Issuu on Google+

Rinkosaikðtë 2014 m. sausio 16 d.

19-ieji leidimo metai

2014 m. sausio 16 d. Ketvirtadienis

Këdainiø rajono laikraðtis

Kaina 1,20 Lt

Nr. 6 (2 665)

Dël maro grësmës medþios ðernus

Vyriðká uþklupo sandëlyje Pirmadiená Policijos komisariate pradëtas ikiteisminis tyrimas dël savaitgalio ávykio V ilainiø seniûnijos Vilainiø Aristavos kaime. Ðeðtadienio popiete Aristavos þemës ûkio bendrovës sandëlyje suveikë signalizacija, ir netrukus sandëlio viduje uþkluptas paðalinis asmuo – 1988 metais gimæs aristavietis A. G. Átariama, kad jis norëjo pavogti patalpose saugomus elektros variklius ir grûdø valymo árenginius. Tai – ne pirmi átarimai, krintantys ant A. G. Po ðio ávykio jis sulaikytas kitoje baudþiamojoje byloje.

Pervedæs pinigus, prekës negavo Ðernø populiacijà siekiama sumaþinti net 90 procentø.

/Nuotr. R. Barausko/

Lina FIODOROVA

Nesiliaujant praneðimams apie naujàjá afrikinio kiauliø maro þidiná Baltarusijoje Baltarusijoje,, visos Lietuvos, taip pat ir Këdainiø rajono alentinas Mazuronis ketina pasiraðyti ásakymà dël Valentinas medþiotojai aktyvinami medþioti šernus. Aplinkos apsaugos ministras V ðernø medþiojimo ne sezonu metu, t. yy.. vasario–balandþio mënesiais. Paskelbus medþioklës sezonà ðiø laukiniø gyvûnø populiacijà norima sumaþinti nuo 100 000 iki 10 000–5 000. Këdainiø miðkuose medþiotojai per pastaruosius du mënesius jau nuðovë apie 280 ðernø, kol kas atliktus tyrimus maro atvejø nenustatyta. /Nukelta á 2 psl./

Këdainiø miesto daugiabuèiø namø gyventojai uþ bûstø ðildymà gruodþio mënesá vidutiniðkai mokës 35 proc. maþiau nei 2012 metø gruodá. Pernai gruodþio mënesá vidutinë lauko oro temperatûra sudarë 1,8 laipsnio ðilumos, tuo tarpu 2012 m. gruodis buvo þymiai ðaltesnis, vidutinë lauko oro temperatûra siekë 4,6 laipsnio ðalèio. 2013 m. gruodþio mënesio 11,8 proc. maþesnë ðilumos kaina ir vidutiniðkai 26 proc. maþesnis ðilumos suvartojimas nei 2012 m. gruodá akcinës bendrovës „Panevëþio energija“ varto-

Lemia bûklë Galutines iðlaidas uþ ðildymà lemia individuali namo bûklë, jo ðilumos ûkio prieþiûros kokybë, ðilumos kiekio poreikis, todël ir mokestis uþ ðildymà kiekviename name yra skirtingas. Këdainiø miesto daugiabuèiø namø gyventojai uþ 1 m2 ðildymà vidutiniðkai mokës po 3,15 Lt. Vidutinë mokëjimo uþ 60 m2 buto ðildymà suma Këdainiuose 2012 m. gruodá siekë 292 Lt, uþ tokio pat buto ðildymà 2013 m. gruodþio mënesá gyventojai turëtø mokëti 189 Lt.

„Rinkos aikðtës“ inf.

Këdainiø rajono savivaldybës vyr vyr.. specialistë Jovita Graþulevièienë ga vo padë gavo padëkkà iš Gamintoj Gamintojøø ir importuotoj importuotojøø asociacijos.

Padëka jai skirta kaip aktyviausiai Lietuvoje prisidëjusiai prie projekto „Mes rûðiuojam.

Neáprastai ðilta þiema turi ir savø privalumø, nes këdainieèius, mokanèius uþ ðildymà, sausio pradþioje pasiekë treèdaliu maþesnës sàskaitos uþ gruodþio mënesá. tojams lëmë maþesnes sàskaitas uþ ðildymà.

1994 metais gimæs M. J. teigia, kad pernai lapkrièio 17-àjà á vieno asmens banko sàskaità pervedë 150 litø uþ maisto papildus, kuriø norëjo ásigyti, taèiau norimos prekës taip ir negavo. Átariamasis – 1995 metais gimæs L. P. Policija ëmë jo ieðkoti.

Skyrë padëkà

Uþ ðildymà gruodþio mënesá mokësime treèdaliu maþiau Buvo ðiltesnë þiema

Surviliðkio seniûnijos Sirutiðkio kaimo gyventojas jauèiasi apgautas, todël pirmadiená kreipësi á policijà.

Mokës maþiausiai Maþiausios sàskaitos uþ ðildymà pasieks renovuotø namø gyventojus. Jie uþ vienà kvadratiná metrà mokës vidutiniðkai po 1,25 Lt. Didþiausiø mokesèiø uþ buto ðildymà sulauks Këdainiø miesto gyventojai, kuriems teks vidutiniðkai mokëti po 5,4 Lt/m2. Akademijos gyvenvietës daugiabuèiuose namuose 2013 m. gruodþio mënesá vidutinis mokestis uþ ðildymà sudarë 4,5 Lt/m2, Josvainiuose – 5,1 Lt/m2, Kapliuose – 4,9 Lt/m2, Tiskûnuose – 4,8 Lt/m2. Uþs. Nr. 240

Uþsiprenumeruoti laikraðtá

„Rinkos aikðtë“ galima nuo bet kurios mënesio dienos.

Daugiau erdvës kiemuose“ vieðinimo. „Rinkos aikðtës“ inf.


2

2014 m. sausio 16 d.

Laisvës gynëjø dienà – gausybë atminimo þenklø Këdainiø kraðto muziejuje surengtoje Atminimo valandoje dalyvavo (ið deðinës) savivaldybës Kultûros ir sporto skyriaus vedëjas K. Stadalnykas, mero pavaduotoja N. Naujokienë, savivaldybës vyr. specialistë R. Ðvedienë. /Nuotr. autorës/

Auðra MALINAUSKIENË

Sausio 13-àjà Këdainiuose netrûko renginiø, skirtø Laisvës gynëjø dienai paminëti paminëti.. Ankstø rytà kraðto mokyklose ir ástaigose spindëjo atminimo þvakelës, Daugiakultûriame centre surengta mokiniø konferencija „Sàjûdþio veikla Këdainiø krašte“.

todinis ratelis. Konferencijoje praneðimus skaitë visø rajono gimnazijø mokiniai, o pagrindiniø mokyklø moksleiviai surengë parodà „Sàjûdis mokiniø akimis“.

Dalijosi prisiminimais Këdainiø kraðto muziejaus V.Svirskio salëje popiet surengtoje Atminimo valandoje buvo rodoma 1991 metais filmuota archyvinë medþiaga, prisiminimais dalijosi Sausio 13-osios ávykiø dalyviai – savivaldybës vyr. specialistas Rytas Tamaðauskas, Ðëtos gimnazijos direktorë Antanida Likðienë, akcinës bendrovës „Lifosa“ darbuotojas Alvydas Ardavièius.

Popiet këdainieèiai rinkosi á Këdainiø kraðto muziejø, kur dalijosi prieð 23 metus vykusiø ávykiø prisiminimais. Vakare tradiciðkai Kauno gatvës kapinëse ant þuvusiø laisvës gynëjø Alvydo Kanapinsko ir Vytauto Koncevièiaus kapø buvo padëta gëliø ir uþdegtos þvakutës, Ðv. Juozapo baþny- Daþniau didþiuokimës èioje aukotos ðv. Miðios. Visuose Sausio 13-osios renginiuose dalyvavusi rajono saviPrasidëjo konferencija valdybës mero pavaduotoja NijoDaugiakultûriame centre vy- lë Naujokienë sakë, kad ði diena ko rajono mokyklø ir gimnazijø turi daug spalvø, todël jos vertinti mokiniø konferencija „Sàjûdþio vienareikðmiðkai negalima. „Tai ir mûsø pergalës, atmiveikla Këdainiø kraðte“, skirta Lietuvos Sàjûdþio veiklos 25-me- nimo, laisvës diena, o kita vertus, èiui ir sausio 13-ajai – Laisvës gy- ði diena turi labai skaudþiø akinëjø dienai – paminëti, kurià or- mirkø, nes þuvo mûsø þmonës. ganizavo Daugiakultûris centras Todël tai, kà turime ðiandien, reiir rajono istorijos mokytojø me- këtø labiau vertinti, nes mûsø gy-

venimas yra vertingas tiek, kiek mes patys ádedame savo ðirdies ir kiek savyje turime laisvës suvokimo. Ðiandien norëèiau palinkëti, kad daþniau didþiuotumëmës tuo, kà esame pasiekæ, kad suprastume, jog ði diena yra dþiugi pergalës diena, nes turime laisvà, savarankiðkà valstybæ“, – kalbëjo N. Naujokienë. Á Këdainiuose, Kauno gatvëje, esanèias kapines pagerbti 1991-aisiais þuvusiø A. Kanapinsko ir V. Koncevièiaus atminimo atvyko þuvusiøjø artimieji, Seimo narë Virginija Baltraitienë, rajono meras Rimantas Diliûnas, vicemerë N. Naujokienë, tarybos sekretorë Aldona Paðkevièiûtë, tarybos nariai, savivaldybës darbuotojai ir kt. „Kartu prisiminkime, kad laisvë iðkovojama ir apginama, gerovë – sukuriama. Taèiau nei viena, nei kita negaunama uþ dyka. Laisvæ reikia kurti ir pripildyti darbo, iðminties, tolerancijos, humaniðko poþiûrio á ðalia esantá þmogø. Tikëkime ðalia esanèiu þmogumi ir gyvenkime taip, kad pats gyvenimas bûtø didþiausia pagarba þuvusiøjø atminimui“, – kalbëjo rajono vadovas R. Diliûnas

Dël maro grësmës medþios ðernus /Atkelta ið 1 psl./

Medþiotojai ëmësi iniciatyvos Pasak Këdainiø medþiotojø ir þvejø draugijos ilgametës medþioklës þinovës ir þuvininkës Birutës Morkûnienës, 12 medþiotojø bûreliø Këdainiø rajono miðkuose skatinami aktyviai medþioti ðernus ir plëðrûnus, tai yra lapes bei mangutus. „Kiekvienà pirmadiená visi klubai privalo pateikti þinias apie sumedþiotus per savaitæ ðernus. Visø sumedþiotø ðernø, lapiø ir mangutø kraujo mëginiai turi bûti pristatyti á veterinarinæ tarnybà tyrimams. Lapiø ir mangutø tyrimams pristatomos ir galvos. Ðiuo metu ðernø populiacija mûsø miðkuose yra labai didþiulë. Pastaruo-

sius du mënesius medþiotojai per savaitæ vidutiniðkai nuðauna apie 30–35 ðernus. Paimami mëginiai, priduodami tyrimams. Registruojame visà procesà ir norime, kad ðis maras aplenktø mûsø miðkus. Kol kas nugaiðusiø ðernø neradome“, – komentuoja B. Morkûnienë. Anot Këdainiø medþiotojø ir þvejø draugijos medþioklës þinovës, kovo–balandþio mënesiais ðernai nemedþiojami. A. Mazuroniui pasiraðius leidimà medþioti ne sezonu, bus galima medþioti visus metus be iðimties.

Marà platina migruodami Këdainiø valstybinës maisto ir veterinarijos tarnybos virðininkas Alfonsas Genys teigia, kad nors atlikus rajone sumedþiotø

ðernø kraujo tyrimus susirgimo klasikiniu ir afrikiniu kiauliø maru atvejø nenustatyta, saugotis ðios ligos – bûtina. „Pasak Baltarusijos þiniasklaidos, greta Lietuvos sienos yra atrastas naujas afrikinio maro þidinys, tad imtis tokiø priemoniø (populiacijos maþinimo – aut. past.) yra bûtina. Vyksta ðernø migracija, judëjimas, taip liga gali bûti platinama po visà ðalies teritorijà“, – sako A. Genys. Kaimyninio Alytaus rajono medþiotojai praneðë apie miðkuose randamus nugaiðusius ðernus, turinèius iðoriniø maro poþymiø, taèiau Valstybinëje maisto ir veterinarijos tarnyboje atlikus tyrimus, nenustatyta, kad þvërys nugaiðo dël klasikinio ar afrikinio kiauliø maro.

Këdainiø rajono savivaldybës informacija

Dël gyventojø priëmimo ir (J. Basanavièiaus g. informavimo priimamajame 36, Këdainiai, 201 kab., II a.) Këdainiø rajono savivaldybëje gyventojø priëmimo diena – treèiadienis. Këdainiø rajono savivaldybës meras Rimantas Diliûnas gyventojus priima kiekvienà treèiadiená nuo 8 iki 17 val. mero priimamajame (J. Basanavièiaus g. 36, Këdainiai, 203 kab., II a.) Këdainiø rajono savivaldybës mero pavaduotoja Nijolë Naujokienë gyventojus priima kiekvienà treèiadiená nuo 8 iki 17 val. mero

Mero priimamojo tel. (8 347) 69 500, el. p. info@kedainiai.lt, faks. (8 347) 61 125. Këdainiø rajono savivaldybës administracijos direktorius Romualdas Gailiûnas gyventojus priima kiekvienà treèiadiená nuo 8 iki 17 val. (J. Basanavièiaus g. 36, Këdainiai, 205 kab., II a.) Administracijos direktoriaus priimamojo tel. (8 347) 69 550, el. p. administracija@kedainiai.lt, faks. (8 347) 61 125. Iðankstinë registracija nebûtina.

Praðymø priëmimas Gyventojø praðymai priimami savivaldybës I aukðte, 101 kab., tel. (8 347) 69 572, 69 547. Darbo laikas nuo 8 iki 17 val., penktadiená – nuo 8 iki 15.45 val., pietø pertrauka – 12–12.45 val. Dvi dienas per savaitæ – antradie-

ná ir ketvirtadiená – gyventojai gali praðymus pateikti pasibaigus savivaldybës administracijos darbo laikui – nuo 17 iki 18 val. administracijos direktoriaus priimamajame II aukðte, 204 kab., tel. (8 347) 69 550.

Informacijos skelbimas Svarbiausià Këdainiø rajono savivaldybës informacijà skelbia rajono laikraðtis „Rinkos aikðtë“, Këdainiø kraðto televizija. Ávairios informacijos, skelbimø, aktualijø, naujienø galite rasti savivaldybës svetainëje www.kedainiai.lt. Svetainës skyrelyje „Teisinë informacija“ galite rasti tarybos sprendimus, direktoriaus ásakymus ir kt. teisinæ informacijà. Taip pat ðio skyrelio skiltyje „Tarybos posëdþiai“ galite rasti ávykusiø posëdþiø archyvà, t. y. posëdþiui pateiktø svarstyti klausimø darbotvarkæ. Skyrelyje „Tarybos posëdþiø transliacija“ galite tiesiogiai stebëti tarybos posë-

dþius, rasti jau ávykusiø posëdþiø transliacijø archyvà (norint perþiûrëti transliacijas, reikia atsisiøsti „Silverlight“ arba „Flash“ programà). Skyrelyje „E. demokratija“ galite rasti tarybos sprendimø projektus, posëdþiø archyvà. Jums aktualø klausimà galima uþduoti skyrelyje „Klausimai ir Atsakymai“ savivaldybës interneto svetainëje www.kedainiai.lt. KËDAINIØ RAJONO SAVIVALDYBË, J. Basanavièiaus g. 36, LT-57288 Këdainiai. Telefonas (8 347) 69 500. Faksas (8 347) 61 125. Elektroninis paðtas info@kedainiai.lt. Interneto svetainë www.kedainiai.lt.

Rajono savivaldybë teikia nemokamà teisinæ pagalbà Këdainiø rajono savivaldybë informuoja, kad visi Këdainiø rajono savivaldybës gyventojai turi teisæ pasinaudoti nemokama pirmine teisine pagalba, kuri finansuojama ið valstybës biudþeto. Ði paslauga apima teisinës informacijos, teisiniø konsultacijø ir teisinio pobûdþio dokumentø, skirtø valstybës ir savivaldybiø institucijoms, iðskyrus procesinius dokumentus, rengimà, patarimus dël ginèo iðsprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dël taikaus ginèo iðsprendimo bei taikos sutarties parengimà. Pirminë teisinë pagalba neapima mokesèiø administratoriui teikiamø deklaracijø pildymo ir atstovavimo teismuose. Asmenys, norintys gauti pirminæ teisinæ pagalbà, neprivalo deklaruoti savo pajamø ir turto. Pirminës teisinës pagalbos trukmë yra ne ilgesnë kaip viena valanda, tuo paèiu klausimu asmuo gali kreiptis tik vienà kartà. Gyventojai gali pasinaudoti ir antrine teisine pagalba, kurià apima dokumentø rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, áskaitant vykdymo procesà, atstovavimas iðankstinio ginèo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokià tvarkà nustato ástatymai ar teismo sprendimas. Be to, ði teisinë pagalba apima bylinëjimosi iðlaidø bylose, iðnagrinëtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinëjimu

administracinio proceso tvarka susijusiø iðlaidø ir su baudþiamojoje byloje pareikðto civilinio ieðkinio nagrinëjimu susijusiø iðlaidø atlyginimà. Antrinæ teisinæ pagalbà turi teisæ gauti Lietuvos Respublikos pilieèiai, kitø Europos Sàjungos valstybiø nariø pilieèiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sàjungos valstybëse narëse teisëtai gyvenantys fiziniai asmenys. Antrinæ teisinæ pagalbà ðie asmenys gauna, kai jø turtas ir metinës pajamos nevirðija Lietuvos Respublikos Vyriausybës nustatytø turto ir pajamø lygiø teisinei pagalbai gauti pagal Lietuvos Respublikos valstybës garantuojamos teisinës pagalbos ástatymà. Minëtame ástatyme taip pat detalizuoti asmenys, kuriems antrinë teisinë pagalba teikiama, neatsiþvelgiant á jø turtà ir pajamas. Detalesnë informacija interneto puslapyje www.teisinepagalba.lt. Këdainiø rajono savivaldybëje pirminæ teisinæ pagalbà teikia Teisës ir personalo skyriaus vyr. specialistas Marius Stasiukonis. Savivaldybë kvieèia pasinaudoti teikiama paslauga visus gyventojus, kuriems reikalinga teisinë pagalba, ir kreiptis á Këdainiø rajono savivaldybës administracijos Teisës ir personalo skyriø, J. Basanavièiaus g. 36, 212 kab., tel. 69 596. Rajono savivaldybës administracija Uþs. Nr. 245

Mirus Jonui NAULICKUI nuoðirdþiai uþjauèiame dukras Audronæ ir Dangirà bei jø ðeimas ir artimuosius. Dalijamës su Jumis didþiu liûdesiu ir skausmu, linkëdami Jums dvasinës stiprybës. VðÁ Këdainiø pirminës sveikatos prieþiûros centro kolektyvas


2014 m. sausio 16 d.

3

Kà pasakytø optimistas, pesimistas ir pesimistø pesimistas?

Poreikis – pagal kriterijus

– Ar tebesiginèijama dël savivaldybiø, kitaip sakant, kaimo ugniagesiø komandø skaièiaus? – Kad bûtø maþiau ginèø, já nurodo minëtasis standartas. Antai á gaisrà atvykusias pirmàsias pajëgas turi sudaryti ne maþiau kaip viena cisterna ir keturi darbuotojai. Taèiau daugiau negu pusëje mûsø rajone turimø gaisriniø automobiliø telpa tik du þmonës. Vadinasi, komandos turi bûti iðdëstytos taip, kad per nurodytà laikà á gaisrà spëtø atvykti bent dvi. Apskaièiavus iðeitø, kad jos turi bûti iðdëstytos maþdaug kas 12 kilometrø. Mûsø rajone taip ir yra. Dar vienas dalykas: viena cisterna turi tekti ne maþiau kaip 250 kvadratiniø kilometrø plotui ir ne maþiau kaip 7 tûkst. gyventojø. Mûsø rajono plotas – 1 670 kv. km., o gyventojø turime 51 tûkst., vadinasi, turëtø pakakti 7 cisternø, o turime 9 komandas su 9 cisternom.

Jovita ÞEBRAUSKAITË

Pirmas pasakytø: viskas gerai gerai.. Antras: reikalai prasti prasti.. O treèias tvirtintø, kad situacija labai bloga. Prieðgaisrinës gelbëjimo tarnybos virðininkas V irginijus Virginijus Stogevièius mano, kad ugniagesiø gelbëtojø gebëjimas skubiai atvykti á ávykius vertinamas ið skirtingø pozicijø, vadinasi vadinasi,, ir vertinimo rezultatai skirtingi skirtingi..

Laukti visada nekantru – Ar pernai gavote skundø, kad ugniagesiai gelbëtojai per ilgai uþtruko pakeliui á gaisrus? – Oficialiø skundø nesame gavæ, bet pastabø vis sulaukiame, nes þmonës daþniausiai subjektyviai vertina laikà, kurá ugniagesiai gelbëtojai sugaiðta vaþiuodami á ávyká. Kai kas nors dega ar ávyksta kitokia nelaimë, pagalbos laukti visada nekantru, ir laikas tarsi sustoja. Retas kuris pasako, kad pagalbos sulaukë greitai. – Esate minëjæs kriterijus, pagal kuriuos galima pripaþinti arba atremti tokias pastabas. – Dabar savo operatyvumà galime vertinti pagal pernai balandá Vyriausybës patvirtintà „Prieðgaisrinës saugos uþtikrinimo standartà“. Jame iðdëstyta, per kiek laiko reikia priimti pagalbos praðymà, á já reaguoti, iðsiøsti pirmàsias pajëgas, per kiek laiko jos turi atvykti ir t. t.

Ne maþiau ir ne ilgiau – Ðio standarto reikalavimai smarkiai skiriasi nuo ankstesniø kriterijø? – Ne, tik reagavimas á ávykius kaimo teritorijoje dabar gali bûti ðiek tiek ilgesnis. O bendri reikalavimai yra tokie: ne maþiau kaip á 70 proc. visø pagalbos skambuèiø turi bûti atsiliepiama ne ilgiau nei per 8 sekundes, á 80 proc. – ne ilgiau nei

Jeigu deganti ðiaudø stirta niekam nekelia pavojaus, ugniagesiams jau leidþiama jos negesinti. Þmonës prie to dar nepratæ, bet ilgainiui teks priprasti. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

per 10 sek., á 90 proc. – ne ilgiau nei per 15 sek., á 99 proc. – ne ilgiau kaip per 40 sek. Laikas nuo praneðimo apie pagalbos poreiká toms pajëgoms, kurios á praneðimà reaguoja pirmosios, iki ðiø pajëgø iðvykimo á ávykio vietà turi bûti ne ilgesnis nei viena minutë. Mieste pirmasis gaisrinis automobilis á ávykio vietà turëtø atvykti ne vëliau negu per 8 minutes, tiksliau, per toká laikà turime pasiekti 80 proc. ávykiø vietø.

Á standartà „sutelpa“ – Tegul bûtø ir aðtuonios minutës, bet ar ámanoma per toká laikà pasiekti miesto pakraðtá? – Realiai – ne visur. Gaisrinis automobilis vaþiuoja vidutiniðkai 60 kilometrø per valandà. Mieste sunku pasiekti net toká vidutiná greitá. Juk reikia iðvaþiuoti ið kiemo, ásukti á gatvæ, sankryþose pristabdyti ir t. t. Sunkiai, vandená veþanèiai automobilinei cisternai, kurios bendra masë – 12 tonø, nuvaþiuoti

Be pinigø niekas negyvuoja iki Babënø pakraðèio per aðtuonias minutes – nerealu. Nuo Këdainiø miesto centro, kuriame ásikûrusi mûsø gaisrinë, galime suspëti nurodytu laiku nuvaþiuoti penkiø–ðeðiø kilometrø spinduliu, ir tai – normaliomis sàlygomis. Realybëje bûna ávairiø situacijø ir aplinkybiø, tad teorija nuo praktikos neretai skiriasi, vis dëlto mes „telpame“ á standartà – á 80 proc. ávykiø mieste nuvykstame per 8 minutes, atvykimo á visus gaisrus, tarp jø – ir atvirose teritorijose, laiko vidurkis – 10 minuèiø.

Kai strimgalviais – nebûtina – O kaip kaime? – Pirmos pajëgos á gaisrus kaime ne maþiau kaip 80 proc. atvejø turi atvykti ne ilgiau nei per 18 minuèiø, o mûsø rajone pernai atvyko per 12. Optimistas pasakys: viskas gerai! Bet pesimistas sakys: blogai, nes atvykimo vidurkis – 22 minutës. O dar didesnis pesimistas pastebës, kad paëmus visus gaisrus kaime, taigi – ir þolës gaisrus pa-

aiðkëja, jog ugniagesiai gelbëtojai atvyksta net per 32 minutes. Bet kaime nemaþai gaisrø kyla atvirose teritorijose, kuriose niekam nekelia pavojaus, todël lëkti galvotrûkèiais nëra reikalo. Rimti gaisrai – kas kita.

Kartais gesinti beprasmiðka – Ar tiesa, kad kai kuriø gaisrø dabar leidþiama visai negesinti? – Taip, bet tai numato kitas dokumentas – Prieðgaisrinës apsaugos ir gelbëjimo departamento patvirtinti gaisrø gesinimo ir kitø gelbëjimo darbø organizavimo nuostatai. Jeigu gaisras neplinta, o bet kokios ugniagesiø gelbëtojø pastangos neiðgelbës turto, nuostatuose nurodoma gaisrà tik kontroliuoti, kol jis savaime uþges. Bûdingiausi tokie atvejai – deganèios ðiaudø stirtos: jas uþgesinti reikia daug laiko ir pastangø, o rezultatas – apdegæ, vandeniu supilti ir niekam tinkami ðiaudai. Vadinasi, jeigu stirta sukrauta toli nuo pastatø, jos gesinti nëra prasmës.

– Bet visa technika sena ir lëta. Jeigu jos bus dar maþiau... – Taip, savivaldybës ugniagesiø komandø automobiliai labai seni, vidutinis jø greitis paèiu geriausiu atveju – 50 km per valandà. Standartui ágyvendinti yra vienas kelias – ásigyti geresnës technikos. Kadangi pigiau iðlaikyti ne þmones, o technikà, jà atnaujinti – iðmintingiau. Komandø operatyvumui trukdo ir primityvûs garaþai, neturintys automatiðkai uþdaromø vartø. Tiesa, kai kuriø komandø garaþuose tokie jau árengti. Visam tam reikëtø nemaþø investicijø, o pinigø vis nëra. – Në viena struktûra negali egzistuoti be investicijø, niekas be pinigø negali gyvuoti. Ar tai – ne savaime suprantama? – Problemai iðspræsti siûloma alternatyva – Prieðgaisrinës saugos ástatymo pakeitimas, áteisinant savanoriø ugniagesiø formuotes, jø panaudojimà kaimuose kilusiems gaisrams gesinti. Bet kol kas tai – tik pasiûlymas.

Tragedijos Ukmergëje atgarsiai – Ðëtoje Pavogë elektros laidø Ukmergës rajone ávykusi kraupi vienos ðeimos tragedija sukrëtë ir Ðëtos gimnazijos bendruomenæ – vyro mirtinai subadyta moteris yra dirbusi ðioje gimnazijoje.

dens gimnazijoje dëstë dailæ. Ðëtoje ji ásidarbino dar bûdama netekëjusi, tad kolektyvo akivaizdoje vyko svarbûs jos asmeninio gyvenimo ávykiai – vedybos, dviejø vaikø gimimas. Sausio 13-àjà savo namuose Paklausta apie buvusià darpeiliu subadyta Asta Ð. nuo 2005- buotojà, gimnazijos direktorë Anøjø iki praëjusiø metø vëlyvo ru- tanida Likðienë prisipaþino esan-

ti be galo priblokðta to, kas su ja atsitiko. Giliai sukrësta ir visa ástaigos bendruomenë. Direktorës teigimu, Astos Ð. ðeima buvo inteligentiðka, draugiðka, moteris visada dþiaugdavosi savo ðeima, vaikais, niekas nëra girdëjæs jà skundþiantis santykiais su vyru.

Álindo iðdauþæ lango stiklà

rodþius, patalynës komplektà, radijo imtuvà, elektrinæ vejapjovæ, metaliná vandens bakà, lauko kepsninæ, televizijos priedëlá ir devynis stiklainius uogienës. Savininkës apskaièiavimu, pagrobtø daiktø vertë – 1 tûkst. 335 litai.

Daugiau kaip 1 tûkst. litø nuostolá vagys padarë këdainietei këdainietei,, ið kurios namo pavogë ávairiø daiktø. Këdainietë J. D. K., antra-

dienio popiete atvykusi á savo sodybà Ðëtos gatvëje, rado iðdauþtà lango stiklà ir netrukus ásitikino, kad namai iðnarðyti vagiø. Ásibrovëliai pagrobë sulèiaspaudæ, senoviná ir pastatomà laik-

Kokià þalà metalo vagys padarë Ðëtos seniûnijoje, dar tikslinama, bet ikiteisminis tyrimas jau pradëtas. Antradienio popiete ðios seniûnijos Bladikiø kaime buvo pa-

stebëta, kad nuo elektros linijos pavogta 660 metrø laidø. Toks kiekis laidø galëjo sverti apie 80 kilogramø. Nuostoliai padaryti elektros tinklus eksploatuojanèiai bendrovei LESTO.

Sumuðë nepaþástamieji Vienà vëlø vakarà nepilnametis këdainietis buvo smarkiai sumuðtas trijø nepaþástamøjø. Këdainiø ligoninëje gydomas këdainietis, gimæs 1996 metais, policijai tvirtina sausio 13-àjà,

apie 22 valandà, ties Ðëtos gatvës 112-uoju namu buvæs sumuðtas grupelës jaunuoliø, kuriø jis nepaþásta. Nepaþástamieji nepilnametá sumuðë taip, kad prireikë gydytojø. „Rinkos aikðtës“ inf.


4

2014 m. sausio 16 d.

Seniûno þodis

Këdainiø rajono savivaldybës informacija

Surviliðkio seniûnijoje darbø ir planø daug

Kvieèiame registruotis á 2014 m. planuojamus civilinës saugos mokymus Prieðgaisrinës apsaugos ir gelbëjimo departamento prie LR vidaus reikalø ministerijos Ugniagesiø gelbëtojø mokyklos Civilinës saugos mokymo centre Nemenèinëje (V ilniaus rr.). .). (Vilniaus

Neringa JASUTË

Prasidëjæ metai ásuka á naujus darbus, kuriems ágyvendinti reikia tiek kolektyviniø, tiek asmeniniø kiekvieno þmogaus pastangø. Surviliðkio seniûnijoje idëjos jau pradëtos generuoti generuoti.. Apie tai tai,, kokie planai bus ágyvendinami 2014aisiais metais, kalbëjomës su ilgamete ðios seniûnijos seniûne Vanda PE TRAUSKI ENE. PETRAUSKI TRAUSKIENE. – Kokie darbai numatyti atlikti ðiais metais Surviliðkio seniûnijoje? – Surviliðkio seniûnija turi daug planø ir darbø kiekvienais metais. Pagal gaunamas lëðas esame ketvirtoje vietoje Këdainiø rajone. Tikimës, kad ðiemet bus finansuotas kanalizacijos árengimas, kadangi dar ne visi gyventojai turi vandentieká ir kanalizacijà. 1 ha nelegalaus sàvartyno rekultivavimas bûtø kitas labai didelis darbas. Surviliðkio seniûnijai priklauso apie 130 km keliø, o jø bûklë ið tiesø nëra gera. Yra gyvenvieèiø, kuriose keliai vis dar neasfaltuoti. Vieninteliame Surviliðkio miestelyje neasfaltuota tik viena gatvë. Lëðø ið Keliø programos skiriama kiekvienà pavasará, jas gavus bus planuojami nauji darbai.

Ágyvendinami projektai – Gal per ðiuos metus numatyta atlikti ir aplinkos tvarkymo, apþeldinimo darbø? – Taip. Daug investuojama á per 4,5 ha poilsio zonà labai graþioje vietoje. Taip pat jau ákopta á Bakainiø piliakalnio tvarkymo darbø antràjá etapà. Tvarkant ðià teritorijà daug prisidëjo Surviliðkio bendruomenë: árengë laiptus, kelià privaþiuoti prie piliakalnio, pastatë suoliukus, pavësines. Ðiemet dar numatoma árengti stacionarø apðvietimà.

Vyks renovacija

Ámonëms, ástaigoms, organizacijoms

V. Petrauskienë: „Norëèiau, kad bûtø dar graþiau tvarkomos gyvenvietës, kad kiekvienais metais liktø vis maþiau problemø, kad augantis jaunimas atsakingiau þiûrëtø á tai, kà sukûrë kiti.“

Kas privalo turëti atitinkamos kategorijos civilinës saugos mokymo kurso baigimo paþymëjimà, yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2010-06-07 nutarimu Nr. 718.

2014 metø kursø grafikas Eil. Nr.

Programos pavadinimas

Mokymo data

/Nuotr. autorës/

– Mûsø seniûnijoje pramonë nëra vystoma, verslas taip pat nëra stiprioji mûsø pusë. Turime tik vietines parduotuves ir sodybà „Raganë“. Buvusios smulkesnës ámonës iðsikëlë á miestà. Visi stambûs seniûnijos ûkininkai dirba sëkmingai. Jie valdo 500–600 ha dirbamosios þemës, yra inovatyvûs. Ið stambesniø ûkininkø vertëtø paminëti Dainiø Venckø, Erlendà Turskienæ, Antanà Zvëgà, Kæstutá Þuperkà ir kt. Labai norëèiau pasidþiaugti ir jaunaisiais, vos 30 perkopusiais ûkininkais: Mantu Þuperka, Aurimu Snarskiu, Nerijumi Varanavièiumi.

Gyventojø maþëja – Kokios ryðkiausios socialinës problemos seniûnijoje? Koks nedarbo lygis? – Ðiuo metu turime 42 socialiai remtinas ðeimas. Per 2013 metus socialiniø iðmokø iðmokëta per 2 62 700 litø, o vieðuosius darbus atidirbo 18 þmoniø. Metai ið metø gaunanèiøjø paðalpas skaièius svyruoja, taèiau tendencijos didëti nëra. Nedarbo lygis seniûnijoje yra gana aukðtas, esame antri po Ðëtos seniûnijos. Norintiems dirbti, manyèiau,

problemø tikrai nëra. Apie 90 proc. þmoniø ið Sirutiðkio dirba Këdainiuose. Sutinku, kad toliau gyvenantiems Laþø, Uþupës, Pakruostës kaimø þmonëms sunkiau pasiekti miestà, bet norintiems dirbti galimybiø tikrai yra. Kita ryðki problema – spartus gyventojø skaièiaus maþëjimas. Gimstamumas ðiuo metu yra maþesnis, nei mirtingumas. Kasmet netenkame maþdaug po 30– 40 gyventojø.

Rûpesèiø netrûksta – Galbût surviliðkieèiai turi dar kokiø nors rûpesèiø? O gal yra kuo pasidþiaugti? – Këdainiø autobusø parko marðrutai nëra palankûs gyventojams, nors á miestà kasdien vaþiuojanèiø þmoniø nëra labai daug. Daugelis turi savo automobilius, taèiau tai neiðsprendþia kitø gyventojø problemos. Reikalingas vienas ar keli papildomi marðrutai vidurdiená. O pasidþiaugti norëèiau Sirutiðkio gyvenviete, kuriai vanduo tiekiamas ið miesto, taèiau ji turi ásirengusi savo valymo árenginius, vandentieká, kanalizacijà. Norëèiau, kad ir kitos gyvenvietës sektø jos pavyzdþiu.

Nijolë NAUJOKIENË,

– Ar seniûnijoje ágyvendinarajono savivaldybës mero pavaduotoja: mi renovacijos projektai ir kokie? „Surviliðkio seniûnija, bûdama vie– Pagal projektà bus atliekana maþiausiø pagal gyventojø skaièiø, turi mi Surviliðkio V. Svirskio pagrintikrai iðskirtiniø bruoþø. Ðioje seniûnijoje dinës mokyklos remonto darbai. yra daug garsiø rajono ûkininkø, tarp kuLëðø dar tik bus skirta, todël plariø 2013-aisiais Metø ûkininku buvo iðrinknuoti darbus kol kas sunku. Ketitas Dainius Venckus. Jis vienintelis savo lënama pakeisti stogà ir sutvarkyti ðomis labai atsakingai ir kokybiðkai vykdo pirmo aukðto grindis, jei liks lëðø, paþangià melioracijà savo ûkyje. Taip pat bus atliekami ir kiti darbai. verta paminëti ir Rimtautà Ardavièiø, kuAteityje Surviliðkio miestelio ris turi net 400 bièiø ðeimø. Þinoma, labai bibliotekà planuojama sujungti su gaila, kad ðioje seniûnijoje yra tik 7 veikianV. Svirskio mokyklos biblioteka, èios verslo ámonës, kai tuo tarpu visame taèiau ðiais metais to nebus. Taip rajone veikia 1 031. Norëtøsi, kad ðioje sepat norima Sirutiðkio kultûros niûnijoje maþëtø nedarbo lygis. centro skyriø prijungti prie KalnaIð tiesø labai daug bûtø galima kalbëti apie Surviliðkio kultûrinio berþës kultûros centro, nes dabar ðis skyrius priklauso Surviliðkiui. gyvenimo akcentus. Tai seniûnija, kuri puoselëja etninës kultûros tradicijas, turi iðskirtiná Bakainiø piliakalná, kuris galëtø bûti rajono renginiø Ûkininkai dirba sëkmingai centru. Surviliðkyje aktyviai veikia bendruomenës, seniûnaièiai, vietos sa– Kaip sekasi seniûnijos ûki- vivalda ir tikrai yra rûpinamasi gyventojø gyvenimo kokybe.“ ninkams?

Praðome iki sausio 17 d. el. paðtu janina.ladygiene@kedainiai.lt arba tel. (8 347) 69 588 informuoti, kurias civilinës saugos mokymo programas planuojate iðklausyti. Civilinës saugos mokymo centre veikia bendrabutis. Parengë Janina LADYGIENË, vyriausioji specialistë mobilizacijai ir civilinei saugai

Dël leidimø árengti iðorinæ reklamà iðdavimo tvarkos Këdainiø rajono savivaldybës administracijoje apraðo tvirtinimo 2014 m. sausio 10 d. išleistas Këdainiø rajono savivaldybës administracijos direktoriaus ásakymas Nr Nr.. AD-1-25 „Dël leidimø árengti iðorinæ reklamà iðdavimo tvarkos Këdainiø rajono savivaldybës ad ministracijoje apraðo tvirtinimo“. administracijoje Esmë: tvirtinamas Leidimø árengti iðorinæ reklamà iðdavimo tvarkos Këdainiø rajono savivaldybës administracijoje apraðas ir Paraiðkos iðduoti leidimà árengti iðorinæ reklamà forma. Këdainiø rajono savivaldybës

administracijos direktoriaus Romualdo Gailiûno pasiraðytus ásakymus galima rasti savivaldybës interneto svetainëje www.kedainiai.lt, skyrelyje „Teisinë informacija“. Uþs. Nr. 229


2014 m. sausio 16 d.

Mokiniai ir toliau mokysis profesijø

Kadangi ði ugdymo ástaiga dalyvauja Europos Sàjungos struktûriniø fondø finansuojamame projekte „Alternatyvusis ugdymas. Produktyviojo modelio diegimas“, todël buvo svarstomas projekto tæstinumas. Apsikeitæ nuomonëmis ir iðanalizavæ pasiektus rezultatus dalyviai pritarë, kad projektas bûtø tæsiamas. Tad ir ateityje Jaunimo skyriaus mokiniai greta pagrindinio iðsilavinimo ágis ir profesiná parengimà.

SKYRË AUTOMOBILÁ Projektà „Alternatyvusis ugdymas. Produktyviojo modelio diegimas“ pristatë Këdainiø suaugusiøjø ir jaunimo mokyklos direktorius D. Kaèinskas (ið kairës), Lietuvos socialiniø pedagogø asociacijos vadovë A. Petruðkevièiûtë, projekto vadovë S. Plienaitytë, Jaunimo skyriaus vedëja G. Stasytienë.

Rajono savivaldybës tarybos sprendimu Dotnuvos slaugos namams perduotas specialus, su keltuvu „Volkswagen Crafter“ markës mikroautobusas, kurio kaina – 167 474 litø. Ðiuo metu Dotnuvos slaugos namai vykdo projektà „Vaikø darþelio pastato pritaikymas slaugos namams“. Darbai turëtø bûti baigti ðiø metø birþelio mënesá. Projekte buvo numatyta lëðø neágaliesiems skirtam automobiliui ásigyti.

NUOMOJA AUTOBUSÀ

Paruoðia gyvenimui

Mokosi 12 mokiniø Këdainiø suaugusiøjø ir jaunimo mokykla yra viena ið trijø ðalies mokyklø, dalyvaujanèiø projekte „Alternatyvusis ugdymas. Produktyviojo modelio diegimas“. Atrankà laimëjæ këdainieèiai ðá modelá praktiðkai diegia antrus metus. Produktyviojo mokymosi klasiø mokiniai dalá laiko praleidþia mokykloje, besimokydami pagrindiniø dalykø: matematikos, gimtosios ir uþsienio kalbø, gamtos mokslø ir kt. Kità dalá jie mokosi praktikos vietose – Këdainiø verslo ámonëse, ávairias paslaugas teikianèiose ástaigose, nevyriausybinëse organizacijose: AB „Lifosa“, UAB „Jurasta“ ir „LTP Texdan“, Ruslano Linevo IÁ „Geri dviraèiai“, mokyklojedarþelyje „Obelëlë“, Këdainiø bendruomenës socialiniame centre, Këdainiø prieðgaisrinëje gelbëjimo tarnyboje, VðÁ „Laiptai á viltá“, Daugiakultûriame centre ir kt. Tokiu bûdu mokosi dvylika Këdainiø suaugusiøjø ir jaunimo mokyklos deðimtokø. Miesto ámonëse, ástaigose jie lankosi vie-

Seniûnijø naujienos Dotnuva

Auðra MALINAUSKIENË

Këdainiø suaugusiøjø ir jaunimo mokyklos vadovai á apskritojo stalo diskusijà pakvietë mokytojus, mokinius, rajono savivaldybës ir Seimo atstovus, darbdavius, socialinius partnerius ir produktyviojo mokymo komandà.

5

Diskusijoje dalyvavo Seimo narë V. Baltraitienë (deðinëje) ir mero pavaduotoja N. Naujokienë.

nà kartà per savaitæ, o jø praktinio mokymosi vietos keièiasi kas tris mënesius.

Sulaukë gerø rezultatø „Alternatyviojo mokymosi“ projekte dalyvauja trys konkurso bûdu atrinktos Lietuvos mokyklos, tarp kuriø – ir Këdainiø suaugusiøjø ir jaunimo mokykla. „Jau kelerius metus vyksta projektas, kurio viena ið pagrindiniø daliø – produktyviojo mokymosi modelis (bûdas/forma), skirtas mokiniams pagrindiná ið-

slavinimà ágyti kitu bûdu – ámonëse mokiniai mokosi dalá savaitës, o likusias dienas lanko savo mokyklà. Po pirmøjø projekto vykdymo metø surengëme aptarimà ir pasidþiaugëme gerais rezultatais. Ðiandieninis susitikimas labai svarbus todël, kad tæsëme dialogà su darbdaviais, kurie noriai bendradarbiauja ir priima mokinius praktikai“, – sakë projekto „Alternatyvusis ugdymas. Produktyviojo modelio diegimas“ ir Ðvietimo ir mokslo ministerijos Ðvietimo aprûpinimo centro vadovë Simona Plienaitytë.

Suteikë daug þiniø

Projekto metu su mokiniais dirba mokytojos L. Paulauskienë (kairëje) ir V. Ramanauskaitë. /Nuotr. autorës/

Këdainiø suaugusiøjø ir jaunimo mokyklos suaugusiøjø skyriaus vadovë Gitana Stasytienë pastebëjo, kad ðis projektas mokiniams suteikë daug þiniø ir praktikos, taip pat padidino jø savivertæ, pagerino bendravimà ir kt. „Smagu, kad Këdainiø mieste ir rajone praktinio mokymosi vietas mokiniams pasiûlë dvideðimt ámoniø ir organizacijø, esame dëkingi jø vadovams ir kolektyvams. Dþiaugiamës rezultatais, kuriø mokiniai pasiekë kartu su mokytojomis Laura Paulauskiene ir Violeta Ramanauskaite“, – teigë G. Stasytienë.

Diskusijoje savo mintimis pasidalijo Seimo narë Virginija Baltraitienë, rajono savivaldybës mero pavaduotoja Nijolë Naujokienë ir Ðvietimo skyriaus vedëjas Julius Lukoðevièius, projekto vykdytojai ir dalyviai, pritaræ ðio projekto tæstinumui. Mero pavaduotojos N. Naujokienës nuomone, gerai yra tai, kad mokyklos atviros pokyèiams, pasirenka tam tikras veiklos sritis ir jas plëtoja, siekdamos geriau mokinius paruoðti gyvenimui. „Manau, kad ðiuo atveju Këdainiø suaugusiøjø ir jaunimo mokykla – lyderë, kuri verslà priartina prie mokyklos. Labai dþiaugiuosi, kad mûsø rajone yra gana daug socialiai atsakingø verslo ámoniø, ásileidþianèiø jaunimà mokytis ir ágyti patirties“, – sakë N. Naujokienë.

Turi padëti ágyti patirties Seimo narë V. Baltraitienë ásitikinusi, kad darbdaviai turi padëti jaunimui ágyti darbo patirties. „Kuo toliau, tuo daþniau girdime, kad trûksta kvalifikuotø specialistø, todël reikia patiems paruoðti specialistus. Këdainiai – verslo ir pramonës rajonas, kuriam reikia nemaþai ávairiø specialistø, todël kiekviena ámonë turi bûti suinteresuota, kad dar mokyklos suole jaunas þmogus pradëtø domëtis ir suprastø, jog turëdamas profesijà visada ras darbo“, – pabrëþë V. Baltraitienë.

Supaþindino su veikla AB „Lifosa“ administracijos direktorius Juozas Baniota pasakojo, kad jø ámonëje praktikà atliko vienas Këdainiø suaugusiøjø ir jaunimo mokyklos mokinys, kuris þiniø ágijo administracijos departamente. „Mokiná supaþindinome su mûsø ámonës veikla, taip pat su darbais, kuriuos atliekame patys. Jam buvo pavesta atlikti keletà uþduoèiø. Manau, kad ir ateityje tæsime bendradarbiavimà“, – kalbëjo J. Baniota.

Rajono savivaldybës taryba nustatë Akademijos gimnazijos mokykliniø autobusø nuomos kainas. Autobusiuko „Mercedes Benz Sprinter 311“ nuomos kaina darbo dienomis – 0,95 Lt/km ir 8,90 Lt/val., poilsio ir ðvenèiø dienomis – 0,95 Lt/km ir 17,80 Lt/ val., o „Iveco Daily“ darbo dienomis – 0,80 Lt/km ir 8,90 Lt/val., poilsio ir ðvenèiø dienomis – 0,80 Lt/km ir 17,80 Lt/val.

Vilainiai SUTEIKË PAVADINIMÀ Vilainiø seniûnijoje esanèiame Ledø viensëdyje gatvei suteiktas Àþuolo pavadinimas. Iki 2013 m. gruodþio 31 dienos lentelë su gatvës pavadinimu turëjo bûti pritvirtinta.

VYKS VAKARONË Sausio 17 d. Këdainiø kultûros centro Vilainiø skyriuje rengiama ðio skyriaus mëgëjø meno kolektyvø vakaronë. Á antrà kartà vyksiantá vakarà susirinkæ saviveiklininkai apþvelgs praëjusius metus, pasidþiaugs laimëjimais bei aptars ateities planus. Gilias mëgëjø meno tradicijas turinèiame Vilainiø skyriuje gyvuoja trys kolektyvai – vyresniøjø liaudiðkø ðokiø grupë „Volungë“ (vadovë Irena Ðukienë), vokalinis instrumentinis ansamblis „Prie Nevëþio“ (vad. Graþina Lapënienë) ir Lanèiûnavos moterø vokalinis ansamblis „Svaja“ (vad. Kazys Kuprys).

BAIGIASI SUTARTIS Rajono savivaldybës taryba leido Vilainiø seniûnijai penkeriems metams paðto veiklai vieðo konkurso bûdu iðnuomoti patalpas pastate, esanèiame Vilainiuose, Parko g. 6. Ðiuo metu minëta patalpa naudojasi akcinës bendrovës Lietuvos paðtas Kauno filialas. Penkerius metus galiojusi sutartis buvo sudaryta penkeriems metams ir baigsis 2014 m. sausio 22 d., todël rajono taryba pritarë naujai nuomos sutarèiai, kurios dëka vietos gyventojams ir toliau bus uþtikrinamas paðto paslaugos teikimas.


6

2014 m. sausio 16 d.

„Nevëþis“ turëjo pripaþinti „Þalgirio“ pranaðumà Lina FIODOROVA

Këdainiø „Nevëþio“ komandai nepavyko nutraukti pralaimëjimø serijos Lietuvos krepšinio lygoje (LKL). Gintaro Leonavièiaus auklëtiniai savo þiûrovø akivaizdoje 65:84 (17:24, 16:21, 15:26, 17:13) nusileido ðalies èempionø titulà ginantiems Kauno „Þalgirio“ krepðininkams ir patyrë jau ðeðtàjá pralaimëjimà ið eilës.

Susirinko pilna salë Pilnutëlëje salëje, stebimi 2 600 þiûrovø, Këdainiø krepðininkai pirmàjá këliná pralaimëjo tik 7 taðkais, o ápusëjus antrajam komandas skyrë vos vienas metimas (29:31), taèiau aikðtëje pasirodæs legionierius Justinas Dentmonas pelnë penkis taðkus be atsako ir inicijavo „Þalgirio“ spurtà 13:2 (44:31, 18-àjà min.). Prasidëjus treèiajam këliniui kaunieèiai dar kartà ðovë á prieká: Sauliaus Ðtombergo auklëtiniai trijø minuèiø atkarpà suþaidë 15:3 (64:41, 26-àjà min.). Nesugebëdami sëkmingai apsiginti, „Nevëþio“ ekipos nariai didino deficità, kuris

Susitikime su kaunieèiais V. Dabkus ir G. Leonavièius (deðinëje) pelnë po 17 taðkø.

ketvirtojo këlinio pradþioje po Vytenio Èiþausko dvitaðkio iðaugo iki 25 taðkø, ir maèo nugalëtojas jau niekam nebekëlë abejoniø. „Þalgirio“ treneris S. Ðtombergas susitikimo pabaigoje daugiausia rëmësi jaunais krepðininkais.

Meistriðkumas padarë savo Këdainiø komandos strategas Gintaras Leonavièius po rungtyniø

sakë, kad meistriðkumas padarë savo: „Aukðtaûgiø pastangomis, taiklumu, kaunieèiai krovësi pranaðumà jau rungtyniø pradþioje, tà rezultatà buvo sunku iðlyginti. Buvo momentas, kai bandëme kabintis, stengëmës, kad þiûrovams bûtø ádomu þiûrëti, aikðtelëje vyktø kova.“ Prieðindamasis lyderiams, „Nevëþio“ komandoje daugiausia pastangø ádëjo Valdas Dabkus, pelnæs

Këdainieèiai ëmësi gaivinti grindø ritulá

Ápusëjus antrajam këliniui komandas skyrë vos du taðkai (29:31). /Nuotr. autorës/

17 taðkø (11 atk. kam.), Gintaras Leonavièius – 17, Arvydas Ðikðnius – 12 (7 iðpr. praþ., 0/5 trit.), Simas Buterlevièius – 8 (7 iðpr. praþ.). Susitikimo metu kaunieèiai itin taikliai atakavo ið toli – tikslà pasiekë 8 tritaðkiai ið 16 (50 proc.). Kaunieèiai taip pat laimëjo kovà dël kamuoliø – 39 prieð 26.

Këdainiø krepðininkai – á LKL „Þvaigþdþiø dienà“ Jau ðià savaitæ krepðinio aistruoliai galës rinkti mylimiausius Lietuvos krepðinio lygos (LKL) krepðininkus, kurie kovo 2 dienà Klaipëdoje jiems padovanos ðventæ. Këdainieèiai rinkimuose gali palaikyti 4 savo miesto komandos krepšininkus. Susitiks „Rytø“ ir „Vakarø“ komandos

G. Èeèkauskas (centre) seminaro dalyvius mokë grindø ritulio paslapèiø.

Dainius ÐEPETYS

Lietuvos specialiosios olimpiados komitet as Këdainiø specialiojoje komitetas mokykloje surengë grindø ritulio seminarà, skirtà specialiøjø mokyklø kûno kultûros mokytojams, socialiniø globos namø sporto darbuotoj ams bei neágaliødarbuotojams jø uþimtumo centrø socialiniams darbuotojams. Grindø ritulys – þiemos olimpinë sporto ðaka, mûsø ðalyje pradëta kultivuoti maþdaug prieð du deðimtmeèius. Anuomet pakilimo metu Toronte (Kanada) vykusiose specialiosiose olimpinëse þaidynëse këdainieèio Ryèio Ðleþio

auklëtinis tapo grindø ritulio olimpiniu èempionu. Lietuvos specialusis olimpinis komitetas nusprendë atgaivinti ðios sporto ðakos plëtojimà tarp neágaliø sportininkø, tad ðis Këdainiuose vykæs seminaras yra vienas ið pirmøjø þingsniø ruoðiantis 2017 metø þiemos specialiosios olimpiados varþyboms Insbruke (Austrija). Beje, ðiuo metu mûsø ðalies atstovai, dalyvaudami specialiosios olimpiados þiemos þaidynëse, kovoja tik slidininkø ir sniegbridþiø rungtyse. Seminaro, kurá kvalifikuotai pravedë Këdainiø specialiosios mokyklos kûno kultûros mokytojai R. Ðleþys ir Gintaras Èeèkaus-

R. Ðleþys apdovanoja grindø ritulio asmeniniø testø nugalëtojà L. Kamandulienæ. /Nuotr. G. Sarapo/

kas, dalyviai iðklausë teorinæ dalá ir atliko praktines uþduotis. Grindø ritulio þaidimo asmeniniuose testuose geriausiai sekësi Linai Kamandulienei ið Kauno neágaliojo jaunimo uþimtumo centro, kuri uþëmë pirmàjà vietà. Antroji vieta atiteko Vidai Misevièienei ið Kauno socialiniø paslaugø ir SVDPR centro, treèioji – Ingai Kisielienei ið Kaiðiadoriø specialiosios mokyklos. Visos prizininkës buvo apdovanotos þaidimo inventoriumi. Ágytas þinias specialistai átvirtins mokydami savo ástaigos, mokyklos mokinius. Visi seminaro dalyviai iðvyko namo ágijæ naujø mokymosi kompetencijø, teigiamø emocijø.

Maþiau nei pusæ rungtyniø laiko (16:59 min.) aikðtelëje praleidæs þalgirietis Kðiðtofas Lavrinovièius ekipoje pasiþymëjo labiausiai – pelnë 15 taðkø. Taip pat rezultatyviai Kauno klubo gretose suþaidë Justinas Dentmonas – 11 (3/4 trit.), Paulius Jankûnas – 11 taðkø (10 atk. kam.).

LKL rungtyniaujanèiø komandø krepðininkai Klaipëdoje kovo 2-àjà surengs oranþinio kamuolio ðventæ, kurios metu pirmà kartà nuo 1998 metø pagrindine ðventës dalimi taps „Rytø“ ir „Vakarø“ rinktiniø varþybos. Komandoms atstovaus po 12 krepðininkø. „Rytø“ gretose þais Vilniaus „Lietuvos ryto“, Pasvalio „Pieno Þvaigþdþiø“, Këdainiø „Nevëþio“, Utenos „Juventus“ ir Panevëþio

„Lietkabelio“ klubø iðrinktieji. „Vakarus“ sudarys: Kauno „Þalgirio“, Prienø „TonyBet“, Klaipëdos „Neptûno“, „Ðiauliø“, Alytaus „Dzûkijos“ ir „LSU-Atleto“ krepðininkai.

Balsuoti galima internete Keturi Këdainiø „Nevëþio“ þaidëjai – Gintaras Leonavièius, Arvydas Ðikðnius, Valdas Dabkus bei Simas Buterlevièius, pretenduoja patekti á LKL „Þvaigþdþiø dienà“. Balsavimas internete prasidës dar ðià savaitæ. Ið „Þalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ ekipø á „Þvaigþdþiø dienà“ pretenduos patekti po 9 krepðininkus, ið kitø ekipø – gerokai maþiau. Toks sprendimas priimtas dël ðiø ekipø þaidëjø dominavimo ðiuose rinkimuose. Be pagrindinës ðventës dalies, kaip visada, laukia „LKL Snaiperio“ bei „LKL oro karaliaus“ rungtys. Jø dalyviai bus paskelbti artimiausiu metu.

Á Dusetas kvies Sartø lenktynës Vasario 1-àjà Dusetose, Zarasø rajone, ávyks tradicinës Sartø ristûnø lenktynës. Nuo 1905 metø organizuojamos respublikinës þirgø lenktynës Dusetose – neatsiejama ne tik Dusetø kraðto, bet viso Zarasø rajono kultûros istorijos dalis. Prieð deðimtmetá ant uþðalusio Sartø eþero ledo rengtos

lenktynës pastaraisiais metais vyksta Dusetø hipodrome. Kasmet jø paþiûrëti atvyksta tûkstanèiai þiûrovø. Renginio metu vyks tautodailës mugë, liaudiðkos muzikos kolektyvø pasirodymai, iðkilmingas ristûnø lenktyniø atidarymas, bus parodyta specialiai renginiui paruoðta choreografinë kompozicija „Ðyvis“, gros LR Vidaus reikalø ministerijos reprezentacinis puèiamøjø orkestras. „Rinkos aikðtës“ inf.


2014 m. sausio 16 d.

Rajono ambulatorijos ir toliau dirbs kaip áprasta

Praëjusiø metø liepos mënesá rajono ambulatorijø vadovai buvo supaþindinti su bûsima pertvarka.

/Nuotr. autorës/

Auðra MALINAUSKIENË

Permainø nepajus

Paliko darbovietæ

Akademijos, Dotnuvos, Gudþiûnø, Josvainiø, Krakiø, Lanèiûnavos, Pelëdnagiø, Pernaravos ir Ðëtos ambulatorijø reorganizacija ávyko Këdainiø rajono savivaldybës tarybos sprendimu. Pertvarkos tikslas – efektyvus þmogiðkøjø, finansiniø ir kitø iðtekliø panaudojimas, paslaugø kokybës gerinimas optimizuojant valdymà. „Rajono gyventojai neturëtø pajusti dideliø permainø: beveik visose ambulatorijose, iðskyrus Gudþiûnø, liko dirbti tie patys gydytojai ir slaugytojos. Visø ambulatorijø ir joms priskirtø kaimo medicinos punktø darbo laikas liko toks, kaip ir anksèiau, todël gyventojai gali kreiptis á savo ambulatorijos gydytojà áprasta tvarka“, – sakë Këdainiø PSPC vyr. gydytoja-direktorë Audronë Rimkevièienë.

Dël reorganizacijos Gudþiûnø ambulatorijà paliko ilgametis ðios ástaigos gydytojas S. Þvikas ir dalis medicinos personalo. „Gudþiûnø ambulatorijos pacientams ir toliau teikiamos sveikatos paslaugos. Kol bus surastas gydytojas, du kartus per savaitæ èia laikinai dirba Këdainiø PSPC ðeimos gydytojos Rasa Navickienë ir Eugenija Konovalovienë. Tikimës, kad artimiausiu metu gudþiûnieèiai jau turës savo gydytojà“, – kalbëjo A. Rimkevièienë.

Norintis suþinoti asmeninæ informacijà, á „Sodrà“ paskambinæs klientas pirmiausia bus papraðytas „Sodros“ konsultantui padiktuoti unikalø kliento identifikavimo kodà ið vienos raidës ir aðtuoniø skaitmenø, taip pat savo vardà bei pavardæ. Ðá kodà kiekvienam galima gauti prisijungus prie elektroninës gyventojø aptarnavimo sistemos

Antrosios metø savaitës (201401-06 /2014-01-12) duomenimis, Këdainiø rajone uþregistruotas 1 kliniðkai nustatytas susirgimas gripu ir 166 susirgimai ûminëmis virðutiniø kvëpavimo takø infekcijomis (ÛVKTI). Sergamumas gripu ir ÛVKTI Këdainiø rajone siekia 32,46 atv./ 10 000 gyventojø per savaitæ. Daugiausia serga vaikai – net 78,9 proc. ið visø susirgusiøjø. Lyginant su ankstesniø metø tuo paèiu laikotarpiu, ðiemet sergamumas gripu ir ÛVKTI Këdainiø rajone yra maþesnis. Pernai 2àjà metø savaitæ sergamumo rodiklis siekë 54,26 atvejus 10 000/ gyventojø per savaitæ. Nors tuo laikotarpiu buvo uþregistruoti tik 8

Rûpinsis ir ateityje Iðgirdæ apie reorganizacijà á „Rinkos aikðtës“ redakcijà kreipësi Ðëtos seniûnijos gyventojai. Juos pasiekë þinia, kad gydytoja Edita Baltrûnaitë esà palieka Ðë-

Këdainiø PSPC vyr. gydytojadirektorë A. Rimkevièienë sakë, kad rajono gyventojai nepajus pokyèiø dël ambulatorijø reorganizacijos.

tos ambulatorijà, todël ðëtiðkiai sakë nerimaujantys, kas rûpinsis jø sveikata. „Galiu nuraminti Ðëtos seniûnijos gyventojus ir mûsø ambulatorijos pacientus. Niekur neiðeinu, ir toliau ketinu èia dirbti, kaip dirbau iki ðiol“, – pabrëþë E. Baltrûnaitë.

(EGAS) arba su asmens dokumentu uþsukus á bet kurá „Sodros“ teritoriná skyriø. Kartà suteiktas identifikavimo kodas galios 5 metus. Pagal kodà atpaþinæs klientà „Sodros“ konsultantas galës suteikti jam visà asmeninæ informacijà, kuri ðiuo metu teikiama tik teritoriniuose skyriuose. Pavyzdþiui, ar (ir kada) „Sodroje“ gautas praðymas skirti pensijà, ligos, motinystës paðalpà ar nedarbo draudimo iðmokà, kokio tiksliai dydþio ði iðmoka bus, kada ji bus pradëta ir baigta mokëti ir pan. Jeigu gyventojas identifikavimo kodà pames, já bet kada galës rasti asmeninëje paskyroje prisijungæs prie EGAS. Jeigu klientas

nesinaudoja internetu, apie pamestà kodà galës praneðti „Sodros“ informacijos centrui, o atvykus á teritoriná skyriø jam bus suteiktas naujas kodas. Kol kas individuali informacija bus teikiama tik fiziniams asmenims. Ateityje tokià informacijà planuojama teikti ir juridiniams asmenims. „Sodros“ informacijos centras 1883 (arba (8 5) 250 0883) pradëjo veikti 2012 m. spalá. Iki ðiol centras sulaukë daugiau kaip 420 tûkst. gyventojø skambuèiø. Jiems suteikta daugiau kaip 18 tûkst. valandø konsultacijø, kuriø vidutinë trukmë buvo 2 min. ir 39 s. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Komunikacijos ir tarptautiniø ryðiø skyrius

susirgimo gripu atvejai, taèiau 2013 m. sausio 28 d. Këdainiø rajone jau buvo paskelbta gripo epidemija. Gripo sezonas tæsiasi ir visiems patariama laikytis ðiam sezonui skirtø rekomendacijø: daþnai plauti rankas; vengti sàlyèio su serganèiais asmenimis; vengti masinio þmoniø susibûrimo vietø; kosint ir èiaudint prisidengti burnà; sloguojant naudoti vienkartines nosines, kurias panaudojus iðkart iðmesti; neplautomis rankomis stengtis neliesti akiø, nosies ir burnos; gerai vëdinti patalpas; susirgus kreiptis á asmens sveikatos prieþiûros ástaigà, gerti daug skysèiø, likti namuose. Siekiant apsisaugoti nuo gripo, dar nevëlu ir pasiskiepyti. Kauno VSC Këdainiø skyriaus inf.

SKAITYS PRANEÐIMÀ

Sausio 16 d. Kaune vyks savivaldybiø visuomenës sveikatos biurø asociacijos darbo grupës pasitarimas, kuriame dalyvaus ðios asociacijos pirmininkë Këdainiø rajono savivaldybës visuomenës sveikatos biuro direktorë Danguolë Aviþiuvienë. Asociacijos tarybos nariai aptars nuo ðiø metø ðalies savivaldybëms deleguotas visuomenës sveikatos prieþiûros funkcijas mokyklose ir ikimokyklinëse ugdymo ástaigose.

Sausio 22 d. Vilniuje, Seimo rûmø Konferencijø salëje, rengiamas forumas-konferencija „Ar sveikatingumo metai tapo startu sveikatos deðimtmeèiams?“. Renginyje kartu su Seimo nariais, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais, þurnalistais, visuomenës sveikatos specialistais ir kt. dalyvaus Këdainiø rajono savivaldybës visuomenës sveikatos biuro direktorë D. Aviþiuvienë, kuri skaitys praneðimà „Visuomenës sveikatos biurø galimybës skatinti ir ugdyti sveikà gyvensenà“.

RINKSIS SAVIVALDYBËJE

DËMESYS VAIKØ SVEIKATAI

Sausio 20 d. rajono savivaldybëje rengiamas pasitarimas dël Vaikø sveikatos metø. Susitikime dalyvaus rajono savivaldybës Visuomenës sveikatos biuro specialistai ir savivaldybës skyriø darbuotojai. Pasitarimo dalyviai aptars ðiø metø prioritetus, numatomas vykdyti veiklas, bûsimus projektus ir jø finansavimo galimybes.

2013 m. gruodþio 19 d. Seimas, siekdamas pagerinti vaikø sveikatos rodiklius, skatinti su sveikata susijusiø naudingø áproèiø, vertybiø ir elgesio formavimàsi, priëmë nutarimà, kuriuo 2014-uosius paskelbë Vaikø sveikatos metais.

APTARS FUNKCIJAS

Telefonu – ir asmeninë informacija apie socialiná draudimà Kokio dydþio pensija ar paðalpa bus paskirta, kada tai bus padaryta, kada ir kaip ji bus iðmokëta. Šiuos ir kitus asmeninius duomenis gyventojai nuo ðiol galës gauti paskambinæ á „Sodros“ informacijos centrà telefonu 1883.

Gripu serga maþiau

Trumpai

Nuo ðiø metø sausio 1 d., ágyvendinant Kë daini Këdaini dainiøø rajono sveikatos prieþi prieþiûûros ástaig staigøø reorganizacijà, devynios mûsø rajono ambulatorijos tapo VðÁ Këdainiø pirminës sveikatos prieþiûros centro (PSPC) struktûriniais padaliniais. Pasikeitus ðiø ástaigø statusui ið esmës jose niekas nepakito, nes medikø personalas ir darbo laikas liko tie patys, iðskyrus vienà atvejá – Gudþiûnø ambulatorijà, kurià dël pertvarkos paliko èia dirbæs gydytojas Stasys Þv ikas. Þvikas.

7

VYKS Á POSËDÁ Sausio 17 dienà Kauno regiono plëtros agentûroje ðiemet vyks pirmasis Kauno regiono savivaldybiø atstovø, paskirtø á Sveikatà stiprinanèio Kauno regiono darbo grupæ, susirinkimas. Renginyje dalyvaus Këdainiø rajono savivaldybës gydytoja Ramunë Kaboðienë ir Visuomenës sveikatos biuro direktorë D. Aviþiuvienë.

KVIEÈIA Á STOVYKLÀ Prasidëjo registracija á vienintelæ sveikatingumo ugdymo stovyklà jaunimui „Laisvës kodas – 2014“. Jau trejus metus ið eilës Alytaus rajone, Dvarèënø dvare, rengiama septyniø dienø stovykla, skirta dviejø amþiaus grupiø jaunimui – 10–13 ir 14–18 metø. Ðiemet ji vyks birþelio 30–liepos 6 d. Daugiau informacijos el. paðtu: arminas.mockevicius@gmail.com; sigita@sveikuoliai.lt arba tel. 8 656 31 211.

Padëka Nuoðirdþiai dëkoju uþ rûpestingà gydymà, prieþiûrà, slaugymà Këdainiø ligoninës Chirurginio skyriaus vedëjui V. Kasperavièiui, bendrosios praktikos slaugytojoms R. Ðliavienei, V. Balandytei ir A. Steponavièienei, Kardiologijos skyriaus vedëjai R. Miliûnienei, gydytojoms S. Gailiûnienei, I. Radavièienei ir visam aptarnaujanèiam personalui. Sveikatos, stiprybës ir sëkmës sunkiame darbe. Èeslovas MOCKUS, këdainietis Sausio 22 d. Këdainiø ðeimos klinikoje (Rasos g. 6A) Kauno medicinos universiteto klinikø gydytojas urologas med. mokslø daktaras docentas Darijus Skaudickas konsultuos pacientus ir pacientes, serganèius ðlapimo takø susirgimais, inkstø akmenlige, ðlapimo pûslës, prostatos, sëklidþiø onkologiniais susirgimais, turinèius daþnà ar skausmingà ðlapinimàsi, susilpnëjusià ðlapimo srovæ, atliks echoskopiná tyrimà, vyrus ir moteris, turinèius ðlapimo nelaikymo simptomø, esant erekcijos ir potencijos sutrikimams, ðeimas, turinèias nevaisingumo problemø. Jeigu reikalingas tolimesnis tyrimas ir gydymas, pacientai nukreipiami ir gydomi specializuotuose gydymo centruose. Iðsamesnë informacija ir iðankstinë registracija telefonais: 8 671 33 948 arba 8 685 48 050.


8

2014 m. sausio 16 d.

Iðpildë vaikø svajones Këdainiø bendruomenës socialinio centro paslaugø socialinës rizikos asmenims padalinio socialinës darbuotojos 2013 m. pirmà kartà dalyvavo projekte „V aikø „Vaikø svajonës“, kurio metu steng tasi stengtasi išpildyti kiekvieno vaiko, auganèio socialinës rizikos bei socialiniø ágûdþiø stokojanèiose ðeimose, norus ir svajones. Padedami tëveliø ir socialiniø darbuotojø vaikai svajones iðreiðkë savo pieðiniuose. Prie projekto prisidëjo daug gerø þmoniø, kurie savanoriðkai siekë iðpildyti maþøjø svajones. Vieni geradariai norëjo áteikti vaikams dovanas asmeniðkai, kiti dël didelio uþimtumo pasitelkë socialinius darbuotojus, dirbanèius su tomis ðeimomis. Keletas dovanø buvo atsiøstos paðtu. Socialiniai darbuotojai, siekdami pradþiuginti vaikus, paslaugø socialinës rizikos asmenims padalinyje surengë kalëdinæ vakaronæ, kurios metu vaikams prie Ka-

Skaitytojo nuomonë

Þmogaus gyvenimo tikslas Gerieji þmonës, pamàstykite, kaip turime gyventi gyventi,, kad vëliau nereikëtø gailëtis. Màstantis þmogus þino, jog gyvena ðalia regimo pasaulio, matomø, apèiuopiamø reiðkiniø, taèiau ðalia yra kitas – neregimas dvasinis – pasaulis, dël kurio protaujantis þmogus neabejoja, nes tai liudija gyvenimiðka patirtis. Garsiausi mokslininkai mokslininkai,, profesoriai profesoriai,, prezidentai prezidentai,, daktarai tiki tiki,, kad yra pomirtinis gyvenimas.

Maþieji dþiaugësi gavæ dovanø.

lëdø eglutës buvo iðdalintos dovanos, þaidþiami þaidimai, vaiðintasi arbata ir saldainiais. Socialiniams darbuotojams ir svajoniø ágyvendintojams didþiau-

sia padëka buvo laimingi ir besiðypsantys vaikø veidai. Rima TITIÐKË, Paslaugø socialinës rizikos asmenims padalinio socialinë darbuotoja

Pasakojo apie saugø elgesá

Mes gimstame, augame, bræstame, senstame ir mirsime. Ðiame pasaulyje þmonës naudojasi maistu, drabuþiais, maðinomis ir t. t. Tai yra apèiuopiama, matoma, suprantama. Kai kas ið ðiø reiðkiniø nepriklauso nuo þmogaus valios – nori ar nenori, vis tiek sensti ir mirsi. Visiems aiðku, kad yra psichofizinë bûtis, sudëta ið apèiuopiamo kûno ir nemirtingos sielos. Ar ne keista, kad dël mirðtamo kûno þmonës tiek daug vargsta – dirba nuo ankstaus ryto iki vakaro, ir pamirðta svarbiausià dalykà – nemirtingà sielà? Be to, þmogus, kuris nesimeldþia, negarbina Dievo ir nesilaiko jo ásakymø, Dievas baus. Pateiksiu pavyzdá – vairuotojas gerai þino keliø eismo taisykles, gerai vairuoja, bet jeigu vaþiuotø degant raudonam ðviesoforo signalui, padarytø avarijà. Kai þmogus nesilaiko Dievo ásakymø, negarbina Aukðèiausiojo, nelanko baþnyèios, padaro dvasinæ „avarijà“. Jeigu ðis asmuo staiga ar tragiðkai þûtø, jis taptø nelaimingas, nes nebus áleistas á dangaus karalystæ.

Yra gyvenime tokiø þmoniø, kurie Dievo nemyli, nes jø „Dievas“ – þemiðki turtai, malonumai, rûpesèiai. Taèiau þmogus turi gyventi ne vien þemei, bet ir dangui. Màstantis þmogus daþnai galvoja, kad jo tikroji tëvynë yra danguje, todël ðeðias dienas dirba dël kûno, o septintà paðvenèia Dievo garbei ir savo sielos iðganymui. Dievas atlieka bandymà – leidþia þmogui laisvai pasirinkti amþinà laimæ, dangø ar amþinas kanèias. Nuo Dievo bausmës þmogus nepabëgs. Ðtai kur þmonijos tragedija, vedanti ðeimas prie katastrofos, jaunimà – prie baisiø nusikaltimø, pasaulá nusëjanèiø aimanomis, kanèiomis ir krauju. Ko þmonëms labiausiai trûksta? Tikintysis atsakys – meilës Dievui ir artimui. Visi þinome, kad tautà sudaro þmonës, todël nuo kiekvieno ið mûsø priklauso Tëvynës ateitis ir þmoniø gerovë. Mes turime daryti viskà, kovoti su blogiu, nusikaltimais, nenuleisti rankø prieð neteisybæ, korupcijà, smurtà, moraliná nuosmuká. Gana dejuoti ir kitus kaltinti. Turime paklausti savæs: ar viskà padariau, kad mano aplinkoje, ðeimoje, darbovietëje þmonës taptø geresni. Kam galime, iðtieskime materialinæ pagalbos rankà, padëkime sunkiai gyvenantiems. Mes turime mylëti visus, nepriklausomai nuo to, tikintys jie ar ne, lietuviai ar kitos tautybës þmonës. Kiekvienas þmogus turi sielà, ir Kristus mirë uþ visus, kad jø sielos bûtø iðganytos. Todël melskimës vieni uþ kitus, kad visi susitiktume amþinybëje, kilkime ir kitus traukime á graþiausius dangiðkuosius namus. Aleksandras POÈIULPIS, Këdainiø Ðv. Juozapo parapijos kunigas

Mokykloms dovanojo knygø Sveèiai supaþindino vaikus su saugaus elgesio gatvëje taisyklëmis ir priminë, kad nesaugus elgesys yra pavojingas gyvybei.

Labai svarbu apsaugoti vaikus nuo nelaimingø atsitikimø gatvëse ir keliuose. TTodël odël nuo pat maþens jiems reikia aiðkinti saugaus eismo taisykliø reikðmæ, pratinti tinkamai elgtis kieme, gatvëje.

Mokykloje-darþelyje „Puriena“ vyko susitikimas su Policijos komisariato Keliø policijos poskyrio virðininku Giedriumi Èiþinausku ir Organizacinio poskyrio specialiste Auðra Pupkute. Sveèiai supaþindino vaikus su saugaus elgesio gatvëje taisyklë-

Ðtai ir pasibaigë didþiosios metø ðventës, palikdamos gerus mis ir priminë, kad nesaugus el- áspûdþius ir dovanas, o kartu su jomis ir „Knygø Kalëdø“ akcija. Ðiais metais ji buvo orientuota á miestø, miesteliø, kaimø bibliotegesys yra pavojingas gyvybei. Renginys vyko dviem eta- kas, taèiau ir mokyklø bibliotekos neliko nuoðalyje.

pais. Pirmajame pareigûnai papasakojo apie saugø elgesá gatvëje darþelio auklëtiniams, antrajame – 1–4 klasiø mokiniams. Sveèiams á pagalbà atskubëjo Iðdykëlis Mariukas (vyresnioji auklëtoja Marytë Mockienë). Vaikai dràsiai reiðkë nuomonæ apie netinkamà jo elgesá gatvëje ir pasiþadëjo niekada nesielgti taip, kaip jis. Renginio pabaigoje G. Èiþinauskas darþelinukams ir pirmokams padovanojo atðvaitus. Marytë MOCKIENË, mokyklos-darþelio „Puriena“ „Viðèiukø“ grupës vyresnioji auklëtoja ir Dalia Ona URBIENË, 4 klasës vyresnioji mokytoja

„Knygø Kalëdø“ akcijoje dalyvauti buvo pakviestos visos rajono mokyklos. Aktyviausios buvo Këdainiø ðviesioji, Josvainiø, Ðëtos, Krakiø M. Katkaus, Akademijos gimnazijos, Josvainiø gimnazijos Pernaravos skyrius, Surviliðkio V. Svirskio pagrindinë mokykla. Apie akcijà „Knygø Kalëdos“ bibliotekininkai skelbë informacijà mokyklø interneto svetainëse, mokyklø dienynuose, informavo mokyklø bendruomenës narius individuliai, stenduose, rajoninëje spaudoje, buvo organizuojami knygø pristatymai.

Pasibaigus akcijai mokyklos skaièiuoja gautas dovanas: informacines, groþines, paþintines knygas. Ðios akcijos dovanø skaièius siekia 137 egz. knygø, kuriø vertë 2 601,97 Lt. Knygas mokykloms dovanojo bendruomeniø nariai, o Ðviesiajai gimnazijai ypaè gausià paramà skyrë Kristina Èiþauskienë, Pernaravos pagrindinei mokyklai – Jadvygos Juðkytës paramos fondas. Aèiû visiems dalyvavusiems. Sandra JOCIUVIENË, Josvainiø gimnazijos bibliotekininkë, akcijos kuratorë rajono savivaldybëje


2014 m. sausio 16 d.

Kryþiaþodis „Simbolis“

(Sukryþiavo S. Aþytënas)

15

RENGINIAI DAUGIAKULTÛRIS CENTRAS Sausio 20 d. 17.30–19 val. – UAB HERADEX veiklos pristatymas maþojoje salëje. Sausio 24 d. 11 val. – Lietuvos vaikø ir moksleiviø televizijos konkurso „Dainø dainelë“ rajono turas. Sausio 26 d. 14–16 val. – meditacija pagal Sahadþa jogà. DAUGIAKULTÛRIS CENTRAS Fotografijø paroda „fotoBroma”. Tai 2013-aisiais metais vykusio pirmojo dþiazo festivalio Këdainiuose „Broma Jazz“ uþfiksuotos akimirkos (veiks iki vasario 13 d.). J. MONKUTËS-MARKS MUZIEJUS-GALERIJA (J. Basanavièiaus g. 45, tel. 57 398. Dirba: antradieniais–penktadieniais nuo 10 iki 18 val., ðeðtadieniais nuo 10 iki 15 val.) Tarptautinë kalëdinë paroda „JUODA ÐVIESA 2 – EKSPERIMENTAI“ (veiks iki vasario 15 d.). ÐV. JUOZAPO BAÞNYÈIA Sausio 17 d. 18 val. – ekumeninës pamaldos. Dalyvaus katalikø, staèiatikiø, evangelikø-reformatø ir evangelikø-liuteronø dvasininkai ir jø bendruomeniø nariai. Sausio 19 d. 12 val. – ðv. Miðios uþ Jaunimo ir Ðeimos centrø darbuotojus, Gyvojo Roþinio kalbëtojus, Ðiluvos Dievo Motinos draugijà, „Carito“ organizacijà, moteris adoruotojas ir þvakuèiø aukotojø intencijomis. Sausio 26 d. 12 val. – ðv. Miðios uþ parapijà ir þvakuèiø aukotojø intencijomis.

Padëka Nuoðirdus aèiû Dotnuvos seniûnui Vytautui Grigui ir visai seniûnijos administracijai uþ suteiktà materialinæ bei moralinæ pagalbà. Linkiu Jums stiprybës ir geros sveikatos. Valinavos kaimo gyventoja L. U. (pavardë redakcijai þinoma)

Veterinarijos vaistinë adresu: J. Basanavièiaus g. 80 (PC „Iki“).

NAUJAS DARBO LAIKAS I–V nuo 8 iki 18 val., VI–VII nuo 8 iki 14.30 val. Kvieèiame apsilankyti!

Skubiai RASTI akiniai su dëklu prie autoserviso padangø montavimo J. Basanavièiaus g. 80. Tel. 60 763 nuo 8 iki 16 val.

Vienam laimingajam, teisingai iðsprendusiam kryþiaþodá, atiteks Këdainiø senamiesèio vaistinës ásteigtas prizas – maisto papildas vitaminai „Undevit“. Laimëtojas bus iðrinktas burtø keliu. Iðsprendæ kryþiaþodá teisingà atsakymà pasakykite paskambinæ tel. 52 444. Tel.: 56 589, 60 763.

Katë aktyviausia naktá: kaip su tuo kovoti? Nemaþai kaèiø ðeimininkø skundþiasi skundþiasi,, kad jø augintinës bûna aktyviausios naktá ir daþnai neleidþia iðsimiegoti iðsimiegoti.. Katës miega maþdaug 16 valandø per parà, todël gana sunku nustatyti nustatyti,, kada jos bus aktyviausios. UAB „VetPet LT“ Jonavos veterinarijos centro veterinarijos gydytoja V. Lokianskienë pataria, kà daryti, kad katë netrukdytø Jums iðsimiegoti. Pirmiausia katë turi turëti ðiltà ir jaukø kampelá, kuriame galëtø ramiai miegoti. Geriausia, kad jis bû-

tø kuo toliau nuo Jûsø miegamojo. Pasirûpinkite, kad katë turëtø pakankamai veiklos: nupirkite jai keletà þaislø ir kas kelias dienas juos keiskite. Taip katei þaislai nepabos. Katës draskyklæ (jei katë mëgsta ant jos tupëti) pastatykite netoli lango, kad ji galëtø stebëti, kas vyksta lauke. Vakare paþaiskite su kate, tuomet ji bus pavargusi ir miegos visà naktá. Neðerkite katës anksti ryte. Vëliau ji gali áprasti ðeimininkus þadinti anksti. Taip pat galite ásigyti automatinæ ðëryklà su laikmaèiu – katë gaus maisto kiekvienà

kartà tuo paèiu metu. Jei katë naktá miaukia, galite jà apipurkðti vandeniu arba ájungti dulkiø siurblá (idealiausia, jei jis valdomas pulteliu). Katës nemëgsta bûti apipurkðtos ir paprastai bijo dulkiø siurblio, todël kelis kartus pakartojus nemalonià procedûrà, ji daugiau nebemiauks. Nekreipkite dëmesio, jei katë naktá miaukia ar praðo ëdalo. Tikimës, kad ðie patarimai Jums bus naudingi, ir katës aktyvumas nebus Jûsø nemigos prieþastimi. Paruoðë V. LOKIANSKIENË, UAB „VetPet LT“ Jonavos veterinarijos centro veterinarijos gydytoja

Kalendorius SAULË Teka 08.34 val., leidþiasi 16.24 val., dienos ilgumas 7.50 val. MËNULIS Pilnatis. Dienà: nuo –3 iki –9 oC, naktá: nuo –6 iki –11 oC, vëjas: nuo 5 iki 9 m/s.

VARDADIENIUS ÐVENÈIA Ketvirtadiená: Marcelis, Norgailas, Norgailë. Penktadiená: Antanas, Dovainis, Vilda, Leonilë.


16

2014 m. sausio 16 d.

Pristatë naujus banknotus

Iðslaptintas karalienës Viktorijos pagrobimo planas Didþiosios Britanijos policijos duomenimis, airiø nacionalistai prieð beveik 150 metø ketino pagrobti karalienæ Viktorijà. Tai suþinota ið neseniai iðslaptintø ir paskelbtø dokumentø.

1867 metais apie rengiamà pagrobimà Manèesterio policija suþinojo ið slaptøjø agentø pateiktos informacijos. Teroristai planavo pagrobti karalienæ, kai ji ilsësis savo rezidencijoje Ðkotijoje –

Balmoralo pilyje. Sàmokslininkai ketino iðkeisti monarchæ á kalinamus savo bendraþygius. Balmoralo pilies apsauga buvo sustiprinta, taèiau uþpuolimas taip ir neávyko.

Indijoje nefiksuojama poliomielito atvejø Indijoje simboliðkai minima trejø metø sukaktis nuo paskutinio masinio poliomielito uþfiksavimo. Ðalyje tai laikoma didþiuliu pasiekimu ir tikru árodymu, kad milþiniðkos investicijos á vakcinavimo programas atsiperka. Indijos sveikatos apsaugos ministras ðià Europos centrinis bankas (ECB) pristatë naujuosius 10 eurø nominalo banknotus, ant kuriø pavaizduotas Graikø mitologinës Europos portretas.

Motociklas su popieþiaus autografu

progà pavadino reikðmingu etapu. Poliomielito virusas yra ûminë virusinë infekcinë liga, galinti sukelti luoðumà arba mirtá per kelias valandas. Liga buvo fiksuojama daugiau kaip ðimte ðaliø net iki 1980 m., kasmet paralyþiuodama apie 350 tûkst. þmoniø, daugiausia vaikø.

Nors masinis skiepijimas nuo ðios ligos vykdomas daugiau kaip 25 metus, baiminamasi, kad liga gali gráþti á konfliktø draskomas teritorijas, pavyzdþiui, Sirijà ir Somalá. Dalyje Pakistano ir Afganistano vakcinavimo programos yra nutrauktos, nes islamistø kovotojai skiepus vadina Vakarø sàmokslo dalimi.

M. Kalaðnikovas paraðë atgailos laiðkà Kirilui Legendinis ginklø konstruktorius, automato AK-47 kûrëjas Michailas Kalaðnikovas, miræs praëjusiø metø gruodþio mënesá, likus pusmeèiui iki mirties paraðë Maskvos ir visos Rusijos patriarchui Kirilui atgailos laiðkà. Jame konstruktorius dalijasi

su Rusijos staèiatikiø baþnyèios vadovu dvasiniais iðgyvenimais ir abejonëmis dël savo atsakomybës uþ þmoniø, nuþudytø jo sukurtu automatu, þûtá. Rusijos staèiatikiø baþnyèios pozicija dël automato konstruktoriaus atsakomybës uþ þmoniø þûtá labai aiðki – kai gin-

klas padeda ginti Tëvynæ, Baþnyèia remia ir jo kûrëjus, ir kariðkius, kurie já naudoja. Laiðke jis taip pat kalba apie savo ðalies ir þmonijos likimà. Patriarchas, gavæs M. Kalaðnikovo laiðkà, netgi paraðë atsakymà.

Estijoje sumaþëjo suklastotø eurø banknotø

Aukcione Paryþiuje vasario 6-àjà bus parduodamas „Harley Davidson“ motociklas su popieþiaus Pranciðkaus autografu. Uþ motociklà tikimasi gauti iki 15 000 eurø. Gautas pelnas bus skirtas labdarai – organizacijos „Caritas“ prieglaudai ir sriubø virtuvei. Ðá motociklà popieþius gavo dovanø birþelá, kai „Harley Davidson“ minëjo 110 metø sukaktá. Tada jis Ðv. Petro aikðtëje Vatikane palaimino ðimtus baikeriø. Ar Katalikø baþnyèios vadovas galëjo vaþiuoti ðiuo motociklu, neþinoma, taèiau 77 metø argentinietis ant jo degalø bako suraitë savo paraðà.

Atvirukà gavo po... 44-eriø metø

Estijos teismo ekspertizës instituto duomenimis, 2013 m. Estijoje buvo aptiktos 192 suklastotos euro kupiûros – deðimtimi maþiau nei 2012 m.

Daþniausiai klastojamos 50, 100 ir 20 eurø kupiûros. Europos centrinio banko (ECB) duomenimis, antràjá 2013 m. pusmetá ið apyvartos buvo iðim-

Apstulbino indus

JAV pirmoji dama minës 50-etá

ti 353 tûkst. suklastoti euro banknotai. Tai yra 11,4 proc. daugiau nei pirmàjá 2013 m. pusmetá. Ðiuo metu apyvartoje cirkuliuoja apie 15 mlrd. euro kupiûrø.

Lëktuvneðis „Vikramaditya“ su 180 jûreiviø atplaukë á Karvarà ið Severodvinsko sausio 8àjà. Pasak Indijos miesto gyventojø Rusijos pilieèiai nederamai elgësi. Incidentai, sukëlæ indø nepasitenkinimà, ávyko ðeðtadiená. Tà dienà grupë Rusijos pilieèiø patraukë á Karvarà apsipirkti. Pasak maèiusiøjø, vaikðèiodami po miestà, rusø jûreiviai gërë alkoholinius gërimus. Rusijos pilieèiai nederamai elgësi ir Karvaro paplûdimyje, kur jie nusprendë iðsimaudyti nuogi. Rusø elgesys sudarë nepatogumø vietos gyventojams, ypaè moterims. „Eltos“ ir „Rinkos aikðtës“ inf.

1969-aisiais ið Vokietijos Demokratinës Respublikos (VDR) á Sarbriukenà vakarinëje Vokietijoje iðsiøstas atvirukas tikslà pasiekë tik praëjus 44 metams.

Asmeniniai skelbimai –

Josvainiø g. 41, Këdainiai

Redakcijos tel. 8 605 19 294 (T ELE2) (TELE2) El. paðtas redakcija@rinkosaikste.lt Spausdino

UAB „Rinkos aikðtë“ spaustuvë

tel. 60 763 El. paðtas skelbimai@rinkosaikste.lt

Direktorë-vyr. redaktorë Vitalija Surgautienë tel./faks. 52 444 www.rinkosaikste.lt

JAV pirmoji dama M. Obama sausio 17-àjà minës 50 metø sukaktá. KORESPONDENT AI KORESPONDENTA

Neringa Jasutë Lina Fiodorova Giedrûna Girdenytë

Auðra Malinauskienë Jovita Þebrauskaitë

Tel. 56 51 5111

Tel. 57 771

Stilius, korektûra – Inga Valiukevièienë Rankraðèiai negràþinami. Redakcijos ir straipsniø autoriø nuomonës gali nesutapti

Reklamos vadybininkas – tel. 56 589, el. paðtas reklama@rinkosaikste.lt

Laikraðtis „Rinkos aikðtë“ yra Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Steigimo liudijimo nr nr.. 573 Indeksas 67420 ISSN 1648-0376 4 sp. l. Uþs. Nr Nr.. 28 Tiraþas 6 015 egz.


2014 m. sausio 16 d.

16


2014 m. sausio 16 d.


2014 m. sausio 16 d.


2014 m. sausio 16 d.


2014 m. sausio 16 d.


2014 m. sausio 16 d.


2014 01 16