Issuu on Google+

Rinkosaikðtë 2014 m. birþelio 3 d.

19-ieji leidimo metai

2014 m. birþelio 3 d. Antradienis

Këdainiø rajono laikraðtis

Nr. 62 (2 721)

Kaina 1, 20 Lt

Ðventæ skyrë K. Donelaièiui, teatrui, bet labiausiai – þiûrovui Jovita ÞEBRAUSKAITË

Ðeðtadiená Këdainiø miesto parke ávyko rajono dainø ir ðokiø ðventë, kurioje dalyvavo 81 meno mëgëjø kolektyvas. Renginys buvo pavadintas „Metø laikai“ ir skirtas lietuviø groþinës literatûros pradininko Kristijono Donelaièio gimimo 300-osioms metinëms bei Teatro metams, kokiais yra paskelbti 2014-ieji. Ðventæ organizavo rajono savivaldybë, rengë Këdainiø kultûros centras, o pagrindinis rëmëjas buvo bendrovë „Laumetris“. Dainø ir ðokiø ðventës reþisierë Këdainiø kultûros centro direktorë Ona Mikalauskienë „Rinkos aikðtei“ sakë, kad programoje dalyvavo daugiau kaip 1 tûkst. dainininkø, ðokëjø, muzikantø ir teatro meno mëgëjø. /Nukelta á 2 psl./

Ðventë prasidëjo jos simbolio – rato – atritinimu prie scenos. Ði uþduotis teko vyriðkiams ið Këdainiø kultûros centro Vilainiø skyriaus vyresniøjø liaudiðkø ðokiø grupës „Volungë“.

Këdainietës dalyvauja Iki sukakties – per abejones bandomajame þygyje ir átemptà darbà

Dþestina BORODINAITË

Liks tik 16

Savo tikslo siekti ir tapti vienos kilniausiø ðalies jaunimo iniciatyvø „Misija Sibiras 2014“ dalimi nusprendë ir këdainietë Aurelija Ðataitë bei gudþiûniðkë Rûta Èeidaitë.

Ið visø norinèiøjø dalyvauti misijoje liks tik 16. Tikimës, kad mûsø kraðtietëms pavyks iðlaikyti iðbandymà ir jos drauge su kitø 16 atrinktø „Misija Sibiras 2014“ ekspedicijos dalyviø vyks á tûkstanèius kilometrø nuo Lietuvos nutolusias lietuviø tremties ir kalinimo vietas Sibire.

Patraukë marðrutu

Organizuoja devintus metus

Ðeðtadiená, geguþës 31 dienà, daugiau nei septynios deðimtys jaunuoliø, dalyvaujanèiø bandomajame þygyje, patraukë marðrutu, vingiuojanèiu vaiskia þaluma pasidabinusiais Dzûkijos miðkais, neaplenkianèiu laisvës kovas menanèiø vietoviø ir èia tebegyvenanèiø tragiðkø Lietuvos istorijos ávykiø liudininkø.

Tai jau devintus metus labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ organizuojamas jaunimo pilietiðkumà bei patriotiðkumà ugdantis projektas, nuo kurio pradþios lietuviø tremties ir ákalinimo vietose Sibire jau apsilankë dvylika jaunimo ekspedicijø, sutvarkiusiø apie 100 lietuviðkø kapiniø ir susitikusiø su ten gyvenanèiais lietuviais.

Jovita ÞEBRAUSKAITË

Birþelio 1-osios iðvakarëse, penktadiená, Daugiakultûriame centre buvo iðkilmingai paminëtas Këdainiø policijos centro 10-metis. Renginyje dalyvavo daug sveèiø, bendraminèiø, socialiniø partneriø. /Nukelta á 3 psl./

Tarp renginio sveèiø buvo (ið kairës) E. Lapinskas, dabar vadovaujantis Panevëþio apskrities policijai, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vieðosios tvarkos valdybos virðininkas R. Stukas, buvæs Këdainiø policijos vadovas D. Dobilas, dabar vadovaujantis Kauno miesto Santakos policijos komisariatui, dabartinis Këdainiø policijos vadovas G. Dirmeikis ir Organizacinio poskyrio virðininkë V. Èetrauskienë.

Skaitomiausias rajono laikraðtis Visada daug þiniø, naujienø, aktualijø!


2

2014 m. birþelio 3 d.

Ðventæ skyrë K. Donelaièiui, teatrui, bet labiausiai – þiûrovui

Pavasará atspindëjo jauniausiø ðventës dalyviø atliekamos dainos.

Susëdæ tarp þiûrovø, ðventës pradþios laukia rajono meras R. Diliûnas (kairëje), jo pavaduotoja N. Naujokienë ir rajono savivaldybës administracijos direktoriaus pavaduotojas J. Lukoðevièius (deðinëje).

/Atkelta ið 1 psl./ Kadangi tokie renginiai turi savo specifikà – þiûrovams pasirodo ne pavieniai, o jungtiniai kolektyvai – surinkti toká bûrá þmoniø ið viso rajono ir sujungti juos á didelius kolektyvus buvo gana nelengva. O. Mikalauskienë sakë esanti labai dëkinga visiems dalyviams, ypaè – senjorams ir vaikams, kad jiems vis dar ádomi liaudies muzika, kad jie dþiaugiasi apsirengæ tautiná drabuþá. Renginio reþisierë labai vertina didþiules vyriausiøjø vadovø, chormeisteriø, choreografø, dirigentø pastangas ir teigiamà profesionalø poþiûrá á mëgëjø menà, taip pat pabrëþia, kad be rajono savivaldybës supratimo ir palaikymo nebûtø buvæ ámanoma parengti aranþuoèiø, aprengti kolektyvus, suveþti juos á repeticijas bei ðventæ, atlikti kitø svarbiø darbø. Ðventës rengëjai didelës paspirties sulaukë ir ið bendrovës „Laumetris“. Ji ið metalo pagamino svarbiausià dekoracijà – ratà, kuris simbolizavo ir besikeièianèius metø laikus, ir jungtá tarp skirtingo amþiaus þmoniø, skirtingø epochø. Ði „Laumetrio“ dovana, O. Mikalauskienës þiniomis, kainavo apie 17 tûkst. litø. Galvojant, kaip renginiui suteikti donelaitiðkumo ir kaip susieti anø bei ðiø dienø þmoniø gyvenimà, gimë ne tik rato sukimo, bet ir kitø improvizacijø K. Donelaièio „Metø“ tema idëja.

Pagyvenusieji ðokëjai ðoko vasarai skirtoje ðventës dalyje.

Jaunimëlis ðëlioja kaip ámanydamas. Kà gi, ðventëje atëjo ruduo – poros ieðkojimo metas.

„Ratas ant aðies braðkëdamas sukosi sunkiai“, – poemoje „Metai“ raðë K. Donelaitis. Ði poemos eilutë nuskambëjo per improvizacijà sukant ðventës simbolá. Toká masyvø já iðjudinti ið tiesø buvo nelengva.

Ðtai kokios miklios jaunø ðokëjø kojos.

Ðventëje metø laikus vienà nuo kito atskyrusias improvizacijas sukûrë reþisierë Genovaitë Gustytë-Ðauèiûnienë, sujungusi kelis kolektyvus – Këdainiø kultûros centro vaikø ir jaunimo teatro studijà ,,Polëkis“, to paties centro vaikø folkloro kolektyvà, Këdainiø muzikos mokyklos liau-

Ðeðtadiená surengta rajono dainø ir ðokiø ðventë buvo 34-oji. Gali bûti, kad tarp þiûrovø ir dalyviø buvo gerai þinanèiø ðio renginio istorijà: pirmoji ðventë ávyko 1950-aisiais.

dies instrumentø ansamblá ir Josvainiø tautinës muzikos ansamblá „Auðtaras“. Skirtingiems metø laikams buvo parinkti skirtingi kolektyvai. Pavasará atspindëjo vaikai, vasarà su jos darbais ir Joniniø ðvente – brandaus amþiaus þmonës, rudená, kuris seniau buvo vestuviø metas, – jaunimas, o þiemà – chorai, nes ðis metø laikas buvo susietas su Kalëdomis, kai ðeimos renkasi prie Kûèiø stalo ir kai visi stengiasi ðiai ðventei gráþti namo. Beje, dainø ir ðokiø ðventëje skambëjo vien lietuviðka muzika.

Groja ir dainuoja jungtinë liaudiðkos muzikos kapela.

Daþniausiai veiksmas vienu metu vyko ir ant scenos, ir prie jos, taigi visa erdvë prieðais þiûrovø akis buvo uþpildyta judesio, spalvø ir ðypsenø.

Mëlyna, balta... Nors merginos apsirengusios vasariðkai, þiûrovams ir be þodþiø aiðku: prasidëjo paskutinë ðventës dalis – þiema.


2014 m. birþelio 3 d.

3

Iki sukakties – per abejones ir átemptà darbà /Atkelta ið 1 psl./

Idëjà palaikë vadovas

Këdainiø policijos centro sumanytoja ir ákûrëja D. Mykolaitienë, sëdinti ðalia Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vieðosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus vyresniojo specialisto E. Pliokðèio, ðventëje iðgirdo graþiø þodþiø ir sau, ir visai pareigûnø komandai. /Nuotr. autorës/

„Esu laiminga, pakylëta ir tikiu, kad sulauksime „pilnametystës“ – 18-osios sukakties“, – tokiais savo jausmais ir viltimi praëjusá penktadiená su „Rinkos aikðte“ pasidalino centro sumanytoja ir ákûrëja Policijos komisariato Prevencijos poskyrio virðininkë Danutë Mykolaitienë. Ji yra prisipaþinusi, kad pradþia buvo nelengva, kupina abejoniø, taèiau idëjà labai palaikë tuometinis komisariato virðininkas Egidijus Lapinskas, o visus sunkumus áveikti padëjo entuziastingi poskyrio kolegos. Pareigûnai, kasdieniame darbe susiduriantys su vaikais, kuriems namuose trûksta ðilumos ir dëmesio, pritarë minèiai, kad komisariate turi atsirasti jauki vieta

pamokoms paruoðti, padirbëti kompiuteriu, su bendraamþiais paþaisti stalo þaidimus, þodþiu, naudingai praleisti laikà, todël sutartinai kibo á darbà.

Dirbo, mokë ir mokësi Visi renginio sveèiai, kuriø buvo gausu, pabrëþë tokio centro svarbà, gyrë nuveiktus darbus, ágyvendintus projektus, o svarbiausia – praskaidrintà vaikø gyvenimà, iðtiestà rankà tiems, kurie galbût neturëjo á kà daugiau remtis. „Prisilietëme prie daugelio vaikø likimo, gyvenimø“, – sakë D. Mykolaitienë ir pabrëþë, kad buvo daug dirbta, mokyta ir mokytasi, abejoniø, ar viso to reikëjo, jau seniai nebelikæ, o didþiausias atpildas – spindinèios vaikø akys. „Noriu pasveikinti su maþais stebuklais, ið kuriø iðauga dideli stebuklai“, – jautriais þodþiais á pa-

reigûnus kreipësi Seimo narë Virginija Baltraitienë.

Á renginá – ne tuðèiomis Ir ji, ir kiti sveikintojai á renginá atëjo su dovanomis, daugiausia – praktiðkomis, nes centrui, á kurá vaikai po pamokø ateina tarsi á namus, reikia visko. Rajono mero pavaduotoja Nijolë Naujokienë irgi atëjo ne tuðèiomis. Nuo savivaldybës ji áteikë raðtà apie dovanojamus bilietus á Ledo arenà, o Prevencijos poskyrio vyresniajai specialistei Vilmai Vyðniauskienei áteikë mero padëkà. Padëkø renginyje buvo daug. D. Mykolaitienë nuoðirdþiai dëkojo socialiniams partneriams, o jai paèiai nuo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato virðininko buvo áteikta vardinë dovana, visiems centre dirbantiems pareigûnams – padëkos raðtai.

Këdainiø medikai ligoniams davë kraujo Auðra MALINAUSKIENË

Bus daugiau akcijø

Vienuolika vieðosios ástaigos (VðÁ) Këdainiø pirminës sveikatos prieþiûros centro (PSPC) medikø – ástaigos vadovø, gydytojø ir slaugytojø, tapo donorais, neatlygintinai davusiais kraujo.

Viena pirmøjø kraujà davë Këdainiø PSPC direktorë Audronë Rimkevièienë. „Donoro staþà turiu nuo studijø medicinos institute laikø. Kraujo esu davusi deðimt–dvylika kartø. Labai gerai þinau, koks yra kraujo ir jo sudëtiniø daliø poreikis ir kokia stresinë situacija susidaro, kai turi pacientà, kuriam reikia kraujo, o jo nëra. Kiekvieno sveiko þmogaus ðventa pareiga yra duoti kraujà savo vaikams, artimiesiems ir sau paèiam“, – kalbëjo A. Rimkevièienë. Po kraujo davimo procedûros ástaigos vadovë visada jauèiasi puikiai ir yra darbinga. „Mûsø ástaigos darbuotojai akcijos idëjà sutiko palankiai, taèiau, deja, dël sveikatos ne visi gali duoti kraujo. Tikiuosi, dar surengsime ir kità donorystës akcijà“, – sakë A. Rimkevièienë.

Surengë pirmieji regione Ðios donorystës akcijos iniciatorë – Këdainiø PSPC direktorës pavaduotoja organizaciniam metodiniam darbui Jûratë Judickienë pas këdainieèius pakvietë VðÁ Nacionalinio kraujo centro Panevëþio filialo darbuotojus. Ðios ástaigos donorø organizatorë Sigita Vienaþindienë pastebëjo, kad medikai

Viena pirmøjø kraujà sutiko paaukoti Këdainiø PSPC direktorë A. Rimkevièienë. /Nuotr. autorës/

ypaè skatina nemokamà kraujo donorystæ. „Mûsø specialistai á Këdainius donorø kraujo pagal ið anksto patvirtintà grafikà atvaþiuoja du kartus per mënesá. Paprastai

per dienà apsilanko vidutiniðkai apie dvideðimt þmoniø. Deja, bet daugelis jø uþ duotà kraujà nori pinigø. Mûsø filiale ligoniams paruoðtà kraujà, kurio poreikis iðauga vasarà, nes pasitaiko daugiau

traumø, nelaimingø atsitikimø, gauna ir Këdainiø ligoninë. Beje, mûsø aptarnaujamame regione Këdainiø PSPC medikai yra pirmieji, kurie surengë tokià donorystës akcijà“, – sakë S. Vienaþindienë.

Naujos pareigos iðmokë dþiaugtis gyvenimu Auðra MALINAUSKIENË

Praëjo lygiai pusmetis kaip Kaune esantiems V ilijampolës socialinës Vilijampolës globos namams vadovauja buvæs M. Daukðos pagrindinës mokyklos direktorius Linas Butkus. Ástaigos vadovas neslepia, kad darbo pradþia buvo sunkoka, taèiau dabar jis dþiaugiasi permainomis, nes ágijo naujø þiniø ir patirties, be to, gali pritaikyti savo vadybinius ágûdþius.

Pateko á naujà sritá „Atëjæs á Vilijampolës socialinës globos namus, patekau á naujà sritá, kur ávairiø specialybiø darbuotojø: socialiniø pedagogø, slaugytojø, medikø, dietologø, buities poskyrio vadovø ir t.t., dirba keturis kartus daugiau nei buvusioje M. Daukðos pagrindinëje mokykloje. O vietoj mokiniø èia

yra 240 gyventojø, kuriø amþius nuo 4 iki 37 metø. Jie turi protinæ ir fizinæ negalià, todël pas mus gyvena iðtisus metus. Daugelis manæs klausia, kaip að „priimu“ tokius þmones? Normaliai. Þinojau, kur einu dirbti. Be to, man jie parodo, kad tikrai reikia dþiaugtis gyvenimu, o juo labiau jeigu esi sveikas. Dabar, po ðeðiø mënesiø, galiu pasakyti, kad jau apsipratau“, – kalbëjo L. Butkus.

Panaðus darbo pobûdis Këdainietis, pretenduodamas á Vilijampolës socialinës globos vadovo pareigas, intensyviai ruoðësi konkursui. Jis gilinosi á dokumentus, susijusius su socialine globa. Be to, ir dabar tobulina savo þinias ir teoriðkai, ir praktiðkai. „Vadybinio darbo pobûdis ið esmës mokykloje ir socialinëje ástaigoje yra panaðus. Taèiau mokykloje labai jautësi ritmas: moks-

lo metø pradþia, pirmas pusmetis, egzaminai, mokslo metø pabaiga. Tuo tarpu socialinës globos namuose viskas vyksta tolygiai. Iðtisus metus tenka rûpintis gyventojø gyvenimo sàlygomis, sveikata, maitinimu, uþimtumu, renginiais“, – sakë L. Butkus.

Vyksta pokyèiai Paðnekovo teigimu, ðiuo metu globos namuose vykdoma pertvarka, nes kitàmet tolesnei veiklai ástaiga turi gauti licencijà. Dël to vyksta daug struktûriniø pakeitimø, patalpø remontas, gyventojø perskirstymai. „Nors darbø daugybë, tikrai nesigailiu dël savo pasirinkimo. Dabar dþiaugiuosi, kad ágytà vadybinæ patirtá galiu pritaikyti naujame darbe. Atrodo, kol kas sekasi neblogai. Èia radau gerà kolektyvà, kurio dëka, manau, galësime nemaþai pasiekti“, – tikisi L. Butkus.

Dëkoja uþ dovanas Ástaigos vadovas dþiaugiasi tarp jo vadovaujamos ástaigos bei labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“ uþsimezgusiais graþiais santykiais. „Ðio fondo dëka mûsø globos namams buvo padovanota kilnojamoji vonia, o gyventojai mëgavosi gardþiais ledais. Esame dëkingi uþ ðias dovanas ir tikimës tolimesnio bendradarbiavimo“, – sakë L. Butkus.

Situacija buvo sunki Pokalbio metu ástaigos vadovas sugráþo prie situacijos, paskatinusios kardinalius jo karjeros pokyèius. „Pastaruosius metus dirbdamas mokyklos vadovu jauèiausi labai prastai. Sunku buvo þiûrëti á akis mokytojams, kuriems dël lëðø trûkumo, teko mokëti minima-

lius atlyginimus, o ir mokyklos likimas dël mokinio krepðelio lëðø trûkumo buvo neaiðkus – vis grësë jos uþdarymas. Kai 2013 metø sausio mënesá su mokyklos kolektyvu aptarëme esamà situacijà, supratome, kad nebeturime kito varianto, kaip mokyklà uþdaryti ir ieðkotis kito darbo“, – prisiminë L. Butkus.

Iðsiskirti buvo sunku Paðnekovas atvirauja, kad jam buvo graudu iðsiskirti su tokiu ðauniu M. Daukðos pagrindinës mokyklos kolektyvu, nes liko daug neágyvendintø minèiø, svajoniø. „Iki ðiol kiekvienà mënesá susitinkame su grupele darbuotojø, su kuriais turime idëjà – ið susitikimø nuotraukø padaryti kitø metø kalendoriø. Be to, drauge su visu M. Daukðos mokyklos kolektyvu atðventëme ðv. Kalëdas. Manau, kad ðias tradicijas ir toliau tæsime, nes buvæ darbuotojai vis klausinëja, kada susitiksime“, – pasakojo L. Butkus.


4

2014 m. birþelio 3 d.

Po rinkimø – nuomoniø kryþkelë Paskirstytos biudþetà Giedrûna GIRDENYTË

Nuslûgus Europos Parlamento rinkimø kampanijos bangai bangai,, atplaukë antroji banga. Politologinë. Iðmuðë rinkimø rezultatø aptarinëjimo ir analizavimo valanda. Politologams ir apþvalgininkams prasidëjo tikra rugiapjûtë. Be abejo, rinkimø rezultatus kiekvienas matavo savo masteliu. Ir kiekvienas, mojuodamas dalgiu, nuomoniø ir faktø lauke varë savo pradalgæ. Nagi pasiþiûrëkime, kur jas nuvarë mûsø politologai politologai.. Pasteb��jimø ir nuomoniø ávairovë didþiulë. Kiekvienas skelbia savàjà, kaip vienintelæ teisingà. Visø aprëpti neámanoma. Tad ið visø vieðojoje erdvëje pasireiðkusiø politologø pasirinkau keletà þmonëms labiausiai þinomø. Kokias iðvadas ið Europos Parlamento rinkimø padarë jie? Ðtai Vladimiras Lauèius. Visada atrodë esàs daugiau ar maþiau objektyvus. Ramus. Korektiðkas. Bet atrodo, kad rinkimø kampanijos banga nuslûgdama nuplovë nuo jo visà objektyvumo ir korektiðkumo makiaþà. Kalbu ne vien apie jo vertinimø formuluotes. Ir jo iðvados – be grimo – atrodo nykios ir niûrios. Pavyzdþiui, dþiûgaudamas dël to, kad Liberalø sàjûdis per Europarlamento rinkimus gavo daugiau balsø nei per Seimo rinkimus ir beveik pasivijo konservatorius, o socdemai beveik tiek pat balsø prarado, jis padaro ðtai tokià iðvadà: „Viena svarbiausiø prieþasèiø – kad LSDP ir TS-LKD neproporcingai daug kalba senjorams, pensininkams, o liberalai sugeba patraukliau kalbëti jaunimui ir didelei daliai viduriniojo sluoksnio atstovø, kurie kliaujasi savo jëgomis ir nelaukia iðsiþiojæ ávairiø kompensacijø ar kitø maloniø.“ Ðtai taip. Konservatoriai – ir liberalai! – su prezidentës palaiminimu atëmë ið þmoniø dalá jø uþtarnautos pensijos, o dabar tie apiplëðti þmonës, kaip kokie niekadëjai, iðsiþiojæ, anot V. Lauèiaus, laukia kompensacijø. Laukia gràþinant to, kas jiems priklauso ir buvo atimta. Taèiau politologui V. Lauèiui atrodo, kad jie laukia maloniø ið valdþios rankø. Matyt, jo akimis jie – muðta korta, ant kurios neverta statyti. Todël liberalai neauðino burnos pokalbiams su ta muðta korta. Taigi politologas daro toli siekianèià iðvadà: „Uþ liberalus balsuoja tie, kurie gimdo, tuokiasi ir planuoja savo ateitá, o ne tie, kurie, bûdami seneliais ir proseneliais arba davatkomis, pamokslauja, moko kitus, kas yra ðeima ir pagal savàjá sovietinio sukirpimo kurpalá planuoja svetimus likimus“. Dþiaugdamasis liberalø surinktais papildomais balsais, ponas V. Lauèius, matyt, kai kà pamirðo. Pamirðo, kad bûtent ta, anot jo, „sovietinio kurpalio“ visuomenës dalis sukûrë Sàjûdá, stojo prieð tankus, sudrebino sovietinës blogio imperijos pamatus ir iðkovojo Lietuvai – ir ponui V. Lauèiui! – Nepriklausomybæ. Nesiruoðiu moralizuoti pono V. Lauèiaus, juolab kad jam nuo to nei ðilta, nei ðalta. Taèiau ið pacituotø eiluèiø trykðte trykðtanti nepagarba, tiesiog pagieþa iðtisam visuomenës sluoksniui – stebina. Matyt, ðis politologas mokslo metais pabëgdavo ið etikos pamokø. Ir vë-

liau nesugebëjo spragø uþpildyti. Tai dar kartà paliudijo „charakteristika“, jo duota socdemø atstovams: „Ir dar kartà: labai gerai, kad rinkimuose nedalyvavo A. Butkevièius. Partija su savo samanomis ir pelësiais apaugusiais kadrais parodë, kà sugeba be pirmininko – beveik nieko“. Politologui nebuvo sunku tà paèià mintá iðdëstyti korektiðkiau ir nedemonstruoti savo ðaliðkumo. Bet, matyt, jis pasidavë pastaruoju metu þiniasklaidoje ásivyraujanèiam chamiðkam „stiliui“. Neturint tvirto etinio stuburo jam ið tikrøjø sunku atsispirti.

Kvieèia giliau paanalizuoti Politologas Ainius Laðas yra prieðingos nuomonës. Jis netrimituoja pergalës trimitais, bet kvieèia giliau paanalizuoti Europarlamento rinkimø rezultatus. Jo nuomone, liberalø sëkmë ðiuose rinkimuose anaiptol nepranaðauja jiems sëkmës bûsimuose Seimo rinkimuose. Ir negarantuoja panaðiø rezultatø. Jis teigia: „Taigi tiems, kurie ðiandien jauèiasi nugalëtojais, nereikëtø perdëm gaiðti laiko, siunèiant sau sveikinimus ar darant skambius pareiðkimus. Tas tiltas, kurá ðiandien perëjote, po metø greièiausiai jau bus sugriuvæs. O tai reiðkia, jog naujas „statybas“ tiek laimëtojams, tiek ir pralaimëtojams, reikia pradëti jau dabar“. Kodël ðis politologas taip, sakyèiau, gana skeptiðkai vertina liberalø ir kitø per Europarlamento rinkimus netikëtai „iðsiðokusiø“ maþesniø partijø pasiektus rezultatus? Jis aiðkina taip: „Pastaruosius – Europarlamento – rinkimus þmonës priskiria antraeiliø rinkimø kategorijai. O tai reiðkia, jog þmonës jiems suteikia maþiau reikðmës ir daþnà kartà balsuoja uþ kiek kitas partijas, eksperimentuoja“. Ið tikrøjø þmonës galvoja, kad kà beiðrinktø á Europarlamentà, tai neturës tiesioginës ir greitos átakos jø kasdieniam gyvenimui. Nuo to nepriklausys, ar bus sugràþintos atimtos pensijos, ar atsiras daugiau darbo vietø, ar pakils atlyginimai, ar lengviau daugiavaikei ðeimai bus iðleisti vaikus á mokslà, ar prieinamesnës pasidarys medicinos paslaugos, ir t.t. Taip galvoja þmonës. Todël jiems maþiau svarbu, kas bus iðrinktas, nei buvo per Seimo rinkimus. Galima ir paeksperimentuoti. Balsuosiu uþ ðità ar anà. Paskui pamatysime, kas ið to iðeis. Matyt, todël nesigirdëjo nei besistebinèiø, nei besipiktinanèiø balsø, kai konservatoriø kandidatø sàraðo virðûnëje ásikûrë beveik niekam neþinomas, nematytas ir negirdëtas jaunas neva politikas. Nors vargu ar galima já pavadinti politiku. Atrodo, kad dar në kojø apðilti politikoje nespëjo. O jo didþiausias nuopelnas ir privalumas – kad yra konservatoriø patriarcho Vytauto Landsbergio anûkas. Sakyèiau, sosto paveldëtojas.

Atskleidþia rinkimø uþkulisius Politologai po kaulelá narsto Europarlamento rinkimø rezultatus ir pagal juos, kaip ið kavos tirðèiø, bando iðburti bûsimøjø Seimo rinkimø baigtá. Taèiau bene autoritetingiausias ið jø – Aloyzas Sakalas tebenagrinëja prezidento rinkimø peripetijas. Tiesà sakant, tik jis vienas vieðojoje erdvëje ne savo sim-

patijas ar antipatijas reiðkia, ne þongliruoja faktais, bet ið tikrøjø juos analizuoja. Jis pateikia klausimà – kas gi nutiko per rinkimus? Ir ieðko atsakymo á já. Tai kas gi nutiko? Cituoju A. Sakalà: „Apklausos rodo, kad premjero veiklà visuomenë vertina palankiai, o Dalia Grybauskaitë neteko treèdalio savo gerbëjø. Tai ávertinant, A. Butkevièius turëjo beveik ðimtaprocentinæ tikimybæ laimëti rinkimus jau pirmame ture ir ðimtaprocentinæ tikimybæ juos laimëti antrame ture. Bet to neávyko, nes, mano nuomone, LSDP vadovø pagrindinis, nors ir vieðai nedeklaruojamas, tikslas buvo padëti Daliai Grybauskaitei tapti Respublikos prezidente dar vienai kadencijai.“ A. Sakalas atskleidþia dar vienà ádomø dalykà. Jis teigia, kad Z. Balèytis 2013 m. rudená lankësi pas Dalià Grybauskaitæ. Po to TV laidoje „Diagnozë – valdþia“ pats prisipaþinæs, kad prezidentës kabinete jam buvo siûloma tapti premjeru vietoj A. Butkevièiaus. Ið to A. Sakalas daro iðvadà: „Todël yra pagrindo teigti, kad Zigmanto Balèyèio susitikimo su D. Grybauskaite metu ir buvo sustyguota prezidentës ir LSDP rinkimø strategija, kuri ir buvo stropiai vykdoma.“ Ið pirmo þvilgsnio – sunkiai tikëtina. Taèiau A. Sakalas pateikia tokius faktus, kurie dar sunkiau paaiðkinami: „Paprastai kiekviena partija aptaria savo galimus kandidatus, parenka perspektyviausià ir tik tada praneða jo pavardæ. Ðá kartà viskas vyko atvirkðèiai. Po to, kai Z. Balèytis pareiðkë savo norus, LSDP apsimetë, kad nieko neávyko ir partijos taryboje A. Butkevièius pristatinëjo Z. Balèytá kaip LSDP kandidatà. Ar èia tikrai apsieita be autoritetingos nuomonës ið S. Daukanto aikðtës rûmø?“ Be abejo, A. Sakalas nepavieðino visko, kà þino apie rinkimø uþkulisius. Bet ir tai, kà jis pasakë, duoda peno pamàstymams. Tuo labiau kad tai – ne ðiaip sau politologo nuomonë. Tai nuomonë þmogaus, puikiai þinanèio LSDP ið vidaus. Þmogaus, kurá dràsiai galima vadinti Lietuvos socialdemokratø patriarchu. Þmogaus, ilgà laikà vaidinusio vienà svarbiausiø vaidmenø ðioje partijoje. Taigi kas jau kas, o A. Sakalas puikiai þino, apie kà kalba. Maþa detalë ið rinkimø kampanijos. Kalbëdamas prieð LTV kameras Z. Balèytis ne kartà pabrëþë, kad iðtisus metus ar net daugiau kaip metus nebendravæs, nesikalbëjæs su prezidente. Pirmà kartà neatkreipiau á tai dëmesio. Iðgirdus já tai pakartojant kitose laidose antrà ir treèià kartà, norëjosi paklausti: kodël jis taip stengiasi „ákalti“ ðá faktà Lietuvos þmonëms á galvas? Kuo ðis faktas toks svarbus? Tuo labiau kad jis anaiptol neprideda patrauklumo nei prezidentei, nei paèiam Z. Balèyèiui. O pastarojo jokiu bûdu nepavadinèiau neapdairiu þmogumi, linkusiu plepëti, kas ant seilës uþeina. Jeigu A. Sakalo spëjimai pagrásti, tai gal Z. Balèytis tokiu bûdu stengiasi uþmaskuoti galimai buvusius iðankstinius susitarimus? Jeigu pajëgi futbolo ar krepðinio komanda tyèia pralaimi rungtynes ir tai árodoma, sportininkai grieþtai nubaudþiami ir diskvalifikuojami. Bet politika – ne sportas...

papildþiusios lëðos

Rajono savivaldybës administracijos direktoriaus A. Kacevièiaus teigimu, uþ gautas lëðas bus tvarkomos trys J. Basanavièiaus gatvës atkarpos. /Nuotr. autorës/

Auðra MALINAUSKIENË

Rajono savivaldybës biudþetas papildomai pagausëjo beveik dviem milijonais litø. Rajono Taryba nusprendë, kad gautos lëðos bus skirtos keliems objektams – ddviem viem gimnazijoms, ðaligatviø ir socialinio bûsto remontui remontui.. Rajono savivaldybës 2014 metø biudþeto pajamos, palyginti su ðiø metø vasario 14 d. rajono Tarybos patvirtintu planu, padidëjo 1 mln. 703,3 tûkst. Lt. Papildomø lëðø buvo gauta ið valstybës investicijø programos. O 503,3 tûkst. Lt dividendø savivaldybei iðmokëjo akcinë bendrovë „Panevëþio energija“. Rajono savivaldybës administracijos direktorius Arûnas Kacevièius iðvardijo, kaip bus paskirstytos biudþetà papildþiusios lëðos: „400 tûkstanèiø litø skirta „Atþalyno“ gimnazijos sporto aikðtynui

atnaujinti. 300 tûkst. Lt – Ðviesiosios gimnazijos pastatui Didþiojoje g. 60 modernizuoti. Ðiai gimnazijai tekusi suma nedidelë, todël jos pakaks tik projektavimo ir pradiniams darbams.Dar uþ pusæ milijono litø bus tæsiama socialinio bûsto, esanèio Ðëtos g. 93, rekonstrukcija. Ið akcinës bendrovës „Panevëþio energija“ gautus apie pusæ milijono dividendø panaudosime J. Basanavièiaus gatvës ðaligatviø remontui su gatvës bortø keitimu.“ Pasak paðnekovo, atsiþvelgiant á tai, kuriose J. Basanavièiaus gatvës vietose ðaligatviø bûklë yra blogiausia ir eina daugiausia pësèiøjø, ðiuo metu ketinama tvarkyti ðias tris atkarpas – tarp Tilto ir Smilgos gatviø, nuo Geguèiø gatvëje esanèios „Iki“ parduotuvës iki Rasos g. ir nuo per J. Basanavièiaus gatvæ einanèio geleþinkelio tunelio Këdainiø arenos link.

Skubiai PARDUODA 3-ø kambariø butà Respublikos g. (1 a., atliktas remontas, kampinis, tinka komercinei veiklai). Kaina – 90 000 Lt. Tel. 8 672 27 035. UAB „Laumetris“ REIKALINGAS suvirintojas, mokantis virinti pusautomaèiu. Tel. 42 364. SU ÞEME ARBA IÐKIRSTI

UAB „Damansta“ SIÛLO darbà BETONUOTOJAMS – MÛRININKAMS. Reikalavimai: panaðaus darbo patirtis. Kreiptis tel. 8 600 27 430.

PAMINKLAI Dengimo plokðtës. Didelis granitinës skaldos pasirinkimas. Kapavieèiø árengimas ir tvarkymas. Suteikiama garantija. Januðavos aikðtë 11 (prieðais centrinæ turgavietæ). El. paðtas kedainiugranitas@gmail.com www.kedainiugranitas.lt

Tel.: 8 612 96 801, 8 612 96 802, 8 612 96 803.


2014 m. birþelio 3 d.

Skubama tvarkyti kelius ir gatves Geri orai skatina skubëti tvarkyti kelius ir gatves. Statybos ir komunalinio ûkio skyriaus vyr vyr.. specialistë Daiva Grinkevièienë informavo, kad duobiø ir iðdauþø uþtaisymo darbø sutartys jau pasiraðytos, o darbø atlikimo terminai nëra labai ilgi ilgi,, tad dabar ðis darbas mieste ir rajone – paèiame ákarðtyje. Stambiems objektams – Babënø gyvenamojo kvartalo gatvëms, Juodkiðkio gatvei, Didþiosios Rinkos aikðtei – tvarkyti ðiuo metu vyksta vieðøjø pirkimø procedûros.

Vyksta darbai Ðiuo metu taisomos duobës ir iðdauþos Këdainiø mieste (rangovas UAB „Ukmergës versmë“), Vilainiø seniûnijoje (rangovas AB „Kauno tiltai“). Baigti duobiø ir iðdauþø uþtaisymo darbai Josvainiø seniûnijoje (rangovas UAB „Helanas“), Ðëtos ir Truskavos seniûnijose (rangovas UAB „Ukmergës versmë“). Dotnuvos, Pelëdnagiø keliø ir gatviø prieþiûros ir remonto darbø sutartys jau pasiraðytos. Darbai prasidës artimiausiu metu. Gudþiûnø sen. (rangovas UAB „Helanas“) ir Pernaravos sen. (rangovas VÁ „Kauno regiono keliai“) pradëti duobiø ir iðdauþø uþtaisymo darbai. Këdainiø rajono seniûnijø keliø ir gatviø su þvyro danga prieþiûros bei remonto darbø, pridedant naujø medþiagø (þvyravimas), grafikas jau suderintas. Ðiomis dienomis jau veþamas þvyras Ðëtos seniûnijoje. Greit prasidës gatviø mieste bei rajone, vasarà – ir Didþiosios Rinkos aikðtës rekonstrukcija.

5

Tvarkomi daugiabuèiø kiemai Ið savivaldybës biudþeto yra skirta 200 tûkst. litø daugiabuèiø namø kiemø dangos remontui. Pirmumo tvarka bus remontuojamos kiemø dangos tø daugiabuèiø namø, kuriø gyventojai dalá darbø apmokës savo lëðomis (ne maþiau kaip 30 proc.). Gauti penki tokie praðymai. „Jei liks pinigø, apþiûrësime ir ávertinsime kitus kiemus ir bus remontuojami esantys paèios blogiausios bûklës“, – sakë D. Grinkevièienë.

Darbai dþiugina

Greit prasidës gatviø mieste bei rajone, vasarà – ir Didþiosios Rinkos aikðtës rekonstrukcija. D. Grinkevièienë informavo, kad jau pasiraðytos sutartys su rangovais dël Skroblø gatvës (nuo Egliø iki Gedimino g.) rekonstrukcijos ir Ðviesos gatvës asfaltbetonio dangos árengimo darbø. Dabar rengiami darbo projektai. Darbai prasidës jau birþelio mënesá. „Ðiemet bus pradëtas Ðermukðniø gatvës Kalnaberþës kaime kapitalinis remontas, bet darbai, ko gero, nebus baigti, nes nepakaks lëðø visai gatvei uþbaigti. Taip pat bus atliktas Ðaltalankiø gatvës Labûnavos kaime kapitalinis remontas Keliø plëtros ir prieþiûros programos bei gyventojø privaèiomis lëðomis, – pasakojo savivaldybës specialistë, – dël Babënø gyvenamojo kvartalo gatviø, Juodkiðkio gatvës rekonstrukcijos darbø vyksta vieðøjø pirkimø procedûros. Darbai tuoj prasidës, kai tik bus sutvarkyti dokumentai. Didþiosios Rinkos aikðtei tvarkyti rengiama medþiaga konkursui. Turëtume liepà ar rugpjûtá pradëti tvarkyti ðià aikðtæ. Jos rekonstrukcija truks ne vienus metus ir kainuos nepigiai. Kol kas ðiemet ðiam objektui skirta 100 tûkst. Lt.“

Skirta lëðø Visi gatviø, keliø duobiø, iðdauþø, þvyravimo darbai, taip pat Skrob-

lø, Ðviesos ir kt. gatviø rekonstrukcijos darbai finansuojami Keliø prieþiûros ir plëtros programos lëðomis (2014 metø keliø prieþiûros ir plëtros programos objektø sàraðas tarybos patvirtintas 2014 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. TS-38). Kaip þinia, Lietuvos automobiliø keliø direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus ásakymu Këdainiø rajono savivaldybei ðiai programai vykdyti ðiais metais skirta 4 mln. 103,8 tûkst. litø (2013 metais buvo gauta 3 mln. 300,9 tûkst. litø). Balandþio 16 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ásakymu Këdainiø miesto Juodkiðkio gatvei (nuo Ðëtos gatvës iki tilto per Obelies upelá) rekonstruoti skirta 884 tûkst. litø. Tuo paèiu Vyriausybës nutarimu Këdainiø miesto Ramybës skverui rekonstruoti skirta 457 tûkst. litø (primintina, kad ðio objekto yra trys finansavimo ðaltiniai, ðie minimi pinigai (457 tûkst. litø) bus skirti finansuoti tinkamoms ið Keliø prieþiûros ir plëtros programos lëðø reikmëms (autobusø statymo aikðtelë, dalis ðaligatviø, apðvietimas). Këdainiø miesto Babënø gyvenamojo kvartalo Àþuolø skersgatviui, Draugystës, Ateities, Kosmonautø ir

Jubiliejaus gatvëms rekonstruoti Vyriausybës nutarimu skirta 1 mln. 614 tûkst. litø (dar 500 tûkst. Lt ðiam kvartalui skirta rajono tarybos sprendimu 2014-03-28 Nr. TS-38). Didþiosios Rinkos aikðtei rekonstruoti ðiemet Vyriausybës nutarimu skirta 100 tûkst. litø.

Atliekami ir kiti darbai Keliø prieþiûros ir plëtros programos lëðomis atliekami ir kiti darbai, ne tik gatviø rekonstrukcijos ir remontai. 205 200 Lt yra skirta eismo saugumo priemonës árengti. Árengiami kelio þenklai, greièio maþinimo kalneliai, signaliniai stulpeliai, atliekamas horizontalus þenklinimas ir kt. 50 tûkst. prireiks Keliø ir gatviø inventorizacijai atlikti.

Tæsiami europiniai projektai Truskavos seniûnijos Paeþeriø kaimo Laukagalio gatvëje bus atliktas kapitalinis remontas, finansuojamas ES ir savivaldybës lëðomis. Ðiuo metu rengiamas techninis darbo projektas. Ðis objektas finansuojamas per Nacionalinæ mokëjimo agentûrà (programavimo priemonë „Kaimo atnaujinimas ir plëtra“).

Meras dþiaugiasi ir dideliais, ir smulkesniais keliø ir gatviø tvarkymo darbais. „Pernai, 2013-aisiais, Europos Sàjungos, valstybës, Keliø prieþiûros ir plëtros programos ir savivaldybës lëðomis baigti Këdainiø miesto Geguèiø gatvës, Surviliðkio seniûnijos Uþupës kaimo Liaudies gatvës rekonstrukcijos darbai. Taip pat rekonstruotos Pelëdnagiø kaimo Ateities gatvë, Josvainiø miestelio Labûnavos gatvë, Ðëtos miestelio Þilvièiø gatvë, Surviliðkio kaimo Þemaièiø gatvë. Ðiemet bus rekonstruojama mieste Juodkiðkio gatvë, net kelios gatvës Babënø kvartale, pradedama rekonstruoti Didþiosios Rinkos aikðtë ir að labai dþiaugiuosi, kad mûsø savivaldybëje yra atliekami tokie dideli keliø ir gatviø tvarkymo darbai. Niekas nestovi vietoje. Reikia vis uþtaisyti duobes, iðdauþas, paþvyruoti kaimo kelius, tvarkyti daugiabuèiø namø kiemus, reikia atnaujinti ir miesto ðaligatvius. Dþiugu, kad pernai buvo atnaujintos ðaligatviø atkarpos Këdainiø miesto J. Basanavièiaus g. nuo Rûtø g. iki stadiono ir nuo Birutës g. iki S. Dariaus ir S. Girëno g. Tam buvo skirta 705 tûkst. Lt, o ðtai ðiemet vëlgi gautus 503,3 tûkst. Lt kaip dividendus ið AB „Panevëþio energija“ skiriame J. Basanavièiaus g. ðaligatviø remontui su gatvës bortø keitimu“, – kalbëjo rajono meras Rimantas Diliûnas. Rûta ÐVEDIENË, rajono savivaldybës vyr. specialistë

Teikia ne tik klientø veþimo, bet ir kitas paslaugas Neringa JASUTË

bilá“, – vardijo R. Ardavièius.

Aštuonerius metus Këdainiuose veikianti ámonë „Savas TTaksi“ aksi“ veþa ne tik ið taðko A á taðkà B, bet ir gali pagelbëti ávairiose situacijose: saugiai nuveþti arba parveþti jûsø vaikus ið/á nurodytà vietà, pasitikti sveèius oro uoste, pristatyti prekes.

Keleiviø netrûksta

Visada pagelbës Ámonës „Savas Taksi“ direktorius Ramûnas Ardavièius sako, kad daugelis þmoniø klaidingai mano, jog taksi tik nuveþa keleivius á norimà vietà. „Mums rûpi kiekvienas keleivis, todël esame pasirengæ pa-

/Nuotr. autorës/

Ámonë „Savas Taksi“ pasirengusi pagelbëti ávairiose situacijose.

gelbëti ir ne visai standartinëse situacijose: veþame keleivius ir su naminiais gyvûnais, galime atsa-

Projekto „Verslo pulsas“ partneriai:

kingai nuveþti vaikus ar neágalius þmones, perveþti reikiamus daiktus ar parvairuoti jûsø automo-

Ámonë siekia kokybiðko, saugaus ir patikimo bendravimo su klientais. Tai – vienas ið veiksniø, nulemiantis ne tik didelá klientø skaièiø, bet ir sukuriantis pastovø jø ratà. „Lyginant su praëjusiais metais ar, tarkime, prieð penkerius metus, keleiviø skaièius yra sumaþëjæs. Prieð dvejus metus atsiradusi ástatymo pataisa, leidusi kurti individualias taksi ámones, prisidëjo prie perveþimø sumaþëjimo. Taèiau klientø mums nestinga, turime ir pastoviø, kuriuos labai vertiname. Mûsø klientø nemaþà dalá sudaro ir miesto sveèiai. Taip pat aptarnaujame keletà Këdainiuo-

se veikianèiø ámoniø“, – aiðkino ámonës direktorius.

Atvyks per 5 minutes Taksi ámonë turi ðeðis automobilius: keturis minivenus, kurie veþa iki 6 þmoniø, ir du lengvuosius. Paðnekovo teigimu, tiek automobiliø pakanka, kad klientai bûtø kokybiðkai aptarnauti. „Visada atsiþvelgiame á klientø poreikius. Turime 6 automobilius ir tiek mums visiðkai pakanka. Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio iðkvietimø skaièius yra maþesnis, tad taksi atvaþiuoja per 5– 10 minuèiø. Savaitgaliais ar ðvenèiø dienomis gali tekti palaukti ilgiau – nuo 15 iki 20 minuèiø“, – pasakojo R. Ardavièius.


6

2014 m. birþelio 3 d.

Ðeimos verslas – patikimose rankose

Pasak D. Vaitelio, ekologinis ûkis perspektyvus ir progresyvus gali bûti tik tuomet, jei jis yra miðrus, nors ir èia be papildomø iðmokø verstis bûtø sunku.

Lanksti sëjomaina Ðiuo metu D. Vaitelis dirba apie 350 ha þemës. Jo ûkyje pievos uþima apie 120 ha, likusioje dalyje auginamos grûdinës kultûros. Donato gyvuliø bandoje ðiuo metu priskaièiuojama apie 150 galvø, ið kuriø 70 – karviø þindeniø. Visi galvijai – grynaveisliai limuzinai. Ûkininko teigimu, mësiniø galvijø laikymas labai daug prisideda prie to, kad jis gali ekologiðkai tvarkytis ûkyje ir gauti palyginti didelius grûdiniø kultûrø derlius. „Mano þemës gyvos. Jose gausu sliekø, kitokios naudingos gyvûnijos. Laikas nuo laiko dirbamàsias þemes træðiu galvijø mëðlu, ûkyje taikau lanksèià sëjomainà. Vienus metus dirvoje auginu kvieèius. Po jø sëju þirnius. Po þirniø – mieþius, o dar vëliau – aviþas su dobilø ásëliu. Tuomet dvejus metus laikau dobilienà ir tik tada ciklas yra kartojamas ið naujo“, – aiðkino ûkininkas uþsimindamas, kad nenaudodamas jokiø chemikalø ir mineraliniø tràðø jis priklausomai nuo kultûros prikulia apie 2,5–4 tonas javø ið hektaro. Ûkininkas sako, jog kiekvienais metais jis sëja apie 50 ha aviþø, taip tarsi apdrausdamas savo galvijus. Jei metai ne lietingi ir þolës bûna nedaug, D. Vaitelis aviþas ðienauja ir gamina javainá. Jei þolës gausu, tuomet aviþos kulia-

Gyvulius Pernaravos seniûnijos ûkininkas laiko trijose bandose. Kiekvienoje yra per 20 karviø þindeniø ir prieauglis. Vyresni buliukai laikomi atskirame tvarte. Jie ten penimi ir ruoðiami parduoti. Kartu su karvëmis ganosi bulius reproduktorius, kuris po tam tikro nustatyto laiko yra keièiamas. Praëjusiais metais D. Vaitelis aukcione Prancûzijoje nusipirko du limuzinø veislës jaunus bulius. „Ðie buliai yra geros genetikos. Akivaizdþiai matosi, jog jie yra aukðtesni, ilgesni, platesnës krûtinës nei kiti bandoje buvæ buliai. Ne be reikalo kiekvienas ið jø man atsiëjo maþdaug po 24 tûkst. litø“, – kalbëjo gyvuliø augintojas. Jis papasakojo, kad á Prancûzijoje esanèià Lano limuzinø veislës gyvulininkystës stotá du kartus per metus vietos ûkininkai suveþa po 300 jautukø. Ten specialistai juos sveria, matuoja, nustato veislinæ vertæ. Vëliau jautukai parduodami aukcione ir jø kaina tiesiogiai priklauso nuo veislinës vertës. Kalbant apie mësiniø galvijø auginimà, iðryðkëja dar viena itin gera limuzinø veislës galvijø savybë – ðios veislës verðeliai visada gimsta maþesni nei kitø mësiniø veisliø galvijø, o tai labai svarbi fiziologinë gyvulio savybë, nes nuo verðelio dydþio didele dalimi priklauso pats verðiavimosi sëkmingumas.

Palaiko Vyriausybës politikà Kalbai pakrypus apie kompensacines, vadinamàsias ekologines iðmokas D. Vaitelis paaiðkino, kad paprastai ekologiniuose ûkiuose yra gaunamas 2–4 t/ha derlius, o áprastai ûkininkaujant yra kuliama po 6–8 t/ha. „Iðmokos kompensuoja ðá skirtumà, nes be jø ekologiðkai ûkininkauti nebûtø naudinga“, – sakë Donatas, tvirtindamas, kad ði pusiausvyra

Visø Vaiteliø pasididþiavimas – limuzinø veislës galvijai.

M. Vaitelis, vëliausiai atëjæs á gyvulininkystës verslà, naujoku nesijauèia.

yra palaikoma teisingai. Uþ mësinius galvijus, ûkyje iðlaikytus ilgiau nei metus, ûkininkas gauna 500 litø iðmokà. „Kalbos, kad ði iðmoka per maþa, neatitinka tikrovës. Mano paskaièiavimais uþ penkis ðimtus litø galima uþsiauginti paðarø, kuriø pakaks uþauginti gyvulá iki reikiamo svorio. Tad iðeitø, kad mësiniø galvijø augintojams valdþia nuperka paðarus, belieka tik dirbti“, – iðmokomis nesiskundë D. Vaitelis. Ðiuo metu vis garsiau kalbama apie tai, jog europinës iðmokos bus suriðtos su vadinamàja þalinimo programa. Augalininkyste uþsiimantys ûkiai privalës dalá þemiø paversti pievomis, nes tik tuo atveju jie bus remiami Europos Sàjungos fondø. „Galvoju, kad daugelis ûkininkø ims laikyti bent ðiek tiek gyvuliø ir jiems tai bus naudinga. Tai atitiks, mano nuomone, teisingà dabartinæ Þemës ûkio ministerijos paskelbtà gyvulininkystës plëtros prioriteto strategijà, kuri ið esmës tikrai yra teisinga. Be to, augalininkyste uþsiimantys ûkininkai visà þiemà savo darbuotojams, nenorëdami jø prarasti, moka algas uþ dykà, o èia jiems bus sudarytos galimybës „prasimankðtinti“ priþiûrint gyvulius“, – dëstë D. Vaitelis.

Su þiniø bagaþu D. Vaitelio brolis Marius ûkininkauti pradëjo kiek vëliau. „Lyginant su tëvu ar broliu, að kiek pavëlavau, mat nusprendþiau prieð tai ágyti profesionalaus gyvulininkystës technologo profesijà. Mokiausi Veterinarijos akademijoje, taèiau nuo þemës atitrûkæs tikrai nebuvau, nes ðeimoje visuomet bendrai aptariami visi su ûkiais susijæ klausimai“, – vos ne teisinosi

M. Vaitelis. Ðiandien Mantas ekologiðkai ûkininkauja 200 ha plote. Jo bandoje priskaièiuojama apie 180 grynaveisliø limuzinø veislës galvijø, ið kuriø – 70 karviø þindeniø. Ûkininkas pripaþásta, kad be Europos Sàjungos paramos jis nebûtø sukûræs tokio progresyvaus ûkio. „Savo laiku pasinaudojau „Jaunøjø ûkininkø ásikûrimo“ programa, kurios dëka ásigijau ðiuolaikiðkà traktoriø, kuris ir ðiandien yra pagrindinis ûkio ramstis. Vëliau dalyvavau BPD finansavimo priemonëse ir ágijau kitos þemës dirbimo technikos, be kurios verstis bûtø sunku“, – europinio finansavimo privalumus vardijo ûkininkas.

/Nuotr. autoriaus/

Ne naujokas Paklaustas, ar vëliausiai á ûkinæ veiklà pasinëræs nesijauèia autsaideriu, Mantas tvirtino, jog taip tikrai nëra. „Mes visuomet kartu, su tëvu ar broliu matausi kasdien, todël ðeiminiø problemø lyg ir nëra“, – kalbëjo ûkininkas. Ðeimos vyrai jau seniai yra pasiskirstæ pareigomis: þemës dirbimu ir sëja rûpinasi Feliksas, Donatas uþsiima paðarø ruoðimu, na, o derliaus nuëmimo rûpesèiai gula ant Manto peèiø. „Ðeimoje aiðkaus lyderio nëra. Visø ûkiai panaðûs, kasdien sueiname, aptariame ðeimos kooperatyvo reikalus ir uþsiimame savais numatytais darbais“, – apie demokratijà ðeimoje kalbëjo M. Vaitelis.

Kokybiðki, sertifikuoti, laiko patikrinti, uþ prieinamà kainà plastikiniai langai, garaþo vartai, ðarvuotosios ir vidaus durys, þaliuzës, „roletai“ (ritininës uþuolaidos). SUREGULIUOJA IR TAISO LANGUS.

1500

2140

Grynesnio kraujo link

1450

Greit bus 10 metø kaip Þostautø kaime ekologiðkai ûkininkauja Lietuvoje gerai þinomo ûkininko Felikso V aitelio sûnus Vaitelio Donatas V aitelis. Bûtø keista, Vaitelis. jei jo brolis Mantas V aitelis bûtø Vaitelis pasirinkæs kità kelià – jis irgi stojo dirbti savo kraðto þemës.

1450

mos grûdams.

1450

Dainius ÐEPETYS

2350

1500

Didþioji g. 46, tel.: 57 305, 8 656 76 909. Darbo laikas: I–V – nuo 9 iki 17 val.

800

- Skardinimo darbai - Stogø dengimas ir medienos darbai - Padeda ásigyti medþiagas geriausiomis kainomis - Prekyba stogø dangomis. 1 kv. m kaina – nuo 20 Lt Suteikiama 5 metø garantija. Tel. 8 690 60 608. Á vaizdajuostes áraðyta filmuota medþiaga laikui bëgant pasensta ir praranda kokybæ. UAB Këdainiø kraðto televizija filmuotà medþiagà ið vaizdajuosèiø perraðo á DVD diskus. Tel.: 52 717, 56 894, adresas: J. Basanavièiaus g. 95.

- Kompiuteriai ir jø komponentai (prekyba ir taisymas) - Mobilieji telefonai ir jø aksesuarai (prekyba ir taisymas) - GPS navigacinës sistemos (prekyba ir taisymas) - Prekyba televizoriais ir garso aparatûra (automobiliø, buitinë) - Prekyba kompiuteriniø þaidimø pultais („konsolëmis“), originaliais þaidimais

D. Vaitelis yra miðriø ûkiø ðalininkas.


11

2014 m. birþelio 3 d.

Surengë metodinæ paþintinæ iðvykà

Ko gero, skaniausia pica Këdainiuose! PICA Á NAMUS kasdien nuo 11 iki 22 val. Uþsakymø telefonas 8 607 77 729. Respublikos g. 12A („Ðora“). www.facebook.com/super pizza kedainiai

Prekës sodui ir darþui pigiau!

Ðiltà pavasario dienà specialistës pasivaikðèiojo parke, susipaþino su È. Miloðo biografija, pasi-

groþëjo gamtos vaizdais. Nebuvo uþmirðta ir numatyta darbotvarkë. „Ryto“ pagrindinës mokyklos logopedë Eglë Leikuvienë pristatë praneðimà „Þaisdami mokomës“ bei filmo iðtraukø perþiûrà ir analizæ. Lopðeliodarþelio „Vyturëlis“ specialioji pedagogë, logopedë Rasa Merkelienë pristatë projektà „Branginkime tarmæ, motinø á lûpas mums ádëtà“. „Auðros“ sveikatinimo ir

sporto pagrindinës mokyklos logopedë Laisvë Sarulienë pristatë kompiuterinæ mokomàjà programà „Sporto ðakos“. Po metodinës veiklos gamtos apsuptyje specialistës pasidalijo patirtimi, kaip sekësi per visus mokslo metus, kokiø naujoviø pasisëmë ávairiø seminarø, konferencijø metu. Monika UNIKAITË, mokyklos-darþelio „Puriena“ logopedë

Ágijo tarptautinës aplinkosauginiø vertybiø formavimo patirties

UAB „Autofanas“, P. Lukðio g. 19 - Diagnozuojame ir remontuojame visà vaþiuoklæ ir stabdþiø sistemà. - Restauruojame lankstus („ðarnyrus“), stabdþiø cilindrus. - Remontuojame prancûziðkø automobiliø galinius tiltus. - Atliekame ratø suvedimà, montavimà ir balansavimà lengviesiems automobiliams bei mikroautobusams. - Be eilës keièiame ir parduodame tepalus, filtrus. - Pakeièiame paskirstymo dirþelius, vandens siurblius, mechanines pavarø dëþes ir sankabas. - Reguliuojame þibintus. - Keièiame automobiliø stiklus.

*Automobilá remontuojant pas mus – ratø suvedimas 30 proc. pigiau.

Skubus detaliø uþsakymas. Tel.: 8 616 95 181, 8 685 66 775.

Vairo kolonëliø ir turbinø remontas.

Baigiantis mokslo metams, rajono ðvietimo pagalbos specialistës suorganizavo metodinæ paþintinæ iðvykà á Ðeteniø kaimo ddvaro varo svirne ákurtà rašytojo Èesl ovo Milošo Èeslovo kultûros centrà.

Adresas: Topoliø g. 1, Këdainiuose (ðalia Këdainiø medelyno parduotuvës), tel. 8 616 00 474.

Automobiliø paruoðimas techninei apþiûrai

Rajono ðvietimo pagalbos specialistës suorganizavo metodinæ paþintinæ iðvykà á Ðetenius.

Projekto „Aplinkosauginiø vertybiø formavimas profesiniame mokyme“ baigiamasis renginys buvo puiki proga dar kartà prisiminti vykusius vizitus, pasidþiaugti patirtais áspûdþiais ir pasidalinti geràja darbo patirtimi, ágyta Turkijos, Austrijos bei Vokietijos profesinio mokymo ástaigose.

Këdainiø profesinio rengimo centro (PRC) profesijos mokytojai kartu su partneriais ið kitø ðalies profesinio mokymo ástaigø ágyvendino Leonardo da V inci Vinci programos mobilumo projektà „Aplinkosauginiø vertybiø formavimas profesiniame mokyme (Nr (Nr.. LLP-Ld V- V ETRO-2013-L T-0870). LLP-LdV VE TRO-2013-LT Geguþës 16 dienà PRC Pramonës ir paslaugø skyriuje vyko ágyvendinto projekto baigiamasis seminaras, kurio tikslas – plëtoti profesinio mokymo specialistø kompetencijas, reikalingas sëkmingam aplinkos apsaugos ugdymo integravimui á profesinio rengimo procesà. Seminare dalyvavo projekto partneriai ið Kelmës profesinio rengimo centro, Kauno maisto pramonës ir prekybos mokymo centro bei Daugø technologijos ir verslo mokyklos. Smagu, kad á projekto sklaidos renginá atvyko priimanèiosios organizacijos

Austrijoje Land und Forstwirtschaftlicher Betrieb vadovë Aldona Biedermann. Seminaro dalyvius pasveikino PRC laikinai direktoriaus pareigas einantis Steponas Navajauskas. Centro projektø vadovë Vilija Bakutytë apibendrino projekto rezultatus: dalyviai mobilumo vizituose Turkijoje, Austrijoje, Vokietijoje tobulino profesines kompetencijas, ágijo aktualiø þiniø apie „þaliàjá màstymà“ ir „þaliàjà“ darbo kultûrà, susipaþino su gamybiniø atliekø perdirbimu, antriniu panaudojimu ir atliekø tvarkymu profesinio praktinio mokymo pamokose. Renginio metu buvo pristatyta parengta mokymo/si medþiaga, seminaro dalyviai susipaþino su praktine aplinkos apsaugos ugdymo patirtimi, pristatë aktyviø mokymo/si metodø panaudojimo pamokose geràjà darbo patirtá, jos pritaikymo galimybes integruojant aplinkos apsaugos klausimus á profesinio mokymo dalykø progra-

mas. Visiems projekto dalyviams buvo áteikti staþuotës uþsienyje patirtá áteisinantys paþymëjimai, „Europass“ mobilumo dokumentai. Susirinkusiesiems buvo sudaryta galimybë apsilankyti vienoje ið didþiausiø tràðø gamintojø AB „Lifosa“, kuri ypatingai daug dëmesio ir lëðø skiria aplinkos apsaugai. Didelá áspûdá visiems paliko ið arti pamatyti fosfogipso kalnai. Sveèiai ið kitø miestø buvo suþavëti Këdainiø senamiesèio groþio, saugomu ir vertinamu paveldu. Leonardo da Vinci programos mobilumo projekto „Aplinkosauginiø vertybiø formavimas profesiniame mokyme“ baigiamasis renginys buvo puiki proga dar kartà prisiminti vykusius vizitus, pasidþiaugti patirtais áspûdþiais ir pasidalinti geràja darbo patirtimi, ágyta Turkijos, Austrijos bei Vokietijos profesinio mokymo ástaigose. Viginija KIUBERIENË, Këdainiø profesinio rengimo centro metodininkë

DARIAUS BALDØ FABRIKAS Gamina kokybiðkus ir ðiuolaikinius virtuvës, prieðkambario, jaunuolio kambario, miegamojo, vonios, svetainës baldus, spintas su stumdomosiomis durimis pagal individualius pageidavimus. Nemokamai atvyksta á vietà, pamatuoja, suprojektuoja. Vaþiuoja á visus Lietuvos miestus bei kaimo vietoves. Tel. uþsakymams 8 601 26 068.

Pjauna ir obliuoja ávairià statybinæ medienà, stato ávairius karkasinius pastatus nuo pamatø, gamina ir montuoja pavësines, stato tvoras, gamina ruoðinius tvoroms. Tel. 8 682 10 378. - Ðlaitiniø stogø dengimas. - Karkasiniø namø, pavësiniø, terasø statymas. - Apdaila mediena ir plastiku, vidaus darbai, grindø dëjimas. - Skardinimo darbai, skardos lankstiniai, kaminø skardinimas. Padeda ásigyti medþiagas stogo dangai. - Langø ir durø montavimas. Tel. 8 683 12 611.


16

2014 m. birþelio 3 d.

Posëdþiavo Saugaus eismo komisija Dþestina BORODINAITË

Saugaus eismo komisija prieð kiekvienà posëdá sulaukia nemaþai gyventojø praðymø, geguþës 25 dienà buvo svarstomi devyni devyni..

Du praðymus atidëjo Norëdami atlikti iðsamesnius tyrimus ir apsvarstyti visas galimybes komisijos nariai atidëjo dviejø praðymø svarstymà: árengti autobuso stotelæ prie naujai pastatytos Këdainiø arenos ir leisti statyti automobilius J. Basanavièiaus gatvëje, netoli Ramybës skvero tvarkomos aikðtelës.

Leido paþenklinti vietà A. Kanapinsko g. 6-ojo na-

imituojanti kelio þenklà (pavadinimas su rodykle), yra draudþiama, Lietuvos automobiliø keliø direkcija panaikino „Sakret LT“ pastatytus nurodomuosius þenklus Pramonës rajone. Taip pat nepatvirtintas ir Kalbø mokyklos praðymas árengti kelio þenklà (rodyklæ), nukreipiantá á ðià ástaigà. Tuo tarpu Sodø g. 13-ojo namo bendrijos pirmininko praðymas ties Sodø gatve pastatyti þenklus, áspëjanèius apie gyvenamosios zonos pradþià ir pabaigà, buvo priimtas.

Sprendimo nepakeitë /Nuotr. autorës/

Saugaus eismo komisija iðnagrinëja kiekvienà praðymà ir sprendimus priima atsiþvelgdama á eismo saugumà.

mo bendrijos pirmininko praðymas leisti paþenklinti vienà vietà kieme þenklu „Neágalusis“ patenkintas, kadangi negalià turintiems asmenims savo transpor-

to priemones daugiabuèiø namø praðymas perstatyti þenklà ir ðaligatkiemuose pasistatyti sudëtinga. vá ties 112-uoju namu paþenklinti geltonàja linija, kad nebûtø statoPerkels þenklà mos transporto priemonës, uþstatoGautas Ðëtos gatvës gyventojos mas privaþiavimas prie garaþø ir pan. buvo priimtas tik ið dalies. „Seniûnijà ápareigojame perkelti þenklà, kad jis bûtø gerai matomas, o ðtai ðaligatvio geltonàja linija þenklinti nereikia, nes dël to nepatogumø gali patirti kito namo gyventojai“, – komentavo Saugaus eismo komisijos narys, rajono savivaldybës administracijos direktorius Arûnas Kacevièius.

Reklama nëra galima Kadangi bet kokia reklama,

Saugaus eismo komisija dar kartà sulaukë UAB Daukðiø aerodromo bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“ praðymo pastatyti eismà draudþianèius þenklus trijose vietose. „Kadangi ávaþiavimø á ðios ámonës teritorijà daug, trijø þenklø pastatymas tikrai neiðspræs problemos, todël komisija ir ðákart nepritarë praðymui“, – kalbëjo A. Kacevièius.

Árengs pësèiøjø perëjà Saugaus eismo komisija nutarë kreiptis á VÁ Kauno regiono keliai, kad ði árengtø pësèiøjø perëjà Dotnuvos seniûnijos Akademijos miestelio pagrindinëje gatvëje ties sankryþa, kurioje yra posûkis á Ðlapaberþæ ir á Þemdirbystës institutà.

Dëmesio! „Superfiestos“ renginys nukeliamas á birþelio 12 d. Atsipraðome uþ nepatogumus. Galioja tie patys kvietimai. Organizatoriai

Paðarai, lesalai. Parduotuvë „Prekës sodui ir darþui pigiau“, Topoliø g. 1, tel. 8 616 00 474.

Tel.: 8 640 56 777, 8 603 68 562. Aukðèiausiomis kainomis superka visø markiø automobilius (vaþiuojanèius, nevaþiuojanèius, dauþtus ir kt.). Pasiima savo transportu, dirba ir savaitgaliais. Iðraðo sàskaitas, atsiskaito vietoje. Iðraðo automobiliø utilizavimo paþymas.

Asmeniniai skelbimai –

Josvainiø g. 41 41,, Këdainiai

Redakcijos tel. 8 605 19 294 (T ELE2) (TELE2) El. paðtas redakcija @rinkosaikste.lt redakcija@ Spausdino UAB

„Rinkos aikðtë“ spaustuvë

tel. 60 763 El. paðtas skelbimai@rinkosaikste.lt

Direktorë-vyr. redaktorë Vitalija Surgautienë tel./faks. 52 444 www.rinkosaikste.lt

KORESPONDENT AI KORESPONDENTA

Lina Fiodorova Giedrûna Girdenytë Neringa Jasutë

Dþestina Borodinaitë Auðra Malinauskienë Jovita Þebrauskaitë

Tel. 56 51 5111

Tel. 57 771

Stilius, korektûra – Inga Valiukevièienë Rankraðèiai negràþinami. Redakcijos ir straipsniø autoriø nuomonës gali nesutapti

Reklamos vadybininkas – tel. 56 589, el. paðtas reklama@rinkosaikste.lt

Laikraðtis „Rinkos aikðtë“ yra Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Steigimo liudijimo nr nr.. 573 Indeksas 67420 ISSN 1648-0376 4 sp. l. Uþs. Nr Nr.. 464 Tiraþas 6 040 egz.


2014 m. birĂželio 3 d.


2014 m. birĂželio 3 d.


2014 m. birĂželio 3 d.


2014 m. birĂželio 3 d.


2014 m. birĂželio 3 d.


2014 m. birĂželio 3 d.


2014 m. birĂželio 3 d.


2014 m. birĂželio 3 d.


2014 06 03