Page 1

Rinkosaikðtë 2013 m. rugsëjo 19 d.

18-ieji leidimo metai

2013 m. rugsëjo 19 d. Ketvirtadienis

Këdainiø rajono laikraðtis

Kaina 1,20 Lt

Nr. 105 (2 618)

Po tikro gaisro laukë eismo ávykio imitacija

Rugsëjo 19 d. 13 val. atidaroma nauja gëliø parduotuvë

„Gëliø pasaulis“ (J. Basanavièiaus g. 31)

Gausus gëliø pasirinkimas maþiausiomis kainomis! Darbo laikas: I–VI – nuo 7.30 iki 19.30 val. VII – nuo 9 iki 18 val.

Parduotuviø tinklas

ATVEÞA Á NAMUS, BIURUS: Ið lengvojo automobilio, tariamai atsitrenkusio á pakelës medá, ugniagesiai gelbëtojai turëjo iðlaisvinti du manekenus, kuriø vienas buvo prie vairo, o kitas – keleivio këdëje.

Jovita ÞEBRAUSKAITË

Pirmadienio rytà vienoje ið V asariðkëse esanèiø sodø bendrijø degë vasarnamis, o popiete ugniagesiai gelbëtojai lëkë á Vasariðkëse Keleriðkius, kur jø laukë gelbëjimo darbai po eismo ávykio. Ðie du ávykiai skyrësi ne tik savo pobûdþiu, bet ir esme: gaisras buvo tikras, o eismo ávykis – imituotas. /Nukelta á 3 psl./

maisto produktus, buities, higienos prekes. Ávairø greità maistà: kebabus (7 Lt), kavà „Lavaza“ (3,5 Lt uþ puodelá). Dienos pietûs – nuo 7 Lt. Darbo laikas: I–VII nuo 11 iki 19 val. Telefonas uþsakymams 8 685 63 266.

Prenumerata 2014-iesiems metams Áþengdamas á dvideðimtuosius leidimo metus didþiausias Këdainiø rajono laikraðtis „Rinkos aikðtë“ iðtikimus savo skaitytojus kvieèia dalyvauti þaidime „Viskas Jûsø ðeimai“, kurio laimëtojams bus skirti vertingi redakcijos prizai. Kiekvienas 100-asis prenumeratorius, metams uþsiprenumeravæs „Rinkos aikðtës“ laikraðtá, laimës vilnonæ antklodæ „Woolmark“, o kiekvienam 200-ajam pusmeèio prenumeratoriui dovanosime patalynës komplektà.

Lietuvos paðto skyriuose 1 mën.

12,26 Lt

6 mën.

3 mën.

73,54 Lt

36,77 Lt

12 mën.

147,07 Lt

Pensininkams ir neágaliesiems:

11,23 Lt

67,40 Lt

33,70 Lt

134,81 Lt

„Rinkos aikðtës“ platinimo tarnybose 1 mën.

11,99 Lt

3 mën.

35,97 Lt

6 mën.

71,94 Lt

12 mën.

143,88 Lt

Pensininkams ir neágaliesiems:

10,99 Lt

32,97 Lt

65,94 Lt

131,88 Lt

DIENOS PIETÛS – 10 Lt! Darbo dienomis nuo 10 iki 15 val. – atveþimas nemokamas! Tel. 8 630 08 600.

Ðventiniai patiekalai – á Jûsø pobûvio vietà! Atveðime maistà á Jûsø ðventës vietà – namus, biurus, pobûviø sales, kaimo turizmo sodybas ar tiesiog á gamtà. Dekoruosime stalus, aptarnausime. Yra galimybë pasiimti patiems. Suderinsime kainà pagal Jûsø finansines galimybes. Tel. 8 630 01 106, www.svenciucentras.lt.


2

2013 m. rugsëjo 19 d.

Kronika NEDARBAS DIDËJA Rugsëjo 1 dienà nedarbas Këdainiø rajone siekë 8 procentus. Tai yra 0,5 proc. daugiau negu prieð mënesá. Lietuvoje darbo neturi 10,4 proc. darbingo amþiaus þmoniø. Rugpjûtá Kauno teritorinës darbo birþos Këdainiø skyriuje uþregistruota 440 bedarbiø, mënesio pabaigoje ið viso buvo 2 466 bedarbiai. Per mënesá uþregistruota 216 laisvø darbo vietø, ádarbinti 199 þmonës.

ARIMO KONKURSAS Këdainiø kraðto ûkininkai galës dalyvauti rudeninio arimo konkurse, kurá rengia Lietuvos þemës ûkio konsultavimo tarnyba (LÞÛKT) kartu su rajono savivaldybe, Ûkininkø sàjunga ir kitais partneriais. Pageidaujantys dalyvauti konkurse artojai iki spalio 14 dienos apie tai turëtø praneðti LÞÛKT rajono biurui. Arimo kokybæ vertins komisija, konkurso nugalëtojai bus paskatinti uþ profesionaliai atliktà darbà.

PARAMA STOGAMS KEISTI Kaimo gyventojai, norintys pasikeiti asbesto stogus, bet nespëjæ pateikti paraiðkø Europos Sàjungos paramai gauti, tai galës padaryti per papildomà paraiðkø surinkimà, kuris vyks nuo rugsëjo 30 iki lapkrièio 15 dienos.

PRIPAÞINO GERIAUSIU Ðalies Kultûros ministerija tarptautiná projektà „Tarptautinis kunigaikðèiø Radvilø kelias“, inicijuotà Këdainiø kraðto muziejaus, pripaþino vienu ið geriausiø ir skyrë jam maksimalià 50 tûkstanèiø litø sumà. Ðiame projekte dalyvaus Lietuva, Baltarusija ir Lenkija. Lietuvai projekte, be Këdainiø kraðto muziejaus, atstovaus ir Lietuvos dailës muziejaus Radvilø rûmai, Birþø kraðto muziejus „Sëla“, Asvejos regioninio parko direkcija Dubingiuose ir kt., Lenkijai – Pietø Palenkës muziejus Biala Podlaske ir Tykocino pilis, o Baltarusijai – Minsko nacionalinis istorijos muziejus. Kultûros ministerija sulaukë 34 paraiðkø, kuriose skatinamas kultûrinis turizmas ir kultûros keliai, ið jø buvo atrinkti devyni, taèiau tik du projektai gavo maksimalø finansavimà.

Cukriniai runkeliai jau keliauja á fabrikà Irma BAJORÛNË

Ðià savaitæ akcinë bendrovë „Nordic Sugar Këdainiai“ pradëjo cukriniø runkeliø perdirbimà. Pirmuosius nukastus runkelius augintojai á fabrikà atveþë pirmadiená. Pasak AB „Nordic Sugar Këdainiai“ þemës ûkio direktoriaus Sauliaus Mozerio, pirmàjà savaitæ per dienà atveþama ir perdirbama apie 5 tûkstanèius tonø runkeliø, o savaitës pabaigoje naðumas pasieks 6 tûkstanèius tonø per dienà. Pradedant didájá darbymetá, truksiantá apie keturis mënesius, á darbà cukraus fabrike priimta apie ðimtas sezoniniø darbininkø. Saulëta vasara leido runkeliams sukaupti ðaknyse daug cukraus: jau pirmosiomis dienomis atveþtø runkeliø cukringumas siekia 17,5 procentø – net 1,5 proc. virðija baziná. Rudenëjant runkeliai kaupia cukrø, tad cukringumas dar didës. Ankstesniais metais pirmosiomis dienomis cukringumas

Këdainiø kraðto ûkiuose prasidëjo cukriniø rinkeliø nuëmimas.

daþniausiai nesiekdavo bazinio. Runkelius ið laukø atveþantys ûkininkai naudojasi moderniomis technologijomis: naujai ádiegta áranga leidþia atlikti formalumus vairuotojui neiðlipant ið kabinos. Augintojai informacinëje sistemoje gali stebëti visus duome-

Neágaliøjø draugijos taryba

Juos gali pakoreguoti itin aukðtas runkeliø cukringumas. „Planuojame, kad mûsø skaièiuojamas rodiklis – kiek tonø cukraus uþauginta hektare – gali bûti didesnis uþ ankstesniø metø, net jei runkeliø masë bus maþesnë“, – patvirtino S. Mozeris.

Maþesnës kainos sugràþino kaimo pirkëjus Irma BAJORÛNË

Trijø asmenø ðeimà kasdien maitinanti, o savaitgalá parvaþiuojanèio studento sulaukianti Hana prisipaþino, kad kartà per savaitæ iðsiruoðia á Këdainius maisto, kitø bûtiniausiø prekiø nupirkti savo ðeimai ir mamai. Bet ir ji neapsieina be vietos parduotuvës. Hana pastebëjo, kad kai kurios prekës Kapliø „Agurkëlio“ parduotuvëje netgi pigesnës negu Këdainiuose.

Vos porà savaièiø Kapliuose veikianti uþdarosios akcinës bendrovës „Sibena“ parduotuvë „Agurkëlis“ nebûna tuðèia. V ieni Vieni þmonës kaimo vidury esanèion parduotuvën uþsuka pritrûkæ duonos ar kitos bûtinos prekës, kiti pra veria alaus ðaldytuv praveria ðaldytuvoo duris duris,, tretiems maga tiesiog pasikalbëti – kur daugiau sutiksi kaimynus, iðgirsi naujienas, jei ne parduotuvëje. Patenkintos ir pardavëjos Rasa Èiplienë bei Lina Telvoðevièienë, vikriai besisukiojanèios tarp prekiø ðaldytuvø ir vitrinø. Jau greitai planuojama pastatyti „Perlo“ terminalà, kuris teiks daugiau paslaugø. „Agurkëlio“ parduotuvë Kapliuose dirba kiekvienà dienà nuo 8 iki 20 valandos.

Pirkëjai gerai vertina

Kapliø „Agurkëlio“ parduotuvës pardavëja R. Èiplienë aptarnauja savo /Nuotr. R. Kazakevièiaus/ kaimo þmones.

Nebereikia toli vaþiuoti Visà vasarà Kapliuose parduotuvës nebuvo, mat geguþæ uþdaryta tose paèiose patalpose vei-

Neágaliøjø draugijos nariø dëmesiui! Këdainiø rajono neágaliøjø draugija rugsëjo 30 d. organizuoja 5 dienø poilsá AB „Lifosa“ poilsio namuose Molëtuose. Norintieji vyksta savo transportu. Iðvykimas rugsëjo 30 d. Kreiptis: Radvilø g. 25, Këdainiai, tel. 60 118.

nis, lyginti juos su savo ankstesniø metø duomenimis ir visø augintojø apibendrintais. Ðiemet Këdainiø cukraus fabrikas planuoja pagaminti 95– 100 tûkstanèiø tonø baltojo cukraus. Planai yra apie 10 tûkstanèiø tonø maþesni negu pernai.

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Parduotuvë „Agurkëlis“ pirkëjø vertinama uþ gausø asortimentà ir nedideles kainas.

kusi kitos ámonës parduotuvë. „Tada tik atvaþiuojanèioje parduotuvëje bûtiniausiø prekiø nusipirkti galëjome arba á Ðëtà, Aristavà vaþiuoti turëjom, labai vargom, – pasiguodë grietinës ir duonos nusipirkti atëjusi Vanda. – Tikiuosi, kad dabar ilgam gerà parduotuvæ turësim. Ir pardavëjos malonios, pasako, kokios tà dienà geresnës prekës, kà pigiau galima nusipirkti. Labai svarbi vieta kaimui yra parduotuvë. Aèiû tiems, kas nutarë Kapliuose jà atidaryti“. Automobilius turintiems, á darbà Këdainiuose ar Ðëtoje vaþiuojantiems kapliðkiams paprasèiau, jie perka didesnëse parduotuvëse. Bet ne viskà gali apgalvoti, namuose gaminant pietus, þiûrëk, ir pritrûksta kokio produkto…

„Dabar prekës beveik 40 procentø pigesnës negu buvo anksèiau veikusioje parduotuvëje, þmonës patenkinti tuo, – patvirtino pardavëja R. Èiplienë. – Ankstesnis savininkas sakydavo, kad nëra konkurencijos, tad þmonës pirks ir uþ didesnæ kainà. Bet nepirko, vaþiuodavo á Këdainius ar mobilioje parduotuvëje apsipirkdavo.“ Pardavëjø teigimu, kapliðkiai perka bûtiniausias maisto prekes, ieðko pigesniø. O populiariausia prekë, kaip ir daugelyje kaimo parduotuviø – alus. Pirkëjai vertina „Krekenavos“ mësos gaminius, didelá Këdainiø konservø fabriko gaminiø asortimentà. UAB „Sibena“, valdanti dvylika parduotuviø „Agurkëlis“ Këdainiø mieste ir rajone, kiekvienà mënesá iðleidþia reklaminá leidinukà, kuris nurodo, kokios prekës tà mënesá pigesnës, su kokiomis naujienomis siûloma pirkëjams susipaþinti.


2013 m. rugsëjo 19 d.

3

Rastø ir policijai perduotø daiktø daugëja Jaunas këdainietis, prie prekyvietës radæs pamestà kaunieèio piniginæ, praneðë apie tai Këdainiø policijai policijai.. Pareigûnai dþiaugiasi dþiaugiasi,, kad sàþiningi Këdainiø kraðto gyventojø poelgiai – ne retenybë. Komisariato paðto dëþutëje rado korteles Policijos komisariato Organizacinio poskyrio specialistë Auðra Pupkutë sako, kad pastaruoju metu rajono gyventojai vis daþniau á komisariatà pristato rastus svetimus daiktus ir praðo gràþinti juos savininkams. „Jau ne kartà praðëme atsiliepti dël rastø dviraèiø, gesintuvø, benzininio pjûklo. Tø daiktø savininkai buvo neaiðkûs, todël jø

ieðkojome per þiniasklaidà“, – teigia komisariato atstovë. A. Pupkutë pasakoja, kad po Këdainiuose vykusios Ledø ðventës Policijos komisariato paðto dëþutëje atsirado vieno þmogaus bankø ir nuolaidø kortelës. Kadangi ant jø buvo paraðyti savininko duomenys, buvo ámanoma korteles skubiai jam gràþinti.

Artimieji stebëjosi sàþiningumu „Kaþkas, radæs korteles, ne

tik nepasinaudojo jomis ar paprasèiausiai nesumindë, nepaliko jø gulëti, bet ir nepatingëjo atvykti á komisariatà“, – tokio sàmoningumo ir sàþiningumo nudþiuginta teigia A. Pupkutë. Ji taip pat perpasakoja minëtojo piniginæ pametusio kaunieèio artimøjø dþiugesá ir nuostabà – atsiimdami piniginæ, kurioje buvo ne tik moksleivio paþymëjimas ir nuolaidø bei banko kortelës, bet ir nepaliesti pinigai, kaunieèiai stebëjosi, kokie sàþiningi þmonës gyvena Këdainiuose. Pareigûnë savo ir kolegø vardu dëkoja sàþiningiems þmonëms, o kitiems siûlo pasimokyti ið graþaus jø pavyzdþio. „Rinkos aikðtës“ inf.

S. Dariaus ir S. Girëno g. 50A, PC MAXIMA, Këdainiai. Darbo laikas: I–V nuo 9 iki 18 val., VI – nuo 9 iki 16 val., VII – nuo 10 iki 15 val. Tel. 8 655 18 524.

Po tikro gaisro laukë eismo ávykio imitacija /Atkelta ið 1 psl./

galima daryti kitaip, ko nereikëtø kartoti realiuose gelbëjimo darbuose. „Nors áranga mûsø ir nenuvylë, bet pratybose iðaiðkëjo, kad vienà ið árankiø reikia remontuoti. Geriausia, kai tokie dalykai iðaiðkëja mokantis, o ne dirbant“, – pastebi V. Stogevièius.

Soduose degë vasarnamis Vilainiø seniûnijos Vasariðkiø kaime esanèioje sodø bendrijoje „Nevëþis“ gaisras pastebëtas apie pusæ devyniø ryto – Rûtø gatvëje degë mûrinis vieno aukðto pastatas su priestatu. Kai ugniagesiai gelbëtojai nuskubëjo jo gesinti, pastatas jau liepsnojo. Ugnis sunaikino bitumine danga dengtus pastato ir priestato stogus, iðdegino didelæ dalá namo medinës perdangos. Tai, kas vyko Vasariðkëse, buvo tikra, o ðtai apie 14 valandà á Këdainiø seniûnijos Keleriðkiø kaimà du rajono Prieðgaisrinës gelbëjimo tarnybos skyriai ir rajono savivaldybës Prieðgaisrinës tarnybos Josvainiø ugniagesiø komanda atvaþiavo lavinti ágûdþius pratybose.

Áranga ðiek tiek kitokia Prieðgaisrinës gelbëjimo tarnybos virðininkas Virginijus Stogevièius sako, kad jo vadovaujama tarnyba prieð keletà savaièiø ið Kauno apskrities prieðgaisrinës gelbëjimo valdybos gavo naudotà, deðimties metø senumo, gelbëjimo árangà, kuri nuo turimos ðiek tiek skiriasi.

Þmonës buvo susirûpinæ Pratyboms, kuriose iðmëginta neseniai gauta gelbëjimo áranga, buvo pasirinktas Keleriðkiø kaimo pakraðtys. /Prieðgaisrinës gelbëjimo tarnybos nuotr./

„Jos ir modelis kitas, ir árankiø masë, ir panaudojimo galimybës kiek kitokios, taigi tenka lavinti ágûdþius dirbant su áranga, su kuria mûsø ugniagesiai gelbëtojai dar nëra dirbæ“, – teigia tarnybos vadovas.

„Audi“ – prie pakelës medþio Nors skirtumai tarp turimos ir naujai gautos árangos nëra dideli, taèiau V. Stogevièius ásitikinæs, kad ugniagesiai gelbëtojai turi bûti kuo geriau susipaþinæ su

Nerimauja nesulaukdami þiniø ið sûnaus ir brolio Antradiená á policijà kreipësi këdainietë, kuri papraðë pareigûnø padëti rasti uþsienyje uþdarbiaujantá jos sûnø. Këdainietë teigia, kad 1986 metais gimæs jos sûnus Arûnas Makelis maþdaug prieð trejus metus iðvyko á Didþiàjà Britanijà uþdarbiauti, taèiau ðiemet vasarà ryðys su juo nutrûko. Nuo rugpjûèio 8-osios motina nesulaukia ið sûnaus jokios informacijos, laiko já dingusiu be þinios. Ðá mënesá tai – jau antra to-

visomis árangos galimybëmis bei specifika, nes tai irgi lemia gelbëjimo darbø sëkmæ. Pirmadiená Keleriðkiø kaimo pakraðtyje ir buvo surengtos pratybos, kurios truko pusantros valandos ir kuriose buvo imituotas eismo ávykis. Ið bendrovës, kuri ardo naudotus automobilius, buvo pasiskolintas automobilis „Audi 100“, jis priblokðtas prie pakelës medþio, o ugniagesiai gelbëtojai turëjo iðlaisvinti deformuoto automobilio viduje uþspaustus du manekenus –

Vienà áranká reikia taisyti Vadovaujami pirmos pamainos vado Arûno Daukðos, pratybose dalyvavo du ðios pamainos skyriai ir Josvainiø ugniagesiø komanda, ið viso – devyni þmonës. Pratybas stebëjo V. Stogevièius, jo pavaduotojas Rolandas Strankauskas ir rajono savivaldybës Prieðgaisrinës tarnybos vadovas Andrius Miliauskas. Jie vëliau aptarë, kaip viskas vyko, kà buvo

Daiktai – sukèiui Patëvis nuolat muða podukrà

Këdainietë, per skelbimà susipaþinusi su vyriðkiu, buvo jo apgauta kio pobûdþio paieðka. Rugsëjo 10- ir patyrë nemenkà nuostolá.

àjà dël savo brolio Ðarûno Dulaièio, gimusio 1985 metais ir dingusio Anglijoje, á policijà kreipësi Pernaravos seniûnijos Jakðiø kaime gyvenantis vyriðkis. Visø, kà nors þinanèiø apie minëtø dingusiøjø buvimo vietà ar turinèiø apie juos kitokios vertingos informacijos, praðoma kreiptis á Policijos komisariato Kriminalinës policijos skyriaus tyrëjà Aurimà Marmà (Këdainiai, A. Mickevièiaus g. 25, 107 kab.).

vairuotojà ir keleivá.

Jis sako, kad keleriðkieèiai buvo susirûpinæ, kas per bëda atsitikusi jø paðonëje, ir ne vienas sunerimæs domëjosi tariama nelaime, kurios vietoje buvo tiek sujudimo ir tiek gaisriniø automobiliø. Beje, pratybose dalyvavusiai Josvainiø ugniagesiø komandai neteko iðmëginti gelbëjimo árangos, nes su ja dirba tik Prieðgaisrinës gelbëjimo tarnybos pareigûnai, taèiau ðios tarnybos vadovas pabrëþia, kad savivaldybës ugniagesiø komandos á gelbëjimo darbus irgi kvieèiamos, o jø atliekamas vaidmuo irgi svarbus. Ðiø komandø ugniagesiai bûna pasiruoðæ gesinti gaisrà, kuriam kilti tokiose situacijose – reali grësmë, taip pat blokuoja kelius, kad neatidûs vairuotojai ar smalsuoliai netrukdytø gelbëjimo darbø ir nesukeltø naujø ávykiø.

1959 metais gimusi V. M. V. policijai praneðë, kad rugpjûèio mënesá jà apgavo sukèius, su kuriuo susipaþino per skelbimà ir kuris ið jos iðviliojo pinigø, navigacinæ sistemà, taip pat mobiliojo ryðio telefonà. Minëtus daiktus këdainietë sukèiui iðsiuntë marðrutiniu autobusu, vaþiavusiu á Kaunà. Moteriai padarytas 4 tûkst. 458 litø nuostolis.

Dotnuvoje gyvenantis vyriðkis ddvi vi dienas ið eilës „auklëjo“ savo podukrà, tad jai teko kreiptis á policijà. Ketvirtadienio vakare, apie 17 val. 30 min., dotnuviðkis G. G., gimæs

1966 metais, sumuðë savo podukrà, gimusià 1993 metais, o kità dienà tokiu pat laiku pakartojo tà patá. Grieþtø santykiø ðeimoje ir „kietos rankos“ ðalininkas atsidûrë areðtinëje, dël jo elgesio su ðeimos nariais pradëtas ikiteisminis tyrimas.

Kam vagiui – taksi plafonai? Keistoka vagystë pirmadienio naktá ávykdyta Këdainiø miesto Ðëtos gatvëje. Rytà pastebëta, kad nuo vienos bendrovës trijø automobiliø

pavogti taksi plafonai – ant taksi automobiliø stogø tvirtinami specialûs þenklai su uþraðais. Bendrovei padarytas 300 litø nuostolis. „Rinkos aikðtës“ inf.


4

2013 m. rugsëjo 19 d.

Sumaiðtis dël mokiniø sveikatos paþymø: galioja abi Taip pat leis kontroliuoti, kad vaikas reguliariai ir pagal poreiká papildomai lankytøsi pas gydytojà odontologà.

Auðra MALINAUSKIENË

Rugsëjo mënesá dalis rajono mokiniø tëvø á ðeimos gydytojus ir pediatrus kreipësi dël to, kad ugdymo ástaigos ið tëvø, pristaèiusiø seno pavyzdþio sveikatos paþymas, reikalavo atneðti dar ir papildomas paþymas ið odontologø. TTokia okia situacija sukëlë sumaiðties ir tëvams, ir gydymo ástaigoms.

Nereikia atneðti

Ávedë pakeitimus Rajono savivaldybës Visuomenës sveikatos biuro vaikø ir jaunimo sveikatos prieþiûros specialistës Aidos Butkienës teigimu, ðis nesusipratimas kilo dël to, kad nebuvo ásigilinta á naujàjá Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 metø geguþës 16 dienos ásakymà Nr. V-507 „Dël Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodþio 24 d. ásakymo Nr. V-951 „Dël statistinës apskaitos formos Nr. 027-1/A „Vaiko sveikatos paþymëjimas“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Þin., 2013, Nr. 52-2611). „Tai reiðkia, jog á naujos formos mokinio sveikatos paþymëjimà átraukta informacija apie vaikø dantø ir þandikauliø bûklæ. Kad vaikui bûtø tinkamai ávertinta svei-

/Nuotr. ið rajono savivaldybës Visuomenës sveikatos biuro archyvo/

Visuomenës sveikatos biuro specialistø teigimu, labai svarbu nuolat stebëti vaikø burnos sveikatà ir rûpintis dantukø prieþiûra.

katos bûklë, jis turi apsilankyti ne tik pas ðeimos gydytojà ar vaikø ligø gydytojà, bet ir pas odontologà“, – paaiðkino A. Butkienë.

Pasiraðo du gydytojai Bendrojo ugdymo, ikimokyklinio ir prieðmokyklinio ugdymo ástaigas lankantys vaikai iki rugsëjo 15 dienos turëjo profilaktiðkai pasitikrinti savo sveikatà ir visuomenës sveikatos prieþiûros specialistui, dirbanèiam vaiko lankomoje ugdymo ástaigoje, pateikti vai-

ko sveikatos paþymëjimà (forma Nr. 027-1/a;). Pagal naujàjá sveikatos apsaugos ministro ásakymà ðià paþymà turi uþpildyti ir pasiraðyti ðeimos arba vaikø ligø gydytojas ir odontologas, kuris á formà turi áraðyti dantø ir þandikauliø bûklës ávertinimà. Ðie duomenys leis ávertinti vaiko dantø prieþiûros kokybæ ir stebëti dantø ëduonies, plombø, iðkritusiø (ar iðrautø) dantø skaièiaus dinamikà per keletà metø.

„Iki ðiø metø geguþës 21 dienos galiojo seno pavyzdþio mokiniø sveikatos paþymos, o nuo geguþës 21-osios pradëtos iðduoti naujos. Visus ðiuos einamuosius mokslo metus ugdymo ástaigos privalo priimti iki geguþës 21 dienos pristatytas seno pavyzdþio mokiniø sveikatos paþymas. Pristaèius seno pavyzdþio paþymëjimà (iðraðytà iki geguþës 21 dienos), tëvams á ugdymo ástaigà nereikia papildomai atneðti dar ir odontologo patikros áraðo. Duomenys apie vaiko dantø bûklæ yra vaiko sveikatos raidos istorijoje (ambulatorinëje kortelëje)“, – sakë A. Butkienë.

Svarbu stebëti bûklæ Visuomenës sveikatos biuro vaikø ir jaunimo sveikatos prieþiûros specialistës A. Butkienës teigimu, svarbu nuolat stebëti vaikø burnos sveikatà. „Tyrimais iðaiðkinta, kad Lietuvoje daugiau kaip 90 procentø ðeðiameèiø vaikø dantø jau paþeisti ëduonies. Dar blogesni vyresniø vaikø dantys: ëduonis paþeidæs 69–98 proc. dvylikameèiø, 84–100 proc. penkiolikmeèiø dantø. Vaikø dantø ëduonis tam-

pa vis aðtresnë problema, tam uþkirsti kelià gali padëti dantukø silantavimas. Ðvedijos mokslininkai nustatë, kad vaikams laiku padengus dantis silantais, net ir praëjus 8 metams, dantø ëduonies atsiradimo galimybë sumaþëja 80–90 proc.“, – kalbëjo A. Butkienë.

Vykdoma programa Paðnekovës teigimu, ásidëmëtina, kad vaikø krûminiø dantø dengimo silantais programoje numatytas paslaugas 6–14 metø vaikams teikia sveikatos prieþiûros ástaigos, sudariusios sutartis su teritorinëmis ligoniø kasomis. „Silantai – tai dantø ëduonies (karieso) profilaktikai skirtos medþiagos, neleidþianèios bakterijoms ir angliavandeniams patekti á dantø vageles bei ádubas ir taip jas apsauganèios nuo dantø ëduonies. Beje, silantais dengiami tik nesugedæ nuolatiniai dantys, o padengti dantys tikrinami po trijø mënesiø, vëliau – kiekvieno profilaktinio tikrinimosi metu. Jei silantas iðkrenta, krûminiø dantø dengimo silantinëmis medþiagomis procedûra kartojama. Visos ðios paslaugos programoje dalyvaujantiems vaikams teikiamos nemokamai, tai yra, odontologijos ástaigoms uþ jas sumoka ligoniø kasos“, – pasakojo A. Butkienë.

Kokios ligos gali uþklupti á mokyklas susirinkusius moksleivius? Daugiametë statistika rodo, kad rajono mokiniams rudená daþniausiai yra diagnozuojamos ûminës virðutiniø kvëpavimo takø infekcijos ir nieþai nieþai.. Vidutiniðkai rugsëjo–lapkrièio mënesiais ûmiomis kvëpavimo takø infekcijomis (ÛVKTI) rajone suserga apie 1 500 mokyklas lankanèiø vaikø. Perðalimo ligos pasireiðkia virðutiniø kvëpavimo takø uþdegimu, kurá sukelia virusai. Ðios infekcijos plinta per orà. Ligoniui kosint ar èiaudint, ligø sukëlëjai su iðkvepiamu oru ir seilëmis patenka á aplinkà ir nusëda ant buities apyvokos daiktø. Uþsikreèiama per orà bei palietus uþterðtus objektus rankomis, kai jø nenusiplovus, uþkratas uþneðamas á sveikà organizmà.

Kaip atpaþinti? Liga prasideda palaipsniui. Ið pradþiø atsiranda skausmas galvoje, juosmens srityje, o temperatûra pakyla vëliau ir neþymiai, ne daugiau kaip iki 38,5o C. Bendra savijauta – patenkinama. Daþniausiai bûna uþgulta nosis ir sloga, skauda gerklæ, èiaudima. Ligai prasidëjus pasireiðkia sausas kosulys.

Kaip apsisaugoti? • Labai svarbu dëvëti tinka-

mà aprangà ir avalynæ. Greièiau susergama suðlapus ar suðalus kojas. Jei apsirengiama per ðiltai, tuomet suprakaituojama ir net menkiausias vëjelis gali sukelti perðalimo simptomus. • Reikia daþnai plauti rankas su muilu ir vandeniu, po to jas nusausinti. Neplautomis rankomis neliesti akiø, nosies ir burnos srities. • Gerai vëdinti patalpas, jas valyti drëgnuoju bûdu. • Vengti sàlyèio su serganèiais þmonëmis ir stengtis iðlaikyti ne maþesná kaip vieno metro atstumà kontaktuojant su asmenimis, kuriems pasireiðkia ÛVKTI simptomai. • Kosint ar èiaudint uþsidengti nosá ir burnà (geriau vienkartine nosinaite), o panaudotas iðmesti á ðiukðliadëþæ ir nusiplauti rankas. Kita daþnai tarp mokiniø pasitaikanti liga yra nieþai. Pernai mokiniams diagnozuoti nieþai sudarë 55 proc. visø susirgimø nieþais atvejø Këdainiø rajone. Daþniausiai susirgimai registruojami kaimo mokyklose. Nieþai yra odos liga, kurià sukelia smulkios nieþinës erkës. Nieþais gali uþsikrësti kiekvienas. Uþsikreèia þmogus nuo þmogaus glaudaus kontakto metu bei naudojantis serganèiojo asmeninëmis kûno prieþiûros priemonëmis. Tad uþsikrëtimui nieþais turi átakos bui-

tinës sàlygos ir gyvenimo bûdas.

Kaip atpaþinti nieþus? Ligai bûdingas intensyvus nieþëjimas ypaè sustiprëjantis naktá – atsigulus ir suðilus. Daþniausiai nieþiniø erkiø paþeidþiamos vietos – tarpupirðèiai, ðoniniai pirðtø, lenkiamieji rieðø, tiesiamieji alkûniø pavirðiai, paþastys, mentës juosmuo, pilvo sritis, sëdmenys, krûtys, vyrams – genitalijos, ðlaunys, padai. Nugaroje bërimø randama retai, o galvos odoje paþeidimø randama tik pas maþus vaikus. Pagrindinis bërimo elementas – nedidelë, paraudusi 2–3 mm skersmens pûslelë, daþnai su nukasymo þymëmis, padengta kraujingu ðaðeliu. Panaðûs simptomai pasireiðkia ir kitiems ðeimos nariams ar artimai kontaktavusiems asmenims (mokykloje, bendrabutyje). Asmenys, kurie niekada nebuvo uþsikrëtæ nieþais, pirmuosius simptomus pastebi praëjus 4–6 savaitëms po uþsikrëtimo. Pakartotinai nieþais uþsikrëtusiems asmenims nieþø simptomai pasireiðkia jau 1–7 d. po uþsikrëtimo.

Nieþø profilaktinës priemonës Pagrindinë profilaktikos priemonë yra laiku pastebëta liga ir visø ligoniø gydymas vienu metu. Tad pastebëjus pirmuosius

ligos poþymius, bûtina nedelsiant kreiptis á gydytojà. Pasitikrinti, ar neserga nieþais, turëtø ir serganèiojo ðeimos ar kolektyvo nariai. Sergantis asmuo gali platinti nieþines erkes nuo uþsikrëtimo momento iki sëkmingo gydymosi pabaigos. Todël pats susirgusysis turi vengti artimo sàlyèio su sveikaisiais 24 val. po vaistø panaudojimo. Namuose jis turi turëti asmeniná rankðluostá, patalynæ ir miegoti atskiroje lovoje. Patalpose, kuriose yra ligonis, kasdien atliekamas drëgnas valymas, naudojant 1–2 proc. sodos tirpalà, dezinfekuojami serganèiojo rûbai, patalynë, asmeniniai daiktai. Drabuþiai, lovos skalbiniai, kurie buvo naudoti 4 dienas prieð gydymà, skalbiami karðtu

vandeniu su skalbimo priemonëmis. Daiktai, kuriø negalima skalbti, sudedami á plastikinius maiðus ir juose laikomi 1 savaitæ. Visi asmenys privalo laikytis asmens higienos taisykliø: laiku maudytis, keisti apatinius drabuþius bei naudotis individualiais kûno prieþiûros reikmenimis. Pastebëjus pirmuosius minëtø ligø simptomus, rekomenduojame kreiptis á savo ðeimos gydytojà ir vykdyti visus jo nurodymus. Taip pat neleisti serganèiø vaikø á darþelius, mokyklas ar bûrelius, nesilankyti þmoniø masinio susibûrimo vietose. Lolita MENÈIKOVIENË, Kauno visuomenës sveikatos centro Këdainiø skyriaus vyriausioji specialistë


2013 m. rugsëjo 19 d.

Graþiø sodybø savininkams – graþûs Lietuvos peizaþai

5

Seniûnijø naujienos DALYVAVO SEMINARE Rugsëjo 16–17 dienomis mûsø rajono seniûnijø seniûnai dalyvavo seminare, skirtame seniûnams ir seniûnijø darbuotojams, kuris vyko Valstybës ir savivaldybiø tarnautojø mokymo centre „Dainava“ Druskininkuose. Seminare specialistai kalbëjo ðiomis temomis: dokumentø rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklës, asmenø praðymø ir skundø nagrinëjimo tvarka, probleminiø klausimø sprendimas, paþymø iðdavimo teisinis reglamentavimas ir subtilybës, konfliktø atpaþinimas ir jø sprendimo bûdai bei kt.

Surviliðkis TÆSIAMI DARBAI

Nuo Panemunës piliakalniø atsiveria nuostabûs vaizdai. Veliuonoje sudomino ne tik ádomus miestelis, bet ir kraðto patrioto Stanislovo pasakojimas. /Nuotr. ið Pernaravos seniûnijos archyvo/

Pernaravos seniûnijos graþiausiai tvarkomø aplinkø ðeimininkai gavo graþià dovanà – jie pakviesti á iðvykà po Panemunës pilis, piliakalnius, graþiausias vietoves. Kartu su jais pasigroþëti Lietuva vaþiavo seniûnaièiai seniûnaièiai,, aktyviausi seniûnijos bendruomeniø þmonës. Pernaraviðkiø ekskursijos marðrutas driekësi palei Nemunà. Vilkija, Seredþius, Veliuona, Raudonë, Panemunës pilis nuo seno

þavi keliautojus áspûdingais peizaþais, aukðtais staèiais piliakalniais, iðkiliomis gynybinëmis pilimis. Veliuonoje to kraðto patrio-

tas, buvæs mokytojas Stanislovas ádomiai pasakojo apie savo miestelio istorijà, atskleidë tokiø detaliø, kokiø sunku rasti oficialiuose ðaltiniuose. Pro Jurbarkà nuvaþiavæ iki Smalininkø Pernaravos kraðto þmonës aplankë ádomø senovinës technikos muziejø. Ekskursija keliautojams dovanota Pernaravos seniûnijos. Pasak seniûno Artûro Gusto, iðvykai finansuoti panaudoti 900 litø ið

Aplinkos apsaugos specialiosios programos Graþiausiai tvarkomos aplinkos konkursui skirtø lëðø. Pernaravos seniûnija kiekvienais metais graþiausiø sodybø savininkams ir aktyviausiems gyventojams surengia po iðvykà. Pernai lankytasi Vilniuje – Prezidentûroje, senamiesèio kiemeliuose ir rûsiuose, dar anksèiau keliauta á Latvijà, Rundalës pilá, surengtos ekskursijos kitais marðrutais. „Rinkos aikðtës“ inf.

Rugsëjá Këdainiø mokykloms – belaidis internetas Dvi paþangios Këdainiø mokyklos – „Atþalyno“ gimnazija ir Juozo Paukðtelio pagrindinë mokykla – po vasaros atostogø sugráþusius moksleivius pasitinka su sparèiu belaidþiu internetu. Moksleiviai nuo ðiol turës galimybiø patogiau iðnaudoti internete esanèià informacijà ruoðdamiesi pamokoms, o jø mokytojai – efektyviau iðnaudoti technologijas mokymui. Belaidþiu internetu bus galima naudotis jungiantis neðiojamaisiais ar planðetiniais kompiuteriais bei iðmaniaisiais telefonais.

Projekte dalyvauja jau 82 miestai Kone trijuose ðimtuose mokyklø bendrovë TEO jau árengë belaidá internetà. Planuojama, kad iki ðiø metø pabaigos belaidþiu internetu galës naudotis besimokantieji dar keliuose ðimtuo-

se ðalies mokyklø. Daugumoje ðiø ástaigø TEO árengtas belaidis internetas veiks bendrosiose patalpose – fojë ar koridoriuose. Ðiuo metu projekte nedalyvaujanèios mokyklos, pareiðkæ norà, ateityje galës prie jo prisijungti. TEO inicijuotu projektu, kuriuo skatinama mokymo metu aktyviau naudoti technologijas, siekiama sudaryti sàlygas moksleiviams kuo efektyviau iðnaudoti laikà rengiantis pamokoms, ieðkant atsakymø á mokytojø uþduotus klausimus, atliekant grupines uþduotis ar jungiantis prie elektroninio dienyno.

Þinias perpranta lengviau Ágyvendinant projektà TEO konsultavæ edukologijos specialistai rekomendavo naujàsias technologijas pasitelkti ir formaliajam, ir neformaliajam ugdymui. Kartu skatinamas moksleiviø sàmoningumas ir atsakingas naudojimasis internetu. Tyrimai rodo, kad vaikai, turintys galimybæ naudoti daugiau ir

ávairesniø informaciniø iðtekliø, mokydamiesi lengviau perpranta þinias. Tarptautiniø matematikos ir gamtos mokslø bei skaitymo gebëjimø tyrimø rezultatai parodë, kad vaiko, kurio namuose yra daugiau kaip 100 knygø, árengtas atskiras vaiko kambarys, asmeninis kompiuteris ir prieiga prie interneto, mokymosi rezultatai geresni.

Iðmaniosios visuomenës link „Tikime, kad bûtent paþangiose mokyklose auga ateities lyderiai, o naujos technologijos ðiuolaikiniam þmogui, taip pat ir vaikui, suteikia laisvës paèiam ieðkoti atsakymø, rinktis, analizuoti, spræsti. Tai kuria atsakingà ir brandþià ðiø laikø asmenybæ, – teigia TEO Paslaugø plëtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas. – Mûsø siekis, kad belaidþio interneto tinklas mokyklose taptø pirmuoju þingsniu link iðmanios visuomenës, gebanèios atsakingai naudotis technologijomis.“

Sumaþëjo gaunanèiøjø paramà Auðra MALINAUSKIENË

Po trijø savaièiø baigsis praðymø piniginës paðalpos mokykliniams reikmenims ásigyti priëmimas. Dþiugi þinia ta, kad ðiemet per beveik trejetà mënesiø – liepà–rugsëjá, paramos savo vaikams praðë maþiau rajono gyventojø. Rajono savivaldybës Sociali- nuo liepos iki rugsëjo vidurio paranës paramos skyriaus vedëjos Jû- ma mokinio reikmenims ásigyti – ratës Blinstrubaitës duomenimis, 156 litai, skirta 2 265 mokyklinio

amþiaus vaikams. Nemokamà maitinimà jau gauna 2 292 rajono moksleiviai. „Statistika rodo, kad ðiemet sumaþëjo paramos gavëjø. Praëjusiais mokslo metais parama skirta daugiau kaip trims tûkstanèiams – 3 051, mokyklinio amþiaus vaikø. Primenu, kad tëvai dël nemokamo vaikø maitinimo gali

Krekenavos regioniniame parke, ágyvendinant projektà „Saugomø teritorijø tvarkymas (II etapas)“, toliau tæsiami Bakainiø piliakalnio tvarkymo darbai kartu atliekant ir archeologinius tyrimus. Projektà vykdo Valstybinë saugomø teritorijø tarnyba prie Aplinkos ministerijos, kurios partneris – Krekenavos regioninio parko direkcija. Rangovas – uþdaroji akcinë bendrovë „HSC Baltic“.

Pelëdnagiai PRISTATO PELËDØ KAIMÀ

Pelëdnagiø bendruomenës Ugdymui svarbios svetainës – centro Pelëdø kaimo edukacinë nemokamai programa sulaukia vis daugiau Konsultuojantis su Ðvietimo ir mokslo ministerijos specialistais, buvo atrinkti tinklalapiai, kuriuose mokyklø bendruomenës galës nuolat narðyti nemokamai: bus galima sekti egzaminø centro skelbiamà informacijà, naudotis pagalbos svetainëmis, skirtomis pedagogams ir moksleiviams, tikrinti informacijà elektroniniuose dienynuose, ieðkoti reikalingos informacijos kitose ðvietimo srities svetainëse. Kiekvienai mokyklai buvo suteikti nemokamo prisijungimo prie belaidþio tinklo kodai. „TEO Wi-Fi“ nemokamai taip pat naudojasi internetà ZEBRA turintys TEO klientai, besinaudojantys planais: „Premium“, „Premium plius“, „Optimalus“, ar „Optimalus plius“ , taip pat paslaugø rikiniø vartotojai. TEO LT, AB inf.

kreiptis visus mokslo metus, o dël piniginës paðalpos mokinio reikmenims pagal deklaruotà gyvenamàjà vietà á savo seniûnijà – tik iki spalio vidurio“, – sakë J. Blinstrubaitë. Ðiais mokslo metais mûsø savivaldybë skyrë paramà 138 rajono vaikams, kurie mokosi kitø ðalies rajonø mokyklose. Taip pat tokià paramà gavo ir 69 kitø rajonø mokiniai, besimokantys Këdainiø rajono mokyklose.

dëmesio. Rugsëjo 27 dienà pelëdnagiðkiai savàjá kaimà pristatys Krakiø kultûros centro Meironiðkiø skyriuje rengiamoje ðventëje, o rugsëjo 28 dienà patys sulauks sveèiø – susipaþinti su Pelëdø kaimu atvyks ir kaimo bendruomenë ið Molëtø rajono. Spalio 4 dienà Pelëdø kaimà aplankys Jonavos rajono Paneriø pradinës mokyklos mokiniai ir mokytojai.

Krakës KVIEÈIA Á ÐVENTÆ Rugsëjo 27 dienà nuo 17.30 val. Krakiø kultûros centro Meironiðkiø skyriuje rengiama darbø pabaigtuviø ðventë „Mykolinës“. Programoje – varþytuvës, smagios uþduotys, þaidimai, rudens gërybiø aukcionas, Pelëdnagiø bendruomenës centro Pelëdø kaimo pristatymas, sveikinimai, nominacijø áteikimas, Lietuvos pagyvenusiø þmoniø asociacijos Këdainiø skyriaus nariø meninë programa, koncertuos Këdainiø kultûros centro Pelëdnagiø skyriaus moterø vokalinis ansamblis ir instrumentinë grupë, Meironiðkiø bendruomenës kapela ir pradinio ugdymo skyriaus vaikø kapelytë „Tarðkuèiai“. Ðventës rengëjai: Krakiø kultûros centro Meironiðkiø skyrius, Meironiðkiø bendruomenës centras.


6

2013 m. rugsëjo 19 d.

Masiðkiausio bëgimo renginio Lietuvoje sidabras – A. Skinuliui

/Nuotr. ið asmeninio archyvo/

Prie tarptautinio Danske banko Vilniaus maratono starto – këdainietis A. Skinulis (ketvirtas ið deðinës).

A. Skinulis teigia kovojæs dël pirmosios vietos, taèiau teko tenkintis antràja.

Lina FIODOROVA

Deðimt tûkstanèiø dalyviø sukvietæs jubiliejinis Danske banko V ilniaus maratonas Vilniaus praëjusá ðeðtadiená buvo bene masiðkiausias bëgimo renginys Lietuvoje, o jo IIII vietos laimëtojas, áveikæs 42 kilometrø 195 metrø distancijà, – mûsø kraðtietis sportininkas Aurimas Skinulis.

ir áþymybiø. Entuziastai dalyvavo ne tik maratono – daugiau nei 42 km – bëgime, bet ir kitose, trumpesniø nuotoliø, rungtyse – pusës maratono (21 km), „Nestle“ ketvirèio maratono (10 km 549 m) trasose. Draugø, ðeimos nariø ar kolegø komandoms buvo parengta ávairiø rungèiø: Lietuvos paðto estafetës – 4x10,5 km, „Rimi“ ðeimos bëgimas – 4,2 km, taip pat tëvai su vaikais galëjo linksmai pasivarþyti 1 km „Veþimëliø maratone“.

Norëjo skambiai gráþti Varþësi ávairiose rungtyse Prie jubiliejinio, deðimtojo, tarptautinio maratono starto ðiemet rikiavosi apie 10 000 profesionaliø bëgikø, mëgëjø, politikø

Ilgiausià renginio trasà sporto entuziastai áveikë bëgdami du ratus per vaizdingiausias Vilniaus vietas – senamiestá, miesto centrà iki Vingio parko. Ðios distan-

cijos starte buvo galima iðvysti ir kraðtietá bëgikà Aurimà Skinulá. Trasà jis áveikë antras, nors neslepia, kad buvo iðsikëlæs tikslà bûti pirmas. „Prieð metus patyriau sunkià kojos traumà – trûko Achilo sausgyslë, tad nedalyvavau jokiose varþybose. Ðiam maratonui ëmiau labai intensyviai ruoðtis vos rugpjûèio mënesá. Po metø pertraukos á sportà norëjosi gráþti skambiai – iðkovojus pirmà vietà Vilniaus maratone. Deja, nepavyko“, – nusivylimo neslëpë A. Skinulis. Maratonà nubëgæs per 2 val. 27 min. ir 49 sek. Tomas Venckûnas laimëjo 1-àjà vietà. Konkurentas, su kuriuo këdainietis bëgo petys á petá, daþnai sutinkamas prie maratono starto. „Su T. Venckûnu esame ne tik bëgikai senbuviai, bet ir gyvename netoliese, tad á renginius daþnai vaþiuojame kartu – taip ekonomiðkiau“, – ðypteli A. Skinulis.

Maratonuose – senbuvis Bûtent Vilniaus maratone A. Skinulis ir pradëjo savo kaip maratonininko karjerà 2006 metais. „Iki tol buvau trumpesniø distancijø bëgikas. Tiesiog tai yra natûralus procesas – su metais greitis maþëja, tad bëgikai trumpas distancijas iðkeièia á maratonus“, – paaiðkina A. Skinulis. Vilniaus bëgimo renginyje 2007 metais jis pelnë 1-àjà vietà lietuviø grupëje, 2010 laimëjo pusës maratono bëgime 1-àjà vietà, o 2011 – 2-àjà. „Man Vilniaus maratonas yra savotiðkai ypatingas – jame pradëjau bëgti maratonus, be to, tai vienas masiðkiausiø ir rimèiausiø bëgimo renginiø Lietuvoje. Taèiau esu bëgæs ir svarbiuose maratonuose uþsienyje – nuo Nicos iki Kanø Prancûzijoje, taip pat Poznanës mieste Lenkijoje, kai pasiekiau olimpiniams normatyvams artimà sporto meistro rezultatà“, – pasakoja A. Skinulis.

Jis nepraleidþia bëgimø ir Këdainiø, Kauno ar Nidos maratonuose. Pastarajame jëgas vyras iðbandys vos po keliø savaièiø. Per metus sportininkas dalyvauja apie 20 bëgimo varþybø.

Palaikë ðeima Bene masiðkiausias sporto renginys tampa ðvente ne tik bëgikams, bet ir jø palaikymo komandoms. Renginio metu dalyvius ir sirgalius linksmino atlikëjai, ásikûræ deðimtyje muzikiniø stoteliø, veikë mugë. Taèiau tikri sirgaliai negalëjo be jaudulio leisti laiko, kol sportininkai varþësi trasoje. Këdainietá sportininkà maratone palaikë þmona Lina ir dukra Aurina, kuri taip pat „sudalyvavo“ maratone – veþimëliø rungtyje tëèiui teko nubëgti kilometrà stumiant veþimëlá su jame gulinèia vos 2,5 mënesio dukra. „Smagu, kad pirmosios varþybos dukters gyvenime ávyko labai anksti. Gavome registracijos numerá, viskas kaip priklauso“ , – ðypteli sportininkas.

Vyko paskutinës futbolo veteranø varþybos „Nevëþio“ krepðininkai – „Nevëþio“ veteranai draugiðkø rungtyniø maratone Këdainiø suþaidë paskutines rungtynes

Lina FIODOROVA

Aktyviai sezonui besiruoðianti ir ryþtingai nusiteikusi Këdainiø „Nevëþio“ krepðinio komanda jëgas iðbandë jau trejose draugiðkose rungtynëse. Po trijø susitikimø iðkovotos ddvi vi pergalës. Pirmosiose rungtynëse su Juþno „Chimik“ (Ukraina) komanda Gintaro Leonavièiaus auklëtiniams nepavyko iðkovoti pergalës (58:72), o ðtai antrajame susitikime su Marijampolës „Sûduva“ Këdainiø komanda parodë charakterá (88:74). Þaidimà „klijuojanèioje“ komandoje geriausiai pasirodë komandos trenerio sûnus G. Leonavièius, pelnæs 20 taðkø, V. Dilys – 17, P. Buterlevièius –13. Draugiðkame maèe su varþovais ið Ukrainos – Ivano Frankovskio „Goverla“, Këdainiø ekipa tæ-

së pradëtà pergaliø serijà – ukrainieèiai sutriuðkinti 54:74. Ðiose varþybose ryðkiausiai pasiþymëjo legionierius T. Brazeltonas – 16 taðkø, G. Leonavièius – 15, A. Ðikðnius ir V. Dabkus, ámetæ po 14 taðkø. „Rungtynës tikrai nebuvo tokios lengvos, kaip atrodo paþiûrëjus á rezultatà. Dþiugina tai, jog pataikëme nemaþai tritaðkiø. Tai parodo, kad esame ne tik gerai fiziðkai pasiruoðæ, bet ir taiklûs, – po maèo kalbëjo vyriausiasis treneris G. Leonavièius. – Tikëkimës, jog panaðø þaidimo stiliø iðlaikysime ir toliau. Galutinis komandos veidas turëtø paaiðkëti prisijungus mûsø aukðtaûgiams – Povilui Butkevièiui bei Dariui Ðilinskiui.“ Rugsëjo 21-àjà ekipos, pasipildþiusios dar vienu pirkiniu – 19 metø 195 cm ûgio, JAV krepðiná þaidusiu Arminu Kelmeliu, laukia susitikimas su Kazanës „Uniks“ komanda Klaipëdoje.

savo stadione ðá sezonà. Ávarèiø lietumi pasibaigusios varþybos – finiðo tiesioji èempionate, kuriame „Nevëþio“ futbolininkams veteranams sekësi itin permainingai permainingai.. Senjorai suþais dar ddvejas vejas varþybas išvykoje. Lietuvos Aukðtaitijos zonos Senjorø èempionate sezonà kovojæ këdainieèiai po ilgesnës pertraukos, rugsëjo 11 dienà, na-

muose þaidë su Ukmergës „Vienybës“ komanda. Këdainieèiai sveèiø vartams sëkmingai pagrasino tris kartus, o saviðkius apgynë, tad þaidimo statistikos rezultatas 3:0 këdainieèiø naudai. Pirmadiená ávyko paskutinës veteranø rungtynës Këdainiø pagrindiniame stadione ðá sezonà. Susitikime su „Gariûnø“ komanda ið Vilniaus, këdainieèiai triumfavo – sveèiø vartai gavo 6 ávarèius, o këdainieèiø – 4. Rungtyniø varþovai – apylygës komandos, tad rungtynëse atakuoti ir prasiverþti bandë abi koman-

dos. Nors ávartá pirmieji pelnë sveèiai, po keliø minuèiø rezultatas tapo lygus 1 :1, o galop këlinys baigësi 3:2 ðeimininkø naudai. Antrame këlinyje stadione veiksmas tebevirë. Ávarèius „Nevëþiui“ pelnë Arûnas Kolojanskas – 3, Martynas Juknevièius – 2, Dainius Raudonius – 1. Ðio sezono èempionate „Nevëþiui“ beliko suþaisti dvejas rungtynes iðvykoje: rugsëjo 23 dienà Vilniuje, LFF stadione, su „Maraksio“ komanda ir paskutines su „Ðilo“ komanda Ðirvintose.

Iðkovojo sportinio ëjimo tauræ Sekmadiená Alytaus miesto stadione vykusiose 56-osiose Lietuvos sportinio ëjimo taurës varþybose miestø grupëje Këdainiø sporto mokyklos sportininkai iðkovojo IIII vietà. Varþybose rungtyniauta ávairiose distancijose, pradedant uni-

kaliu ëjimo pasaulyje 400 m nuotoliu jauniausiems vaikams, bai-

giant 10 km suaugusiesiems. Këdainiø sporto mokyklos jaunieji ëjikai, treniruojami Roberto Kaselio, iðkovojo 3 aukso, 2 sidabro ir 4 bronzos medalius. „Rinkos aikðtës“ inf.


2013 m. rugsëjo 19 d.

Karðtoji linija

Nëra paþeidimø? Mûsø laikraðèio skaitytoja Dana Ðulcaitë klausia: „Kà saugo Këdainiø aplinkos apsaugos agentûra?“ Savo laiðke redakcijai moteris raðo (cituojame sutrumpintai): „Ginèas Bartkûniðkyje dël servitutinio kelio per privatø sklypà tæsiasi jau seniai. Kelias nuo labai senø laikø jungia Bartkûniðkio ir Kropilø kaimus ir eina per Smilgos upelës brastà. Ávyko ne vienas teismas. Pagaliau 2012 m. gruodþio 21 d. buvo pasiraðyta taikos sutartis tarp Nacionalinës þemës tarnybos prie Þemës ûkio ministerijos ir sklypo savininko. Sutinkamai su ja buvo padarytas kelio servituto turinio pakeitimas. T. y. ið kelio servituto, suteikianèio teisæ kitiems asmenims neatlygintinai eiti, vaþiuoti arba ginti gyvulius ðiuo keliu, pakeistas á kelio servitutà, suteikiantá teisæ neatlygintinai naudotis pësèiøjø taku, kuriuo gali eiti pëstieji, vaþiuoti dviraèiai, neturintys varikliø ir gali bûti vedami uþ pasaito galvijai. Taèiau vël teko praðyti paþymëti kelio tako ribas ir paðalinti trukdþius, t. y. ant kelio pasodintus medþius. Á praðymus vël nebuvo reaguojama, todël 2013 07 15 teko praðyti pagalbos ir kreiptis á Nacionalinæ þemës tarnybà. Nacionalinës þemës tarnybos Këdainiø skyrius, norëdamas padëti, 2013 08 13 atliko valstybinæ kontrolæ ir vietoje patikrino, ar yra galimybë netrukdomai naudotis kelio servitutu. Patikrinimo metu nustatyta, kad anksèiau ant servitutinio

kelio augæ ðaltalankiai ir laukinë slyva paðalinti, bet vietoj jø pasodintos eglës ir padëtas didelis akmuo. Beje, visa upelio pakrantë, kaip ir servitutinis kelias, nudëliota didþiuliais akmenimis. Padaryta viskas, kad negalëtume naudotis servitutiniu keliu. Taigi, nors pasiraðyta taikos sutartis, taika èia visai nekvepia. Beje, kitame Smilgos upës krante, mano sklype, kur yra kelias, vedantis prie brastos, radau supiltas dvi didþiules krûvas smëlio. Kas tai padarë – nemaèiau, bet galiu atspëti. Kità dienà smëlio krûvos jau buvo iðlygintos, taip iðkeliant krantà ir kelià. Ir dar labiau apsunkinant naudojimàsi tuo keliu. Visa tai daroma upës apsauginëje zonoje. Apie veiksmus, atliekamus apsaugos juostoje, informavau Këdainiø aplinkosaugos agentûrà, bet jos atsakymas – „Paþeidimø nenustatyta“. Nenustatyta, nors apsaugos juostoje pastatyta pirtis, kiti statiniai, neteisëtai pastatyta uþtvanka, priveþta á Smilgos upelá akmenø, pasodinti spygliuoèiai ir pakrantë nuklojama didþiuliais, praeiti trukdanèiais akmenimis... Ko bijo arba kà dangsto aplinkosaugos pareigûnai? O gal jie bejëgiai sutrukdyti, kai paþeidþiami ástatymai, teismo sprendimai ir taikos sutartis?“ Apie tai kalbëjomës su Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Këdainiø r. agentûros vedëju Kaziu MIKALAUSKU: „Vandens telkiniø apsauginëje juostoje draudþiama statyti

statinius, tverti tvoras, tiesti kelius, naudoti tràðas, ardyti velënà, dirbti þemæ, ganyti gyvulius, statyti poilsiavietes, ne miðkø ûkio paskirties þemëje kirsti medþius, vykdyti plynus kirtimus. Ðie visi reikalavimai minëtoje teritorijoje nëra paþeisti – bent tokia yra padaryta iðvada po iðtiso teismø maratono. O á Aplinkos apsaugos agentûros pareigas neáeina teismo sprendimø ginèijimas. Dël atveþto á pakrantæ smëlio. Kà gali pasakyti Aplinkos apsaugos agentûra, jeigu pati þemës toje prieðingos upës pusës pakrantëje savininkë negali nurodyti, kas tai padarë ir prisipaþásta tiktai spëjanti? Jeigu nurodytø, kas tai padarë ir pateiktø kokius nors árodymus, arba liudininkas, tada bûtø kita kalba. Dël pasodintø ant buvusio servitutinio kelio eglaièiø. Kol tai buvo kelias, tie medþiai trukdë. Bet juk pati laiðko autorë raðo, kad buvo pasiraðyta taikos sutartis tarp Nacionalinës þemës tarnybos ir sklypo, per kurá ëjo servitutinis kelias, savininko. Ta sutartimi buvo padarytas kelio servituto turinio pakeitimas. Vietoj servitutinio kelio paliktas servitutinis pësèiøjø ir dviraèiø takas (kuriuo gyvulius galima vesti uþ pasaito). Tako plotis daug siauresnis, negu kelio, todël visokias eglaites ir akmenis galima apeiti. O jeigu kaimynø netenkina, kaip takà traktuoja sklypo savininkas, tai jie galëtø vël kreiptis á teismà, nes tai – ne mûsø ástaigos kompetencija. Kas buvo mûsø kompetencijoje, tai ávykdyta. Buvo kreiptasi á Agentûrà dël uþtvankos upëje, kurià, priveþæs akmenø, pastatë sklypo savininkas. Mes ásikiðome á ðá reikalà. Buvo pareikalauta uþtvankà iðardyti, kas ir buvo padaryta.“

Nuomonë

Ájungta þalia ðviesa. Kam? Giedrûna GIRDENYTË

Dienraðtis „Respublika“ skambina pavojaus varpais – þûsta Tëvo Stanislovo palikimas. Bet ar kas nors iðgirs? Ar ðalies þiniasklaida pradës visuotinæ kampanijà Paberþëje saugomoms sakralinëms ir kultûrinëms vertybëms gelbëti? Labai abejotina. Juk tokia kampanija niekam neatneð jokiø dividendø. Nei politiniø. Nei materialiniø. Grynas nuostolis, ir tiek. Kas kita – kokia nors purvo drabstymo kampanija. Apdrabstyti purvais koká nors veikëjà, neátikusá valdþios piramidës virðûnëms, arba „nuboksuotà“ toms virðûnëms tarnaujanèiø ir joms iðtikimø prokurorø bei teisëjø – pigu, patogu, naudinga. O svarbiausia – lengva. Nes kam jau kam, o tokiems purvo drabstytojams pas mus – þalia ðviesa. Visose centrinës þiniasklaidos gatvëse. Ðtai ir dabar tose gatvëse tartum skruzdëlës sujudo sukruto

purvo drabstytojai. Nuo savo didþiausio taikinio parlamentaro Viktoro Uspaskich staiga urmu persimetë ant Darbo partijos (leiboristø) naujojo pirmininko, Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo Vytauto Gapðio. Persimesti nesunku, nes patiems purvu apsirûpinti nereikia – jo soèiai parûpina konservatoriø ir Co klanas. Nors rinkëjø ir nustumti nuo valdþios orkestro á opozicijà, jie stengiasi jam diriguoti ið savo uþnugario tvirtovës – prezidentûros. Vytautas Gapðys jiems seniai – kaip krislas akyje. Aukðtos kvalifikacijos teisininkas. Jaunas, energingas, iðkalbus. Politikos vandenyse nardantis kaip þuvis. Neáveikiamas politiniuose debatuose. Aiðku, toks oponentas labai nepageidautinas politiniø intrigø rezgëjams. Kurie iki ðiol negali susitaikyti, kad jis – Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas. Todël ir buvo pradëta organizuoti paraðø rinkimo akcija – skelbti V. Gapðiui interpeliacijà. Bet netrukus paaiðkëjo, kad maþa vilties, jog, iðskyrus pasiraðiu-

siuosius, akcijà palaikys ir daugiau parlamentarø. Vadinasi, interpeliacija pasmerkta suþlugti? Ne, Andriaus Kubiliaus gvardija to negali leisti. Bet kà daryti? Patyrusiems intrigantams ilgai lauþyti galvø nereikëjo. Pasitelkus visas ámanomas þiniasklaidos priemones apdrabstyti jaunà parlamentarà purvu. Apjuodinti já visuomenës akyse. Kalte ákalti Lietuvos þmonëms, kad jis – blogiukas Nr. 1. Ðtai kokio tikslo ðiandien siekiama, kai jaunas parlamentaras ið TV ekrano vadinamas sukèiumi, nors aukðtesnës instancijos teismas dar netarë savo þodþio. Ðtai kokio tikslo siekiama, kai jo juodinimui organizuojamos specialios TV laidos, straipsniai spaudoje ir internete. O pakeliui tikimasi pasiekti svarbiausià tikslà. Tokiu bûdu paveikti Seimo narius, priversti juos palaikyti opozicionieriø inicijuotà interpeliacijà. Kurios tikslas savo ruoþtu – paðalinti ið Seimo vadovybës vienà ið aktyviausiø, kompetentingiausiø ir perspektyviausiø „darbieèiø“. Kartu apsunkinant „darbieèiø“ paþadø rinkëjams ágyvendinimà.

7

„Rygveda“ ásiliejo á „Balticum TV“ platybes

Rugpjûèio mënesá këdainieèiai këdainieèiai,, besinaudojantys kabelinës televizijos paslaugomis, gavo praneðimus apie televizijos ir interneto tiekëjo pasikeitimà. Vëliau „Këdainiø þiniø“ þiûrovai pastebëjo pasikeitusá televizijos pavadinimà – Këdainiø televizija „Rygveda“ nuo rugsëjo tapo „Balticum TV“. Miestelënams kyla klausimø: ar dar bus pokyèiø? Kokios dar naujovës laukia? Á ðiuos ir kitus rûpimus klausimus atsakë telekomunikacijø bendrovës „Balticum TV“ plëtros tarnybos direktorius Saulius KUPL KUPLIIAUSKAS. – Suprantu, kad bet kokie pasikeitimai þmones neramina, taèiau nerimauti èia visiðkai nëra dël ko. Kabelinë televizija „Rygveda“ dar rugpjûtá nutraukë savo juridinæ veiklà – tokios ámonës Lietuvoje nebëra, bet mes ið jø perëmëme visus ásipareigojimus ir darbuotojams, ir klientams. Todël galiu dràsiai pasakyti: tiek kabelinë televizija, tiek internetas, tiek Këdainiø kraðto þinios ir toliau lieka këdainieèiø namuose. – Kokie pasikeitimai laukia kabelinës televizijos abonentø? – Pirmas svarbus pasikeitimas abonentams Këdainiuose – klientø aptarnavimo padalinio patalpø pasikeitimas. Senosios patalpos buvo nepatogios vyresnio amþiaus, sunkiau judantiems þmonëms. Todël pirmiausia ðaliname ðià kliûtá. Nuo ðiol klientø laukiame tame paèiame pastate J. Basanavièiaus g. 59, tik kitose – ðalia Lietuvos paðto esanèiose patalpose. Televizijos ir interneto paslaugø abonentams ðiek tiek keisis atsiskaitymo uþ paslaugas tvarka: nuo ðiol jie mokës uþ jau suteiktas paslaugas, t. y. gaus sàskaitas uþ praëjusá mënesá. Pasikeitus paslaugas teikianèiai ámonei, keièiasi ir mokëjimo rekvizitai – mokëtojo, ámokos, gavëjo kodai. Nauji rekvizitai bus

nurodyti sàskaitose, o jas apmokëti bus galima áprastais bûdais. Tai yra viskas, kà ðiandien svarbu þinoti klientams. – Kokiø naujoviø gali tikëtis këdainieèiai, jums ëmus tvarkyti kabelinës televizijos tinklà? – Mûsø bendradarbiavimas su „Rygveda“ truko vos ne deðimtmetá. Situacijà Këdainiuose þinojome puikiai. Èia dirba kûrybiðkas, darbðtus kolektyvas, o mieste gyvena iniciatyvûs ir smalsûs þmonës. Dþiugu, kad galime ásilieti á aktyvià bendruomenæ ir tikime, kad visi ðie pasikeitimai këdainieèiams iðeis á gera. Planø, kaip tai padaryti, jau turime ir dirbame, kad juos ágyvendintume. Jau keletà metø Këdainiø kraðto gyventojai gali naudotis mûsø kuriama skaitmenine ir raiðkiàja televizija, uþ miesto veikianèiu belaidþiu internetu. Artimiausiu metu numatyta plësti ðviesolaidinio interneto tinklà ir didinti interneto greitaveikà. O vëliau tikimës pasiûlyti këdainieèiams ir naujø paslaugø. – Koks likimas laukia Këdainiø kraðto televizijos þiniø? – Suprantame, kokià svarbà þmonëms turi kraðto þinios, todël palaikome ir toliau tæsiame kraðto televizijos projektà. „Këdainiø þinios“ ir toliau bus matomos „Balticum televizijos“ kanalu, áprastu laiku – 20 val. Nesame rinkoje naujokai, atvirkðèiai – turime didþiausià patirtá Lietuvoje, juk buvome pirmieji, ákûræ kabelinæ televizijà. Þmoniø pasitikëjimas taip pat svarus – klientø visoje Lietuvoje turime bemaþ 100 tûkstanèiø. Taigi þinome, kà daryti ir kaip daryti gerai. Taèiau kiekviena nauja teritorija, naujas miestas turi savo specifikà – kita aplinka, kiti áproèiai, kitos problemos. Tad ir klientø poreikiø atsiranda kitokiø. Todël kvieèiu këdainieèius ateiti á mûsø padaliná J. Basanavièiaus g. 59, pasidalinti kylanèiomis problemomis, iðsakyti savo pageidavimus ar gerus pastebëjimus. Tada, esu ásitikinæs, visi pasikeitimai iðeis tik á gera. „Balticum TV“ inf.

IÐNUOMOJAMOS 148, 59, 45, 37 ir 19 kv. m patalpos miesto centre, Josvainiø g. (reikalingas remontas, langø pakeitimas). Tinka administracinei ir komercinei veiklai. Atskiras áëjimas. Nuomos kaina – sutartinë (bus atsiþvelgta á nuomininko investicijas á patalpø remontà).

Tel. 52 444.


8

2013 m. rugsëjo 19 d.

Gëlës ir þvakës – garbaus kraðtieèio jubiliejui Saulëtà rugsëjo dienà bûrelis labûnavieèiø ir këdainieèiø prisiminimais ir eilëmis paminëjo H. Kretavièiaus 85-àsias gimimo metines.

Valstybës ámonë Registrø centras organizuoja þemës ir statiniø masinio vertinimo dokumentø vieðà svarstymà Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2002 m. balandþio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dël Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatø patvirtinimo“ (Þin., 2002, Nr. 41-1539), Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2005 m. rugsëjo 29 d. nutarimo Nr. 1049 „Dël nekilnojamojo turto vertinimo taisykliø patvirtinimo“ (Þin., 2005, Nr. 117-4234; 2011 Nr. 28-1321) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2012 m. gruodþio 12 d. nutarimo Nr. 1523 „Dël masinio þemës vertinimo taisykliø patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos þemës mokesèio ástatymo nuostatø ágyvendinimo“ (Þin., 2012, Nr. 146-7536) nuostatas, VÁ Registrø centras atliko þemës ir statiniø masiná vertinimà ir parengë naujas þemës ir statiniø masinio vertinimo ataskaitas. Þemës ir statiniø masinio vertinimo dokumentø vieðas svarstymas vyks nuo rugsëjo 27 iki spalio 10 d. Masinio vertinimo dokumentai bei projektinës vidutinës rinkos vertës vieðo svarstymo metu bus skelbiami VÁ Registrø centro interneto svetainëje www.registrucentras.lt/ntr/masvert13. Birðtono, Jonavos r., Kaiðiadoriø r., Kauno m., Kauno r., Këdainiø r., Prienø r. savivaldybiø masinio vertinimo dokumentø vieðas aptarimas vyks spalio 1 ir spalio 8 d. 8–12 val. bei spalio 3 ir spalio 10 d. 13–17 val. VÁ Registrø centro Kauno filiale (Gedimino g. 39A, Kaune), 205 ir 207 kabinetuose. Kvieèiame dalyvauti ir pareikðti savo pastabas bei pasiûlymus. Smulkesnë informacija telefonu (8 37) 78 78 24. VÁ Registrø centro Kauno filialo administracija

/Nuotr. autorës/

Irma BAJORÛNË

Buvæ bendradarbiai bendradarbiai,, bendraminèiai bendraminèiai,, bièiuliai nepamirðta buvusio Labûnavos „Rytø auðros“ kolûkio pirmininko Henriko Kretavièiaus, kurio dëka gyvenvietë tapo viena ið graþiausiø Lietuvoje.

„Ant tëvo kapo nukritæ rudeniniai lapai primena apie laikinumà“, – H. Kretavièiaus dukra Jolanta (kairëje) sakë ðeimos bièiulei E. Skorupskienei.

Penktadiená, rugsëjo 13 dienà, paþinojusieji, gerbusieji H. Kretavièiø neðini gëlëmis ir þvakëmis susirinko prie kapo Labûnavos kapinëse, kuriose jis atgulë 2005-øjø metø sausá. Nebûta dideliø iðkilmiø ar oficialiø kalbø. Tik ðilti priminimai apie susitikimus, bendrus darbus, pokalbius su gilø pëdsakà gyvenvietës istorijoje ir visø paþinojusiøjø ðirdyse palikusiu Þmogumi. H. Kretavièiaus ðeimos bièiulë Elena Skorupskienë skaitë jo mylëto poeto Justino Marcinkevièiaus elegijas, Labûnavos pagrindinës mokyklos mokiniai jø gimtàjà gyvenvietæ puoselëjusá þmogø prisiminë eilëmis, dukra Jolanta su vyru uþdegë þvakes. Susirinkusiuosius laimino prieð porà savaièiø Labûnavos parapijà priëmæs kunigas Skaidrius Kandratavièius.

Kas yra pëdø prieþiûra, maþai þinome. O nuo jø padëties priklauso sveika sànariø ir stuburo padëtis bei judëjimas, todël iðsitirti pëdas bûtina visiems, ypaè turintiems pilnas ar netaisyklingos formos pëdas, kulnakaulio ataugas, iððokusá kauliukà, kitas pëdø deformacijas, pëdø krypimà. Nedelskite esant pëdø, kojø skausmams, nuovargiui, turint stuburo, sànariø problemø. Padarius pëdø atspaudus, jas apþiûrëjus, ávertinus stovësenà siûloma ávairiausiø priemoniø bei pratimø, masaþø, sveika avalynë, taip pat kompresinë venø ligø profilaktika. Tad kvieèiame rugsëjo 21 d. nuo 9 iki 16 val. „Kaðtonø“ vaistinëje pasinaudoti gera galimybe iðsitirti pëdas bei suþinoti daug naujos informacijos apie þmogaus biomechanikos ypatumus ðiais laikais. Registracija tel. 67 244 arba „Kaðtonø“ vaistinëje. Rugsëjo 25 d., treèiadiená, nuo 10 iki 14 val. „Kaðtonø“ vaistinëje (J. Basanavièiaus g. 10) sertifikuoti kompresinës terapijos specialistai nemokamai konsultuos ir parinks tik jums tinkanèias aukðèiausios kokybës vokiðkas kompresines Venotrain kojines. Kompiuterinis VenoScan kraujagysliø uþsipildymo laiko matavimas. Pacientas gaus pirminæ informacijà apie kojø pavirðiniø venø bûklæ. Tyrimo kaina akcijos metu – tik 35 Lt. Registracija tel. 67 244 arba „Kaðtonø“ vaistinëje.

Derliaus ðventëje Kaune këdainieèiai ásirengs agurkø kiemelá Kaip þinia, rugsëjo 27–29 d. Þemës ûkio rûmai drauge su partneriais – Lietuvos ðeimos ûkininkø sàjunga – organizuoja Derliaus ðventæ ir mugæ Kaune, Laisvës alëjoje. Iðskirtinë ðventës dalis – Lietuvos rajonø kiemeliai, kuriuose savivaldybës ið visø Lietuvos regionø pristatys savo rajonus, ákurdins prekybininkus, amatininkus, ðokiø ar muzikos kapelas, jaunimà. Këdainieèiai taip pat ásirengs vienø svarbiausiø mûsø kraðto augalø – agurkø stilizuotà kiemelá. Ðiemet Këdainiuose liepos mënesá jau 16-à kartà buvo surengta Agurkø ðventë, tad ir á Derliaus ðventæ ketinama atsiveþti bent dalelæ tos ðventës nuotaikos ir, be abejo, daug vaiðiø. Këdainiø kraðto ðeimininkës visus uþëjusius á kiemelá vaiðins patiekalais, kuriems gaminti buvo panaudoti agurkai. Bus prigalvota ir ávairiø þaidimø, atrakcijø. Derliaus ðventëje ketina dalyvauti ne tik Këdainiø kraðto ûkininkai, amatininkai, tautodailininkai, bet ir stambûs gamybinin-

Moderni veterinarijos klinika

Jonavos veterinarijos centras Naujai ásigyta áranga atliekame tyrimus (kraujo morfologinius ir biocheminius, ðlapimo, mikroskopinius ir kt.), gydome bei atliekame chirurgines operacijas. Profesionaliai ir iðsamiai konsultuojame ávairiø susirgimø, auginimo, mitybos klausimais. Þenkliname bei ruoðiame dokumentus vykstant á uþsiená. Prekiaujame paðarais, vitaminø papildais ir kt.

Mus rasite: Sodø g. 19, Jonava, tel. 8 600 34 409, www.vetpet.lt.

Derliaus ðventëje ketina dalyvauti ne tik Këdainiø kraðto ûkininkai, amatininkai, tautodailininkai, bet ir stambûs gamybininkai.

kai – bendrovës, gaminanèios nemaþai produkcijos ir ið agurkø, ir ið kitø rajono þemdirbiø uþaugintø darþoviø. Apie norà dalyvauti ðventëje jau praneðë UAB Këdainiø konservø fabrikas. Koncertuoti á Derliaus ðventæ vaþiuos Truskavos kultûros centro mëgëjø meno kolektyvas „Vermena“. Beje, ðiemet Këdainiø rajono Truskavos kultûros centro pagyvenusiøjø

liaudiðkø ðokiø grupë „Vermena“ (ðokiø grupës vadovë Dainora Venslovienë, instrumentinës grupës vadovas Domas Dirsë, vokalinës grupës vadovas Kæstutis Valionis) Prienuose vykusiame respublikiniame suaugusiøjø liaudiðkø ðokiø kolektyvø konkurse „Pora uþ poros 2013“ pelnë laureato vardà. Rûta ÐVEDIENË, rajono savivaldybës vyr. specialistë


2013 m. rugsëjo 19 d.

15

Sveikiname Kryþiaþodþio „Krepðinis“ spausdinto rugsëjo 12 d., teisingas atsakymas – SLOVËNIJA. Laimëtoja – Apolonija KORNIKIENË. Atsakymai gulsèiai: Paklaidëlës, Pl, Plis, Nr, Osaka, Einava, Ties, Kainà, Kaire, Roko, Randas, Adelaidë, Damoklas, Traumos, Arë, Raumeningas, It, Ina, Kraikas, Ita, Ciklas, Leki, Ibis, Sa, Li, Jasikevièiø, As, Vëlyvas. Statmenai: Rekonstrukcija, Pa, Kai, Ara, Ribas, Klonio, Laumakis, Mukarnas, Visli, Apavà, Domeika, Kë, Akli, Remontas, Le, Dia, kalasi, Yva, Ës, Danas, An, Visi, Leidi, Lingë, Èa, Në, dari, Raitelis, Sr, Tesëjas, Akiø.

Kitas kryþiaþodis bus rugsëjo 26 dienà.

Konstitucijos egzamino pirmasis etapas – spalio 1 dienà! LR TTeisingumo eisingumo ministerija tradiciðkai kvieèia pasitikrinti þinias – laikyti Konstitucijos egzaminà. Kaip ir kasmet, norintiesiems laikyti egzaminà ir siekti aukðèiausio ávertinimo, duris atveria Lietuvos miestø ir rajonø savivaldybës. Këdainiø rajono savivaldybës gyventojai spalio 1 dienà (antradiená) 12 val. laukiami tarybos posëdþiø salëje. Egzamino koordinatorius savivaldybëje – Bendrojo skyriaus vedëjas Egidijus Grigaitis, tel. 69 509. Egzaminà kvieèiami laikyti visi norintys Lietuvos Respubli-

kos pilieèiai, taip pat teisiná iðsilavinimà turintys ar dar tebestudijuojantys asmenys. Pirmojo etapo dalyviai, teisingai atsakæ á ne maþiau kaip 25 testo klausimus ið 30, turës teisæ dalyvauti antrajame Konstitucijos egzamino etape, kuris

vyks spalio 15 dienà (antradiená), 12 valandà. Antrajame etape teks atsakyti á 19 testo ir vienà atvirà klausimà. Konkurso dalyviø darbus vertins speciali kompetentingø ekspertø komisija. Nugalëtojais taps be klaidø arba teisingiausiai á klausimus atsakæ dalyviai. Visi norintieji laikyti egzaminà, taèiau neturintys galimybës atvykti á savivaldybæ, galës já laikyti internetu. Ið anksto registruotis – neprivaloma. Laimëtojai bus apdovanoti spalio 29 d. prezidentûroje. Parengë Rûta ÐVEDIENË, rajono savivaldybës vyr. specialistë

Këdainiø kultûros centro Vilainiø skyrius spalio 12–13 d. organizuoja dviejø dienø kultûrinæ paþintinæ ekskursijà á Latvijà marðrutu: Rundalë–Ryga–Cesis–Sigulda. Iðsamesnë informacija ir registracija tel. 8 686 69 804.

Kaip norëtøsi pasakyti tiek daug, bet ðirdis nesuranda tinkamø þodþiø. Kaip norëtøsi bûti ðalia ir tiesiog apkabinti, bet atstumas skausmingai viskà uþgoþia. Lieka mintys ir þodþiai neiðtarti, kuriø niekas, iðskyrus TAVE, nesupras... Viskas telpa TAVY, tavo þodyje MAMA. Jubiliejaus proga Aldonà BAJARÛNIENÆ sveikina dukra Þaneta su ðeima Gyvenimas – daina, poezija ir proza, Ir nei pakeist, nei numatyt gali, Priimki viskà, kà nûnai jis duoda Ir bûk laiminga, kiek gali! Su 60-uoju jubiliejumi Reginà LIUÞINIENÆ sveikina Angelë Brigienë

RENGINIAI DAUGIAKULTÛRIS CENTRAS (Senosios Rinkos aikðtë 12) Rugsëjo 24 d. 12 val. – Europos þydø kultûros ir Lietuvos þydø genocido aukø atminties dienos renginys ATMINTIES KELIAS. Rugsëjo 25 d. 10 val. – susitikimas su katalikiðkos jaunimo ugdymo organizacijos ATEITININKAI nariais. Susitikimo metu susipaþinsite su organizacijos tikslais ir veikla. Organizatoriai – Ateitininkø federacija ir Këdainiø ðvietimo pagalbos tarnyba. KULTÛROS CENTRAS (J. Basanavièiaus g. 24, tel. 52 978. Kasa dirba darbo dienomis nuo 12 iki 18 val. ir 1 val. prieð renginá, www.kedainiukulturoscentras.lt) Rugsëjo 20 d. 15 val. – modeliø agentûros „Ávaizdþiø grupë“ modeliø atranka. Rugsëjo 27 d. 13–14 val. – UAB „Litvara“ produktø pristatymas. ÐV. JURGIO BAÞNYÈIA Minint Sàjudþio 25-eriø metø jubiliejø, Ðv. Jurgio baþnyèioje ir buvo aukojamos pirmos ðv. Miðios praðant Dievo palaimos uþ tolimesnæ sàjudþio veiklà. Rugsëjo 22 d., sekmadiená, 12 val. – bus aukojamos ðv. Miðios uþ gyvus ir mirusius iniciatorius Sàjudþio ákûrëjus. KRAKIØ BENDRUOMENËS CENTRAS Rugsëjo 27 d. 17 val. – rudens ðventë ,,Darþovë – maistas ir vaistas“, kurios metu bus organizuojamas darþoviø iðpjaustymo konkursas ,,Darþoviø grimasos“, vaiðinama moliûgø troðkiniu ir vegetariniais valgiais, mokoma pasigaminti ,,ghi“ sviestà, prekiaujama bièiø produktais, raugintais kopûstais ir prieskoniais. Virëjas J. Ðèiukas supaþindins su nauju mitybos bûdu – þaliavalgyste. 19 val. – ðventës dalyviams koncertuos kaimo kapela (vad. R. ir A. Kuciauskai).

Rugsëjo 24 d., antradiená, nuo 12 iki 17 val. „Kaðtonø“ vaistinëje (J. Basanavièiaus g. 10)

konsultuos O‘Rising plaukø prieþiûros specialistë. Registracija tel. 67 244 arba „Kaðtonø“ vaistinëje. Spalio 10 d., ketvirtadiená, nuo 12 iki 18 val. „Kaðtonø“ vaistinëje (J. Basanavièiaus g. 10)

dermakosmetikos konsultantë analizatoriumi padës nustatyti veido ir galvos odos bûklæ, parinks Jums tinkamus prieþiûros produktus pagal poreikius, áproèius ar asmeniná pageidavimà. Registracija tel. 67 244 arba „Kaðtonø“ vaistinëje.

Kalendorius SAULË Teka 6.56 val., leidþiasi 19.29 val., dienos ilgumas 12.33 val. MËNULIS Pilnatis. Dienà: nuo +11 iki +15 oC, VARDADIENIUS ÐVENÈIA naktá: nuo 8+ iki +13 oC, Ketvirtadiená: Arnulfas, Januarijus, Girvinas, Vytë, Vilhelmina, Vilë. vëjas: nuo 6 iki 10 m/s. Penktadiená: Fausta, Kolumba, Vainoras, Vainora, Tautgirdë.


16

2013 m. rugsëjo 19 d.

Paminëjo karûnavimo sukaktá Galiojusá draudimà atðaukë po 30 metø Rusijos „Rospotrebnadzor“ atðaukë beveik 30 metø galiojusá draudimà importuoti á Rusijà jautienos ir avienos subproduktus ið Didþiosios Britanijos. Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai britai pateikë iðsamià informacijà apie skerdimà ir mësos prieþiûrà, atitinkanèius Muitø sàjungos standartus. Rugpjûtá Rusija ir Didþioji

Britanija derëjosi dël prekybos mësos subproduktais, o vëliau pastaroji pateikë visas reikalingas saugumo ir sveikatos garantijas. Mësa ir likusios skerdienos dalys buvo draudþiamos áveþti á Rusijà ið Didþiosios Britanijos dar 1986 metais, kilus spongiforminës encefalopatijos, arba kempinligës, protrûkiui. 2012 metais „Rossel-

choznadzor“ panaikino draudimà áveþti mësà, taèiau subproduktai liko ir toliau draudþiami. Europoje britø jautienos ir ërienos embargas buvo ávestas vëliau, 1996 metais, o 2006-aisiais jau buvo nutrauktas. Apribojimai tæsësi dar keletà metø dël neatitikimø tarp Europos Sàjungos ir Muitø sàjungos taisykliø.

Arktyje atidarys sovietø laikø karinæ bazæ Ðvedijos karalius Karlas XVI Gustavas Stokholme paminëjo 40-àsias savo karûnavimo metines. Jis á sostà sëdo po savo senelio mirties 1973-iøjø rugsëjo 15 dienà. Jam tada buvo 27-eri. Karûnavimo sukakties proga prie karaliðkøjø rûmø susirinko tûkstanèiai monarchijos gerbëjø. Trumpoje kalboje karalius pakvietë visus stokholmieèius ðvæsti kartu. „Visi laukiami!“ – suðuko pastebimai atsipalaidavæs ir puikiai nusiteikæs monarchas. Greta jo buvo karalienë Silvija ir trys jø vaikai.

Tapo ministru pirmininku

Praëjus dviem deðimtmeèiams po uþdarymo, Rusija nusiuntë 10 kariniø laivø ir keturis ledlauþius á bazæ Naujojo Sibiro salose. Flotilë plaukë Ðiaurës jûrø keliu, kuris jungia Europà ir Azijà per Rusijos vandenis nuo Karos Vartø sàsiaurio iki Beringo sàsiaurio. Rusijos prezidentas Vladimi-

ras Putinas sakë, kad Rusijos kariai bazæ paliko 1993 metais, bet ji yra labai svarbioje Arkties vandenyno vietoje. Prezidentas þadëjo ne tik vël atidaryti bazæ, bet ir atnaujinti ten esantá aerodromà, kad juo galëtø naudotis saugumo tarnybos, hidrologai ir klimato specialistai, kurie turëtø bendradarbiauti ir uþ-

Svazilando karalius ves 15 kartà Svazilando karalius Msvatis III iðsirinko 15 nuotakà. Paskutinysis absoliutus Afrikos monarchas tuoksis su 18-mete Sindisva Dlamini. Ðiuo metu mokyklà baigianti mergina ðiais metais dalyvavo vietos groþio konkurse.

Karalius savo suþadëtinæ pristatë per specialià ceremonijà. Prieð tai ji tris kartus apnuogintomis krûtimis ir raudonø plunksnø galvos apdangalu ðoko karaliui ir jo sveèiams tradiciniame festivalyje. 45 metø monarchas jau turi 14 þmonø. Tarp Pietø Afrikos ir Mozam-

tikrinti saugø ir efektyvø Ðiaurës jûrø kelio darbà. Ðiltëjant vasaroms, atitirpsta didesnë Ðiaurës jûrø kelio dalis ir juo galima ilgiau plaukioti. Taèiau dël prastos infrastruktûros, ledo lyèiø, siaurø tarpekliø, seklumø ir audringø þiemø Ðiaurës jûrø kelias dar nëra labai saugus ir pelningas. biko esantá Svazilandà Msvatis III valdo nuo 1986 metø. 1,2 mln. jo ðalies gyventojø gyvena didþiuliame skurde. ÞIV uþsikrëtusiøjø procentas èia yra vienas didþiausiø pasaulyje. Tuo tarpu pats Msvatis III maudosi prabangoje. Jam priklauso keleri rûmai, brangûs limuzinai, asmeninis jo turtas vertinamas 100 mln. JAV doleriø.

Vedë Liuksemburgo princas JAV mirë seniausias pasaulio vyras Liberalø ir Nacionalistinës partijø koalicijos lyderis Tonis Abotas per inauguracijos ceremonijà tapo naujuoju Australijos ministru pirmininku. Nuotr. – Australijos generalinë gubernatorë Kventina Brais vadovauja T. Aboto (kairëje) inauguracijos ceremonijai.

Iðkëlë kruiziná laivà

Inþinieriai sëkmingai pakëlë ir vertikaliai pastatë kruiziná laivà „Costa Concordia“, kuris po avarijos 20 mënesiø gulëjo ant ðono prie Dþiljo salos Italijoje. Nuotr. – apgadintas laivo ðonas.

Asmeniniai skelbimai –

Josvainiø g. 41 41,, Këdainiai

Redakcijos tel. 8 605 19 294 (T ELE2) (TELE2) @rinkosaikste.lt redakcija@ El. paðtas redakcija Spausdino

UAB „Rinkos aikðtë“ spaustuvë

tel. 60 763 El. paðtas skelbimai@rinkosaikste.lt

JAV mirë Gineso pasaulio rekordø knygos pripaþintas seniausias pasaulio vyras Salustianas Sanèesas Blaskesas. 112 metø savamokslis muzikantas ir angliakasys S. Sanèesas Blaskesas mirë slaugos namuose Niujorke. S. Sanèesas Blaskesas seniausiu planetos gyventoju tapo birþelio 12 dienà mirus 116 metø Japonijos pilieèiui Dziroemonui Kimurai. Gimæs 1901 metais Ispanijos gyvenvietëje S. Sanèesas Blaskesas, sulaukæs 17 metø, persikëlë gyventi á Kubà. 1920 metais jis atvyko á JAV, kur dirbo angliø kasyklose ir statybose. S. Sanèesas Blaskesas turi du vaikus, septynis anûkus, 15 proanûkiø ir penkis proproanûkius. Dabar seniausio þmogaus titulas turëtø atitekti 111 metø italui Arturui Likatai. Vyriausia Þemës gyventoja yra moteris – 115 metø Misao Okava ið Japonijos.

Direktorë-vyr. redaktorë Vitalija Surgautienë tel./faks. 52 444 www.rinkosaikste.lt

„Eltos“ ir „Rinkos aikðtës“ inf.

Liuksemburgo princas Feliksas Vokietijoje vedë savo mylimàjà vokietæ Kleir Lademacher. Tai buvo civilinë santuokos ceremonija. Religinë vestuviø ceremonija vyks Prancûzijoje rugsëjo 21-àjà.

KORESPONDENT AI KORESPONDENTA

Irma Bajorûnë Lina Fiodorova Giedrûna Girdenytë

Auðra Malinauskienë Jovita Þebrauskaitë

Tel. 56 51 5111

Tel. 57 771

Stilius, korektûra – Inga Valiukevièienë Rankraðèiai negràþinami. Redakcijos ir straipsniø autoriø nuomonës gali nesutapti

Reklamos vadybininkas – tel. 56 589, el. paðtas reklama@rinkosaikste.lt

Laikraðtis „Rinkos aikðtë“ yra Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Steigimo liudijimo nr nr.. 573 Indeksas 67420 ISSN 1648-0376 4 sp. l. Uþs. Nr Nr.. 835 Tiraþas 5 580 egz.


2013 m. rugsĂŤjo 19 d.

Foto _ laivas

16


2013 m. rugsĂŤjo 19 d.


2013 m. rugsĂŤjo 19 d.


2013 m. rugsĂŤjo 19 d.


2013 m. rugsĂŤjo 19 d.


2013 m. rugsĂŤjo 19 d.

2013 09 19  
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you