Issuu on Google+

Rinkosaikðtë 2013 m. liepos 18 d.

18-ieji leidimo metai

Këdainiø rajono laikraðtis

2013 m. liepos 18 d. Ketvirtadienis

Nr. 79 (2 592)

Kaina 1,20 Lt

Prasidëjo javapjûtë – á laukus Piktadariams rûpëjo ne miegas iðlydëti kombainininkai

Medekðiuose, kelio Jonava– Këdainiai– Ðeduva pakelëje, automobiliø greitá matavusio prietaiso vietoje po savaitgalio liko tik stovo likutis, iðtampyti laidai ir apdegusios padangos liekana. Ûkininkas Arûnas Sereika su sûnumis pirmiausia pjaus rapsus, paskui – kvietrugius, kvieèius ir t. t.

Lina FIODOROVA

Keturioliktà kartà kombainininkai palydëti á laukus, kuriuose bus nuimtas pirmasis derlius. Keturi àþuolo vainikai – gero ir gausaus derliaus linkëjimas – antradienio rytà papuoðë Surviliðkio seniûnijos ûkininkus. Ðventæ organizavo Këdainiø Kultûros centro Surviliðkio skyriaus kultûros darbuotojai darbuotojai.. /Nukelta á 2 psl./

Jovita ÞEBRAUSKAITË

Antradienio naktá Këdainiø miesto seniûnijos Daumantø kaime degë sodo namelis, o sekmadienio naktá Pelëdnagiuose – naudotos padangos, nuo kuriø uþsidegë ir stoginë. Pastarasis gaisras tikriausiai susijæs ir su greièio matuoklio suniokojimu Medekðiuose. /Nukelta á 3 psl./

Stonia Asia J. Basanavièiaus g. 49 (2 ir 3 aukðtas)

Vasaros iðpardavimas! Moteriðkoms suknelëms ir sijonams – 50 proc. nuolaida. Avalynei (vyriðkai ir vaikiðkai) – 20 proc. nuolaida, moteriðkai – 30 proc. nuolaida.

Skelbiame prenumeratos AKCIJÀ! Draugaukime ir 2014-aisiais! Sumokëjæ 131,89

Lt arba 120,89 Lt (pensininkams ir neágaliesiems) uþ vienuolikos mënesiø „Rinkos aikðtës“ prenumeratà, populiariausià Këdainiø rajono laikraðtá skaitysite visus dvylika 2014 metø mënesiø.

Pasiûlymas galioja nuo liepos 1 iki rugpjûèio 31 dienos.

DIENOS PIETÛS – 10 Lt! Darbo dienomis nuo 10 iki 15 val. – atveþimas nemokamas! Tel. 8 630 08 600.

Ðventiniai patiekalai – á Jûsø pobûvio vietà! Atveðime maistà á Jûsø ðventës vietà – namus, biurus, pobûviø sales, kaimo turizmo sodybas ar tiesiog á gamtà. Dekoruosime stalus, aptarnausime. Yra galimybë pasiimti patiems. Suderinsime kainà pagal Jûsø finansines galimybes. Tel. 8 630 01 106, www .svenciucentras.lt. www.svenciucentras.lt

2

2013 m. liepos 18 d.

Kronika UÞDAROMAS PRADINIO UGDYMO SKYRIUS Nuo rugsëjo 1-osios nebeliks Krakiø Mikalojaus Katkaus gimnazijos Plinkaigalio skyriaus. Pagal mokiniø skaièiø buvo nuspræsta, kad ðiame skyriuje 2013–2014 mokslo metais dirbs tik vienas klasiø komplektas. Tuomet daugelis mokiniø tëvø iðreiðkë pageidavimà, kad jø vaikai mokytøsi Krakiø gimnazijoje. Plinkaigalyje bûtø likæ tik ðeði pradinukai. Uþdarius skyriø Plinkaigalio vaikai ið ðio kaimo bus pavëþëjami á Krakes, iki kuriø – apie penki kilometrai.

LAIMËJO PASLAUGØ KONKURSÀ Këdainiø rajono savivaldybë ir UAB „Vikrema“ pasiraðë beveik 36 tûkstanèiø litø vertës sutartá. Lëðas ámonei savivaldybë mokës uþ Këdainiø rajono savivaldybës administracijos ir Këdainiø rajono savivaldybës administracijos seniûnijø automobiliø atsarginiø daliø, eksploataciniø medþiagø, automobiliø remonto ir techninës prieþiûros paslaugø papildomà pirkimà.

MËTYS JAUKUS NUO PASIUTLIGËS Këdainiø valstybinë maisto ir veterinarijos tarnyba praneðë, kad jau vyksta 2013 metø laukiniø gyvûnø oralinës vakcinacijos nuo pasiutligës pirmasis etapas. Këdainiø rajone jaukus su vakcina planuojama mëtyti liepos 29–rugpjûèio 19 dienomis. Pasiutlige sergantys gyvûnai virusus iðskiria su seilëmis, todël daþniausiai uþsikreèiama ákandus pasiutlige serganèiam gyvûnui, taip pat pasiutlige galima uþsikrësti serganèio gyvûno seilëms ar audiniams patekus ant paþeistos odos ar gleiviniø. Pasiutligë uþregistruota 13 Lietuvos rajonø – Ignalinos, Ðalèininkø, Zarasø, Ðirvintø, Molëtø, Vilniaus, Varënos, Utenos, Kauno, Raseiniø, Skuodo, Panevëþio ir Pasvalio. Daugiausia – 23 pasiutligës þidiniai – uþregistruota rytiniuose Lietuvos rajonuose, kurie ribojasi su Baltarusija, todël galima daryti prielaidà, kad uþkratas á mûsø ðalá pateko ið kaimyninës ðalies, kurioje laukiniø gyvûnø vakcinacija nuo pasiutligës nebuvo vykdoma. Lietuvoje pagrindiniai pasiutligës sukëlëjo platintojai yra lapës, usûriniai ðunys ir kiaunës. Ðie gyvûnai, apkandþiodami laukinius ar naminius gyvûnus bei þmogø, uþkreèia juos pasiutlige. Norint sustabdyti ðios pavojingos ligos plitimà bûtina vakcinuoti gyvûnus nuo pasiutligës.

Prasidëjo javapjûtë – á laukus iðlydëti kombainininkai /Atkelta ið 1 psl./ „Kadangi ði tradicija tæsiama jau dvylika metø, jauèiamës labai laukiami. Ðiandien pirmàjá aplankëme Sirutiðkyje gyvenantá ûkininkà Arûnà Sereikà, kurio trys sûnûs – jaunieji ûkininkai. Kai atvykome pas ðiuos ûkininkus, jie mums parodë per tiek metø sukauptus vainikus – seni àþuolo vainikai tebesaugomi pagarbioje vietoje“ , – pasakojo apie kone ritualu prieð kombainams iðriedant á laukus tapusá sveikinimà Sirutiðkio kultûros darbuotoja Violeta Kaþukauskienë. Sirutiðkiai kultûros neðëjai aplankë ir didesnius, ir maþesnius ûkius Vaidatoniuose, Sirutiðkyje.

Renka vainikus Vienas ið vainikuotø ûkininkø A. Sereika patvirtino, kad kasmetiniai sveikintojai yra labai lau-

Vidurvasará prasideda javapjûtë.

kiami. Vyriðkis kaupia jam ir sûnums dovanotus vainikus dël smalsumo – ádomu, kiek pavyks surinkti. Ðiuo metu turi maþdaug penkeriø metø vainikus. Kartu su sûnumis ûkininkau-

/Nuotr. N. Dilkienës ir autorës/

jantis vyras paaiðkino, kad pirmiausia pjaus rapsus, paskui – kvietrugius, kvieèius ir t. t.

Ne visur iðliko tradicija Sirutiðkyje tokia ðventë atgai-

vinta prieð 12 metø, nors tradicijas ji turi senas. „Kombainininkø iðlydëtuvës á laukus“ – taip Sirutiðkyje buvo pavadinta rugiapjûtës pradþia, laikoma Ðv. Onos varduviø dienà – liepos 26-àjà. Tuomet, kaip ir dabar, kombainininkai bûdavo iðlydimi á laukus papuoðti àþuolo vainikais. Stiprias ðaknis ir Labûnavoje, þemdirbiø kraðte, áleidusi palydëtuviø tradicija èia jau pamirðtama. Oniniø ðventës ir javapjûtës tradicija jau tapo tik Onø ðvente, ðiemet vyksianèià liepos 27-àjà. „Vis maþiau þmoniø þemæ dirba, ne vienu laiku viskà daro, be to, oro sàlygos vis kojà pakiða – Oninës ateina, o javus pjauti kartais bûna dar per anksti. Tad pastaruoju metu mes rengiame tik iðlydëtuves á laukus, kai þemdirbiai pradeda arimo darbus“, – paaiðkino Këdainiø kultûros centro Labûnavos skyriaus vadovë Rita Kuèinskienë.

Norintiesiems prekiauti Miesto ðventëje Rugpjûèio 8–10 dienomis vyks Miesto ðventë, kurioje bus minimas 641-asis Këdainiø gimtadienis! Kadangi visà rugpjûèio 10 dienà vyks prekyba (tautodailininkø ir ûkininkø mugës, blusø turgus ir kt.), jau dabar prekiautojai kvieèiami registruotis. Këdainiø miesto ðventës metu rugpjûèio 10 d. nuo 7 iki 14 val. Senosios Rinkos aikðtëje, È. Miloðo, Kranto, Didþiojoje gatvëje vyks prekymetis – tautodailininkø, ûkininkø mugë, blusø turgus. Norintieji èia prekiauti kvieèiami registruotis nuo liepos 1 d. iki rugpjûèio 2 d. tel. 8 347 51 778 (Audronë Peèiulytë). Rugpjûèio 10 d. 20.30 val. miesto parke vyks Këdainiø miesto ðventës vakaro koncertas. Prekyba organizuojama nuo 19 iki

22.30 val. Maitinimo ástaigos ir kiti prekybininkai, norintys prekiauti ðiame renginyje, kvieèiami registruotis nuo liepos 29 d. iki rugpjûèio 7 d. el. p. kasa.kedainiai@takas.lt, tel. 8 614 65 308 (Ilona). Reikia uþpildyti praðymà ir atsiøsti visus prekiauti reikalingus dokumentus bei leidimus. Kiti prekybininkai registruojami nuo liepos 29 d. iki rugpjûèio 7 d. Rajono savivaldybës inf.

Paskelbti paskutiniai rezultatai Rajono savivaldybës Ðvietimo skyrius paskelbë paskutinius 2013 metø pagrindinës sesijos valstybiniø brandos egzaminø rezultatus mûsø savivaldybëje. Iðlaikë ne visi Biologijos valstybiná brandos egzaminà laikë 101 kandidatas, ið jø 98,02 procentai já iðlaikë. Du abiturientai neiðlaikë ðio egzamino. Fizikos valstybiná brandos egzaminà laikë 47 kandidatai. Já iðlaikë visi abiturientai. Informaciniø technologijø valstybiná brandos egzaminà, kurio neiðlaikë septyni kandidatai, laikë 41 abiturientas. Ðis egzaminas pirmà kartà buvo vykdytas elektroninëje egzamino uþduoties atlikimo sistemoje. Chemijos egzaminà iðlaikë visi pasirinkusieji – 59 mokiniai. Rusø (uþsienio) kalbos egzaminà laikë tik 5 kandidatai. Visi iðlaikë. Ðiemet brandos egzaminus

pagrindinëje sesijoje laikë 449 kandidatai. 100 balø ávertinti 18 mokiniø darbai (pernai – 13).

Áteikë tik dviem Praëjusià savaitæ rajono abiturientams áteikti brandos atestatai. Ðiemet brandos atestatai su pagyrimu áteikti dviem (pernai – 30) abiturientams ið Ðviesiosios ir „Atþalyno“ gimnazijø. Tokiam dideliam skirtumui átakos turëjo pasikeitusi brandos atestato su pagyrimu iðdavimo tvarka, t. y. brandos atestatas su pagyrimu iðduodamas mokiniui, turinèiam ne þemesnius kaip 9 balø visø individualaus ugdymo plano dalykø metinius ir mokykliniø brandos egzaminø ávertinimus, iðlaikiusiam bent vieno dalyko valstybiná brandos egzaminà ir turinèiam ne þemesnius kaip 86 balø visø laikytø valstybiniø brandos egzaminø ávertinimus (anksèiau buvo – ne þemesni kaip 50 balø). „Rinkos aikðtës“ inf.

Rugpjûèio pradþioje mieste vël ðurmuliuos mugë.

/Nuotr. J. Þebrauskaitës/

Atsakys á rûpimus klausimus Liepos 24 d. 14 val. Daugiakultûriame centre vyks susitikimas su Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje vyriausiuoju konsulu A. Mamajevu ir patarëju Z. Letifovu. Susitikimo metu ambasados atstovai atsakys á visus klausimus dël vizø ir kelionø á Rusijà. Organizatoriai – Këdainiø rusø kultûros klubas „Susitikimai“.

Neágaliøjø draugijos nariø dëmesiui! Liepos 24 d. Neágaliøjø draugija organizuoja iðvykà á Rokiðká, Kupiðká ir Anykðèius. Iðvykstame 7 val. ryto nuo prekybos centro IKI (buv. „Giraitës“ parduotuvës). Kelionës kaina vienam asmeniui – 30 Lt. Reikia turëti pinigø muziejams ir degustacijoms. Registruotis: Radvilø g. 25, Këdainiai, iki liepos 22 d. imtinai, sumokant pinigus uþ kelionæ. Draugijos taryba

Dëkojame Netekus mylimos mamos ðirdyje lieka neapsakomas skausmas ir tuðtuma. Uþ iðtiestà pagalbos rankà begalinio skausmo metu, nepalikusiems vienø sunkià netekties valandà, uþ nuoðirdþius uþuojautos þodþius dëkojame kaimynams ypaè J. Gapðevièiûtei ir visai jos ðeimai, giminëms ir draugams, ûkininkams Kvedarams, laidojimo biurui „Skongalis“ ir visiems, kurie buvo ðalia ir padëjo palydëti á amþino poilsio vietà Vandà Kriûnienæ. Sûnus ir dukra su ðeimomis

2013 m. liepos 18 d.

Piktadariams rûpëjo ne miegas /Atkelta ið 1 psl./

Sunaikino namelá ir padangas Këdainieèio L. T. namelis sodininkø bendrijoje „Daumantai“ buvo medinis, ðiferiu dengtu stogu ir stovëjo Bazilikø gatvëje. Apie já jau galima kalbëti bûtuoju laiku, nes po vidurnakèio pastebëtas gaisras sunaikino ir statiná, ir jame buvusius namø apyvokos daiktus. Ðio gaisro prieþastis tirs policija, nes daugiau kaip 6,5 tûkst. litø nuostolá patyræs savininkas ir ugniagesybos specialistai átaria, kad namelis buvo padegtas. Dël gaisro prieþasties në kiek neabejojama Pelëdnagiø gyvenvietëje, kurios Melioratoriø gatvëje degë autoserviso teritorijoje laikomos naudotos padangos – jas kaþkas tyèia padegë. Kadangi padangos buvo sukrautos po medine stogine, dengta ðiferiu, ugnis sunaikino ne tik apie 30 padangø, bet ir stogà, apdegino sienà.

3

o prie stovo pritvirtintas matuoklis sudegintas ant kelio ðlaito, þolëje, uþdegus automobilio padangà. Panaðu, kad tai padarë tie patys vandalai, kurie padegë ir padangas Pelëdnagiuose, o galbût ir tie patys, kurie pernai gruodá tuose paèiuose Medekðiuose jau buvo sugadinæ matuoklá, irgi, beje, ugnimi – kûrendami padangà. Tada sugadintas prietaisas buvo pakeistas nauju, o dabar sunaikintas ir ðitas.

Tokie ávykiai jau retëja

Pelëdnagiuose, autoserviso teritorijoje, sekmadienio naktá buvo padegtos naudotos padangos, nuo kuriø uþsidegë ir stoginë. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Galëjo nukentëti ir pastatai Gaisrà Pelëdnagiuose paryèiais, apie 4 valandà, pastebëjo autoserviso kaimynystëje ásikûrusios degalinës darbuotojai ir praneðë apie já bendruoju pagalbos telefonu. Jeigu ne laiku iðkviesta pagalba, ugnis tikriausiai bûtø per-

ðokusi á ðalia stovinèius autoserviso pastatus, o tada jau bûtø padaryta labai dideliø nuostoliø. Atskubëjæ ugniagesiai gelbëtojai tokiai ávykiø eigai uþkirto kelià. Kitai piktadarystei sutrukdyti nebuvo kam – tà paèià naktá sunaikintas palyginus netoli Pelëdnagiø, Medekðiuose, árengtas automobiliø

greièio matavimo aparatas. Kaip ir minëtas autoservisas, taip ir ðis matuoklis stovëjo kelio Jonava– Këdainiai–Ðeduva pakelëje.

Sudegino nupjovæ stovà Greitá matuojantis prietaisas buvo naikinamas labai tûþmingai. Jo metalinis stovas buvo nupjautas,

Vilniuje registruotos ir greièio matavimo prietaisus Këdainiø rajone árengusios bei priþiûrinèios bendrovës „Fima“ marketingo vadovë Jurgita Bukauskaitë „Rinkos aikðtei“ sakë, kad matuoklis Medekðiuose bûtinai bus atstatytas ir greitis vël bus matuojamas, kaip ir iki tol. Paðnekovë pabrëþë, kad anksèiau tokiø vandalizmo aktø, koks savaitgalá ávykdytas Medekðiuose, bûdavo ávykdoma daþniau, o dabar jie jau gana reti. J. Bukauskaitë pastebi, jog dauguma vairuojanèiøjø jau nebesipiktina keliuose árengtais greièio matuokliais, nes supranta, kad greitis matuojamas saugant visø eismo dalyviø, vadinasi, ir jø, gyvybæ bei sveikatà.

Ðautuvø ir degalø vagyste átariami ðëtiðkiai Ið rûkyklos „iðrûkë“ þoliapjovæ, Policijos komisariatas praneða, kad liepos 3-iosios naktá Paðëtëje pavogti du medþiokliniai ðautuvai rasti rasti,, o du átariamieji uþdaryti á areðtinæ. Jie átariami ir vagyste Þeimeliuose.

Átarimai – dviem vyrukams „Rinkos aikðtë“ yra raðiusi, kad du këdainieèiai medþiotojai savo medþioklinius ðautuvus po naktinës ðernø medþioklës Ðëtos seniûnijos Paðëtës kaime buvo padëjæ á automobilá, ið kurio ginklai netikëtai, dar miðke esant, dingo. Vienam medþiotojui buvo padarytas 2,5 tûkst., o kitam – 1,5 tûkst. litø nuostolis. Policijos komisariate dël ðios vagystës buvo pradëtas ikiteisminis tyrimas, ir Kriminalinës policijos skyriaus pareigûnai netrukus nustatë du

átariamuosius. Vienas jø – 1986 me- Ið viso – 6 tûkst. litø þalos tais gimæs Ðëtos miestelio gyventoLiepos 13-osios naktá këdaijas V. B., o antras – irgi Ðëtoje gyve- nietis savo tëvø sodyboje, esanèionantis A. S., gimæs 1994 metais. je Þeimeliø kaime, rado apgadintà ir apvogtà ratiná ekskavatoriø: Kriminalistai ðautuvus rado sulauþius jo degalø bako antgalá Pas ðiuos vyriðkius ir buvo rasti ir supjausèius hidrosistemos þarið automobilio dingæ medþiotojø nas pagrobta 120 litrø dyzelino ir ginklai – kombinuotas medþiokli- 80 litrø tepalø. Apskaièiuota, kad Þeimeliuonis graiþtvinis ðautuvas „ZH 301“ se padaryta þala – beveik 2 tûkst. ir graiþtvinis ðautuvas „LOS 4“. Baudþiamoji byla dël ðios va- litø. Á ðià sumà áeina ir ið sodybos gystës iðkelta pagal Baudþiamojo kiemo pavogtø septyniø þibintø kodekso 254 straipsná, o jis numa- vertë. Taigi, kiek þinoma, per deto, kad tas, kas pagrobë ðaunamàjá ðimt dienø ðëtiðkiai prisigrobë sveginklà, ðaudmenis, sprogmenis ar timo turto uþ 6 tûkst. litø. Tiesa, vogdami ið sodybos sprogstamàsias medþiagas, baudþiamas areðtu arba laisvës atëmi- Þeimeliuose jie tikriausiai turëjo ir bendrininkà. mu iki septyneriø metø. Treèias átariamasis ðioje vaBet tai – dar ne viskas. Ðëtos seniûnijoje yra ávykdyta ir kita va- gystëje – Jonavos rajone gyvenangystë, kuria átariami tie patys ðë- tis E. V., gimæs 1993 metais. Po apklausos jis nesulaikytas. tiðkiai.

ið kiemo – dviratá Nors nepagalvotum, kad rûkykloje gali bûti laikoma þoliapjovë, bet vagys tai suuodë ir pritaikë raktà. Lauþti durø neprireikë ir keliais kitais atvejais. Kieme esanèioje rûkykloje laikytos benzininës þoliapjovës, kurios vertë – 699 litai, Gudþiûnø seniûnijos Alksnënø kaime gyvenanti V. B. pasigedo pirmadienio rytà. Tapo aiðku, kad kaþkam pavyko pritaikyti raktà. Prieð kelias dienas panaði vagystë buvo ávykdyta Josvainiø seniûnijos Kunioniø kaime, kuriame dingo 200 litø vertës kampinis ðlifuoklis. Po daugiabuèiu namu esanèiame V. K. sandëliuke

Buvo sumuðtas per iðleistuves

Abiturientø iðleistuvës, savaitgalá vykusios viename ið Dotnuvos seniûnijos Ðlapaberþës esanèioje degalinëje ið cisternos stovëjimo aikðtelëje, vagys nulau- Këdainiø klubø, buvo sudrumskaime pagrobta degalø, kuriø vertë pavogta 2,4 tûkst. litrø þymëto dy- þë vilkiko degalø bako uþraktà ir tos netikëto incidento, dël kurio zelino ir kad bendrovei padarytas iðsiurbë apie 280 litrø dyzelino. prireikë policijos pagalbos. virðija 5 tûkst. litø. Pastaruoju 5 tûkst. 184 litø nuostolis.

Nuostoliø pridarë dyzelino vagys metu dyzelino vagystës pastebëtos ir dar ddviejuose viejuose kaimuose.

Apie 1 tûkst. 260 litø nuostolá ðiomis dienomis policijai pranePirmadiená policija gavo Ðla- ðë ir vienos uþdarosios akcinës paberþës þemës ûkio bendrovës bendrovës vadovas: Pernaravos pareiðkimà, kad ðiame kaime seniûnijos Juodgirio kaime, prie degalinës esanèioje automobiliø

O Pelëdnagiø seniûnijos Savieèiø kaime esanèioje degalinëje ðeðtadienio pavakare vagis pasielgë kitaip. Á automobilá „Audi A4“ jis ásipylë 31 litrà dyzelino ir nesumokëjæs nuvaþiavo, degalinei padarydamas 135 litø þalà.

Iðleistuviø ðventei ið penktadienio persiritus á ðeðtadiená, apie

Këdainietis, per iðgertuves sumanæs kumðèiu paauklëti savo þmonà, sumuðë ir jà ginti Vëlø sekmadienio rytà Alks- sigedo ávairiø daiktø, kuriø ben- stojusá svainá.

nënø kaimo gyventojas, gimæs 1924 metais, pastebëjo, kad kieme esanèiø pagalbiniø patalpø durys – be pakabinamø spynø. Apþiûrëjæs patalpø vidø, vyriðkis pa-

dra vertë – 936 litai. Vagys iðsineðë ne tik elektros kabelius, dujø balionà bei elektrinæ þoliapjovæ, bet ir 23 kilogramus medaus, taip pat vaistinëlæ.

antrà valandà nakties, nepaþástamas vyriðkis smogë á veidà këdainieèiui J. È., gimusiam 1971 metais, o kai ðis nuo smûgio parvirto ant þemës, dar kelis kartus smogë á galvà. Sumuðtasis á medikus nesikreipë, o policija jam nustatë vidutiná, 1,86 promilës, girtumà.

Seserá ginæs brolis irgi nukentëjo

Gydysis vogtais vaistais ir medumi Gudþiûnø seniûnijoje apvogæ sodybà, vagys galës ilgam pasirûpinti savo sveikata, nes pavogë daug jai naudingo produkto.

buvæs árankis pavogtas suradus sandëliuko raktà. Këdainiuose, Pirmûnø gatvëje, buvo dar paprasèiau – këdainietës D. M. kalnø dviratis ðeðtadiená dingo ið kiemo. Savininkei padaryta 350 litø þala. O sekmadiená pirðtus pamiklino kiðenvagiai. Këdainietë O. P. nukentëjo Kauno miesto turguje, kuriame ið jos kiðenës buvo pavogtas mobiliojo ryðio telefonas. Kad vagiðiø nestinga ir Këdainiø turgavietëse, tà dienà turëjo progos ásitikinti këdainietë G. M. Ið jos rankinës buvo pavogta piniginë su pinigais, asmens tapatybës kortele ir prekybos centrø nuolaidø kortelëmis.

Pirmadiená, apie pusæ deðimtos vakaro, Këdainiø mieste esanèiuose sutuoktiniø namuose vyko iðgertuvës, ir girtas R. Ð., gimæs 1980 metais, sudavë savo þmonai

kumðèiu ir ðluotos kotu. Kai seserá ginti stojo moters brolis, galima sakyti, vienmetis su R. Ð., ðis tris kartus smogë á veidà ir jam. Taigi teko ðauktis policijos, ir ðeimos „auklëtojas“ buvo uþdarytas á areðtinæ. Jam nustatytas sunkus, 2,55 promilës, girtumas. „Rinkos aikðtës“ inf.

4

2013 m. liepos 18 d.

Abiturientai pasirengæ skristi

Kokia svarstykliø paskirtis?

Penkiolikos abiturientø klasë Krakiø M. Katkaus gimnazijoje – maþiausia iðleidþiamoji klasë rajone. O dar pernai ði gimnazija iðleido 34 savo auklëtinius. Deja, nemaþai jø iðskrido toli „uþ sienos“. O ðiømetis penkioliktukas apsisprendæs 100 proc. lik liktiti gyventi ir studijuoti Lietuvoje. Bûrelis negausus, taèiau brandus. Direktorius Alanas Magyla dþiaugiasi, kad valstybinius egzaminus visi iðlaikë uþtikrintai, o rezultatai dþiugina: þemiausias balas – 20, aukðèiausias – 99. Krakiø abiturientai pagal mokslo rezultatus rajone yra treti. Praëjusá penktadiená gimnazijoje ávyko iðkilmingas Brandos atestatø áteikimo aktas.

Brandos atestatà ir tradicinæ premijà A. Petraitytei áteikë vicemerë N. Naujokienë (centre) ir mokyklos direktorius A. Magyla.

Tarsi prieð keturiasdeðimt metø Iðkilmingame akte dalyvavusi ðios mokyklos auklëtinë vicemerë Nijolë Naujokienë sukluso, jog ðios mokyklos abiturientø himnas – Vygando Telksnio „Mano senai mokyklai“ – skamba taip pat, kaip ir prieð keturiasdeðimt metø, ir paþymëjo, kad bëgant metams jausmas savoje mokykloje iðlieka vis toks pat. Èia visada jautiesi jaunas, èia visada randi draugø. Vicemerë padëjo direktoriui áteikti abiturientø dvylikos metø uþdarbá – brandos atestatus, padovanojo kiekvienam po laikrodá-þadintuvà linkëdama, kad jis visada suskambëtø laiku. O geriausiai abiturientei Augustei Petraitytei N. Naujokienë áteikë savosios klasës susitikimo metu sukauptà premijà geriausiam ðios mokyklos abiturientui. Pernai tokià premijà geriausiam abiturientui dovanojo buvæs auklëtinis Donatas Pilinkus. Ðios tradicijos iniciatorë ir pirmøjø premijø fundatorë buvo ðviesaus atminimo auklëtinë Janina Bûdaitë. Dar vienà svarià rajono savivaldybës premijà vicemerë N. Naujokienë áteikë sportiðkiausios mokyklos sportinio ëjimo daugkarti-

Karðtoji linija

E. Kvedaras sûnumi gali didþiuotis. Arnas pagal atestato balus – antras klasëje.

nei èempionei, Lietuvos rekordininkei Ievai Kaselytei, ilgai ir puikiai garsinusiai Krakiø bei Këdainiø vardà ðalyje bei uþsienyje.

„Iðlikite jauni ir verþlûs“ Ðito palinkëjo gimnazijos direktorius A. Magyla. Graþiausius linkëjimus savo vaikams iðsakë ilgametë auklëtoja Ingrida Jaraðienë, tëvø vardu kalbëjo taip pat buvæs ðios mokyklos auklëtinis Eugenijus Kvedaras, ketvirtàjá abiturientà iðleidþianti, beje, ir savo gimtadiená tàdien ðventusi mama Violeta Kaselienë, geriausioji abiturientë Augustë Petraitytë.

Garsioji sportininkë I. Kaselytë su tëvais ir krikðtatëviais.

Dþiugiausia þinia ta, kad visi Krakiø abiturientai lieka Lietuvoje ir jau yra pasirinkæ bûsimas profesijas bei gyvenimo kelià. Na, su viena iðimtimi, kad Deimantas Èerepokas laikinai, vieneriems metams, iðvyksta á uþsiená uþsidirbti studijoms Lietuvoje. Þymiai sportininkei I. Kaselytei, meilæ rankdarbiams paveldëjusiai dar ið savo moèiutës mokytojos Elenos Proscevièienës, labai mëgusiai mokytojos Daivos Dubinkienës technologijø pamokas ir ðio dalyko olimpiadoje laimëjusiai pirmàjà vietà, apsispræsti padëjo pomëgis. O jos kûrybinis darbas „Naujai atgimæ“ buvo pripaþintas geriausiu ðalyje. Tad Ieva be jokiø abejoniø renkasi dizaino specialybæ. Gana rimtai pasirengæs ir visus testus jau iðlaikæs bûsimasis karininkas Arnoldas Ambrasas, pamëgtàjà multimedijø inþinerijà KTU studijuos Arnas Kvedaras, geriausioji abiturientë Augustë Petraitytë seniai svajoja apie skandinavistikà. Galvojusi apie studijas uþsienyje taip pat stipri mokinë Milda Boguðevièiûtë galop apsigalvojo likti ir medicininius tyrimus, radiologijà studijuoti èia, gimtoje ðalyje. Tiek tëveliams, tiek mokytojams yra malonu, kad jauni þmonës þino, ko siekia, ir jauèiasi pasirengæ gyvenimui. Marija ÐEPETIENË

Ðtai su tokiu klausimu á mus kreipësi këdainietis Adomas. Keistokas klausimas, nes visiems þinoma, kad svarstykliø paskirtis – sverti. Taèiau p. Adomas tuo suabejojo. Ir paaiðkino, kodël. Jis papasakojo: „Turgaus (taip vadinamojo ðeðtadieninio) vedëja praneðë, kad pirmadiená, liepos 8 d., bus tikrinamos svarstyklës. Atvaþiuos tikrintojas ið Kauno. Pirmadienio rytà turguje mûsø, prekeiviø, susirinko apie 100 þmoniø su savo svarstyklëmis. O tikrintojas tik vienas. Galvojau, kaip jis suspës visas svarstykles patikrinti. Pradëjo tikrinti. Bet kaþkaip keistai. Pasiþiûri, pavyzdþiui, ir sako: „A, lipduko su M raide nëra. Netinka“. Ir në netikrina tø svarstykliø. Kita moteris atsineðë tik prieð dvi dienas parduotuvëje pirktas elektronines svarstykles, o jai pasakë, kad jos netinkamos. Në netikrinæs. Anksèiau netiko visos lëkðtinës svarstyklës, neleisdavo naudotis, në netikrindavo. Dabar, matyt, jau tinka, nes tikrino, klijavo lipdukus, ëmë uþ tai pinigus. Mano svarstyklës elektroninës, parduotuvëje pirktos, labai tikslios, sveria nuo 0 iki 30 kg. Ant jø aiðkiai paþymëta: „Pagaminta ES“. Bet tikrintojas jø netikrino, esà, jos netinka. Todël ir noriu paklausti, kas

tikrintojams ið tikrøjø turi rûpëti: kad svarstyklës tiksliai svertu, ar kaþkokie kiti rodikliai, kuriø mes në neþinome? Ir kodël netinkamos Europos Sàjungoje pagamintos ir parduotuvëse legaliai pirktos svarstyklës? O jeigu jos netinkamos naudoti, tai kodël neuþdraudþia jø pardavinëti?“ Ið Lietuvos metrologijos centro Kauno sektoriaus gavome atsakymà: „Matavimo priemoniø, kurioms taikomas teisinis metrologinis reglamentas, turi bûti atlikta privaloma metrologinë patikra. Jos reikalavimai nuo 2012 metø sugrieþtinti, todël gali bûti, kad anksèiau naudotos svarstyklës tiko, o dabar nebetinka. Be to, ne visos buitinës svarstyklës, net ir parduotuvëse ásigytos bei pagamintos ES ðalyse, tinka prekybai. Dabar svarstyklës privalo bûti su galiojanèiais ir patikrà patvirtinanèiais þymenimis arba turëti galiojanèius, praktikà patvirtinanèius dokumentus. Be to, privalo bûti nepaþeistos patikros plombos. Svarstykliø savalaike metrologine patikra turi pasirûpinti patys jø savininkai. Jûsø skaitytojo minëtà liepos 8 dienà buvo tikrinama, ar metrologiðkai pagal visas taisykles patikrintomis svarstyklëmis prekiaujama, o ne tikrinamos svarstyklës.“

Juodalksnio, drebulës, berþo, uosio ir miðrias malkas (skaldytas,

Uosio, berþo ir kitas malkas (ràsteliais, kaladëmis ir skaldytos). Atveþa ir maþais kiekiais (10 erdmetriø) bei miðkaveþiu (30 erdmetriø). Tel. 8 677 96 369.

kaladëmis, ràsteliais). Atveþa. Tel.: 34 286 (vakare), 8 610 67 872.

Skubiai Liepos 13 d. apie 13 val. netoli autobusø stoties DINGO Jorkðyro-terjerø veislës ðuniukas. Radusiajam atsilygins. Tel. 8 643 41 037.

PAMESTA moteriðka stora grandinëlë panaðaus á auksà metalo. Radusiajam atsilygins. Tel. 8 684 60 606. Parduoda parðelius. Tel. 8 653 18 596.

BUITINIØ PREKIØ PARDUOTUVËJE „Raginta“

ÐALD YTUV AMS NUOLAID A ÐALDYTUV YTUVAMS NUOLAIDA IKI 15 procentø. Adresas D, tel. 8 655 29 955 Adresas:: J J.. Basanavièiaus g. 47 47D ÞÛKB „KREKENAVOS MËSA“ siûlo darbà

iðpjaustytojams (-oms). Mes siûlome: · laiku mokamà gerà atlyginimà bei nuo darbo rezultatø priklausanèià skatinamàjà iðmokà, · apmokymà darbo vietoje, · nuveþimà bei parveþimà su ámonës transportu. Telefonas pasiteirauti ar uþsiregistruoti pokalbiui (8 347) 77 236.

2013 m. liepos 18 d.

Investuotojams pritraukti – objektyvûs privalumai ir deðimtys milijonø litø Lina FIODOROVA

Këdainiø pramoninëje teritorijoje baigiamas ágyvendinti didþiausios apimties ir vertës rajono savivaldybës projektas. Kuriant inþinerinæ infrastruktûrà, kuria siekiama privilioti uþsienio ir vietinio kapitalo, èia investuota daugiau nei 23 milijonai litø.

Sàlygos konkurencingumui

Ið viso – 12 sklypø

Uþbaigtas didþiausios apimties ir vertës projektas – investuotojø laukia 9 sklypai. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Ðalies ir atskirø rajonø konTuri savø privalumø kurencingumu Europos SàjunKaip galimos veiklos rûðys goje rûpinamasi kuriant verslui LEZ teritorijoje ávardijamos prapalankià aplinkà. monë ir sandëliavimas, objektø teDël konkurencingumo didiritorijos, pramonës ir sandëliavimo nimo Këdainiø rajone susirûpinámoniø statybos bei kitos. Investuota kurti pramonininës teritorijos tojø verslo srities ir Këdaiinþinerinæ inniø LEZ pasirinkimui átafrastruktûrà ir Projekto „Këdainiø pramoninis parkas“ ágyvendinimui kos gali turëti ir objektyvûs patrauklias sàfaktoriai, tokie kaip pato2007–2013 m. ES struktûriniø fondø parama – lygas investuogi geografinë padëtis, bei tojams – dar 13 948 931 Lt. kiti privalumai – kvalifi2012 metø kuotos darbo jëgos pasiûpradþioje ákursklypai, ið viso – 62,87 ha plotas. la, teigiamas vietos valdþios poþiûta Laisvoji ekonominë zona Dar 2008 m. buvo baigtas pirmaris, iðvystyta poilsio ir turizmo in(LEZ). sis inþinerinës infrastruktûros frastruktûra, laisvi valstybinës þeLaisvøjø ekonominiø zonø árengimo pramoninëje teritorijoástatymas reglamentuoja mokesti- je etapas, investicijoms paren- mës sklypai verslo plëtrai. nes lengvatas èia investavusiems. giant taip pat 6 sklypus. Pristatinës investuotojams Siekiama, kad Këdainiø Ið viso Këdainiø LEZ apima Pasak Savivaldybës atstovø, LEZ ásikurtø ámonës, kurios ir 130,55 ha teritorijà, suformuota padidintø gyventojø uþimtumà, 12 sklypø, kuriø dydis – nuo 6,26 iðaugtø tiek trumpalaikis, tiek il- ha iki 20,86 ha. Ðiuo metu Këdaigalaikis ekonominis ir rajono niø LEZ ásikûrusi UAB „K2LT“, konkurencinis pranaðumas. Ðiuo dar 9 sklypai yra laisvi, 2 sklypai metu, uþbaigus didþiausià savi- iðnuomoti investuotojams.

investuotojø pritraukti ketinama ne tik árengta infrastruktûra, palankiomis verslo sàlygomis, bet ir pasitelkiant rinkodarà. Savivaldybë taip pat ágyvendina ES finansuojamà „Këdainiø pramoninio parko rinkodaros projektà“. LEZ rinkodaros projektà jau parengë UAB „Nacionaliniø projektø rengimas“, sukurta Këdainiø laisvosios ekonominës zonos internetinë svetainë (www.kedainiulez.lt), rengiami informaciniai-reklaminiai leidiniai, rengiamasi sukurti informaciná filmà apie Këdainiø laisvosios ekonominës zonos privalumus, investavimo galimybes. Taip pat ketinama pristatyti Këdainiø LEZ tiek Lietuvos, tiek tarptautinëse parodose. Uþs. Nr.3 732

Socialinës paramos gavëjams – nauji pakeitimai jø mënesiø nuo ankstesnës paramos skyrimo laikotarpio pabaigos. „Skiriant paramà bus tikrinama, ar pareiðkëjas turi teisæ jà gauti ne tik praðymà pateikiant, bet ir paramos skyrimo metu“, – sakë Socialinës paramos skyriaus vedëja.

Auðra MALINAUSKIENË

Liepos pradþioje posëdþiavusi rajono taryba patvirtino piniginës socialinës paramos nepasiturintiems rajono gyventojams pakeitimus. Nuo ðiol átarimà keliantys asmenys bus tikrinami daþniau, sodo nameliø gyventojai galës gauti kompensacijas uþ ðildymà. Be to, kas porà mënesiø reikës kreiptis norint prasitæsti socialinës paramos gavimà.

Suteikë daugiau teisiø

Iðkilo bûtinybë Këdainiø rajono savivaldybës Socialinës paramos skyriaus vedëja Jûratë Blinstrubaitë pabrëþë, kad nuo ðiø metø birþelio 1 dienos ðalyje ásigaliojus Piniginës socialinës paramos nepasiturintiems gyventojams ástatymo pakeitimo ir papildymo nuostatoms mûsø rajone iðkilo bûtinybë patikslinti kai kuriuos socialinës paramos teikimo tvarkos punktus.

Neturëtø sunerimti „Esminiø pakeitimø, kurie priverstø mûsø gyventojus sunerimti, rajono tarybos naujai pa-

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Nuo ðiol á kompensacijas galës pretenduoti ir sodo nameliø gyventojai.

tvirtintoje tvarkoje nëra. Taèiau joje numatyta, kad þmonës, keliantys átarimø dël turimo turto, uþimtumo, piniginiø lëðø, bus tikrinami socialiniø darbuotojø daþniau – kas trejetà mënesiø. Ðiems asmenims bus suraðomi buities tyrimo aktai, taip pat papraðoma pristatyti papildomø dokumentø ir pan., nes kartais gyventojo iðlaidos gerokai virðija jo gaunamas pajamas. Taip pat atkreipsime dëmesá á tai, ar vienas ið tëvø augina vaikus, ar jais rûpinasi kartu

Seniûnijø naujienos Ðëta DËKOJA DARBUOTOJOMS

valdybës projektà, Këdainiø LEZ jau suformuota 12 sklypø.

Ðiuo metu baigiamu ágyvendinti Europos Sàjungos lëðomis finansuojamu projektu „Këdainiø pramoninis parkas“ buvo árengta inþinerinë infrastruktûra: vandentiekis, ûkio, buities ir lietaus nuotekø tinklas, atlikta ðalia esanèios vandenvietës, kaip vandentiekio tinklø priklausinio, rekonstrukcija, elektros tinklø iðkëlimas, nutiestos 5 naujos gatvës 73,5 ha pramoninëje teritorijoje, suformuoti 6 sklypai. Beveik 12 milijonø litø vertës darbus atliko UAB „Kamesta“. Atlikus II etapo inþinerinës infrastruktûros árengimo pramoninëje teritorijoje darbus, Këdainiø LEZ investicijoms parengti 6

5

su kartu gyvenanèiu asmeniu ir t. t. Tokiais pakeitimais siekiama ávertinti ir uþtikrinti piniginës socialinës paramos teikimo veiksmingumà ir tikslingumà“, – aiðkino J. Blinstrubaitë.

Kreipsis daþniau Be to, pagal naujàjà tvarkà numatoma, kad piniginës socialinës paramos gavëjams, norintiems prasitæsti socialinës paðalpos ar kompensacijø skyrimà, reikës kreiptis ne vëliau kaip po dvie-

Paðnekovës teigimu, mûsø rajono savivaldybei bus „atriðtos rankos“ skiriant vienkartines pinigines socialines paðalpas ið keturiø procentø savivaldybës biudþeto lëðø, skirtø piniginei socialinei paramai, kai þmogus neatitinka ástatymø. „Nuo ðiol savivaldybë galës paramà suteikti ir gyventojams, kuriems Darbo birþa pasiûlo darbà, esantá toli nuo gyvenamosios vietos, kai neuþtikrinamas susisiekimas. Tokiais atvejais savivaldybëje sudaryta paramos skyrimo komisija turës teisæ nemaþinti socialinës paðalpos. Be to, dël kompensacijø galës kreiptis ir tie þmonës, kurie turi nekilnojamojo turto, neuþregistruoto registrø centre kaip gyvenamosios patalpos. Tai ypaè aktualu sodo nameliø gyventojams, kurie nuo ðiol taip pat galës pretenduoti á kompensacijas uþ ðildymà“, – kalbëjo J. Blinstrubaitë.

Praëjusià savaitæ Këdainiø rajono policijos komisariato Migracijos poskyrio darbuotojos ir Ðëtos seniûnijos specialistë socialinëms iðmokoms Angelina Kirvelienë iðveþiojo asmens dokumentus 54-iems ávairias negalias turintiems asmenims ir garbaus amþiaus senoliams. Sangailø kaimo gyventojai, kuriems geguþës pabaigoje jø namuose Migracijos poskyrio darbuotojos ir seniûnijos specialistë A. Kirvelienë padëjo sutvarkyti dokumentus asmens pasui gauti, dëkoja joms uþ malonø bendravimà ir aptarnavimà bei sutvarkytus dokumentus. Sangailiðkiai yra dëkingi ir seniûnui Petrui Pupkui, skyrusiam transportà.

Vilainiai DALYVAVO ÞYGYJE Praëjusià savaitæ Krekenavos regioninio parko direkcija organizavo paþintiná pësèiøjø þygá á Paðiliø pelkæ – Ramygalos telmologiná draustiná, kuriame pasitaiko á Lietuvos raudonàjà knygà áraðytø gyvûnø rûðiø ir auga reti augalai. Á trijø kilometrø þygá susirinko ávairaus amþiaus keliautojai ið Panevëþio rajono ir Vilainiø seniûnijos Ðventybrasèio kaimo.

Pelëdnagiai VYKS STOVYKLA Liepos 22–26 d. nuo 14 iki 18 val. Këdainiø kultûros centro Pelëdnagiø skyriuje organizuojamas tradicinis vaikø vasaros poilsio ir uþimtumo bei nusikalstamumo prevencijos programos Pelëdnagiø bendruomenës centro projektas „Pelëdø mokykla“, kuriame darbuosis Pelëdnagiø bendruomenës centro pirmininkë Virginija Vilkelienë ir Këdainiø kultûros centro Pelëdnagiø skyriaus vadovë Þydrë Jasudavièienë. Stovykla skirta 7–15 metø vaikams, kurie þais judriuosius þaidimus, kurs meninius darbelius, dalyvaus „Pelëdø kaimo“ edukacinëje programoje ir kt. Iðsamesnë informacija teikiama tel. 8 640 53 019.

IÐRINKO GRAÞIAUSIAS Pasibaigus „Graþiausiai tvarkomos aplinkos – 2013“ I etapui rajoninei vertinimo komisijai atrinkti ðie objektai: Pelëdnagiø gyvenvietë, V. Koncevièiaus g. daugiabutis namas Nr. 8, individualus Silvijos ir Arûno Vaitkevièiø namas Pelëdnagiuose, Graþinos Povilauskienës sodyba vienkiemyje Pëdþiuose, Labûnavos pagrindinës mokyklos aplinka, Labûnavos þemës ûkio bendrovës administracinis pastatas, ûkininkø Virgilijaus ir Ilonos Kuprevièiø sodyba Slikiuose.

PRAÐO SUSITVARKYTI Liepos 22 d. seniûnijoje lankysis rajoninë aplinkos vertinimo komisija, vadovaujama vicemerës Nijolës Naujokienës. Seniûnijos administracija praðo gyventojø sutvarkyti tas vietas, kurios ðiandien labiausiai gadina bendrà Pelëdnagiø gyvenvietës ir visos seniûnijos vaizdà. Taip pat þmonës geranoriðkai praðomi sutvarkyti seniûnijai priklausanèius þaliuosius plotus, kuriuose jie yra prikrovæ lentø, ðlako, ðieno, malkø ir kt. „Yra gyventojø, kuriø valdose esama netvarka taip pat nepuoðia gyvenvietës, todël praðoma visø dar kartà pasitvarkyti“, – ragino seniûnas Valentinas Tamulis.

LIKVIDUOS GRÆÞINÁ Pernai nutiesus vandentiekio ir kanalizacijos trasas Paobelio kaimo Lauko gatvëje, gyventojai turi galimybæ naudotis bendrovës „Këdainiø vandenys“ tiekiamu vandeniu, todël seniûnija kreipësi á savivaldybæ praðydama, kad bûtø likviduotas ðioje gatvëje artezinis græþinys, esantis be ðeimininkø valstybinëje þemëje. Artimiausiu metu jis bus uþtamponuotas.

6

2013 m. liepos 18 d.

Valstybës dienà paminëjo dviraèiø þygiu Lietuvos karaliaus Mindaugo karûnavimo dienos proga Pagiriø miestelio bendruomenëje vyko saugaus eismo renginys „I„Irr jauni jauni,, ir seni nori saugûs bût kely“ su ddviratininviratininkø þygiu á kraðtieèio Adomo Jakðto gimtinæ. Á ðá renginá atvyko gausus bûrys þmoniø nuo maþiausiøjø iki garbaus amþiaus senjorø. Sutapæs su kità dienà ðvenèiamais Ðvè. Mergelës Marijos Apsilankymo atlaidais renginys sukvietë ne tik pagirieèius, bet ir miestelio sveèius. Pëstieji ir dviratininkai linksmai bûriavosi miestelio centre esanèioje Liepø alëjoje. 21 val. visi susirinkusieji sugiedojo Lietuvos himnà. Po to senjorø klubas „Seklyèia“ pasveikino visus prasmingais posmais, skambiomis dainomis, skirtomis Lietuvai. Prisiminæ áþymaus mûsø kraðtieèio Adomo Jakðto, gimusio Kuroniø kaime, indëlá Lietuvai bei pasidþiaugæ, kad turime ið ko pasimokyti ir kuo didþiuotis, dalyviai buvo kvieèiami mylëti savo ðeimà, gimtinæ ir turëti laisvæ rinktis. Bendruomenës pir-

Birþelio mënesá Këdainiø mieste

/Nuotr. D. Railienës/

Pagiriø gyventojai valstybinës ðventës metu mynë dviraèiø pedalus.

mininkës Daivos Norkienës palinkëjimas bûti laisviems kaip vëjas, taèiau nepamirðti svarbiausio – savo saugumo, paskatino visus prisiminti pësèiøjø, dviratininkø, vadeliotojø pareigas kelyje. Visi dalyviai buvo apdovanoti ðviesà atspindinèiomis liemenëmis, atðvaitais, lankstinukais bei krepðiais. Po trumpos paskaitos dviratininkai, segëdami atðvaitus bei apsivilkæ liemenëmis, su vëjeliu leidosi á kelionæ. Á þygá iðsiruoðë net 30 skirtingo amþiaus dalyviø. Nepabijo-

jo 15 km. dviraèiu vaþiuoti ne tik trimetis Matas, bet ir keletas senjorø. Kuroniø kaime prie Adomui Jakðtui skirto paminklo buvo padëtos gëlës, uþdegtos þvakutës ir sugiedota jo sukurta giesmë „Aèiû, aèiû“. Dalyviai buvo puikios nuotaikos, jø lûpose skambëjo lietuviø liaudies dainos, o sutikti kelyje þmonës visà dviratininkø kolonà sveikino ðypsenomis. Dalia RAILIENË, Ðëtos kultûros centro Pagiriø skyriaus vadovë

Kiek gyventojø apsisprendë dël pensijos kaupimo? Apie pusë dirbanèiø Lietuvos gyventojø jau apsisprendë, kaip kaups pensijà ateityje, taèiau maþdaug tiek pat sprendimo dar nepriëmë, rodo birþelio pabaigoje „Sodros“ uþsakymu atliktas visuomenës nuomonës tyrimas. Á klausimà, ar jau apsisprendëte, kaip kaupsite senatvës pensijà, teigiamai atsakë 52 proc. apklausos dalyviø, o 48 proc. – neigiamai. Daugiausia neapsisprendusiøjø yra tarp jaunesniø, maþesnio iðsilavinimo ir maþesnes pajamas gaunanèiø kaimiðkø vietoviø gyventojø. „Iki ðiø metø lapkrièio 30 dienos, kada gyventojai turës priimti sprendimà apie pensijos kaupimo bûdà, stengsimës visiems suteikti kuo daugiau ir kuo iðsamesnës informacijos apie galimus pasirinkimo bûdus, kad ávertinus savo asmeninæ situacijà individualiai bûtø galima priimti tinkamiausià sprendimà“, – sako socialinës apsaugos ir darbo ministrë Algimanta Pabedinskienë. Papraðyti ávardinti neapsisprendimo prieþastis, 46 proc. neapsisprendusiø respondentø nurodë, kad tam dar yra laiko, 25 proc. teigë neþinantys, kuo pasitikëti – pensijø fondais ar „Sodra“, 15 proc. nemano, kad sprendimas kà nors pakeis, nes pensijø kaupimo taisyklës nuolat keièiamos, o dar 14 proc. teigë nesido-

Amþinybën iðëjæ...

mëjæ arba nesuprantà, dël ko turëtø apsispræsti. „Sodros“ uþsakymu ðalies gyventojø apklausà atliko tyrimø bendrovë „Spinter“. Tyrimo metu 65-iose ðalies vietovëse apklausti 1006 vyresni nei 18 metø gyventojai. Ðiuo metu yra registruota per 1 mln. pensijø kaupimo sutarèiø. 141,9 tûkst. gyventojø sutiko á pensijø fondà pervesti papildomà pensijø ámokà savo lëðomis. 5 tûkst. gyventojø pateikë praðymus nutraukti kaupimà pensijø fonduose. Primename, kad liepos pradþioje Seimas priëmë Pensijø reformos ástatymo pataisas, pagal kurias paskutinë diena, kai gyven-

tojai gali apsispræsti dël pensijos kaupimo, nukelta á lapkrièio 30 d. Visà informacijà apie pensijø kaupimà galima rasti internete, adresu www.pensijusistema.lt. Be to, adresu www.gyventojai.sodra.lt kiekvienas gali suþinoti, kaip keisis „Sodros“ senatvës pensija kaupiant pensijà fonduose ir atsisakius tokio kaupimo bûdo. „Sodros“ inf.

Alfonija Ona Aleksandravièienë 1933-08-25 Arûnas Beiðys 1970-11-18 Raimondas Braèkus 1960-07-22 Grigorij Christinèenko 1952-03-17 Veronika Èelkienë 1944-01-02 Daiva Erminienë 1967-06-28 Marija Ivanova 1939-08-10 Antanina Januðkevièienë 1922-01-16 Stasys Kaèiulis 1941-12-23 Veronika Kulnickienë 1921-01-15 Romas Mikailas 1936-02-27 Ona Mikulënienë 1932-08-18 Algis Pacaitis 1948-03-25 Vladas Prokopavièius 1934-02-22 Stasys Viknius 1940-12-23 Petras Visockas 1950-06-15 Andrëja Vyðniauskaitë 2013-05-21 Edmundas Kazys Þiupsnys 1935-02-26

2013-06-26 2013-06-01 2013-06-11 2013-06-09 2013-06-11 2013-06-17 2013-06-14 2013-06-21 2013-06-04 2013-06-03 2013-06-14 2013-06-10 2013-06-22 2013-06-04 2013-06-13 2013-06-09 2013-06-22 2013-06-03

Dotnuvos seniûnijoje Ona Andriulaitienë Gintautas Klimavièius Henrikas Patapas Emilija Ragalskienë Janina Ribikauskienë

1925-05-21 1971-08-23 1955-05-09 1952-12-07 1932-09-14

2013-06-05 2013-06-11 2013-06-20 2013-06-20 2013-06-22

Gudþiûnø seniûnijoje Bronislovas Bajarûnas Apolonija Bajorûnienë Aleksandra Garbuzienë

1931-01-03 2013-06-15 1936-09-28 2013-06-21 1940-08-02 2013-06-24

Josvainiø seniûnijoje Robertas Jakas Pranas Pranevièius

1974-02-06 2013-06-09 1956-08-13 2013-06-13

Krakiø seniûnijoje Marë Blëdienë Sigitas Ðukys

1932-12-03 2013-06-06 1985-04-07 2013-06-09

Pelëdnagiø seniûnijoje Elþbieta Deikienë Arvydas Grigaitis Elena Pðenaðkienë

1935-09-01 2013-06-03 1959-04-03 2013-06-21 1919-10-01 2013-06-14

Pernaravos seniûnijoje Tomas Jocius Evaldas Ðaltys

1929-01-03 2013-05-31 1984-05-21 2013-06-03

Surviliðkio seniûnijoje Elena Gaubienë Stanislava Gaurilèikienë Kæstutis Raèinskas

1927-05-05 2013-06-25 1937-05-11 2013-06-08 1957-11-13 2013-06-24

Ðëtos seniûnijoje Valerija Ðirkienë

1930-01-01 2013-06-23

Truskavos seniûnijoje Zosë Loginova

1930-11-30 2013-06-13

Vilainiø seniûnijoje Juzë Jankauskienë Romualdas Ledzinskas Valentinas Liaudanskas

1931-11-27 2013-06-08 1940-08-25 2013-06-02 1961-07-28 2013-06-09

Vilniaus vertimø biuro „Dokumentø vertimas“ filialas Këdainiuose Mûsø tikslas – greitas ir kokybiðkas vertimas.

Verèiame visø tipø dokumentus ið visø pasaulio kalbø. Tvirtinimai vertëjo paraðu, biuro antspaudu ir pas notarà. Mus rasite: J. Basanavièiaus g. 4, Kauno kolegijos Këdainiø Jonuðo Radvilos fakulteto 212 kab. Tel. 8 608 04 478. El. paðtas vertimaikedainiuose@gmail.com www.vertimai-kedainiuose.lt

2013 m. liepos 18 d.

Danijoje ágyta patirtis praverèia gydant këdainietes

rø tikrai yra nemaþai“, – aiðkino D. Sakalauskienë. Todël nuo ðiol këdainietëms, kamuojamoms uroginekologiniø ligø, nebereikës vaþinëti á Kaunà, nes konsultacijas ir gydymà jos gali gauti vietoje – Këdainiø ligoninëje.

Auðra MALINAUSKIENË

Daþniausiai manoma, kad su ðlapimo nelaikymo problema susiduria tik pagyvenusios arba gimdþiusios moterys. Taèiau medikai pastebi – vis daugiau jaunø, sveikø ir negimdþiusiø moterø kenèia dël ðio sutrikimo. Gera þinia ta, kad nuo ðiol dël ðlapimo nelaikymo këdainietëms pagalbos nebereikës ieðkoti didmiesèiuose, nes liepos pradþioje VðÁ Këdainiø ligoninës Akuðerijos-ginekologijos skyriuje ir poliklinikoje pradëjo dirbti jauna akuðerëginekologë Danguolë SAKALAUSKI ENË, kuri specializuoSAKALAUSKIENË, jasi uroginekologijoje.

Ágijo praktikos Vos prieð porà mënesiø á Lietuvà ið Danijos, kurioje darbavosi daugiau kaip ketverius metus, sugráþusios akuðerës-ginekologës D. Sakalauskienës darbo staþas – penkeri metai. Pastarøjø ketveriø metø profesinë veikla Danijos regiono Jutlandijos miesto Herningo ligoninëje jai suteikë daug þiniø ir vertingos praktikos. „Pirmàjá pusmetá buvau vyresnioji rezidentë, o vëliau jau dirbau savarankiðkai. Danijoje visas operacijas atlieka jaunesni gydytojai, kuriems asistuoja vyresni kolegos, padedantys áveikti iðkilusius sunkumus. Vyresniøjø tikslas – iðmokyti rezidentus savarankiðkai operuoti“, – paaiðkino D. Sakalauskienë.

Priëmë ðiltai Gydytoja pasidþiaugë, kad këdainieèiai kolegos jà sutiko ðiltai ir draugiðkai. „Këdainiø ligoninës administracija uroginekologinëms operacijoms uþsakë bûtinus instrumentus, daug kalbamës su kolegomis. Jauèiau palaikymà ir pasitikëjimà, kuriø jaunam specialistui labai reikia“, – sakë paðnekovë.

Akuðerijos-ginekologijos skyriuje ir poliklinikoje dirbanti akuðerë-ginekologë D. Sakalauskienë specializuojasi uroginekologijoje.

Turi deðimt minuèiø

Troðko þiniø „Kauno klinikose baigusi akuðerijos-ginekologijos rezidentûrà iðvaþiavau á Danijà, kurioje turëjau puikias galimybes tobulinti praktinius ágûdþius. Be to, norëjau platesnio poþiûrio á pacientà ir medicinà. Ne pinigai man buvo svarbiausia – visada troðkau þiniø ir kitokios patirties, todël dar studijø metais staþavausi Belgijoje. Esu humanitarinës organizacijos „Gydytojai be sienø“, kuri siunèia gydytojus á „karðtus“ – nuo karo ir stichiniø nelaimiø nukentëju-

sius – pasaulio taðkus, narë. Manau, kad medikui yra bûtina iðvaþiuoti ir praplësti savo akiratá“, – kalbëjo D. Sakalauskienë.

Kamavo ilgesys Danijoje gydytoja dirbo didþiulëje antro lygio ligoninëje, kurioje per metus sulaukiama pustreèio tûkstanèio gimdymø. „Darbo buvo daug. Mano svajonë iðsipildë, nes teko daug operuoti, todël profesinëje srityje gavau daugiau, nei tikëjausi. Kodël gráþau á Lietuvà? Pagyvenusi Danijoje supratau – dël þiniø ir praktikos kaip gydytoja jauèiuosi uþtikrintai. Bet mano vyras Aurimas yra lietuvis. Uþ jo iðtekëjau prieð pat iðvykimà. Mane kamavo ne tik ðeimos, bet ir Lietuvos ilgesys. Èia – mano namai. Svarbiausia buvo mano savijauta, nes uþsienyje jausdavausi vieniða, todël apsisprendþiau sugráþti“, – atviravo D. Sakalauskienë.

Traukë á Lietuvà Á Lietuvà gydytojà sugràþino ðeimos ir namø ilgesys.

Medikë pastebëjo, kad uþsienyje laimæ bando du lietuviø tipai – vieni sveèioje ðalyje neprigyja, nors ir gerai sekasi bei atvyksta kartu su ðeima. Todël jie visà laikà svajoja apie tëvynæ ir galiausiai sugráþta á Lietuvà. O kiti – puikiausiai adaptuojasi ir áleidþia ðaknis kitoje ðalyje. „Matyt, esu pirmojo tipo þmogus, kurá visà laikà traukë namo“, – ðypsosi gydytoja.

Pasirinko uroginekolgijà

Afrikoje.

/Nuotr. ið asmeninio D. Sakalauskienës archyvo/

Sveèioje ðalyje ágytas þinias ir praktinius ágûdþius medikei jau teko pritaikyti ir Këdainiø ligoninëje, kurioje ji operavo mûsø kraðto moteris. „Pastaruosius keletà metø specializuojuosi uroginekologijoje. Gydau moterø ðlapimo nelaikymà, makðties ir gimdos slinkimus. Pas mus Lietuvoje tai gana nauja sritis. Danijoje ágijau vertingos patirties, kurià galësiu pritaikyti èia, nes tokiø lietuviø mote-

Gydytoja D. Sakalauskienë dirbdama suprato, kad kiekviena minutë yra brangi. Tai ypaè aktualu dabar, kada daug diskutuojama apie gimdymà namuose. „Mano kategoriðka nuomone, moterys turëtø gimdyti ten, kur ðalia yra naujagimiø reanimacija. Geras ar blogas yra gimdymas, paaiðkëja tik jo metu. Gali bûti puikus nëðtumas, nebe pirmas gimdymas ir, atrodo, viskas bus gerai, taèiau nutinka tokiø netikëtø dalykø, kada realiai gydytojas turi tik deðimt minuèiø iðgelbëti naujagimá ir dvideðimt – jo mamà. Tokiais atvejais ið namø nebespësi atvykti iki ligoninës. Tiesà sakant, ne daug atvejø medicinoje ávyksta tiksliai pagal knygas ir vadovëlius“, – kalbëjo D. Sakalauskienë.

Budi neonatologas Medikë asmeniðkai ásitikinusi, kad gimdymo metu jai komfortas nebûtø toks aktualus, nes daug svarbiau yra tinkama medikø prieþiûra ir pagalba. „Këdainietës gali ramiai gimdyti Këdainiø ligoninëje, nes èia budi ne tik patyræ akuðeriai-ginekologai, bet ir neonatologas, kuris esant reikalui reanimuoja naujagimá. Pripaþástu, galbût ligoninëje „veikia“ konvejeris, kai gimdymas po gimdymo, galbût pacientës sulaukia per maþai dëmesio ir kt. Manau, kad gimdyvei pakaktø, jog ligoninëje komfortà suteiktø ðalia esantis vyras, artimøjø palaikymas, o visa kita – jau medikø darbas“, – pabrëþë D. Sakalauskienë.

Nori padëti þmonëms Paðnekovë ðypsosi, kad jau nuo aðtuntos klasës þinojo, jog bus gydytoja. „Banaliai nuskambës, bet dar anuomet galvojau: „Kaip galëèiau padëti þmonëms?“. Màsèiau, màsèiau ir supratau, kad bûsiu gydytoja. Nuo to laiko ta krytimi ëjau sàmoningai. Akuðerijà-ginekologijà rinkausi todël, kad man patiko akuðerija – sritis, kurioje þmogus ateina ne tik su liga, bet ir dþiaugsmu, kûdikio gimimu, gilinausi ir á ginekologijà. Todël kryptingai pasukau tuo keliu. Laimei, dar niekada nesigailëjau dël savo pasirinkimo“, – prisipaþino D. Sakalauskienë.

7

Trumpai MAUDYTIS GALIMA Këdainiø rajono savivaldybës visuomenës sveikatos biuras, vykdydamas maudyklø vandens kokybës stebësenà Këdainiø rajone, informuoja, kad ð. m. liepos 5 d. buvo nustatyta trumpalaikë tarða Nevëþio upëje Biliûno gatvës gale. Atlikus pakartotinus tyrimus liepos 9 d. tarða nebenustatyta. Kitose trijose stebimose maudymosi vietose – Dotnuvëlës upës tvenkinyje Akademijoje, Babënø karjere Këdainiuose ir Aðarënos upës tvenkinyje Pelëdnagiuose – vandens kokybë atitiko higienos normø reikalavimus, juose tarða nenustatyta.

KEIÈIAMAS DARBO LAIKAS VðÁ Këdainiø pirminio sveikatos prieþiûros centro administracija informuoja, kad yra keièiamas vairuotojø komisijos darbo laikas. Nuo ð. m. rugpjûèio 3 d. vairuotojø komisija nedirbs. Ji dirbs rugpjûèio 10 d. nuo 8 iki 09.30 val.

SUSIRGIMØ NEUÞREGISTRUOTA Kauno visuomenës sveikatos centro Këdainiø skyriaus duomenimis, pirmàjá ðiø metø pusmetá mûsø rajone neuþregistruota serganèiøjø erkiniu encefalitu. Pernai per tà patá laikotarpá du këdainieèiai sirgo ðia erkiø platinama liga. Per ðeðis ðiø metø mënesius septyni rajono gyventojai susirgo Laimo liga, tiek pat serganèiøjø buvo pernai. Primename, kad erkiø platinamomis ligomis galima uþsikrësti ne tik miðke, bet ir parke, nenuðienautos þolës plotuose, darbuojantis sodybose ar tiesiog poilsiaujant gamtoje.

KVIEÈIA MOTINYSTËS MOKYKLA Bûsimosios mamos ir tëveliai kvieèiami dalyvauti Këdainiø rajono motinystës mokyklos parengtoje programoje „Sveikos gyvenimo pradþios skatinimas“. Ávadinis uþsiëmimas, kurio tema – „Nëðtumo eiga. Gimdymas“, vyks rugpjûèio 7 d., treèiadiená, 16 val., asociacijos „Këdainiø ðeimos centras“ patalpose, Senoji g. 4-1. Lektorë – gyd. akuðerë-ginekologë Eglë Jaðinskienë. Programa ágyvendinama vadovaujantis ðiuolaikinëmis koncepcijomis ir specialistø rekomendacijomis. Uþsiëmimø ciklà sudaro susitikimai su medikais ir kitais specialistais du kartus per savaitæ pagal parengtà planà bei apsilankymas Këdainiø ligoninës akuðerijos-ginekologijos skyriuje. Uþsiëmimø metu turësite galimybæ dalyvauti praktinëse pratybose „Mankðta iki ir po gimdymo“, kurias veda sveikatos specialistë, su specialiomis priemonëmis: kamuoliais, lazdelëmis, juostomis ir kt. Praktiniø kineziterapijos pratybø laikas derinamas ávadiniame uþsiëmime. Daugiau informacijos tel. 8 674 12 369, motinyste@yahoo.com, www.sveikiked.w3.lt.

8

2013 m. liepos 18 d.

Agurkø ðventë pasipildë sportinëmis uþduotimis

Këdainieèiai – tarptautiniame jaunimo turnyre

Këdainieèiai deðimtmeèiai dalyvavo futbolo festivalá savo dydþiu priminusiame turnyre Slovakijoje. /Nuotr. FK „Nevëþis“/

Agurkø ðventë pasipildë sportiðka rungtimi – „Agurkininkø regata“.

/Nuotr. J. Þebrauskaitës/

Visà savaitæ Preðovo mieste vyko turnyras „Fragaria cup“, kuriame këdainieèiai savo pogrupyje liko septinti. Dvyliktà kartà vykusiame futbolo turnyre susitiko 240 komandø ið 18 valstybiø 9-iose amþiaus kategorijose nuo U-8 iki U15. 14 këdainieèiø, trenerio R.

Agurkø ðventë tampa sportiðka – pirmà kartà Agurkø ðventës istorijoje vyko seniûnijø komandø porinio baidariø irklavimo transp ortuojant agurkø maiðà transportuojant „Agurkininkø regata“. Startavo 12 ekipaþø Rungtyje dalyvavo visø 11 seniûnijø komandø ir ðio renginio rëmëjø – Këdainiø rajono ûkininkø sàjungos – komanda. Dviejø þmoniø ekipaþà sudarë vyras ir moteris. Tarp komandø dalyviø – ir seniûnai, ir gyventojai. Savo jëgas iðbandë Truskavos seniûnijos Á baidaræ sëdo dviejø þmoniø ekipaþas – vyras ir moteris. Truskavai seniûnas Vytautas Zakaryza, Gu- atstovavo seniûnas V. Zakaryza. dþiûnø seniûnijos seniûnas Regimantas Valiauskas bei Pernaravos kë á uþtvankos vidurá ir ið èia star- Pirmieji – ðëtiðkiai seniûnas Artûras Gustas. tavo. Þiûrovams ir dalyviams emoSvarbi uþduotis – apiplaukti cijø netrûko ir ant kranto, ir vanSpecialiai árengë prieplaukà pirmàjà parko salà ir kuo greièiau denyje. Visoms komandoms ávyk12 ekipaþø Agurkø ðventës gráþti bûtinai atplukdant ir baida- dþius plaukimo baidarëmis uþduometu plaukiojo vandens telkiny- rëje esantá agurkø maiðà. Atrak- tis, paaiðkëjo ðio renginio nugalëje ðalia miesto parko. Regatai bu- cijà sumanë Këdainiø kultûros tojai ir prizininkai. Pirmàjà vietà iðvo árengta speciali mini prieplau- centro darbuotojai, o baidaires kovojo Ðëtos seniûnijos atstovai ka, nuo kurios seniûnijø koman- sportininkams skolino Rimantas Elona Nagevièienë ir Aurimas Skidø dalyviø poros baidarëmis plau- Dubosas. nulis, antràjà – Krakiø duetas Lina Dabulskytë ir Marius Augustinavièius, treèiàjà – Josvainiø seniûnijos baidarininkai Regina Bliûdþiûvienë ir Antanas Bliûdþius. Nugalëtojø ir prizininkø ekipaþai buvo apdovanoti Këdainiø rajono savivaldybës ásteigtomis taurëmis, o nugalëtojø ekipaþui ið Ðëtos seniûnijos atiteko ir Këdainiø kraðto ûkininkø sàjungos pirmininko Virmanto Ivanausko ásteigtas solidus prizas. Likusios 9ios renginio dalyviø poros apdovanotos atminimo medaliais, o paguodos prizas, kurá ásteigë LR þemës ûkio rûmø organizatorë Këdainiø rajone Jûratë Juodeikienë ir rajono ûkininkø sàjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas, atiteko Truskavos seniûnijos ekipaþui – Neringai Labutienei, seniûnijos kultûros centro atstovei, ir seniûUþduotis – apiplaukti pirmàjà parko salà ir kuo greièiau gráþti bûtinai nijos seniûnui Vytautui Zakaryzai. atplukdant ir baidarëje esantá agurkø maiðà

Këdainiø „Nevëþio“ futbolo klubo deðimtmeèiai dalyvavo futbolo festivalyje Slovakijoje.

„Rinkos aikðtës“ inf.

Ðleþio auklëtiniø, jame dalyvavo pirmàkart. Turnyre këdainieèiai dalyvavo U-10 kategorijoje, kurioje ið viso buvo 45 komandos. R. Ðleþio auklëtiniai suþaidë 8 rungtynes. Paskirstyti á 5 porgupius po 9 komandas, jaunieji futbolininkai susitiko su Slovakijos, Rumunijos, Ukrainos, Lenkijos, Baltarusijos ir Vengrijos ekipomis. Pogrupyje deðimteèiai uþëmë 7-àjà vietà. FK „Nevëþis“ inf.

Kvieèia þaisti naktiná krepðiná Këdainiuose liepos 19-àjà ávyks penktasis krepðinio turnyras „Krepðinio naktis-13“. Tradiciniame renginyje organizatoriai – krepðinio renginiø klubas „Ekipa“ – siûlys daugiau pramogø. „Krepðinio naktá“, kuri tradiciðkai vyks Kauno kolegijos Këdainiø Jonuðo Radvilos fakulteto sporto aikðtyne, á krepðá mëtys 3 amþiaus grupiø þaidëjai – nuo 10 iki 50 metø. Anksèiausiai þais jauniausieji – 20 valandà, vëliau – kitø grupiø komandos. Programoje numatytas ne tik tradicinis tritaðkiø ir baudø mëtymas, bet ir taiklumo ið aikðtës vi-

durio demonstravimas, ir „Oro karaliaus“ konkursas. Konkursø nugalëtojai varþysis dël ávairiø prizø, net ir dviraèiø. Ðiemet renginyje skambës muzika – plokðteles suks DJ Justin Shake. „Rinkos aikðtës“ inf.

2013 m. liepos 18 d.

15

RENGINIAI KËDAINIØ KULTÛROS CENTRAS (J. Basanavièiaus g. 24, tel. 52 978. Kasa dirba darbo dienomis nuo 12 iki 18 val. ir 1 val. prieð renginá, www.kedainiukulturoscentras.lt) Liepos 15–19 d. 10–16 val. – teatrinë vasaros stovykla „Vëjø miesto pasakos“. Liepos 19 d. – penktadienio kino vakarai „Ant kalno“. 19 val. – susitikimas su Këdainiø kino studijos „Mëgëjas“ ákûrëjais V. Laumakiu ir A. Morënu. Suskaitmenintø studijos filmø pristatymas. „Mugë“, 1972 m., 10 min. (Këdainiams – 600); „Kanabëkas“, 1987 m., 12 min. (Totlëbeno griuvësiai; „Saulutë“ ant kaulø); „Begalinë vaga“, 1971 m., 9 min. (Akademija ruoðiasi respublikinëms artojø varþyboms); „...ir ugnies“, 1989 m., 7 min. (tremtiniø palaikai ið Sibiro kariniame Këdainiø aerodrome); „Buvo, buvo, kaip nebuvo“, 1977 m., 10 min. (senoji miesto ligoninë prieð atidarant naujàjà, gydytojai: J. Stankaitis, B. Kriðèiûnienë, J. Nadiðauskas, P. Aukðtikalnis, L. Ðinkûnas, K. Rimas; rajono architektë N. Laumakienë, statybos ekspertas V. Laðas ir kt.); „Pro memoria“, 1980 m., 12 min. (septyneriø tradiciniø laidotuviø netradicinis koliaþas); „Nusipelniusiam chorvedþiui Virþoniui – 70“, 1971 m., 7 min.; „Sàjûdis miesto stadione“, 1989 m., 12 min. (V. Ramanausko, K. Prunskienës, G. Stankaitienës, I. Meðkausko ir kt. kalbos, aktorës V. Kochanskytës deklamacija); „Vienminèiai“, 1977 m., 13 min. (Këdainiø kino studija „Mëgëjas“ ið vidaus). Visa tai nemokamai! Liepos 19 d. ir 22 d. 13–14 val. – UAB „Litvara“ produktø pristatymas. Liepos 22–26 d. 10–16 val. – teatrinë vasaros stovykla „Vëjø miesto pasakos“. Liepos 26 d. 16 val. – teatrinës vasaros stovyklos „Vëjø miesto pasakos“ uþdarymas. Sukurtø darbeliø parodos ir kûrybinës-meninës programos „Vëjø miesto pasakos“ pristatymas Këdainiø miesto bendruomenei. Liepos 26 d. – penktadienio kino vakarai „Ant kalno“. 21 val. – vaizdo studijos „Kadras“ (Kaunas) jaunøjø kino kûrëjø geriausi filmai. Këdainieèiø kino reþisieriø trumpametraþiai filmai. J. MONKUTËS-MARKS MUZIEJUS-GALERIJA (J. Basanavièiaus g. 45, tel. 57 398. www.jmm-muziejus.com; galerija@jmm-muziejus.lt, tel. 57 398, faks. 60 270. Dirba: antradieniais–penktadieniais nuo 10 iki 18 val., ðeðtadieniais nuo 10 iki 15 val.) Liepos 19–rugpjûèio 31 d. – Janinos Monkutës-Marks kûrybos paroda „DOVANA TËVIÐKEI“. Tapyba. Grafika. Tekstilë. DAUGIAKULTÛRIS CENTRAS Liepos 24 d. 14 val. – susitikimas su Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje vyriausiuoju konsulu A. Mamajevu ir patarëju Z. Letifovu. Susitikimo metu ambasados atstovai atsakys á visus klausimus dël vizø ir kelionø á Rusijà. Organizatoriai – Këdainiø rusø kultûros klubas ,,Susitikimai” Këdainiø kraðto dailës draugijos nariø tapybos plenero „SUKILËLIØ KOVØ AIDAI“ kûrybiniø darbø paroda (veiks iki rugpjûèio 8 d.). GEGUÞINË PAOBELIO KAIME Liepos 19 d. 15 val. – brandaus amþiaus þmoniø klubas „Rudenëlis“ kvieèia visus – maþus ir didelius, jaunus ir pabuvusius, pilvotus ir lieknus, þalius ir sunokusius – á GEGUÞINÆ Paobelio km., Gëliø g. 8, pas ANTANINÀ IR KÆSTUTÁ MUGUS. Bendram stalui padengti kiekvienas turëkime, kà padëti, ko tik geidþia mûsø pilvukas, kad nuo dainø balso stygos neuþdþiûtø, turëkime, kuo patepti, pasirûpinkime, ið ko ir su kuo valgysime ir skalausime burneles (vienkartiniai indai). Gerà nuotaikà palaikyti padës muzikantø duetas Vijolë ir Leonas.

Kryþiaþodþio, spausdinto liepos 11 d. laikraðtyje, konkurso laimëtojas – Romualdas Mykolaitis.

Padëka Nuoðirdþiai dëkoju Seimo narei Virginijai Baltraitienei ir jos priimamojo darbuotojai Eglei, rajono savivaldybës merui Rimantui Diliûnui ir vicemerei Nijolei Naujokienei bei vairuotojui Rimui. Tai þmonës, kurie supranta ir atjauèia kitus. Jie pasiruoðæ padëti net ir visai nepaþástamam, paprastam þmogui, kurá mato pirmà kartà gyvenime. Kai mane iðtiko nelaimë, staigiai sutriko sveikata ir mane reikëjo skubiai nuveþti á Panevëþio ligoninæ magnetiniam rezonansui atlikti, jie viskuo pasirûpino. Skyrë transportà, kiek galëdami padëjo ir uþjautë. Aèiû jiems uþ tai. Janë KRUÐINSKIENË

Kalendorius SAULË Teka 5.04 val., leidþiasi 21.45 val., dienos ilgumas 16.41 val. MËNULIS Prieðpilnis. Dienà: nuo +21 iki +26 oC, VARDADIENIUS ÐVENÈIA naktá: nuo +10 iki +15 oC, Ketvirtadiená: Arnoldas, Fridrikas, Tautvilas, Eimantë, Kamilis. vëjas: nuo 8 iki 12 m/s.

Penktadiená: Aurëja, Galintas, Mantigailë, Auksë, Vincas.

16

2013 m. liepos 18 d.

Drambliai padeda þmonëms

Gyventojø skaièius pasaulyje nuo 1960-øjø dukart didesnis visø pasaulio gyventojø, Lietuvoje 2013 m. liepos pradþioje gyveno 2 mln. 956 tûkst. (apie 1 proc. ES gyventojø). Tankiausiai apgyvendintos ðalys yra Pietø Korëja (vidutiniðkai 484,1 gyventojo kvadratiniame kilometre), Indija (372,5), Japonija (334,9) ir Kinija (139,8), reèiausiai – Australija (2,9) ir Kanada (3,4). Europos Sàjungoje vidutinis gyventojø tankis sudaro apie 117 gyventojø viename kilometre. Lietuvoje 2013 m. pradþioje 1 kvadratiniame kilometre vidutiniðkai gyveno 46 þmonës. Reèiau nei Lietuva ES (be Suomijos) apgyvendintos

yra Latvija, Estija ir Ðvedija. 2013-øjø Pasaulio gyventojø dienos tema – paaugliø nëðtumas. Lietuvoje kasmet kûdikius pagimdo apie 400 nepilnameèiø. Palyginus su 2005 m., kuriais uþfiksuota 591 gimdþiusi nepilnametë, ðis skaièius tolygiai maþëja. Higienos instituto duomenimis, 2012 m. Lietuvoje 113 nepilnameèiø nutraukë nëðtumà – tai beveik dvigubai maþiau nei 2006 m. (219). Informacija parengta remiantis Jungtiniø Tautø, „Eurostato“ ir Lietuvos statistikos departamento, Higienos instituto duomenimis.

Tæsiamos maratono tradicijos Arbata gali pakenkti sveikatai

vertinimo tarnybos vadovas Andrëjas Henzelis (Andreas Hensel). Kai kurios medþiagos per bandymus su gyvûnais pasirodë esanèios kancerogeninës. Tarnyba pabrëþia, kad kol kas neámanoma tvirtai pasakyti, kad reguliariai vartojant tokià arbatà galima rizika sveikatai. Tyrimas esà nëra reprezentatyvus. Taèiau tëvams rekomenduojama neduoti vaikams vien tik þoleliø ir kitokios arbatos. Þoleliø ir kitokias arbatas kitais gërimais kartais pakeisti turëtø ir nëðèiosios bei þindanèios moterys.

Indijoje dramblys padeda rinkti pinigus ið pravaþiuojanèiøjø. Indijoje gyvena 50–60 proc. Azijos laukiniø drambliø ir apie 20 proc. prijaukintø.

Nyderlanduose vyko tradicinis purvo maratonas.

Iðleido dar vienà knygà

Balandá Anglijoje iðleista nauja Hario Poterio autorës Dþ. K. Rouling knyga, taèiau iki ðiol niekas neþinojo, kas jà paraðë. Detektyvas „The Cuckoo’s Calling“ pasirodë Roberto Galbraito pseudonimu.

Liepos 11-àjà minint Pasaulio gyventojø dienà, praneðta, kad Jungtiniø Tautø Organizacijos duomenimis, 2011 m. spalio 31 d. pasaulyje gyveno 7 mlrd. gyventojø. Pasaulio gyventojø skaièius ir toliau auga. Nuo 1960-øjø iki 2010-øjø pasaulio gyventojø skaièius daugiau nei padvigubëjo. Didþiausià pasaulio gyventojø dalá sudaro Azijos gyventojai (apie 60 proc. visø pasaulio gyventojø), antroje vietoje – Afrika, kurioje gyvena apie 15 proc. pasaulio gyventojø. Europos Sàjungoje 2012 m. pradþioje gyveno 502 mln. gyventojø, tai sudaro apie 7,2 proc.

Vokietijos rizikos vertinimo tarnyba áspëja dël þoleliø arbatos pavojaus sveikatai. Arbatoje gali bûti didelës dozës vadinamøjø antriniø augaliniø medþiagø, kurias tam tikros augalø rûðys visiðkai natûraliai iðskiria, kad apsisaugotø nuo kenkëjø, teigia tarnyba. Nors vadinamieji pirolizidino alkaloidai nesukels ûmaus sveikatos sutrikimo, taèiau ilgai didelëmis dozëmis vartojant atitinkamus produktus

kyla rizika pirmiausia vaikø, nëðèiøjø ar kûdikius krûtimi maitinanèiø motinø sveikatai. Ekspertai iðtyrë daugiau kaip 220 prekyboje sutinkamø þoleliø ir kitokios arbatos, taip pat dþiovintø gydomøjø augalø mëginiø. Tarp jø buvo pankoliø arbata kûdikiams, ramunëliø, dilgëliø ir pipirmëèiø arbatos. Atskirais atvejais jose rastas „netikëtai didelis kiekis“ antriniø augaliniø medþiagø, sakë Rizikos

Suimta sàvadautoja, siûliusi apkûniø formø prostitutes

V. Putinas nërë á Baltijos gelmes

Japonijos policija suëmë sàvadautojà, kuri savo klientams siûlë apkûniø prostituèiø paslaugas. 41 metø Keiko S. ir vienas vyras kaltinami vadovavæ prostituèiø tinklui „Makkusu Bodi“ („Maksimalus kûnas“), praneða agentûra AFP. Klientai prostitutes galëjo uþsisakyti á savo butus ar vieðbuèiø kambarius. Tinkle dirbo maþdaug 30 antsvorá turinèiø merguþëliø. Vienos jø svoris virðijo net 150 kg. Spëjama, kad sàvadautoja per trejus metus uþdirbo maþdaug 400 mln. jenø (3,1 mln. eurø). Prieð tai ji pati dirbo prostitute.

Maskvoje konfiskuoti 134 krokodilai Maskvos parodø centre konfiskuoti 134 krokodilai dël átarimø, kad ropliai á Rusijà áveþti nelegaliai, remdamasi Aplinkos apsaugos departamento duomenimis skelbia „RIA Novosti“. Praëjusá mënesá „All-Russia“ parodø centre lankytojai galëjo pamatyti keturiø rûðiø krokodilø, taip pat pitonø, anakondø, igua-

nø, varanø ir Afrikos lapiø ið Sacharos. Parodos organizatorius negalëjo pateikti dokumentø, patvirtinanèiø, kad eksponuojami gyvûnai buvo áveþti pagal Nykstanèiø laukinës floros ir faunos rûðiø tarptautinës prekybos kontrolës taisykles. Konfiskuotø gyvûnø sàraðe – 134 krokodilai, 10 gyvaèiø, du va-

Asmeniniai skelbimai –

Josvainiø g. 41 41,, Këdainiai

Redakcijos tel. 8 605 19 294 (T ELE2) (TELE2) @rinkosaikste.lt redakcija@ El. paðtas redakcija Spausdino

UAB „Rinkos aikðtë“ spaustuvë

tel. 60 763 El. paðtas skelbimai@rinkosaikste.lt

ranai ir iguana. Pasak parodos atstovës, Maskvos pareigûnai nusprendë palikti gyvûnus jø narvuose. Atstovë paneigë, kad gyvûnai áveþti nelegaliai, ir dël incidento apkaltino nesusipratimà dokumentuose. Ji patikino, kad paroda netrukus vël bus atidaryta.

Direktorë-vyr. redaktorë Vitalija Surgautienë tel./faks. 52 444

„Eltos“ ir „Rinkos aikðtës“ inf. KORESPONDENT AI KORESPONDENTA

Irma Bajorûnë Lina Fiodorova Giedrûna Girdenytë Tel. 56 51 5111

www.rinkosaikste.lt

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas toliau puoselëja savo, kaip nuotykiø ieðkotojo, ávaizdá. Jis pirmadiená povandenine kapsule paniro á Baltijos jûrà, kad apþiûrëtø jos dugne gulinèio laivo liekanas.

Auðra Malinauskienë Irmina Valantonytë Jovita Þebrauskaitë Tel. 57 771

Stilius, korektûra – Inga Valiukevièienë Rankraðèiai negràþinami. Redakcijos ir straipsniø autoriø nuomonës gali nesutapti

Reklamos vadybininkas – tel. 56 589, el. paðtas reklama@rinkosaikste.lt

Laikraðtis „Rinkos aikðtë“ yra Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Steigimo liudijimo nr nr.. 573 Indeksas 67420 ISSN 1648-0376 4 sp. l. Uþs. Nr Nr.. 649 Tiraþas 5 500 egz.

2013 m. liepos 18 d.

A

Mirë seniausia Prancûzijos moteris Mirë seniausia Prancûzijos moteris Siuzan Burjë (Suzanne Burrier). Jai buvo 112 metø, praneða agentûra F P .

Senolë mirë seneliø prieglaudoje Overnë regione. Èia ji apsigyveno tik prieð mënesá. S. Burjë gimë 1901-aisiais. Ji seniausia Prancûzijos moterimi buvo pripaþinta geguþës pabaigoje, kai mirë ið Martiniko kilusi Irenis Mulongë (Irenise Moulonguet), kuriai taip pat buvo 112 m.

Foto_dramblys

16

2013 m. liepos 18 d.

2013 m. liepos 18 d.

2013 m. liepos 18 d.

2013 m. liepos 18 d.

2013 m. liepos 18 d.


2013 07 18