Page 1

Rinkosaikðtë 2014 m. vasario 4 d.

19-ieji leidimo metai

2014 m. vasario 4 d. Antradienis

Këdainiø rajono laikraðtis

Nr. 14 (2 673)

Kaina 1, 20 Lt

Ugnis apniokojo buvusio Paðumerio dvaro pastatà

Gaisro þidinys buvo per patá pastato vidurá, prie dûmtraukio, prie kurio pradegë medinë perdanga, o paskui ugnis prasimuðë aukðtyn. /Nuotr. autorës/

Jovita ÞEBRAUSKAITË

Penktadienio rytà Ðëtos seniûnijos Paðumerio kaime, viename ið buvusio ddvaro varo sodybos pastatø, kilo gaisras. Já gesino net septynios ugniagesiø gelbëtojø komandos. /Nukelta á 2 psl./ RENGINIO GLOBËJA – Këdainiø rajono savivaldybë. PAGRINDINIS RËMËJAS – Koncernas „Vikonda“. Rëmëjai: „BOSCA“, UAB „Daumantai LT“, UAB „Lemora“, UAB „Dotnuvos projektai“, Këdainiø rajono vartotojø kooperatyvas, UAB „Takada“, UAB „Fortera“, UAB „Këdainiø krovimo aikðtelë“, UAB „Heradas“, Këdainiø kraðto ûkininkø sàjunga, parduotuviø tinklas „Sarma“, Linos Marmaitës individuali ámonë. Informaciniai rëmëjai: Këdainiø kraðto televizija, „Balticum“ televizija, laikraðèiai „Rinkos aikðtë“ ir „Këdainiø mugë“, naujienø informacinis portalas www.kedainietis.lt

Iðleista dvideðimtoji Kalbø mokyklos laida Aida Bilinskienë pasidþiaugë, kad ið 45 mokiniø, baigusiøjø formaløjá ðvietimà papildanèio ugdymo keturiø metø kalbø mokymo programà, keturiems pavyko jà uþbaigti puikiai.

Þiûrëjo spektaklá

Parduokite ir pirkite nekilnojamàjá turtà uþ geriausià kainà Këdainiuose. *Butai *Namai *Sklypai *Patalpos www.kedainiubustas.lt El.paðtas jurate@kedainiubustas.lt Tel. 8 686 66 333.

Dëmesio! Autobusø stoties patalpose (J. Basanavièiaus g. 93) atidaryta

kirpykla ir kosmetikos kabinetas. Darbo laikas: I–V nuo 9 iki 18 val., VI – nuo 8 iki 15 val. Registruotis tel.: 8 686 86 155, 8 635 33 874.

Rajono meras R. Diliûnas ir vicemerë N. Naujokienë padëkà ir atminimo dovanëlæ áteikë Kalbø mokyklos absolventei S. Rimkevièiûtei. /Nuotr. autorës/

Auðra MALINAUSKIENË

Paskutinæ sausio mënesio dienà Daugiakultûriame centre 45-iems Këdainiø kalbø mokyklos mokiniams buvo áteikti neformaliojo ðvietimo ástaigos paþymëjimai paþymëjimai.. Renginyje kartu su absolventais, jø tëvais ir draugais, taip pat dalyvavo rajono savivaldybës meras Rimantas Diliûnas ir mero pavaduotoja Nijolë Naujokienë.

Áteikë padëkas Kalbø mokyklos absolventø iðkilmëse dalyvavæ rajono vadovai – meras R. Diliûnas ir vicemerë N. Naujokienë, baigimo proga padëkas ir atminimo dovanëles uþ iniciatyvumà, aktyvumà, nuoðirdumà ir pilietiðkumo puoselëjimà áteikë Sandrai Rimkevièiûtei ir Arniui Aleinikovui.

Programà baigë puikiai Kalbø mokyklos direktorë

„Visi mûsø absolventai ávykdë mûsø programos keltus reikalavimus, todël ðiandien jiems áteikëme mokyklos baigimo paþymëjimus. Tarp geriausiøjø – Dominykas Bernadiðius, Gabrielë Ðulinskaitë, Liucija Ðirkaitë ir Greta Guogaitë. Jiems kartu su paþymëjimais buvo áteikti ir Kalbø mokyklos padëkos raðtai. Po oficialiosios renginio dalies iðvaþiavome á Ðiauliø dramos teatrà, kur visi kartu þiûrëjome spektaklá „Trys draugai“, – sakë A. Bilinskienë. Per dvideðimt gyvavimo metø Këdainiø kalbø mokykla ið viso iðleido daugiau kaip devynis ðimtus mokiniø.


2

2014 m. vasario 4 d.

Ugnis apniokojo buvusio Paðumerio dvaro pastatà Këdainiø kultûros centras treèià kartà kvieèia rinkti KËDAINIØ KRAÐTO METØ MOTERIS Siûlomos 2013-øjø metø pretendentës turi bûti veiklios, aktyvios, darbðèios moterys, apie kurias rajono bendruomenei reikëtø daugiau suþinoti ir jas pagerbti pagerbti.. Kvieèiame siûlyti kandidates á nominacijas:

Gaisrà Paðumeryje gesino septynios ugniagesiø gelbëtojø komandos ið Këdainiø ir Jonavos rajonø.

/Atkelta ið 1 psl./

Uþsidegë buvæs kumetynas Ugnis ásiplieskë suremontuotame gana dideliame mûriniame vieno aukðto pastate, kuriame anksèiau buvo kumetynas, o dabar árengti du butai ir gyvena du sodybos savininkai. Dël kokios prieþasties kilo gaisras, dar tiriama, taèiau spëjama, kad ugnis galëjo ásiplieksti dël netinkamai árengto dûmtraukio. „Panaðu, kad gaisro þidinys buvo ties perdanga tarp pirmo aukðto ir mansardos“, – sakë Prieðgaisrinës gelbëjimo tarnybos virðininkas Virginijus Stogevièius. Kadangi pastato stogas dengtas skarda, gesinti virð mansardos esanèia pastoge plitusià ugná buvo sudëtinga – teko stogà ardyti ne tik ties dûmtraukiu, bet ir keliose kitose vietose.

Gelbstint turtà nuo ugnies dalis daiktø ið deganèio pastato buvo iðneðta á kiemà.

Atvyko ir ið gretimo rajono Gesinti gaisro buvo atsiøstos Këdainiø, Ðëtos, Pagiriø, Okainiø, Pramonës ugniagesiø komandos, taip pat gretimo Jonavos rajono Bukoniø ir Þeimiø komandø ugniagesiai. Nors namas ir neaukðtas, já gesinant prireikë ir automobiliniø kopëèiø, kurios paprastai naudojamos bëdai atsitikus daugiaaukðèiuose pastatuose. V. Stogevièiaus teigimu, jø teko griebtis todël, kad vandeniu aplietas skardinis stogas buvo slidus ir ugniagesiams gelbëtojams buvo pavojinga dirbti.

Metø Moterø apdovanojimai – kovo 7 d. 17 val. Këdainiø kultûros centre ðventëje „Aèiû, kad ðalia esi“. Këdainiø kultûros centro inf.

Sveikuolius, sveiko gyvenimo bûdo propaguotojus, jiems prijauèianèius këdainieèius ir sveèius kvieèiame vasario 8-osios (ðeðtadienio) rytmetá praleisti kartu.

Këdainiø rajono savivaldybës administracijos Architektûros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistë Margarita Rukðienë apgailestauja dël ávykio Paðumeryje. Ji pabrëþia, kad buvusio Pa-

ðumerio dvaro sodyba su vienuolika joje esanèiø pastatø yra Kultûros vertybiø registre. Savininkai gerai priþiûri savo nuosavybæ, rûpinasi ja.

Nuo vasario 3 d. neágaliøjø draugijos patalpose, adresu Radvilø g. 25, dirbs masaþuotojas Virgimantas. Norintys pasinaudoti paslauga, turi registruotis tel.: 60 118, 8 650 94 935.

tel. 8 614 30 512 ir elektroniniu paðtu rezisieriai@takas.lt Jei uþ kandidatæ norite vienu metu atiduoti daugiau nei vienà balsà, balsavusiøjø uþ jà vardø ir pavardþiø sàraðà su paraðais iki vasario 28 d. turite palikti Këdainiø kultûros centro kasoje nuo 9 iki 18 val. Pretendenèiø motyvacijas vertins autoritetinga komisija. Pretendentës, sulaukusios daugiausiai visuomenës ir komisijos balsø, bus skelbiamos nominacijø nugalëtojomis.

Kvieèiame á këdainieèiø „Ruoniø“ ðventæ

Pastoge plitusià ugná ugniagesiai gelbëtojai slopino vietomis praardæ skarda dengtà stogà.

NEÁGALIØJØ DËMESIUI!

Siûlant kandidatæ bûtina nurodyti jos vardà, pavardæ, gyvenamàjà vietà ir trumpà motyvacijà, kodël ji verta kurios nors nominacijos vardo. Ankstesniø metø nominacijø nugalëtojos ir renginio organizatorës rinkimuose dalyvauti negali. Jûsø pasiûlymø laukiame nuo vasario 3 iki vasario 14 d. elektroniniu paðtu rezisieriai@takas.lt Pasiûlymus raðtu galite palikti Këdainiø kultûros centro kasoje darbo dienomis nuo 9 iki 18 val. Pretendentës á nominacijas „Këdainiø kraðto Metø Moterys 2013“ bus skelbiamos laikraðtyje „Rinkos aikðtë“. Balsavimas vyks nuo vasario 24 iki vasario 28 d. nuo 9 iki 17 val.,

Këdainiø rajono savivaldybës informacija

Sodyba – kultûros vertybë

Kronika

METØ SPECIALISTË – uþ profesionalumà, darbðtumà, pareigingumà, novatoriðkumà ir meilæ savo profesijai, METØ ALTRUISTË – uþ neatlygintinà darbà ir labdaringà veiklà, METØ AMBASADORË – uþ Këdainiø kraðto vardo garsinimà, METØ ATRADIMAS – uþ ágyvendintà originalø sumanymà, visuomenës pastebëtà neeiliná gebëjimà, METØ ÁSTAIGOS VADOVË – uþ vadovaujamos ástaigos laimëjimus, asmeniná indëlá á ástaigos tikslø ágyvendinimà, modernø ir demokratiðkà vadovavimà, METØ KÛRËJA – uþ pasiekimus kûrybinëje veikloje ir jø pristatymà visuomenei, METØ MAMA – uþ tris ir daugiau dorai, kultûringai iðauklëtus ar auklëjamus vaikus.

KVIES RAÐYTI DIKTANTÀ Visi lietuviø kalbos mylëtojai vël bus kvieèiami pasitikrinti savo þinias tradiciniame Nacionalinio diktanto konkurse. Nacionalinio diktanto konkursas vyks vasario 22 dienà. Jis bus transliuojamas per LRT radijo pirmàjà programà ir internetu 11 val.

Oficiali informacija apie tai, kas penktadiená atsitiko ðioje sodyboje, turës pasiekti ne tik Kultûros paveldo departamento Kauno teritoriná padaliná, bet ir patá departamentà. Ðis tokiais ir panaðiais atvejais atsiunèia komisijà, bet tai – ne artimiausiø dienø reikalas.

Programa: 11 val. – dalyviø registracija (Suaugusiø ir jaunimo m-kla, S. Dariaus ir S. Girëno g. 52). 11.15 val. – mankðta, meditacinis bëgimas. 12 val. – „Ruoniø“ maudynës Babënø vandens karjere, Babënø ðilo ðiauriniame pakraðtyje. 13 val. – pokalbiai prie apskritojo stalo Suaugusiø ir jaunimo mokykloje. Teirautis rajono savivaldybës administracijos Kultûros ir sporto skyriuje, tel.: (8 347) 50 669, 8 698 13 097 ir rajono savivaldybës visuomenës sveikatos biure, tel. (8 347) 57 186. 2014 m. vasario 5 d. 13.30 val. Këdainiø rajono savivaldybës tarybos posëdþiø salëje (J. Basanavièiaus g. 36) vyks Ekonomikos ir biudþeto komiteto posëdis. Darbotvarkë: 1. Dël Këdainiø rajono savivaldybës 2014 metø biudþeto tvirtinimo. Praneðëjas: Alvydas Maþeika, Biudþeto ir finansø skyriaus vedëjas. Stanislovas BLINSTRUBAS Ekonomikos ir biudþeto komiteto pirmininkas Uþs. Nr. 465


2014 m. vasario 4 d.

3

Á langà mestas akmuo suskaldë ir stiklà, ir draugystæ skaièiuoti pinigø – tai ji darydavo kelis kartus per dienà, nes turëjo palyginus nemaþà sumà – 2,9 tûkst. litø. Pasigedusi dalies pinigø, A. J. apie vagystæ praneðë policijai, o K. S. tuo metu Këdainiuose jau buvo apsukæs nemaþà ratà. J. Basanavièiaus gatvëje susistabdæs taksi, jis nuvaþiavo á prekybos centrà, papraðë taksisto nupirkti du butelius degtinës, paskui nuvyko á degalinæ, nusipirko gaiviojo gërimo ir pagaliau buvo parveþtas namo, taèiau nuëjo ne á savo butà, bet pas kaimynà, su juo gërë, o á sunerimusios draugës skambuèius nekreipë dëmesio.

Jovita ÞEBRAUSKAITË

Mesti akmenukà á kambario langà – senas romantiðkas bûdas pasik viesti patinkanèià pasikviesti merginà taip, kad to nepastebëtø jos tëvai ar bendrabuèio budëtoja. Bet trys jaunuoliai ðá pavasará suprato, kad toks bûdas – ne visada patikimas, o vienas ið jø turëjo progos ásitikinti, kad nepatikima bûna ir vyriðka draugystë.

Paraðë melagingà þinutæ Vëlø praëjusiø metø balandþio 22-osios vakarà, apie 22 valandà, trys jaunuoliai Këdainiø miesto Ðëtos gatvës gale, po Këdainiø profesinio rengimo centro moksleiviø bendrabuèio langais, bandë prisikviesti merginas ir mëgino atkreipti jø dëmesá skimbèiodami á stiklà akmenukais. Vienas ið bandymø buvo labai nesëkmingas – D. K. mestas akmuo áskëlë treèiame aukðte esanèio lango stiklà. Vëliau iðkeltos baudþiamosios bylos duomenimis, kità dienà vienas ið trijø jaunuoliø, M. B., telefonu gavo kito jaunuolio, M. K., melagingà þinutæ, kad bendrabuèio budëtoja reikalauja pinigø uþ sugadintà stiklà, o prieðingu atveju grasina praneðti policijai.

Tai, kas pernai pavasará atsitiko prie ðio pastato, – nieko ypatinga, viso labo áskilo lango stiklas, taèiau tolesni ávykiai baigësi teismo nuosprendþiu. /Nuotr. autorës/

Vëliau M. K. prisipaþino teisësaugininkams, kad jiedu su M. B. buvo draugai, taèiau tai jam nesutrukdë susitarti su D. K. apgauti draugà ir iðvilioti ið jo pinigø, kuriuos abu suokalbininkai kartu ir iðleido. Kai tiesa netruko paaiðkëti, reikalai pakrypo taip, kaip apgavikai tikriausiai nesitikëjo, – ið tiesø atsirado reikalø su policija, o pasibaigus ikiteisminiam tyrimui – ir su teismu.

Nepasivarþë apgauti draugo Teismas patenkino ieðkiná Nors M. B. gynësi esàs neatsakingas uþ tai, kas atsitiko, nes akmená metë ne jis, o D. K., taèiau jam nepavyko iðlikti ramiam, todël paëmë ið tëvø santaupø 200 litø ir per balkonà padavë juos M. K.

Poros draugystë neiðiro

Abu kaltinamieji savo kaltæ pripaþino, o D. K. dar iki teismui pradedant nagrinëti bauþiamàjà bylà jau buvo atsipraðæs M. B. ir atlyginæs jam pusæ padarytos turtinës þalos – 100 litø. Atlyginti kità pusæ þalos teis-

mas priteisë ið M. K., o abiems kaltinamiesiems solidariai priteista atlyginti dar ir 500 litø dydþio neturtinæ þalà. Bet tai susijæ su civiliniu ieðkiniu, o bausmë uþ apgaule uþvaldytus svetimus pinigus – laisvës apribojimas. D. K. ji apribota keturiems mënesiams, o aktyvesná vaidmená ðioje istorijoje suvaidinusiam M. K. – ðeðiems. Tarp teismo skirtø ápareigojimø nuteistiesiems – nebendrauti su nukentëjusiuoju.

Apvogë dosnià savo vieðnià Draugø iðdavystës, deja, ne toks retas reiðkinys, kaip galëtø atrodyti. Antai pernai Këdainiø rajono apylinkës teismas sprendë, kà daryti su vyriðkiu, kuris ið savo

Uþ Osle pirktà ir fotoaparato dëkle slëptà haðiðà – bauda Jovita ÞEBRAUSKAITË

Pavasará Norvegijoje ásigijæs kanapiø dervos, kitaip dar vadinamos haðiðu, këdainietis rudená ákliuvo policijai ir þiemà buvo Këdainiø rajono apylinkës teismo nubaustas pinigine bauda. Ákliuvo sëdëdamas su mergina Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patruliø rinktinës mobilaus bûrio patruliams A. Þ. ákliuvo vëlø praëjusiø metø spalio 24-osios vakarà, kai su mergina sëdëjo automobilyje

aikðtelëje prie tvenkinio Pelëdnagiø kaime. Nors patruliø paklaustas, ar neturi draudþiamø daiktø, vyriðkis atsakë neturás, taèiau, patikrinæ automobilá ir pasidomëjæ fotoaparato dëklu, policininkai jame rado suvyniotà rudà sagos formos medþiagà, kurià átarë esant rûkymui skirtu narkotiku – kanapiø derva. Ir jaunuolis neneigë, ir ekspertai vëliau patvirtino, kad tai ið tiesø buvo kanapiø derva. Ji svërë 0,215 gramø.

Tvirtino nusipirkæs Osle A. Þ. teisësaugininkams tvirtino narkotikø nevartojantis, bet haðiðà dar kovo mënesá pirkæs Norvegijos sostinëje Osle ir netu-

Keliese suþalojo vyriðká Vëlø penktadienio vakarà, apie 22 valandà, Këdainiuose buvo sumuðtas 1971 metais gimæs këdainietis.

Incidentas ávyko Geguèiø gatvëje, prie áëjimo á parduotuvæ, ant pastato laiptø aikðtelës. Keliø vyriðkiø sumuðtà këdainietá dël

rëjæs ketinimø jo parduoti ar kaþkaip kitaip platinti, tik ketinæs galbût kada nors pats pamëginti. Vyriðkis tikino ádëjæs pirkiná, uþ kurá sumokëjo 100 Norvegijos kronø (tolygu apie 40 litø), á fotoaparato dëklà ir apie tai pamirðæs, o spalio 22-àjà á Lietuvà atvykæs su viskuo. Pirmà kartà teisiamam vyriðkiui baudþiamuoju ásakymu buvo skirta 21 bazinës socialinës iðmokos, anksèiau vadintos MGL, dydþio bauda, bet ávertinus tai, kad teisiamasis pripaþino savo kaltæ ir dël jos gailëjosi, bauda sumaþinta treèdaliu. 1 tûkst. 820 litø sumà A. Þ. turi sumokëti valstybei per penkis mënesius, o Lietuvos policijos kriminalistiniø tyrimø centre saugomas jo haðiðas konfiskuotas ir bus sunaikintas. galvos ir akies suþalojimo teko veþti á Kauno klinikas konsultacijai. Suþalotasis buvo neblaivus – jam nustatytas 1,43 promilës girtumas. „Rinkos aikðtës“ inf.

draugës rankinës buvo pavogæs 1,5 tûkst. litø. Draugë A. J. pas pusæ metø paþástamà iðsituokusá K. S. jau tris dienas vieðëjo ir savo pinigais valgá bei gërimus pirko, o kai vienà vakarà jai pasidarë bloga. K. S. pakvietë savo kaimynæ, ði pamatavo A. J. kraujo spaudimà ir kiek pabuvusi iðëjo, o netrukus iðëjo ir K. S. sakydamas, kad pakvies kità kaimynæ. Vëliau paaiðkëjo, kad iðeidamas K. S. ið prieðkambaryje padëtos A. J. rankinës slapta iðtraukë piniginæ, iðëmë pluoðtà pinigø, o piniginæ ádëjo atgal.

Su taksi vaþiavo degtinës Moteris ilgam liko viena. Kai jai ðiek tiek pagerëjo, nuëjo per-

Á savo namus, pas savo vieðnià, vyriðkis gráþo tik apie 3 valandà nakties. Netrukus prisistatë ir policija. K. S. ið pradþiø tvirtino draugës pinigø neëmæs, paskui prisipaþino tik dël 200 litø, nors á areðtinæ pateko kiðenëje dar turëdamas 250 litø, o galiausiai visà bëdà suvertë savo girtumui ir tamsai prieðkambaryje. K. S. teigë pinigus ëmæs prieðkambaryje nedegdamas ðviesos, o taksi automobilyje buvæs per daug girtas, kad gerai suvoktø, kiek pinigø turi ir kiek jø iðleidþia. Nors toks draugo poelgis moteriai turëjo bûti labai uþgaulus, poros draugystë ðá iðbandymà atlaikë. Po geros savaitës A. J. ir K. S. jau buvo pasiraðæ oficialø susitaikymo protokolà ir abu praðë baudþiamàjà bylà nutraukti. Á jø praðymà buvo atsiþvelgta. Tiesa, K. S. ásipareigojo per devynis mënesius atlyginti draugei padarytà þalà.

Vienkiemio sodybà baigia sunaikinti gaisrai Savaitgalá Këdainiø rajone degë dar vienas gyvenamasis namas. Nepraëjus ddviem viem paroms nuo gaisro Paðumeryje, panaði nelaimë atsitiko ir Dotnuvos seniûnijos Auðros kaimo Àþuolaièiø gatvëje. Gaisras pastebëtas sekmadienio naktá, apie 4 valandà. Sodyboje vienas gyvenantis vyriðkis nelaimæ pajuto pernelyg vëlai, todël tesuspëjo atjungti ir laukan iðneðti skystøjø dujø balionà, o visas turtas liko ugniai suryti. Ugnis nesikuklino, ji noriai

surijo ðiferiu dengtà medinio namo stogà, medinæ perdangà ir smarkiai nudegino sienas, ið pastato palikdama tik kiaurà kevalà. „Rinkos aikðtës“ þiniomis, pernai ðioje kaimo pakraðtyje stovinèioje sodyboje irgi buvo gaisras. Tada ugnis sunaikino mediná ûkiná pastatà, tad tvarkingam ir ûkiðkai gyvenanèiam ðeimininkui dalá savo augintiniø teko priglausti klëtyje, kitus priglobë kaimynai. Kodël gaisrai taip persekioja þmogø, sunku pasakyti. Savaitgalá nelaimë atsitiko greièiausiai dël problemø dûmtraukyje. „Rinkos aikðtës“ inf.


4

2014 m. vasario 4 d.

Mokslininkai rinkosi á konferencijà „Dirbkime kartu“

Atidaryta nauja parduotuvë JURSNËJA (buvusi „Rûbø manija“).

Prekiauja vardiniais rûbais, avalyne, kvepalais, kosmetika („Zara“, „Next“, „Armani“ ir kt.), akiniais, sëklomis.

Gauta naujø prekiø siunta! Mus rasite: Mindaugo g. 12 (ðalia „Jaunatvës“ turgelio). Dirbame: I–V – 10–17 val., VI – 14 val. Tel. 8 670 76 519.

Á vaizdajuostes áraðyta filmuota medþiaga laikui bëgant pasensta ir praranda kokybæ. UAB Këdainiø kraðto televizija filmuotà medþiagà ið vaizdajuosèiø perraðo á DVD diskus. Tel.: 52 717, 56 894, adresas: J. Basanavièiaus g. 95.

Þemdirbystës institute mokslinæ ataskaitinæ konferencijà pradëjo Lietuvos agrariniø ir miðkø mokslo centro direktorius, prof. habil. dr. Zenonas Dabkevièius.

Auðra MALINAUSKIENË

Prekës sodui ir darþui pigiau! Keturiasdeðimt metø mokslinëse konferencijose dalyvaujantis kaunietis profesorius emeritas Petras Lazauskas kasmet tikisi suþinoti naujausias þinias ir rezultatus, kas nuveikta per praëjusius metus. /Nuotr. autorës/

Sausio 29–31 dienomis Lietuvos agrariniø ir miðkø mokslø centre (LAMMC) vyko mokslinë ataskaitinë konferencija „Agrariniai ir miðkininkystës mokslai: naujausi tyrimø rezultatai ir inovatyvûs sprendimai“. TTreèià reèià konfer encijos konferencijos dienà á Þemdirbystës institutà Akademijoje susirinko daugiau kaip pusantro ðimto dalyviø: miðkø, sodininkystës ir darþininkystës, þemdirbystës instituto bei regioniniø padaliniø mokslo darbuotojai darbuotojai,, doktorantai doktorantai,, specialistai specialistai,, verslo sveèiai sveèiai..

Paminëjo penkmetá Þemdirbystës institute mokslinæ ataskaitinæ konferencijà pradëjo Lietuvos agrariniø ir miðkø mokslo centro direktorius, prof. habil. dr. Zenonas Dabkevièius. Jis informavo, kad ðiemet minimas graþus nedidelis penkeriø metø jubiliejus, kai á vienà centrà

susijungë miðkø, sodininkystës ir darþininkystës bei þemdirbystës institutai. Z. Dabkevièius apþvelgë praëjusiø metø LAMMC veiklà, taip pat aptarë dalyvavimà projektuose ir renginiuose, pateikë finansinæ ataskaità, pasidþiaugë iðleistais leidiniais bei naujais darbuotojais.

Þiûrëjo filmà LAMMC mokslinë ataskaitinë konferencija prasidëjo Girionyse, kur veikia Miðkø institutas, po to persikëlë á Babtuose esantá Sodininkystës ir darþininkystës institutà. Baigiamasis renginys vyko Þemdirbystës institute Akademijoje. Èia konferencijos dalyvius pasveikino LAMMC Þemdirbystës instituto direktorius doc. dr. Vytautas Ruzgas. Tylos minute buvo pagerbti per metus Amþinybën iðkeliavæ mokslo darbuotojai, vëliau trumpai apþvelgta Lietuvos mokslo situacija. Po to konferencijos dalyviai þiûrëjo filmuotà medþiagà apie LAMMC veiklà.

GERIAUSIOMIS KAINOMIS PARDUODAME: polietileno plëvelæ ir agrodangà, darþoviø sëklas, durpes, vazonus bei daigyklas, kitas sodo ir darþo prekes.

Paðarai ir lesalai.

Mus rasite adresu: Topoliø g. 1, Këdainiuose (ðalia Këdainiø medelyno parduotuvës), tel. 8 616 00 474.

Ámonë prekiauja durpëmis, tràðomis, gëliø daigais, tulpëmis.

Priima iðankstinius uþsakymus auginti agurkø ir pomidorø daigus. Kreiptis telefonu 8 616 24 190.

PR

„Tele2“ 3G tinklas – dar didesnëje Lietuvos dalyje

Tai ai,, kad operatoriai kasmet didina savo ryðio aprëptá ir kokybæ, geriausiai pastebime galëdami laisvai skaityti naujienas ar tikrinti orø prognozes mobiliajame telefone. Operatoriø ryðio aprëpties matavimus atliekanti Ryðiø reguliavimo tarnyba (RR T) (RRT) patvirtino, kad praëjusiais metais ryðio tinklai toliau plëtësi.

Plaèiausias ryðys Lietuvoje RRT skaièiavimai rodo, kad „Tele2“ 2G ryðio tinklas dabar didþiausias Lietuvoje ir apima beveik visà ðalies teritorijà – 98,9 proc. Tai reiðkia, kad „Tele2“ klientai gali ryðiu kokybiðkai naudotis visoje ðalyje. Praëjusiais metais „Tele2“ ypaè sparèiai plëtë savo mobiliojo interneto – 3G – tinklà. Per pusmetá operatoriaus 3G ryðio aprëptis iðsiplëtë á dar deðimtadalá ðalies teritorijos. Dabar spartus „Tele2“ mobilusis internetas veikia 79,4 proc. Lietuvos teritorijos. Tai reiðkia, kad mobiliuoju internetu galima naudotis daugelyje mies-

Þemëlapiuose pateikiama Lietuvos mobiliojo ryðio operatoriø tikëtina GSM ryðio tinklø aprëptis (esant ~95 dBm signalo lygiui) ir UMTS ryðio tinklø aprëptis (esant ~105 dBm signalo lygiui) pagal Ryðiø reguliavimo tarnybos duomenis, paskelbtus tinklapyje www.rrt.lt 2014 m. sausio 13 dienà. tø ir gyvenvieèiø bei pagrindiniuose keliuose. Turint mobiløjá internetà, atsiveria daug naujø galimybiø naudotis telefonu – skaityti naujienas ir laiðkus, bendrauti socialiniuose tinkluose, þiûrëti video ir klausytis muzikos, naudotis programëlëmis, kurios palengvina ir praturtina gyvenimà.

Projekto „Verslo pulsas“ partneriai:

Atnaujinta áranga – geresnë kokybë Plësdama mobiliojo interneto aprëptá visoje Lietuvoje, „Tele2“ praëjusiais metais kas savaitæ árengë bent po naujà 3G bazinæ stotá ir atnaujino visas jau esamas. Visa tai ne tik padidino tinklo aprëptá, bet ir pagerino pa-

slaugø kokybæ. Pavyzdþiui, modernizuotø baziniø stoèiø talpa yra didesnë, todël daugiau þmoniø gali vienu metu naudotis mobiliuoju internetu be spartos praradimø. „Mobilusis internetas gyventojams reikalingas vis labiau, tad plësdami tinklà uþtikrinam geresnes galimybes juo naudotis. Diegiama moderni

tinklo áranga mums leidþia teikti kokybiðkas paslaugas, kuriomis uþ maþà kainà naudojasi jau didþioji dalis Lietuvos „Tele2“ klientø“, – sakë Valerijus Kovzanas, „Tele2“ technikos direktorius. Plaèiau apie „Tele2“ ryðio aprëptá galima susiþinoti artimiausiame „Tele2“ salone arba interneto svetainëje www.tele2.lt


5

2014 m. vasario 4 d.

UAB „Autofanas“ iðsiskiria poþiûriu á darbà

Langø, durø, fasadø gamyba ir montavimas. Galimas atsiskaitymas lizingu. Tel.: 8 656 01 938, 8 618 07 671, (8 347) 41 526, el. paðtas langai@helanas.lt

Lina FIODOROVA Keliø, gatviø tiesimas ir remontas. Asfaltuoja aikðteles, kiemus, privaþiavimus prie pastatø. Tel.: 8 656 01 938, 8 618 07 671, (8 347) 41 526, el. paðtas keliai@helanas.lt Adresas: Þibuokliø g. 6, Këdainiai.

Automobiliø remontas yra gerokai daugiau atsakomybës reikalaujantis verslas nei daugelis ásivaizduotø. Èia itin svarbu ne tik mechanikos þinios, bet ir asmeninës darbuotojo savybës – sàþiningumas ir atsakingumas. Tuo ásitikinæs UAB „Autofanas“ vadovas Saulius JURE VIÈIUS JUREVIÈIUS VIÈIUS..

Perdarinëti – brangiau Ámonëje tvarkomi visø tipø ir markiø lengvieji automobiliai bei mikroautobusai. „Autofano“ meistrai atlieka automobiliø lankstø („ðarnyrø“), diskiniø stabdþiø apkabø ir cilindrø restauracijà, vaþiuoklës, stabdþiø sistemos, variklio pagrindinio dirþo keitimo, sankabos ir greièiø dëþës, ratø suvedimo (ir po remonto), padangø montavimo ir balansavimo, ðviesø reguliavimo, geometrijos atkûrimo darbus, keièia visus filtrus, tepalus ir skysèius, taip pat priþiûri bei ruoðia automobilius techninei apþiûrai.

„Autofanui“ savo automobilius patiki ir privatûs þmonës, ir didesnës bei maþesnës ámonës.

Meistrai, pasitaræ su klientais, patys uþsako remontui reikiamas detales. „Daugiausia darbo bei kantrybës reikalauja darbas su automobiliais, kurie jau neva suremontuoti ir kuriuos ið esmës reikia perdaryti. Kaip ir kitose srityse, lengviau yra padaryti ið naujo nei perdaryti. Tai þinodami stengiamës darbus atlikti gerai ið pirmo karto, kad patys galëtume pasidþiaugti tuo ir kad klientas neturëtø jokiø pretenzijø. Gerai suprantame, kad mûsø darbdavys yra klientas, kuris bet kada gali atleisti mus ið darbo, kai tik pasirinks kità ðios paslaugos teikëjà“, – ámonës politikà ávardija S. Jurevièius, kuris pastebi, kad kartais net ir smulkûs gedimai pareikalauja daug iðminties, sugebëjimø ir energijos jiems iðspræsti.

Prieþiûrai bûtini ciklai „Norëtume pastoviai priþiûrëti automobilius, kad þmonës galëtø pasitikëdami automobiliu judëti ið taðko A á taðkà B , be netikëtø nesklandumø, taèiau... Mûsiðkiai gyvena gaisrø gesinimo nuotaikomis – kai kyla gaisras, puola já gesinti, taèiau kad jis neávyktø rûpinasi per maþai arba iðvis – nepasirûpina. Kadangi mes esame tikri „autofanai“ siûlome technika rûpintis nuolatos“, – sako S. Jurevièius. Vadovas pastebi, kad automobilá reikëtø profilaktiðkai patikrinti bent jau kas pusmetá – tuomet neprireiks nei brangiø remontø, nei rizikuoti savo ir kitø saugumu. „Bûtina priþiûrëti bent tas sistemos dalis, kurios nuolatos dëvisi. Reikia nusistatyti atvykimo á autoservisà ciklus: baigiantis ðiltajam ir prasidedant ðaltajam sezonui ar atvirkðèiai, o ne nuo techninës apþiûros iki techninës apþiûros. Ne paslaptis, kad

nereikëtø pasitikëti vien techninës apþiûros centrais. Jie ne visada pamato ir randa esamus gedimus, kuriuos reikia ðalinti. Pasak tokiuose centruose dirbanèiø þmoniø, tam neuþtenka skirto laiko vienam automobiliui ir tokios kompetencijos“, – sako vyriðkis.

Klientø ratas – ilgametis S. Jurevièius pastebi, kad didesnë „Autofano“ klientø dalis – vyresnio amþiaus þmonës, ko gero, skiriantys daugiau dëmesio automobilio saugumui. „Jau seniai uþsiauginome savø klientø ratà. Be tokiø klientø në nebûtø buvæ minèiø ar netgi bûtinybës kurti bendrovæ. Ið tikro, niekada nemaniau, kad tapsiu verslininku – ëjau dirbti, kad uþsidirbèiau ir iðmaitinèiau savo ðeimà. Esu tikras, kad dël atsakingo poþiûrio á darbà buvo uþsitarnautas klientø pasitikëjimas ir klientø ratas iðaugo. Teko atidaryti verslo ámonæ ir kurti individualià, o vëliau ir bendrovæ, kad galëèiau samdyti panaðiai màstanèius þmones, nes vienas tiesiog nebespëjau“ , – sako vadovas. Nors ámonë ásikûrusi P. Lukðio gatvëje 12, prie pagrindinës gatvës, pro kurià atvaþiuoja klientai, taèiau skelbimo apie „Autofano“ ámonæ nëra. Stendo nëra tik todël, kad tiesiog... nëra laiko kada juo uþsiimti. „Pagrindinis skelbimas – ið lûpø á lûpas. Yra þmoniø, kurie vertina mûsø pastangas, darbus, pasitiki mumis. Nors mûsø kainos nuo pavieniø garaþuose dirbanèiø þmoniø skiriasi gal deðimèia litø – uþdarosios akcinës bendrovës turi didelæ mokestinæ naðtà, taèiau sulaukiame daugybës klientø, kuriems svarbiau atvykti á ámonæ, o ne pas vienà dirbantá þmogø, kurio po mënesio, jei pasimatys atliktø darbø brokas, jie toje vietoje gali në neberasti“, – tikina S. Jurevièius.

www.facebook.com/super pizza kedainiai

Didþioji g. 58, tel./faks.: 60 545, 8 655 58 512, 8 652 75 518, 8 699 15 500. Lygios ir raiþytos ÐARVUOTOSIOS DUR YS DURYS Su spyna CISA ELBOR – tik 850 Lt, ELBOR + SPRO – tik 950 Lt, ASSA + MOTTURA – tik 1 070 Lt, ASSA + CISA – tik 1 140 Lt. Lauko ir laiptinës durys.

Vartojimo kreditai nuo 300 iki 20 000 Lt. nuo 18 iki 72 metø. Didþioji g. 58, tel. 60 545.

UAB „Autofanas“, P. Lukðio g. 19 - Diagnozuojame ir remontuojame visà vaþiuoklæ ir stabdþiø sistemà. - Restauruojame lankstus („ðarnyrus“), stabdþiø cilindrus. - Remontuojame prancûziðkø automobiliø galinius tiltus. - Atliekame ratø suvedimà, montavimà ir balansavimà lengviesiems automobiliams bei mikroautobusams. - Be eilës keièiame ir parduodame tepalus, filtrus. - Pakeièiame paskirstymo dirþelius, vandens siurblius, mechanines pavarø dëþes ir sankabas. - Reguliuojame þibintus. - Keièiame automobiliø stiklus. - Atliktiems darbams suteikiama garantija.

*Automobilá remontuojant pas mus – ratø suvedimas 30 proc. pigiau.

Skubus detaliø uþsakymas. Tel.: 8 616 95 181, 8 685 66 775. UAB „AUTOjukon“. Automobiliø mëgëjus ir profesionalus kvieèia

autodetaliø parduotuvë, ásikûrusi Respublikos g. 12A („Ðoros“ patalpose), tel. 8 612 25 728. Klientø laukiame kasdien nuo 8 iki 19 val., ðeðtadieniais nuo 8 iki 14 val. Platus prekiø asortimentas, patrauklios kainos, nuolaidos, profesionalus aptarnavimas, greitas detaliø pristatymas, originaliø detaliø uþsakymas.

Vairo kolonëliø ir turbinø remontas.

Automobiliø remonto verslà prieð beveik 12 metø pradëjæs S. Jurevièius pasakoja, kad ámonës pavadinimas „Autofanas“ pasirinktas ne atsitiktinai. „Manome, kad iðsiskiriame savo poþiûriu á darbà, nes mums patinka technika. Imamës bet kokio darbo suprasdami, kad nëra nieko neáveikiamo, tereikia uþsispyrimo ir ryþto. Svarbiausia uþtikrinti klientui, kad atlikus darbà automobilis yra saugus ir patikimas, kad darbas atliktas taip, kaip numatyta gamintojo – nepakeièiant konstrukcijos“, – sako „Autofano“ vadovas. Didelá dëmesá atliekamø darbø saugumui ir kokybei skirianèios ámonës, kurioje dirba penki autoðaltkalviai, direktorius patikslina, kad nors imasi sudëtingø darbø, taèiau á avantiûras remontuojant nesileidþia. „Bûna, atvaþiuoja ir suremontuoti automobiliai, kuriø saugumas ir patikimumas kelia dideliø abejoniø. Jeigu matome, kad atlikus darbà automobilis gali bûti nesaugus, tokio darbo nesiimame, nors ir kaip klientas bepraðytø. Esame apsisprendæ atlikti savo darbà gerai arba iðvis nedaryti. Nerizikuojame serviso vardu ir kliento gyvybe“, – teigia S. Jurevièius.

PICA Á NAMUS kasdien nuo 11 iki 22 val. Uþsakymø telefonas 8 607 77 729. Respublikos g. 12A („Ðora“)

Automobiliø paruoðimas techninei apþiûrai

Skiria dëmesá saugumui

Ko gero, skaniausia pica Këdainiuose!


6

2014 m. vasario 4 d.

Këdainiø kraðto medus pristatytas Vokietijoje Dainius ÐEPETYS

Ðalia Plinkaigalio kaimo turizmà plëtojantis ir bitininkyste besiverèiantis ûkininkas Erikas Augustinavièius kartu su þmona Jûrate atstovavo mûsø ðalies bitininkams Berlyne vykusioje tarptautinëje þemës ûkio parodoje „Þalioji savaitë 2014“.

Populiarumo nestokojo Visame pasaulyje garsioje parodoje lietuviai dalyvavo jau dvyliktus metus ið eilës. Berlyne Lietuva buvo pristatoma kaip valstybë, gaminanti ir eksportuojanti þemës ûkio bei maisto produktus, puoselëjanti ekologiná ûkininkavimà. Pasak ne pirmoje parodoje dalyvaujanèio E.Augustinavièiaus, kaip ir ankstesniais metais mûsø ðalies paviljonas buvo ásikûræs beveik toje paèioje strategiðkai geroje vietoje, taèiau ðiemet Lietuvos ekspozicija uþëmë ðiek tiek didesná plotà. Jau dvyliktà kartà mûsiðkiai panaudojo medinæ stilizuotà pirkià, kurioje maisto produktus ir tautiná paveldà pristatë ámonës bei ûkininkai. Populiarumo Lietuvos ekspozicija nestokojo: ne tik vokieèius, bet ir ið kitø kraðtø atvykusius sveèius traukë skrabalais grojantis atlikëjas Regimantas Ðilinskas, karðti patiekalai ir patogûs kaimiðko tipo mediniai stalai bei këdës. Lietuviai uþsienieèius taip pat viliojo mësos ir pieno gaminiais, tautodailininkø darbais, ðvieþiomis obuoliø sultimis.

Lietuviðkas medus ir jo produktai traukë parodos lankytojø dëmesá.

E.Augustinavièius dalinosi parodos áspûdþiais.

200 kg medaus liko Vokietijoje Ðá kartà E. ir J.Augustinavièius dalyvauti parodoje pakvietë Kaimo turizmo sodybø asociacija. Mûsiðkiai á Berlynà veþësi keturiø rûðiø – rapsø, miðko avieèiø, grikiø ir lipèiaus – medaus, taip pat bièiø duonelës, bièiø pikio ir bièiø vaðko þvakiø. Uþbëgant pasakojimui uþ akiø, galima pasakyti, kad plinkaigalieèiai pardavë apie 200 kg medaus ir nemaþai kitø bièiø produktø. Parodoje tradiciðkai buvo pristatyti Lietuvos pieno ir mësos produktai. Pieno produktus reprezentavo „Pieno þvaigþdës“, „Þemaitijos pienas“, „Marijampolës pieno konservai“. Pristatant mësos produktus pirmuoju smuiku grieþë këdainieèiø „Krekenavos agrofirma“, savo gaminius taip pat demonstravo bendrovës „Ag-

rovet“ ir „Biovela“. Berlyne tautodailës dirbiniø ekspozicijà reprezentavo Roma Gudaitienë, kurianti ðiaudinius stogus, egluèiø þaisliukus bei popierinius karpiniø paveikslus. Tautodailininkë Agata Granicka ið Vilniaus kraðto pristatë tradicines verbas. Lietuvos kaimo turizmo asociacija kvietë „Þaliosios savaitës“ sveèius ir dalyvius apsilankyti graþiausiose mûsø kraðto vietovëse. Nacionalinius lietuviðkus patiekalus bei kulinariná paveldà pristatë bendrovës „Berneliø uþeiga“ virtuvës meistrai.

Daugiau primena mugæ „Pirmosiomis parodos dienomis á mûsø ðalies paviljonà labai daþnai uþsukdavo emigrantai ið

Rusijos. Jie ieðkojo lietuviðkø sûriø, ðakoèiø, mësos gaminiø ir, þinoma, medaus. Berlyno rusai nuo seno þino apie mûsø tradicijas ir yra ragavæ mûsø produktø. Daþniausiai jie ateidavo á parodos pabaigà, kai þmonës pradëdavo skirstytis, ir pirkdavo po kelis kilogramus deðrø, laðiniø. Rusai noriai pirko ir mûsø bièiø medø. Ið jø elgesio matësi, kad jie jauèia didelius sentimentus Lietuvai, kurie yra iðlikæ dar nuo tarybiniø laikø. Nuolat mus kalbindavo, klausinëjo apie gyvenimà prie Baltijos jûros“, – parodos áspûdþiais dalinosi E.Augustinavièius. Pasak Plinkaigalio bitininko, antroje „Þaliosios savaitës“ pusëje á parodà ëmë plûsti turtingesni vokieèiai ið Bavarijos ir Reino kraðtø. „Jie daþniausiai ateidavo su ðeimo-

Dotnuvos girininkijoje sparèiai auga àþuolai Dainius ÐEPETYS

Kiekvienais metais Dotnuvos ami girininkijos specialistai didindami specialistai,, didind sodinamø àþuoliukø skaièiø, rûpinasi rûpinasi,, kad Këdainiø, kaip àþuolø kraðto, vardas skambëtø dar garsiau. Nereikia studijuoti archyvø ar rajono girininkijø miðkotvarkos projektø, kad suþinotum, jog mûsø rajone àþuolø sodinimo ir auginimo pradþia siejama su Juozo Girino vadovavimo pradþia Këdainiø miðkø urëdijoje. Urëdo pastangø dëka „Neregëtos Lietuvos“ Tûkstantmeèio àþuolyne jau auga 20 000 àþuolø, daugybë medþiø galiûnø puoðia mûsø miesto parkus ir skverus. Jis pirmasis ðalyje pradëjo klonuoti senus àþuolus. Tai, jog mëgstamiausias J. Girino medis – àþuolas, juntama ir urëdijai priklausanèiose girininkijose. Prieð 14 metø Dotnuvos girininkijos miðkuose buvo ugdoma apie 90 ha jaunuolynø, ið kuriø tik 29 ha buvo iki 10 m. amþiaus àþuolynø, o vyresniø ið vis nebuvo paþymëta. „Praëjusiais metais, be kitokiø medþiø rûðiø, àþuolais atsodinome apie 17 ha plynai iðkirsto miðko. Ðiemet planuojame sodinti 27 ha miðko þeldiniø, ið kuriø didþiàjà dalá taip pat sudarys àþuolai“,- situacijà Dotnuvos girininkijoje komentavo girininkas Albertas Bliznikas.

A.Bliznikas patenkintas sparèiai auganèiais àþuoliukais. /Nuotr. autoriaus/

Àþuolai mëgsta Dotnuvos girininkijos miðkø þemæ, todël èia jø yra sodinama daugiausiai. Vietose, kur dirvoþemis ne itin palankus ðiø medþiø sodinimui, auginami berþynai, drëgnesnëse vietose puoselëjamos juodalksniø giraitës. Á 1 ha þeldiniø ploto yra pasodinama maþdaug po 4 tûkst. àþuoliukø. Septintais jø augimo metais pradedamas ðio jaunuo-

lyno ugdymas, kuris yra tæsiamas iki medeliams sukaks 20 metø. „Gerokai ûgtelëjusiame àþuolyne savaime iðauga drebulës, berþai, baltalksniai, kuriuos reikia iðkirsti, kad nestelbtø auganèiø àþuoliukø. Jei medeliai yra ugdomi pasodinant juos kartu su eglaitëmis, ðviesinimo darbai tampa itin aktualûs. Nors tarp eglaièiø jie auga tarsi kailiniuose ir jiems tai labai patinka, taèiau „kepuriø“, kai eglës greièiau augdamos uþgoþia saulës ðviesà, jie tikrai nemëgsta“,kalbëjo girininkas uþsimindamas, kad ir koks galingas medis àþuolas bebûtø, jam augti reikia padëti visà gyvenimà. Ðá medá uþauginti uþtrunka iki 120 metø ar net daugiau. Dalá ugdomø jaunuolynø kirtimø Dotnuvos girininkijoje atlieka gyventojai, norintys nusipirkti malkinës medienos. „Pirmiausia gyventojams skiriame atitinkamà plotà jaunuolyno ir jei jis gerai atlieka prisiimtà uþduotá, leidþiame jam pasikirsti sausuoliø sanitariniam miðko kirtimui skirtuose plotuose. Tvarkant, ðviesinant jaunuolynà gyventojai gali pasigaminti nemaþai malkø, nes maþdaug ið 1 ha ploto galima „iðimti“ apie 15 kietmetriø malkinës medienos, kurios kaina yra tikrai labai nedidelë“, – sakë A.Bliznikas, kviesdamas gyventojus pasinaudoti ðia galimybe ir nebrangiai pasiruoðti malkø kitai þiemai.

mis, nors bilietas kainavo nepigiai – vienai dienai 13 eurø (44,9 Lt) ir labai mëgo viskà ragauti. Beje, paragavæ mûsø lietuviðko medaus, daþnai apsispræsdavo jo nusipirkti. Mat mûsø medus, bene vienintelis parodoje, buvo kietas, o tai vokieèiams asocijavosi su aukðtos kokybës þenklu“, – pasakojo E.Augustinavièius, teigdamas, kad parodos ðeimininkai pirmenybæ skirdavo grikiø ir lipèiaus medui. Paklaustas, ar parodoje kaimo turizmo sodybos „Ðuðvë“ ðeimininkui pavyko uþmegzti naudingø paþinèiø, bitininkas atsakë neigiamai: „Ði paroda buvo daugiau mugë, nei kontaktø paieðka. Berlyne „Þaliosios savaitës“ dalyviai labiau stengësi reprezentuoti savo ðalá nei pakloti kelius tolimesnei verslo plëtrai“.

Gyvuliø laikymo sàlygos þiemà Kad ðalèiai neuþkluptø netikëtai netikëtai,, Këdainiø valstybinë maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ragina gyventojus gyvuliais bei naminiais gyvûnais pasirûpinti iš anksto. Tvartuose ûkininkai turëtø uþsandarinti langus ir angas, per kuriuos gali eiti ðaltis ir patekti grauþikai, ne tik platinantys uþkreèiamàsias ligas, bet ir gadinantys paðarus. Taèiau ventiliacija bûtina, kadangi per didelis drëgmës kiekis sukelia kvëpavimo sistemos ligas, taip pat susidaro per didelë dujø koncentracija. Gyvulius rekomenduojama ir þiemà iðleisti á lauko aptvarus pasivaikðèioti, taèiau bûtina uþtikrinti, kad jie turëtø galimybæ prieiti prie paðaro ir vandens bei sugráþti á tvartà. Patalpose turëtø bûti reguliariai ðalinamas mëðlas ir kreikiama pakratais, tikrinamos automatinës girdyklos, kad nebûtø uþkiðtos paðaru. Esant 0 °C ir þemesnei temperatûrai nerekomenduojama transportuoti nenujunkytø gyvuliø (verðeliø iki 2 mën. amþiaus, ëriukø iki 6 savaièiø, parðeliø iki 5–6 savaièiø). Veþant suaugusius gyvûnus, ypaè ðaltu oru, bûtina apsaugoti juos nuo skersvëjø, transporto priemonëse pakratyti ðiaudø bei uþtikrinti, kad bûtø pakankamai vietos. Naminiai gyvûnai taip pat gali nukentëti nuo ðalèio, jei tinkamai jais nepasirûpinsite. Lauke laikomo ðuns bûda turëtø bûti pakelta nuo þemës, á jà ádëta ðiaudø ar neperðlampama medþiaga aptraukto porolono. Kambaryje laikomus augintinius vesdami á laukà esant galimybei aprenkite arba bent jau sutrumpinkite pasivaikðèiojimo laikà iki 10–15 minuèiø, veterinarijos vaistinëje ásigykite tepalo ðàlanèioms augintinio pëdutëms. VMVT inf.


2014 m. vasario 4 d.

11

Valstybinë visuomenës sveikatos prieþiûra Kauno visuomenës sveikatos centro Këdainiø skyrius, Këdainiø rajone 2013 metais metais,, vykdydamas valstybinæ visuomenës sveikatos saugos kontrolæ bei pagal fiziniø ir juridiniø asmenø skundus, praðymus ir praneðimus pernai patikrino 174 objektus, 2012 metais – 169. Visuomenës sveikatos saugos teisës aktø paþeidimai buvo nustatyti 51 objekte (29 proc.), 2012 metais – 59 (35 proc.). Pernai skirtos 3, 2012-aisiais – 12 administraciniø nuobaudø. Uþ higienos normø paþeidimus baudø maþëja, nes fiziniai ir juridiniai asmenys gauna konsultacijas apie visuomenës sveikatos saugos teisës aktø pakeitimus, jø taikymà ir kitas naujoves visuomenës sveikatos saugos kontrolës srityje. Ûkio subjektams, fiziniams asmenims ir specialistø iniciatyva kreipiantis ávairiais visuomenës sveikatos saugos kontrolës klausimais 2013 m. buvo suteikta 116 konsultacijø. Soliariumuose vertinant ultravioletiniø spinduliø skleidþiamà veiksmingàjà energinæ apðvietà atlikta 20 jos matavimø. Apðvieta nevirðijo higienos normos HN 71:2009 „Soliariumai. Sveikatos saugos reikalavimai“ nurodytø dydþiø. Nuo soliariumø árangos gultø bei prie jø patiestø kilimëliø pavirðiø iðtyrimui atlikta 90 mikrobiologiniø tyrimø koliforminëms bakterijoms, mielëms ir pelësiniams grybams nustatyti. Ieðkomø mikroorganizmø nerasta. Pirèiø, saunø paslaugas teikianèiuose objektuose atlikta 30 tø paèiø mikrobiologiniø tyrimø nuo vartotojui teikiamø daugkartinio naudojimosi prausimosi reikmenø ir duðo pavirðiø. Ieðkomø mikroorganizmø neaptikta. Vertinant triukðmo poveiká visuomenës sveikatai pagal gyventojø skundus atlikti 25 triukðmo matavimai, ið kuriø viename matavimo taðke triukðmas virðijo ribinius dydþius, nurodytus Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 “Triukðmo ribiniai dydþiai gyvenamuosiuose ir visuomeninës paskirties pastatuose bei jø aplinkoje”. Operatyviosios visuomenës sveikatos saugos kontrolës pagal gyventojø skundus metu, siekiant identifikuoti ir nustatyti chemines medþiagas, galinèias skleisti kvapà, atlikta 18 cheminiø tyrimø pareiðkëjø gyvenamosiose patalpose. Atlikus tyrimø vertinimà nustatyta, kad gyvenamøjø patalpø ore esanèiø cheminiø medþiagø koncentracija nevirðija didþiausios leidþiamos koncentracijos, nurodytos Lietuvos higienos normoje HN 35:2007 „Didþiausia leidþiama cheminiø medþiagø (terðalø) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“.

Kauno visuomenës sveikatos centro Këdainiø skyriaus vedëja O. Ðulcienë.

Leidimø-higienos pasø iðdavimas ir statiniø projektø kontrolë Sveikatos apsaugos ministro ásakyme nurodyta, kurioms ûkinës komercinës veiklos rûðims bûtini leidimai-higienos pasai, kurie liudija, kad ûkinës komercinës veiklos sàlygos atitinka visuomenës sveikatos saugos teisës aktø reikalavimus ir suteikia jo turëtojui teisæ verstis nurodyta veikla. Leidimai-higienos pasai bûtini licencijuojamai asmens sveikatos prieþiûros veiklai – ligoninëms, ambulatorijoms, medicinos punktams, odontologijos ástaigoms, gydomajam masaþui, visoms bendrojo lavinimo mokykloms, ikimokyklinio ugdymo bei vaikø neformaliojo ðvietimo veiklai, aukðtosioms, aukðtesniosioms ir profesinëms mokykloms, apgyvendinimo paslaugoms. Taip pat visoms groþio paslaugas teikianèioms ámonëms – kirpykloms, kosmetikos kabinetams, soliariumams, pirtims, baseinams, sporto klubams, skalbyklø veiklai, kad vartotojams bûtø uþtikrintas saugus paslaugø teikimas. Per praëjusius metus ávairiai veiklai buvo iðduota 95 leidimaihigienos pasai (2012 metais iðduota 120). Dviems objektams leidimai neiðduoti, nes nebuvo uþtikrinti sveikatos saugos reikalavimai. Nutraukus veiklà, buvo panaikinta 15 (groþio paslaugø veiklai ir kita), o 2012 metais – 17 leidimø-higienos pasø. Patikrinta 158 statinio projektavimo dokumentai ir 16–oje (10 proc.) nustatyta, kad projektø sprendiniai neatitinka visuomenës sveikatos saugos teisës aktø reikalavimø ir tik paðalinus nurodytus trûkumus projektai buvo suderinti. 2012 metais buvo perþiûrëta 118 statinio projektavimo dokumentø ir 4-iuose nustatyta neatitikimø visuomenës sveikatos saugos teisës aktø reikalavimams. Kartu su statybø uþbaigimo komisijomis buvo patikrinta statiniø atitikimas higienos nor-

mø reikalavimams. Parengtos 25 teritorijø planavimo dokumentø vertinimo paþymos, iðduota 35 planavimo sàlygos planavimo dokumentams rengti. Dalyvauta planø ir programø strateginio pasekmiø aplinkai vertinimo darbe ir tarðos integruotos prevencijos bei kontrolës leidimø iðdavimo procese.

Valgiaraðèiø ávertinimas ir ðuliniø vandens tyrimai Atliekant vaikø mitybos ávertinimà, patikrinta 60 vaikø ugdymo ástaigø valgiaraðèiø, ið kuriø 9 (15 proc.) neatitiko Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijø, tad buvo pateikti nurodymai juos pataisyti. Atliekant kasmetinius ðuliniø vandens tyrimus, finansuojamus valstybës, kuriuos naudoja nëðèiosios ir kûdikiai iki 6 mënesiø, buvo iðtirtas 40 ðuliniø vanduo ir nustatyta, kad ið jø – 17 (42,5 proc.) nitratai virðijo leidþiamà normà – 50 mg/l. Didþiausias nitratø kiekis ðulinio vandenyje nustatytas Krakiø sen. – 263 mg/l (normà virðijo 5,26 karto), Stebuliø k., Vilainiø sen. – 212,7 mg/l (4,25 karto), Ðingaliø k., Josvainiø sen. – 287 mg/l.(5,74 karto). Ðie tyrimai yra labai svarbûs, norint vartotojus informuoti apie vandens ðuliniø kokybæ.

Apsinuodijimai 2013 m. buvo gauti 65 praneðimai ið sveikatos prieþiûros ástaigø apie nustatytà (átariamà) apsinuodijimà ir uþpildytus 65 þmoniø apsinuodijimø aplinkybiø ir eigos tyrimø protokolus. Per metus apsinuodijo 17 vaikø ir 48 suaugæ asmenys. Vaikai apsinuodijo medikamentais (13), smalkëmis (2), alkoholiu (1), cheminëmis medþiagomis (1), suaugusieji – medikamentais (27), alkoholiu (ir kartu su medikamentais) (7), cheminëmis medþiagomis (6), smalkëmis (4), herbicidais/pesticidais (2). Saviþudybës tikslais medikamentais

apsinuodijo 5 nepilnameèiai ir 21 suaugæs. Áspëjame, kad visus vaistus namuose bûtina laikyti vaikams neprieinamoje vietoje. Ypaè pavojingi vaikams yra migdomieji, raminamieji ir kraujospûdá maþinantys vaistai. Kai kuriø medikamentø tabletës bûna ryðkiø spalvø, panaðios á saldainius ir vaikai suvalgo tabletes, neátardami pavojaus. Primename, kad medikamentus vartoti reikia tik laikantis gydytojo nurodymø! Neretai susipykus ðeimoje, konfliktà norima iðspræsti didesnëmis vaistø dozëmis. Tokie artimøjø „gàsdinimai“ gali baigtis ir mirtimi. Labai pavojinga vaistus naudoti iðgërus alkoholio. Taip pat apsinuodijama smalkëmis, per anksti uþdarius krosnies kaiðtá. Jeigu namai ðildomi krosnimis, reikia gerai vëdinti patalpas.

Profesinës ligos Visuomenës sveikatos specialistai dalyvavo profesiniø ligø prieþasèiø tyrime ir patvirtinimo komisijø darbe. Penkiems rajono gyventojams buvo nustatyta profesinës ligos, kuriø prieþastimis tapo ilgà laikà veikianti viso kûno vibracija, triukðmas, mechaniniai virpesiai. Veikiant ilgalaikiam triukðmui 2 gyventojams buvo nustatyta profesinis prikurtimas, o 3 asmenims nustatyta stuburo pakenkimai. 2012 metais profesinë liga buvo nustatyta tik vienam rajono gyventojui. Daþniausiai pasitaikantys mechanizatoriø ir vairuotojø darbe profesinës rizikos veiksniai yra vibracija, triukðmas ir mechaniniai virpesiai. Norint iðvengti vibracijos poveikio dirbantiems su vibruojanèiais instrumentais patartina dëvëti ðiltus drabuþius ypaè ðiltoje aplinkoje, mûvëti ðiltas pirðtines, nes ðiluma pagerina kraujotakà pirðtuose. Rûkymas labai pablogina kraujotakà ir dar labiau padidina vibracijos kenksmingà poveiká sveikatai. Pirðtø mankðta, ðilto oro srovë, po darbo ðilto vandens vonelës sumaþina kenksmingà vibracijos poveiká. Triukðmingoje darbo vietoje bûtina naudoti apsaugos priemones, kad bûtø iðvengta profesinio prikurtimo, veikiant ilgalaikiam triukðmui.

Sergamumas uþkreèiamomis ligomis 2013 m. Këdainiø rajono gyventojams diagnozuotos 35 skirtingos infekcinës ligos. Ið viso uþregistruota 804 uþkreèiamøjø ligø atvejai pagal galutines diagnozes, neáskaitant susirgimø gripu ir ûminëmis virðutiniø kvëpavimo takø infekcijomis (ÛVKTI). 2013 m. sausio 28 d. Këdainiø rajone buvo paskelbta gripo epidemija. Ið viso per 2013 m. gripas diagnozuotas 811 (2012 metais – 804), o

ÛVKTI – 12 135 (2012 metais – 10 649) rajono gyventojø . Epidemiologinis tyrimas atliktas 268 uþkreèiamøjø ligø atvejø. Metø eigoje kilo 16 protrûkiø, ið jø – 5 per maistà ir vandená plintanèiø uþkreèiamøjø ligø ðeiminiai protrûkiai su dviem ir daugiau susirgimø. Buvo uþregistruoti dar 4 nauji uþsikrëtimo ÞIV infekcija atvejai (2012m. – 4) bei vienas pasibaigæs mirtimi susirgimo stablige atvejis. 2013 m. lyginant su 2012 m. sumaþëjo sergamumas patikslintomis bakterinëmis ir virusinëmis þarnyno infekcijomis, tuberkulioze, Laimo liga, nieþais ir pedikulioze, taèiau daugiau nei du kartus iðaugo sergamumas vëjaraupiais ir tris kartus – virusiniais meningitais. Daugiau nei 2012 m. uþregistruota susirgimø nepatikslintomis bakterinëmis þarnyno infekcijomis – 33 proc.; enterobioze – 7 proc. Nuo gyvûnø nukentëjo ir medicinos pagalbos kreipësi 137 asmenys (2012 m. – 131), ið kuriø 104 profilaktiðkai paskirti skiepai nuo pasiutligës. Nukentëjusiøjø skaièius buvo 5 proc. didesnis nei 2012 m., taèiau esant palankiai epizootinei situacijai rajone, gyventojø skiepijimo nuo pasiutligës apimtys sumaþëjo. Patikrinta 36 Këdainiø rajono asmens sveikatos prieþiûros ástaigos dël vykdomos uþkreèiamøjø ligø registracijos ir informacijos perdavimo bei diagnostikos bûklës. Teisës aktais nustatyta tvarka ávertinta 36 asmens sveikatos prieþiûros ástaigos, atliekanèios profilaktinius skiepijimus. Suteikta 15 konsultacijø imunoprofilaktinio darbo organizavimo klausimais.

Visuomenës informavimas Skyriaus specialistai daug dëmesio skyrë sveikatos þiniø propagavimui Këdainiø rajono gyventojams. Spaudoje ávairiomis temomis buvo parengta ir iðplatinta 11 straipsniø. Gyventojai buvo informuoti apie kontrolës metu nustatytus paþeidimus, apie sveikatos saugà reglamentuojanèiø teisës aktø ágyvendinimà objektuose ir apie uþkreèiamøjø ligø profilaktikà. Buvo parengta ir informavimo priemonëse iðplatinta 16 informaciniø praneðimø aktualiomis sveikatai temomis (32 interviu). Ugdymo, sveikatos prieþiûros, groþio paslaugas teikianèiø ir kitø ástaigø specialistams buvo perskaityta 17 praneðimø ir paskaitø ávairiomis sveikatos temomis. Fiziniams ir juridiniams asmenims ávairiais visuomenës sveikatos saugos klausimais buvo suteikta 249 konsultacijos, dvigubai daugiau negu praeitais metais. Ona ÐULCIENË, Kauno visuomenës sveikatos centro Këdainiø skyriaus vedëja


16

2014 m. vasario 4 d.

Gerosios patirties sklaida

Josvainiø gimnazijoje – karjeros savaitë

Lapkri èio–gruodþio mënesiais Lapkrièio–gruodþio Këdainiø Mikalojaus Daukðos vieðojoje bibliotekoje buvo organizuojamos kûrybiniø darbeliø pamokos. Kiekvienà treèiadiená uþsiëmimus, pagal projektà „Gerosios patirties sklaida“ , „Kûrybinës dirbtuvës“, vedë kûrybingos socialinës globos namø darbuotojos ir gyventojos.

Pirmajam 2013/2014 mokslo metø pusmeèiui artëjant prie pabaigos Josvainiø gimnazijos mokiniø laukë iðtisa virtinë ávairiausiø veiklø. 1-4 gimnaziniø klasiø mokiniams teko ne tik pasistengti sëkmingai uþbaigti ðá pusmetá, bet ir sudalyvauti gimnazijoje organizuotos karjeros savaitës veiklose. TTai ai vyko sausio mën. 13-17 d.

Jos dalinosi savo patirtimi ir mokë jaunuosius këdainieèius pasigaminti graþiø darbeliø: lipdyti ið modelino, gaminti atvirukus kvilingo bûdu, pinti ið laikraðèiø. Pirmosios pamokëlës metu vaikai mokësi lipdyti ið modelino. Atrodë, kad ði kûryba neturëtø bûti sudëtinga, nes ið pirmo þvilgsnio ði plastiko masë primena plastilinà, o já iðbandyti teko kiekvienam vaikui. Taèiau, kas taip manë, turëjo nusivilti, nes ne taip paprasta buvo neágudusioms vaikø rankelëms priversti ðià plastiko masæ pavirsti graþia þibute ar roþe. Ðiø darbeliø mokë socialinë darbuotoja Rasa Kulikauskienë ir gyventoja Lina. Jø dëka, pamokëlëje dalyvavusiø vaikø rankose praþydo mëlynos þibutës ir ávairiaspalvës roþës. Po pamokëlës vaikai skubëjo namo pasigirti namiðkiams savo sukurtais darbeliais.

5–8 klasiø mokiniø parengti Josvainiø gimnazijoje dirbanèiø darbuotojø profesijø þemëlapiai.

Vaikai gamina atvirukus kvilingo bûdu.

Kvilingas – tai meno rûðis, kai siauros juostelës susukamos á ritinëlius ir ið jø formuojamos ávairios figûros bei kompozicijos. Ðiandien ði meno rûðis labai populiari. Be dideliø sànaudø galima sukurti nuostabius darbelius: atvirukus, kvietimus, dekoruoti do-

Jaunieji këdainieèiai ið laikraðèiø pina kalëdines þvaigþdes.

Dëmesio! Prekyvietëse „Centro“ (Josvainiø g. 25) ir Mindaugo g. 12A („Jaunatvës“ turgelyje)

duonos ir konditerijos skyriuje pradëjome prekiauti visø rûðiø

kokybiðkais natûraliais þoleliø prieskoniais

vanas, puoðti interjerà ir pan. Norinèius iðmokti kvilingo technikos socialinio darbo padëjëja Irma Pavolienë ir gyventojos Lina ir Laura mokë, kaip susukti popieriø, kaip kurti ávairias formas, rankomis spaudþiant popieriaus juosteles. Vaikø, norinèiø iðmokti ðios kûrybos formos, buvo nemaþai. Jie savo maþomis rankelëmis formavo ávairias kompozicijas ir namo iðëjo neðini savo kûrybos vaisiais: spalvingomis, graþiai dekoruotomis atvirutëmis. Pynimas ið laikraðèiø – tai dar viena nuostabi technika, dëka paprastø, kasdieniø laikraðèiø. Ið jø galima pasidaryti puikius pintus krepðius, dëþutes, rëmelius ir pan. Socialinë darbuotoja Daiva Sakalauskienë ir gyventoja Renata kantriai mokë, kaip ið sukarpytø laikraðèiø juosteliø ir susuktø ant pagaliuko lazdeliø suriðti kalëdines þvaigþdes. Nors buvo sugadinta krûva laikraðèiø, kol neágudusios vaikø rankelës susukdavo reikiamo storio lazdeles, rezultatais visi liko patenkinti ir popierinës kalëdinës þvaigþdës papuoðë ne tik vaikø namus, bet ir bibliotekos langus. Dëkojame darbðèioms ir kûrybingoms Këdainiø socialinës globos namø darbuotojoms ir ðiø namø gyventojoms uþ pasidalintà patirtá ir nuoðirdþius pamokymus.

be jokiø cheminiø priedø uþ prieinamà kainà.

Danguolë JUKNEVIÈIENË, M. Daukðos vieðosios bibliotekos vaikø skyriaus vedëja

Asmeniniai skelbimai –

Josvainiø g. 41 41,, Këdainiai

Redakcijos tel. 8 605 19 294 (T ELE2) (TELE2) El. paðtas redakcija @rinkosaikste.lt redakcija@ Spausdino UAB

„Rinkos aikðtë“ spaustuvë

tel. 60 763 El. paðtas skelbimai@rinkosaikste.lt

Direktorë-vyr. redaktorë Vitalija Surgautienë tel./faks. 52 444 www.rinkosaikste.lt

Jø metu 1-4G klasiø mokiniams kai kurias tradicines pamokas pakeitë karjeros uþsiëmimai, o 5-8 klasiø mokiniø kabinetai tapo kûrybinëmis dirbtuvëmis. Èia buvo rengiami gimnazijoje dirbanèiø darbuotojø profesijø þemëlapiai. Savaitë prasidëjo karjeros konsultantø Neringos ir Henriko Vaicekauskø vedamais mokymais „Kartu planuokime ateitá“, kuriuose gimnazistai iðgirdo apie karjeros planavimo svarbà, naujas XXI-ojo amþiaus profesijas, bûtinus gebëjimus, keliamus þmogui sparèiai modernëjanèio pasaulio darbo rinkoje. Atlikdami praktines uþduotis mokiniai mokësi paþvelgti á save, ávertinti turimas asmenines savybes, ágûdþius, galimybes, norimos ágyti profesijos perspektyvas, susipaþino su profesijomis, po keleriø metø, tikëtina, garantuosianèiomis darbo vietà. Savaitei ásibëgëjant, gimnazijoje apsilankë Panevëþio kolegijos, ISM Vadybos ir ekonomikos, Vilniaus Gedimino technikos universitetø komandos, kurios skaitë praneðimus karjeros temomis, suorganizavo protmûðius. Su visuomenei reikalinga policininko profesija mokinius supaþindino socialinës pedagogës Jolantos Lembertienës pakviesta Prevencijos poskyrio specialistë Gintarë Ivaðkevièienë. Paskutinë savaitës diena 3G klasës mokiniams padovanojo dalyvavimà Vytauto Didþiojo universitete vykstanèiame Moksleiviø dienos 2014 renginyje. Èia jie turëjo galimybæ „pasimatuoti“ teisininko, reþisieriaus, fotomenininko, LRT þurnalisto, marketingo konsultanto ir kt. profe-

KORESPONDENT AI KORESPONDENTA

Lina Fiodorova Giedrûna Girdenytë Neringa Jasutë

Auðra Malinauskienë Jovita Þebrauskaitë

Tel. 56 51 5111

Tel. 57 771

sijas bei tapti tikrais ðio universiteto studentais, vaikðtanèiais po universiteto erdves, lankanèiais netgi tokias iðskirtinio gimnazistø dëmesio sulaukusias paskaitas, kaip jidið, japonø, italø kalbø pradmenys, atliekanèiais biologijos ir chemijos mokslinius eksperimentus, o vëliau skubanèiais á baigiamàjà Lietuvos krepðinio federacijos vykdomojo direktoriaus, buvusio ðio universiteto studento, Pauliaus Motiejûno paskaità. Þinomo þmogaus sëkminga karjera, tikëjimas savo darbo rezultatais, patarimai, raginantys siekti dideliø tikslø ir nenuleisti rankø po pirmøjø nesëkmiø, kuriø, pasak Pauliaus Motiejûno, neiðvengia në vienas kaþkà veikiantis asmuo, paskaitos dalyviams ákvëpë ryþto ir dràsos ágyvendinant svajones. Be viso to, dienos áspûdþius dar labiau sustiprino renginio organizatoriø pasiûlyta ekskursija po Þalgirio arenà. Ekskursantams buvo leista prasmukti net á slaptuosius krepðininkø treniruoèiø ir poilsio kambarius. Renginio pabaigoje aptarti tai, kà iðgirdo ir iðmoko, padiskutuoti apie universitete ágytà patirtá visi puikiai praleistos Moksleiviø dienos 2014 dalyviai galëjo... skanaudami VDU ðventiná tortà. O tuo metu 5-8 klasiø mokiniai pluðëjo gimnazijoje rengdami direktoriaus, raðtinës darbuotojos, pedagogo, sveikatos prieþiûros specialistës, buhalterës, valgyklos vedëjos, aptarnaujanèio personalo profesijø þemëlapius, kuriø paroda dar ir ðiandien visiems primena apie informacijos gausà dovanojusià karjeros savaitæ. Andþelika JAÐINSKIENË Josvainiø gimnazijos karjeros koordinatorë

Stilius, korektûra – Inga Valiukevièienë Rankraðèiai negràþinami. Redakcijos ir straipsniø autoriø nuomonës gali nesutapti

Reklamos vadybininkas – tel. 56 589, el. paðtas reklama@rinkosaikste.lt

Laikraðtis „Rinkos aikðtë“ yra Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Steigimo liudijimo nr nr.. 573 Indeksas 67420 ISSN 1648-0376 4 sp. l. Uþs. Nr Nr.. 90 Tiraþas 6 085 egz.


2014 m. vasario 4 d.

Projektà „Mûsø kraðtieèiai“ remia

Projektà „Tyliøjø muziejø duris pravërus“ remia


2014 m. vasario 4 d.


2014 m. vasario 4 d.


2014 m. vasario 4 d.


2014 m. vasario 4 d.


2014 m. vasario 4 d.


2014 m. vasario 4 d.


2014 m. vasario 4 d.


2014 02 04  
Advertisement
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you