Page 1

Rinkosaikðtë 2014 m. geguþës 8 d.

19-ieji leidimo metai

Këdainiø rajono laikraðtis

2014 m. geguþës 8 d. Ketvirtadienis

Jau liejami pamatai pirmajam kolumbariumui

Nr. 51 (2 710)

Praðo atsiliepti liudininkus, praneða apie ávykiø tyrimà Policijos komisariatas praðo atsiliepti þmones, maèiusius eismo ávyká Ðëtoje, taip pat praneða apie pastaruoju metu sëkmingai iðaiðkintus nusikaltimus. Gatvëje partrenkë vaikà

MB „Këdainiø akmenukas“ vadovas V. Konèius ásitikinæs, kad ðioje Këdainiø miesto kapiniø vietoje iki rudens bus baigtas statyti kolumbariumas. /Nuotr. autorës/

Auðra MALINAUSKIENË

Treèiadiená Këdainiuose, Kauno gatvëje esanèiose kapinëse, pradëti lieti pirmojo mûsø kraðte kolumbariupamatai.. Iki tol daugiau kaip mënesá maþosios bendrijos (MB) „Këdainiø akmenukas“ darbuotojai ðiam mo pamatai darbui ruoðë gruntà – nukasë juodþemá, parengë pagrindà pamatø liejimui aldas liejimui.. Bendrijos vadovas V Valdas KONÈIUS tikisi tikisi,, kad nuo ðiol kolumbariumo statybos darbai sparèiai pajudës á prieká, o pirmàsias urnas á kriptas jau bus galima patalpinti ðá rudená. /Nukelta á 2 psl./

Kaina 1, 20 Lt

Balandþio 30-àjà, apie 18 valandà, Ðëtos miestelyje nukentëjo 2003 metais gimæs berniukas. Iðbëgæs á gatvæ, jis buvo uþkliudytas automobilio „Ford Transit“, kurá vairavo kaunietis. Vaikui buvo suþalota galva. Këdainiø policija praðo atsiliepti tuos, kurie matë ðá eismo ávyká. Liudininkø informacijos laukia Kriminalinës policijos skyriaus tyrëjas Saulius Sinickis, kurio telefono numeris (8 347) 68 732. Pareigûnas dirba Këdainiuose, A. Mickevièiaus g. 25, 91 kabinete.

Átaria jau teistà jaunuolá Policijos komisariatas praneða ir apie tai, kad Kriminalinës policijos skyriaus pareigûnai nustatë átariamàjá dël vagystës Dotnuvos seniûnijos Berþø kaime. Ðiame kaime sodybà turintis këdainietis balandþio 3-iàjà pastebëjo, kad ið jo rûsio pavogti ávairûs daiktai.

Vyriðkis pasigedo akumuliatorinio ir elektrinio græþtuvø, kampinio ðlifuoklio ir raktø, negana to, sandëliuke neberado dviejø dviraèiø. Pareigûnams pradëjus tirti ðá ávyká ëmë aiðkëti jo aplinkybës, ir átarimai krito ant 1995 metais gimusio ne kartà teisto rajono gyventojo E. B. Tas pats jaunuolis átariamas ir vagyste ið Këdainiø socialinës globos namø, esanèiø Dotnuvos seniûnijos Ðlapaberþës kaime. Ði vagystë ávykdyta balandþio 6-àjà. Dalá ið ástaigos pagrobtø daiktø pareigûnai rado kaip tik pas E. B.

Rastas ir apklaustas To paties skyriaus pareigûnai iðaiðkino ir balandþio 19-àjà Krakiø seniûnijos Pilsupiø kaime ávykdytà nusikaltimà: metaliniu daiktu buvo suþalotas ðio kaimo gyventojas. Nustatyta, kad ðá nusikaltimà ávykdë kaunietis E. B., gimæs 1987 metais. Jis rastas, apklaustas. Vyriðkis irgi gerai þinomas policijai, jis yra ne kartà teistas. Policijos komisariatas praðo visø, turinèiø informacijos apie ávykdytas nusikalstamas veikas, skambinti anoniminiu pasitikëjimo telefonu 53 342 ir pabrëþia, kad kiekvienas gyventojø praneðimas pareigûnams yra svarbus. „Rinkos aikðtës“ inf.

Lietuviðkø agurkø derlius – jau prekyboje Dþestina BORODINAITË

Ðiømetinis lietuviðkø agurkø derlius jau pasiekë parduotuves. Pirmuosius agurkus UAB „Këdainiø gëlës“ darbuotojai pradëjo skinti praëjusios savaitës gale.

Aprûpins klientus „Auginame ir savo klientams siûlome vienà agurkø veislæ – „Pasalimo“. Kol kas derlius dar nedidelis – tik keli ðimtai kilogramø. Taèiau jau kità savaitæ skinsime to-

nomis, tada galësime aprûpinti visus savo klientus. Produkcijà parduodame didiesiems prekybos tinklams Lietuvoje. Taip pat dalis jos eksportuojama uþsakovams á Latvijà ir Estijà“, – informavo „Këdainiø gëliø“ direktoriaus pavaduotojas Andrius Valevièius.

Kainos kris Kaip þinia, didëjant pasiûlai kainos krinta, o brangiausiai kainuoja pirmieji derliaus vaisiai. „Taèiau kaina gali ir didëti, jeigu paklausa labai didës. Ðiuo

Bendrovës „Këdainiø gëlës“ darbuotojai jau pradëjo skinti pirmuosius lietuviðkus agurkus.

metu, esant nedëkingoms oro sàlygoms, kol kas agurkø kaina þymiai nemaþës – turësime ðiek tiek palûkëti“, – kalbëjo A. Valevièius. Agurkø kaina ðiemet panaði, kaip ir praëjusiais metais.

Adresas: Didþioji g. 26, Këdainiai


2

2014 m. geguþës 8 d.

Valdanèiosios daugumos sprendimas rodo brandà ir demokratijà Auðra MALINAUSKIENË

to ðvietimo srityje jo þodis tikrai bus svarus. Be to, per 25-erius darbo rajono savivaldybëje metus jis daugiau ar maþiau susidûrë su visomis sritimis“, – sakë A. Kacevièius.

dël tai man – gerai paþástama. Tuo tarpu statybos ir ûkio darbai reikalaus didesnio ásigilinimo“, – sakë J. Lukoðevièius.

Antrà savaitæ rajono savivaldybës administracijos direktoriaus Iðmano ávairias sritis pareigas einanèio Arûno KaceviKeitësi keletà kartø èiaus ir jo pavaduotojo Juliaus Lukoðevièiaus kelias á ðias Pasibaigus Tarybos posëdþiui naujasis rajono savivaldybës admipareigybes nebuvo lengvas. nistracijos direktoriaus pavaduotoNors rajono Tarybos posëdy- jas J. Lukoðevièius nepartiniø skyje net opozicija jiems negailëjo pa- rimà á aukðtas pareigas ávardijo gyrø, taèiau tuo pat metu A. Kacevièius ir J. Lukoðevièius buvo priversti atsakinëti ir á asmeninius klausimus. Pirmajam teko atsakyti á klausimus apie savo sveikatà, o antrajam – apie pasitraukimà ið Liberalø ir centro sàjungos partijos.

Tenka didelë atsakomybë Iki paskyrimo á naujas pareigas A. Kacevièius apie trejetà metø dirbo rajono savivaldybës administracijos direktoriaus pavaduotoju. „Esminiø pokyèiø naujose pareigose nepajusiu, nes darbas savivaldybës administracijoje man yra þinomas. Galbût nauja tai, kad þymiai padaugës veiklos ir teks di- Rajono savivaldybës administracidþiulë atsakomybë, kuri mane ðiek jos direktoriaus pavaduotoju tapæs tiek gàsdina, kaip ir kiekvienas J. Lukoðevièius pabrëþë, kad naujas darbas. Taèiau taip susiklos- valdanèiosios daugumos sprenditë, kad savo gyvenime turëjau di- mas á aukðtas pareigas skirti desniø ir maþesniø iððûkiø, kuriuos nepartinius rodo brandà ir didelius iki ðiol man pavykdavo áveikti. Be þingsnius demokratijos link. abejo, sulaukæs pasiûlymo eiti administracijos direktoriaus pareigas kaip Darbo partijos brandà. svarsèiau, kà daryti, taèiau gana „Ið 35-eriø darbo metø, 25greitai apsisprendþiau“, – kalbëjo erius dirbu Këdainiø rajono saviA. Kacevièius. valdybës administracijoje. Uþ tai esu dëkingas keliø kadencijø tarybos nariams, buvusiems merams, administracijos direktoriams, su kuriais galëjau kartu augti, tobulëti, kelti kvalifikacijà. Dirbdamas karjeros valstybës tarnautoju laikiausi svarbiausiø etikos principø: pagarbos þmogui, teisingumui, nesavanaudiðkumui, atsakomybei. Savo veiklà naujose pareigose grásiu teisëtumo, lojalumo, skaidrumo, bendradarbiavimo principais. Ðákart man nieko aukoti nereikia, nes nesu partijos narys. Valdanèiosios daugumos sprendimas á aukðtas pareigas skirti nepartinius rodo brandà ir didelius þingsnius deRajono savivaldybës administracimokratijos link mûsø kraðte“, – jos direktorius A. Kacevièius kalbëjo J. Lukoðevièius. prisipaþino þinàs, kad su naujomis pareigomis uþgrius ir didþiulë atsakomybës naðta.

Turi keletà profesijø Naujasis savivaldybës administracijos vadovas turi net tris specialybes: inþinieriaus-statybininko, ekonomisto ir vieðojo administravimo specialisto. „Visos ðios sritys man yra gerai þinomos. Galbût kaip sudëtingiausius galëèiau ávardinti statybos, architektûros ir finansø sektorius. Kadangi mano pavaduotoju paskirtas buvæs Ðvietimo skyriaus vedëjas J. Lukoðevièius, dël

Vicemerë N. Naujokienë ásitikinusi, kad á naujas pareigas paskirti kompetentingi vadovai.

Rajono savivaldybës mero pavaduotoja Nijolë Naujokienë ásitikinusi, kad á naujas pareigas paskirti vadovai yra kompetentingi, labai gerai iðmano ávairias veiklos sritis, turi ilgametæ darbo patirtá ir administraciniø gebëjimø. „Administracijos direktorius A. Kacevièius ir jo pavaduotojas J. Lukoðevièius – atsakingi þmonës, todël darbai ir projektai bus tæsiami toliau“, – pabrëþë N. Naujokienë.

Vertina profesionalus Pasikeitimus rajono savivaldybës administracijoje valdanèiosios daugumos Darbo partijos frakcijos ðioje taryboje narys Juozas Gaidamavièius ávertino teigiamai.

Keli ðimtai renginio „Europos vaikai“ dalyviø, mokiniø – ðokëjø ið ávairø Lietuvos miestø, taip pat pedagogø, ðio renginio organizatoriø (asociacija „Ateities þmogus“, S aièikausS.. Skambinas, E. V Vaièikauskas ir kt.) penktadiená ið ryto pradëjæ kelionæ TTrakuose, rakuose, uþsukæ á Elektrënus, Kaunà, Jonavà, Ukmergæ, vakare, 19.30 val., atvyks á Këdainius. Ðokëjai ir kiti dalyviai atvaþiuos devyniais autobusais, kurie Këdainiuose sustos Smilgos gatvëje, ðalia Ðviesiosios gimnazijos. Vaikai, iðlipæ ið autobusø, iðeis á Didþiàjà gatvæ ir pasieks Didþiosios Rinkos aikðtæ, kurioje vyks renginys. Koncertuos jaunieji atlikëjai. Renginys skiriamas Lietuvos Respublikos narystës Europos Sàjungoje deðimtmeèiui ir Europos dienai paþymëti. Juo siekiama priminti, jog

Tarybos narys J. Gaidamavièius teigimai ávertino pokyèius savivaldybës administracijoje.

„Labai gerai paþástu A. Kacevièiø ir J. Lukoðevièiø, kuriuos vertinu kaip savo srities profesionalus. Jie nëra Darbo partijos nariai, todël noriu pabrëþti, kad Darbo partija ne visada þiûri á partinæ priklausomybæ, bet ávertina ir atsakingo specialisto profesionalumà. Jeigu þmogus gerai dirba, tai kodël jis negali bûti mûsø komandos nariu?“ – kalbëjo J. Gaidamavièius.

mes esame europieèiai, o tautiðkumas – vienas pagrindiniø europietiðkumo bruoþø. Renginiu siekiama populiarinti ir gatvës ðoká tarp mokyklinio amþiaus vaikø. Juk ðokis – tai tam tikra kultûra, skatinanti bendrauti, padeda iðreikðti þodþius judesiais, atsiskleisti jaunam þmogui, skatina originalumo paieðkas. Renginio globëjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas.

Jau liejami pamatai pirmajam kolumbariumui /Atkelta ið 1 psl./

Laukia daug darbø Këdainiø kolumbariumo statybos darbams vadovaujantis V. Konèius teigë, kad pamatus lies pora, o jeigu prireikës – ir daugiau, ámonës darbuotojø. „Tikimës, kad maþdaug per savaitæ pamatai bus pakloti. Po to statysime ðviestuvus, ávesime elektrà. Pagal pamatø aukðtá atitinkamai formuosime nuolydþius ir reljefà, nuimsime senà asfaltà, o takus aplink kolumbariumà iðklosime trinkelëmis, árengsime alpinariumà“, – vardijo V. Konèius.

Þinoma preliminari kaina

Ilgai spræsti nereikëjo J. Lukoðevièius didþiàjà savo gyvenimo dalá skyrë ðvietimui, todël yra ásitikinæs, kad savivaldybës administracijos, ðvietimo skyriaus, stipraus mokyklø vadovø korpuso ir puikiø mokytojø dëka ðvietimo situacija rajone yra gera. „Tikiuosi, kad taip bus ir ateityje. Ðiandien ðvietimui reikia pailsëti nuo Juliaus. Per ðá laikotarpá kas ðeðerius–septynerius metus keièiau arba pareigas, arba kabinetà. Sulaukus pasiûlymo daug laiko apsispræsti man nereikëjo. Esu kuravæs ne tik ðvietimo, bet ir socialinës srities klausimus, to-

Karavanas MIESTAS ANT RATØ sustos Këdainiuose

Paðnekovo teigimu, kolumbariumo statybos vyks trimis etapais. Kiekvienas jø truks po keletà metø. Tikimasi, kad pirmosios urnos á kolumbariumà bus patalpintos jau ðiø metø rudená. „Ðià savaitæ pradëjome pirmàjá darbø etapà. Iki metø pabaigos visiðkai bus árengta 216 kriptø, prie kuriø artimieji galës pamerkti gëliø ir uþdegti þvakes. Vienoje kriptoje turëtø tilpti keturios Këdainiø krematoriume siûlomos paèios didþiausios urnos. Jau paskaièiavome preliminarià vienos kriptos nuomos kainà – apie 2 000 litø penkeriems metams. Á ðià sumà áeis kriptø nuoma, prieþiûra bei saugojimas. Ateityje ðeima galës pratæsti kriptos, ant kurios nustatytu ðriftu bus uþraðyti duomenys, nuomà. Pasibaigus nuomos sutarèiai, kuri klientui pa-

geidaujant nebebus pratæsiama, vardais ir pavardëmis paþenklintas urnas sudësime á didþiulæ kriptà Kauno gatvës kapinëse, kur jos toliau bus saugomos“, – kalbëjo V. Konèius.

Laikys uþdengtas Pirmojo statybø etapo metu per porà metø ant pamatø ið atskirø monolitiniø gelþbetoniniø korpusø, dalinai dengtø poliruotu juodai pilku granitu – kareliðku diabazu, MB „Këdainiø akmenukas“ darbuotojai turi pastatyti aðtuoniolika maþdaug 1,80 metro aukðèio korpusø, kuriø viename bus dvylika kriptø. Ið viso pabaigus darbus kolumbariume ketinama árengti 1 032 kriptas. Per deðimt metø viskas turëtø bûti pastatyta ir árengta. „Kad tuðèias kriptas iðsaugotume nesugadintas ir nepriðiukðlintas, visas – pilnas ir tuðèias, laikysime uþdengtas granito plokðtëmis“, – pabrëþë V. Konèius.

Suteikë paskolà Ámonës darbuotojai ne tik pastatys kolumbariumà, bet ir árengs takelius, apðvietimà ir vaizdo kameras, pastatys suolelius, apþeldins teritorijà bei prisiims visiðkà kolumbariumo prieþiûrà: sniego valymà, ðiukðliø iðgabenimà, ðienavimà, gëlynø prieþiûrà ir kt. „Kolumbariumø parkà, kurio árengimas atsieis apie 1,5 mln. litø, statome savo ámonës lëðomis. Taip pat esame dëkingi rajono savivaldybei, kuri mums ið smulkiojo verslo rëmimo fondo lengvatinëmis sàlygomis suteikë 80 tûkst. litø paskolà“, – sakë V. Konèius.

Dirbti kavinëje Kaune REIKALINGA virëja (-as) ir pagalbinë darbuotoja (-as). Darbo dienomis yra kambarys nakvynei. Tel. 8 686 07 408.


2014 m. geguþës 8 d.

Këdainiuose jëgas vienija mokslas, verslas ir savivalda Këdainiuose, kaip ir visuose maþesniuose ðalies miestuose, trûksta aukðtos kvalifikacijos specialistø, gebanèiø dirbti aukðèiausiose ámoniø valdymo grandyse, kur kur,, savaime suprantama, mokami ir patys didþiausi atlyginimai atlyginimai.. Dël ðios prieþasties Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevëþio technologijø ir verslo fakultetas Këdainiuose renka jau antràjà vadybos magistrantûros studentø grupæ, o rajono savivaldybës vicemerë Nijolë Naujokienë mato bûtinybæ inicijuoti Këdainiø rajono savivaldybës ir KTU bendradarbiavimo sutarties, pagelbësianèios bûsimiems studentams ir duosianèios realios naudos savivaldybei, pasiraðymà.

Naujos studijos – nuo rudens Naujos KTU magistrantûros studijos Këdainiuose prasidës rudená, tad jau pats laikas dalyvauti stojimo konkurse. Këdainieèiams savame mieste studijuoti naudinga taupant ne tik laikà, bet ir pinigus – jiems nekainuos kelionës á universitetà. Susidarius grupei paskaitos bus organizuojamos Këdainiuose. „Magistrantûros studijos Këdainiuose yra orientuotos á bakalauro studijas baigusius asmenis, dirbanèius specialistus ar vadovaujantá personalà. Á tuos þmones, kurie jauèia poreiká atnaujinti savo þinias, siekia patobulinti vadybiná màstymà bei ágyti praktiniø ágûdþiø, reikalingø veiklos plëtrai globalioje aplinkoje. Studijø programos struktûroje iðskiriami verslo valdymo, finansø, marketingo ir kitø dalykø blokai. Tai puiki galimybë ágyti iðskirtiniø vadybiniø kompetencijø tiek administraciná, tiek gamybiná-technologiná darbà dirbantiems þmonëms“, – sako KTU Panevëþio technologijø ir verslo fakulteto dekanë prof. dr. Daiva Þostautienë.

Studijos pasiteisino Kad tokiø studijø organizavimas Këdainiuose pasiteisino, KTU jau spëjo ásitikinti. Ðá pavasará pirmà vadybos magistrantûros studijø kursà jau baigia áveikti pirmoji këdainieèiø magistrantø grupë. „Stojant á universitetà buvo ðiek tiek neramu. Tiesà sakant, abejojau, ar tikrai á Këdainius atvykstantys dëstytojai suteiks aukðèiausio lygio þinias, kurias ágijusi bûsiu verta magistro laipsnio. Tokios dvejonës iðsisklaidë jau po pirmø paskaitø. Pasirodo, visi dëstytojai yra aukðèiausio lygio specialistai, beprotiðkai mylintys savo dëstomus dalykus ir gebantys savo þinias perduoti taip, kad studentai á jas tiesiog átraukiami. Svarbiausia, kad dauguma dëstytojø yra ne tik teoretikai, bet ir praktikai, gebantys savo þinias perteikti ir per asmeninius pavyzdþius, ir per kitø þmoniø sëkmës istorijas“, – sako pirmosios Këdainiø grupës magistrantë Vitalija Danusienë. Privaèiame versle dirbanti jauna moteris tikina nuolat savo darbe taikanti studijuojant ágytas þinias ir dþiaugiasi, kad jos pasiteisina.

3

Kvieèiame mokytis Këdainiø muzikos mokykloje STOJANÈIØJØ AMÞIUS NERIBOJAMAS. IKIMOKYKLINIO AMÞIAUS VAIKAI PRIIMAMI Á ANKSTYVOJO MENINIO UGDYMO GRUPES. VAIKAI BUS PRIIMAMI Á FORTEPIJONO, SMUIKO, VIOLONÈELËS, GITAROS, KONTRABOSO, AKORDEONO, KANKLIØ, BIRBYNËS, SKRABALØ, LUMZDELIO, KLARNETO, FLEITOS, TRIMITO, SAKSOFONO, TROMBONO, BARITONO, TENORO, TÛBOS, MUÐAMØJØ IR ELEKTRONINIØ MUZIKOS INSTRUMENTØ KLASES. ÁVAIRAUS AMÞIAUS VAIKAI KVIEÈIAMI Á MODERNAUS DAINAVIMO STUDIJÀ. Praðymai priimami nuo geguþës 2 d. mokyklos raðtinëje 2-ame aukðte. Prie praðymo bûtina pridëti: 1. Sveikatos paþymà. 2. gimimo liudijimo kopijà. Konsultacijos teikiamos geguþës 26, 27, 28 ir 29 dienomis. Muzikiniø gebëjimø patikrinimas vyks birþelio 2 d. 10 val. Telefonas pasiteirauti (8 347) 60 409. Platesnë informacija: www.kedmuzika.lt

Magistrantûros studijos Këdainiuose yra orientuotos á bakalauro studijas baigusius asmenis, dirbanèius specialistus ar vadovaujantá personalà.

Naudinga ne tik verslo atstovams Valstybiniame sektoriuje dirbanti surviliðkietë Irma Kriðèiûnienë taip pat nesigaili pradëjusi studijas Këdainiuose. Nors studijos atima labai daug laiko ir reikalauja nemaþai pastangø, moteris sako, kad viskas atsiperka ágytø þiniø pavidalu. „Bestudijuodama supratau, kad valstybinis ir privatus sektorius ne tokie jau ir skirtingi. Visi verslo dësniai veikia ir valstybinëje tarnyboje. Faktas paprastas – jei valstybinëse tarnybose bûtø protingai taikomi verslo principai, jos dirbtø gerokai efektyviau, tad þinias pagilinti ir magistro laipsná ágyti verta ne tik privaèiame versle dirbantiems þmonëms“, – ásitikinusi I. Kriðèiûnienë.

Globaliame pasaulyje – nauji iððûkiai

vø pareigas eina nemaþai þmoniø, vaþinëjanèiø dirbti á Këdainius ið didmiesèiø. „Siekiame bûti konkurencingi, todël savo ámonëse taikome paèius aukðèiausius standartus, tad savaime suprantama, kad ir mûsø darbuotojai, dirbantys aukðèiausiose grandyse, turi bûti itin kvalifikuoti ir nuolat atnaujinantys savo þinias. Nemaþai specialistø á mûsø ámones vaþinëja dirbti ið kitø miestø. Labai norëtume, kad situacija pasikeistø, o tai ámanoma tik verslui ir mokslui ieðkant bendradarbiavimo galimybiø“, – ásitikinusi V. Ragauskienë. Koncernas „Vikonda“ jau bendradarbiauja su KTU ir netrukus ketina ðio universiteto Cheminës technologijos fakultete árengti laisvalaikio ir poilsio zonà studentams. V. Ragauskienë viliasi, kad ðis pavyzdys ákvëps ir kitus verslininkus.

Inicijuoja sutarties pasiraðymà

Toks studentës poþiûris nesvetimas ir Këdainiø rajono savivaldybës vicemerei N. Naujokienei. Ji deda visas pastangas, kad Këdainiuose bûtø skatinama aukðtojo universitetinio mokslo plëtra. „Mûsø rajonui reikia ðviesiø, iðsilavinusiø þmoniø, aukðtos kvalifikacijos specialistø. Èia veikianèioms ir dar tik besiruoðianèioms kurtis verslo ámonëms bûtini profesionalai, kurie gebëtø dirbti dabartinëmis itin didelës konkurencijos sàlygomis. Verslui keliami nauji iððûkiai. Jis konkuruoja jau ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio rinkoje. Todël labai svarbu, kad mûsø þmonës gali mokytis ir ágyti magistro laipsná èia, vietoje, neatsitraukdami nuo savo darbø ir namø. Aukðtojo universitetinio mokslo prieinamumas regionø gyventojams – didelis postûmis þengti á prieká, tad visi turime stengtis sudaryti sàlygas tokio mokslo atëjimui, turime skatinti savo þmones mokytis“, – sako N. Naujokienë.

Këdainiø rajono vicemerë N. Naujokienë taip pat neabejoja, kad mokslas ir verslas, o kartu ir savivalda, turëtø bendradarbiauti siekdami bendrø tikslø. Ji mato bûtinybæ ateityje pasiraðyti bendradarbiavimo sutartá tarp Këdainiø rajono savivaldybës ir KTU Panevëþio technologijø ir verslo fakulteto. Pagal ðià sutartá Këdainiø grupëje studijuosiantiems studentams bus siekiama suteikti dar daugiau galimybiø Këdainiuose uþsiimti moksline veikla ir teorines þinias iðbandyti praktiðkai. Ði sutartis studentø praktinei veiklai atvers savivaldybei priklausanèiø ástaigø duris. „Neabejoju, kad tokio bendradarbiavimo nauda bus abipusë. Studentai visuomet dega naujomis idëjomis, tad sudarius sàlygas jas ágyvendinti valstybinëse ástaigose galime pasiekti puikiø rezultatø naujausias mokslo þinias taikant savivaldos veiklos procesø efektyvumui“, – sako N. Naujokienë.

Trûksta specialistø

Studijuojantiems Këdainiuose paskaitos lanksèiu grafiku pagal studentø pageidavimus bus organizuojamos Kauno kolegijos Këdainiø J. Radvilos studijø centre, kur KTU nuomosis modernià bei ðiuolaikiðkà auditorijà, visiðkai aprûpintà kompiuteriais. Tai leis uþtikrinti ðiuolaikiðkà ir kokybiðkà studijø procesà. Dalis studijø moduliø yra pateikiami virtualioje mokymosi aplinkoje Moodle, kuri uþtikrina dëstytojø ir studentø interaktyvø bendravimà ir konsultavimàsi. Ðioje aplinkoje studijuojanèiøjø patogumui pateikiama mokomoji medþiaga, filmuotos ir internetu transliuojamos paskaitos. Studijuojantieji gauna ne tik studento statusà, leidþiantá pretenduoti á ávairias lengvatas, stipendijas, mecenatø stipendijas ar socialinæ paramà, bet ir galimybæ iðvykti 1 semestrui studijoms á uþsienio universitetus partnerius: Turkijà, Lenkijà, Portugalijà, Suomijà, Ispanijà ir kitas ðalis.

Kad Këdainiuose trûksta aukðtos kompetencijos specialistø, patvirtina ir su KTU bendradarbiaujanèio koncerno „Vikonda“ personalo direktorë Virginija Ragauskienë. Moteris neslepia, kad koncerno gamybiniø ámoniø direktoriø ir skyriø vado-

Mokys moderniais metodais

aliuminio profiliais spintø slankiosioms durims akmens masës plautuvëmis, buitine technika

YPATINGOS NUOLAIDOS SPINTOMS SU SLANKIOSIOMIS DURIMIS!

Virtuvës baldams ið ekspozicijos – 40 proc. nuolaida! Puikiai projektuojame! Puikiai pagaminame! Puikiai sumontuojame! Puikiai suderiname kainas! Gamintojo salonas: Vokieèiø g. 1 (prie „Statoil“ degalinës), tel. 55 905. Darbo laikas: I–V nuo 10 iki 17 val. acebook“: peledosbaldai .peledosbaldai.lt; „F www „Facebook“: www.peledosbaldai.lt;


4

2014 m. geguþës 8 d.

Violeta Tomaðevska: þmona su 25 metø staþu

Interviu su politiko þmona

Politikus daþniausiai matome televizoriø ekranuose, laikraðèiuose skaitome interviu su jais, todël labai daþnai esame linkæ juos laikyti ne paprastais þmonëmis, o asmenybëmis ið þurnalø virðeliø, visuomeninio aèiau jie juk gyvenimo dalimi dalimi.. TTaèiau irgi turi savo aplinkà, kurioje gali atlaisvinti kaklaraiðtá irir,, apsiavæ namines ðlepetes, tapti tiesiog vyru ir tëvu. Violeta Tomaðevska, Lietuvos lenkø rinkimø akcijos pirmininko Valdemaro Tomaðevskio þmona, sutiko duoti interviu, kuriame papasakojo apie savo vyrà ir gyvenimà su juo. Kartu pora gyvena jau 25 metus. Miela, draugiðka moteris. Paprasta, bet ryþtinga. Be iðorinio blizgesio, bet nuostabiai natûrali ir nuoðirdi. „Politiko þmona gyvena taip pat, kaip ir visos kitos þmonos – nei sunkiau, nei lengviau“, – su ðypsena mus pasitinka Violeta Tomaðevska. – Koks Jûsø vyras ðeimoje? – Ðeimoje jis toks pat, kaip ir partijoje – lyderis. Ne protina, ne pamokslauja – tiesiog yra lyderis. Ðeimoje jo þodis yra kaip ástatymas, kuris neginèijamas visø pirma vaikams. Auginame du sûnus. Jis jø niekados nebaudë, nebuvo per daug grieþtas, visada pakako vieno jo þvilgsnio. Ir tai jau tapo áprasta: tëtis pasakë, vadinasi, taip reikia. Ar vaikai didþiuojasi vyru? Didþiuojasi. Gerbia. Taèiau niekados nesigiria turá toká tëvà ir nesinaudoja jo padëtimi. – Jums vyras irgi yra autoritetas? – Taip, taèiau taip pat reikia pabrëþti, kad jis visada ásiklauso á mano nuomonæ, klausia, kà að galvoju, tariasi. Neretai pasiginèijame dël vaikø auklëjimo bûdø. Að, kaip ir kiekviena motina, pasisakau uþ ðvelnesnius auklëjimo metodus, o Valdemaras yra labiau kategoriðkas. Tipinis pavyz-

dys. Kartais paklausia, kaip man patiko jo pasirodymas. Visada sakau, kà galvoju. Jei patiko – giriu, jei nepatiko – sakau, kad pasisakymas buvo nelabai vykæs. Jis supranta, kad man tai rûpi, ir visada supratingai iðklauso. Juk ið ðalies visada geriau matosi. Ádëmiai stebiu debatus, kuriuose jis dalyvauja ir nervinuosi, kuomet prie vyro labai kabinëjasi. Kai vyras ruoðiasi vieðam pasirodymui, sakau: „Viskas, ðiandien tikrai neþiûrësiu, nes po to nerandu sau vietos“. Taèiau neiðtveriu ir, be abejo, þiûriu. – O Jûs pati nenorëtumëte uþsiimti politika? – Ne, politikas turi bûti charizmatiðkas, tvirtas. Tam reikia tam tikrø sugebëjimø ir þiniø. Valdemaras visa tai turi, be to, jis yra puikus organizatorius. – O kuo uþsiimate Jûs? – Taip susiklostë, kad mûsø vyresnysis sûnus serga: jam diagnozuotas cerebrinis paralyþius. Nuo pat pirmøjø jo gyvenimo akimirkø iki ðiol esu ðalia, nes jam reikia nuolatinës pagalbos. Niekada nesusimàsèiau, kodël tai atsitiko mums ir mûsø sûnui. Klausiau: uþ kà? Valdemaras pasakytø: „Reiðkia tiesiog taip reikia...“. Ðtai ir visas atsakymas. Tikriausiai taip nusprendë Dievas. Vadinasi, taip reikia. Gal todël Valdemaras yra toks tvirtas: uþ mus abudu. Að nesiskundþiu, susitaikiau su tuo. – Jûsø vyras yra labai uþsiëmæs þmogus. Átampos kupinas darbas partijoje, pareigos Europos Parlamente. Jums netrukdo, kad jo taip daþnai nebûna namuose? – Jau spëjau priprasti. Be abejo, norëtøsi, kad namuose jis bûtø daþniau, taèiau suprantu, kad jis yra per daug uþsiëmæs, jog sau tai leistø. Europos Parlamente jis vidutiniðkai praleidþia 5 dienas per mënesá, kur dirba labai intensyviai, ir stengiasi greièiau gráþti á Lietuvà, nes èia spræstinø problemø yra dar daugiau. Jei yra laisvo laiko – ilsimës uþmiestyje, gamtoje. Tokiomis dienomis vy-

tas. Kompanijoje gindavo silpnesná, niekados nebijodavo iðsakyti savo nuomonës. Ðis vyro bruoþas man patiko jau tuomet. Dar mane traukë tai, kad jis protingas ir apsiskaitæs, galëjo palaikyti pokalbá bet kokia tema. Apie kà tik su juo bekalbëtum – apie istorijà, geografijà – jis viskà þino. Man su juo labai ádomu, jis it vaikðèiojanti enciklopedija. Taip iðëjo, kad turëjome bendrà draugø ratà. Baigæs mokyklà, Valdemaras ástojo á aukðtàjà mokyklà, o po pirmo kurso buvo paðauktas á karinæ tarnybà. Susiraðinëjome, o Valdemarui baigus karo tarnybà – susituokëme. Niekados neturëjau abejoniø dël to, ar mano pasirinkimas buvo geras ir teisingas. Su juo jauèiuosi labai saugi. Jis viskà apgalvos, viskà suorras ir su vaikais gali daugiau pa- ganizuos. Bûdama su Valdemabendrauti. Vyrui patinka þvejoti, ru jauèiuosi labai ramiai ir patiypaè þiemà. Kadangi vyras labai kimai. Negalvojau, kad Valdemëgsta pomidorus, surentëme maras taps politiku: juk tekëjau maþytá ðiltnamá, kur jis pats juos uþ studento. Vëliau taip jau suir augina. Tiesà sakant, Valdema- siklostë, kad jis uþsiëmë politirui labai sekasi darbai darþe. ne veikla. Ðtai jau 25 metus esa– Ar sunku yra su Jûsø vyru me susituokæ, o paþástami esame buityje? 32 metus. – Ne, taip negalëèiau teigti. – Kodël, kaip manote, Jûsø Jis kuklus þmogus – jam kaip yra, vyras pradëjo domëtis politika? taip ir gerai. Jis neteikia didelës – Jam visada buvo svarbi reikðmës buièiai. Visà namø ûká tiesa, jis – kovotojas uþ teisinguvyras patikëjo man. Baldai, sie- mà. Viskas prasidëjo 1991 menø spalva – jam viskas tinka. Pa- tais. Ið pradþiø á veiklà vyras ásigrindinis jo bruoþas, kurá galima traukë visuomeniniais pagrinvertinti ir kaip neigiamà, ir kaip dais, po to buvo iðrinktas á saviteigiamà, yra jo uþsispyrimas ir valdybës tarybà, Seimà. Þmonës atkaklumas. Tai jau tikrai. Kita pasekë juo, patikëjo juo. Galbût vertus, uþsispyrimas neretai jam dël to, kad jo ðeimos nariai taip padeda. Jei ne ði savybë, gali bû- pat buvo pilietiniu ir politiniu poti, kad jis ir nepasiektø viso to, kà þiûriu labai aktyvûs þmonës. Tëjam pavyko pasiekti iki ðiol. Ta- vas buvo mokyklos direktorius. èiau ði jo savybë kartais erzina, ta- Vyro namuose daþnai vyko diskuèiau, emocijoms nuslûgus, prade- sijos istorijos temomis, pavyzdu suprasti, kad Valdemaras bu- dþiui, apie Katynës þudynes. Dar vo teisus. Juk jis nebûna uþsispy- mokydamasis mokykloje jis nebiræs be prieþasties – tik tuomet, jei jojo kalbëti apie tai. Mes visi, bûyra ásitikinæs, kad reikia daryti dami mokiniai, ið jo ir suþinojobûtent taip, o ne kitaip. me apie Katynæ. Neseniai vyras – Jûsø vyras yra kandidatas pasakë, kà mano apie ávykius á ðalies prezidento postà. Jei jam Maidane. Jo tëvai taip pat yra kopavyktø laimëti, ar Jûs esate pa- votojai uþ teisingusiruoðusi tapti pirmàja ðalies da- mà. Apskritai vyro ma? Kaip jauèiatës vieðumoje? ðeimoje vyrauja tei– Man nepatinka rodytis vie- singumo kultas, tëðumoje, á pobûvius einu nenoriai. vo krikðto sûnus (jo Esu naminis ir ið esmës labai kuk- pusbrolis) nuo 1984 lus þmogus. Tiesà sakant, Valde- metø yra kunigas. maras irgi. Man nepatinka at- Jis irgi pasisako uþ kreipti á save dëmesá apranga, tiesà ir teisingumà. elgsena – apskritai nesu linkusi ið– Bet ði kova uþ siskirti. Man labiau patinka bûti teisingumà visada neiðsiskirianèiai. Toks jau mano kelia tam tikras pabûdas. Kitaip man nepavyksta. sekmes. Oponentai – Tradicinis klausimas: kaip neretai kritikuoja judu susipaþinote? Jûsø vyrà, daþnai – Susipaþinome dar mokyk- nepagrástai. Jums loje, kurioje kartu mokëmës: að bûna skaudu dël to? 11 klasëje, Valdemaras – 10 kla– Taip, labai, sëje. Atsitiko taip, kad vykome á ypaè tuomet, jei krità paèià darbui ir poilsiui skirtà tika yra nepagrásta. stovyklà (anais laikais vyresniøjø Man labai skaudu, klasiø mokiniai buvo nukreipia- kai vyras drabstomi dirbti á kolûkius). Ten ir pra- mas purvais, ðmeidëjome draugauti. Pirma, á kà at- þiamas, neteisybë lakreipiau dëmesá, buvo jo dràsa. bai skaudina. Itin Jis visada buvo lyderis, autorite- skaudu dël neseniai

Politinë reklama. Bus apmokëta ið kandidato á prezidentus V. Tomaðevskio specialiosios sàskaitos. Uþs. Nr. 2 206

ávykusio ávykio, kai nuveþëme sûnø konsultacijai á N. Burdenkos klinikà, o konservatoriai vieðai pareiðkë, kad Valdemaras vaþiavo á Maskvà, á Kremliø tartis. Man dël to labai apmaudu. Su sûnumi vienai dienai buvome nuvykæ konsultacijai pas neurochirurgà A. Dekopovà. Tiesà sakant, kelionë atrodë taip: ið lëktuvo ir á lëktuvà. Prisipaþinsiu, buvo akimirkø, kai apimta nevilties sakiau vyrui: „Mesk visa tai“, bet sulaukiau tik ramaus jo atsakymo: „Pradëjau, þmonës manimi patikëjo, negaliu jø nuvilti.“ Man niekaip nepavyksta ramiai reaguoti á melà ir drabstymà purvais. Kartais man bûna labai baugu dël vyro. Tuomet praðau, kad jis bûtø atsargesnis, nekviestø vilko ið miðko. Gal jam Dievas padeda? Þinote, jis labai tikintis þmogus. Mes gal tikime labiau ið áproèio, nes taip susiklostë tradicijos, o jis tiki labai nuoðirdþiai. Jo tikëjimas tvirtesnis. Manau, tai duota toli graþu ne kiekvienam. Daug kas nori taip tikëti, bet ne visiems pavyksta. – O Jums nebuvo kilusi mintis iðvaþiuoti ið Lietuvos? Pavyzdþiui, á kokià kità Europos ðalá? – Niekados. Viskà mesti ir iðvaþiuoti? Ne, kà Jûs. Niekada apie tai në nepagalvojau. Tegul ir kamuojami problemø, bet tik namuose, o ne sveèioj ðaly. Europa nevilioja. Èia yra mano namai, mano tëvynë, neásivaizduoju savæs kitur. Mes net nesvarstëme tokios galimybës. O ir ilsimës tradiciðkai – uþmiestyje arba prie Baltijos jûros. – Kas Jûsø ðeimoje yra svarbiausia? – Bûti kartu. Ðeima yra visko pagrindas. Didelë ðeima, kurioje ávairiø kartø atstovai susirenka prie bendro stalo. Kad ðalia bûtø patys artimiausi þmonës. Tai yra vertybë, kuri suteikia jëgø, ákvepia, suteikia prasmæ. Kalbëjosi Elena PISMENIKOVA


2014 m. geguþës 8 d.

Iðgërinëtojai neteko uþuovëjos parkelyje Lina FIODOROVA

Geguèiø gatvës parkelyje, kol dar nëra ðvariø suoleliø, bent iðkirsti krûmai, anksèiau traukæ iðgërinëti mëgstanèius gyventojus.

buvo atlikti darbai, nereikalaujantys papildomø iðlaidø – iðgenëti krûmai, kurie buvo tapæ uþuovëja mëgstantiems susirinkti ir iðgerti miestieèiams. Kai kurie èia netgi buvo ásikûræ guolá, ko gero, nakvodavo. Ið parko iðveþëme daugybæ ðiukðliø. Ðiuo metu Geguèiø gatvës parkelis gerokai ðviesesnis, èia nëra vietø, kuriose susibûræ gyventojai vartotø alkoholá ir keltø triukðmà ar pavojø. Tikimës, kad pradëjæ einamuosius seniûnijos darbus galësime dar labiau sutvarkyti ðià miesto vietà“, – þadëjo A. Krivièius.

Nuotoliniu bûdu vykstanèios varþytynës – skaidresnës Lina FIODOROVA

Prieð kiek daugiau nei metus tradicinës varþytynës persikëlë á virtualiàjà erd væ. Ëmusis tokios erdvæ. reformos tikëtasi tikëtasi,, kad ekonomiðkai naudingesnis turto ásigijimo bûdas nuotoliniu bûdu ne tik pritrauks daugiau varþytyniø dalyviø, bet ir procesà pavers skaidresniu. Ar tokiø rezultatø sulaukta, „Rinkos aikðtë“ klausia Këdainiø rajone dirbanèios antstolës Ramunës MIKL IUŠI ENËS. MIKLIUŠI IUŠIENËS.

Informacija persikëlë á internetà Nuo 2013-øjø sausio 1 dienos turto pardavimo ið varþytyniø tvarka pasikeitë – varþytynës vykdomos internete, jose galima dalyvauti nuotoliniu bûdu. Apie varþytynes nebeskelbiama spaudoje. Informacija apie visà ið varþytyniø parduodamà turtà skelbiama specialiame interneto portale E-varþytynës. Kiekviename skelbime nurodomas varþytyniø laikas, turto kategorija ir turto

buvimo vieta, pradinë pardavimo kaina, varþytyniø dalyvio mokesèio dydis. Taip pat pateikiamas trumpas turto apraðymas, prie skelbimo gali bûti pridedamos turto nuotraukos ir kita papildoma informacija. Asociacija Lietuvos antstoliø rûmai informuoja, kad jeigu ið varþytyniø parduodamas nekilnojamasis turtas arba turtas, kurio vertë virðija 100 tûkst. litø, apie varþytynes paskelbiama ne vëliau kaip likus vienam mënesiui iki jø pradþios. Jeigu parduodamo kilnojamojo turto vertë yra nuo 10 tûkst. iki 100 tûkst. litø, apie varþytynes paskelbiama ne vëliau kaip likus 20 dienø iki varþytyniø pradþios. Jeigu kilnojamojo turto vertë maþesnë negu 10 tûkst. litø – ne vëliau kaip likus 10 dienø iki varþytyniø pradþios. Varþytynëse gali dalyvauti Lietuvos arba uþsienio valstybiø pilieèiai ir juridiniai asmenys, kurie naudojasi Lietuvoje veikianèiomis elektroninës bankininkystës sistemomis arba turi Lietuvoje iðduotà elektroniná paraðà. Jei reikia, asmuo gali dalyvauti varþytynëse netiesiogiai – naudodamasis ágalioto atstovo pagalba.

Baikeriai atidarë sezonà Neringa JASUTË

Paskutiná balandþio ðeðtadiená uose buvo girdimas Këdaini Këdainiuose motociklø varikliø ggausmas. ausmas. Á miesto gatves ant plieniniø þirgø iðriedëjo baikeriai baikeriai.. Sezono atidarymà kiekvienais metais jie rengia tuo paèiu laiku: savaitæ prieð Lietuvos baikeriø sezono atidarymà, o uþbaigia savaitæ po ðio renginio. „Sezonas trunka neilgai: nuo geguþës 1 iki spalio 1 dienos. Balandþio 26-àjà mes skelbiame se-

zono atidarymà. Ðventë skirta visiems: ir smalsuoliams, norintiems akis paganyti, ir motociklininkams. Svarbiausia yra susiburti á darnø kolektyvà, pabendrauti, pasidalinti patirtimi ir áspûdþiais“, – sakë Baltijos ðaliø klubo „Free Hawks MC“ Lithuania vadovas Saulius Kamarauskas.

Këdainiø motociklininkai sezonà atidarë tradiciðkai – baikeriø kolona riedëjo miesto gatvëmis. /Nuotr. A. Voveraièio/

Dalyvauja nuotoliniu bûdu „Dabartinë tvarka tikrai sutaupo laiko varþytyniø dalyviui – jis negaiðta jo kelionei, gali dalyvauti ið karto keliose varþytynëse – kiek pageidauja, kiek sugeba. Manau, kad dalyviø skaièius tikrai galëtø bûti padidëjæs“, – sako Këdainiuose ir Jonavoje dirbanti antstolë R. Mikliuðienë. Antstolë negali nurodyti konkreèiø skaièiø, kiek varþytiniø dalyviø bûna skirtingose varþytynëse, nes interneto erdvëje vykstanèiose varþytynëse jø dalyviai neþino vieni apie kitus. Dalyviø skaièiaus neþino ir pats antstolis – ðie duomenys fiksuojami tik „Registrø centre“. Dabar, po 7 paras vykstanèiø internetiniø varþytiniø, antstolis tegauna elektroniná laiðkà apie ávykusias arba neávykusias varþytynes, jø metu parduotà turtà ásigijusá naujà savininkà. Anksèiau á turto varþytynes, kurios vykdavo antstolio kontoroje, atvykdavo iki 15 þmoniø, ið skirtingø miestø. Këdainiuose – daþniausiai ið Kauno ir Vilniaus. Varþytyniø dalyviø skaièius susirinkdavo priklauso-

Seniûnijø naujienos Gudþiûnai

Geguèiø gatvëje esantis parkelis kiekvienà pavasará sulaukia þiniasklaidos dëmesio. Bene vienintelë vieta aplinkiniø rajonø gyventojams, kurioje galima pasivaikðèioti pasivaikðèioti,, pabûti su maþais vaikais, kasmet atrodo vis labiau apleista. Šiemet jau sulaukta pirmosios gerø naujienø kregþdës – vietiniai iðgërinëtojai ið parkelio iðpraðyti iðkirtus krûmus, kuriuose vykdavo pastarøjø puotos. Kiek praðviesëjusiame Geguèiø gatvës parkelyje krûmai ir krûmeliai jau iðkirsti, taèiau á akis krinta neðvarûs, nuspardyti ir naujo daþø sluoksnio akivaizdþiai reikalingi suoleliai. Tiksliau – keletas jø, kurie dar atlaikë visas negandas. Miesto seniûnijai ðiuo metu vadovaujantis seniûno pavaduotojas Algirdas Krivièius teigia, kad ketinama skirti lëðø suoleliams nudaþyti, sutvarkyti tikru deficitu parke tapusias ðiukðliadëþes, galbût paremontuoti apgriuvusius suolelius. „Pastaruoju metu parkelyje

5

mai nuo to, koks turtas iðvarþomas – daþniausiai toks turtas buvo nekilnojamas ir itin apleistas. „Nekilnojamàjá turtà parduoti per mënesá – trumpas laiko tarpas. Tas trumpas laiko tarpas ir sàlygodavo toká pardavimà galbût ne paèiomis geriausiomis sàlygomis. Kartu parduodamas turtas, daþniausiai butas, neretai bûna labai apleistas, tad norëdami já parduoti, antstoliai parduoda uþ maþesnæ kainà – antra tiek pirkëjui atsieis apleistà butà sutvarkyti“, – paaiðkina R. Mikliuðienë.

Tapo skaidresnës Keièiant varþytyniø sistemà vienas ið tikslø buvo didinti proceso skaidrumà. Ar tai pavyko? „Kai varþytynës vykdavo pas antstolá, á jas atvykdavo labai ávairiø dalyviø. Vienas norëdavo sau pirkti turtà, kitas kitam. Treèias norëdavo perparduoti. Kà varþytyniø dalyviai ðnekëdavosi ir kokià átakà galëdavo vieni kitiems turëti bei kà susitarti, neþinia. Manau, kad varþytynës, perkeltos á virtualiàjà erdvæ, galëjo tapti skaidresnës“, – sako R. Mikliuðienë.

VISAS DËMESYS – APLINKAI Ðiuo metu seniûnijos darbininkai Gudþiûnuose, Miegënuose, Alksnënuose, Vikaièiuose ir Devynduoniuose ruoðia gëlynus, kuriuose, pasibaigus vieðiesiems pirkimams, netrukus bus sodinamos gëlës. Be to, seniûnijoje prasidëjo ðienavimo darbai, o pirmadiená ir antradiená buvo rûðiuojamos ir iðveþamos atliekos ið gyvenvieèiø ir kapiniø teritorijø.

PASIRENGË RINKIMAMS Pirmadiená seniûnijoje uþbaigtas pasiruoðimas geguþës 11 dienà vyksiantiems ðalies prezidento rinkimams, kuriems tinkamai parengtos trijø – Gudþiûnø, Miegënø ir Vikaièiø, rinkimø apylinkiø patalpos.

DËKOJA ROTARIEÈIAMS Këdainiø Rotary klubo vairà pernai perëmæs Gintautas Pelegrimas sakë: „Te geri darbai nesibaigia“. Kad iki ðiol geri darbai nesibaigia, ásitikino Gudþiûnø seniûnijos socialinës darbuotojos ir gyventojai. Ðioje seniûnijoje yra Këdainiø rajono savivaldybei priklausantis socialinis bûstas, kuriam labai trûko baldø. Këdainiø Rotary klubo nariai, tarp kuriø – ir Gudþiûnø seniûnas Regimantas Valiauskas, socialiniam bûstui apstatyti padovanojo ðaldytuvà ir baldus virtuvei. Be to, prieð ðv. Velykas rotarieèiai nepamirðo aplankyti ðventëms besiruoðianèius atokiau gyvenanèius vieniðus Gudþiûnø seniûnijos gyventojus, kuriems nuveþë laukneðëlius su dovanomis – UAB „Daumantai LT“ produkcija. „Dþiaugiuosi, kad galime padëti“, – sakë Gudþiûnø seniûnas R. Valiauskas. Uþ gerus darbus, dovanas ir rûpestá ðios seniûnijos socialinës darbuotojos dëkingos Këdainiø Rotary klubo nariams ir seniûnui.

Vilainiai SUSITVARKË TVORÀ Vilainiø seniûnas Antanas Bruþas dþiaugiasi aktyvia Aristavos kaimo bendruomene. Per keletà dienø – nuo balandþio 26-osios iki 29 dienos, draugiðki Aristavos kaimo gyventojai savo jëgomis susitvarkë gyvenvietës kapiniø tvorà. Seniûnas A. Bruþas pasakojo, kad graþi aristavieèiø iniciatyva, kurios viena ið iniciatoriø yra seniûnaitë Lina Kanapinskienë, prasidëjo akcijos „Darom“ metu ir tæsësi keletà dienø. „Praëjusá rudená Aristavos bendruomenë á seniûnijos administracijà kreipësi su praðymu sutvarkyti kapiniø tvorà. Uþ seniûnijos lëðas buvo nupirkta daþø, taèiau visus tvoros tvarkymo ir daþymo darbus bendromis jëgomis atliko patys aristavieèiai. Ið viso pasikeisdami ir pasidalindami darbais talkino penkiasdeðimt vietos gyventojø. Be to, dalis esamø ir buvusiø aristavieèiø tvoros remontui aukojo ir savo lëðas. Nuostabu ir graþu, kad bendrai veiklai susivienijo gausus bûrys þmoniø, nes paprastai labai sunku juos iðjudinti. Todël labai noriu padëkoti visiems prisidëjusiems prie ðios Aristavos kapiniø tvoros tvarkymo akcijos“, – kalbëjo A. Bruþas.


6

2014 m. geguþës 8 d.

Komandos nuopelnas – apdovanojimas sveikuoliø konkurse Auðra MALINAUSKIENË

Kartu ruoðësi

Trakuose „Ryto“ pagrindinës mokyklos sveikuoliai dþiaugësi iðkovota antràja vieta. /Nuotr. ið asmeninio S. Vievesienës archyvo/

gebëjimà dirbti komandoje ir áveikti judriøjø estafeèiø uþduotis“, – pasakojo „Ryto“ pagrindinës mokyklos neformaliojo ugdymo organizatorë S. Vievesienë.

Stebëjosi vieningumu Paðnekovës teigimu, sveikuoliø konkurse puikiai dirbo visa komanda. „Visuose etapuose gavome skirtingas uþduotis. Vienas reikëjo atlikti visai komandai, o kitas kapitonui, mokytojai ir visuomenës sveikatos specialistei. Mûsø komandos prisistatymas sulaukë

daugiausia plojimø, mus gyrë net varþovai. Daugiausia balø gavome ir uþ namø darbà. Beje, mûsø kolektyvo darnumu ir vieningumu nuoðirdþiai stebëjosi kitø komandø vadovai. Kartu varþëmës, kartu pramogavome. Didþiuojamës savo komanda, kurioje në karto nenuskambëjo joks priekaiðtas, o tik palaikymas ir padràsinimai“, – dþiaugësi S. Vievesienë. Këdainieèiø komandos nariai prisipaþino, kad sunkiausia buvo sulaukti konkursø rezultatø, kuriuos paskelbus paaiðkëjo, kad jie uþëmë antràjà vietà.

Rytø medicinos atstovai á þmogaus kûno odà þiûri labai filosofiðkai filosofiðkai,, nes jie odos neskirsto á veido arba rankø. Oda kinams yra neatskiriama visos gyvybinës sistemos dalis. TTai ai – mûsø organizmo barjeras, per kurá kûnas bendrauja su visomis gamtoje esanèiomis energijomis: saule, vëju ar ðalèiu. TTaèiau aèiau besidþiaugiant pavasariu svarbu neperkaisti arba neperðalti ir apsaugoti veido odà nuo vëjo.

Kinø medicina odà sieja su metalo karalyste, aðtriu skoniu. Jeigu þmogus normaliai maitinasi, jis gauna visø reikalingø medþiagø. O jei jø trûksta, yra mineralø vitaminø kompleksuose. Oda yra tarsi mûsø organizmo barjeras ar apdangalas, per kurá mûsø kûnas kontaktuoja su visomis gamtoje esanèiomis energijomis: su ðalèiu, vëju, karðèiu. Per odà visa tai patenka á mûsø kûnà. Tai patvirtina ir Vakarø medicina, teigianti, kad oda turi poras, per kurias á mûsø kûnà patenka medþiagos ar vaistai. Todël ðaltuoju metø laiku svarbu adekvaèiai jà aprengti, rûbai turëtø suteikti jai apsaugà, kad neásiskverbtø vëjas ir neperðaltø mûsø kûnas.

Vanduo yra bûtinas visiems gyviems organizmams. Þmogus kasdien turëtø iðgerti aðtuonias stiklines vandens, todël vandens kokybë turi atitikti sveikatos saugos reikalavimus. Nitratø kiekis vandenyje gali padidëti dël organiniø ir mineraliniø azoto tràðø, kuriomis netoli ðulinio træðiamas dirvoþemis. Virinant vandená nitratai nesunaikinami, prieðingai – jø koncentracija vandenyje padidëja, nes virimo metu iðgaruoja dalis vandens. Nitratai ir nitritai ypaè pavojingi besilaukianèioms motinoms ir kûdikiams iki 6 mënesiø amþiaus. Visuomenës sveikatos specialistai, gavæ informacijà ir adresus, patys paima vandens mëginius, pristato á laboratorijà ir apie tyrimø rezultatus informuoja gydytojus ir vartotojus. Vandens tyrimai atliekami nemokamai.

Kam reikalingas higienos pasas?

Kad oda ðvytëtø, rûpinkitës ir savo mintimis

Gauna medþiagø

Ðuliniø vandens kokybë

Kauno visuomenës sveikatos centro Këdainiø skyriaus vedëjos Onos Ðulcienës teigimu, Pasaulinës Vandens dienos proga dvideðimt Këdainiø rajono ir miesto gyventojø pasinaudojo galimybe uþ perpus maþesnæ kainà – 32,88 Lt, ðuliniø vandenyje iðsitirti nitratus, nitritus ir amoná. Septyniø (35 proc.) ðuliniø vandenyje nitratai leidþiamà normà – 50 mg/l, virðijo 1,4–3 kartus, vieno miesto ðulinyje – 4,5 karto. Ðio ðulinio vandenyje amonis, kurio buvo rasta –3,8 mg/ l, leidþiamà normà (0,5 mg/l) virðijo net 7,6 karto. Tuo tarpu nitritai leidþiamos normos (0,5 mg/l) nevirðijo në vieno ðulinio vandenyje.

Balandþio pabaigoje TTrakuose rakuose vyko masiškiausia aikø masiškiausiass V Vaikø sveikatos metø renginys – tarptautinis mokiniø, mokytojø ir sveikatos prieþiûros specialistø konkursas „Sveikuoliø sveikuoliai“, kuriame „Ryto“ pagrindinës mokyklos komanda pirmà kartà uþëmë aukðtà antràjà vietà.

Tarptautinio konkurso „Sveikuoliø sveikuoliai“ finale varþësi 38 komandos – 266 dalyviai, atvykæ ið ávairiø Lietuvos kampeliø. Këdainieèiø komandoje buvo septyni nariai: septintokas Joris Vancevièius, aðtuntokai Rûtenis Urbðys, Matas Bodendorfas, Edgaras Ðulcas ir Ignas Misevièius, taip pat visuomenës sveikatos prieþiûros specialistë Auksë Variakojienë bei Sigita Vievesienë, kurios ðiam konkursui ruoðë mokinius. Prie pasiruoðimo prisidëjo ir mokytoja Þydrë Vansevièienë. „Komandos buvo suskirstytos á penkias grupes pagal vaikø amþiø: ikimokyklinio ir prieðmokyklinio amþiaus vaikø, pradiniø klasiø, 5–6 klasiø, 7–8 klasiø ir 9–11 klasiø mokiniø. Finale mokiniø, mokytojø ir visuomenës sveikatos prieþiûros specialistø komandoms teko pademonstruoti namø darbus, pasitikrinti sveikatos þinias,

Trumpai

lyvaujantis kvëpavime, todël kinø medicinoje oda tiesiogiai siejama su plauèiais. Be to, kinø medicinos specialistai pabrëþia, kad metalas arba mineralas – tai du gamtos elementai, su kuriais rytieèiai sieja þmogaus odà, nes jie geriausiai atitinka odos struktûrà.

Stimuliuoja funkcijas Kinø medicina odà sieja ir su aðtriu skoniu. Truputis aðtriø prieskoniø yra tai, kas pastiprintø odà ir pastimuliuotø visas jos funkcijas. Tam puikiai tinka èesnakas, imbieras, pipirai, taèiau jø nepadauginkite, o normà kiekvienas nusistatykite individualiai. Be to, saikingas aðtrumas ne tik atgaivins odà, bet ir pastimuliuos plauèius.

Dalyvauja kvëpavime

Atraskite ramybæ

Anot rytieèiø, kûno oda – tai visuma, kaip vienas organas, da-

Jeigu pavasará jûsø oda yra pavargusi, iðdþiûvusi, o ðiuo metø

Kauno visuomenës sveikatos centro Këdainiø skyriaus vyriausioji specialistë Sandra Buinovskienë primena, kad teikiant paslaugas ar ruoðiantis jas teikti teikti,, paslaugos teikëjas privalo uþtikrinti uþtikrinti,, kad jos bûtø atliekamos saugiai saugiai.. Leidimas-higienos pasas – tai dokumentas, liudijantis, kad ûkinës komercinës veiklos sàlygos atitinka visuomenës sveikatos saugos teisës aktø reikalavimus. Leidimà-higienos pasà privalo turëti ambulatoriniø asmens sveikatos prieþiûros ástaigø ir ligoniniø bei kità asmens sveikatos prieþiûros veiklà vykdantys fiziniai/juridiniai asmenys, ugdymo, stacionarios suaugusiøjø, vaikø ir jaunimo globos bei slaugos ástaigos, apgyvendinimo, groþio, soliariumo, sporto klubø, pirèiø, saunø, baseinø, skalbyklø paslaugas teikiantys ir kosmetikos gaminiø gamyba, þmogaus palaikø laidojimo ir kremavimo veikla uþsiimantys juridiniai/fiziniai asmenys. Leidimo-higienos paso origi-

nalas arba kopija turi bûti pateiktas vartotojams matomoje vietoje. Kauno visuomenës sveikatos centro Këdainiø skyrius 2013 metais iðdavë 95 leidimus-higienos pasus: 36 – groþio paslaugø veiklai, 32 – ambulatoriniø asmens sveikatos prieþiûros ástaigoms, 13 – ugdymo veiklai, 6 – kitai asmens sveikatos prieþiûros veiklai, po 1 – stacionariai vaikø ir jaunimo globos ir slaugos ástaigai, sporto klubui, apgyvendinimo ástaigai, saunai, baseinui ir kt. Paslaugø gavëjai, naudodamiesi fiziniø ar juridiniø asmenø, neturinèiø leidimo-higienos paso, teikiamomis paslaugomis, rizikuoja gauti nekokybiðkà paslaugà, taip pat savo ar savo artimøjø sveikata.

patogus privaþiavimas ir automobiliø statymo aikðtelë Tel. 8 650 21 029 El. paðtas zydrunas.ramilis@dextera.lt

laiku norite suþydëti, reikëtø pagalvoti ne tik apie kremus ar papildus, bet ir apie psichologinæ ramybæ ir harmonijà. Rytø medicinos atstovai tvirtina, kad bet kuriuo metø laiku þmogus tiek visu savo organizmu, tiek oda turëtø rûpintis kaip visuma.

Svarbi kûno ðvara Taip pat visada labai svarbu yra rûpintis ir kûno ðvara – kasdien nusiprausti. Tam pakaktø ir vien vandens, nebûtinai naudoti muilà ar prausiklius. Kartu bûtina rûpintis savo mintimis ir jausmais. O prie tinkamo odos funkcionavimo prisidës ir meditacija, streso vengimas, nesiekimas visada lenktyniauti ir bûti pirmam, nes viskas organizme susijæ – ir organai, ir oda. Parengë Auðra MALINAUSKIENË

Ar þinote, apie kà svajoja vaikai vaikø globos namuose? Jie svajoja apie ðeimà, nori turëti namus. Jûs galite padëti jiems, tapdami globëjais arba átëviais. Iðsamesnë informacija teikiama Vaiko teisiø apsaugos skyriuje arba Psichologinës paramos ir konsultavimo centre Laisvës al. 38C, Kaune, tel. 8 609 80 270.


2014 m. geguþës 8 d.

7

Këdainieèiai JOD nariai Geleþinkelio stotá kasmet aplanko apie 70 tûkst. keleiviø pramogavo Vilniuje mokamai dar galima veþti sudedamàjá vaiko ir/ar neágaliojo veþimëlá. Jeigu rankinio bagaþo svoris virðija nustatytus apribojimus, reikia sumokëti nustatytà mokestá“, – kalbëjo V. Petkutë.

Taiko nuolaidas

/Nuotr. autorës/

Daugiausia keleiviø traukiniais vaþiuoja kryptimi Klaipëda–Vilnius.

Dþestina BORODINAITË

Keliauti galima ávairiais bûdais, bet kalbant apie didelius atstumus, laikà ir kainà turbût vienas geriausiø pasirinkimø yra traukiniai traukiniai.. Pasak AB „Lietuvos geleþinkeliai“ Keleiviø veþimo direkcijos Rinkodaros skyriaus vadybininkës V iktorijos Petkutës, Këdainiø Viktorijos geleþinkelio stotá kasmet aplanko apie 70 tûkst. keleiviø. Didþioji jø dalis vyksta á ir ið didþiøjø šalies miestø V ilniaus, Kauno ir Vilniaus, Klaipëdos. Galima nuvykti

Reikia sumokëti

Ið Këdainiø traukiniø stoties galima nuvykti á Vilniø, Klaipëdà, Ðiaulius, Kretingà, Jonavà, Kaunà ir tarpines stoteles. „Bilieto kaina priklauso nuo krypties: nuvykti á Vilniø jums kainuos 22,20 Lt, Klaipëdà – 37,20 Lt, Ðiaulius – 15,90 Lt/13,30 Lt, Kretingà – 34,80 Lt, Jonavà – 6,40 Lt/7,70 Lt“, – informavo V. Petkutë.

Vaþiuodamas vietinio susisiekimo traukiniais keleivis turi teisæ veþti rankiná bagaþà. „Bagaþo bendra trijø matmenø (ilgis, plotis, aukðtis) suma turi bûti ne didesnë kaip 200 cm dydþio, o bendras svoris – ne didesnis kaip 50 kg. Kaip rankiná bagaþà papildomai prie nustatytos leistinos normos, jeigu traukinyje vaþiuoja vaikas ar neágalusis, ne-

Ðiuo metu vietinio susisiekimo bilietai visiems keleiviams nuo 10 iki 18 metø parduodami su 20 proc. nuolaida. Lojalumo kortelæ galima ásigyti kelionës bilietø pardavimo vietose uþpildþius anketà ir sumokëjus 2 Lt mokestá. „Nuolaidos taikomos ir vienetiniams bei terminuotiems kelionës bilietams. Ásigijus terminuotàjá bilietà, priklausomai nuo to, kokio amþiaus esate ir kuriam laikotarpiui ásigijote bilietà, vaþiavimai kainuoja pigiau nei kaskart perkant vienkartinius bilietus. Perkant kelionës bilietà á abi puses, bilietui atgal taikoma 15 proc. nuolaida. Nuolaidos taikomos ir keliaujantiems grupëmis. Vaþiuoti traukiniu nemokamai gali vaikai iki 7 metø. Su 80 proc. lengvata gali vykti asmenys, kuriems nustatytas neágalumo lygis ar kurie pripaþinti nedarbingais bei sulaukæ 80 m. ir vyresni. 50 proc. lengvatomis naudojasi asmenys, pripaþinti ið dalies darbingais, sulaukæ senatvës pensijos amþiaus, nuo 70 iki 80 metø amþiaus, aukðtøjø dieniniø skyriø studentai, taip pat profesinio mokymo ástaigø dieniniø skyriø mokiniai, menø mokyklø ir konservatorijø mokiniai bei vaikai nuo 7 iki 10 metø. Norëdami gauti nuolaidà, keleiviai privalo pateikti jø tapatybæ árodantá dokumentà“, – sakë V. Petkutë.

Po vieðnagës Seime JOD‘ieèiai iðvyko á „Labas“ nuotykiø parkà

Jaunimo organizacijos „Darbas“ (JOD) Këdainiø skyriaus nariai lankësi V ilniuje, Lietuvos Respublikos Seime, bei „Labas“ Vilniuje, nuotykiø parke. Këdainieèiai pasivaikðèiojo po Seimo rûmus, apþiûrëjo ávairias sales, susipaþino su Seimo struktûra, nariø darbu. Taip pat susitiko su JOD Garbës pirmininku, LR Seimo nariu Viktoru Fiodorovu, kuris papasakojo apie Seime vykstantá darbà, balsavimus, naujø ástatymø priëmimà, taip pat apie tai, kà dirba Seimo nariai kiekvienà dienà. „Jau tapo tradicija, kad kiekvienà pavasará këdainieèiai atvyksta á Seimà. Këdainiø skyrius nuolat atsinaujina naujais nariais, todël jiems ði iðvyka yra kasmet labai laukiama. Jaunas þmogus ið arti gali pamatyti tai, kas iki ðiol jam buvo matoma tik per televizoriø. „Pasimatuoti“ Seimo nario këdæ ir galbût pradëti tikslingai

Þalesnis pasaulis – su „Kuusakoski“ Dþestina BORODINAITË

UA B „Kuusakoski“ – suomiø UAB kapitalo ámonë Baltijos ðaliø ir Ðiaurës regionø (Suomija, Ðvedija) antriniø þaliavø supirkimo bei perdirbimo lyderë, Këdainiø padalinyje turinti tris supirkimo licenzijas: juodøjø ir spalvotøjø metalø lauþo bei pavojingø atliekø tvarkymo. Këdainiø aikðtelës virðininkas Rimantas Roþënas skatina visus miesto ir rajono gyventojus sumaþinti á aplinkà ið metamø iðmetamø terðalø bei atliekø kieká.

Iðraðo paþymas „Superkame ir utilizuojame metalo lauþà, netinkamus eksploatuoti, sugedusius, po avarijø automobilius. Iðraðome paþymas VÁ „Regitra“ dël jø iðbrau-

kimo ið áskaitos. Taip pat superkame akumuliatorius, ávairià buitinæ technikà ir elektros árangà, metalines pakuotes (skardines nuo gërimø, maisto ir pan.)“, – informavo R. Roþënas.

Austë SIRIJATAVIÈIÛTË

rius, radijo aparatus, fotoaparatus, vaizdo ir garso grotuvus, muzikos instrumentus, televizorius, elektrinius þaislus, medicinos prietaisus, automatiniø daiktø iðdavimo prietaisus, suniokotus árenginius priimame nemokamai“, – kalbëjo R. Roþënas.

Iðsiveþa patys

Priima nemokamai Metalø supirkimo kainos svyruoja priklausomai nuo situacijos rinkoje. „Metalø lauþo kaina svyruoja nuo 600 iki 1 000 litø uþ tonà, skardos – nuo 350 iki 700 Lt uþ tonà. Taip pat superkame visø rûðiø spalvotuosius metalus: aliuminá, vará, þalvará, cinkà ir kt. Stambiø namø apyvokos prietaisø (skalbimo maðinø, elektriniø virykliø, radiatoriø, indaploviø), smulkiø namø apyvokos prietaisø (dulkiø siurbliø, lygintuvø, kavamaliø, keptuviø, visø tipø ðviestuvø), elektros ir elektroniniø prietaisø (gràþtø, pjûklø, siuvimo maðinø), stebëjimo ir kontrolës

jos siekti. Turininga ekskursija, informatyvi diena. Visada labai dþiaugiuosi sostinëje sulaukæs tokiø sveèiø“, – pasakojo jauniausias LR Seimo narys këdainietis V. Fiodorovas. Po vieðnagës Seime JOD‘ieèiai iðvyko á „Labas“ nuotykiø parkà, kur praleido likusià dienos dalá, susitiko su JOD valdyba. „Kartu patyrëme tikrai nuostabiø áspûdþiø. Buvo labai smagu susitikti su skyriaus draugais neformalioje aplinkoje ir praleisti dienà drauge. Linkiu visiems skyriams nepraleisti galimybës apsilankyti Seime bei pramogauti kartu“, – áspûdþiais dalijosi Këdainiø JOD skyriaus narë Gabija Docytë.

Medþiagø perdirbimo pionierës „Kuusakoski“ pagrindinë veiklos rûðis – pakartotinis metalø naudojimas. /Nuotr. autorës/

prietaisø (dûmø detektoriø termostatø) kainos, atsiþvelgus á tai visos ar nevisos komplektacijos, svyruoja nuo 630 iki 310 Lt uþ tonà.

Kitø buities elektros prietaisø (ðaldytuvø, ðaldikliø) kaina maþesnë – nuo 200 iki 100 Lt uþ tonà. O tokià árangà kaip monito-

Metalø ir pavojingø atliekø pasiûla rinkoje nedidëja. „Þmonës veþa ávairias atliekas panaðiais kiekiais, kaip ir kiekvienais metais. Pristatytø atliekø 35 procentus sudaro Këdainiø miesto gyventojø atliekos, o likusius 65– 70 proc. – ámoniø atliekos. Bendradarbiaujame ne tik su Këdainiø ámonëmis „Laumetris“, „Lifosa“, „Progresas“, „Nordic Sugar Këdainiai“, bet ir su Jonavos, Ukmergës bendrovëmis. Daugiausia atliekø atsiveþama ið Ukmergëje ásikûrusiø norvegø ir ðvedø ámoniø. Didesná kieká (daugiau nei tonà) iðsiveþame patys. Ðia galimybe gali naudotis kiekvienas, tereikia pasiskambinti ir susitarti“, – sakë R. Roþënas.


8

2014 m. geguþës 8 d.

Plaukikai gráþo su medaliais Trenerio TTomo omo Pakðèio auklëtiniai,, startavæ tarptautinëse niai varþybose Utenoje ir Kaune „Olimpieèiø taurë – 2014“ 2014“,, tapo èempionais ir rekordininkais. Varþybose Utenoje dalyvavo berniukai ir mergaitës, gimæ 2002 metais ir jaunesni, ið Vilniaus, Kauno, Ðiauliø, Panevëþio, Ignalinos, Utenos, Daugpilio ir Këdainiø. Këdainietis Simas Jurevièius, plaukdamas 50 m krûtine, tapo èempionu ir varþybø rekordininku (rez. 38,03 sek.). Sidabro medalá sportininkas iðkovojo 100 m kompleksi-

niame plaukime ( rez. 1:19,10 min.). Gvidas Ðutkus iðkovojo bronzos medalá 50 m laisvojo stiliaus plaukime (rez. 31.16 sek.). Nugalëtojus ir prizininkus apdovanojo XXII olimpiniø þaidyniø èempionas Robertas Þulpa ir Pekino olimpiniø þaidyniø sidabro medalio laimëtojas Edvinas Krungolcas. Panaðiu metu Kaune vykusiose tradicinëse tarptautinëse plaukimo varþybose „Vilijos taurë-2014“ këdainieèiai taip pat startavo ir rungësi su 352 dalyviais ið 17 Lietuvos ir uþsienio sporto

mokyklø ir klubø. Këdainiø sporto mokyklos plaukikai ðiose varþybose iðkovojo 6 medalius. Po du antrosios vietos medalius pelnë Simas Jurevièius ir Darijus Astrauskas. Simas – 50 (36,92 sek.) ir 100 (1:23,4 min.) metrø krûtine, Darijus – 50 (25.12 sek.) ir 200 (2:09,6 min.) metrø laisvuoju stiliumi plaukimuose. Bronzos medaliu Darijus pasidabino pasibaigus 100 m laisvuoju stiliumi plaukimams (rez. 55,75 sek.). Tarp merginø sidabro medalá pelnë Simona Auðvicaitë (100 m krûtine, 1:23,63 min.).

Baigësi krepðininkø kovos LKL Këdainiø „Nevëþio“ krepðininkai baigë kovas Lietuvos krepðinio lygoje (LKL) po susitikimø atkrintamosiose varþybose su sostinës „Lietuvos rytu“ rytu“..

Vilniuje (104:46) ir geguþës 5-àjà Këdainiuose (69:93) laimëjusi sostinës ekipa keliauja toliau á LKL pusfinalá, o „Nevëþis“ baigia jam itin sunkø sezonà. „Nevëþis“ 2013–2014 metø reAbidvi kovas – geguþës1-àjà guliariajame sezone susidûrë su fi-

nansiniais sunkumais, didele þaidëjø kaita, kai sezono antroje pusëje teko performuoti pagrindiná starto penketà, buvo kankinamas traumø. Prieð sezonà pasigirdusioms mintims apie LKL bronzà nebuvo lemta iðsipildyti.

Pavasarinë akcija! Modernûs kokybiðki baldai uþ patrauklià kainà.

Tapo „Kaiðiadoriø taurës“ nugalëtojais Geguþës 3–4 dienomis Këdainiø sporto mokyklos krepðininkai kai,, vadovaujami Kastyèio Kundroto, dalyvavo tarptautiniame turnyre „Kaiðiadoriø taurë-2014“. Be Lietuvos komandø, 1999 metais gimæ vaikinai susirungë ir su Baltarusijos èempionais –

Minsko „Tsmoki“ sportininkais. Pogrupio varþybose mûsø sportininkai sveèius ið kaimyninës ðalies áveikë rezultatu 65:43. 23 taðkus komandai pelnë Klaidas Baltrimavièius. Rungtynës su ðeimininkø antràja komanda – Kaiðiadoriø KKSC-2 baigësi pergalingai: 86:45. Po 20 taðkø ðiose rungtynëse pelnë Paulius Markevièius

ir Laisvydas Karvelis. Tapæ pogrupio nugalëtojais, këdainieèiai finale susitiko su Kaiðiadoriø KKSC pirmàja komanda. Metais vyresnius varþovus Këdainiø sporto mokyklos ekipa nugalëjo rezultatu 70:47 ir tapo turnyro nugalëtojais. Geriausiu Këdainiø SM komandos þaidëju ðiame turnyre pripaþintas L. Karvelis.

Baldø parduotuvëje „Rimvina“ (J. Basanavièiaus g. 89) itin didelis virtuvës ir svetainës baldø komplektø pasirinkimas. Virtuvës ir svetainës baldø komplektams, esantiems ekspozicijoje, taikoma 40 proc. nuolaida. UAB „Rimvina“ greitai ir kokybiðkai pagamins Jûsø pageidaujamus nestandartinius virtuvës, prieðkambario, biuro baldus, spintas su slankiosiomis durimis. Adresai: S. Dariaus ir S. Girëno g. 25, tel. 8 650 90 376 bei J. Basanavièiaus g. 89, tel. 8 652 55 884.

Ko gero, skaniausia pica Këdainiuose!

Stipriausi – „auðrieèiai“ Geguþës 5 dienà centriniame miesto stadione vykusiose lengvosios atletikos vaikø keturkojës varþybose rungësi bendrojo lavinimo mokyklø moksleiviai moksleiviai,, o jø nugalëtojais tapo „Auðros“ sveikatinimo ir sporto pagrindinës mokyklos komandos. Rajono mokiniø olimpinio festivalio varþybose dalyvavo 4 kaimo, 3 miesto pagrindinës mokyklos ir 3 kaimo vietoviø gimnazijos. 2000 m. gimæ ir jaunesni mokiniai turëjo áveikti 60 m, kamuoliuko metimo, ðuolio á tolá ir 500 arba 800 m bëgimo rungtis. Ðaltas

oras ir þvarbus vëjas nesutrukdë pajëgiausiems sportininkams siekti aukðtø rezultatø. Bendroje komandinëje áskaitoje nugalëtojais tapo „Auðros“ sveikatingumo ir sporto pagrindinës mokyklos mergaièiø (1 150 tðk.) ir berniukø (1 003 tðk.) komandos. Antràjà vietà uþëmë „Ryto“ pagrindinës mokyklos komandos. Mergaitës nuo lyderiø atsiliko 46 taðkais, berniukai – 112 . Treèiàja pozicija tenkinosi Krakiø M. Katkaus gimnazijos mergaièiø ir berniukø komandos. Tarp kaimo pagrindiniø mokyklø mergaièiø lyderiai iðsirikiavo tokia tvarka: Surviliðkio V. Svirskio (624 tðk.), Labûnavos (599 tðk.),

Sofijoje Lietuvai atstovavo këdainietis Bulgarijos sostinëje Sofijoje vykusiame pasaulio jaunimo (iki 18 metø) bokso èempionate Lietuvos garbæ apgynë keturi jaunieji boksininkai boksininkai,, tarp kuriø – ir këdainietis Darius Aðmontas. Pasaulio èempionatas ðiemet pritraukë 606 atletus ið 105 pasau-

lio valstybiø. Vienas ið Lietuvos atstovø – Bronislavo Ðimokaièio treniruojamas D. Aðmontas, kovësi 81 kg svorio kategorijoje. Ið viso ðioje kategorijoje uþsiregistravo 32 dalyviai. Burtai lëmë, kad pirmojoje kovoje këdainietis susitiko su Azerbaidþano atstovu Ibrahimu

PICA Á NAMUS

Truskavos (589 tðk.) mokyklos. Berniukai pasiskirstë taip: Labûnavos (722 tðk.), Truskavos (634 tðk.), Dotnuvos (450 tðk.) pagrindinës mokyklos. Susumavus dalyviø taðkus, gautus uþ pasiektus rezultatus visose 4 rungtyse, nugalëtojais tapo Gabrielë Kaminskaitë („Auðros“ pagr. m-kla, 336 tðk.) ir Einius Vyðniauskas („Ryto“ pagr. m-kla, 268 tðk.). Antràsias vietas uþëmë „Auðros“ sveikatinimo ir sporto pagrindinës mokyklos sportininkai Rûta Svetickaitë (253 tðk.) ir Rytis Grigoravièius (250 tðk.). „Ryto“ pagrindinës mokyklos mokiniai Viktorija Banaitytë (230 tðk.) ir Titas Valionis (249 tðk.) liko treti. Guliyevu. Dvikova baigësi rezultatu 3:0 D. Aðmonto prieðininko naudai. Visus tris raundus mûsø sportininkas pralaimëjo tik 1 taðku (28:27; 28:27; 28:27). „Rinkos aikðtës“ inf.

kasdien nuo 11 iki 22 val. Uþsakymø telefonas 8 607 77 729. Respublikos g. 12A („Ðora“) www.facebook.com/super pizza kedainiai

Kavinëje

„Pas Miðkiná“

puikus maisto pasirinkimas. Sotu, pigu, skanu. Dienos pietus galima pirkti iðsineðtinai. Ruoðia ávairius pobûvius, gedulo pietus, ketvirtines, metines ir kt. (telpa iki 50 þmoniø). Respublikos g. 12A, tel. 64 442. Uþsakymai priimami tel. 8 675 36 310.

UAB „TopoEra“ 2014-05-20 nuo 11.40 iki 12 val. atliks þemës sklypo, esanèio Këdainiø r. sav., Daumantø k., kad. Nr. 5327/0006:424, priklausanèio Jonui Arvydui Jurevièiui, kadastrinius matavimus. Gretimo þemës sklypo kad. Nr. 5327/0006:432 savininkë Faticha Liapina nedeklaravo gyvenamosios vietos. Praðome atsiliepti Fatichà Liapinà ar jos atstovus tel. 8 600 34 111. Dëmesio! „Centro“ prekyvietëse (Josvainiø g. 25) ir Mindaugo g. 12A („Jaunatvës“ turgelyje)

duonos ir konditerijos skyriuje pradëjome prekiauti visø rûðiø

kokybiðkais natûraliais þoleliø prieskoniais be jokiø cheminiø priedø uþ prieinamà kainà.


2014 m. geguþës 8 d.

Kryþiaþodis „Raidë B“

15

RENGINIAI KULTÛROS CENTRAS (J. Basanavièiaus g. 24, tel. 52 978. Kasa dirba darbo dienomis nuo 12 iki 18 val. ir 1 val. prieð renginá, www.kedainiukulturoscentras.lt) Geguþës 7 d. – kûrybinis projektas jaunimui „Menø malûnas“. DONELAITIÐKAS SPARNAS. 14 val. – skaitovø konkursas „Pavasaris praþydo þodþiais...“, skir tas Kristijono Donelaièio metams. Vaikø folkloro ansamblio programa. Geguþës 7 d. 18 val. – aktoriaus ir reþisieriaus Rolando Kazlo spektaklis „Ne pagal ðio pasaulio madà“. Fantazija apie poetà Kristijonà Donelaitá (Vilniaus teatras „Lëlë“). Bilieto kaina – 30 ir 20 Lt, senjorams ir mokiniams nuo 14 metø – 15 Lt. Geguþës 9 d. – kûrybinis projektas jaunimui „Menø malûnas“. MELODINGAS SPARNAS prie Këdainiø muzikos mokyklos. 15 val. – Këdainiø muzikos mokyklos puèiamøjø instrumentø orkestro koncertas. 16 val. – koncertas „60 min. Europoje“ Rotuðës kiemelyje. Geguþës 11 d. 14 val. – meditacija pagal Sahadþa jogà. Geguþës 13 d. – kûrybinis projektas jaunimui „Menø malûnas“. SPALVOTAS SPARNAS Këdainiø kultûros centre. 15 val. – dailininkø artelë. Geguþës 13 d. 18 val. – 19-ojo Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ filmas „Glorija“. Geguþës 14 d. 11 val. – spektaklis „Apie meilæ, karà ir kiðkio kopûstus“ (Teatras „Atviras ratas“). Bilieto kaina – 7 Lt. DAUGIAKULTÛRIS CENTRAS (Senosios Rinkos aikðtë 12) Geguþës 7 d. 18 val. – Këdainiø kultûros centro sakralinës muzikos ansamblio GIESMË koncertas. Vadovas Zenonas Bernadiðius, koncertmeisterë Aelita Petrauskienë. Dalyvauja: Gretë Jokubauskienë (sopranas), Violeta Jeleniauskienë (fleita) ir Këdainiø muzikos mokyklos instrumentinis ansamblis. Koncertas nemokamas. Geguþës 9 d. 16 val. – Lietuvos dailininkø sàjungos Klaipëdos skyriaus dailininkø parodos VAKARØ VËJAI atidarymas (veiks iki birþelio 6 d.). Geguþës 10 d., ðeðtadiená 19 val. – dþiazo koncertas. Dalyvauja: Jorge Perez Gonzalez (Ispanija) – perkusija, Dagna Kondratavièiûtë – vokalas, Mykolas Bazaras – bosinë gitara, klaviðiniai, Liutauras Januðaitis – fortepijonas, fleita, saksofonas. Organizatorius – Broma Jazz Festival. Koncertas nemokamas KËDAINIØ DAILËS MOKYKLOS ,,MINI“ GALERIJA Ankstyvojo ugdymo mokiniø kûrybiniø darbø paroda ,,Vaikø spalvos“ (veiks iki geguþës 20 d.). J. MONKUTËS-MARKS MUZIEJUS-GALERIJA (J. Basanavièiaus g. 45, tel. 57 398. Dirba: antradieniais–penktadieniais nuo 10 iki 18 val., ðeðtadieniais nuo 10 iki 15 val.) Trijø menininkø ið trijø skirtingø þemynø tapybos darbø ir fotograviûrø paroda KOSMOSO ÐIRDIES PLAKIMAS. Autoriai: ROMAN KAMEÐ (Prancûzija), HISAKO KOBAYASHI (JAV) ir PETER MILLER (Japonija) (veiks iki birþelio 7 d.). KËDAINIØ ARENA (J. Basanavièiaus g. 1A, tel. (8 347) 44 171) Geguþës 8 d. 10 val. – teatralizuotas fantastinis cirko ðou „Alanas ir jo draugai“ Bilieto kaina – 15–20 Lt. Geguþës 10 d. – Këdainiø r. krepðinio pirmenybiø finalas. 12.30 val. – II lyga dël 3– 4 vietos, 14 val. – II lyga dël 1–2 vietos, 16 val. – I lyga dël 3–4 vietos, 17.30 val. – I lyga dël 1–2 vietos.

Vaikai kvieèiami á „Nuotykiø akademijà“! Artëja vasaros atostogos. Ar pagalvojote, kà jûsø atþalos veiks tuo metu, kai jûs dirbsite? Uþ patrauklià kainà vaikai laikà puikiai gali praleisti Kauno kolegijos Këdainiø J. Radvilos studijø centro dëstytojø ir studentø antrus metus ið eilës organizuojamoje stovykloje

„Nuotykiø akademija“. Kryþiaþodþio „Vytautas“, spausdinto balandþio 17 d., atsakymas ÐAPRANAUSKAS. Teisingi atsakymai: Gulsèiai: Aktai, Ras, Frankfurtas, Ramûnas, Ji, Akini, Augis, Kasa, Kimono, Ostija, Ak, Orlaidë, PSA, Pr, Elvinas, Tos, Tu, Laisvoj, Poviatas, TV, Kaune, Le, Uglièiai, Ak, Skersiai, Naisiø, Anie, NSO, Stasë. Statmenai: Afrikos, St, Ona, Kranas, Kauptukas, Tamistë, In, Anûkai, Pilvelis, Anki, Josvainiais, Fa, Karaliauèiø, Rusai, Estais, Ra, Ðalmu, Vakaras, Stigo, Tos, Iena, Jordanija, Tik, PS, Spëkos, Seselë. INFORMACIJA APIE MELIORACIJOS ASOCIACIJOS „NIVELYRAS“ NARIAMS PRIKLAUSANÈIØ IR VALSTYBINIØ MELIORACIJOS SISTEMØ REKONSTRUKCIJOS ATRANKOS IÐVADÀ DËL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO 1. Planuojamos ûkinës veiklos uþsakovas – Melioracijos asociacija „Nivelyras“, Þemdirbiø g. 56, Pajieslio k., 58238 Këdainiø r. sav., tel. 8 650 36 615. 2. Planuojamos ûkinës veiklos pavadinimas – Melioracijos asociacijos „Nivelyras“ nariams priklausanèiø ir valstybiniø melioracijos sistemø rekonstrukcija. 3. Planuojamos ûkinës veiklos vieta – Këdainiø rajone, Ðmotiðkiø, Deveikiðkëliø, Uþvarèiø ir Deveikiðkiø kaimuose. 4. Atsakingos institucijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento priimta atrankos iðvada – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, 2013 m. lapkrièio 18 d. Nr. 97/(PAV)-D2-3551. 5. Iðsamiau susipaþinti su informacija apie planuojamà ûkinæ veiklà galima Melioracijos asociacijoje „Nivelyras“, Þemdirbiø g. 56, Pajieslio k., 58238 Këdainiø r. sav., tel. 8 650 36 615. 6. Pasiûlymus persvarstyti atrankos iðvadà per 20 darbo dienø nuo ðio skelbimo galima teikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, Rotuðës a. 12, 44279 Kaunas, tel. (8 37) 320 704, faks. (8 37) 320 854. 7. Iðsamiau susipaþinti su atrankos iðvada ir atrankos dokumentais per 20 darbo dienø nuo ðio skelbimo galima melioracijos asociacijoje „Nivelyras“, Þemdirbiø g. 56, Pajieslio k., 58238 Këdainiø r. sav., tel. 8 650 36 615, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamente, Rotuðës a. 12, 44279 Kaunas, tel. (8 37) 32 07 04, faks. (8 37) 32 08 54.

V. Rukðëno IÁ (tel. 8 687 96 064, Sodø g. 37A-88, LT 55167) informuoja apie parengtà þemës sklypo formavimo ir pertvarkymo projektà – þemës sklypo suformavimà prie esamo nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo (unikalus Nr. 5396-5014-4017) ir ûkiniø pastatø (unikalûs Nr. 53965014-4039, Nr. 5396-5014-4040), Sûriðkiø k. 3, Surviliðkio sen., Këdainiø r. sav., Kauno apskr. Kvieèiame gretimo þemës sklypo, kurio kadastro Nr. 5325/0002:195, á uþsiená iðvykusios savininkës Christina Maria Richter atstovus teikti pastabas ir pasiûlymus plano rengëjui – V. Rukðëno IÁ. Su planu galima susipaþinti plano rengëjo patalpose ir Këdainiø r. savivaldybës Surviliðkio seniûnijos patalpose Këdainiø g. 29, Surviliðkio mstl. 58313, Këdainiø r. sav. (tel. (8 347) 41 133) nuo 2014-05-08 iki 2014-05-22.

Èia stovyklautojai susiras daug draugø, kiekvienà dienà paþins naujà, negirdëtà, nematytà pasaulá. Á stovyklà kvieèiami I–V klasiø (7–11 metø) mokiniai. Stovyklos, kuri vyks darbo dienomis, trukmë: I pamaina – 10 dienø (birþelio 9–20 d.), II pamaina – 9 d. (birþelio 23–liepos 4 d.). Iki birþelio 1 dienos registracija vyksta ir informacija teikiama telefonu 8 615 51 051 (darbo dienomis nuo 8 iki 17 val.). Vieta: Kauno kolegija Këdainiø J. Radvilos studijø centras, J. Basanavièiaus g. 4, Këdainiai.

Kalendorius SAULË Teka 5.28 val., leidþiasi 21.03 val., dienos ilgumas 15.35 val. MËNULIS Prieðpilnis. Dienà: nuo +15 iki +20 oC, VARDADIENIUS ÐVENÈIA naktá: nuo +6 iki +11 oC, Ketvirtadiená: Stanislovas, Viktoras, Dþiugas, Audrë, Mykolas. vëjas: nuo 4 iki 8 m/s. Penktadiená: Beatas, Edita, Mingailas, Austëja, Grigalius.


16

2014 m. geguþës 8 d.

AB „Panevëþio energija“ investicijos Këdainiuose – iðskirtinis filmo „Gloria“ seansas á Këdainiø ðilumos trasas Geguþës 13 d. Këdainiø kultûros centre 18 val. bus rodomas gausybæ prizø tarptautiniuose festivaliuose laimëjæs filmas „Gloria“ (2013 m.), ágarsintas lietuviø kalba. Nemokami kvietimai á filmo seansà dovanojami tik Këdainiø vaistinëse „Camelia“.

AB „Panevëþio energija“ rekonstruos ðilumos tinklø vamzdynus Þemaitës, Smilgos, Josvainiø, Rasos gatvëse, kuriais ðiluma tiekiama daliai Këdainiø miesto ðilumos vartotojø. Ið viso numatyta rekonstruoti 1 292 metrus ðilumos trasø, keièiant vamzdynø diametrus. Seni ir susidëvëjæ vamzdþiai bus keièiami á naujus – pramoniniu bûdu izoliuotus poliuretanu su nuotëkio kontrolës sistema, atitinkanèius ðiuolaikinius reikalavimus ir Europos standartus. Projekto investicijø bendra suma sudarys daugiau nei 3,2 mln. litø. Iki 50 proc. projekto S-VP24.2-ÛM-02-K-03-027 „Ðilumos trasø rekonstrukcija Këdainiuose“ vertës pagal triðalæ sutartá, sudarytà su Ûkio ministerija ir Lietuvos verslo paramos agentûra, parama skirta ið ES Europos regioninës plëtros fondo. Likusias lëðas projektui ágyvendinti investuos AB „Panevëþio energija“. AB „Panevëþio energija“ pasiraðë rangos sutartá dël Këdainiø miesto ðilumos trasø rekonstrukcijos projekto atlikimo su konkursà laimëjusia UAB „Konstra“. Projektas bus vykdomas dvejus metus. Dalis ðilumos vamzdynø bus rekonstruota jau 2014 metais, kita dalis – 2015-aisiais prieð prasidedant naujam ðildymo sezonui. Atlikta ðilumos trasø rekonst-

AB „Panevëþio energija“ generalinis direktorius P. Diksa (deðinëje) ir UAB „Konstra“ direktorius J. Armanavièius pasiraðë rangos sutartá dël Këdainiø miesto ðilumos trasø rekonstravimo.

rukcija padidins ðilumos tiekimo efektyvumà, uþtikrins kokybiðkà ir patikimà ðilumos tiekimà vartotojams Këdainiø mieste, sumaþës ðilumos nuostoliai ðiose trasose. Pagal specialistø skaièiavimus, rekonstravus trasas, ðilumos sutaupymai sudarys iki 400 MWh per metus. „Investicijos á trasø atnaujinimà ne tik taupo iðlaidas kurui, vandeniui, maþina ðilumos trasø eksploatacines iðlaidas, bet ir prisideda prie aplinkos kokybës gerinimo“, – teigia AB „Panevëþio energija“ generalinis direktorius Petras Diksa.

2014–2015 metais AB „Panevëþio energija“ ágyvendins septynis ES finansuojamus ðilumos tiekimo tinklø rekonstrukcijos projektus Panevëþyje, Këdainiuose, Pasvalyje, Kupiðkyje, Rokiðkyje, kuriems skirta iki 10,2 mln. litø parama, o visø darbø vertë sieks apie 20 mln. litø. AB „Panevëþio energija“ á Këdainiø ðilumos trasas investuos daugiau nei 5,9 mln. litø.

Balandþio mën. pasibaigusiame Vilniaus tarptautiniame kino festivalyje „Kino pavasaris“ filmas „Gloria“ tapo daugiausia þiûrovø sulaukusiu filmu per visà 19 metø festivalio istorijà. Jame apsilankë daugiau nei 5 500 kino mylëtojø. „2013 m. sukurtas filmas „Gloria“, gavæs ne vienà apdovanojimà tarptautiniuose kino festivaliuose, ðiemetinio festivalio „Kino pavasaris“ metu susilaukë ir gausybës Vilniaus bei Kauno publikos simpatijø. Dþiaugiamës, jog vaistiniø tinklo „Camelia“ dëka ðá ðedevrà galës iðvysti ir kokybiðko kino mylëtojai Këdainiuose“, – teigë „Kino pavasaris“ di-

rektorë Vida Ramaðkienë. Pasak vaistiniø tinklà „Camelia“ valdanèios bendrovës „Nemuno vaistinë“ generalinës direktorës Auðros Budrikienës, filmas „Gloria“ – tai „Camelia“ dovana Këdainiø gyventojams, parengta bendradarbiaujant su tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ komanda: „Teigiamø emocijø dozë – puiki prevencinë priemonë prieð ávairias ligas, todël dovanodami ðventines akimirkas ir aukðto meninio lygio kultûrinæ pramogà kartu rûpinamës visuomenës sveikata.“ Èilës reþisieriaus Sebastiano Lelio sukurtas filmas „Gloria“ (N16) pasakoja apie 58 metø moterá, kuri jauèiasi vis dar jauna, savo gyvenimà yra pavertusi nenutrûkstamu vakarëliu, kupinu meilës ir dþiaugsmo. Glorijos vaidmená atlikusi Paulina Garcia 2013 m. Berlyno kino festivalyje buvo apdovanota „Sidabriniu lokiu“ uþ geriausios aktorës vaidmená. Iki ðiol tarptautiniuose kino festivaliuose ðis filmas susiþërë 11 apdovanojimø ir 9 nominacijas.

Daiva PAULAUSKIENË, AB „Panevëþio energija“ atstovë spaudai Uþs. Nr. 2 181

Këdainiø kultûros centre jau treèià kartà sukasi „Menø malûno“ sparnai

Këdainiø kultûros centre jau treèià kartà vyksta kûrybinis projektas jaunimui „Menø malûnas“. Ðiais metais jis skirtas Lietuvos ástojimo á Europos Sàjungà 10-osioms metinëms paminëti paminëti.. Bûtent geguþës 1-àjà, Lietuvos ástojimo á Europos Sàjungà (2004 m.) dienà, vyko pirmasis projekto renginys – sukosi „Menø malûno“ JUDRUS sparnas, kvieèiantis ðokantá Këdainiø rajono jaunimà. 10 val. prasidëjo hiphopo ðokio seminaras – praktiniai mokymai festi-

valio dalyviams. Seminarà vedë ðokëjas Dominykas Þukas. Ðokio dirbtuvëse renginio dalyviai pagal amþiaus grupes mokësi Ðiuolaikinio ðokio festivalio atidarymo ðoká, kurá sukûrë ir jo mokë choreografë Raminta Matulytë-Ðilienë. Po pietø Këdainiø kultûros centre prasidëjo jau ðeðtà kartà èia vykstantis Ðiuolaikinio ðokio festivalis, kuriame dalyvavo 17 ðiuolaikinio ðokio kolektyvø ið Këdainiø miesto ir rajono. Festivalio dalyvius pasveikino rajono savivaldybës mero pavaduotoja Nijolë Naujokienë. Pasak reþisierës Astos Bartkuvie-

Asmeniniai skelbimai

Josvainiø g. 41, Këdainiai

Redakcijos tel. 8 605 19 294 (T ELE2) (TELE2) El. paðtas redakcija@rinkosaikste.lt Spausdino

UAB „Rinkos aikðtë“ spaustuvë

Tel. 60 763 El. paðtas skelbimai@rinkosaikste.lt

nës, kiekvienais metais festivalio organizatoriai stengiasi sugalvoti patraukliø naujienø. Ðiemet ðokantis Këdainiø jaunimas itin dþiaugësi ir seminaru, ir ðokio dirbtuvëmis, o maloniausia buvo tai, kad jiems teko garbë ir atsakomybë pirmiesiems pasveikinti këdainieèius, jau deðimt metø esanèius Europos Sàjungoje. Ðiuolaikinio ðokio festivalá vedë Kauno kolegijos Këdainiø J. Radvilos studijø centro Kultûrinës veiklos organizavimo programos studentai Giedrë Pletkutë ir Titas Linevas. Ið viso JUDRIAME „Menø malûno“ sparne dalyvavo per 200 dalyviø. Kiti „Menø malûno“ sparnai suksis: geguþës 7 d. 14 val. Këdainiø kultûros centre vyks skaitovø konkursas „Pavasaris praþydo þodþiais...“, skirtas Kristijono Donelaièio metams; geguþës 9 d. 15 val. Këdainiø muzikos mokyklos puèiamøjø instrumentø orkestro koncertas prie Këdainiø muzikos mokyklos ir 16 val. koncertas „60 minuèiø Europoje“ Rotuðës kiemelyje; geguþës 13 d. 15 val. – dailininkø artelë Këdainiø kultûros centre. Kvieèiame dalyvauti! Këdainiø kultûros centro inf.

Direktorë-vyr. redaktorë Vitalija Surgautienë tel./faks. 52 444

priimami uþsakymai gedulo pietums.

KORESPONDENT AI KORESPONDENTA

Neringa Jasutë Lina Fiodorova Giedrûna Girdenytë Tel. 56 51 5111

www.rinkosaikste.lt

Kavinëje „32 ratai“ (Didþioji g. 25)

Dþestina Borodinaitë Auðra Malinauskienë Jovita Þebrauskaitë Tel. 57 771

Yra dvi salës, talpiname iki 100 þmoniø. Kaina vienam þmogui – nuo 17 iki 21 Lt. Uþsakymai priimami telefonu 8 652 37 388. Stilius, korektûra – Inga Valiukevièienë Rankraðèiai negràþinami. Redakcijos ir straipsniø autoriø nuomonës gali nesutapti

Reklamos vadybininkas – tel. 56 589, el. paðtas reklama@rinkosaikste.lt

Laikraðtis „Rinkos aikðtë“ yra Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Steigimo liudijimo nr nr.. 573 Indeksas 67420 ISSN 1648-0376 4 sp. l. Uþs. Nr Nr.. 402 Tiraþas 6 062 egz.


2014 m. geguþës 8 d.

16


2014 m. geguþës 8 d.


2014 m. geguþës 8 d.


2014 m. geguþës 8 d.


2014 m. geguþës 8 d.


2014 m. geguþës 8 d.

2014 05 08  
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you