prieš evangeli­ zaciją teko išklausyti keturių dalių paskaitą. Tai paprastas metodas kviesti žmones į bažnyčią. Viskas prasideda Švenčiausiojo Sakra­ mento išstatymu bažnyčioje. Keturios žmonių komandos pri­ sideda prie renginio. Savanoriai iki pat pradžios nežino, į kurią grupę papuls. Pirmoji nuolat meldžiasi bažnyčioje, antroji eina į gatves po­ romis ir kviečia žmones užsukti tuo metu į bažnyčią, trečioji pasitinka atėjusius ir paaiškina visą veiksmą, padeda užrašyti intenciją, paduoda žvakutę, palydi prie altoriaus ir kartu meldžiasi, ketvirtoji grupė – šlovina ir skaito Evangelijos ištrau­ kas. Man teko misija eiti į gatvę. Nors buvo labai šalta ir mano batai buvo jau permirkę nuo sniego, ta­ čiau su užsidegimu išėjau evangeli­ zuoti poroje su Henriku iš Šiaulių. Teko sutikti įvairių žmonių. Vieni buvo skubantys namo ar į par­ duotuvę, ar

21

pasilinksminti vėlų šeštadienio va­ karą. Atrodo, turėtų būti labai pap­ rasta pakviesti žmogų į bažnyčią, tačiau taip nėra. Tenka prisitaikyti prie žmogaus ir atvira širdimi liudyti Kristų. Akys pasidaro didelės, kai ištariami tarsi magiški žodžiai – dabar vyksta adoracija ir Jėzus laukia tavęs. Atrodo, kad jei nelauktų, tai neitų. Sutikome vieną moteriškę, kuri buvo ką tik grįžusi iš Sedos, buvo kažkokiame kon­ certe. Pradžioje sakiusi, kokia yra puiki nuotaika, pabaigoje mestelė­ jo, jog yra pavargusi, tačiau pasu­ ko į bažnyčią. Penki vaikai žaidė su sniegu ir siautė Telšių miesto aikštėje. Mano kolega vyriškai pasi­ kalbėjo su berniukais. Prajuokinęs klausimas buvo: ar nereikės plauti grindų bažnyčioje? Mums grįžtant po pusantros valandos, šie vaikai išėjo iš bažnyčios. Tą patį vakarą ir kitą rytą visi dali­ jomės, kokius žmones sutikome. Džiugu buvo išgirsti, kad daugiau nei pusė kviestų žmonių atėjo. Asmeninis kvietimas veikia! Jėzus laukia mūsų visų. Giedrė

Po Bernardinų skliautais Nr. 7  
Po Bernardinų skliautais Nr. 7  
Advertisement