Issuu on Google+

Rinkosaikðtë 2012 m. gruodþio 8 d.

18-ieji leidimo metai

Këdainiø rajono laikraðtis

2012 m. gruodþio 8 d. Ðeðtadienis

Nr. 141 (2 506)

Kaina 1,20 Lt

DADU naujiena – Nuoðalia miesto gatve sûreliai vaikðto negeros aistros UAB „Vikeda“ generalinis direktorius J. Ramanauskas neabejoja, kad DADU gerbëjai pamëgs naujuosius varðkës sûrelius. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Irma BAJORÛNË

DADU sveikø gardumynø ðeimà papildë nauji gaminiai – Lietuvos prekybos centrø lentynose pasirodë trijø skoniø DADU glaistyti varðkës sûreliai sûreliai.. /Nukelta á 2 psl./

Darbuotoja turbût pasisavino pinigus Klientas nieko bloga nepagalvojo Treèiadiená Policijos komisariate pradëtas ikiteisminis tyrimas dël ávykio, nuo kurio praëjo beveik metai metai.. Pernai sausá vienas klientas Labûnavos paðte sumokëjo komunalinius mokesèius, paðto darbuotoja ant jo mokesèiø mokëjimo knygelës uþdëjo antspaudà, taèiau èekio neprisegë.

tol, kol nepradëjo gauti praneðimø apie nesumokëtus mokesèius. Ëmus domëtis paaiðkëjo, kad kliento pinigai á kasà nebuvo áneðti, tad kyla átarimø, jog paðto darbuotoja juos pasisavino. Tiesa, 1983 metais gimusi E. S., kuriai krenta átarimai svetimo turto pasisavinimu, jau nebedirba bendrovëje Lietuvos paðtas, kurio padalinys ir yra Labûnavos paðtas.

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Medelyno gatvëje buvusios sodybos vietoje ðiandien – tik seni medþiai ir ðis bei tas, ko nesirijo ugnis.

Jovita ÞEBRAUSKAITË

Kaip galëjo uþsidegti atokiai nuo sodybø stovinti darþinë, kurioje nëra elektros, pro kurià neveda joks keliukas ar takelis, tad atsitiktinis praeivis nenumes nuorûkos? Po gaisro, praëjusá savaitgalá kilusio Këdainiø miesto Medelyno gatvëje, atsiranda daug klausimø.

„Rinkos aikðtës“ inf.

/Nukelta á 3 psl./

Nemokami asmeniniai skelbimai priimami tel. 60 763.

Darbo laikas: I–IV – 11–22 val., V–VI – 11–23 val., VII – 11–22 val. Adresas: Þemaitës g. 21.

Picerija www.piripiripica.lt

Tel. uþsakymui 8 647 55 666. Uþsisakius daugiau nei uþ 20 Lt – atveþame nemokamai, iki 20 Lt – 3 Lt. Dienos pica – tik 9.99 Lt.

NAUJIENA! KËDAINIUOSE – AUTOMOBILIØ TURGUS Këdainiø automobiliø turgus yra viena ið naujoviø mûsø mieste. Turguje vidutiniðkai eksponuojama apie 50–70 automobiliø ir mikroautobusø.

Turgus dirba kasdien nuo 8 iki 18 val. * Teikiamos visos draudimo, áforminimo ir kitos paslaugos. * Galite pastatyti savo automobilá pardavimui. Respublikos g. 3, tel. 8 616 00 209, (automobiliø stovëjimo aikðtelës teritorijoje) www.ramuda.lt


2

2012 m. gruodþio 8 d.

Këdainiø centre bus ðviesiau Abu sunkûs nusikaltimai biliø stovëjimo aikðtelæ. Ámonë apmoka ir ðviestuvø sunaudojamà elektros energijà. Ant Këdainiø vartotojø kooperatyvui priklausanèio, NORFOS prekybos tinklui ir parduotuvei „Stone Asia“ iðnuomoto pastato stogo yra trys proþektoriai. Kol ðiame pastate dirbo RIMI prekybos centras, jie apðviesdavo aikðtæ.

NORFA þada pasirûpinti ðviesa

Jei prekybininkai uþdegtø ant pastato esanèius proþektorius, centrinë aikðtë bûtø ðviesesnë. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Irma BAJORÛNË

Këdainiø centre esanti MAXIMA ið tolo ðvieèia, o toliau, ties NORFOS prekybos centru ir SEB banku – prieblanda, kurià prasklaido tik nuo J. Basanavièiaus gatvës ðviestuvø atklystanti ðvies a. ðviesa. Patikrino „valdiðkus“ ðviestuvus Miesto seniûnas Alvydas Kleiva pripaþino, kad Këdainiuose, ypaè centre – per tamsu. Dël to jis kaltina prastà finansavimà – apðvietimui pinigø skirta labai maþai. Vis dëlto seniûnas gruodþio

pirmosiomis dienomis paragino miesto apðvietimo tinklà eksploatuojanèià bendrovæ „Elektros verslas“ patikrinti ðviestuvus, uþdegti daugiau lempø. Anksèiau buvo priimtas sprendimas taupant elektrà uþdegti tik kas antrà gatvës ðviestuvà, o dabar miesto centrinëje dalyje jau dega visi, taip pat uþdegti ir ðaligatvius apðvieèiantys ðviestuvai. Ðiek tiek papildomos ðviesos niûriais vakarais dovanojo ðventinis apðvietimas.

Reikalingas prekybininkø indëlis MAXIMOS aikðtelë ðviesi dël paèiø prekybininkø pastangø: ðviestuvai árengti ámonës lëðomis, statant centro pastatà ir automo-

„Rinkos aikðtë“ pasidomëjo, ar NORFOS tinklà valdanti kompanija nesuinteresuota pasirûpinti, kad á parduotuvæ atvaþiuojantys pirkëjai ðviesioje aikðtelëje jaustøsi saugiau ir patogiau. NORFOS atstovas spaudai Darius Ryliðkis mums atsakë: „Gavau bendrovës vadovybës patikinimà, kad jei tik bus techninës galimybës, ámonë pasirûpins, kad „Norfos“ prekybos centras J. Basanavièiaus g. bûtø apðviestas geriau.“

Rûpinasi ir bankininkai SEB banko Këdainiø skyriaus valdytojas Algis Ðtuikys „Rinkos aikðtei“ patvirtino taip pat susirûpinæs, kad prieð pastatà esanti aikðtë labai tamsi. „Informavau pastato savininkus, kad reikalingas papildomas apðvietimas. Papraðiau surasti technines galimybes ir labiau apðviesti banko skyriaus pastatà bei greta esanèià erdvæ“, – sakë A. Ðtuikys.

iðaiðkinti

Këdainiø miesto Auðros gatvëje uþpulta ir suþalota moteris tebegydoma ligoninëje, o jos skriaudikas iðaiðkintas ir suimtas. Policijos komisariatas praneða, kad penkiolikai parø suimtas 1989 metais gimæs këdainietis N. S., kuris átariamas gruodþio 1osios rytà uþpuolæs, mëginæs iðþaginti ir sumuðæs gatve ëjusià moterá, gimusià 1972 metais. Uþpultoji ánirtingai prieðinosi, be to, uþpuolikui sutrukdë ir

gatvëje pasirodþiusi kita moteris. Átariamasis jau kartà teistas, ne kartà baustas administracine tvarka. Policija taip pat praneða, kad trims mënesiams suimtas këdainietis N. P., gimæs 1986 metais. Jis átariamas nuþudæs 1953 metais gimusá ir Elevatoriaus gatvëje gyvenusá Bronislovà M. Nuþudytas vyriðkis savo namuose rastas gruodþio 1-àjà. Ir vienà, ir kità átariamuosius iðaiðkino Policijos komisariato Kriminalinës policijos skyriaus pareigûnai. „Rinkos aikðtës“ inf.

AB KREKENAVOS AGROFIRMA aktyviai pleèia savo veiklà ir

ðaltkalviui-remontininkui.

siûlo darbà Mes siûlome: · laiku mokamà tiesiogiai nuo darbo rezultatø priklausantá atlyginimà; · apmokymà darbo vietoje. Jei esate darbðtus, atsakingas, pastovus – kvieèiame prisijungti prie mûsø komandos. Gyvenimo apraðymà galite uþpildyti adresu Mantviloniø k., Këdainiø raj. (apsaugos skyriuje) darbo dienomis nuo 8 iki 17 val., arba atsiøsti el. paðtu neringa.d@krekenavos.lt Atrinktus kandidatus informuosime telefonu. Telefonai pasiteirauti: (8 347) 77 209, 77 236.

DADU naujiena – sûreliai AB KREKENAVOS AGROFIRMA siûlo darbà Këdainiuose

/Atkelta ið 1 psl./

elektrikams-automatikams.

Ðokoladinis, vanilinis arba braðkinis sûrelis, glaistytas ðokoladiniu glaistu – puikûs pusryèiai ar lengvas prieðpieèiø uþkandis vaikams ir suaugusiesiems. Gardus ir sveikas uþkandis – varðkë turi daug baltymø, aprûpina organizmà kalciu, kaliu ir vitaminais, o ðokoladinis glaistas skatina ðypsotis. „45 gramø sûrelis – sotûs ir sveiki pusryèiai“, – sakë UAB „Vikeda“ generalinis direktorius Justas Ramanauskas.

Iðsiskiria natûralumu Tai pirmasis populiariø DADU ledø gamintojos uþdarosios akcinës bendrovës „Vikeda“ neðaldytas gaminys. Parduotuvëse DADU sûreliai guli lentynose greta kitø pieno produktø. Naujieji DADU varðkës sûreliai iðsiskiria natûralumu – jie pagaminti ið tikros lietuviðkos varðkës. Gamyboje nenaudojami konservantai ir sintetiniai maisto priedai. Sûreliai aplieti natûraliu sviestiniu glaistu. Naujøjø sûreliø galiojimo laikas – 10 dienø.

DADU varðkës sûreliai – ledø gerbëjø pamëgtose pakuotëse.

Á parduotuves – tik ðvieþi Ámonëje varðkës sûreliai gaminami tik pagal prekybininkø uþsakymà, á parduotuves tiekiami ðvieþutëliai. „Anksèiau bandëme pasiûlyti rinkai ðaldytus varðkës sûrelius, taèiau Lietuvoje toks produktas dar nëra áprastas, neprigijo, – pasakojo J. Rama-

nauskas. – Vis dëlto nenuleidome rankø ir sukûrëme DADU ledø skoná primenanèius varðkës sûrelius. Neabejoju, kad mûsø ledus mëgstantys smaguriai, taip pat sveiko maisto gerbëjai pamëgs naujuosius varðkës sûrelius.“ Kitø metø pradþioje rinkoje pasirodys dar dviejø naujø skoniø varðkës sûreliai.

Darbo apraðymas: gamyklos árenginiø, prietaisø prieþiûra, taisymas, gedimø ðalinimas. Reikalavimai: - aukðtasis iðsilavinimas (automatikos, elektros tiekimo, elektronikos srityje); - gerai iðmanyti elektros schemas, elektronikà ir programiniø ávedimø nustatymus, mechaniniø árenginiø veikimà ir jø taisymà; - gebëjimas komunikuoti anglø kalba (aiðkinantis gedimø prieþastis); - gebëjimas efektyviai spræsti ávairius elektrotechniniusinþinerinius klausimus; - þinoti ir vadovautis darbø sauga; - sugebëti dirbti savarankiðkai ir atsakingai nepaþeidþiant ámonëje esamos darbø organizavimo ir informacijos konfidencialumo tvarkos; - atsakingumas, iniciatyvumas, komunikabilumas; - geri darbo kompiuteriu ágûdþiai (MS Excel, MS Word). Mes siûlome: • ádomø ir atsakingà darbà; • profesinio tobulëjimo galimybes; • draugiðkà kolektyvà. Gyvenimo apraðymà siøsti el.paðtu neringa.d@krekenavos.lt Informuosime tik atrinktus kandidatus. Telefonas pasiteirauti (8 347) 77 236. Mirus Lolitai Stepenkienei nuoðirdþiai uþjauèiame velionës vyrà, tëvelius, gimines ir artimuosius. Liepø alëjos 21-ojo namo gyventojai


2012 m. gruodþio 8 d.

3

Nuoðalia miesto gatve vaikðto negeros aistros

Þmonëms tinka, prezidentei nepatinka

/Atkelta ið 1 psl./

Nemanau, kad prezidentûroje skamba metalas. Kad ðvysèioja ðpagos ir rapyros. Arba aidi ðûviai ðûviai.. Taèiau kad Daukanto aikðtës rûmuose vyksta ddvikova vikova – aiðku visai Lietuvai Lietuvai.. IIrr visa Lietuva jà stebi stebi,, uþgniauþusi kvapà. Dvikova tarp Konstitucijos nuostatø bei sveiko proto ið vienos pusës ir politiniø ambicijø – ið kitos.

Átaria paþástamà þmogø Vienas ðios gatvës gyventojø, kurio apie dvi tonos ðieno praëjusio penktadienio vakare supleðkëjo minëtoje darþinëje, á ðiuos klausimus jau yra sau atsakæs. Tiksliau, jis mano, kad vidury pievos stovëjusi darþinë buvo tyèia padegta, ir átaria, kad tai padarë paþástamas þmogus, su kuriuo vyksta konfliktai dël ðios pievos. Vyriðkis ásitikinæs, kad nuðienaudamas tarsi niekieno tapusià pievà jis niekam nekenkia: „Ar bûtø geriau, jeigu èia stirksotø ðabakðtynai?“

Viena sudegë jau anksèiau Ðioje vietoje kaþkada stovëjo kraðtinë Medelyno gatvës sodyba, bet jos buvimà praeityje dabar teþymi tik keli seni medþiai, tarp kuriø ir buvo pastatytos dvi darþinës. Vyriðkis tvirtina, kad ðiais statiniais jam patarë naudotis gyvulius laikæs, pievà ðienavæs ir ðienui susikrauti darþines pasistatæs þmogus, kai jam paèiam jø jau nebereikëjo. Prieð kelerius metus sudegë pirmoji darþinë. Lygiai taip pat – be menkiausios prieþasties, vëlø rudená, su visu þiemai paruoðtu ðienu. Dabar atëjo eilë antrai.

Specialiai parinko laikà? „Kà èia þinai, gal po metø pa-

Ið darþinës, kuri buvo sukalta ið skardø ir ðiek tiek medienos, beliko veþimas varganø likuèiø.

kurs ir namà...“ – nelinksmai pasvarsto ðienà praradæs vyriðkis, po gaisro surinkæs gaisravietëje likusias skardas ir metaliná darþinës rëmà. Medines duris ir vienà kità nesudegusá lentgalá pirmà naktá po gaisro pridengë sniegas, o drëgnà pievà sutraukë keliø laipsniø ðaltukas. Vyriðkis ásitikinæs, jog gaisrui specialiai pasirinktas toks laikas, kad nebûtø ámanoma pamatyti pëdsakø.

Ir lëbauja, ir prekiauja Ið ðalies þiûrint, palei Obelies upelá einanti Medelyno gatvë – nuoðali, labai rami ir apsupta pievomis, kuriø turëtø pakakti visiems sodybø gyventojams. Bet vyriðkis sako, kad ið tiesø taip nëra,

ir ne vien dël já asmeniðkai palietusiø ávykiø. Jo teigimu, èia ypaè stinga ramybës ir saugumo. Bene daugiausia problemø sukelia provëþuotas keliukas, staèia nuokalne nuvedantis prie Obelies upelio. Vyriðkis sako, kad á tà vietà atvaþiuojama paèiais ávairiausiais tikslais, pradedant noru gamtoje palëbauti ir baigiant slapta prekyba degalais, kurie ið „valdiðkos“ technikos paskubomis perpilami á kanistrus, tad pakrantë ne tik numëtyta ðiukðlëmis, bet ir nulaistyta naftos produktais.

Upelis tapæs plovykla Medelyno gatvës gyventojas teigia, kad sausesnæ vasarà, kai Obelis nusenka, toje vietoje ne vienas pervaþiuoja á kità upelio krantà, nesijaudindamas dël terðiamo vandens. Dël to nesijaudinama ir specialiai atvaþiavus nuplauti automobilá. Vyriðkis sako, kad Obelis ties jø gatve yra tapusi automobiliø plovykla. Be to, nusileidus nuo aukðto ðlaito patogu paslëpti automobilá, o patiems paðniukðtinëti po sodybas, paieðkoti metalo ar kitokiø naudingø daiktø.

Ne visi paiso draudimo „Prieð trejus metus raðëme raðtà ir praðëme rajono savivaldybës administracijos, kad uþtvertø keliukà uþtvaru. Paþadëjo, bet uþtvaro iki ðiol nëra. Ar jis bus árengtas, taip ir neþinome“, – apgailestauja vyriðkis. Tiesa, po gyventojø kreipimosi prie keliuko atsirado kelio þenklas, draudþiantis juo vaþiuoti transportui, taèiau dalis vairuotojø ðio draudimo nepaiso. Be to, Medelyno gatvës gyventojas sako, kad dalá vairuotojø suklaidina prie upelio privedantis ir èia pasibaigiantis kelias kitame krante, nuo bendrovës „Lifosa“ pusës. Vyriðkis teigia, kad èia ne kartà yra uþklydæ ir buvæ priversti sukti atgal net vilkikai, o vieno jø vairuotojas mëginæs áveikti upelio vagà ir apvirtæs.

Giedrûna GIRDENYTË

Yra toks gana populiarus posakis: „Pasakæs „a“, turi pasakyti ir „b“. Atrodo, ðalies prezidentë bandë jo laikytis. Kartà vieðai pareiðkusi, kad nenori matyti Darbo partijos atstovø valdþioje, ji stengiasi tà savo uþmojá ágyvendinti. Nesidairydama nei á Konstitucijà, nei á rinkëjø aiðkiai iðreikðtà valià. Bet Konstitucija – ne liaudiðkas posakis. Jà, kaip ir rinkëjø valià, gerbti – privalu. Visiems Lietuvos pilieèiams. Neþiûrint jø socialinio, visuomeninio ar politinio statuso. Visiems. Net ir prezidentei. Ðiuo atveju rinkëjø valios negerbimas ypaè skaudus ir nesuprantamas mums, këdainieèiams. Juk Virginijà Baltraitienæ mes iðrinkome á Seimà jau pirmajame rinkimø ture. Prisiminkime: visoje Lietuvoje tik trys kandidatai vienmandatëse rinkimø apygardose buvo iðrinkti pirmajame ture. V. Baltraitienë – viena ið tø trijø. Vadinasi, þmonës jai áteikë didþiausio pasitikëjimo mandatà. Ir bûtent tie þmonës, tarp kuriø ji gyveno ir dirbo didþiàjà savo gyvenimo dalá. Tie þmonës, kurie paþásta jà daugybæ metø. Kuriems nereikia jos pristatinëti. Kurie geriausiai þino jos asmenines ir dalykines savybes. Ir kurie geriausiai gali vertinti jos veiklos rezultatus. Iðbraukdama V. Baltraitienæ ið jai tinkanèiø kandidatø á ministrus, prezidentë kartu tarsi iðbraukia ið Lietuvos þemëlapio visà mûsø vienmandatæ rinkimø apygardà. Visus èia gyvenanèius þmones. Tarsi parodo, koks nesvarbus jai yra V. Baltraitienei mûsø parodytas pasitikëjimas. Mûsø nuomonë. Mûsø valia. Taèiau reikëtø kalbëti ne tik apie këdainieèius. Ne tik apie mûsø rinkimø apygardos þmones. Dirbdama Seime V. Baltraitienë tapo þinoma visiems Lietuvos þmonëms. Tiesa, gal ne tiek þinoma, kiek mëgëjai ðokti. Ar daly-

vauti ávairiuose TV projektuose. Ir todël nuolat mirguliuojantys televizoriuose. Kukli ir santûri V. Baltraitienë á savo darbà Seime þiûri daug atsakingiau uþ daugelá savo kolegø. Á savo veiklà ji þiûri kaip á pareigà ir darbà valstybei ir jos þmonëms. O ne kaip á galimybæ rinkti populiarumo balus. Tuo metu, kai ne vienas jos kolega leido laikà TV ðou laidose, V. Baltraitienë dirbo. Seimo posëdþiø salëje. Savo darbo kabinete. Susitikinëdama su þmonëmis ir gilindamasi á jø problemas. Ieðkodama bûdø joms iðspræsti. Todël ji labai retai matoma TV ekranuose. Taèiau jos darbo rezultatai „suguldyti“ daugelyje jos pateiktø ástatymø pataisø ir ástatymø projektø. Kai kuriuos ið jø pavyko „pramuðti“ net pro nueinanèios valdþios „uþtvaras“. Ir jie palengvino tos valdþios uþdëtà þmonëms naðtà. Ne viena mûsø V. Baltraitienë neátinka prezidentei. Jai neátiko ir kita iðkili moteris – Loreta Grauþinienë. Numanoma prieþastis tikriausiai ta, kad ir ji – veikli Darbo partijos narë. Dràsi ir turinti tvirtà idëjiná bei politiná stuburà moteris. Prezidentei á akis pasakiusi, kad egzamino (svetimos kalbos) pas jà nelaikys. Ne todël, kad jos nemoka. Loreta puikiai kalba vokiðkai. Bet todël, kad toká egzaminavimà prezidentûroje laiko þeminanèiu þmogaus orumà. „Neleisiu þeminti nei savæs, nei kitø“ – tai L. Grauþinienës þodþiai. Pasakyti duodant interviu dienraðèiui „Respublika“. Galbût ne visi mûsø skaitytojai turëjo progos ar galimybæ paskaityti ðá interviu. Todël leisiu sau pacituoti dar ir ðiuos L. Grauþinienës þodþius: „Kandidatuoti á socialinës apsaugos ir darbo ministres sutikau tik todël, kad þinau, kà gero galëèiau padaryti ðalies pilieèiams, visiems trims milijonams Lietuvos gyventojø – nuo kûdikiø iki seneliø. Ir tikrai su ðiais milijonais að kalbëèiau ne anglø, o lietuviø kalba, kurià visi supranta. O visa to pirmininkavimo ES Tarybai pompastika tëra labai iðpûstas ir valstybei be galo brangiai kainuojantis dalykas.“ Ar neatrodo, kad, siekiant iðbraukti ðias dvi tikrai labai gerbiamas, iðkilias ir rinkëjø pasitikëjimà pelniusias moteris ið kandidatø á ministrus sàraðo, siekiama ne valstybës ir jos þmoniø gerovës, o visai kitø tikslø? O anglø kalba – tik kaukë. Kas slypi uþ jos?

Josvainiø g. 41, Këdainiai, tel.: (8 347) 56 176, 8 678 40 699.


4

2012 m. gruodþio 8 d.

Elektroninë draudëjø aptarnavimo sistema – greièiau, efektyviau, taupiau Pastaruoju metu „Sodra“ vis daugiau paslaugø perkelia á elektroninæ erd væ. TTai ai greitesnis erdvæ. greitesnis,, efektyvesnis ir taupesnis bûdas tvarkyti reikalus, nei áprastinis – teikti popierinius dokumentus. Þmogus, turintis kompiuterá, prieigà prie interneto, elektroniná paraðà ar besinaudojantis elektronine bankininkyste, net neiðvykdamas ið darbovietës ar namø, gali naudotis nieko nekainuojanèiomis „Sodroje“ sukurtomis elektroninëmis aptarnavimo sis temomis. sistemomis. Vis populiaresnë tampa draudëjams sukurta draudëjø aptarnavimo sistema EDAS. Ði sistema leidþia draudëjams elektroniniu bûdu teikti socialinio drau-

dimo praneðimus ir praðymus bei gauti informacijà ið „Sodros“ duomenø bazës. Sistema taupo draudëjø laikà ir maþina materialias sànaudas, susijusias su informacijos „Sodrai“ rengimu ir teikimu. Nereikia nuolat veþioti popieriniø socialinio draudimo praneðimø ar praðymø á „Sodros“ teritorinius skyrius. Naudodamiesi EDAS, draudëjai gali formuoti ir pateikti elektroninius praneðimus apie asmenø socialiná draudimà bei praðymus kaip juridinæ galià turinèius dokumentus. Elektroniniu bûdu galima gauti informacijà ið „Sodros“ duomenø bazës. Draudëjai gali labiau susitelkti prie savo veiklos, kadangi EDAS padeda taupyti laikà ir lëðas, kurios anksèiau buvo skiriamos socialinio draudimo praneðimø rengimui ir pristatymui á „Sodros“ teritorinius skyrius.

EDAS pagerina ir „Sodros“ darbo efektyvumà, nes elektroniniu bûdu pateikti duomenys automatiðkai patenka á „Sodros“ informacinæ sistemà. Automatizavus informacijos priëmimo ir prijungimo prie duomenø bazës procesus ir procedûras, pagerëjo socialinio draudimo ámokø mokëjimo kontrolë, ásiskolinimo ávertinimas. Operatyvus duomenø ávedimas á informacinæ sistemà taip pat uþtikrina, kad pensijø ámokø pervedimas á pensijø kaupimo bendroviø valdomus pensijø fondus, visø rûðiø valstybinio socialinio draudimo iðmokø mokëjimas vyktø teisingai ir laiku. Svarbu. Draudëjai, turintys elektroninius paraðus, turi pasitikrinti ar nesibaigë elektroninio paraðo galiojimo laikas ir ágaliojimø terminas pasiraðyti draudëjo teikiamus socialinio draudimo praneðimus.

Kronika PALAIKYKITE KRAÐTIEÈIUS Gruodþio 14-àjà nuo 21.15 val. LRT laidoje „Duokim garo!“ pasirodys nuolatinë jos dalyvë – Këdainiø kultûros centro liaudiðkos muzikos kapela „Vilainiai“ (vadovas A. Mikalauskas). Ðá kartà varþytuvës nebus lengvos, nes teks rungtis su stipria kapela – lapkrièio mënesio nugalë-toja. Kad laimëtø këdainieèiai ir galëtume dþiaugtis savo kraðto muzikantais, tereikia laidos metu savo kraðto kapelà palaikyti telefono skambuèiu ar SMS þinute. Kapela uþ tai tikrai atsilygins skambiomis dainomis.

PAGROBTA NAVIGACINË SISTEMA Net 4 tûkst. litø þalà patyrë këdainietis, ið kurio automobilio pavogta navigacinë

sistema. Treèiadienio rytà, apie 7 val., nuëjæs á automobiliø stovëjimo aikðtelæ, esanèià prie J. Basanavièiaus gatvës 148-ojo namo, këdainietis T. K. savo pasatà rado iðdauþtu priekiniø dureliø stiklu. Netrukus paaiðkëjo, kad ið vidaus pagrobta originali garso navigacinë sistema.

SUGADINO MODERNAUS KABELIO ÁVADÀ Á Këdainiø policijà dël turto sugadinimo kreipësi Vilniuje registruotos vieðosios ástaigos vadovas. Ástaigos „Plaèiajuostis internetas“ direktorius treèiadiená pareigûnams praneðë, kad lapkrièio pabaigoje Gudþiûnø miestelyje buvo sugadintas ðviesolaidinio kabelio ávadas ir galinë komutacinë dëþutë, esanti infrastruktûriniame objekte. Nesunku nuspëti, kad tokia áranga brangi: ástaigai padarytas daugiau nei 10,8 tûkst. litø nuostolis.

VISÀ GRUODÞIO MËNESÁ VARTOJIMO PASKOLOS – SU KALËDINËMIS PALÛKANOMIS! Këdainiø kraðto kredito unija. Mus rasite adresu: Josvainiø g. 39-18, Këdainiai, tel.: (8 347) 50 590, 8 652 69 559. Vilniaus g. 18, Krakës, Këdainiø raj., tel. (8 347) 38 052. Ruokio g. 5, Akademija, Këdainiø raj., tel.: (8 347) 37 601.

„Sodra“ kvieèia á nemokamus seminarus VSDFV Kauno skyriuje EDAS naudojasi 99 proc. draudëjø, teikianèiø elektroniniu paraðu pasiraðytus praneðimus, taèiau „Sodrai“ svarbu, kad elektroninës paslaugos pasiektø kiekvienà klientà. Siekiant átvirtinti elektroninëmis paslaugomis besinaudojanèiø draudëjø þinias, supaþindinti

naujai besikurianèias ámones su EDAS, aiðkinant jos galimybes ir naudà, „Sodros“ Kauno skyrius kvieèia visus draudëjus á nemokamus seminarus gruodþio 14 ir 17 dienomis: KAUNE, 10 val. „Sodros“ Kauno skyriuje, A. Mickevièiaus g. 42, III a. salëje, KËDAINIUOSE, 10 val. Knypavos Rinkos aikðtë 1,

Vyks aukðtøjø mokyklø mugë Gruodþio 14 dienà 10 val. Këdainiø ðviesiojoje gimnazijoje (Didþioji g. 62) vyks tradicinë „Aukðtøjø mokyklø mugë: Këdainiai 2012“. Mugë skirta mûsø ir aplinkiniø rajonø mokyklø mokiniams, jø tëveliams, PIT specialistams, mokytojams. Renginio metu bus galima susipaþinti su aukðtøjø mokyk-

lø stendais, pasikonsultuoti su ðiø mokyklø atstovais, dëstytojai skaitys paskaitas ávairiomis temomis. Registracijos pradþia – 9 val. Mokiniø bendravimas su aukðtøjø mokyklø atstovais prasidës 11 val. Mugëje dalyvaus 26 ðalies aukðtosios mokyklos, tarp kuriø VU, VDU, KTU, ISM, ÐU, VD, M. Romerio, Lietuvos sveikatos mokslø ir kt. universitetai, kolegijos. „Rinkos aikðtës“ inf.

III a. salëje. Registruotis el. paðtu vilma.berankiene@sodra.lt. Informacija visais valstybinio socialinio draudimo klausimais teikiama telefonu 1883. Skambinantiems ið uþsienio – (+ 370) 5 250 0883. Jurgita ÈEPIENË, VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus pavaduotoja Uþs. Nr. 4 519 DINGO ÐUO

DËMESIO!!! Jeigu kas matë arba surado ketvirtadienio vakarà (gruodþio 6 d.) pasiklydusá jorkðyrø terjero veislës ðuniukà, prie parduotuvës IKI (buvusi „Jaunatvë“), praðau paskambinti tel. 8 617 22 202 arba 8 656 52 524. Atsilyginsime.

Arûno Miliaus IÁ „ENRIKË“ Kompiuteriai ir jø komponentai (neðiojamieji kompiuteriai – nuo 1100 Lt), daþai spausdintuvams, kompiuteriniø vaizdo þaidimø „Xbox“ bei „Playstation“ áranga. Mobilieji telefonai ir jø priedai, detalës. GPS navigacinës sistemos. Prekyba, taisymas, nuoma (GPS). Parduoda naujus skystøjø kristalø bei LED televizorius, taip pat montuoja ir parduoda skaitmeninës palydovinës bei antþeminës televizijos árangà (kaina – nuo 95 Lt). Parduoda automobilio garso aparatûrà. Dirbame: I–V – nuo 9 iki 18 val., VI – nuo 10 iki 14 val. Þemaitës g. 17A, tel.: 8 603 32 518, 8 687 57 811.

49 883


2012 m. gruodþio 8 d.

5

Adventinio laukimo rate – Sugretino skirtingas temas ir ðeimos ðventë Veronika KURÐEVIÈIENË

Ðëtos kultûros centro maþojoje salëje – jungtinis V yto Matkaus Vyto ir Vëjûnës Matkutës darbo rezultatas. Paroda „Iðëjimai“ ið pirmo þvilgsnio – lyg ddvi vi atskiros temos. Gyvas ir judrus didmiesèio gyvenimas ir jo simbolis – metro. Èia gyvenimas verda, èia þmoniø ávairovë. Kiekvienas savu tikslu, kiekvienas savomis mintimis. TTarytum arytum prieðprieða – apleisti ir uþmirðti uþkaboriai uþkaboriai,, griûvanèios sienos, në gyvos dvasios nebesulaukiantys dvarai ir namai namai..

Taèiau toks skirtingø temø sugretinimas padeda pamatyti liûdnà realybæ: tai, kas kaþkada buvo puoselëta ir vertinta, yra paliekama ir apleidþiama, iðkeièiama á dalykus, kurie neva simbolizuoja gerà, „teisingà“ gyvenimo bûdà. Tad ðie „Iðëjimai“ yra apie tai, kaip iðeinama ið maþø miestø ir miesteliø á didmiesèio ðurmulá, spûstis, laukimà ir nuolatiná skubëjimà. Apie kontrastà tarp vertybiø ir prioritetø. Paroda bus eksponuojama Ðëtos kultûros centro maþojoje salëje nuo gruodþio 6 d. Vidmantas VALANTIEJUS, Ðëtos kultûros centro direktorius

O. Sereikienës sveikinti, sveikatos ir graþiausiø dienø jai linkëti bei pasidþiaugti gimtadienio ðvente prie stalo susës patys artimiausi jubiliatei þmonës.

Veronika KURÐEVIÈIENË

Ad vento metas yra ypatingas, Advento kada visi skuba ið kelioniø sugráþti á ðeimos ratà, kad galëtø drauge susësti prie Kûèiø stalo, lauþti ið rankø á rankas keliaujantá paplotëlá, linkëti vieni kitiems sveikatos, gerø metø arba tiesiog pasidþiaugti vienas kito buvimu ðalia. Këdainietei Onai Sereikienei ðis laikotarpis yra ypatingas dar ir tuo, kad ji gruodþio 8 dienà ðvenèia savo garbingà jubiliejø. Marga lyg pieva suknele vie-

nà graþiausiø pavasario dienø paèiame graþiausiame savo jaunystës þydëjime, atskirta nuo sûnaus ir artimøjø, vietoj duonos ásidëjusi kelionmaiðin maldynà ir Roþiná, turëjo keliauti á tremties neþinià. Kelionëje, ðelpiama maistu tokiø pat savo likimo broliø ir seserø, iðgyveno. Pirmoji miego naktis atvykus buvo taigoje po kedru ant uogienojø kilimo be apkloto. Ilgas tremtinës kelias, nepritekliai, sunkus darbas, Tëvynës ir artimøjø ilgesys nepalauþë stiprios valios moters. „Gelbëjo tikëjimas, Aukðèiausiojo valia, guodë malda“, – pasakoja garbingo amþiaus sulaukusi jubiliatë. Ir ðiandien ant jos

stalo guli maldynas ir Roþinis. „Meldþiuosi uþ visus, savus ir svetimus, iðëjusius ir gyvuosius“, – sako jubiliatë. Onos Sereikienës sveikinti, sveikatos ir graþiausiø dienø jai linkëti bei pasidþiaugti gimtadienio ðvente prie stalo susës patys artimiausi jubiliatei þmonës: vyras Juozas, sûnus Andrius, marti Genë, anûkai Daina ir Tomas su ðeimomis, proanûkiai Gerda ir Karolis. Visiems ádomu paklausyti jubiliatës vis naujø atsivërimø apie nugyventus metus, tradicines lietuviø ðventes, ðvæstas tremtyje, ypatingai Kûèiø vakarienæ ir ðv. Kalëdas.

Mieli këdainieèiai, Kiekvienà mënesá, ðeðtadieniais, rajono laikraðèio „Rinkos aikðtë“ keturi puslapiai bus skiriami konkurso „Lietuviø tautinio tapatumo tvirtinimas ir sklaida“ kultûriniam-ðvieèiamajam projektui „Lietuvos vidury“, kurio tikslai yra: - atspindëti lietuvybës, lietuviø tautinio tapatumo átvirtinimà Këdainiø kraðto bendruomenëse; - ugdyti aktyvø, þingeidø, iniciatyvø, atsakingà valstybës pilietá; - atskleisti lietuviø tautos charakterá, lietuviðkos kûrybos individualumà Këdainiø kraðte; - skatinti rajono visuomenæ domëtis gimtojo kraðto dabartimi bei praeitimi, istorinëmis asmenybëmis, kultûros ir materialaus paveldo vertybëmis; - átvirtinti þmoniø pilietiðkumà, tautos dvasiniø vertybiø gynimà ir puoselëjimà; - paskleisti jaunimo bei vyresniøjø þmoniø iniciatyvas, kuriomis plëtojamas lietuviðkumas bei tautinis tapatumas Këdainiø kraðte. Skambinkite, raðykite. Lauksime Jûsø laiðkø ir skambuèiø! El. paðtas redakcija@rinkosaikste.lt Teirautis redakcijos tel. 56 511.

Projektà „Lietuvos vidury“ remia

Ðëtos kultûros centro maþojoje salëje – jungtinis V. Matkaus ir V. Matkutës darbo rezultatas.

Projektà „Lietuvos vidury“ remia


6

2012 m. gruodþio 8 d.

J. Monkutës-Marks muziejuje-galerijoje – spalvinga ataskaita Irma BAJORÛNË

Janinos Monkutës-Marks muziejuje-galerijoje dirba nedaug þmoniø, bet ástaigos kolektyvas didelis: galerija turi didelæ ðeimà mecenatø, rëmëjø, bièiuliø. Baigiantis metams galerijos direktorë Dalia Minkevièienë– Jazdauskienë ir jos bendradarbiai sukvieèia visus bièiulius pasikalbëti apie tai, kas per metus atlikta ir þengti á graþiausiø bei linksmiausiø ðvenèiø sûkurá.

Metø parodos, renginiai Per praëjusius metus galerijoje surengtos septynios parodos, penki renginiai. J. MonkutësMarks galerijos kolektyvas graþiai minëjo Tarptautinæ muziejø dienà, daug sveèiø sulaukë muziejø nakties veiksme. Galerijos ákûrëjos gimimo dienà rugsëjo 21-àjà tradiciðkai surengta atvirø durø

Kalëdø Senelis (K. Valionis) visus pakvietë á ratà.

diena. Treèius metus ið eilës galerija pagerbta rajono savivaldybës uþ graþiausiai tvarkomà aplinkà. Vyksta graþiausio ðventinio atviruko konkursas, kurio nugalëtojai bus paskelbti ir pagerbti atidarant kalëdinæ parodà. Galerijos vadovë D. Minkevièienë–Jazdauskienë (persirengusi solidþia inde) paþadëjo graþiausius konkursui sukurtus atvirukus atspausdinti ir iðsiøsti kartu su sveikinimais galerijos nariams bei mecenatams.

Planuose – ir edukaciniai projektai

Vicemerë N. Naujokienë turi apie kà pasikalbëti su Ramia Avimi (J. Liutkiene)

Galerijos kuratorë Asta Federavièiûtë–Jasiûnë (tà dienà ji tapo Pepe Ilgakojine) pasidalijo ateities planais. Kitàmet bus surengtos septynios parodos, planuojama vykdyti kûrybinius edukacinius projektus vaikams. Gruodþio 14 dienà bus atidaryta tarptautinë paroda „Angelai“, kuriai savo darbus siûlë ávairiø pasaulio kampeliø menininkai,

Solidûs, bet besiðypsantys indai – Dalia ir Rièardas Jazdauskai.

dirbantys skirtingomis technikomis. Parodos lankytojai matys 33 Lietuvos ir 19 uþsienio ðaliø menininkø sukurtus angelus.

Ne provincijos ástaiga Kai kuriuos renginius ðiais ir ankstesniais metais rëmë rajono savivaldybë. „Esame ápratæ èia gauti kokybiðkus renginius. Ðios galerijos dëka Këdainiø negalima vadinti provincijos miestu“, – sveikindama galerijos kolektyvà ir bièiulius sakë rajono mero pavaduotoja, galerijos garbës direktorë Nijolë Naujokienë.

Áþengë á ðventiná ðurmulá

Kas sukurs graþiausià papuoðalà kalëdinei eglei?

Ataskaita buvo dar viena graþi proga susirinkti tiems þmonëms, kuriems meno kûriniø aplinka yra artima. Renginio organizatoriai pakvietë ateiti gerai nusiteikus ir pradëti kalëdiniø ðvenèiø maratonà. Aktyviausi galerijos draugai atsiliepë á rengëjø kvietimà dalyvauti karnavaliniame ðurmulyje ir atëjo persirengæ ádomiais personaþais. Jie kûrë spalvingus papuoðalus, linksminosi kartu su pirmà kartà ðiemet Këdainiuose pasirodþiusiu Kalëdø Seneliu.

Gëlëtos karnavalo dalyvës Z. Valiauskienë (kairëje) ir N. Kacevièienë.

Ðvietimo skyriaus vedëjas J. Lukoðevièius uþkalbino paslaptingas vieðnias (R. Stadalnykienæ ir D. Nurdinovà).

Kukli japonë geiða (gydytoja V. Lukoðienë).

Fëja su domino (V. Kaupienë) nebijo King Kongo (V. Kaupio).

Raudonkepuraitë (Z. Vasiliauskienë) su meðkiuku Rudnosiuku (Tomu) gamino kalëdinius þaisliukus. /Nuotr. autorës/


2012 m. gruodþio 8 d.

7

Adventà pasitiko su Maironiu Po pasakos sparnu

Pirmadienis visose grupëse prasidëjo pokalbiu apie pasakas.

Iðgirdus vaikystëje girdëtas pasakas, ne vienam suaugusiam ðirdá suvirpina malonûs prisiminimai prisiminimai.. Mokyklos-darþelio „V aikystë“ pedagogai nuolat „Vaikystë“ ieðko naujø bûdø, formø, metodø, kaip ádomiau pravesti veiklà maþiesiems.

Krakiø kultûros centre skamba „Birutës daina“.

Kad laikas, praleistas darþelyje, suteiktø þiniø, bûtø ádomus, prasmingas, turiningas, pedagogai sumanë paraðyti ir ágyvendinti projektà „Po pasakos sparnu“. Á já ásitraukë ne tik darþelio vaikai, jø tëveliai, pedagogai, bet ir lopðeliø-darþeliø „Varpelis“, „Aviliukas“, mokyklosdarþelio „Obelëlë“ bendraminèiai: ástaigø darbuotojai bei jø ugdytiniai. Toks projektas buvo surengtas pirmà kartà ir tæsësi dvi savaites.

Marija ÐEPETIENË

Baigiantis jubiliejiniams Maironio metams, pirmàjá ad vento advento sekmadiená tiesiai ið ðv ðv.. Miðiø krakiðkiai patraukë á Kultûros centrà, kur buvo pakviesti jaukiai popietei popietei,, skirtai paminëti þymaus ddvasininko vasininko ir mûsø tautos dainiaus klasiko Jono Maèiulio-Maironio jubiliejø. Scenarijaus autorë ir skaitovø yta Gauèienë vadovë mokytoja V Vyta Gauèienë..

Vaikus sudomino ávairia veikla

Susitelkë atiduoti pagarbà Prasidedàs adventas, tikinèiøjø susikaupimo ir apmàstymø laikas, ragina uþbaigti metø darbus, prisiminti mirusiuosius, aplankyti vieniðus gyvuosius, susitaikyti ir susitelkti kalëdiniam laukimui. Tokia dvasia ir jautësi Krakiø kultûros centro salëje, kur atiduoti pagarbà didþiam tautos sûnui susitelkë ávairiø vietos gimnazijos laidø skaitovai, konkursø lau-

Dainuoja Silvija Stankevièiûtë.

reatai bei prizininkai: mokytojas metodininkas Renoldas Klimavièius, bendrosios praktikos slaugytoja Rima Kikilienë, studentai Silvija Stankevièiûtë, Roberta Dubinkaitë ir Benas Cechanavièius, darþelio vyr. auklëtojos Lena Gaurilèikienë ir Diana Ðepetienë,

/Nuotr. M. Ðepetienës/

„Lietuva brangi“ nuskambëjo tarsi malda. Krakiðkiai jà iðklausë atsistojæ.

– folkloro ansamblis „Þiedupë“ su savo vadove 2012 metø rajono Kultûros premijos laureate Auðra Giedriene, miestelio bendruomenë.

Nuskambëjo tarsi malda Robertos smuiko grieþiama Maironio giesmë „Marija, Marija“, graþiausios poeto eilës, Silvijos dainuojamoji poezija („Jau niekas tavæs taip giliai nemylës“, „Trakø pilis“ bei kt.), folkloro ansamblio jautriai atliekamos dainos Maironio þodþiais („Oi, neverk, motuðële“, „Uþ Raseiniø ant Dubysos“, „Kur lygûs laukai“, „Birutës daina“ ir kt.), ekrane Maironio portretus bekeièiantys vaizdai su Auðros Vartø madona, piliakalniais, Trakais, Þalgirio mûðio epizodais, poeto apdainuotomis Lietuvos upëmis ir miestais – viskas publikai buvo sava, artima ir labai brangu. Uþtat „Lietuva brangi“ nuskambëjo tarsi malda, o knygneðio sûnus pensininkas Vaclovas Vitas iðeidamas sakë: „Ir að norëjau vienà Maironio eilëraðtá pasakyti, taèiau be paklausimo nedrásau…“

Pirmadienis visose grupëse prasidëjo pokalbiu apie pasakas. Prisiminëme, kaip senovëje buvo kuriamos pasakos, kokie pagrindiniai veikëjai, kad ið pasakø galime daug ko pasimokyti: kantrybës, iðtvermës, sàþiningumo, þodþio laikymosi, darbðtumo. Aptarëme, kuriuos pasakø personaþus dësime á informaciná stendà. Kitas dvi dienas klausëmës pasakø áraðø, salëje þiûrëjome filmukus. Treèiadiená pavartæ ið namø atsineðtas knygeles, surengëme parodà „Mano mylimiausia pasakos knygelë“. Diskutavome, kokià pasakà vaidinsime. Pradëjome gaminti veikëjus ir dekoracijas. Ketvirtadiená grupëse apsilankæ mokiniai darþelinukams skaitë pasakas, o paskutinæ savai-

tës dienà ið atsineðtø þaislø kûrëme pasakas, darëme knygeles. Nauja savaitë prasidëjo pasakø veikëjø gaminimu, rûmø statymu. Vaikai statë rûmus, pilis ið ávairaus dydþio popieriniø dëþiø, mediniø kaladþiø, lego kaladëliø, kirpo ið kartono, klijavo ið popieriaus, daþë ir aplikavo. Surengëme viktorinà „Ið kokiø mes pasakø“. Pralaimëjusiø nebuvo. Nugalëjo draugystë.

Vaidino pasakas Treèiadiená salëje vos tilpo maþieji þiûrovai. I grupë suvaidino pasakà „Viðtytës pyragas“, II – „Pagrandukas“, III – „Ropë“, VI – „Jauèio trobelë“. Ketvirtadiená á scenà neðini ið vyteliø pintomis lëlëmis lipo 7 grupës „aktoriai“. Jie parodë pasakà „Trys parðiukai“. 5 grupës vaikai dþiaugësi megztais þaisliukais, vaidindami pasakà „Katinëlis ir gaidelis“. Salëje auklëtiniai plojo á taktà, padëjo dainuoti daineles ketvirtos grupës vaikams, kurie suvaidino muzikinæ pasakà „Viðtytë ir gaidelis“.

Nutiesë teletiltà Penktadiená naudodami informacines technologijas susisiekëme su lopðeliu-darþeliu „Varpelis“, „Aviliukas“ ir mokykla-darþeliu „Obelëlë“. Nutiesæ teletiltà pabendravome su vaikuèiais, jø auklëtojomis, pasiþiûrëjome jø spektakliukus. Naujiesiems teledraugams suvaidinome lëliø spektaklá „Pilis-pilaitë“. Tikime, kad draugystës tiltas bus tvirtas ir susitiksime dar ne kartà. Renata MIGLINSKIENË, Virginija VALIUKEVIÈIENË, mokyklos-darþelio „Vaikystë“ auklëtojos

Vaikai statë rûmus, pilis ið ávairaus dydþio popieriniø dëþiø, mediniø kaladþiø, lego kaladëliø, kirpo ið kartono, klijavo ið popieriaus, daþë ir aplikavo.


8

2012 m. gruodþio 8 d.

„Paþink Kaplius 2012“ Veronika KURÐEVIÈIENË

Nors ruduo paprastai bûna niûrus ir ðaltas, Aukðtuosiuose Kapliuose gyvenantis jaunimas sportiðkai ir smagiai praleido lapkrièio 24-osios popietæ – vyko orientacinës varþybos po miestelio teritorijà. Dalyviø buvo nedaug, taèiau noro varþytis bei iðplëðti pergalæ netrûko në vienam vienam.. Dalyviai buvo suskirstyti á dvi grupes – pradedanèiøjø ir mëgëjø. Pradedanèiøjø trasa buvo maþdaug 4 km ilgio, o mëgëjø – apie 7 km. Trasas sudarë kontroliniø punktø ieðkojimas pagal þemëlapá ir ëjimas linija. Varþybø dalyviai negailëjo pagyrø renginio organizatoriui Valdui Korsakovui, girdami gerai ir protingai iðdëliotus punktus, sklandumà, dþiaugësi, jog nebuvo jokiø neatitikimø þemëlapiuose. Renginyje dalyvavo ir draugø ið kitø miestø, viena jø sakë: „Viskas labai gerai suorganizuota, teko ir pagalvoti, ir pabëgioti, ir pasijuokti, o svarbiausia, organizatoriaus tikslas pasiektas – asmeniðkai að tikrai geriau paþinau Kaplius.“

Këdainiø profesinio rengimo centro atstovai Stasys Danyla, Audronë Ribokienë, Laimutë Dulkinienë ir Giedrius V aièiûnas kartu Vaièiûnas su Jonavos politechnikos mokyklos, Ðiauliø profesinio rengimo centro mokytojais lapkrièio mënesá vyko á TTurkijà. urkijà. Pagal Leonardo da V inci programos mobilumo projektà „„V Verslumo ugdymo Vinci profesiniame mokyme tarptautinë patirtis“ (Nr V-V ETPRO(Nr.. LLP-Ld LLP-LdV -VE 2012-L T-0797) jie vieðëjo Nev ºehir TTeknik eknik ve Endüstri Meslek 2012-LT Nevºehir Lisesi mokykloje.

Po varþybø – apdovanojimai.

Dalyviø buvo nedaug, taèiau noro varþytis bei iðplëðti pergalæ netrûko në vienam.

Kiti dþiûgavo gavæ simbolinius apdovanojimus, sakë patyræ daug gerø emocijø. Pats organizatorius sakë nesitikëjæs, kad varþybose dalyvaus tiek komandø (ið viso – 10), todël dþiaugësi, jog viskas pasisekë puikiai ir jau galvoja, ar nereikëtø suorganizuoti tokiø varþybø ir þiemà, prapleèiant

Projekto dalyviai vieðëjo Turkijoje.

teritorijà ir átraukiant daugiau rungèiø. „Visi dalyviai pareiðkë norà dalyvauti tokiose varþybose dar kartà ir su nekantrumu jø laukia. Dëkojame Valdui ir tiems, kas nepatingëjo dalyvauti – juk be dalyviø nieko nebûtø ávykæ“, – sakë Þivilë Rugieniûtë.

Paminëjo Gamtosauginiø mokyklø dienà Tarptautinë Gamtosauginiø mokyklø programa orientuoja mokyklas á praktinæ gamtosauginæ veiklà, skatina mokyklø bendruomeniø aktyvumà, ugdo mokiniø kûrybiðkumà. Programos dalyviai dalyviai,, ávykdæ Aplinkosauginio ðvietimo fondo keliamus reikalavimus, apdovanojami Þaliàja vëliava, kuri suteikiama vieneriems metams. Aktyviai bendradarbiauja Jaunimo mokykla tarptautinëje Gamtosauginiø mokyklø programoje dalyvauja nuo 2007 metø ir yra apdovanota 5 Þaliosiomis vëliavomis. Gamtosauginei veiklai vykdyti èia sudarytas Gamtosauginis komitetas, á kurá áeina mokytojai, tëvø ir mokiniø atstovai. Mokykla bendradarbiauja su rajono savivaldybës Aplinkosau-

Mobilumo projektas nuvedë á Turkijà

gos ir civilinës saugos skyriaus specialistais, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Këdainiø rajono agentûra, Medþiotojø ir þvejø draugija ir kt.

Dalijasi patirtimi Mokytojai dalyvauja Mokslinio metodinio centro „Scientia edukologica“ organizuotuose nacionalinëse mokslinëse praktinëse konferencijose „Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje“ ir pasidalija geràja patirtimi skaitydami praneðimus gamtamokslinëmis temomis. Straipsniai publikuojami mokslinio metodinio centro „Scientia edukologica“ nacionaliniø moksliniø praktiniø konferencijø „Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje“ raðtø rinkiniuose.

Organizavo minëjimà Per kûrybinæ-praktinæ veiklà skatinamas mokiniø tarpusavio

bendravimas ir bendradarbiavimas, iðsiaiðkinami mokiniø poreikiai, interesai, á ekologines iniciatyvas átraukiami tëvai. Mokykloje buvo organizuotas Tarptautinës gamtosauginiø mokyklø dienos minëjimas. Gamtosauginës veiklos koordinatorë biologijos vyresnioji mokytoja Lida Vilèinskaitë supaþindino mokyklos bendruomenæ su gamtosauginës veiklos istorija, buvo pademonstruotas filmas „Gamtosauginë veikla Jaunimo mokykloje 2007–2012 metais“. Mokyklos bendruomenë aptarë, kuo projektas jiems buvo naudingas ir ádomus. Numatytos strategijos 2013 metams ir mokyklos strateginiam planui 2013–2015 metams. Lida VILÈINSKAITË, Jaunimo mokyklos gamtosauginës veiklos koordinatorë, biologijos vyresnioji mokytoja, Mindaugas KIÐONAS, mokyklos gamtosauginio komiteto narys, mokiniø atstovas

Susipaþino su ðvietimo sistema Vizito metu projekto dalyviai buvo supaþindinti su Turkijos ðalies ðvietimo sistema, profesinio mokymo organizavimu, profesinio mokymo baze, Turkijos teisine/ekonomine aplinka, kuri skatina verslumà, apsilankë Kapadokijos regioninës plëtros agentûroje ir susipaþino su ðio regiono ekonomine veikla, diskutavo apie profesinio rengimo ir verslumo ugdymo sàveikos sistemos sukûrimà. Taip pat profesinio mokymo specialistai apsilankë formalaus ir neformalaus profesinio mokymo ástaigose. Èia jie susipaþino su profesiniø dalykø praktinëmis ir teorinëmis uþduotimis, skirtomis mokiniø verslumo teorinëms þinioms ir praktiniams ágûdþiams formuoti, mokiniø praktinio mokymo firmos darbo organizavimu.

Apsilankë verslo ámonëse Turkijoje buvo aplankytos ávairios verslo ámonës: „Wiserol“ – liftø árangos ámonë, ðarvuotøjø durø gamykla „STARCELIKAPI“, statybiniø blokeliø gamykla „Blokbims“, automobiliø prieþiûros ir remonto ámonë „Fiat Auto Servise“, saldumynø ir rieðutø pakavimo ámonë „Bahtiyar dogan“. Ðiose ámonëse projekto dalyviai ið arèiau pamatë ámoniø veiklos specifikà, darbo organizavimà, valdy-

mà, kontrolæ ir materialinæ bazæ. Lietuviai lankësi ir „OMS“ ir „NEVPA“ sunkveþimiø priekabø atskirø agregatø bei detaliø gamykloje. Gamyklos administracija supaþindino su árenginiø gamyba, produkcijos uþsakymais ir realizacija. Vizitø metu diskutuota apie verslumo ugdymà profesiniame mokyme, aptarta mokymo baziø panaðumai ir skirtumai, darbo organizavimo procesai.

Pasidalijo patirtimi Mobilumo projekto metu dalyviai susipaþino su mokymo metodikomis, ágijo verslumo ugdymo integravimo á profesinio mokymo procesà praktinës patirties. Staþuotëje tobulino ne tik savo profesinæ kvalifikacijà, profesines uþsienio kalbos þinias, bendrakultûrines kompetencijas, bet ir pasidalino asmenine patirtimi. Laisvu laiku jie apsilankë vieno graþiausiø Turkijoje regiono – Kapadokijos – istorinëse vietose, pasikëlë á Erciyes kalnà (3 916 m), mëgavosi turkiðka pirtimi ir skaniu turkiðku maistu. Projekto veikla finansuojama ið Mokymosi visà gyvenimà programos, kurià Lietuvos Respublikoje administruoja Ðvietimo mainø paramos fondas. Giedrius VAIÈIÛNAS, Këdainiø PRC Paslaugø ir pramonës skyriaus profesijos mokytojas

Projektà „Lietuvos vidury“ remia


ÐEÐTADIENIO POPIETEI

Kraðto ðviesuoliai

2012 m. gruodþio 8 d.

Mûsø gyvenimas apsivertë aukðtyn kojom

Moters ir ðeimos gyvenime labai svarbus laikotarpis – laukimo stebuklas, todël laukdamasi vaikelio I. Fiodorova dalyvavo fotosesijoje.

Ðá rudená V. Fiodorovas ne tik susilaukë sûnaus, bet ir davë Seimo nario priesaikà.

Auðra MALINAUSKIENË

Ðis ruduo þinomø këdainieèiø – uþdarosios akcinës bendrovës „Interneto þinios“ direktorës, internetinio portalo „këdainietis.lt“ vyr vyr.. redaktorës Indrës ir dabar Seimo nario V iktoro FI ODOROVØ ðeimai buvo ypatingas, nes jaunos ðeimos gyvenimas pasikeitë ið pagrindø. Viktoro FIODOROVØ Pora ásikûrë V ilniuje, o netrukus susilaukë sûnaus Adomo. Vilniuje, /Nukelta á 3 psl./

Këdainiø kraðto ðviesuoliai – 2012 Rubrikoje „Kraðto ðviesuoliai“ supaþindiname su iðkiliais Këdainiø kraðto þmonëmis, dabartinës kultûros sergëtojais, gerø idëjø, pilietinës iniciatyvos skleidëjais, þymiais mûsø kraðto þmonëmis, visuomenëje ir bendruomenëse gerbiamais ðviesuoliais. Tikime, kad visuose rajono kampeliuose dar yra þmoniø, kuriø gyvenimas ir darbai verti ðviesuolio vardo.

Skambinkite, raðykite ir papasakokite mums apie Këdainiø kraðto ðviesuolius. Norime, kad apie tokius þmones þinotø, vertintø ir ið jø dvasinës stiprybës semtøsi tiek jaunuomenë, tiek vyresnieji laikraðèio skaitytojai. Lauksime Jûsø laiðkø ir skambuèiø el. paðtu redakcija@rinkosaikste.lt /Nukelta á 2 psl./

Teirautis redakcijos tel.

56 511


2

2012 m. gruodþio 8 d.

popietei

Atsibusti ið dvasios miego ir pabûti tyloje

/Nuotr. autorës/

Pirmàjá Advento sekmadiená á Këdainiø Ðv. Jurgio baþnyèià tikintieji buvo ðventinimui atneðæ nemaþai Advento vainikø.

Jovita ÞEBRAUSKAITË

Ðá sekmadiená tikintieji ant Ad vento Advento vainikø uþdegs jau antrà þvakelæ – þenklà, kad prasideda antroji Ad vento savaitë. Kà ðis Advento laikotarpis reiðkia giliai pamaldþiam þmogui ir kà jis turëtø reikðti kiekvienam ið mûsø? Mintimis apie tai dalinasi Këdainiø Ðv Ðv.. Jurgio parapijos klebonas kunigas Artûras Stanevièius. Tarsi maþosios Velykos Kokia bebûtø ðventë, visø svarbiausia – kad þmonës susirenka á baþnyèià ðvæsti sekmadienio ðventøjø Miðiø. Kà beðvæstum, ar Adventà, Kalëdas, Þolinæ, ar kitokià ðventæ, kiekvienas sekmadienis yra tarsi maþosios Velykos – Kristaus mirties kanèios pakartojimas, Kristaus prisikëlimo ðventimas. Pirmuoju Advento sekmadieniu prasidëjo nauji baþnytiniai metai, ir tikinèiam þmogui tai labai svarbu. Tai ypaè svarbu ðiais laikais, nes tikrasis Adventas mûsø visuomenëje jau praþuvæs.

Kvieèia truputá stabtelëti Baþnyèia, pradëdama naujus

Kunigas A. Stanevièius pabrëþia, kad bent jau pirmàsias dvi Advento savaites reikia pabûti tyloje ir skirti laiko savo sielai.

baþnytinius metus, skelbia Adventà – Vieðpaties atëjimo laukimà – ir kvieèia tikinèiuosius truputá stabtelëti. Reikia pabûti tyloje, paskirti ðiek tiek laiko savo sielai. Dabar, kai ir gamta nurimusi, ir diena trumpa, ir darbø maþiau, galima daugiau laiko skirti ðeimai – sueiti ir pasikalbëti apie gyvenimà, apie savo sielos iðganymà, apie tai, kokie pagrindiniai mûsø gyvenimo akcentai. Ar mûsø siekiai nukreipti vien á ð�� pasaulá – rûpi, sakykim, aprengti ðeimà, paèiam prasimaitinti, stogà virð galvos turëti, ar vis dëlto suprantame, kad, neþiûrint visø þemiðkø sunkumø ir dþiaugsmø, dar yra kaþkas ir daugiau?

Ar bûsime su teisuoliais? Adventas ir yra priminimas to „dar kaþko daugiau“ – savo sielos amþinumo ir pasaulio pabaigos neiðvengiamumo. Pirmas dvi Advento savaites tikintiesiems kalbame ne apie Kalëdø dþiaugsmà, o apie bûsimà Vieðpaties atëjimà laikø pabaigoje. Taigi pirmiausia laukiame ateisianèio Vieðpaties, visos Dievo Karalystës kûrimo uþbaigimo, kai iðtikimieji bus apgaubti Dievo meile, o kiti to nepelnys. Todël pirmos dvi Advento sa-

vaitës ir kvieèia mus visus susimàstyti, ar bûsime su teisuoliais, ar prieðingoje pusëje. Per Adventà tikintis þmogus kvieèiamas atsibusti ið dvasinio miego, permàstyti gyvenimà ir pagalvoti, kà dar galima iðtaisyti, ypaè – santykyje su artimaisiais, po to – ir su visais þmonëmis.

Gyvenime reikia tylos Atkreipkite dëmesá: baþnyèiose nëra kalëdinio ðurmulio. Tikinèiø þmoniø pozicija tokia ir turi bûti. Adventas – dþiugaus ir viltingo laukimo metas, bet su tyla ir ramybe. Gyvenime reikia tylos, negali bûti vien festivaliai, taèiau ðiandieninis þmogus krypsta tik á juos. Kaþkada pirmieji krikðèionys buvo smarkiai persekiojami, pirmieji krikðèionybës amþiai buvo labai þiaurûs. Dabar niekas mums nekapoja galvø, kraujo nebelieja, bet dabartiniai krikðèionys savo aplinkoje irgi iðgyvena tam tikrà spaudimà, tik jis kitoks – materialumo. Tiesa, pasaulyje ir ðiandien yra krikðèioniø-kankiniø, kai kuriuose kraðtuose krikðèionybë persekiojama, bet èia ðneku apie krikðèioniðkuosius kraðtus, kuriuose dvasiai, ramybei, tylai bent dviem sekmadieniams per metus tiesiog nebelieka vietos.

Këdainiø kraðto televizijoje – kalëdinë loterija! Gruodþio mënesá uþsakæ muzikiná sveikinimà Këdainiø kraðto televizijos laidoje „Sveikinimø koncertas“, galësite laimëti bendrovës „Këdainiø duona“ ásteigtà prizà. Daugiau informacijos telefonu 52 717. Jau priimami uþsakymai ðventiniams Kalëdø ir Naujøjø metø Sveikinimø koncertams. Graþiausias metø ðventes sutikite su Këdainiø kraðto televizija.

Jei nematote Këdainiø kraðto televizijos, skambinkite telefonu 52 717.

SKANIAI, PIGIAI IR GREITAI – KINØ IR LIETUVIØ PATIEKALAI ERDVIOJE VALGYKLOJE. RUOÐIAME BANKETUS, GEDULINGUS PIETUS, GIMTADIENIUS IR KITAS ÐVENTES. Mus rasite adresu: AB „Lifosa“, Juodkiðkiø g. 50, antrame aukðte. Dirba kasdien nuo 10 iki 17 val. Daugiau informacijos telefonu 8 611 11 535.

ARTËJANÈIØ ÐVENÈIØ PROGA PASIDOVANOKITE SAVO ÐEIMOS PORTRETÀ


2012 m. gruodþio 8 d.

popietei

3

Mûsø gyvenimas apsivertë aukðtyn kojom /Atkelta ið 1 psl./

Susilaukë sûnaus – Kokio ûgio ir svorio gimë vaikelis? – Pasaulá jis iðvydo ðiø metø lapkrièio 21 dienos rytà – 9.08 val. Sûnus gimë didelis – svërë 3 660 gramø ir buvo 54 centimetrø ûgio. – Ar gimdymas buvo sunkus? – Kai laukiausi vaikelio, niekieno neklausinëjau apie gimdymo patirtis. Taip pat neþiûrëjau filmø ir neskaièiau mamyèiø pasakojimø (ðypsosi). Tiesà sakant, viso gimdymo proceso tikëjausi daug sunkesnio... Bet kai pamaèiau sûnelá, tà paèià akimirkà viskà pamirðau.

Vardà rinko abu – Koká vardà davëte sûnui? – Adomas. Kai pastojau ir dar net neþinojau, kokios lyties bus mûsø maþylis, vienà rytà bendraudama su juo pavadinau já Adomu. Tikriausiai „suveikë“ pasàmonë. Todël kai vëliau bandëme rinktis ið daugybës kitø vardø, në vienas neprigijo, nes netikdavo arba man, arba Viktorui. – Kieno þodis renkant vardà buvo lemiamas? – Vardà rinkome kartu. Þinoma, apie Adomo vardà jam pasakiau pati. Po kiek laiko ir Viktorui ðis vardas patiko ir jau á joká kità abu nebenorëjome keisti. Tiesa, buvo kilusi mintis pavadinti berniukà Viktoru – kaip tëtis.

Pataria sesuo – Ar kai laukëtës kûdikio, Jums buvo svarbi jo lytis? – Ne. Bûsimo vaikelio lytis mums abiem nerûpëjo, nes tai – pirmoji mûsø ðeimos atþala. Todël ir mergaitë, ir berniukas buvo ly-

Mums raðo Gerbiamoji Redakcija, Artëja ðventës, kurios siejamos su gëriu, dþiaugsmu ir ðviesiomis spalvomis. Visi laukia Kûèiø, kad vakare su visa ðeima susirinkæ prie ðventinio stalo vienas kitam galëtø pasakyti daug ðiltø þodþiø, nes vargu ar yra tinkamesnis metas tai padaryti. Tai pati palankiausia akimirka, kai þmogus palieka blogas mintis ir susikaupia geriems darbams. Mes gyvename ne tik sau ir artimiesiems, bet ir kitiems ðalia esantiems. Aplink mus – kaimynai, bendradarbiai, draugai, paþástami ir net nepaþástami þmonës, su kuriais gyvenime tenka susidurti. Norisi pasakyti, kad bendraudami su bet kuriuo þmogum privalome bûti pakantûs. Nes jeigu tai darysime su prieðiðkumu, vargu ar rasime bendrà kalbà. Tebûnie ðie þodþiai áþanga temai, kuri mums visiems yra labai aktuali. Tai – mûsø bendravimas su medikais. Jø rankose – mûsø sveikata, o kartais – net gyvybë. Paprastai á juos

/Nuotr. ið asmeninio I. Fiodorovos archyvo/

Didþiausias Indrës ir Viktoro turtas – sûnelis Adomas.

Viena ið pirmøjø netradiciniø Adomo nuotraukø – maþylio pëdutës.

mo nario pareigø, yra ir Darbo partijos frakcijos seniûno Viktoro Uspaskicho pavaduotojas, taip pat dirba Informacinës plëtros komitete. Praëjo dar per maþai laiko, kad galëèiau pasakyti, ar taip jis ásivaizdavo ðá darbà. – Ar jau pajutote, kà reiðkia bûti Seimo nario þmona? – Kol kas tikrai dar nespëjau to pajausti.

– Ðá rudená Jûsø ðeimos gy-

venimas pasikeitë kardinaliai: vyras tapo Seimo nariu, gimë sûnus, apsigyvenote Vilniuje. Kaip Jûsø paèios ir vyro gyvenimà pakeitë tokios permainos? – Ið tikrøjø ðio rudens derlius buvo stebinantis ir gausus. Gyvenimas pasikeitë ið pagrindø, taèiau abipusis palaikymas, supratimas naujus ir neþinomus iððûkius padëjo priimti be jokio streso. Ðis metas man yra paèios nuostabiausios atostogos (ðypsosi). Tuo tarpu Viktoras daug laiko ir jëgø turi skirti naujajam darbui. Dþiaugiuosi, kad ðeima jam yra labai svarbi. Kiekvienà vakarà po darbo Seime jis skuba pas mus, o per dienà nuolat skambina ir teiraujasi, kaip mums sekasi. – Kokie Jûsø vyro Viktoro pirmieji áspûdþiai ið darbo Seime? – LR Seime jam viskas dar yra nauja, ádomu. Viktoras, be Sei-

kreipiamës ne su dþiaugsminga þinia, o tada, kai susiduriame su problemomis. Tuomet tampame pikti ir nekantrûs. Eilë pas gydytojà didþiulë, o dar kaþkas be eilës prasmuko á kabinetà. Ir kodël taip ilgai tas þmogus pas gydytojà sëdëjo? Iðties, kas suskaièiuos tà laikà – kiek gydytojas pildë ávairius dokumentus ir kiek skyrë ligonio apþiûrai. Mums tai nesvarbu. Taèiau kai patenkame á gydytojo kabinetà, laiko nebeskaièiuojame. Teko bûti Kauno, daþnokai tenka bûti Këdainiø medicinos ástaigose ir visur bûna daugiau nepatenkintø nei ramiai laukianèiø pacientø. Klausimas – ar ne geriau bûtø vienas kità paguosti ir nuraminti, nei demonstruoti nepasitenkinimà ir kelti sumaiðtá? Á gydytojo kabinetà áeina jau susinervinæs ir sudirgæs pacientas. Nemanau, kad ir jam paèiam, ir gydytojui tai padeda nugalëti ligà. Esu dotnuvietë ir lankausi Dotnuvos ambulatorijoje. Tikiu, kad su manimi sutiks daugelis mano kraðtieèiø – ðioje ambulatorijoje dirba puiki medikø komanda, va-

dovaujama gydytojos Onos Drejerienës. Visada paslaugios, besiðypsanèios, puikiai savo darbà iðmananèios slaugytojos. Ne viena yra ilgametë ðios ástaigos darbuotoja, áskaitant ir vadovæ. Slaugytojà Bronæ Banienæ visi pacientai vadina tiesiog Bronyte. Visur bëganti ir visur spëjanti laborantë Irena Stankevièiûtë, kurià daþnai sutinkame su kraujo mëginiø lagaminëliu skubanèià á sunkiø ligoniø namus. Miela ir ðvelni vaikø gydytoja Eugenija Konovalovienë. Puikiai árengtame odontologijos kabinete darbuojasi auksiniø rankø ir ðirdies odontologë Auðrelë Minkevièienë. Kai kam atrodo, kad kaimo ambulatorija – tai kuklus pastatëlis, vienas kambarys ir jame sëdinti felèerë. Taip nëra. Dotnuvos ambulatorija yra ðiuolaikiðka ástaiga, kurioje teikiama daug medicininës paskirties paslaugø. Tai kraujo tyrimai, paèioje ambulatorijoje bei paciento namuose atliekamos laðelinës infuzijos, vykdomos svarbios prevenciniø priemoniø programos. Daug privalumø turi mûsø ambulatorija. Ðviesi, jauki, spindin-

ti ðvara. Bet svarbiausias jos privalumas – savo darbà mëgstantys ir jam atsidavæ medikai. Neatsiejama jø rûpinimosi mûsø sveikata dalis – vaistinë, kurioje daugybæ metø darbuojasi kantri, paslaugi ir visø mylima vaistininkë Zenona Gaurilèikienë. Visus dotnuviðkius paþástanti ir atmintinai þinanti, kuriam kokiø vaistø reikia. Ji visada mielai patars, pakonsultuos, papasakos apie vaistø geràsias savybes ir ðalutiná poveiká. Dþiaugiuosi, kad Dotnuvoje yra tiek gerø þmoniø, á kuriuos gali

giai taip pat vienodai laukiamas. – Kokios buvo pirmosios Jûsø, vyro ir sûnelio dienos? – Kadangi tai – pirmas mûsø vaikelis, pasijutome lyg studentai, kà tik ástojæ á aukðtàjà mokyklà (ðypsosi). Mat kiekviena mûsø diena pilna naujø emocijø, áspûdþiø, paþinimo ir nerimo. – Kas Jums, jaunai mamai, padeda patarimais? – Didelës pagalbos sulaukiu ið savo sesers Sandros, kuri ðiuo metu augina dvejø metø sûnø ir pusës metø dukrà. Todël ji man – geriausia mokytoja ir pagalbininkë. – Kas Jums geriausiai ir kas sunkiausiai sekasi motinystëje? – Net sunku ávardinti kaþkà. Manau, kad su maþyliu gerai sutariame ir kiekvienà dienà vis geriau paþástame vienas kità...

Skuba á namus

Tikisi sesytës – Dabar besilaukianèios moterys ásiamþina fotosesijoje. Kaip Jûs vertinate tokias fotografijas? – Pati dalyvavau tokioje fotosesijoje, todël turiu tokiø nuotraukø, kuriose ásiamþinau aðtuntà nëðtumo mënesá. Tokias fotografijas vertinu teigiamai, nes tai labai svarbus laikotarpis – laukimo stebuklas – moters ir ðeimos gyvenime. Tai kodël gi jo neáamþinus? O kaip tai bus padaryta, manau, yra tik mo-

ters asmeninis reikalas. – Susilaukëte sûnaus. Ar planuojate daugiau atþalø? – Kol kas apie tai daug nekalbëjome, taèiau, kad bus reikalinga sesytë, tai tikrai faktas (juokiasi).

Pavaduoja kolegë – Dabar turbût reèiau gráþtate á Këdainius? – Taip. Këdainiuose tikrai bûname dar reèiau, taèiau èia tikrai sugráðime, kai tik galësime, nes èia gyvena Viktoro ir mano tëvai – sûnelio seneliai, todël, kai tik maþylis paaugs, bûsime daþni sveèiai gimtajame mieste. – Esate interneto svetainës „këdainietis.lt“ vyr. redaktorë. Kas Jus motinystës atostogø metu pavaduoja? – Vietoj manæs darbà naujienø ir informacijos portale www.kedainietis.lt tæsia këdainietë Gintarë Berlëtaitë. atsiremti bëdos ar nelaimës atveju. Mes turime kuo didþiuotis ir kuo dþiaugtis. Mes dþiaugiamës Slaugos namø kolektyvu, kuriame dirba pasiaukojantys artimui þmonës, dþiaugiamës bendruomenës aktyvu, suburtu Nijolës Mykolaitienës. Dar daug graþiø vardø galëèiau suminëti, bet gal kiti mane papildys. Kai aplinkui tiek daug puikiø þmoniø ir tiek daug gerumo, gyvenimas darosi ðviesesnis ir net rûpesèiai – maþesni. Virginija BILVINIENË

Projekto „Kraðto ðviesa“ rubrikà „Kraðto ðviesuoliai“ remia

/Nuotr. J. Þebrauskaitës/


Šeštadienio 2012-12-08