Issuu on Google+

Rinkosaikðtë 2013 m. geguþës 30 d.

18-ieji leidimo metai

Këdainiø rajono laikraðtis

2013 m. geguþës 30 d. Ketvirtadienis

Potvynis seniai praëjæs, bet pasekmës likæ

Nr. 60 (2 573)

Kaina 1,20 Lt

Këdainiuose – apie visai ðaliai svarbø strateginá klausimà Irma BAJORÛNË

Parduoti ûkininkams greta magistralës „V ia Baltica“ esanèià „Via irginijos Virginijos laisvà valstybinæ þemæ ar ne? Apie tai Seimo narës V Baltraitienës inicijuotame susitikime kalbëjosi pirmadiená Këdainiuose apsilankæs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevièius, Lietuvos automobiliø keliø direkcijos generalinis direktorius Skirmantas Skrinskas ir rajono savivaldybës vadovai vadovai.. Reikia galvoti strategiðkai „Seimo narë Virginija Baltraitienë iðkëlë visai Lietuvai aktualià problemà: valstybinës þemës paëmimà infrastruktûros objektams, –

Septyniose Këdainiø miesto Skongalio gatvës sodybose po ðiø metø pavasario potvynio ugniagesiai gelbëtojai siurbë ðuliniø vandená. /Nuotr. autorës/

Jovita ÞEBRAUSKAITË

Vieniems pavasario potvynis buvo graþûs, retai matomi vaizdai vaizdai,, kitiems – átampos ir rûpesèiø kupinas laikotarpis, kuris daliai sodybø ðeimininkø dar nepasibaigë. Sodybose, kurios per potvyná buvo apsemtos ir kuriø gyventojai maistui naudoja ðuliniø vandená, dar apsilanko ugniagesiai gelbëtojai ir bendrovës „Këdainiø vandenys“ darbuotojai ieni jø siurbia vandená, kiti dezinfekuoja darbuotojai.. V Vieni ðulinius. /Nukelta á 3 psl./

DIENOS PIETÛS – 10 Lt! Darbo dienomis nuo 10 iki 15 val. – atveþimas nemokamas! Tel. 8 630 08 600.

Ðventiniai patiekalai – á Jûsø pobûvio vietà! Atveðime maistà á Jûsø ðventës vietà – namus, biurus, pobûviø sales, kaimo turizmo sodybas ar tiesiog á gamtà. Dekoruosime stalus, aptarnausime. Yra galimybë pasiimti patiems. Suderinsime kainà pagal Jûsø finansines galimybes. Tel. 8 630 01 106, www.svenciucentras.lt.

Kovo 11-osios g. 67, Kaunas, tel./faks. (8 37) 75 01 39, 8 676 36 250, info@intornas.lt, www.balkonai.lt

Jau ðá ðeðtadiená 19 val. Këdainiø miesto parke –

VASAROS PASITIKIMO ÐVENTË! Skandalingieji ÞAS, unikalioji GJAN, geidþiamiausias MARTYNAS KAVALIAUSKAS, legendinis RAMYBËS SKVERAS, jaunieji talentai DJ DANIUKËLIS & JUSTIN SHAKE! TIKETOS kasose (PC Maxima, J. Basanavièiaus g. 93) antradiená visi bilietai kainuos 15 Lt, treèiadiená – 16 Lt, ketvirtadiená – 17 Lt, penktadiená – 18 Lt, ðeðtadiená – 19 Lt. Birþelio 1 d. parko kasoje bilietai kainuos – 25 Lt. Vaikai iki 10 metø su tëveliais á koncertà ateis NEMOKAMAI. Daugiau informacijos www.kedainietis.lt

/Nukelta á 2 psl./

Ministro R. Sinkevièiaus (deðinëje) ir Lietuvos automobiliø keliø direkcijos generalinio direktoriaus S. Skrinsko vizità á Këdainius inicijavo Seimo narë V. Baltraitienë.

BALKONØ IR TERASØ STIKLINIMAS Gaminame balkonø ir terasø stiklinimo konstrukcijas ið aliuminio profilio: - stumdomàsias rëmines; - stumdomàsias grûdinto stiklo berëmes; - rëmines varstomais langais. Profesionaliai sumontuojame. SUTEIKIAME 5 METØ GARANTIJÀ. Iðkalame balkono patalpà plastikinëmis dailylentëmis. Keièiame ðiferá profiliuota skarda. Kiekvienam klientui pritaikome individualias nuolaidas! Skambinkite, klauskite, raðykite! Specialisto vizitas ir konsultacija Jums – NEMOKAMA!

kalbëjo ministras R. Sinkevièius. – Turime galvoti, ar bus vietos plëstis magistralei „Via Baltica“.

Didþioji g. 26, Këdainiai

Bûdamas girtas kliudë vaikà Pirmadienio pavakare Këdainiø miesto Darþø gatvëje buvo partrenkta dviraèiu vaþiuojanti maþametë. 2006 metais gimusi mergaitë nukentëjo ties 12-uoju namu, kai 1969 metais gimæs këdainietis A. P. jà kliudë ir partrenkë automobiliu „Audi 100“. Vairuotojas, kuriam nustatytas sunkus, 2,73 promilës, girtumas, uþdarytas á areðtinæ, o mergaitë dël sumuðimo bei apibrozdinimo apþiûrëta medikø ir iðleista namo.


2

2013 m. geguþës 30 d.

Efektyvi Europos Sàjungos parama savivaldybës projektams Irma BAJORÛNË

2012 metais Këdainiø rajono savivaldybë koordinavo trisdeðimt septynis 2007–2013 metø Europos Sàjungos struktûriniø fondø paramà gavusius projektus. Jø bendra vertë – 55,4 mln. litø. Ðiais metais ke tinama baigti ketinama ágyvendinti vienuolika projektø, bus pradëta deðimt naujø. Lauks investuotojø Didþiausias darbø apimtimi ir verte – Këdainiø pramoninio parko infrastruktûros plëtros projektas. Jau árengti vandentiekio, buitiniø ir pavirðiniø nuotekø tinklai, dujotiekis, keliø infrastruktûra. UAB „Kamesta“ atliko darbø uþ 13,9 mln. litø. Baigiamas rekonstruoti Ðëtos kultûros centro pastatas tapo miestelio puoðmena. /Nuotr. L. Fiodorovos/ Tæsiama Këdainiø miesto Geguèiø gatvës rekonstrukcija. patalpos, vëliau bus ásigyta naujø pesticidø sandëliø teritorijos rajo- tûkst. litø. Pastatytas priestatas Ið viso bus atlikta darbø uþ 1 mln. baldø, kompiuterinës bei kitos no kaimuose. Tam panaudota 2 prie vaikø globos namø, árengtos 973 tûkst. litø. mln. 187 tûkst. litø. patalpos, nupirkta baldø, perkaTaip pat sutvarkyta ma kita áranga. Modernëja kaimø buvusios naftos bazës Dotnuvoje buvusio vaikø 2012 metais Këdainiø rajono savivaldybë infrastruktûra darþelio patalpos pritaikomos teritorija Pavermenio koordinavo trisdeðimt septynis 2007–2013 metø slaugos namams. Tam skirta 4 kaime. Intensyviai vyksta Europos Sàjungos struktûriniø fondø paramà mln. 715 tûkst. litø. bûsimø universaliø Atsinaujina gavusius projektus. daugiafunkciø centrø Keièiasi miesteliai socialinës ástaigos Jø bendra vertë – 55,4 mln. litø. steigimo darbai Pagiriuose ir Pajieslyje. PaBaigiama Ðëtos kultûros Ðiais metais ketinama baigti ágyvendinti vienuoProjekto „Nestaciogiriuose planuojama lika projektø, bus pradëta deðimt naujø. nariø socialiniø paslaugø atlikti darbø daugiau centro „Saulutë“ steigikaip uþ du milijonus limas“ darbai jau eina á paárangos. tø, Pajieslyje – uþ milijonà. baigà, projekto vertë – 2 mln. 743 Sutvarkytos septyniø buvusiø Ðiuo metu remontuojamos

centro pastato rekonstrukcija. UAB „Drûtnamis“ jau atliko darbø uþ 949 tûkst. litø. Vykdant Akademijos kultûros centro pastato rekonstrukcijà kartu tvarkoma miestelio infrastruktûra. Ðalia kultûros centro árengtas sporto aikðtynas, vaikø þaidimø aikðtelë su aktyvaus poilsio zona, vyksta aplinkos tvarkymo darbai. Projektui ágyvendinti skirta 3 mln. 330 tûkst. litø. Dideli darbai prasidëjo Josvainiuose. Uþ 2 mln. 498 tûkst. litø bus rekonstruoti kultûros namai, árengtas sporto aikðtynas su vaikø aktyvaus poilsio parku, sutvarkyta aplinka. Baigiami rengti Krakiø ir Ðëtos miesteliø bendrieji planai. Ðio projekto vertë – 358,6 tûkst. litø.

Prisideda savivaldybë Rajono savivaldybë prisideda ir savo lëðomis: pernai ið biudþeto skirta per 2,6 mln. litø, ðiemet daliniam dalyvavimui Europos Sàjungos finansuojamuose projektuose ketinama skirti apie 3,3 mln. litø. Paprastai vykdant europinius projektus savivaldybës dalis sudaro apie 15 proc. visos projekto vertë. Uþs. Nr. 3 005

Këdainiuose – apie visai ðaliai svarbø strateginá klausimà teks jà iðpirkti, mokës rinkos kainà, patirs dideles iðlaidas. Valstybë turi galvoti apie perspektyvà, bûsimà plëtrà ir neparduoti þemës, kurios ateityje prireiks infrastruktûros objektams.“ Po pokalbio rajono savivaldybëje rajono vadovai kartu su ministru R. Sinkevièiumi apþiûrëjo greta magistralës „Via Baltica“ esanèius valstybinës þemës plotus, dël kuriø privatizavimo buvo diskutuojama.

/Atkelta ið 1 psl./ Kelias Lietuvos savivaldybes, tarp jø ir Këdainiø rajonà kertanti magistralë „Via Baltica“ ateityje gali bûti platinama, todël jau dabar turi bûti galvojama apie greta jos esanèios þemës privatizavimà. Ministras ásitikinæs, kad plotø, kurie tiesiant pirmàjà magistralës eismo juostà strategiðkai buvo numatyti antrajai, nereikëtø privatizuoti. „Dabar þemë parduodama pigiau, o jei jà visuomenës reikmëms reikës iðpirkti ið savininkø, procesas uþsitæs, valstybë turës mokëti daug didesnæ kainà, – aiðkino ministras. – Tos þemës dabar neturëtø bûti apleistos, jas valsty-

Susisiekimo ministras R. Sinkevièius Këdainiuose kalbëjo apie visai Lietuvai svarbià problemà.

Paþadëjo finansuoti darbus

/Nuotr. autorës/

bë galëtø iðnuomoti ûkininkams, bet ne parduoti.“

Klausimà iðkëlë Seimo narë „Þmonëms iðkilo klausimai, kodël vienose vietose greta magistralës þemë parduodama, kitur – ne. Þemëtvarkos tarnyboje man paaiðkino, kad nëra jokiø kliûèiø þemæ parduoti, – apie susisiekimo ministro vizità kalbëjo Seimo narë V. Baltraitienë. – Ðiuo metu ûkininkai gali tokià þemæ nusipirkti lengvatine kaina, o jei valstybei

Rajono savivaldybës administracijos direktorius Romualdas Gailiûnas ministro vizitu buvo patenkintas – iðgautas paþadas, kad bus ágyvendinti rajonui svarbûs keliø tvarkymo darbai: tæsiamas þvyrkeliø asfaltavimas, taip pat tikimasi jau ðiais metais gauti tiksliniø lëðø Uþupës kaimo gatvës rekonstrukcijai baigti, o kitàmet – visà reikalingà sumà Këdainiø miesto Juodkiðkio gatvës rekonstrukcijai.

Prieð rinkimus valdanèiojoje koalicijoje esanèios partijos skelbë sieksianèios, kad daugiau lëðø bûtø skirta vietiniams keliams asfaltuoti, pakeisti finansavimo proporcijas – maþiau lëðø skirti gana geros bûklës magistraliniams keliams, daugiau – þvyrkeliø asfaltavimo programai. Ministras R. Sinkevièius patvirtino, kad Vyriausybës programoje numatyta vietiniø keliø prieþiûrai skirti ne 20 procentø lëðø, kaip anksèiau, o 30 procentø. Taèiau tai nereiðkia, kad realiai padaugës pinigø. Ministerija siûlo proporcingai dalinti iðlaidas kokybës kontrolei, Keliø ir transporto tyrimo institutui iðlaikyti, saugos priemonëms ágyvendinti. Taigi kol kas nëra vilèiø, kad þvyrkeliø asfaltavimo programos pajudës sparèiau. Rajono savivaldybë pateikë Susisiekimo ministerijai keliø tvarkymo darbø sàraðà, nustatë jø eiliðkumà, kurio ministerija paþadëjo laikytis.

Dëkoja uþ gydymà Nuoðirdþiai dëkojame gydytojui Artûrui Andriuðkai bei chirurginio skyriaus aptarnaujanèiam personalui uþ sugràþintà sveikatà, padràsinantá þodá ir patarimus, dëmesingumà, profesionalumà, rûpestingumà, ðiltà bendravimà. Zita TOVT, Lionë VISOCKIENË, Vida KRYLIENË


2013 m. geguþës 30 d.

3

Gamtoje smagu ðëlti, bet pavojai tyko greta Jovita ÞEBRAUSKAITË

Pirmadienio popiete Këdainiø kultûros ir poilsio parke ið tolo raudonavo gaisriniai automobiliai automobiliai,, o prie jø sukinëjosi ugniagesiai gelbëtojai gelbëtojai.. Bet jie èia buvo atvaþiavæ ne dël kokios nors netikëtai ávykusios nelaimës, o atvirkðèiai atvirkðèiai.. Jau treti metai Prieðgaisrinës gelbëjimo tarnybos pareigûnai pakvietë miesto ir rajono moksleivius kartu su pedagogais atvykti á renginá „Bûk saugus gamtoje“. „Parkas – ir graþi, ir patogi vieta, kurioje demonstruojame prieðgaisrinæ technikà ir gelbëjimo árangà, patariame, kaip saugiai elgtis, moksleiviai gali patys gesinti imituojamà gaisrà, pabandyti padëti skæstanèiajam ar susiþalojusiajam“, – sakë minëtos tarnybos Valstybinës prieðgaisrinës prieþiûros poskyrio vyresnioji inspektorë Erika Dumèienë. Renginio pradþia buvo kiek kitokia nei áprasta – buvo apdovanoti Ðv. Florijono dienai skirtø pieðiniø ir raðiniø konkursø nugalëtojai bei dalyviai, o paskui vaikai grupelëmis nuëjo gesinti imituotø gaisrø, gaivinti tariamø skæstanèiøjø, apþiûrëti plëstuvus, metalo þirkles, kitokià gelbëjimui naudojamà árangà, o kai kà – ir iðmëginti.

J. Paukðtelio pagrindinës mokyklos septintokë Violeta Grinkaitë buvo apdovanota specialiu prizu uþ linksmiausià pieðiná. Be jos, pieðiniø konkurse „Atsargus – tai saugus“ dalyvavo dar 33 rajono moksleiviai, ið kuriø trys pripaþinti nugalëtojais, vienas gavo prizà uþ spalvingiausià pieðiná, o visi kiti apdovanoti padëkomis.

Vaikai suþinojo, kad ðiuo automobiliu ugniagesiai gelbëtojai vyksta á eismo ir kitokias nelaimes, kuriose gelbëjant þmones reikia kaþkà nukirpti, nupjauti, praplësti, pakelti. Juo vykstama ir á nedidelius gaisrus.

Kai ið vadinamojo gaisrinio ðvirkðto iðsiverþë vanduo, jaunojo „gaisrininko“ veidas nuðvito dþiugesiu, o já stebëjæ bendraamþiai ëmë nekantrai trypèioti ir ðaukti: „Uþpilk ant mûsø!“. Jeigu ðvirkðtà suvaldyti padëjæs ugniagesys gelbëtojas bûtø iðpildæs ðá norà, nieko baisaus nebûtø atsitikæ – diena buvo gana kaitri.

Kai gelbëjant þmogø reikia pakelti automobilá ar kitoká sunkø daiktà, o automobiliø këliklis po jais nepalenda, ugniagesiai gelbëtojai naudoja vadinamàsias pagalves. Nors ant tokios pagalvës uþlipo keli vaikai, jø svoris jai buvo menkniekis – be vargo iðsipûtë ir kilstelëjo savo naðtà nuo þemës. /Nuotr. autorës/

Kai bus iðklausyti Këdainiø visuomenës sveikatos biuro darbuotojø patarimai, kaip gaivinti ið vandens iðtrauktà þmogø arba kaip padëti suþalotajam, nuo teorijos bus pereita prie praktikos – dràsiausieji imsis manekenø ir stengsis „iðgelbëti jø gyvybæ“.

Potvynis seniai praëjæs, bet pasekmës likæ Vyriðkis dingo iðveþtas á Kaunà /Atkelta ið 1 psl./

Siurbia ir dezinfekuoja „Pasitelkæ seniûnijas, teiravomës gyventojø, kuriø sodybos per potvyná buvo apsemtos, ar jie sutinka, kad jø ðuliniai bûtø valomi ir dezinfekuojami. Toká norà Këdainiø mieste iðreiðkë septyniø sodybø savininkai“, – sako rajono savivaldybës administracijos vyr. specialistas civilinei ir prieðgaisrinei saugai Stasys Okunevièius. Visos ðios sodybos yra Skongalio kvartale, kuris per potvyná Këdainiuose buvo labiausiai apsemtas. S. Okunevièiaus teigimu, ðiø sodybø ðuliniø vanduo pirmiausia buvo siurbiamas, po to dezinfekuojami ðuliniai, o po kiek laiko vël siurbiama. Antradiená Këdainiø maisto ir veterinarinës tarnybos specialistai paëmë vandens mëginius ir iðveþë á akredituotà laboratorijà mikrobiologinei ir biocheminei tarðai nustatyti. Tyrimø rezultatai bus perduoti ðuliniø ðeimininkams.

Laukë, kol upë kiek nuslûgs Paklaustas, ar dël apsemtø ðuliniø ðiemet nebuvo kokiø nors nesusipratimø ar gyventojø nepasitenkinimo, ko pasitaikë po 2010-øjø metø pavasario potvynio, S. Okunevièius atsakë, kad ðiemet su ðuliniais buvo daroma truputá kitaip, todël kai kuriø sodybø ðeimininkai buvo pradëjæ nekantrauti.

Ðiemet ðuliniø vandená pradëta siurbti vëliau – buvo laukiama, kol Nevëþio vanduo nuslûgs bent iki 27,5 metrø aukðèiau Baltijos jûros lygio, nes iðsiurbus anksèiau ðulinius uþpildo toks pat uþterðtas vanduo, taigi pastangos nueina perniek. S. Okunevièius sako, kad apsemtø sodybø gyventojams buvo iðdalintos atmintinës, kaip saugiai elgtis. Tarp patarimø buvo ir perspëjimai dël vandens uþterðtumo, tokio vandens keliamo pavojaus sveikatai.

Patenka pavirðinis vanduo Ir S. Okunevièius, ir Kauno visuomenës sveikatos centro Këdainiø skyriaus vedëja Ona Ðulcienë tvirtina, kad per polaidþius ir potvynius ðuliniai labiausiai uþterðiami bakterijomis, nes á juos patenka pavirðinio vandens, bet ámanomas ir cheminis uþterðimas. „Polaidþio ar potvynio vanduo neretai uþlieja tvartus, lauko tualetus, pasiekia kiemuose ar garaþuose laikomà technikà, nuplauna kiemø neðvarà, o paskui susigeria á þemæ ir patenka á ðulinius“, – sako O. Ðulcienë. Tirpsmo vandenyje bûna ir per þiemà ant sniego nusëdusiø suodþiø, automobiliø iðmetamø terðalø.

Suprastëja kas pavasará Gydytoja pabrëþia: kiekvienà pavasará, nepriklausomai nuo to,

kyla potvyniai ar ne, visø ðuliniø vandens kokybë visada suprastëja. Taèiau nemaþa dalis gyventojø á ðá dësningumà nekreipia dëmesio, nors per uþterðtà vandená galima uþsikrësti þarnyno ir kitomis uþkreèiamosiomis ligomis, parazitais, taip pat tokiame vandenyje padaugëja nitratø. O. Ðulcienës tvirtinimu, gyventojai gauna tikrai daug informacijos apie polaidþio átakà ðuliniø vandeniui. Tose sodybose, kuriose gyvena nëðèios moterys ir vaikai iki pusës metø amþiaus, ðuliniø vanduo tiriamas valstybës iniciatyva – nemokamai ir nepriklausomai nuo metø laiko, o kitos ðeimos turi tuo pasirûpinti paèios.

Niekas ûmiai nesusirgo „Bet þmonës mums pasako: ai, visà gyvenimà taip buvo – ir nieko, gyvenam. Jei pastebi, kad vandens skonis ar spalva pasikeitë, tada já virina arba nusiperka ið parduotuvës, o vasarà ðulinys jau bûna pats apsivalæs“, – teigia O. Ðulcienë. Nors ðiemet ir kilo didelis potvynis, buvo daug polaidþio vandens, medikams nepasitaikë gydyti pacientø, susirgusiø kokia nors ûmine liga, kuria bûtø uþsikrëtæ per uþterðtà vandená. Bet O. Ðulcienë perspëja: prastos kokybës vanduo gali þmogaus sveikatà gadinti lëtai, ir po ilgo laiko galima sulaukti pasekmiø.

Antradiená á policijà kreipësi Dotnuvos seniûnijos V ainotiðkiø kaimo gyventoVainotiðkiø ja, neþinanti neþinanti,, kur dingo jos sûnus.

Moteris teigë, kad geguþës 26-osios vakare ji iðkvietë greitàjà pagalbà savo sûnui Sauliui Kairiui, gimusiam 1969 metais, ir ðis buvo iðveþtas á Këdainiø ligoninës priimamàjá, vëliau – á Kaunà konsultacijai, o ið ten dingo be þinios. Visø, kà nors þinanèiø apie vyriðkio buvimo vietà ar turinèiø kitokios vertingos informacijos, praðoma praneðti Policijos komisariato Kriminalinës policijos skyriaus tyrëjai Jurgitai Januðauskienei (A. Mickevièiaus g. 25, kabinetas Nr. 100, telefonu 68 725) arba anoniminiu pasitikëjimo telefonu 53 342 ar bendruoju pagalbos telefonu 112.

Lankësi pataisos namuose Geguþës 24-àjà Krakiø ir Josvainiø gimnazijø jauniesiems policijos rëmëjams buvo surengta iðvyka á Kauno nepilnameèiø tardymo izoliatoriø-pataisos namus. Jà surengë Policijos komisariatas, ggeguþæ eguþæ paskelbæs mënesiu be smurto prieš vaikus. Kelionës pradþioje rëmëjams buvo áteikti paþymëjimai ir palinkëta, kad ateityje ðiuos dokumentus pakeistø policijos pareigûnø paþymëjimai. O pataisos namuose atvykusieji iðgirdo apie ðios ástaigos is-

torijà, ten gyvenanèius nepilnameèius, jø gyvenimo istorijas, taip pat atsakymus á savo klausimus, po to buvo pakviesti suþaisti draugiðkas salës futbolo ir krepðinio varþybas su pataisos namø auklëtiniais, vëliau apþiûrëjo jø mokyklà, gyvenamàsias patalpas, pabendravo su nelaisvëje gyvenanèiais bendraamþiais. Á kelionæ jaunuosius policijos rëmëjus lydëjusi komisariato Prevencijos poskyrio specialistë Gintarë Ivaðkevièienë pastebëjo, kad apsilankius tokioje ástaigoje áspûdþiai buvo kitokie nei po áprastos ekskursijos. „Rinkos aikðtës“ inf.


4

2013 m. geguþës 30 d.

Draugystë su ðvedais iðaugo á naujas formas Irma BAJORÛNË

Draugiðki vizitai vizitai,, ðilti santykiai santykiai,, deðimtys tonø mokyklai mokyklai,, jos auklëtiniams reikalingø daiktø ir priemoniø uþ ðimtus tûkstanèiø litø – to kie ddvi vi tokie deðimtis metø trunkanèio Këdainiø specialiosios mokyklos ir Ðvedijos Ganghesterio miestelio bendruomenës draugystës rezultatai rezultatai.. Praëjusià savaitæ Këdainiuose vieðëjæ penki miestelio bendruomenës nariai susitiko su savivaldybës mero pavaduotoja Nijole Naujokiene, bendravo su Specialiosios mokyklos dabartiniu direktoriumi Juozu Janèiumi ir buvusia direktore Aleksandra Sun– Vilen, lankësi graþiausiose Këdainiø rajono ir Lietuvos vietose.

Labai reikëjo pagalbos Buvusi Specialiosios mokyklos direktorë A. Sun–Vilen prisiminë, kad bendradarbiavimas prasidëjo tuomet, kai Lietuvoje finansinë situacija buvo labai sudëtinga. 1993-iaisiais mokyklai daug ko stigo. Ðvedai pasiûlë paramà ðvietimo ástaigai, dirbanèiai su neágaliais vaikais. 1993-iøjø metø rugpjûtá á Këdainius atvaþiavo du atstovai ið Ðvedijos apþiûrëti, kokia situacija mokykloje, pasitarti, kokia pagalba reikalinga. „Mums tada visko trûko: ir baldø, ir remonto medþiagø, – prisimena buvusi mokyklos direktorë. – Pirmaisiais bendravimo metais atvaþiuodavo grupë þmoniø ið Ganghesterio su remontui reikalingomis medþiagomis, jie patys atliko nemaþai darbø.“ Pirmoji pagalba – paprasta buitinë, bet bûtina: rudená atvaþiavo specialistø brigada apðiltinti didþiulius ir nesandarius mokyklos langus. Vëlesniais metais atlikti ir kiti remonto, pastato ðiltinimo darbai. Mokykla ið bièiuliø gavo buitinës technikos, pinigø uþuolaidoms, lovoms ir kitiems daiktams.

Seniûnijø naujienos Krakës TIKRINS SVEIKATÀ Birþelio 7 dienà 10 val. Meironiðkiø bendruomenës salëje vyks paskaita-pristatymas, kurio metu bus pateikta daug informacijos apie netradicinius gydymo metodus: Folio diagnostikà ir Dorn-Breuss metodu atliekamà atstatomàjà stuburo korekcijà. Nuo 12 val. kompiuterine technika bus nemokamai tikrinamas regëjimas, o akiniams taikomos nuolaidos.

Su senais bièiuliais ið Ðvedijos ðiltai bendravo (ið kairës) vertëja R. Zakðauskaitë, Specialiosios mokyklos direktorius J. Janèius, treèia ið deðinës – buvusi direktorë A. Sun–Vilen.

Sveèiai ið Ðvedijos patys lankë nemaþai Specialiosios mokyklos mokiniø ðeimø, domëjosi jø gyvenimu. Tuomet daugelis ðeimø gyveno sunkiai. Ásitikinæ, kad vaikams reikia ir drabuþiø, ir kitø daiktø, ðvedai rinko pinigus, ðelpë ðeimas.

Padëjo keisti mokyklos veidà Mokyklos pedagogams ðvedai labai padëjo mokantis dirbti su sunkià negalià turinèiais vaikais. Gauta specialios árangos, priemoniø, taip pat metodinë parama, o atvaþiavæ jaunuoliai rengë sporto varþybas su Specialiosios mokyklos auklëtiniais. Graþûs santykiai, tamprus ryðys iðliko visus dvideðimt metø.

Ðëta UÞBAIGS DARBUS A. Sun–Vilen mano, jog graþius santykius iðsaugoti padëjo tai, kad bièiuliai matë, jog kiekviena jø paaukota krona, kiekvienas daiktas naudojamas pagal paskirtá ir tai, kad mokykla keièiasi, graþëja – parama duoda akivaizdþius rezultatus. „Savivaldybës vadovø, rajono tarybos vardu norime iðreikðti padëkà bièiuliams ið Ðvedijos uþ ilgametæ paramà Specialiajai mokyklai, – rajono savivaldybëje priimdama labdariø ið Ðvedijos delegacijà sakë mero pavaduotoja N. Naujokienë. – Laikai keièiasi, kiekviena valstybë iðgyvena sunkesnius ir lengvesnius laikotarpius, dabar mes gyvename geriau negu prieð dvideðimt metø. Bet draugystë, geri santykiai, tikiu, iðliks ilgam.“

Ðvedijos Ganghesterio miestelio bendruomenës atstovus priëmë rajono savivaldybës mero pavaduotoja N. Naujokienë.

Paminëjo Pasaulinæ astmos dienà Paskutiná geguþës ðeðtadiená rajono vaikø astmos klubo „Astmutis“ nariai aktyviai pramogavo Kauno rajone, kaimo turizmo sodyboje „Ð altupio sodyba“. „Ðaltupio

Renginio organizatoriai pasirûpino, kad vaikams netrûktø ávairios veiklos.

Èia këdainieèius, kaip ir dar maþdaug du ðimtus vaikø ið visos Lietuvos, pakvietë Alergiðkø vaikø klubø asociacija, organizavusi tradiciná renginá Pasaulinei astmos dienai bei Vaikø gynimo dienai paminëti. Sveikinimo þodá susirinkusiems vaikams, jø tëveliams ir klubø vadovams tarë LSMU docentë, Alergiðkø vaikø klubø asociacijos vadovë Jolanta Kudzytë. Renginio organizatoriai pasirûpino, kad vaikams netrûktø ávairios veiklos: tik atvykæ jie galëjo nusipieðti paveikslëlá ant veido, vëliau daug dþiaugsmo vaikams ir jø tëveliams suteikë masiniai linijiniai ðokiai. Nors oras ir neleido groþëtis muilo burbulø ðou, taèiau iðpûsti patá didþiausià burbulà galëjo kiekvienas. Vaikams labai patiko „La-

Labdaros poreikis maþëja „Palaikome labai graþius santykius, mums visada malonu atvaþiuoti á Këdainius, – tvirtino ðvedø grupës vadovas Hans Goran Arnesson, Specialiojoje mokykloje lankæsis daugiau kaip 20 kartø. – Visi èia geri mûsø draugai. Mûsø bendruomenës þmonës nemaþai þino apie Këdainius, ðità mokyklà.“ Sveèiai ið Ðvedijos pripaþino, kad ateityje ryðiai su Këdainiø specialiàja mokykla tæsis dël draugystës, bet mûsø ðaliai ir konkreèiai mokyklai labdaros reikia vis maþiau, pasaulyje ir Europoje yra sunkiau gyvenanèiø valstybiø, á kurias gali keliauti labdaringø ðvedø surinktos lëðos. „Esame keturiø skirtingø baþnyèiø bendruomeniø atstovai ir visose baþnyèiose surinktos tikinèiøjø aukos buvo skiriamos labdarai Këdainiø mokyklai. Dëkojame Dievui uþ tai, kà jis mums duoda ir patys norime duoti kitiems tai, kà galime“, – savo misijà apibûdino Specialiosios mokyklos bièiuliai ið Ðvedijos. Këdainiø specialiosios mokyklos direktorius J. Janèius pastebëjo, kad pastaraisiais metais keièiasi bendradarbiavimo formos – nuo labdaros, materialinës paramos pereita prie kultûriniø programø, bendrø projektø. zertrono“ þaidimas lazeriniais ðautuvais, leidæs pasijusti lyg tikrame kare ir kartu nepatirti jokio skausmo ar nepatogumo. Po „mûðiø“ atëjo pietø metas: ðalia ávairiø vaiðiø vaikams sodybos ðeimininkas dar iðvirë didelá puodà skanios sriubos, kuria visi draugiðkai pasistiprinome. Po pietø vaikams didelá áspûdá paliko helio balionø paleidimas á dangø, kurá kiekvienas savaip áprasmino. Visi vaikai buvo apdovanoti renginio rëmëjø skirtomis dovanëlëmis. Toks renginys vyko 13 kartà, o jame dalyvavo asociacijai priklausantys klubai ið Këdainiø, Vilniaus, Tauragës, Kauno, Marijampolës, Kazlø Rûdos. Uþ kelionei skirtà autobusà „Astmuèio“ nariai nuoðirdþiai dëkoja AB „Lifosa“ vadovams. Daiva DAUTARTIENË, Këdainiø r. vaikø astmos klubo „Astmutis“ vadovë

Ðià savaitæ turëtø bûti baigti seniûnijos asfaltuotø keliø duobiø tvarkymo darbai, kuriuos atlieka uþdaroji akcinë bendrovë „Ukmergës versmë“. Ðëtos seniûnas Petras Pupkus pasidþiaugë, kad neseniai buvo uþbaigtas apie 130 kvadratiniø metrø seniûnijai priklausanèiø þvyrkeliø greideriavimas.

INTENSYVIAI ÐIENAUJA Visose rajono seniûnijose, tarp jø – ir Ðëtos, intensyviai vyksta ðienavimo darbai. Þolæ pjauna vieðuosius darbus ir uþ socialines paðalpas atidirbantys þmonës. Pakelës ðienaujamos seniûnijos traktoriumi.

DERINA APÞELDINIMÀ Baigti Ðëtos kultûros centro pastato iðorës renovacijos darbai, todël prasidëjo aplink esanèios teritorijos apþeldinimas, jau pasodinta dalis gëliø, kurios ásigytos ið seniûnijos lëðø. Su rajono savivaldybës Architekto tarnyba suderintas ir ruoðiamas Ðëtos miestelio centro apþeldinimas. Seniûno P. Pupkaus teigimu, bus atsisakyta vienmeèiø gëliø, o jø vietas uþims daugiameèiai dekoratyvûs krûmeliai.

SUTVARKYS DOKUMENTUS Geguþës 29 dienà seniûnijos miesteliuose: Ðëtoje, Pagiriuose ir Kapliuose, taip pat kaimø gyventojø namuose, darbavosi Këdainiø rajono policijos komisariato Migracijos poskyrio darbuotojos, kurios 54 ávairias negalias turintiems asmenims ir garbaus amþiaus senoliams vietoje padëjo sutvarkyti dokumentus asmens pasui gauti.

Pelëdnagiai PRAÐO LAIKYTIS TVARKOS Seniûnijos administracija Pelëdnagiø daugiabuèiø namø gyventojø, turinèiø ûkinius pastatus Miðkininkø gatvëje ir auginanèiø paukðèius, praðo laikytis Gyvûnø laikymo Këdainiø rajone taisykliø, nes paukðèiai daþnai trukdo saugiam eismui gatve, taip pat terðia gatves. Uþ Gyvûnø laikymo taisykliø paþeidimus, uþ kelio dangos terðimà pagal Administraciniø teisës paþeidimø kodeksà yra numatytos baudos.

KVIEÈIA VAIKUS Geguþës 30 dienà 10.30 val. prie Pelëdnagiø seniûnijos esanèioje aikðtëje vyks renginys, skirtas Tarptautinei vaikø gynimo dienai. Koncertà vaikams dovanos kaimyninio Jonavos rajono Kuigaliø kultûros centro ir Barupës pagrindinës mokyklos popchoras „Upeliukas“. Renginio metu vaikai galës þaisti, pieðti ant asfalto, ðokti ir dainuoti.

TEIKITE PARAIÐKAS Seniûnijos gyventojai, norintys pasikeisti gyvenamøjø namø asbestinius stogus, iki birþelio 28 dienos kvieèiami pateikti paraiðkas dël dalyvavimo „Asbestiniø stogø dangos keitimas“ programoje. Kiekvienà antradiená 9–12 val. rajono savivaldybës III aukðto salëje gyventojø paraiðkas priiminëja Nacionalinës mokëjimo agentûros darbuotojai.


2013 m. geguþës 30 d.

5

Ligoninëje – nauja áranga

/Nuotr. autorës/

Ásigijus mamografà këdainietëms nebereikës vaþinëti á kitus miestus.

Auðra MALINAUSKIENË

VðÁ Këdainiø ligoninës TTerapinio erapinio skyriaus rentgeno kabinete jau pastatytas naujasis mamografas, kuris á ðià gydymo ástaigà buvo atgabentas maþdaug prieð mënesá.

Iðsitirkite dël ÞIV Rajono gyventoju gyventojuss siekiant informuoti apie galimybæ ir paskatinti rizikos grupës asmenis iðsitirti dël Þmogaus imunodeficito viruso (ÞI V) Këdainiø pirminio sveikatos prieþiûros centro (PSPC) (ÞIV) Terapijos ir Psichikos sveikatos skyriuose parengti stendai „Iðsitirk dël ÞI V per vienà minutæ anonimiðkai ir nemokamai“. ÞIV Juose atsakoma á klausimus, kodël svarbu þinoti, kad esate infekuotas ÞIV, kodël reikia atlikti ÞIV tyrimà, kaip atliekamas grei-

tasis testas ir kaip vertinti jo rezultatus (teigiamas, neigiamas, neaiðkus). Iðtisus metus Këdainiø

PSPC nemokamai ir anonimiðkai galima iðsitirti dël ÞIV per vienà minutæ ir tyrimo rezultatà suþinoti ið karto. Dël testo atlikimo rizikos grupës asmenys: turëjæ lytiniø santykiø su uþsikrëtusiu ÞIV, atsitiktiniu ar vartojanèiu narkotines medþiagas asmeniu; vartojate (-ote) ðvirkðèiamuosius narkotikus; uþsikrëtëte lytiniu keliu plintanèia infekcija; patyrëte seksualinæ prievartà; ásidûrëte kito asmens naudota adata; esate nëðèia; daþnai sergate

plauèiø uþdegimais, bronchitais; be prieþasties netekote daug svorio; nuolat jauèiate nuovargá ir silpnumà; naktimis gausiai prakaituojate; susirgote tuberkulioze; padidëjo kaklo, paþastø ar kirkðnies limfmazgiai; turite kitø átarimø ar rekomenduoja gydytojas ir kt., darbo dienomis darbo valandomis turëtø kreiptis á Këdainiø PSPC Psichikos sveikatos skyriaus socialinius darbuotojus anoniminiame kabinete Nr. 1. „Rinkos aikðtës“ inf.

Këdainiø ligoninës vyr. gydytojas-direktorius Stasys Skauminas priminë, kad vasario pabaigoje vykusiame rajono Tarybos posëdyje buvo nuspræsta skirti lëðø dviem ligoninës ágyvendinamoms programoms: vaikø ausø, nosies ir gerklës laringoskopo bei mamografo ásigijimo. „Kai buvo atveþtas mamografas, statybininkai specialiai jam pritaikë patalpas. Radiacinës saugos centras jas patikrino ir patvirtino leidimà. Dabar, kai pastatëme ðià árangà, laukiame dar vieno ðio centro mamografo saugumo patikrinimo ir radiacijos lygio matavimo, kad jau gautume leidimà juo dirbti. Sulaukæ Radiacinio centro leidimo, rengsime su mamografu dirbsianèiø dviejø medikø apmokymus “, – aiðkino S. Skauminas. Paðnekovas tikisi, kad modernus aparatas pradës dirbti rugsëjo mënesá. Ligoninës vadovas pasakojo, kad Këdainiø pirminës sveikatos prieþiûros centras (PSPC) vykdo moters krûties vëþio prevencijos programà, kuriai reikalingas mamografas. „Kadangi tokios medicinos diagnostikos árangos mûsø ligoninë neturëjo, todël rajono moterims iðsitirti reikëjo vykti á didmiesèius. Daþnai ði programa likdavo neuþbaigta, nes ne visos pacientës turi lëðø kelionei. Kai vietoje veiks modernus mamografas, ne tik Këdainiø PSPC pacientës, bet ir aplinkiniø rajonø gyventojos galës iðsitirti vietoje“, – kalbëjo S. Skauminas. Paðnekovo teigimu, iki liepos vidurio Këdainiø ligoninæ turëtø pasiekti ir vaikø ausø, nosies ir gerklës laringoskopas, kuriam taip pat reikia árengti specialø stalà, kuris turëtø jungtis su vandentiekiu, kanalizacija ir kt. „Tikimës, kad ði aparatûra pradës veikti nuo rugpjûèio mënesio. Dþiaugiamës, kad galësime ásigyti lankstø laringoskopà, kurio dëka nosies diagnostika ir operacijos bus atliekamos be pjûviø“, – sakë S. Skauminas


6

2013 m. geguþës 30 d.

Sporto renginys reiðkia daug daugiau nei tik sportà Lina FIODOROVA

Socialinë partnerystë per neformalø bendravimà: penktadiená Pikeliuose veikianèiame reabilitacijos centre aktyviai praleisti pusdiená susirinko rajono savivaldybës, seniûnijos, policijos, rreabilitacijos eabilitacijos centro ir kitos komandos.

Tinklinio varþybose.

Pasipildë naujomis komandomis 8-àjá kartà vykstantá renginá organizuoja kasmetiniai jo partneriai: Kauno kolegijos J. Radvilos fakultetas, Këdainiø rajono policija, organizacija „Teen challenge“ ir „Vilties ðvyturys“. Komandø ðiemet sulaukta taip pat aðtuoniø – Kalnaberþës ir Pikeliø reabilitaciniø centrø vyrø komandos, moterø reabilitacinio centro „Laisva valia“ ið Kauno, Këdainiø rajono policijos, savivaldybës, miesto seniûnijos, Kalnaberþës reabilitacinio centro moterø ir J. Radvilo fakulteto komandos.

/Nuotr. autorës/

komisariato Prevencinio poskyrio virðininkë.

Kelia savivertæ

Estafeèiø rungtyje svarbu buvo ir greitis, ir tikslumas.

Susirinkusieji centro kieme þaidë futbolà, tinkliná, dalyvavo orientacinëse varþybose, ávairiose estafetëse. „Dþiaugiuosi, kad atvyko savivaldybës, seniûnijos komandos. Esu ásitikinusi, kad skirtingi þmonës, dirbantys skirtingus darbus, po tokio renginio gali kalbëti apie

tas paèias aktualias problemas ir kiekvienas padëti jas spræsti. Rengdami 8-àjá renginá tikimës, kad sulauksime ir 10-ojo. Per ðá laikà supratome, kad tokiam projektui reikia ne finansavimo, o þmogiðkøjø resursø, tuomet viskas ágyvendinama“, – sakë Danutë Mykolaitienë, rajono Policijos

Motokroso varþybose iðkovojo pirmàjà vietà

Varþësi dziudo veteranai Veteranø dziudo èempionate dalyvavæ këdainieèiai iðkovojo vienà pirmàjà ir ddvi vi antràsias vietas. Geguþës 24-àjà Alytuje vykusiame atvirajame Lietuvos dziudo senjorø (veteranø) èempionate dalyvavo trys këdainieèiai: Virgilijus Bolisas, Dmitrijus Goloðovas ir Arimantas Pocevièius. Geriausiai ið jø pasirodë A. Pocevièius. 6-oje amþiaus grupëje (74 kg) jis tapo èempionu. D. Goloðovas ir V. Bolisas savo amþiaus grupëje (100 ir 81 kg) liko antri. D. Goloðovas, kovodamas dël pirmos vietos, pralaimëjo daugkartiniam Lietuvos ir pasau-

Pagal grieþtai suplanuotà dienotvarkæ gyvenanèiø Pikeliø reabilitacijos centro gyventojø kasdienybæ renginys ne tik paávairino, bet, anot centro vadovo A. Berseniovo, turëjo kità svarbø akcentà. „Ðiandien centro gyventojai sudaro 30 procentø visø dalyviø. Dalyvavimas ðiame renginyje parodo visø atvykusiø komandø poþiûrá, kad reabilitacijos centrø gyventojai nëra „nuraðomi“, kad visi gali lygiavertiðkai bendrauti.

Lina FIODOROVA

Këdainieèiai Këdainieèiai,, po þiemos kurá laikà në neturëjæ kur treniruotis, savo trasoje surengtose varþybose Þemës ûkio ministerijos taurei laimëti laimëti,, iðkovojo pirmàjà vietà.

Ið kairës: V. Bolisas, A. Pocevièius ir D. Goloðovas.

lio prizininkui J. Dumblauskui, o V. Bolisas nusileido Latvijos atsto-

/Nuotr. ið asmeninio archyvo/

vui V. Sukalovui. „Rinkos aikðtës“ inf.

Purvaspirdá laimëjo këdainieèiai Nacionalinæ vyrø dienà radijo stoties M-1 organizuotame purvaspirdyje nugalëtojais tapo Këdainiø komanda „Agurkai“.

Futbolo purve turnyrà laimëjo këdainieèiai.

/Nuotr. Ið organizatoriø archyvo/

Keliama pikelieèiø savivertë, motyvacija keistis, skatinama reintegracija á visuomenæ“, – sakë Pikeliø centro vadovas. Kad bendravimas naudingas visoms suinteresuotoms pusëms, pritaria ir rajono Policijos komisariato virðininkas Dainius Dobilas. „Su Pikeliø gyventojais mes neturime jokiø problemø. Taèiau policija uþsiima prevencija su ávairiomis grupëmis. Nereikia naiviai tikëtis, kad nusikalstamumo visai nebus, taèiau jei bent kelis þmones atitrauksime nuo nusikalstamos veiklos, tai jau labai gerai“, – sakë virðininkas.

Antrus metus rengiamas futbolo purve turnyras vyko Druskininkuose. Ið 900 norinèiøjø paþaisti purve buvo atrinkta 16 komandø. Rungtynëse buvo varþomasi dël purvaspirdþio èempionø titulo ir 3 000 litø piniginio prizo bei kitø dovanø. Po purvinos ir átemptos kovos èempionais tapo Këdainiø „Agurkai“. Pernai uþëmæ treèiàjà vietà, ðiemet Marius Pinskis, Donatas Jodenis, Arûnas Kolojanskas, Artûras Kolojanskas, Mindaugas Masevièius ir Audrius Veliulis iðkovojo pirmàjà.

Këdainiø motokroso trasoje sekmadiená vyko tradicinës Tarptautinës motokroso varþybos, nuo 1987 metø remiamos Þemës ûkio ministerijos, pastaraisiais metais – ir vietos ûkininkø. Varþybas, kaip ir kasmet, organizavo Këdainiø sportinis techninis klubas „Vedavas“. Karðtà sekmadiená á motociklø kroso trasà atvyko 115 dalyviø ið 3 uþsienio ðaliø: Baltarusijos, Latvijos, Rusijos. Anot klubo vadovo Petro Nomeikos, sulaukti tiek dalyviø jis në nesitikë-

Ðiemet á motokroso varþybas susirinko rekordinis dalyviø skaièius. /Nuotr. autorës/

jo, nes iki ðiol tai – rekordinis skaièius. „Manau, tiek daug dalyviø ðiandien susirinko todël, kad sportininkai yra pasiilgæ trasos. Ðiemet taip pavëlavus sporto sezonui, neávykus pirmajam Lietuvos motokroso èempionatui, sportininkai nori iðnaudoti visas progas vaþiuoti motociklais“, – sakë P. Nomeika. „Vedavo“ klubo sportininkams, kuriø motokroso dienà komandoje buvo 14, varþybos sekësi puikiai – adrenalino mëgëjai komandinëje áskaitoje pelnë pirmà vietà, antroje vietoje palikdami „Þemaitijà“ ir treèioje „Semà“. Asmeninëje áskaitoje geriausiai pasirodë „Vedavo“ nariai – Vytas Buèas, Arminas Jasikonis, uþëmæ pirmas vietas mix1 ir mix2 kategorijose. Antromis vietomis tenkinosi Nerijus Rukðtela, Joviltas Cibas, Nojus Gasiûnas ir Deividas Draginas.


2013 m. geguþës 30 d.

7

Kur tas ðaltinëlis?

Daug mineralø turinèio vandens versmë pakyla á trijø metrø aukðtá.

UAB „Këdainiø vandenys“ direktorius K. Vaitkevièius (deðinëje) uþtikrino, kad ið gerinimo stoties iðkeliauja visiðkai ðvarus vanduo.

Irma BAJORÛNË

Ið kur gauname ðvarø vandená? Juokaudami atsakytume – ið èiaupo. TTikrai ikrai ne visi këdainieèiai þino, ið kur ir kokiu keliu skaidrus geriamasis vanduo pasiekia èiaupus. Uþdarosios akcinës bendrovës „Këdainiø vandenys“ direktorius Kæstutis V aitkevièius sutiko Vaitkevièius papasakoti „Rinkos aikðtës“ skaitytojams apie vandens kelio pradþià. Pakelia ið 150 metrø gylio Ðvarus vanduo, kurá maistui ir buièiai naudoja Këdainiø, Pelëdnagiø, Vilainiø, Keleriðkiø, Sirutiðkio, Medekðiø, Paobelio, Zabieliðkio gyventojai, pakeliamas ið 159–167 metrø gylio græþiniø. Ásivaizduokite 50 aukðtø pastatà, tik ne aukðtyn iðkilusá, o gilyn þemën smingantá. Septyni nuo 40 iki 120 kubiniø metrø per valandà naðumo græþiniai yra slënyje prie Smilgos upelio, uþ „Vikondos“ pramogø centro. „Këdainiø vandenø“ ámonë – visai netoli, ant ðlaito. Bendrovës direktoriaus K. Vaitkevièiaus þi-

Græþinys ir jo „smegenys“.

niomis, pirmieji græþiniai Smilgos slënyje iðgræþti pokario metais. Vëliau ðalia græþiniø kûrësi „Këdainiø vandenø“ ámonë.

Græþiniø slënis Maþdaug deðimties hektarø pievoje aptvertos apsauginëmis tvorelëmis stûkso þemiø kalvelës, ðalia jø – nedidelës „trobelës“. Po kauburiais slepiasi gerai uþsandarinti græþiniai, o „trobelëse“ – jø valdymo áranga, elektros ávadas. Duomenys ið græþiniø valdymo árenginiø perduodami á „Këdainiø vandenø“ dispeèerinæ. Ten budintis dispeèeris nuolat mato, kaip veikia græþiniai. Be to, visà parà budintys dispeèeriai ápareigoti kasdien apþiûrëti visus græþinius. Geru oru tai bûna malonus pasivaikðèiojimas po graþø gamtos kampelá. Þiemà dispeèeriams tenka klampoti per sniegà, o pavasará patvinæs upelis daugiau ar maþiau uþsemia slëná. Tiesa, potvynis tiekiamam vandeniui jokios átakos neturi: giliø græþiniø pavirðinis vanduo nepasiekia. Plotas, ið kurio græþiniø naudoja vandená apie 25 tûkstanèiai vartotojø, priklauso „Këdainiø vandenø“ ámonei. Èia neleidþiama jokia ûkinë veikla. Bendrovës darbuotojai kelis kartus per me-

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

tus nupjauna þolæ. „Anksèiau gyvuliø augintojai varþydavosi dël galimybës nusipjauti ir susidþiovinti ðienà, dabar jo niekam nebereikia“, – ðypsosi direktorius. Naujausias græþinys iðgræþtas pernai, mat vienas senas uþgriuvo. Daugiau kaip 150 metrø siekianèio græþinio iðgræþimas kainuoja apie 70 tûkstanèiø litø.

Kelionë ið græþinio „Kai specialistai iðgræþia reikiamo gylio græþiná, áleidþia á já plastikinius vamzdþius. Mes sumontuojame siurblá, kuris pakelia vandená iki „Këdainiø vandenø“ ámonës“, – apie vandens kelio pradþià pasakoja K. Vaitkevièius. Græþinio dugne sumontuojamas filtras, iðvalantis vandená nuo grunto daleliø. Siurblys montuojamas 40– 50 metrø gylyje, o iki tokio gylio vanduo ið gelmiø pats pakyla. Vanduo ið visø septyniø veikianèiø græþiniø suteka á vienà vietà, ið jos keliauja á kalnà, á ámonës rezervuarus. Nuo græþiniø iki „Këdainiø vandenø“ vandens gerinimo stoties paklota apie kilometras vamzdþiø.

Mineralinio vandens versmë Vienas græþinys tame slënyje – iðskirtinis, ið jo verþiasi… mineralinis vanduo. Bûtent verþiasi – þiemà vasarà trykðta apie trijø metrø aukðèio fontanas. Dideliame gylyje yra aukðtas spaudimas, todël vanduo pats, be jokiø siurbliø pagalbos, didele jëga verþiasi á pavirðiø. Nuo geleþies, esanèios vandens sudëtyje, parudavusiu upeliuku vanduo nubëga á èia pat tekantá Smilgos upelá. K. Vaitkevièius pasakoja, kad geologai kadaise èia græþë bandomàjá græþiná, pasiekë 340 metrø gylá. Vanduo ten kitokios sudëties, jame gausu ávairiø mineralø. Ið giliausiø gelmiø trykðtantis vanduo turi stiprø geleþies skoná, nëra sûrus, kaip populiarûs lietuviðki mineraliniai vandenys. Pasak K. Vaitkevièiaus, ðio fontano vandenyje yra didesnë dalis Mendelejevo lentelëje iðvar-

Smilgos vandenvietëje veikia septyni græþiniai.

dintø cheminiø elementø, bet jo poveikis sveikatai neiðtirtas, vandens nereikëtø vartoti maistui.

Vandens gerinimo stotyje Vanduo tiesiai ið græþiniø patenka á gerinimo stotá. Ten ið jo paðalinama geleþis. Stotyje veikia du árenginiai. Kiekvienas ið jø gali iðvalyti iki penkiø tûkstanèiø kubiniø metrø vandens per parà. Këdainiams pakanka vieno árenginio pajëgumo, antrasis paleidþiamas dirbti tik prireikus paremontuoti pirmàjá. Vanduo iðvalomas filtru. Geleþis ið jo paðalinama naudojant natrio hipochloridà, kuris „suriða“ geleþá, ji iðkrinta nuosëdomis. Natris iðkrinta kartu su geleþimi, o chloras iðgaruoja, vandenyje nieko nelieka. Ið stoties vanduo perpumpuojamas á du greta esanèius rezervuarus po 700 kubiniø metrø. Ið rezervuarø antrojo pakëlimo siurbliais vanduo tiekiamas gyventojams, ámonëms, ástaigoms. Vandens gerinimo stoties talpos, rezervuarai, ámonës teritorija nuolat stebimi vaizdo kameromis, paðaliniai èia nepatenka.

Daugiaaukðèiai – atskiri J. Basanavièiaus gatvëje, uþ autobusø stoties, yra treèiojo pakëlimo stotis. Ji skirta tik Këdainiø miesto devynaukðèiams pastatams ir Keleriðkiø gyvenvietei. Ði stotis su savo vartotojais sujungta atskiru tinklu, vanduo tiekiamas dides-

niu slëgiu. Èia yra du rezervuarai po tûkstantá kubiniø metrø. Treèioji stotis sujungta su „Këdainiø vandenø“ dispeèerine. Ten budintis specialistas mato, kaip veikia árengimai, reikalui esant gali perjungti siurblá ir pan.

Visuose etapuose – rezervas Visuose vandens tiekimo etapuose yra atsarginiai variantai. Siurblinëse – rezerviniai siurbliai, vanduo kaupiamas rezervuaruose. „Esame apsidraudæ: jei vienas siurblys sugestø, jungtume rezerviná, kad miestas neliktø be vandens“, – aiðkina K. Vaitkevièius.

Vandentiekis kaime UAB „Këdainiø vandenys“ kaimuose eksploatuoja 50 vandenvieèiø, kuriø projektinis naðumas – nuo 3 iki 36 kubiniø metrø per valandà. Græþiniø gylis siekia nuo 65 iki 115 metrø. Kaimuose pastatytos 33 vandens gerinimo stotelës. Ámonë kaimuose aptarnauja 6 300 individualiø abonentø ir apie 150 ámoniø. Per mënesá ið Smilgos vandenvietës vartotojams patiekiama apie 105 tûkst., per parà – 3,5 tûkst. kubiniø metrø vandens. Mieste aptarnaujama apie 19 tûkstanèiø daugiabuèiø namø abonentø, apie 2 tûkstanèius individualiø namø, apie 400 ámoniø.


8

2013 m. geguþës 30 d.

Josvainieèiai sulaukë draugø ið Latvijos ir Estijos Auðra MALINAUSKIENË

nazijos direktorius Arvo Pani lankësi penktà kartà. „Þinoma, mes turime matyti, kas vyksta Europoje, tuo pat metu nepamirðti savo bendros tautø istorijos ir kartu þiûrëti á ateitá. Todël esu ásitikinæs, kad mûsø triðaliai susitikimai yra labai reikalingi. Galbût reikëtø ieðkoti ádomiø ir naujø tokiø susitikimø formø“, – svarstë A. Pani.

Tris dienas Josvainiø gimnazijoje skambëjo anglø ir rusø kalbos, kuriomis tarpusavyje bendravo lietuviai lietuviai,, latviai ir estai – mokiniai ir mokytojai rijø ðaliø atstovus mokytojai.. TTrijø tradiciniam susitikimui 45 kartà subûrë mokyklø partnerystës projektas „Baltic A venue“. Avenue“.

Pasiûlë mokytojø mainus

Atvyko delegacijos Á Josvainiø gimnazijoje vykusá mokyklø partnerystës projekto „Baltic Avenue“ susitikimà atvyko Benës (Latvija) ir Kadrinos (Estija) miestø gimnazijø delegacijos, sudarytos ir penkiolikos asmenø: keturiø penkiø mokytojø ir devintø–dvyliktø klasiø mokiniø. Renginio ðeimininkas Josvainiø gimnazijos direktorius Ramûnas Zigmantavièius pasakojo, kad ðákart trijø ðaliø delegacijos susitiko jubiliejiná – 45-àjá – kartà. „Pirmasis mokyklø susitikimas ávyko 1965 metais, tada ir prasidëjo mokyklø bendradarbiavimas“, – sakë R. Zigmantavièius.

Tapo vertybe Josvainiø gimnazijos direktorius ásitikinæs, kad ði draugystë su partneriais ið Latvijos ir Estijos visiems yra tapusi dvasine vertybe. „Tai iðgyveno jau kelios kartos, tad senus gerus laikus mena mûsø garbûs mokytojai veteranai, o malonûs susitikimø áspûdþiai iðlikæ buvusiø mokiniø atsiminimuose. Mûsø ðalys ilgus metus kovojo uþ laisvæ, 1989 metais kartu stovëjome Baltijos kelyje, o dabar susitinkame pabûti kartu, pabendrauti, mokytis, kurti ir pasidalyti patirtimi. Be to, priimantiems sveèius ið kitø ðaliø apima ðventës laukimo ir pasiruoðimo jai jaudulys, tad ilgai atmintyje iðlieka dþiugios projekto renginiø akimirkos, malonus ben-

dravimas su draugais ir kolego- su delegacija lankausi jau kaip mis“, – kalbëjo R. Zigmantavi- mokyklos direktorius“, – suskaièius. èiavo M. Eihmanis.

Gimnazijoje ðvietimo klausimais vykusios diskusijos metu A. Pani pastebëjo, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos ðvietimo sistemos turi tiek panaðiø, tiek skirtingø dalykø. „Mûsø susitikimø metu galime vieni ið kitø pasimokyti ir pasidalinti savo þiniomis bei patirtimi“, – sakë A. Pani. Diskusijai artëjant á pabaigà sveèias pasiûlë idëjà apie triðalius mokytojø mainus, kuriø dëka pedagogai turëtø galimybæ padirbëti vienoje ið projekto mokyklø.

Sulaukë sveèiø

Sieja bendra praeitis

Dalyvavo protø mûðyje

Gimnazijos vadovas pasidþiaugë, kad partnerystës projekto renginiuose apsilankë ir su sveèiais susitiko Këdainiø rajono savivaldybës meras Rimantas Diliûnas, savivaldybës atstovai. Taip pat atvyko triðalës draugystës pradþià menantis ilgametis Josvainiø vidurinës mokyklos direktorius Vytautas Rakickas, buvæ mokiniai ir mokytojai, Josvainiø gimnazijos draugai ir rëmëjai.

Paðnekovas ásitikinæs, kad trys Baltijos ðalys, kartu þygiavusios iki Nepriklausomybës, turëtø ir ateityje neprarasti susidomëjimo viena kita. „Kiekvienas toks mûsø susitikimas yra vertingas. Dabar labai madinga domëtis Vakarø Europos ðalimis, tarptautiniais „Comenius“ projektais. Manau, kad ten pabuvojus keletà kartø po metø jau viskà pamirðti. O su lietuviais ir latviais mus sieja bendra praeitis. Stebiu kaip kasmet keièiasi mûsø ðalys, miesteliai. Ðtai Josvainiuose senokai bebuvau ir galiu pasidþiaugti, kad gimnazijos direktorius R. Zigmantavièius labai pasistengë dël mokyklos gerovës“, – kalbëjo M. Eihmanis.

Mokyklø partnerystës projekto „Baltic Avenue“ atidarymo koncerte (pirmoje eilëje ið deðinës): Ðvietimo skyriaus vedëjas J. Lukoðevièius, rajono savivaldybës meras R. Diliûnas, Josvainiø gimnazijos direktorius R. Zigmantavièius. /Nuotr. ið Josvainiø gimnazijos archyvo/

Lankosi daþnai

Á Josvainius Benës gimnazijos direktorius Maris Eihmanis atvyko ketvirtà kartà. „Pirmà kartà èia lankiausi 1985 metais, kai dar buvau mokinys. Po to vienà kartà dirbdaReikia naujø formø mas mokytoju atlydëjau mokiniø grupæ, o pastaruosius du kartus Josvainiuose Kadrinos gim-

Tuo metu, kai mokytojai kal-

bëjo apie darbà ir ðvietimo sistemas, mokiniai savo jëgas iðbandë protø mûðyje, kur susikovë trys komandos, sudarytos ið lietuviø, latviø ir estø. „Protø kovose á klausimus, susijusius su trimis Baltijos ðalimis, atsakinëjo miðriø komandø atstovai. Þaidime geriausiai sekësi „Þaliøjø“ komandai, nors puikiai pasirodë ir „Geltonøjø“, ir „Raudonøjø“ komandos, atstovavusios Lietuvos vëliavos spalvoms“, – pasakojo R. Zigmantavièius.

Nugalëjo draugystë Josvainieèiai surengë koncertà, kuriame savo programas parodë ir sveèiai, taip pat iðvykà á Rumðiðkiø Liaudies buities muziejø ir ekskursijà po Këdainiø senamiestá. Mokiniai savo jëgas iðbandë ir sportinëse draugiðkose rungtynëse, kuriose nugalëjo draugystë. „Kitas mûsø triðalis susitikimas vyks 2015 metais Benëje, Latvijoje“, – sakë R. Zigmantavièius.

Protø kovose á klausimus, susijusius su trimis Baltijos ðalimis, atsakinëjo miðriø komandø atstovai. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Lyderiai ne tik moksle, bet ir gyvenime Mirë paskutinis Këdainiø kraðto kovotojas

Krakiø M. Katkaus gimnazijos Mokiniø taryba organizavo þiniø patikrinimo konkursà „Metø gimnazistas“. Nors tai buvo pirmas mëginimas surengti rajono mokiniø viktorinà, norëtume, kad ði graþi idëja prigytø ir kitose gimnazijø bendruomenëse. Tai – puikus bûdas ne tik patikrinti þinias, pasivarþyti, bet ir iðmokti nugalëti jaudulá, susikaupti þiûrovø akivaizdoje. Konkurse dalyvavo I. Malinauskaitë, R. Plentauskaitë, B. Budrys ið Krakiø M. Katkaus, S. Pociûtë, D. Kalvaitis, J. Petrauskas ið Këdainiø Ðviesiosios, M. Augustauskaitë, K. Kuþmarskytë, G. Sabovskytë ið Ðëtos ir D. Simaitytë, G. Vyðniauskas, A. Narbutis ið Krekenavos Mykolo Antanaièio (Panevëþio r.) gimnazijø. Mokiniø taryba konkurso uþduotis parengë naudodama „OptiVote“ programinæ árangà. Dvylika mokiniø varþësi keturiuo-

Surviliðkio kapinëse amþinojo poilsio atgulë paskutinis Këdainiø miðkuose ir kloniuose dël tautiniø vertybiø kovæsis Bakainiø kaimo partizanas, laukø artojas Juozas Sereika.

Gimnazistai varþësi dël „Metø gimnazisto“ titulo.

se etapuose, kiekviename ið jø buvo pateikta deðimt klausimø ir trys atsakymø variantai. Dalyviai nuotolinio valdymo pultais uþfiksuodavo savo pasirinkimà, o ekrane pasirodydavo teisingas atsakymas. Po kiekvieno etapo trys moksleiviai, surinkæ maþiausiai taðkø, þaidimà palikdavo. Trys stipriausieji iðkopë á finalà, kuriame „Metø gimnazisto“ tauræ iðkovojo krakiðkë R. Plentaus-

kaitë, II ir III vietos atiteko Këdainiø Ðviesiosios gimnazijos moksleiviams D. Kalvaièiui ir S. Pociûtei. Dþiugu, kad tokius renginius ir gimnazijø bendradarbiavimà inicijuoja patys moksleiviai, o mes, mokytojai, tik patariame ir padràsiname. Auga puiki karta gimnazistø, kurie bus lyderiai ne tik moksle, bet ir gyvenime. Auðrelë SEREIKIENË, Krakiø M. Katkaus gimnazijos renginiø organizatorë

1945 m. spalio 9 d. kautynëse suþeistas Juozas pateko á nelaisvæ. Suþalotas kautynëse jis ëjo per visus devynis lageriðko pragaro ratus. Tik po deðimties metø skausmø ir vargø buvo atrasta jo negalavimø prieþastis – stubure ástrigusi kulka.

Ona ir Juozas Sereikos 1958 m. Krasnojarske.

Ðeimos sakralinëje vietoje liko Prezidento Valdo Adamkaus áteiktas medalis, liko iðkovota laisvë, liko rikoðetinë kulka kaip árodymas, kad po Bakainiø kaimo dangumi iðaugo didvyriai, kurie þemæ laistë savo krauju. Laidotuviø vainikams nenuvytus iðëjo ir jo þmona, bendraþygë, ryðininkë, politinë kalinë Ona Sereikienë. Ignas MEÐKAUSKAS


2013 m. geguþës 30 d.

15

RENGINIAI J. MONKUTËS-MARKS MUZIEJUS-GALERIJA (J. Basanavièiaus g. 45) Geguþës 31 d., penktadiená, 17 val. – dovanotø darbø parodos atidarymas. Nuostabûs ávairiø technikø ir skirtingø pluoðtø 70 autoriø kûriniai ið keturiolikos ðaliø. Paroda veiks iki liepos 13 d. Kartu pristatoma Këdainiø rajono savivaldybës jaunimo veiklos projekto „Jaunimui atviras ateities muziejus“ paroda (veiks iki birþelio 8 d.). Projektas muziejuje vykdomas geguþës 2–31 dienomis. Jame dalyvauja Këdainiø „Atþalyno“ ir Ðviesiosios gimnazijø jaunimas, asociacija „Iðvien“ ir muziejaus savanoriai. KËDAINIØ KULTÛROS CENTRAS (J. Basanavièiaus g. 24, tel. 52 978. Kasa dirba darbo dienomis nuo 12 iki 18 val. ir 1 val. prieð renginá, www.kedainiukulturoscentras.lt) Geguþës 31 d. 15–17 val. – geguþiniø giesmiø popietë Këdainiø kultûros centro maþojoje salëje. Dalyvauja Këdainiø tradicinio giedojimo studija „O, siela nemari“. Birþelio 4 d. 12 val. – koncertas „Po saule vietos uþteks visiems“. BIRÞELIO 1-OJI – TARPTAUTINË VAIKØ GYNIMO DIENA 13 val. – koncertas „Su ulbanèiais paukðtukais“, skirtas Tarmiø metams, prie Këdainiø kultûros centro. Dalyvauja: Krakiø kultûros centro vaikø folkloro ansamblis „Smilgelë“ (vad. Jûratë Gudliauskienë), respublikinio liaudies atlikëjø konkurso „Tramtatulis“ diplomantai Dominykas Dubinka ir Darius Cicilionis (vad. Auðra Giedrienë), Këdainiø kultûros centro Sirutiðkio vaikø liaudiðkos muzikos kapela „Siruèiukai“ (vad. Henrikas Docius), Këdainiø kultûros centro vaikø ir jaunimo teatro studija „Polëkis“ (vad. Genovaitë Ðauèiûnienë). DAUGIAKULTÛRIS CENTRAS Viktoro Beliausko autoriniø darbø paroda KAI ÞUVYS IÐPLAUKIA (veiks iki birþelio 7 d.). ÐV. JURGIO BAÞNYÈIA Birþelio 2 d., sekmadiená, – Ðvenèiausiojo Kristaus Kûno ir Kraujo ðventë – Devintinës ir Tëvo diena. Ðv. Miðios 8, 10 ir 12 val. Po 12 val. ðv. Miðiø bus einama tradicinë Devintiniø procesija. Birþelio 3 d., pirmadiená, 18 val. – ðv. Miðios uþ mirusius tëvus. KALNABERÞËS BENDRUOMENËS CENTRO KIEMELIS Birþelio 1 d. 18 val. – ðurmuliuos tradicinë Varnaëdyniø ðventë. KËDAINIØ MIESTO PAGRINDINIS STADIONAS Birþelio 1 d. 18 val. – susitinka Këdainiø „Nevëþis“ su Trakø „Trakais“.

Palaikykime „Vilainiø“ kapelà „Duokim garo!“ finale

Kryþiaþodþio, spausdinto geguþës 23 d. laikraðtyje, konkurso laimëtojas – Antanas Skarupskas.

Naujagimiams – marðkinëliai, jø mamoms – knygelës Geguþës 31-àjà, Pasaulinæ dienà be tabako, Lietuvoje kasmet organizuojama vienos dienos akcija „Gimiau nerûkanti/is“, kurios metu marðkinëliais ir diplomais su uþraðu „Gimiau nerûkantis“ ar „Gimiau nerûkanti“ yra apdovanojami naujagimiai naujagimiai,, o knygelëmis Marðkinëliais apie rûkymo þalà „Rûkymo átaka su uþraðu mamos ir vaiko sveikatai“ ir „Gimiau lankstukais – jø mamos. Akcija nerûkantis“ bus vyksta visuose Lietuvos miestø apdovanojami naujagimiai. gimdymo namuose. Pirmà kartà tokia akcija buvo organizuota 2002 m. Kaune, o vëliau tapo nacionaline. Tai jau vienuoliktoji akcija, kurios metu stengiamasi priminti vis gausëjanèius faktus apie tëvø rûkymo átakà vaikø sveikatai. Medikø paskelbti duomenys rodo, kad treèdalis perinataliniø mirèiø, kai vaikas mirðta dar ásèiose, yra sàlygotos motinø rûkymo. Árodyta, kad rûkanèiø mamø vaikai daþniau serga perðalimo ligomis, bronchitu, bronchine astma. Sociologiniø tyrimø duomenimis, rûkanèiø tëvø vaikams sunkiau sekasi mokytis, augdami vaikai perima tëvø elgesio modelá ir

patys daþniau pradeda rûkyti. Vaikai, kuriø mamos rûko nëðtumo metu, dvigubai daþniau mirðta nuo staigios kûdikiø mirties sindromo. Taip pat paaiðkëjo, kad rûkanèios mamos dvigubai daþniau nei nerûkanèios gimdo prieð laikà, o naujagimiai bûna maþesnio svorio ir 30 proc. mamø rûkymas padidina apsigimimø rizikà. Akcijos organizatoriai, matydami vis labiau plintantá rûkymà, siekia informuoti visuomenæ ir paraginti jà saugoti savo vaikø ir savo sveikatà. Akcijos vykdytojas Këdainiø

Geguþës 31 d. Këdainiø kultûros centro liaudiðkos muzikos kapela „Vilainiai“ varþysis LRT laidos „Duokim garo!“ finale! Finalinës muzikinës kautynës numatomos su itin stipria Visagino kapela „Linksmuolë“, todël „Vilainiø“ sëkmë labai priklausys nuo þiûrovø, kurie palaikys savo kraðtieèius telefonø skambuèiais ir SMS þinutëmis. Kapelos vadovas Antanas Mikalauskas dëkoja visiems palaikantiesiems ir primena, kad skambinant bûtina iðklausyti operatoriaus tekstà, nes kitaip balsas nebus uþskaitytas, o pinigai uþ skambutá nueis veltui. LRT laida „Duokim garo!“ – geguþës 31 d. 21.15 val. Tereikia paimti telefonà, tinkamai paskambinti ar iðsiøsti SMS þinutæ ir savo kraðte turësime liaudiðkos muzikos kapelà – „Duokim garo!“ nugalëtojà. Këdainiø kultûros centro inf.

Dëkojame fondui „Viltis–Vikonda“ Vikaièiø kaimo vaikø ir jø tëvø vardu nuoðirdþiai dëkoju labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“direktorei Elenai Skarupskienei uþ graþià ir ásimintinà kelionæ á Sekminiø atlaidus ir 1863 metø sukilimo 150-øjø metiniø, Partizanø pagerbimo, kariuomenës ir visuomenës vienybës minëjimà, vykusá Paberþëje. Fondo dëka vaikai buvo ir pavëþëti, ir galëjo pamatyti istorinius sukilimo momentus, kuriø áspûdingiausi – sugráþimas á gilià praeitá, ko vaikai nebuvo matæ. Pagarbiai Lina ZAKARAVIÈIENË

Padëka uþ sàþiningumà rajone – Visuomenës sveikatos biuras, akcijos organizatorius – Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centras.

Uþ sàþiningumà nuoðirdþiai dëkoju Kristinai Jankauskienei, suradusiai piniginæ su dokumentais ir gràþinusiai Valei Vaitoviè.

Kalendorius

Giedrë ÞEMAITIENË, visuomenës sveikatos stiprinimo specialistë SAULË Teka 4.53 val., leidþiasi 21.40 val., dienos ilgumas 16.47 val. MËNULIS Pilnatis. Dienà: nuo +22 iki +27 oC, VARDADIENIUS ÐVENÈIA naktá: nuo +9 iki +14 oC, Ketvirtadiená: Ferdinandas, Joana, Þaneta, Vyliaudas, Jomilë. vëjas: nuo 7 iki 10 m/s. Penktadiená: Petronëlë, Gintautas, Rimvilë, Angelë, Petrë.


16

2013 m. geguþës 30 d.

Ðëtiðkiai kvieèia á bëgimà Birþelio 2 dienà 13.30 val. ðëtiðkiai bëgdami paminës 651-àjá miestelio gimtadiená.

Olimpinio sportininko Aurimo Skinulio ir Ðëtos seniûnijos bei Ðëtos kultûros centro remiamame renginyje laukiami ne tik ðëtiðkiai, bet ir kitø miestø ir miesteliø gyventojai. Bëgikai startuos 13.30 val. prie baþnyèios miestelio centre.

Norintieji varþytis dël prizø bëgs 6 km nuotolá, o ketinantieji tiesiog dalyvauti ir gerai praleisti laikà turës áveikti simbolinæ 2 km trasà ir finiðavæ gaus atminimo þenkliukà. Visi dalyviai pranaðumà demonstruos skirtingose amþiaus

grupëse, tad 14.40 val., po koncertinës programos, apdovanotøjø bus nemaþai. Aikðtëje prie kultûros centro nugalëtojai pasipuoð medaliais ir taurëmis. Organizatoriai þada, kad visi dalyviai po finiðo galës nemokamai pasivaiðinti. „Rinkos aikðtës“ inf.

Këdainiø ðilumos tinklø rajonas ruoðiasi 2013–2014 m. ðildymo sezonui ir atliks termofikacinio vandens tinklø remonto bei hidraulinio bandymo darbus.

Nuo birþelio 10 d. 7 val. iki birþelio 14 d. 22 val. karðto vandens tiekimas laikinai sustabdomas Vilainiø gyvenvietës ir Këdainiø miesto Ðëtos gatvës abonentams, iðskyrus Ðëtos g. gyvenamøjø namø Nr. 79 ir 83 abonentus.

8 630 07 787

slankiàsias durø bei langø sistemas; stumdomàsias durø bei langø sistemas;

tel. 8 640 10 033.

Praneðame, kad esant galimybei karðto vandens tiekimas gali bûti atnaujintas prieð nurodytà terminà. Kad bûtø iðvengta karðto vandens nutekëjimø butuose, praðome gyventojø karðto vandens èiaupus butuose patikimai uþsukti, o jei minëtu laiku bute bûtø atliekami karðto vandens tiekimo sistemos remonto ir profilaktikos darbai, praneðti apie tai pastato karðto vandens sistemà eksploatuojanèiai organizacijai arba asmeniui, atsakingam uþ to namo ðilumos ûká (bendrijos pirmininkui, santechnikui). Karðto vandens vartotojø atsipraðome uþ nepatogumus. Uþs. Nr. 2 780

PERDUODA veikiantá prekybos gëlëmis VERSLÀ nuomojamose patalpose. Tel. 8 690 70 981.

Skubiai PARDUODA 6 a darbams paruoðtos þemës Justinavoje, „Uþuovëjos“ bendrijoje (gera vieta, sklypas ribojasi su grioviu, yra vaismedþiø, vaiskrûmiø, atlikti geodeziniai matavimai, geras privaþiavimas, netoli karjeras). Kaina – 5 000 Lt. Tel. 8 685 24 202. PARDUODA 2-ø verðiø ðvieþiapienæ karvæ Vilainiø seniûnijoje. Kaina – 3 000 Lt. Tel. 8 646 25 715

Asmeniniai skelbimai –

Josvainiø g. 41 41,, Këdainiai

Redakcijos tel. 8 605 19 294 (T ELE2) (TELE2) @rinkosaikste.lt redakcija@ El. paðtas redakcija Spausdino

UAB „Rinkos aikðtë“ spaustuvë

tel. 60 763 El. paðtas skelbimai@rinkosaikste.lt

Direktorë-vyr. redaktorë Vitalija Surgautienë tel./faks. 52 444

KORESPONDENT AI KORESPONDENTA

Irma Bajorûnë Lina Fiodorova Giedrûna Girdenytë Tel. 56 51 5111

www.rinkosaikste.lt

Auðra Malinauskienë Irmina Valantonytë Jovita Þebrauskaitë Tel. 57 771

Stilius, korektûra – Inga Valiukevièienë Rankraðèiai negràþinami. Redakcijos ir straipsniø autoriø nuomonës gali nesutapti

Reklamos vadybininkas – tel. 56 589, el. paðtas reklama@rinkosaikste.lt

Laikraðtis „Rinkos aikðtë“ yra Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Steigimo liudijimo nr nr.. 573 Indeksas 67420 ISSN 1648-0376 4 sp. l. Uþs. Nr Nr.. 505 Tiraþas 5 712 egz.


2013 m. geguþës 30 d.

16


2013 m. geguþës 30 d.


2013 m. geguþës 30 d.


2013 m. geguþës 30 d.


2013 m. geguþës 30 d.


2013 m. geguþës 30 d.


2013 05 30