Issuu on Google+

Rinkosaikðtë 2012 m. rugpjûèio 21 d.

17-ieji leidimo metai

Këdainiø rajono laikraðtis

2012 m. rugpjûèio 21 d. Antradienis

Nr. 95 (2 460)

Lygtinai iðleistas á laisvæ nuteistasis gráþo uþ grotø Su probacijos tarnyba, anksèiau vadinta pataisos inspekcija, niekada nesusidûræ þmonës praeina pro ðalá galbût në neátardami, kas ðiame Këdainiø senamiesèio pastate dirba, taèiau daugumai lygtinai paleistøjø tenka nuolat varstyti ðias duris. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Jovita ÞEBRAUSKAITË

Anksèiau laiko ið ákalinimo vietos paleistas Dotnuvos seniûnijos V ainotiðkiø kaimo gyventojas nepanoro vykdyti lygtinio Vainotiðkiø paleidimo sàlygø ir buvo sugràþintas uþ grotø. Jo ad vokatas pabandë bent jau pasiekti advokatas pasiekti,, kad ginamasis bûtø ákalintas trumpesniam laikui laikui,, taèiau pastangos buvo bevaisës. /Nukelta á 3 psl./

Kaina 1,20 Lt

Apvirtus maðinai suþalota keleivë Praëjusio penktadienio vakare eismo ávykyje suþalota moteris. Ji iðveþta á Kauno klinikas. Apie 18 valandà keliu Aristava– Këdainiai–Cinkiðkiai vairuodamas automobilá „Renault Espace“ Josvainiø seniûnijos Sviliø kaimo gyventojas K. B. nepasirinko saugaus greièio ir nuvaþiavo nuo kelio. Automobiliui apvirtus buvo suþalota 1976 metais gimusi svilietë. Dël galvos traumos keleivë iðveþta á Kauno klinikas. Vairuotojas, gimæs 1992 metais, pirminiais duomenimis, buvo blaivus.

Po þento smûgiø – á ligoninæ Tarpusavio konfliktas vienoje Pelëdnagiø seniûnijos ðeimoje praëjusá penktadiená peraugo á smurtà. Supykæs þentas ne tik pastûmë Beinaièiuose gyvenanèià uoðvæ, gimusià 1963 metais, bet ir trenkë jai kumðèiu á galvà. Moteris buvo pristatyta á ligoninæ, o 1988 metais gimæs jos þentas K. K. sulaikytas ir uþdarytas á areðtinæ. O sekmadiená areðtinëje atsidûrë 1970 metais gimæs këdainietis R. P., kuris smurtavo prieð savo þmonà – du kartus pargriovë jà þemën ir smaugë. „Rinkos aikðtës“ inf.

Skanaukite duonà pigiau! SPAUSTUVË Spausdiname: - laikraðèius, - þurnalus, - knygas, - broðiûras, - spalvotas skrajutes, - vienetinius spalvotus gaminius, - kità produkcijà.

Ðventiniai patiekalai á pobûvio vietà pagal Jûsø finansines galimybes! Atveðime maistà á Jûsø ðventës vietà – namus, biurus, pobûviø sales, kaimo turizmo sodybas ar tiesiog á gamtà. Dekoruosime stalus, aptarnausime. Galite uþsisakyti naminiø vyniotiniø, ádarytà þuvá, viðtà. Tel.: 8 630 01 106, 8 610 15 001, www.svenciucentras.lt

Kaimo turizmo sodyba ZARAZA kvieèia ðvæsti ðventes ir poilsiauti su ðeima ar draugø kompanija. Tel. 8 636 80 301, Këdainiø r., Tubiø kaimas (2 km nuo miesto). www.sodybazaraza.lt

Su ðiuo kuponu visiems pirkëjams taikoma 10 proc. nuolaida duonos, pyrago ir konditerijos gaminiams firminëje „Këdainiø duonos“ parduotuvëje, J. Basanavièiaus g. 49 (prekybos centre „Norfa“).

Akcija! PRENUMERATA – 2013 Kaina* – 9,99 Lt mënesiui! Juridiniams asmenims – 10,99 Lt.

Atspausdintus gaminius laminuojame nemokamai. Josvainiø g. 41, tel.: 56 589, 8 682 47 835. El. paðtas spaustuve@rinkosaikste.lt

Galioja iki rugpjûèio 31 d. * uþsisakant metams


2

2012 m. rugpjûèio 21 d.

Ar duonos kaina kils? Dainius ÐEPETYS

Mûsø rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, jau baigiamas doroti rekordinis grûdø derlius, taèiau didþiulë pasaulinë paklausa stipriai iðkëlë grûdø supirkimo kainas ir dël to kai kurie miltø ir miltiniø produktø tiekëjai praneða, kad ruoðiasi branginti savo produkcijà.

Duonos valgytojø rekordinis grûdø kiekis neturëtø dþiuginti, nes didesnis derlius duonos neatpigins.

ninkai ir duonos kepëjai vis garsiau kalba apie tai, kad maistiniø javø trûks, o jø supirkimo kainos kils.

Brangsta grûdai, kils miltø kaina Dauguma ðalies duonos gamintojø tvirtina, kad jie bus priversti didinti duonos ir kitø miltiniø produktø kainà. Pasaulinëje rinkoje iðaugæs maistiniø grûdø poreikis kelia ðiømeèio derliaus supirkimo kainas, o ðios lemia miltø kainà. Visos maisto grandinës dalys priklauso viena nuo kitos: brangsta grûdai – kyla miltø, o paskui ir produkcijos kaina. Tiesa, èia nereikëtø pamirðti, kad tik 10–15 proc. duonos kai-

nos sudaro miltø kaina, todël daugiau nei maþdaug deðimtadaliu ji brangti neturëtø. Uþdarosios akcinës bendrovës „Këdainiø duona“ vadovas Vidmantas Petkevièius, paklaustas apie numatomà duonos brangimà, buvo labai atsargus ir nesiëmë prognozuoti galimo kainø kilimo. „Dabar prognozuoti kiek per anksti, nes yra labai daug spekuliacijø ðia tema ir turbût dar niekas neþino, kokios bus galutinës miltø kainos“, – sakë V. Petkevièius. Be to, „Këdainiø duonos“ vadovas akcentavo, kad ðiais metais brango elektros energija, dujos, kuras degalinëse, o duona kol kas – ne.

Rugpjûèio mënesá deðimt maþas pajamas gaunanèiø Këdainiø miesto gyventojø negavo socialiniø paðalpø. TToks oks sprendimas priimtas dël to, kad sveiki sveiki,, kito uþsiëmimo neturintys þmonës neatëjo dirbti visuomenei naudingø darbø.

Nedirba turintys pajamø Socialinio darbo specialistë konkreèiø duomenø neturi, bet mano, kad þmonës turi kità pajamø ðaltiná ir socialinës paðalpos, mokamos ið visø mokesèiø mokëtojø kiðenës, tokiems gavëjams tëra papildomas pajamø ðaltinis. Paramà daugiausia praranda

„Rinkos aikðtës“ inf.

2 kambariø buto (bendras plotas 50,73 kv. m, su rûsiu), esanèio Respublikos g. 20-9, Këdainiø m., nuosavybës teise priklausanèio Audronai Ragulienei, pirmàsias varþytynes. Pradinë kaina – 46 400 Lt. Varþytynës vyks 2012 09 24 14 val. adresu Konstitucijos pr. 15/574, Vilniuje. Varþytyniø dalyvio ámokà – 10 proc. nuo perkamo turto vertës – áneðti á antstolës Nemiros Ðiugþdaitës sàskaità Nr. LT077044060000469161. Parduodamas turtas yra areðtuotas.

Irma BAJORÛNË

Miesto seniûnijos socialinio darbo vyresnioji specialistë Rasa Ðamborkaitë paaiðkino, kad socialinës paramos mokëjimas nutraukiamas tik tiems gavëjams, kurie neturi maþø vaikø. „Kiekvienà mënesá paramos netenka 5–10 þmoniø, kuriems pagal gaunamas pajamas ji priklausytø“, – patvirtino R. Ðamborkaitë. Tiesa, vienà mënesá netekæ pajamø du trys þmonës kità mënesá atskuba dirbti ir paramos mokëjimas jiems tæsiamas.

tas puolëjais, kuriems nepavyko sukurti realiø progø ávarèiui ámuðti. Po ðiø rungtyniø „Nevëþis“ uþima ketvirtàjà vietà turnyro lentelëje. Ðeðtadiená „Këdainiø“ komanda patyrë eiliná pralaimëjimà. Ji rezultatu 0:5 nusileido Vilniaus „Granitui“ ir su penkiais taðkais po septyniolikos rungtyniø uþima paskutinæ pozicijà lentelëje.

Antstolë Nemira Ðiugþdaitë skelbia

Vengiantiems dirbti nemoka paðalpø

Netenka paramos

Këdainiø „Nevëþio“ futbolininkams nepavyko namuose áveikti LFF I lygos lyderës Jonavos „Lietavos“ komandos. Rungtynës ðeðtadiená baigësi lygiosiomis 0:0. „Tai buvo lygiaverèiø varþovø dvikova ir rezultatas teisingas“, – pripaþino „Nevëþio“ treneris Saulius Vertelis. Treneris sakë esàs nepatenkin-

Grûdai – prastesnës kokybës Ðiais metais maþu javø kiekiu þemdirbiai tikrai nesiskundþia, bet grûdø kokybë prastesnë nei tikëtasi. Specialistai teigia, kad taip atsitiko todël, kad jiems bræstant buvo per aukðta oro temperatûra ir per didelë drëgmë. Ðtai kooperatinës bendrovës „Këdainiø aruodai“ vadovas Valdas Ðarûnas teigia, jog á ámonës elevatoriø ðiemet þemdirbiai daugiausia veþë pirmos ar antros klasës grûdus, o javapjûtei einant á pabaigà grûdø kokybë dar labiau suprastëjo. „Ðiemet ið viso supirkome tik apie 20 proc. ekstra klasës grûdø, na o pirmos–antros klasës javai sudarë apie 60–70 proc. viso mums pristatyto kiekio“, – sakë V. Ðarûnas. Pirmos ir antros klasës gûdai – nepaðariniai javai ir yra naudojami maisto gamyboje. Ir nors tokiø grûdø, tinkanèiø maistui, ðalies ûkiuose – dauguma, malûni-

Nerezultatyvios lygiosios su lyderiais

Gëdijasi neprestiþinio darbo Kita grupë turinèiø teisæ gauti paðalpas, bet nenorinèiø dirbti – jauni þmonës ar neseniai darbo netekusieji, kurie jauèiasi nepatogiai, nes paþástami gali pamatyti renkanèius ðiukðles ar ðluojanèius gatves. Miesto seniûnijos darbuotojai supranta tokius þmones. Anot R. Ðamborkaitës, á þmoniø pageidavimus atsiþvelgiama, pageidaujantys gali dirbti miesto tvarkymo darbus nuoðalesnëse vietose arba jiems gali bûti skirti kitokie darbai.

Ðventei praëjus... Bûdamas visiðkai vienas, net turëdamas graþiausiø norø ir geriausiø sugebëjimø, þmogus maþai kà gali padaryti, taèiau, kai prie gerø darbø prisideda geranoriðki þmonës – rezultatai visuomet dþiugina. Norëdama pasidþiaugti rugpjûèio 4 dienà ávykusia graþia Dotnuvos vardo 640 metø paminëjimo jubiliejine ðvente dëkoju visoms ástaigoms, institucijoms, Dotnuvos seniûnijos gyventojams, kraðtieèiams. Tik sutelktumas, nuoðirdumas, geranoriðkumas paskatina toliau dirbti, kurti ir svajoti. Pasilikime ðirdyse tik gerus ðventës prisiminimus ir nepamirðkime, kad dirbdami kartu sumaþinsime tikimybæ likti nepatenkinti joms praëjus... Aèiû visiems, mielieji. Su pagarba – Nijolë MYKOLAITIENË, Dotnuvos bendruomenës pirmininkë

Aèiû uþ gerus darbus Seniai bendrauju su labdaros ir paramos fondu „Viltis-Vikonda“, jo direktore Elena Skarupskiene. Visada jauèiau ir jauèiu fondo, o per já – koncerno VIKONDA paramà ir pagalbà sunkiau gyvenantiems þmonëms. Man ir daugeliui kitø Këdainiø þmoniø skaudu girdëti piktus priekaiðtus, kuriuos koncernui, jo vadovams skiria nieko graþaus ir gero nesugebantys áþvelgti þmonës. Labdaros ir paramos fondas mane, mano uþaugintas ið vaikø namø priglaustas mergaites ir ðimtus kitø þmoniø, kuriems gyvenimas dovanojo daugiau skausmo negu dþiaugsmo, nuolat pakvieèia á graþius renginius, skiria paramà, graþius þodþius ir koncertus. Neseniai vykusi Ledø ðventë buvo skirta visiems Lietuvos þmonëms ir turime dëkoti uþ tai, kad nemokamai galëjome matyti geriausius atlikëjus – bilietai á jø koncertus mums bûtø per brangûs. Aèiû koncernui VIKONDA, jo fondui „Viltis-Vikonda“ ir visiems gerus darbus dirbantiems þmonëms! Ala LEBEDEVA

Vieðas atsipraðymas

Uþ paðalpas pageidaujantys gali dirbti miesto tvarkymo darbus ir nuoðalesnëse vietose.

nelegaliai dirbantys këdainieèiai. Ne paslaptis, kad tarp tokiø gavëjø yra ir pasiturinèiø þmoniø, ir uþdarbiaujanèiø uþsienio ðalyse.

Norintys apþiûrëti turtà turi kreiptis á antstolæ. Suinteresuoti asmenys, turintys teises á parduodamà turtà, iki varþytyniø turi pateikti antstoliui savo teises patvirtinanèius dokumentus. Informacija tel. (8 5) 27 42 742.

Að, Vladimir Borisenka, gyvenantis Dotnuvos seniûnijos Gëlainiø kaime, atsipraðau sugyventinës Rasos Ligienës (iðvykusi á uþsiená) uþ lengvà kûno suþalojimà (teismo sprendimu). Uþs. Nr. 3 074

Tvarkà nustato taisyklës Miesto seniûnijoje socialines paðalpas gauna apie tûkstantis këdainieèiø. Pusë jø neprivalo dirbti uþ gaunamà paramà: augina vaikus, nelankanèius darþelio, yra neágalûs, serga ar pan. Taip pat neprivalo dirbti asmenys, turintys darbà, taèiau gaunantys maþas pajamas. Pagal rajono tarybos patvirtintas taisykles kiekvienà mënesá po 32 valandas visuomenei naudingø darbø privalo dirbti apie 200 paramos gavëjø, miesto seniûnijos gyventojø. Iki ðiol neatlikusiems privalomø darbø parama pinigais nebuvo skiriama, bet jie uþ tà paèià sumà galëdavo ásigyti maisto produktø.

Skubiai PARDUODA 2-ø kambariø butà Respublikos g. 16 (2 a., kampinis, plastikiniai langai, balkonas). Tel. 8 604 16 154. IÐNUOMOJA palapinæ pobûviams (yra suolai, stalai, elektra). Gali sumontuoti ir iðmontuoti. Tel. 8 600 71 820. PARDUODA avietes ir 4 m. kalnines puðis. Tel. 8 643 09 119.

PARDUODA 2-ø kambariø butà J. Basanavièiaus g. 106 (plastikiniai langai, ðarvuotosios durys, ástiklintas balkonas, 2 a., nekampinis, bendrija). Kaina – 86 000 Lt. Tel. 8 686 52 779. Reikalingas vadybininkas (-ë), laisvai kalbantis lenkø ir rusø kalbomis. Privalumas – anglø kalbos mokëjimas. Tel. 8 685 77 710, el. paðtas kristina@karlas.net

Nuoðirdþiai uþjauèiame Arvydà Maliaukà dël mylimo tëèio mirties. UAB „Vikstata“ administracija ir darbuotojø kolektyvas


2012 m. rugpjûèio 21 d.

3

Lygtinai iðleistas á laisvæ nuteistasis gráþo uþ grotø /Atkelta ið 1 psl./

mo jam skirtas pareigas, inspekcija kreipësi á Këdainiø rajono apylinkës teismà.

Teismas iðleido anksèiau Valdas R., kuriam ðiuo metu jau sukakæ 36-eri metai, dar bûdamas 30-metis buvo Kauno miesto apylinkës teismo nuteistas uþ turtinës þalos padarymà apgaule ir sukèiavimà. Tada, 2006-øjø liepà, jam buvo skirta dvejø metø ir deðimties mënesiø laisvës atëmimo bausmë, taèiau po keliø mënesiø Kauno apygardos teismas pakeitë ðá nuosprendá ir skyrë galutinæ bausmæ – pusðeðtø metø nelaisvës. Bet tiek laiko iðbûti nelaisvëje Valdui R. neprireikë. 2008øjø lapkritá, kai iki bausmës atlikimo termino buvo dar likæ dveji metai ir du mënesiai, Kaiðiadoriø rajono apylinkës teismas paleido já lygtinai ið Pravieniðkiø 2-øjø pataisos namø-atvirosios kolonijos.

Varþë ávairûs ápareigojimai Lygtinai paleidþiamieji visada ápareigojami tol, kol baigsis bausmës atlikimo terminas, laikytis tam tikros tvarkos ir atlikti tam tikras procedûras. Valdui R. buvo nurodyta keturis kartus per mënesá registruotis pataisos inspekcijoje (dabar – Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybiø probacijos skyrius) pagal gyvenamàjà vietà,

Perdavimà Lietuvai atidëjo

Apeliacinius skundus dël Këdainiø rajono apylinkës teismo sprendimø civilinëse ir baudþiamosiose bylose dabar svarsto Kauno apygardos teismas.

uþdrausta be leidimo ilgiau nei septynioms paroms iðvykti uþ rajono ribø, taip pat uþdrausta lankytis vieðose vietose, kuriose prekiaujama alkoholiu, jei tai nesusijæ su darbu. Taip suvarþytas Valdas R. iðtvërë neilgai. Nors ið pradþiø tvarkingai registravosi, o já kontroliavæ inspektoriai neturëjo duomenø, kad bûtø sulauþæs draudimus, be to, susirado darbà, kuriame buvo gerai charakterizuojamas, vienà graþià dienà ið inspektoriø akiraèio jis dingo.

Atsidûrë net Prancûzijoje Tuometinëje Këdainiø rajono pataisos inspekcijoje paskuti-

ná kartà uþsiregistravæs 2009-øjø geguþës 25-àjà, Valdas R. daugiau èia nepasirodë, o kvieèiamas pasiaiðkinti irgi neatvyko. Inspekcija kreipësi á rajono Policijos komisariatà dël paieðkos, ir ði buvo paskelbta. Netrukus paaiðkëjo, kur vyriðkis atsidûræs ir kà veikia. Ið Kauno vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimø tyrimo valdybos Ekonominiø nusikaltimø tyrimo skyriaus atëjo praneðimas, kad Valdas R. birþelio 1-àjà sulaikytas Prancûzijoje uþ ten padarytus nusikaltimus. Po tokios þinios, rodanèios, kad lygtinai paleistasis ignoravo Kaiðiadoriø rajono apylinkës teis-

Rakink nerakinæs, vis viena apvagia Jovita ÞEBRAUSKAITË

Þolinës dienà nutarusi aplankyti kapus Jonavos rajono Þeimiø miestelyje, viena Paðëtës kaimo gyventoja gráþo namo apvogta. Ji gali kaltinti save, kad prie kapiniø neuþrakino automobilio, ir guostis tuo, kad atkakliems vagims dideliø kliûèiø nesudaro nei automobiliø durø spynelës, nei pastatø spynos ar ðiuolaikiðki garaþø vartai vartai.. Domina stovinèios maðinos Ðëtos seniûnijos Paðëtës kaimo gyventoja R. Z. ið Þeimiø gráþo patyrusi 735 litø þalà. Ið neuþrakinto jos automobilio pavogæ rankinæ, vagys nusineðë ne tik piniginæ su pinigais, bet ir mobiliojo ryðio telefonà, du raktø ryðulius, asmens tapatybës kortelæ, ávairias nuolaidø korteles. Daugiau nei 1,5 tûkst. litø þala padaryta vienai individualiai ámonei, kurios vilkikas apvogtas magistralëje Vilnius–Kaunas. Këdainiø rajono teritorijoje sugedæs vilkikas buvo priverstas stovëti kelyje, ir vagys naktá tuo pasinaudojo. Jie prapjovë puspriekabës tentà, bet ten nieko, kas juos sudomintø, neradæ, ið abiejø vilkiko degalø bakø pavogë 650 litrø dyzeliniø degalø.

Áveikë pakeliamus vartus Dar didesná, 2 tûkst. litø,

nuostolá policijai nurodë këdainietë, kurios automobilis „Renault Megane Scenic“ buvo apvogtas prie Respublikos gatvës 46-ojo namo. Iðdauþæ automobilio dureliø stiklà, vagys nutvërë moters portfelá, kuriame buvo darbo dokumentø, pinigø ir asmeniniø daiktø. Pelëdnagiø seniûnijos Paðiliø kaime praëjusio ketvirtadienio naktá ávykdyta kitokia vagystë – sugadinus pakeliamus garaþo vartus pavogtas këdainieèio Þ. R. keturratis. Gudþiûnuose á ûkiná pastatà vagys atëjo vejapjovës „Spartan“ ir 21 bëgio kalnø dviraèio, kuriø bendra vertë – daugiau nei 1 tûkst. litø. Tiesa, jø savininkas J. K. savo turto nebuvo uþrakinæs.

Ardo sandëlio stogà Remontuojamas pastatas apvogtas Surviliðkio miestelyje – ið jo pagrobti du plastikiniai langai, árankiai ir statybinës medþiagos. Gudþiûnø seniûnijos Vikaièiø kai-

me gyvenanèiam ðio pastato savininkui A. D. padaryta daugiau kaip 4 tûkst. litø þala. Kitame Surviliðkio seniûnijos kaime, Sirutiðkyje, pavogti 600 litø vertës aliuminio bidonai, o Krakiø seniûnijos Plinkaigalio kaime ið V. R. kiemo dingo daugiau nei 2,7 tûkst. litø kainuojantis ritiniø grëbtuvas. Krakiø seniûnijoje, Meironiðkiuose, uþfiksuota dar stambesnë vagystë – èia nuardyta dalis bendrovës „Aluonos grûdai“ grûdø sandëlio stogo ir bendrovei padaryta 16 tûkst. 650 litø þala.

Vagiø „reidas“ Kunioniuose Vienà naktá Josvainiø seniûnijos Kunioniø kaime vagys áveikë dviejø garaþø ir vieno sandëliuko durø spynas. Nupjovæ pakabinamas spynas, ið garaþø jie iðsineðë „trimerá“, þoliapjovæ „Rider“, o iðlauþæ sandëliuko duris pagrobë benzininá purkðtuvà „Solo 433“, kultivatoriø-frezà „Viking 540“, motopjûklà „Husqvarna“. Tiesa, apvogti dar vienà sandëliukà, kuriame stovëjo moteriðkas dviratis „Ikarus“, nereikëjo jokiø pastangø, nes durys buvo neuþrakintos. Dviems apvogtiesiems padaryta po 1,2 tûkst., o treèiam – 5,2 tûkst. litø þala.

Teismas patenkino inspekcijos siûlymà panaikinti lygtiná paleidimà, ir Valdas R. turëjo keliauti uþ grotø atlikti likusià dalá laisvës atëmimo bausmës, taèiau Pravieniðkiø pataisos namai-atviroji kolonija tada jo dar nesulaukë. Lietuvos teisingumo ministerija iðdavë Europos areðto orderá, bet 2010-øjø rugpjûèio 10-àjà Prancûzijos Liono apeliacinio teismo bylø skyriaus teisëjø kolegija nutarë Valdo R. perdavimà Lietuvai atidëti iki tol, kol vyksta jo baudþiamasis persekiojimas Prancûzijoje. Tik ðiø metø kovo 23-iàjà buvo priimtas sprendimas perduoti Valdà R. Lietuvai. Prancûzijoje uþ grotø praleidæs beveik trejus metus, nuteistasis iðkart buvo sulaikytas pagal Europos areðto orderá.

Advokatas paraðë skundà Nuo 2009-øjø birþelio 1-osios laisvës nemaèiusio vainotiðkio nedþiugino perspektyva uþ grotø praleisti dar dvejus metus ir du mënesius, todël jo advokatas iðbandë sëkmæ. Këdainiø rajono apylinkës teismas gavo nuteistojo praðymà patikslinti bausmës atlikimo pra-

dþià, o á Kauno apygardos teismà vëliau nukeliavo advokato apeliacinis skundas, kuriame nesutinkama su liepos 12-àjà Këdainiuose priimta nutartimi ir praðoma jà panaikinti. Advokatas teigë, kad jo kliento bausmës atlikimo laikas turi bûti skaièiuojamas ne nuo realios perdavimo Lietuvai datos, ðiø metø kovo 27-osios, o nuo 2010-øjø rugpjûèio 10-osios, kai buvo nuspræsta perduoti, nors perdavimas ir atidëtas.

Apygardos teismas atmetë Jeigu Kauno apygardos teismui ðis advokato argumentas bûtø pasirodæs pagrástas, Valdas R. bûtø laimëjæs nemaþà atkarpà laisvës, taèiau apeliacinis skundas atmestas. Beje, Këdainiø rajono apylinkës teismo sprendimai civilinëse ir baudþiamosiose bylose Kauno apygardos teismui skundþiami jau nuo ðiø metø geguþës 1-osios, kai Lietuvoje buvo pakeistos apygardø teismø veiklos teritorijos. Taèiau susikaupusius apeliacinius skundus dël Këdainiø rajono apylinkës teismo sprendimø dar visà geguþæ, birþelá ir dalá liepos nagrinëjo Panevëþio apygardos teisëjai. Pirmosios Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka iðnagrinëtos bylos á Këdainiø rajono apylinkës teismà ëmë gráþti tik liepos pradþioje.

Rado laukuose mirusá vyriðká Ðeðtadienio vakare Surviliðkio seniûnijos Kutiðkiø kaime rastas negyvas vyriðkis. 1951 metais gimæs gretimo Sirutiðkio kaimo gyventojas È. M. aptiktas negyvas Kutiðkiø

laukuose. Þinoma, kad vyriðkis turëjo sveikatos problemø.

Norëjo padëti ir buvo apvogtas Dotnuvos miestelyje buvo apvogtas vyriðkis, nuoðirdþiai norëjæs padëti kitam. Auðros kaime gyvenanèio vyriðkio nuoðirdumu pasinaudojo ið matymo paþástamas þmogus. Dotnuvos parkelyje pastarasis papraðë leisti pasinaudoti mobiliojo

ryðio telefonu, o kai jo praðymas buvo patenkintas, su svetimu telefonu spruko kuo toliau. Pavogtojo telefono vertë – 800 litø.

Apðaudë ðventës sveèius Po savaitgalá Ðëtos seniûnijos Pagiriø miestelyje vykusios ðventës á Këdainiø policijà kreipësi jaunuolis, gyvenantis Ukmergës rajone rajone.. 1991 metais gimæs gretimo rajono gyventojas policijai praneðë praëjusio ðeðtadienio vakare su draugais automobiliu atvaþiavæs á Pagiriuose surengtà ðventæ, po kurios apie treèià valandà nakties autobusø stotelës aikðtelëje kilo konfliktas su vietiniais jaunuoliais. Po konflikto ukmergiðkiai pasuko namo, bet vaþiuodami pastebëjo, kad juos persekioja automo-

bilis „Audi A6“. Netrukus ið „Audi“ pasipylë ðratai. Policijai pasiskundæs jaunuolis tvirtina, kad á jo vairuojamà automobilá ið ðratinio ginklo buvo iððauta apie penkis kartus, o ðratai ne tik iðdauþë galiná automobilio stiklà, bet ir sutrenkë vairuotojui pakauðá. Ukmergiðkio nurodytà „Audi A6“ policija aptiko Pagiriø miestelio ðalikelëje. Automobilis priklauso 1985 metais gimusiam Ðëtos seniûnijos Vaiðkoniø kaimo gyventojui E. V. Pareigûnai aiðkinasi, kas minëtàjà naktá vaþiavo ðiuo automobiliu. „Rinkos aikðtës“ inf.


4

2012 m. rugpjûèio 21 d.

Kiek radiatoriø reikia?

Karðtoji linija „Gyventojai remontuodami butus keièia radiatorius, bet daþniausiai neþino, kiek jø turëtø bûti. Parduotuviø konsultantai pataria pirkti skaièiuojant pagal kambario kvadratûrà, nors projekte gali bûti numatyta visai kitaip. Namo energetinës sistemos projekte konkreèiai nurodyta, kokio galingumo radiatoriai turi bûti kiekviename kambaryje atsiþvelgiant á tai, ar jis turi lauko sienà, kuriame aukðte yra ir pan. Kai árengiami ne tokio galingumo ðildymo prietaisai, kokie paskaièiuoti pagal projektà, iðbalan-

suojama sistema, butai nevienodai ðyla, kai kurie gyventojai lieka nuskriausti. Praðome paaiðkinti, kuo turëtø vadovautis radiatorius butuose keièiantys këdainieèiai, kas jiems gali padëti skaièiuojant, kokios galios ðildymo prietaisai turi bûti árengti?“ – klausia Liepø alëjos 9 namo bendrijos pirmininkas Vaclovas Berankis. Akcinës bendrovës „Panevëþio energija“ Këdainiø rajono ðilumos tinklø virðininkas Algimantas Miþutavièius: – Rekonstruojant ðildymo sis-

temà daugiabuèio namo bute galima vadovautis tik projektu, kuriame konkreèiai nurodyta, kokio galingumo prietaisai turi bûti árengti. Daugelis daugiabuèiø namø turi tokius projektus. Remontus atliekantys gyventojai turëtø kreiptis á bendrijos vadovus ar administruojanèià bendrovæ „Këdainiø butai“. Patirtis patvirtina, kad prekybininkø konsultacijos nieko vertos, nes tokie konsultantai neþino konkreèios buto situacijos ir sistemos poreikiø.

Kur dëti nepanaudotus bilietus? „Kol turëjau medikø pripaþintà neágalumà, buvau ásigijusi nemaþai lengvatiniø autobuso bilietø, nes miesto autobusais vaþinëjau 50 procentø pigiau. Vëliau sveikata pasitaisë, neágalumo nebeturiu, o lengvatiniø bilietëliø liko. Ar galëèiau vaþiuodama miesto autobusu paþymëti du bilietus? Sumokëèiau reikiamà su-

mà ir panaudoèiau anksèiau ásigytus bilietus“, – nori iðsiaiðkinti Auðra K. Uþdarosios akcinës bendrovës „Këdbusas“ laikinai einantis direktoriaus pareigas Saulius Radavièius: – Miesto autobusais vaþiuojantys keleiviai turi paþymëti vienà bilietà. Siûlomas variantas vie-

toje vieno pilnos kainos bilieto þymëti du lengvatinius yra negaliojantis. Jei keleivis turi bilietø pirkimo kvità, gali gràþinti juos á kasà. Keleiviams, turintiems lengvatø, siûlome gerai paskaièiuoti, kiek bilietø jiems verta pirkti, kad nepatektø á tokià situacijà.

AB „KREKENAVOS AGROFIRMA“ siûlo darbà Këdainiuose

elektrikams-automatikams Darbo apraðymas: Gamyklos árenginiø, prietaisø aptarnavimas, remontas, gedimø ðalinimas. Reikalavimai: - aukðtasis iðsilavinimas (automatikos, elektros tiekimo, elektronikos srityje); - gerai iðmanyti elektros schemas, elektronikà ir programiniø ávedimø nustatymus, mechaniniø árenginiø veikimà ir jø remontà; - gebëjimas komunikuoti anglø kalba (aiðkinantis gedimø prieþastis); - gebëjimas efektyviai spræsti ávairius elektrotechninius-inþinerinius klausimus; - þinoti ir vadovautis darbø sauga; - sugebëti dirbti savarankiðkai ir atsakingai nepaþeidþiant ámonëje esamos darbø organizavimo ir informacijos konfidencialumo tvarkos; - atsakingumas, iniciatyvumas, komunikabilumas; - geri darbo kompiuteriu ágûdþiai (MS Excel, MS Word). Mes siûlome: • ádomø ir atsakingà darbà; • profesinio tobulëjimo galimybes; • draugiðkà kolektyvà. Gyvenimo apraðymà siøsti el. p. neringa.d@krekenavos.lt Informuosime tik atrinktus kandidatus. Telefonas pasiteirauti (8 347) 77 236.

ÞÛKB „Krekenavos mësa“ aktyviai pleèia savo veiklà ir siûlo darbà

kiauliø ir galvijø skerdimo skyriuje. Mes siûlome: · laiku mokamà gerà atlyginimà bei nuo darbo rezultatø priklausanèià skatinamàjà iðmokà; · apmokymà darbo vietoje. Reikalavimai: · mokëti saugiai dirbti su mechaniniais árenginiais; · mokëti dirbti atsakingai, savarankiðkai ir greitai, organizuoti savo darbà. Telefonas pasiteirauti (8 347) 77 236.

Vilnø keitimas á siûlus (siûlai sukti) Keisime plautas aviø vilnas á siûlus. Vilnø kedenti nebûtina. 1 kg vilnos pakeitimo kaina – 22 Lt. Gamintojø kainomis parduodame vilnonius siûlus (1 kg kaina – 60 Lt), vilnones vaikiðkas, viengules bei dvigules antklodes (kaina – 90, 150 ir 170 Lt), ávairiø dydþiø paklotus (kaina – nuo 130 iki 180 Lt), vilnones pagalves (kaina – 50–60 Lt), patalynës komplektus (kaina – nuo 80 iki 90 Lt).

Rugpjûèio 24 d. (penktadiená) 13 val. – Nociûnuose, 13.15 val. – Labûnavoje, 13.45 val. – Josvainiuose, 14.20–14.40 val. – Këdainiuose (ûkininkø

turguje Gedimino g.), 15 val. – Dotnuvoje, 15.10 val. – Akademijoje, 15.25 val. – Krakëse,

16 val. – Mantviliðkyje, 16.15 val. – Gudþiûnuose, 16.30 val. – Vikaièiuose, 16.45 val. – Devynduoniuose.

Pakruojo rajono Lygumø vilnø verpykla, tel. 8 698 71 270. www.verpykla.lt

UAB „SCANDAGRA“, sëkmingai ir aktyviai dirbanti augalø apsaugos priemoniø, sëklø, tràðø, grûdø sektoriuje, kvieèia Jus á profesionalià ir jaunà komandà. Ðiuo metu ieðkome

administratorës-apskaitininkës Siûlomo darbo pobûdis: · Pirminë buhalterinë apskaita. · Duomenø rinkimas, sisteminimas ir ataskaitø pateikimas. · Dokumentø ruoðimas, tvarkymas ir koordinavimas. · Administraciniø vadovo sprendimø áforminimas ir vykdymo kontrolës uþtikrinimas. Reikalavimai: · Ne þemesnis negu aukðtesnysis iðsilavinimas (pageidautina apskaitos, finansø, ekonomikos srityje). · Anglø ir rusø kalbos þinios. · Puikûs darbo kompiuteriu ágûdþiai. · Dokumentø valdymo taisykliø iðmanymas. · Atsakingumas, kruopðtumas, lankstumas bei gebëjimas greitai orientuotis situacijoje. Siûlome: · Atsakingà darbà jauname kolektyve. · Karjeros ir tobulinimosi galimybes. Gyvenimo apraðymà siøsti el. paðtu info@scandagra.lt su nuoroda „Administratorë-apskaitininkë“ arba faksu (8 347) 41 552. Informuosime tik atrinktus kandidatus.

Këdainiø suaugusiøjø mokymo centras kvieèia asmenis, turinèius 16 ir daugiau metø, nuo rugsëjo 1 d. mokytis 1–8 klasëse ir 1–4 (9–12) gimnazijos klasëse Siûlomi mokymosi bûdai: · kasdienis (mokiniai mokosi reguliariai, 5 dienas per savaitæ); · neakivaizdinis (mokiniai renkasi á Centro organizuojamas sesijas); · nuotolinis (mokiniai mokosi bûdami skirtingose vietose, naudodami informacines komunikacijos priemones ir technologijas). Siekiantiems pradinio, pagrindinio ir vidurinio iðsilavinimo ir atvykstantiems ið atokesniø rajono gyvenvieèiø visuomeniniu transportu, kelionë apmokama. Kvieèiame pakartotinai mokytis pageidaujamø dalykø. Visus, turinèius viduriná iðsilavinimà, kvieèiame pagilinti ir atnaujinti turimas þinias, ágyti naujø ir siûlome mokytis dalykø programø: · uþsienio kalbø (anglø, vokieèiø, rusø); · informaciniø technologijø; · menø (tapybos, keramikos, dekupaþo, grojimo gitara, dainavimo ir kt.); · kûno kultûros (sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo, aerobikos); · ir kt. Mokestis uþ vienerius mokymosi metus yra 270 Lt uþ kiekvienà dalykà. Siûlome ágyti profesines kvalifikacijas: · administracijos darbuotojo, valstybinis kodas 362034501; · auklës-namø ûkio ekonomës, valstybinis kodas 362081402; · vieðbuèio kambarinës, valstybinis kodas 262081105; · auklës-socialinio darbuotojo padëjëjo, valstybinis kodas 362076102; · dailiøjø medþio dirbiniø droþëjo, valstybinis kodas 262021503; · tekstilës rankdarbiø gamintojo, valstybinis kodas 161021511. Uþ ágyjamas profesines kvalifikacijas mokama savo lëðomis. Kvieèiame laikyti: · valstybinës kalbos mokëjimo egzaminus asmenis, kuriems taikomi valstybinës kalbos mokëjimo kategorijos reikalavimai; · Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindø egzaminus asmenis, siekianèius ágyti Lietuvos Respublikos pilietybæ. Informacija teikiama telefonu (8 347) 31 157. Dokumentai priimami adresu: S. Dariaus ir S. Girëno g. 52, 101 kab. www.smc.kedainiai.lm.lt

Mes negalime uþpildyti Jûsø netekties, bet norime pasidalinti Jûsø skausmu...

Vidos Aksenavièienës ámonë teikia visas laidojimo paslaugas visà parà. Prekiauja karstais, ákapëmis, gëlëmis, vainikais.

Vaþiuoja ðarvoti á kaimo vietoves, turi reikalingà nuomos atributikà. Tel.: 8 687 85 748, 8 610 49 083. Radvilø g. 12, prie Ðv. Juozapo baþnyèios.


2012 m. rugpjûèio 21 d.

Krakëse – pomidoras gigantas Dainius ÐEPETYS

Krakiðkiai Giedrius ir Lina Gauèai savo ðiltnamyje uþaugino didþiulá pomidorà, kuris tik per maþà þingsnelá atsiliko nuo beveik prieð 20 metø uþfiksuoto Lietuvos rekordo. Pomidoro svoris – 1,401 kg Ðiemet Krakëse uþauginto pomidoro giganto svoris buvo nustatytas itin tiksliomis svarstyklëmis, kurios parodë, jog darþovë sveria 1,401 kg. Pomidoro apimtis storiausioje vietoje siekë 52 cm. Lietuvos rekordus registruojanèios agentûros „Factum“ prie Lietuvos kultûros fondo duome-

G. Gauèas tvirtina, kad be rekordininko ðiltnamyje buvo dar keli didþiuliai pomidorai, kuriø svoris virðijo kilogramà. /Nuotr. autoriaus/

nimis, didþiausià ðalyje pomidorà 1993 metais iðaugino vilkaviðkieèiai Vanda ir Rimas Unguraièiai. Jø galiûnas svërë 1,570 kg. Tarp oficialiø ir neoficialiø pasaulio rekordø yra skelbiama, kad didþiausias pasaulio pomidoras uþaugintas Kinijoje ir jis svërë 15,6 kg.

Kitais metais sieks rekordo

Pomidoras buvo pasvertas itin tiksliomis elektroninëmis svarstyklëmis.

Didþiojo pomidoro daigas buvo iðaugintas ið pernykðèio derliaus sëklø, kurias tradiciðkai ponia Lina buvo pasëjusi vazonëliuose ant palangës.

G. ir L. Gauèai yra sveikos mitybos ðalininkai, todël darþoves savajame ðiltnamyje augina ekologiðkai. Jie visiðkai nenaudoja jokiø mineraliniø tràðø, minimaliai darþoves træðia paèiø pasigamintu þolës raugu. Namø ðeimininkë ávardino vienintelá auginimo ypatumà – po pomidorais þemë buvo nuolat purenama. Graþiai tvarkomos sodybos ðeimininkai nusprendë didþiojo pomidoro nevalgyti, o palikti já sutreðti, kad ateinanèiais metais ið jo subrandintø sëklø pabandytø pagerinti Lietuvos rekordà.

5

Þemës nuomos sutartys saugo nuomininkus, bet pamirðta savininkus Þemës ûkio paskirties sklypus nuomojantys savininkai skundþiasi, jog þemës nuomos sutartys saugo nuomininko interesus ir pamirðta þemës savininko teises. Taèiau sudëtingas biurokratinis aparatas atgraso savininkus nuo teisinës kovos prieð ástatymø suteikta galia piktnaudþiaujanèius nuomininkus. „Kartais nelabai sàþiningi ûkininkai sudarydami þemës paskirties sklypø nuomos sutartis naudojasi maþiau apie tokio tipo teisinius aspektus iðmanaèiais þmonëmis. Daþnai sutartys sudaromos taip, kad jas nutraukti galima tik „abipusiu ðaliø sutarimu“, tad jei nuomininkas patenkintas situacija, o nuomotojas lieka nuskriaustas – tai tik jo problema, – teigia „Agro MT“ direktorius Marius Þutautas. – Taip pat jei sutartis sudaroma 10–25 metams ir kinta þemës sklypo nuomos rinkos kaina, nuomotojas praranda pinigø.“ Prieð keletà metø 80 hektarø þemës ûkio paskirties sklypà Radviliðkio rajone paveldëjæs Albinas pats net negalvojo ûkininkauti – sklypà penkeriems metams ið karto iðnuomojo þemës ûkio bendrovei. Taèiau nuomos mokesèius bendrovë mokëjo tik pirmus metus. Ponas Albinas su bendrovës vadovu susisiekti bandë beveik metus, taèiau nepavyko – vadovas arba sirgo, arba dirbo, arba atostogavo, arba telefonas bûdavo iðjungtas. Aðtuntà deðimtá skaièiuojantis þemës sklypo savininkas teigë, jog dël garbaus amþiaus paèiam nuvykti á Radviliðká jau sudëtinga. „Sutartá nutraukti galima tik abipusiu susitarimu, taigi nepasitenkinimas nuomininku, kai ðis net nesumoka pinigø uþ nuomà, gali bûti sprendþiamas tik teismo keliu“, – teigia paðnekovas. Dailininku dirbæs Albinas prasitaria, kad senyvo amþiaus þmogui kreiptis á teismus yra per daug sudëtinga – nëra nei sveikatos, nei noro, nei teisiniø þiniø. „Be to, jaunesnë karta gal yra kiek ambicingesnë, o seni þmonës pratæ konfliktus spræsti taikiai“, – tikina þemës sklypo savininkas. Kliento interesus atstovavusios þemës ûkio paskirties nekilnojamojo turto valdymo ámonës „Agro MT“ direktoriaus Mariaus Þutauto teigimu, su nuomininku taip pat bandyta tartis graþiuoju, buvo siunèiami praneðimai per notarà. „Dël sklypo nuomos sutarties nutraukimo problemø buvo maþiau, greitai padëjome surasti ir naujà nuomininkà. Taèiau su skolos gràþinimu buvo sudëtinga – dël 2010 metø skolos vyko teismo procesas, kuriame nuomos mokesèiai buvo priteisti, planuotas teismas ir dël 2011 metø nuomos skolos atlyginimo, taèiau pavyko susitarti graþiuoju“, – teigia M. Þutautas. „Patikëti visas atstovavimo teises svetimam þmogui nëra paprasta, taèiau visos ðios istorijos pabaigoje dþiaugiamës surizikavæ – pinigus atgavome gana greitai, o ir biurokratinio aparato naðtos ant savø peèiø nereikëjo vilkti“, – teigë ponas Albinas. M. Þutauto teigimu, ði ir kitos panaðios bylos sudëtingos net ámonës teisininkams, todël patirties su þemës ûkio paskirties sklypø nuoma neturintys þmonës turëtø konsultuotis su ðios srities specialistais. „Daþniausiai pagalbos kreipiasi uþimti arba nelabai gerai ásigilinæ á sudëtingas biurokratines vingrybes nuo nuomininkø nukentëjæ þemës savininkai. Tokiu atveju jiems pinigø atgavimo procedûra smarkiai palengvëja, nes reikia kreiptis tik á vienà teisininkus, skolø iðieðkotojus, regioninius vadybinkus ir analitikus turinèià institucijà, kuri jiems atstovauja“, – teigia „Agro MT“ direktorius Marius Þutautas.

Gyvenvietëse tapo sausiau Dainius ÐEPETYS

Rajono savivaldybës Þemës ûkio ir melioracijos skyriaus vedëjo Algimanto Þviko pastangomis ði lietinga vasara nebuvo itin sunki nemaþam bûriui þmoniø, kurie nuolat kentëdavo nuo per didelio krituliø ar pavasarinio polaidþio vandens kiekio. Problema yra ásisenëjusi Pavasariais, kai prasidëdavo polaidis, ar vasarà bei rudená, kai smarkiau palydavo, á savivaldybës Þemës ûkio ir melioracijos skyriø vos ne kasdien kreipdavosi gyventojai, skøsdamiesi, kad vanduo apsëmë jø darþus bei rûsius. Ðio skyriaus vedëjas A. Þvikas teigia, kad skundø kasmet vis daugëjo, todël ðià problemà reikëjo spræsti ið esmës. „Praëjusiais metais rajono seniûnø papraðiau pateikti adresus tø gyventojø, kurie nuolat kenèia nuo polaidþio ar lietaus vandens. Vëliau susumavus pateiktus duomenis paaiðkëjo, kad ði problema gana opi nemaþai daliai mûsø rajono gyventojø. Tuomet kreipiausi á rajono tarybos Ekonomikos ir biudþeto komitetà, kad ðis, svarstydamas

ðiø metø biudþetà, numatytø vienokià ar kitokià pinigø sumà paremti nuo vandens kenèianèius þmones bei spræsti ðià ásisenëjusià problemà“, – pernykðèius ávykius prisiminë skyriaus vedëjas. A. Þviko idëjai pritarë ne tik minëtasis Ekonomikos ir biudþeto komitetas – já vieningai palaikë ir Kaimo reikalø ir aplinkosaugos komiteto nariai. Visa tai davë puikø rezultatà: ðiemet savivaldybë gyvenvieèiø drenaþo sistemø remontui skyrë 60 tûkst. litø.

Balos iðdþiûvo Uþ rajono savivaldybës biudþeto pinigus pirmiausia buvo remontuojamos didþiausius nepatogumus gyventojams kelianèios sausinimo sistemos. Taip drenaþo remontininkø brigada atsidûrë Kunioniuose. Ðios gyvenvietës þmoniø darþuose pavasariais ar po didesniø liûèiø nuolat telkðodavo didþiulës balos, kuriose buvo galima nebent ryþius auginti. Paðalinus gedimus Kunioniø gyventojø darþai iðsausëjo ir jau ðiemet juose auginamos tradicinës mûsø kraðto kultûros. Kelios deðimtys vietos gyventojø dþiaugiasi, kad ilgus metus nuolat patvinæ jø darþai dabar ir po smarkiø liûèiø bûna sausi. 2012 m. sausinimo sistemø

gedimai buvo ðalinami Aristavoje, Pernaravos seniûnijos Paaluonio gyvenvietëje, Pelëdnagiø seniûnijoje Serbinuose. Ypaè daug lëðø buvo investuota Dotnuvos seniûnijos Jaunakaimio ir Auðros kaimuose, kuriuose buvo remontuojamos drenaþo sistemos.

Tel.: 8 656 01 938, 8 618 07 671, (8 347) 41 526, el. paðtas langai@helanas.lt

Planai – ambicingi „Ðiais metais tik dalá „skyliø uþlopëme“, taèiau jø dar daug ir liko“, – kalbëjo A. Þvikas, teigdamas, kad vien pradiniam rajono gyvenvieèiø drenaþo sistemø remontui reikëtø bent pusës milijono litø. Rajono seniûnijø gyventojai vël gali kreiptis á savo seniûnus, kad ðie informuotø savivaldybës Þemës ûkio ir melioracijos skyriaus specialistus apie jø sodybose neveikianèias arba blogai veikianèias sausinimo sistemas. „Kai gausiu informacijà ið seniûnø ir jà apibendrinsiu, planuoju vël kreiptis á Ekonomikos ir biudþeto komitetà, kad ðis, svarstydamas kitø metø biudþetà, numatytø lëðø gyvenvieèiø sausinimo sistemø remonto poreikiams“, – sakë skyriaus vedëjas. Jis uþsiminë, kad ateinanèiais metais minëtoms reikmëms planuojama ið savivaldybës biudþeto gauti bent 100 tûkst. litø.

Tel.: 8 656 01 938, 8 618 07 671, (8 347) 41 526, el. paðtas keliai@helanas.lt Þibuokliø g. 6, Këdainiai

UAB „L angø era“ „Langø siûlo aukðtos kokybës plastikinius langus ið A klasës profilio (lango 1 kv. m kaina – nuo 259 Lt), taip pat balkonø ástiklinimà, ðarvuotàsias duris bei roletus ir tinklelius nuo vabzdþiø. Tel. 8 609 77 355, el. paðtas info@languera.lt

Mus rasite adresu: Josvainiø g. 41, Këdainiai, tel.: (8 347) 56 176, 8 678 40 699.


6

2012 m. rugpjûèio 21 d.

Valinavos kompleksas atgimë naujam gyvenimui Dainius ÐEPETYS

Lygiai prieð metus Dotnuvos eksperimentinio ûkio direktoriaus Andriaus TTurskio urskio iðtarti þodþiai þodþiai,, jog jau artimiausiu laiku nenaudojamuose V alinavos tvartuose Valinavos bus laikomos ddvi vi skirtingos mësai auginamø buliø bandos, o fermos pagalbinëse patalpose veiks jautienos pjaustymo bei fasavimo mini cechas, neatrodë labai átikinami átikinami.. Ðiandien, matant nepriekaiðtingai sutvarkytà Valinavos kompleksà, jo tvartuose maistingà paðarà ramiai rupðnojanèius buliukus bei telyèias, tampa aiðku, kad tuometiniai direktoriaus þodþiai buvo labai pasverti ir kad mësos cechas èia taip pat greitai bus.

Juodmargiai – savi Á vienà Valinavos komplekso tvartà ið Dotnuvos eksperimentiniam ûkiui priklausanèiø Liepø melþiamø karviø fermø jau perkelta 70 juodmargiø buliukø ir iki visiðko jo pripildymo tetrûksta 30 verðeliø. „Tvartà visiðkai uþpildyti planuojame per artimiausius du–tris mënesius, o tuomet prasidës savotiðka buliø rotacija. Metø amþiaus sulaukusius gyvulius veðime á skerdyklà, o jø vietas uþpildysime Liepø fermoje gimusiais buliukais“, – gana paprastà, bet planuojamà pelningà gyvuliø judëjimo schemà komentavo A. Turskis. Anksèiau ûkio fermose gimæ juodmargiai buliukai buvo parduodami Olandijos ar Izraelio gyvuliø prekeiviams, dabar, Valinavoje intensyviai ðeriami, per metus jie turëtø pasiekti 350–400 kg svorá ir kainuoti daug brangiau. „Buliukus ðeriame kukurûzø silosu, todël jø mësa turi bûti pakankamai ðviesi, be to, ðiuos galvijus realizuosime vieneriø metø amþiaus, o tai taip pat teigiamai atsiliepia mësos kokybei. Þodþiu, planuojame nebrangiai pagaminti itin aukðtos kokybës mësos, kurià pavadinèiau tarpiniu produktu

A. Turskis labai ádëmiai seka juodmargiø buliukø paðarø racionà.

tarp verðienos ir jautienos“, – sakë ûkio direktorius.

Þindeniai – ið Vokietijos Kitame Valinavos komplekso tvarte vaizdas dar graþesnis – èia laisvai vaikðtinëja 36 telyèios þindenës, o atskirame aptvare pririðtas aubrako veislës buliukas. Ðie gyvuliai birþelio pradþioje buvo ásigyti Dotnuvos eksperimentiniam ûkiui dalyvaujant tarptautiniame projekte „Baltijos lankø jautiena“. Pagal ðá projektà maþdaug 10 Lietuvos mësiniø galvijø ûkiø turëtø tapti pilotinëmis fermomis. Jose bus galima mokytis, gauti atsakymus á rûpimus klausimus, ásigyti veisliniø galvijø ir daugiau suþinoti apie jø auginimo rentabilumà. Pirmuoju projekto pilotiniu ûkiu tapo Dotnuvos eksperimentinis ûkis, kuriam Ðveicarijos bendrovë „Vianco“ suteikë kredità, uþ kurá ásigyti ðiandien Valinavos tvartuose esantys gyvuliai. A. Turskis teigë, kad sutarties su „Vianco“ sàlygos yra labai palankios. Sutarta, kad pusæ kredito sumos ûkis ðveicarams gràþins iki ðv. Kalëdø pinigais su nedidelëmis metinëmis palûkanomis, o kità pusæ – galvijais. Labai svarbu yra tai, kad uþ ðveicarø pinigus Vokietijoje ásigy-

Ið Vokietijos atveþti aubrakai lietuviðkà paðarà vertina labai gerai.

Valinavos gyvulininkystës kompleksas atgimë naujam gyvenimui.

ti gyvuliai – itin aukðto produktyvumo verðingos telyèios þindenës. „Visame pasaulyje aukðtos kokybës galvijiena gaminama kryþminant keliø veisliø gyvulius, t. y. siekiant kuo didesnio heterozës efekto. Todël ið Vokietijos, kurioje ûkininkai turi didelës selekcinio darbo patirties, ásigijome aubrakiø ir ðorthornø miðrûniø. Jø atvesti ir iðauginti buliai keliaus á Ðveicarijà ir taip atsiskaitysime uþ suteiktà kredità, o telyèaitës liks bandai plësti“, – ateities planais dalijosi eksperimentinio ûkio direktorius.

Su prekës þenklu – aukðèiausia kaina Ðveicarai ásipareigojo ne tik supirkti lietuviðkà jautienà aukðtesnëmis kainomis nei vietinës mësos perdirbimo ámonës, bet ir kredituoti mûsø kraðto þemdirbius, pageidaujanèius uþsiimti mësine galvijininkyste. „Vianco“ – ne kooperatyvas, bet juridiniu statusu uþdarajai akcinei bendrovei artima ámonë, kurios akcininkai yra patys ûkininkai. Taèiau pagrindinis projekto „Baltijos lankø jautiena“ uþsakovas ir finansuotojas yra Ðveicarijos prekybos tinklas „Coop“. Ðio tinklo parduotuvëse netrukus turëtø pasirodyti ir lietuviðka jautiena su savo prekiniu þenklu „Baltic Grassland Beef“. „Vianco“ savo produkcijà taip pat tiekia ðiam prekybos tinklui, kuris pernai buvo pripaþintas stabiliausiu pasaulyje. Jo apyvarta per metus siekia apie 78,5 mlrd. Lt. „Coop“ prekybos tinklas yra antra pagal dydá maisto ir ne maisto prekybos organizacija Ðveicarijoje. Ðis tarptautinis projektas atveria galimybæ Dotnuvos eksperimentinio ûkio mësiniø galvijø augintojams plëstis ir patekti á Vakarø rinkas su savo prekiniu þenklu „Baltic Grassland Beef“. Á Vakarø Europà pradëjus tiekti mësà, turinèià prekës þenklà, bus galima pretenduoti á „aukðèiausias parduotuviø lentynas“ ir gauti aukðèiausià kainà. Pasak A. Turskio, „Be „Vianco” ir kitø projek-

Pasivaikðèiojimø aikðtelë – tik ið Vokietijos atveþtiems galvijams.

to dalyviø prasibrauti á Vakarø rinkà su savo prekiniu þenklu bûtø labai sudëtinga ir gal net neámanoma. Ðiuo metu Ðveicarijos rinka – viena turtingiausiø Europoje. Beje, dideliais muitais ji grieþtai saugoma nuo importo, kad nenukentëtø vietos gamintojai. Taèiau kokybiðkos jautienos ðveicarai stokoja. Aukðèiausios kokybës skerdenø daliø – iðpjovos, nuga-

Aubrakø bulius – kol kas be darbo.

rinës, kumpio be kaulo – Ðveicarijoje trûksta pusës to kiekio, kuris pagaminamas. Tai nereiðkia, kad kitø skerdenø daliø ið Dotnuvos nepirks. Kadangi prekybos tinklas „Coop“ priklauso Europos savarankiðkø prekybos ámoniø „Coopernic“ aljansui, Ðveicarijoje maþiau paklausios skerdenø dalys bus parduodamos kitose Europos ðalyse.

/Nuotr. autoriaus/


2012 m. rugpjûèio 21 d.

11

Liepos mënesio komunaliniai mokesèiai Savivaldybës gyvenamøjø patalpø nuomos mokestis skaièiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2011 m. rugpjûèio 17 d. nutarimu Nr. 906 patvirtintu Valstybës ir savivaldybiø gyvenamøjø patalpø nuomos mokesèio apskaièiavimo tvarkos apraðu. Gyvenamøjø patalpø nuomos administravimo iðlaidos mieste – 0,10 Lt, kitose gyvenamosiose vietovëse – 0,05 Lt uþ 1 kv. m naudingojo ploto per mënesá. Bendrojo naudojimo objektø nuolatinës techninës prieþiûros (eksploatavimo) iðlaidos – pagal namo administratoriaus pateiktas sàskaitas. Bendrosios nuosavybës administravimo iðlaidos – 0,23 Lt/kv. m b. n. pl. Ðalto vandens tiekimas ir kanalizavimas: 1. Gyventojams, kuriems vanduo apskaitomas daugiabuèio namo bute, – 6,12 Lt/m3 (su PVM), ið jø: vandens tiekimas – 2,54 Lt/m3 (su PVM), nuotekø tvarkymas – 3,58 Lt/m3 (su PVM). Pardavimo kaina (pastovus kiekvieno mënesio mokestis) – 3,62 Lt (su PVM) butui per mënesá. 2. Gyventojams, kuriems vanduo apskaitomas daugiabuèio namo ávade, – 6,09 Lt/m3 (su PVM), ið jø: vandens tiekimas – 2,52 Lt/m3 (su PVM), nuotekø tvarkymas – 3,57 Lt/m3 (su PVM). Pardavimo kaina (pastovus kiekvieno mënesio mokestis) – 0,61 Lt (su PVM) butui per mënesá. 3. Individualiø namø gyventojams – 6,09 Lt/m3 (su PVM), ið jø: vandens tiekimas – 2,52 Lt/m3 (su PVM), nuotekø tvarkymas – 3,57 Lt/m3 (su PVM). Pardavimo kaina (pastovus kiekvieno mënesio mokestis) – 3,67 Lt (su PVM) namui per mënesá.

Nuotekø surinkimas (be valymo) – 1,83 Lt/m3 (su PVM). Kai yra visi patogumai, bet nëra vandens skaitikliø, ðalto vandens sunaudojimas nustatomas ið vandens vienam gyventojui sunaudojimo normos (7 kub. m per mënesá) atskaièiavus karðto vandens sunaudojimà (92 litrai gyventojui per parà, kai bute yra vonia, ir 75 litrai, kai vonios nëra). Kai nëra vandens skaitiklio ir centralizuoto karðto vandens tiekimo, vienas gyventojas uþ ðaltà vandená moka priklausomai nuo bute esanèiø patogumø. Gamtinës dujos gyventojams, suvartojantiems iki 500 m3 per kalendorinius metus, – 2,79 Lt (su PVM) uþ 1 kub. m ir pastovioji kainos dalis – 1,95 Lt (su PVM) per mën. Suvartojantiems nuo 500 m3 iki 20 000 m3 per kalendorinius metus – 2,17 Lt (su PVM) uþ 1 kub. m ir pastovioji kainos dalis – 13,81 Lt (su PVM) per mën. Suvartojantiems daugiau kaip 20 000 m3 per kalendorinius metus – 2,16 Lt (su PVM) uþ 1 kub. m ir pastovioji kainos dalis – 13,81 Lt (su PVM) per mën. Uþ ðilumos energijà ir karðtà vandená, gaunamà ið Panevëþio ðilumos tinklams priklausanèiø katiliniø, atsiskaitoma pagal gautas sàskaitas: – ðilumos energijos vienos kwh kaina – 27,01 ct (su PVM); – karðto vandens kaina, kai karðtas vanduo tiekiamas ið individualiø ðilumokaièiø, – 19,99 Lt/m3 (su PVM); – atsiskaitomøjø karðto vandens apskaitos prietaisø prie-þiûros mokestis – 3,33 Lt (su PVM) butui per mënesá. Elektros energija: Atsiskaitantiems vienos laiko zonos tarifu: 1.1. gyventojams – 0,46 Lt (su PVM) uþ 1 kWh;

1.2. gyventojams, naudojantiems elektros virykles, – 0,442 Lt (su PVM) uþ 1 kWh; 1.3. gyventojams, sunaudojantiems per metus 12000 kWh ir daugiau, – 0,423 Lt (su PVM) uþ 1 kWh. Atsiskaitantiems dviejø laiko zonø tarifais: 2.1. dieninis – 0,497 Lt (su PVM) uþ 1 kWh; 2.2. naktinis, ðeðtadienio ir sekmadienio – 0,372 Lt (su PVM) uþ 1 kWh; 2.3. dieninis tarifas gyventojams, naudojantiems elektrines virykles, – 0,476 Lt (su PVM) uþ 1 kWh; 2.4. naktinis, ðeðtadienio ir sekmadienio tarifas gyventojams, naudojantiems elektros virykles, – 0,36 Lt (su PVM) uþ 1 kWh; 2.5. dieninis tarifas gyventojams, sunaudojantiems per metus 12 000 kWh ir daugiau, – 0,456 Lt (su PVM) uþ 1 kWh; 2.6. naktinis, ðeðtadienio ir sekmadienio tarifas gyventojams, sunaudojantiems per metus 12 000 kWh ir daugiau, – 0,349 Lt (su PVM) uþ 1 kWh. Lifto mokestis 1 gyventojui nustatomas lifto eksploatavimo iðlaidas dalinant ið gyventojø, besinaudojanèiø liftu, skaièiaus. Radijo taðkas – 4,95 Lt (su PVM) vienam abonentui per mënesá. Iðkilus neaiðkumams teirautis: dël ðalto vandens – tel. 55 868; dël ðiluminës energijos tiekimo ir karðto vandens – tel. 52 430; dël gamtiniø dujø – bendruoju informacijos tel. 1894 arba internete www.dujos.lt, dël elektros energijos – bendruoju informacijos tel. 1802 arba internete www.rst.lt, dël kitø mokesèiø kreiptis á UAB „Këdainiø butai“ buhalterijà – tel. 61 635.

Moksleiviø ir studentø dëmesiui! Këdainiø jaunimo mokykla (Skongalio g. 23A) miesto ir rajono gimnazijø, bendrojo lavinimo mokyklø, Suagusiøjø mokymo centro mokinius bei Kauno kolegijos Këdainiø Jonuðo Radvilos fakulteto studentus

kvieèia á B kategorijos vairuotojø mokymo kursus, kuriø pradþia – rugpjûèio 29 d. (treèiadiená) 16 val. Daugiau informacijos tel.: (8 347) 54 559, 8 621 33 877. Þurnalo „Veidas“ duomenimis, Këdainiø jaunimo mokykla 2011 metais buvo pripaþinta geriausia vairuotojø mokymo mokykla Këdainiuose.

AB „KREKENAVOS AGROFIRMA“ siûlo darbà Këdainiuose pakavimo maðinø operatoriui Mes siûlome: · Laiku mokamà tiesiogiai nuo darbo rezultatø priklausantá atlyginimà; · Apmokymà darbo vietoje. Reikalavimai: · Gebëti dirbti kompiuteriu; · Paruoðti ir priþiûrëti darbo vietà; · Laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimø; · Gerai þinoti darbo árankius ir saugiai dirbti; · Gebëti dirbti komandoje; · Panaðaus darbo patirtis bûtø privalumas. Gyvenimo apraðymà siøsti el. p. neringa.d@krekenavos.lt arba atvykti á ámonæ pokalbiui. Informuosime tik atrinktus kandidatus. Telefonas pasiteirauti (8 347) 77 236.

AB „KREKENAVOS AGROFIRMA“ siûlo darbà Këdainiuose LABORANTUI Reikalavimai: · Darbo kompiuteriu ágûdþiai; · Darbo patirtis bûtø privalumas. Mes siûlome: · Laiku mokamà tiesiogiai nuo darbo rezultatø priklausantá atlyginimà; · Apmokymà darbo vietoje. Gyvenimo apraðymà galite uþpildyti adresu: Mantviloniø k., Këdainiø r. (apsaugos skyriuje) darbo dienomis nuo 8 iki 17 val., arba atsiøsti el. p. neringa.d@krekenavos.lt. Telefonas pasiteirauti ar uþsiregistruoti pokalbiui dël darbo (8 347) 77 263.

ÞÛKB „KREKENAVOS MËSA“ siûlo darbà

autobuso vairuotojui. Reikalavimai: · C, D kategorija; · Ne maþesnë kaip 2 metø patirtis; · Gebëjimas organizuoti savo ir kitø darbà; · Atsakingumas, pareigingumas, sàþiningumas. Mes siûlome: · Ádomø ir atsakingà darbà; · Laiku ir nuo darbo rezultatø mokamà atlyginimà. Gyvenimo apraðymà siøskite elektroniniu paðtu: neringa.d@krekenavos.lt Atrinktus kandidatus informuosime telefonu. Telefonas pasiteirauti (8 347) 77 236.


16

2012 m. rugpjûèio 21 d.

Pagirieèiai apglëbë savo alëjà Rankomis ir ðirdimis apjuosti Pagiriø miestelio centre esanèià liepø alëjà – tokià uþduotá uþsibrëþë miestelio þmonës, surengæ tradicinæ ðventæ. Jà nuspalvino puèiamøjø orkestras „Panevëþio garsas“, surengæs koncertà ir lydëjæs ðventës dalyvius ið vienos renginio vietos á kità.

Istorijai – pagarba ir atmintis

Rankomis apglëbæ alëjà pagirieèiai giedojo miestelio himnà.

Tradiciðkai sveikino þmones

zanams skirtà atminimo àþuolà, dabar padedame apie tai primenantá akmená.“ Prieð atidengiant akmená po ðv. Miðiø suskambo varpas. Deja, jis skambëjo ið varpinës bokðte pastatytø garsiakalbiø, nes varpo ðiame bokðte seniai nebëra. Varpo gausmo sukviesti þmonës iðklausë R. Mockienës skaito-

Pagirieèius per jø ðventæ sveikinusi Seimo pirmininko pavaduotoja Virginija Baltraitienë sakë èia besilankanti ir su pagirieèiais bendraujanti kiekvienais metais. „Gaila, kad maþëjantis þmoniø, ypaè jaunø ðeimø skaièius privertë daryti nepopuliarius sprendimus dël mokyklos reorganizavimo, bet viliuosi, kad Pagiriai, kaip ir kitos rajono gyvenvietës, kaip visa Lietuva iðlips ið demografinës duobës ir padëtis pasikeis, juo labiau, kad kuriamas daugiafunkcis centras, þmonës ir toliau gaus reikalingas paslaugas“, – sakë V. Baltraitienë. „Kalbëdami apie miestelá pirmiausia turime kalbëti apie jo þmones, – sakë Ðëtos seniûnas Petras Pupkus. – Pagirieèiø santykiai su savo gimtine neformalûs. Þmonës èia nuoðirdûs, sëslûs. Darbðtus kraðtas yra Pagiriai. Malonu èia dirbti, gauti patarimø ið vyresniø þmoniø.“

Ðv. Miðias uþ Pagiriø kraðto þmones aukojo kunigas R. Maèiulskis.

mos poemëlës apie skaudþià sudegusiø baþnyèiø ir nukentëjusios varpinës istorijà, taip pat miestelio gyventojø likimus. Þuvusio partizano giminaitis pasakojo apie Pagiriø apylinkëse kovojusius partizanus. Seniûno P. Pupkaus (kairëje) ir seniûnaièiø vaiðës – visiems ðventës dalyviams. /Nuotr. autorës/

Buvusio ðventoriaus vietoje pasodintas àþuolas bei pastatytas atminimo akmuo þuvusiems partizanams ir iðniekintiems kapams.

Asmeniniai skelbimai –

Josvainiø g. 41 41,, Këdainiai

Redakcijos tel. 8 605 19 294 (T ELE2) (TELE2) El. paðtas redakcija @rinkosaikste.lt redakcija@ Spausdino UAB

„Rinkos aikðtë“ spaustuvë

Pagiriuose – jauku Savo kaimynus sveikinæs rajono meras Rimantas Diliûnas prisipaþino, kad 32 metus su ðeima gyvendamas ðiame miestelyje tapo savas. „Pagiriai priima ir nepaleidþia, – prisipaþino meras. – Èia gimë ir uþaugo vaikai ir, nors esu gimæs labai toli, prie Jenisejaus, Pagirius laikau savo tëviðke. Èia kuriasi ir savais gali jaustis visai svetimi þmonës, o gyvenvietëje nëra apleistø sodybø – ne viename name ásikûrë ið miestø bent vasaroti gráþtantys þmonës. Prabangos Pagiriuose nëra, bet vilioja jauki tvarka. Dideles viltis dedame á daugiafunkciná centrà, kurio pastato rekonstrukcija turi prasidëti jau netrukus“. Pagiriø daugiafunkcis centras ásikurs paèiame mietelio centre, kultûros namø pastate.

Irma BAJORÛNË

Pagirieèiai gerbia ir saugo savo istorijà, kurioje – ne vienas skaudus puslapis. Jie paþenklinti pagrindinëje aikðtëje ðalia varpinës pastatytais nedideliais atminimo akmenimis ir àþuolais. Ðákart atidengtas jau treèiasis akmuo, kuris praeiviams primins, kad toje vietoje pokario metais buvo suguldyti þuvæ partizanai. „Ði vieta yra ðventa, èia buvo sudegusios baþnyèios ðventorius, – apie pagrindinæ aikðtæ pasakojo Ðëtos kultûros centro Pagiriø skyriaus meno vadovë Rita Mockienë. – Per Velykas pasodinome þuvusiems ir iðniekintiems parti-

apþvalgos aikðtelë.

tel. 60 763 El. paðtas skelbimai@rinkosaikste.lt

Stengësi apglëbti alëjà „Norëjome sukviesti kuo daugiau buvusiø Pagiriø mokyklos mokiniø ir mokytojø, – ðventës idëjà atskleidë viena ið jos organizatoriø, Ðëtos kultûros centro Pagiriø skyriaus vadovë Dalia Railienë. – Todël pasiûlëme apglëbti alëjà ir kartu sugiedoti Pagiriø himnà.“ Tiesa, apglëbti alëjà, kurioje auga iðlakios liepos, ðiek tiek pritrûko rankø. Gal dël to, kad ðiltà saulëtà dienà ûkininkai ir jø talkininkai skubëjo nuimti subrendusá derliø. O atëjusieji ir rankomis susikibusieji ðirdimis pajuto esà gimtojo miestelio dalimi. Graþios akcijos dalyviai patikino, kad kitàmet tikrai pakaks rankø apglëbti gimtojo miestelio alëjà. Iðkilmingos ir nuotaikingos puèiamøjø orkestro melodijos nuskambëjo per Pagirius, Prie pa-

Direktorë-vyr. redaktorë Vitalija Surgautienë tel./faks. 52 444

Bendruomenës centras vienija Pagiriuose gyvena apie 500 gyventojø, o bendruomenës centras vienija daugiau kaip ðimtà aktyviausiøjø. „Norime, kad ðalia gyvenantys þmonës pakalbintø vieni kitus, nusiðypsotø, padëtø reikalui esant“, – apie savo kaimà kalbëjo bendruomenës centro pirmininkë Daiva Noreikienë. Organizacijos vadovë pasakojo, kad planuojamas stambiausias projektas – varpinës restauravimas. Tam bus panaudotos Këdainiø rajono vietos veiklos grupës strategijos ágyvendinimo lëðos. Restauruoto bokðto vienà aukðtà planuojama skirti Adomo Jakðto Dambrausko memorialinei ekspozicijai, virðutiniame aukðte bus

Irma Bajorûnë Giedrûna Girdenytë Irmina Valantonytë

Ðventë savojo kaimo þmonëms Prieð penkiasdeðimt metø Pagiriø mokyklà baigë treèioji abiturientø laida. Ketinta pagerbti juos, taèiau atsiliepë tik viena èia pat, Pagiriuose, gyvenanti moteris. „Gaila, kad maþai vietiniø þmoniø atëjo, ðiandien èia daugiau atvaþiavusiøjø“, – apgailestavo viena ið ðventës organizatoriø, bendruomenës centro vadovë D. Noreikienë. Ðventæ organizavo Ðëtos kultûros centro Pagiriø skyrius, miestelio bendruomenës centras, Gruþø ðeima, dovanojusi atminimo akmená, Okainiø þemës ûkio bendrovës vadovas Vilius Samuolis.

Projekto „Kraðto ðviesa“ rubrikà „Pilietinës iniciatyvos“ remia

KORESPONDENT AI KORESPONDENTA

Tel. 56 51 5111

www.rinkosaikste.lt

minklo valstybës nepriklausomybës gynëjams sugiedotas himnas, o prie mokyklos iðklausyti sveikinimai, skambëjo vietos saviveiklininkø koncertas.

Auðra Malinauskienë Jovita Þebrauskaitë Tel. 57 771

Stilius, korektûra – Inga Valiukevièienë Rankraðèiai negràþinami. Redakcijos ir straipsniø autoriø nuomonës gali nesutapti

Reklamos vadybininkas – tel. 56 589, el. pastas reklama@rinkosaikste.lt

Laikraðtis „Rinkos aikðtë“ yra Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Steigimo liudijimo nr nr.. 573 Indeksas 67420 ISSN 1648-0376 4 sp. l. Uþs. Nr Nr.. 850 Tiraþas 5 784 egz.


Rinkosaikðtë Laikraðèio „Rinkos aikðtë“ priedas 2012 m. rugpjûèio 21 d., antradienis

Portretas

2012 m. rugpjûèio 21 d.

G GYVENIMAS YVENIMAS margas

Anglijos àþuolus pasodins Krakëse Kaunietës Erikos USE VIÈIÛTËS USEVIÈIÛTËS kelias iki teatro reþisûros magistro studijø Londone paþymëtas aðtuoneriø metø atkarpa. O iki Krakëse statomo ekologiðko namo – tik akimirka akimirka.. Uþsidirbæ lëðø, ágijæ ávairios patirties ir kartu baigæ magistrantûrà Londono universitete, Erika su savo draugu Paulu Attmeru svarstë, kur ásikurti ásikurti.. Netikëtai interneto platybëse jie rado skelbimà, kad Krakëse Krakëse,, prie tvenkinio, parduodamas sklypas. O Krakëse gyvena Erikos moèiutë. Pora nusprendë: tebus èia jø tramplynas kûrybai Lietuvoje.

Tai ádomu

173 000 – tiek hektarø plotà uþima Krakiø seniûnija

6 – tiek seniûnaitijø yra Krakiø seniûnijoje: Aþytënø, Barkûniðkio, Krakiø, Meironiðkiø, Pajieslio, Plinkaigalio.

Kelià skynësi patys – Erika, á Londonà iðvykote baigusi Kaune vidurinæ mokyklà? – O, ne. Savo svajonei rimtai studijuoti teatro menà Londone ruoðiausi Lietuvoje. Klaipëdos universitete ágijau teatro reþisûros bakalaurà, pantomimos mokiausi Kaune, patirtá kaupiau statydama spektaklius, buvau iðvykusi á Amerikà. Magistro studijoms Anglijoje reikëjo uþsidirbti pinigø. Apie septynerius metus dirbau Londono restoranuose. Teko daug ko iðmokti, daug dirbti. Mane supo maloni aplinka, darbe vyravo pagarbûs santykiai, turëjau gerà uþdarbá, bet vienà kartà pajutau – viskas. Arba jau studijuoju, arba èia pradedu mirti. /Nukelta á 9 psl./

3 500 – tiek gyventojø gyvena Krakiø seniûnijoje.

980 Bendro gyvenimo akimirka su dukrele Minija Londone.

/Nuotr. ið asmeninio archyvo/

– tiek þmoniø gyvena Krakiø miestelyje.

Buvæ bendradarbiai liko didelës ðeimos nariai Blykstë

Irma BAJORÛNË

Vasarà rengiami klasës, studijø draugø susitikimai – niekam ne naujiena. O grupei jaunø þmoniø, dirbusiø pramogø centre „V ikonda“, kilo mintis surengti „Vikonda“, buvusiø bendradarbiø susitikimà. Ðiltas susitikimas 2002 metø lapkritá atidarytame pramogø centre ið pradþiø dirbo daugiau kaip pusðimtis darbuotojø: padavëjø, barmenø, virëjø, renginiø organizatoriø, apsaugos þmoniø ir kt. Daugiau-

sia tai buvo jauni þmonës, nes jiems triukðmingas pramogø centras, á kurá atvaþiuodavo þmonës ið visos Lietuvos, buvo pirmoji darbovietë. „Ðiandien man laiminga diena, nes tuos jaunus þmones, su kuriais dirbome, laikiau ir laikau savo vaikais, – susitikimo áspûdþiais dalijosi uþdarosios akcinës bendrovës „Legrita“ direktorë Ramunë Buèienë. – Ir jie mane mama vadino. Jø idëja surengti toká susitikimà mane labai nustebino ir nudþiugino.“ Kol pramogø centras dirbo, kasmet buvo ðvenèiami ástaigos gimtadieniai, kitos ðventës, rengiamos ekskursijos. /Nukelta á 8 psl./

Á susitikimà susirinko apie penkiasdeðimt buvusiø pramogø centro „Vikonda“ darbuotojø. /Nuotr. autorës/


8

2012 m. rugpjûèio 21 d.

margas

2012 m. rugpjûèio 21 d.

Buvæ bendradarbiai liko didelës ðeimos nariai

Kûryba

Amuletas Genovaitë ÞUKAUSKAITË

/Atkelta ið 7 psl./

Buvæ kolegos bendrauja Per kelerius metus pramogø centre ilgiau ar trumpiau yra dirbæ apie pusantro ðimto darbuotojø. Daugiau kaip pusë jø ðiuo metu darbuojasi uþsienyje, kiti dirba Këdainiuose parduotuvëse, vieðojo maitinimo ástaigose ir kitur. Daugiau kaip ðimtas buvusiø bendradarbiø ásiregistravo socialinio tinklo „Facebook“ grupëje ir daþnai bendrauja. Buvæ darbuotojai pirmuosius karjeros metus „Vikondoje“ prisimena kaip smagø laikà, nors dirbta buvo sunkiai, neretai padavëjams ir kitiems darbuotojams tekdavo bûti pramogø centre nuo ryto iki kitos auðros. Neatsitiktinai èia susikûrë ir iki ðiol graþiai gyvuoja penkios ðeimos. „Kolektyvas buvo draugiðkas, didelis, dar dirbdami kalbëdavome apie tai, kad reikia palaikyti ryðius ir susitikti, – sakë susitikimo iniciatorë Vitalija Butkevièienë. – Daugelis buvome panaðaus amþiaus, daugeliui èia buvo pirmoji darbovietë, bendraujame iki ðiol.“ Vitalija dirbo „Vikondoje“ vaikø kambario administratore, kasininke, klubui pakeitus veiklos

Ðvenèiant pirmàjá „Vikondos“ pramogø centro gimtadiená darbuotojai padovanojo direktorei R. Buèienei ðliauþtinukus su uþraðu „Mama“.

pobûdá iðëjo dirbti á parduotuvæ.

Tæsia tradicijas Ðiandien „Vikondos“ tradicijas tæsia kavinë „Urðulë“ ir blyninë „Nu, blyn“. Èia ir dabar dirba buvusio didelio kolektyvo nariai direktorë R. Buèienë, vyr. virëja

Irena, ûkvedys Rimas. Susitikime dalyvavæ „vikondieèiai“ dalijosi prisiminimais, pasakojo, kà dabar veikia. Erdviuose rûmuose, kuriø kiekvienas kampelis buvusiems darbuotojams gerai paþástamas, skambëjo juokas, vakaras neprailgo.

Krakiø jaunimo stovykla Juodrantëje Jau treèià vasarà á kûrybinæ stovyklà Juodkrantëje susiruoðë gausus bûrys Krakiø kultûros centro ðiuolaikinio ðokio kolektyvø „Step by step“ ir „Just go“ vaikø ir jaunimo. Stovyklos iniciatorë Daiva Dubinkienë subûrë darnià vadovø komandà, rûpinosi stovyklautojø maitinimu ir veiklos organizavimu. Kartu su krakiðkiais karðta pajûrio saule mëgavosi ir Josvainiø tautinës muzikos kolektyvo ,,Auðtaras” nariai (vad. Aušra Giedrienë). Stovyklautojus tradiciðkai priglaudë Juodkrantës Liud viko Rëzos jûrø kadetø mokykla. Liudviko „Penkias dienas vykusioje stovykloje nebuvo kada nuobodþiauti – dauguma vaikø rytà pradëdavo bëgimu ir mankðta jûros pakrantëje, vëliau jø laukdavo intensyvios ðokiø treniruotës, kurias vedë choreografai Dominykas Þukas ir Justas Ðèiukas, chorinio dainavimo ir grojimo repeticijos, krepðinis, pieðimas, padedant dailës mokytojai Indianai Jackevièienei, o sutemus – filmø perþiûros.

Smagu, kad stovykloje puikiai tarpusavyje sutardavo ávairaus amþiaus dalyviai – nuo pirmoko iki abituriento. Kiekvienà dienà vaikai turëjo galimybæ pasidþiaugti vasaros malonumais – maudësi Baltijos jûros bangose, þaidë tinkliná, rungësi linksmose estafetëse ir statë galingas smëlio pilis. Paskutinës stovyklos dienos iðvakarëse stovyklautojai juodkrantiðkiams padovanojo nuotai-

kingà koncertà, kuriame þiûrovai turëjo galimybæ iðvysti stovyklos metu paruoðtà programà. Stovyklà vainikavo iðvyka á Nidà, pakeliui aplankant kormoranø peryklas ir Nagliø gamtos rezervatà, o paèioje Nidoje stovyklautojø laukë Krakiø Mikalojaus Katkaus gimnazijos direktoriaus A. Magylos paruoðta staigmena – pasiplaukiojimas laivu Nidos pakrante. „Visus metus vaikai gyvena stovyklos prisiminimais – dalinasi patirtais áspûdþiais, nuotraukomis ir nekantriai laukia kitos vasaros. Stovyklautojø kelionë dalinai finansuota savivaldybës kaimo bendruomeniø veiklos projekto lëðomis“, – sako Gerda Labanauskaitë, Krakiø kultûros centro ðiuolaikinio ðokio grupës „Step by step“ narë. „Rinkos aikðtës“ inf.

Stovyklautojai Nagliø gamtos rezervate.

Kai tik lankytojai susëda prie lovos, Diana iðima ið spintelës briaunotà, aðtrø akmená ir pasakoja apie já, lyg bûtø nuotyká patyrusi. Þmonës klausosi ir nesupranta, kaip þmogus su tokiu akmeniu blauzdoje galëjo pravaikðèioti visà savaitæ. – Negi jis tavo kojoje uþaugo kaip inkstuose ar kepenyse? – stebisi lankytojai. – Þinoma, ne! Að pati buvau kalta, kad jis ten atsidûrë... – ir toliau pasakoja visà akmens istorijà. – Ðienavau vejà benzinine pjovykle. O kadangi dabar madoj apie gëles pridëlioti visokiø akmenukø, ir að buvau pasidavusi tai madai. Taèiau ne tai svarbiausia. Neapsiaviau guminiø batø. Tai ið po vejapjovës pakilæs akmuo taip pylë á kojà, kad vos neapalpau. Ið didþiulës þaizdos kliunktelëjo kraujas. Griebiau ritinëlá tualetinio popieriaus ir dëjau, ir dëjau ant þaizdos vis prispausdama, o kraujas verþësi net per rankas. Bûèiau visai nukraujavusi. Gerai, kad netoliese dirbo kaimynas. Tai kai suðukau „Gelbëk!“, jis tuoj pat prisistatë ir iðkvietë greitàjà. Ilgai laukti nereikëjo – tuoj pat nuveþë pas gydytojus. Gydytojas Rolandas (visi vardai pakeisti, tik ávykis tikras) ið tolo paþiûrëjo á kraujuojanèià þaizdà, liepë seselëms uþdëti kaþkokiø vaistø, apriðti ir iðleido namo. Kaimynas parveþë, o að ðiaip taip uþklibikðèiavau á ketvirtà aukðtà. Per naktá koja sutino, pamëlynavo, o skausmai – niekam tokiø nelinkëèiau. Visà naktá negalëjau uþmigti. Vël veþë mane á poliklinikà. – Kaþkà reikëtø daryti... – kalbëjo seselë, pamaèiusi tokià þaizdà. – Nieko èia nereikia. Perriðkit – viskas bus gerai, – vël net nepriëjæs artyn komandavo gydytojas. Gráþau namo nerasdama sau vietos nuo skausmo. Vël kvieèiausi greitukæ kità rytà. Jau beveik negalëjau paeiti. Gydytojas vël traukë tà paèià dainelæ kaip ir anksèiau: „Perriðkite“. Pakelëj draugo papraðiau, kad sustotø prie vaistinës, galvojau nusipirkti tvarsèiø ir gal kokiø vaistø nuo skausmo. Vaistinëje nukritau be sàmonës. Sako, vaistininkës mane amoniaku gaivino. Nesulaukusios, kol atgausiu sàmonæ, iðkvietë greitàjà. Seselës vël ákalbinëjo gydytojà, kad gal reikia perðviesti kojà ir paþiûrëti, kas yra, kad ji niekaip negyja ir tokie baisûs skausmai. Klibikðèiuodama nuëjau á echoskopijos kabinetà. Ten pavedþiojo, pavedþiojo rageliu ir pasakë, kad nieko blogo nematyti, nors jauèiau tiesiog pjaunantá skausmà, kai tas aparatëlis prisiliesda-

vo prie mano kojos. Taigi vël apriðo kojà ir iðleido namo. Vël kankinausi iki kito perriðimo. Kai dar kartà nuveþë, mano gydytojo nebuvo. Já pavadavo kitas. Jis pareiðkë, kad su tokia koja reikëtø guldyti á stacionarà ir gal operuoti tà mano galûnæ. Taèiau jis to padaryti negalás, nes esu ne jo pacientë. Taip visà savaitæ pravaikðèiojau perriðinëti su akmeniu kojoje, nes niekas jo nematë. Pagaliau mano koja pradëjo gesti. Sesutës perriðdamos uþuodë puvimo kvapà ir vël pakvietë tà gydytojà, kuris ðnekëjo apie operacijà. Taigi operacijà darë todël, kad þaizda negijo, ir tik pjaustydami kojoje rado akmená. Sako, jei dar ilgiau bûèiau kentusi, reikëtø kojà nupjauti. Gerai, kad tà akmená atidavë, galësiu já visiems nekantruoliams parodyti ir pasakyti, kokias kanèias þmogus gali iðkæsti, patekæs á tam tikras situacijas. – Tu nuneðk pas meistrà, kad pragræþtø skylutæ. Ásiversi grandinëlæ ir neðiosi kaip amuletà ant kaklo, – sako viena lankytoja. – Amuletai, sako, laimæ neða. O kokia èia laimë nuo tokio akmens, palikusio sunkiai gydomà þaizdà? – prieðtarauja kita. – Laimës jokios. Taèiau ateinanèioms kartoms jis, tas akmenëlis vos ne kiauðinio dydþio, bus kaip eksponatas prie tavo pasakojimo apie degradavusios medicinos laikus, – sako treèia. – Ateidami pas tave, daugelyje palatø matëme tuðèias lovas. Tai kodël negalëjo tavæs ið karto su tokia þaizda paguldyti á skyriø. Kodël reikëjo tave taip kankinti? – nesupranta lankytojai. – Juk vasara. Maþiau ligoniø, maþiau darbo, – atsiliepia viena ið gulinèiøjø lovoje. – Gali ir gamtoje pasilepinti, ir kokiame piknike padalyvauti... Kam èia darbais apsikrauti... Per daug stropûs ðiais laikais net ir vadovybei nepatinka... Pasiûlys ið darbo iðeiti ir ieðkok keliø á uþsiená... Tokia jau politika. O þmonës, nesilankæ ligoninëje, kaþin, ar patikës tavo pasakojimu, rodomu amuletu. Tiesiog protu sunkiai suvokiami dalykai dedasi toje medicinoje... Daug kas gali pasakyti, kad skaldos gabalà kely susiradai ir fantazuoji, ko negali bûti. – Ir tu niekam neþadi skøstis dël tokio kai kuriø medikø elgesio? – paklausia atëjusi aplankyti draugë, iðgirdusi jau kelintà kartà pasakojamà istorijà. – Argi galiu? Juk man su tais medikais dar teks reikalø turëti. Kai á jø rankas savo gyvybæ atiduosi, gali visko nutikti, – uþbaigia pokalbá ta tema Diana.


margas 9

2012 m. rugpjûèio 21 d.

2012 m. rugpjûèio 21 d.

Anglijos àþuolus pasodins Krakëse /Atkelta ið 7 psl./ Þinojau, ko noriu, atidþiai rinkausi universitetus. Radau tik vienà – tai Londono universiteto Goldsmito koledþas. Þinojau já baigus daugel þymiø ðiuolaikinio meno atstovø ir nuostabius dëstytojus praktikus. Pradëjusi magistro studijas iðgyvenau malonø ðokà, kad ðtai jau ið tiesø pradedu kaþkà tokio studijuoti. Buvo be galo ádomu, konkretu, lakoniðkas ir greitas tempas. Idëjos gimdavo netgi vaþiuojant autobusu ar geriant kavà kurioje nors kavinukëje. – Tame paèiame koledþe ir Paulà sutikote? – Taip, ten pat. Jis jau senokai buvo baigæs anglø kalbos literatûrà, daug keliavæs, dirbæs (Indija, Marokas, Naujoji Zelandija), intensyviai studijavæs pantomimà Italijoje, dalyvavæs spektaklio pastatyme Naujojoje Zelandijoje. Kai Paulas suþinojo, kad að ið Lietuvos, net ðûktelëjo: „Taigi mano giminës medis nuo kaþkokio Lietuvos princo prasideda. Sveika, þemiete!“ – Koks Jûsø, Paulai, poþiûris á tà ðeimos genealogijà? – Dabar labiau domina mûsø su Erika planai, kûrybinës erdvës galimybës. O kad mes nesame tikri britai, tai ir pavardë rodo – Anglijoje daugiau Attmere (reiðkia „prie vandens“) pavardþiø nëra. Tëvai kilæ ið Kornvelio (Cornvall), nuo graþiausios Anglijoje Atlanto vandenyno pakrantës, o að jau gimiau ir augau Vestone (Weston-super-mare). Su Erika gyvenome Londone, Grinvièio (GreenWich) rajone, kuriame vyko olimpinës þaidynës. – Ar judviejø specialybë tokia pati? – Taip. Teatro reþisûra. Ir magistro diplominis darbas buvo bendras. Pastatëme spektaklá „Siûlë laike“. Be jokio scenarijaus, teksto, viskas ið mûsø fantazijos. Spektaklis labai vizualus, jo esmë ne siuþetas, o spektaklio atmosfera, vyksmo poezija.

vo ðuná pakorë. Kokia neapykanta tokiam þmogui tada sukilo. Paulas: – Maistà ðièia mëgstu gaminti pats. Tas procesas teikia dþiaugsmo. Daþniausiai, ápylæs ðiek tiek aliejaus, dedu á puodà lietuviðkas darþoves, kokias tik darþe randu. Pakaitinu 10 min. nemaþindamas ugnies, ir – praðom valgyti. Ið lietuviðkø valgiø man labiausiai patinka uoðvienës gaminami balandëliai. Jiems paruoðti reikia laiko, o tai jau ne mums.

Joga – kaip narkotikas

Pora besilaukdama Minijos Anglijoje, Leed castle pilyje.

– Daug mûsø kraðtieèiø vis dar vaþiuoja á Londonà. Ar Jûs, Erika, susitikdavote, bendraudavote su lietuviø bendruomenës atstovais? – Iðgirsdavau tam tikro socialinio sluoksnio lietuviø kalbas vieðajame transporte. Stengiausi neatkreipti dëmesio. Daugiausia bendravau su krakiðke Dovile Ilevièiûte. Ji tenai leidþia savo þurnalà Londono lietuviams. Dovilë raðo apie graþius ir sëkmingus lietuvius, kurie svetur daug pasiekë versle, moksle, kultûroje. Tik ið jos þurnalo ir þinau, kad ne dël visø kraðtieèiø reikia susigësti. Lietuviø bendruomenë ten nemaþa. Beveik kiekviename kieme pastatytas krepðinio stovas ir nuolat vyksta cepelinø pietûs.

Laikas – dabar – Kokius puoselëjate planus Krakëse? Lietuvoje? Erika: – Mûsø visai nebaugina at-

stumai. Á darbus Londone vaþiuodavome po dvi valandas. Per toká patá laikà ið Krakiø galima nuvaþiuoti á Klaipëdà, Vilniø, o Kaunas taigi visai èia pat. Mums nesvetima ir pedagoginë veikla, taèiau karðèiausia svajonë – pragyventi ið savo specialybës, ið profesionalaus teatro. Iðgyvename aistringà norà veikti, kurti, iðbandyti. Norisi ir daugiau á Krakes pritraukti menininkø ávairios srities laboratorijoms, kûrybiniams mënesiams, stovykloms. Paulas: – Màstau ir apie muziejus. Turiu vertingos patirties ið edukaciniø projektø moksleiviams. Dar ir dabar dirbu Londono muziejuose. Yra firma, kuri telkia aktorius, o muziejai ið jos samdosi ávairius personaþus. Londono muziejai gali finansuoti tokias programas, nes jø rëmëjas yra nacionalinë loterija, taip pat valstybë. Lankytojams viskas nemokama, iðskyrus laikà, kai juose vyksta atveþtinës parodos. Britai muziejun vedasi ir visai maþus vaikus, vertina muziejaus átakà asmenybës tobulëjimui, kultûrai, ugdo paþintinius interesus, formuoja laisvalaikio tradicijas.

Lietuvoje erdviau ir ekologiðkiau

Paulas abiejø magistrantø diplominio spektaklio metu.

– Kodël vis dëlto pasirinkote Lietuvà? Erika: – Visà laikà kûrëme planus turëti profesionalaus teatro grupæ, prasidedanèià kad ir nuo mudviejø. Samdyti patalpas repeticijoms, sales spektakliams Anglijoje gerokai brangiau. Be to, labai norëjau savo namo, o uþsikrauti bankø palûkanø naðtos nesinorëjo. Èia ekologiðkam ðiaudinukui sienø kon-

– Krakiðkiai labai dþiaugiasi, kad Jûsø dëka Krakëse atsirado galimybë uþsiimti joga. Kurio tai buvo idëja pakloti mûsø salëje jogos kilimëlius? Erika: – Galima sakyti, Daivos Dubinkienës. Kai mums besikalbant paaiðkëjo, kad Paulas praktikuoja jogà, ji ir papraðë pamokëliø savo bendruomenei. O Paulas seniai tuo uþsiima. Dabar jam joga – tarsi narkotikas. Jei koks skausmelis ar savijauta prastesnë, su joga viskas praeina. Ir að ásitikinau tø pratimø galia. Turiu Anglijoje draugæ – dvasinës jogos mokytojà. Ketinu jà kada á Krakes pasikviesti. Paulas: – Jogà praktikuoju penkiolika metø. Domëjausi ja, Niujorke jogos klasæ lankiau. O ir teatre uþsiëmimai prasidëdavo joga. Uþtat dabar, bûdamas keturiasdeðimt trejø, jauèiuosi geriau, nei buvau dvideðimt aðtuoneriø. – O kaip Jums atrodo Krakiø gyvenimas, pats miestelis? Paulas: – Susipaþinome su daugeliu miestelio inteligentø, radome palaikymà ir pritarimà mûsø planams. Miestelis graþus, þmonës nuoðirdûs. Erika: – Lyginant su mano vaikystës Krakëmis, miestelis labai iðgraþëjæs. Ypaè já papuoðë gerbiamo Vytauto Ulevièiaus àþuolo skulptûros, dvipusë alëja. Bet atsigræþus á prekybos centro pusæ, kaþkaip baugu, tarsi mirties ðeðëlis jau tvyro virð mûsø. Tuomet sukuosi á kultûros centrà, kuriame pulsuoja gyvenimas. Laukiu rugsëjo, kai Krakës vël pagyvës nuo moksleiviø klegesio.

strukcijas atveþë ir sumontavo per dvi dienas. Toliau árenginëja tëtis – pats, savo rankomis. Manome, kad Lietuvoje daugiau erdvës mûsø kûrybai, jauèiame, kad èia galime giliau áspausti savo pëdas nei Anglijoje. Jauèiamës èia labiau reikalingi, arèiau þemës. Èia mûsø vaikai matys, kad pienas – ið karvës, o vanduo visø pirma – ið þemës. Paulas: – Didmiesèiø ilgimës abu, bet rinkomës kaimà ir dël dukrelës. Mûsø Minija Filipa (Philippa) gimë alergiðka, dvejus metus buvo labai sunki ligoniukë, tad èia tikëjomës rasti maþiau uþterðtà aplinkà, ekologiðko bûsto galimybæ. Rokiðkyje radome puikià gydytojà homeopatæ, o Erikos moèiutës darþe – ekologiðkø darþoviø ávairovë. Atsiveþiau ið tëvynës àþuolo giliø, pasodinsiu prie mûsø namo. Kvepës tëvyne. – Ar stipriai jauèiate kultûrø skirtumus? Kaip Paului tinka lietuviðki valgiai, vietinës darþovës? Erika: – Britus labai ðokiruoja gyvûMarija ÐEPETIENË nø, ypaè ðunø, laikymo kultûra Lietuvoje. Atvaþiavusiems Paulo tëvams buvo baisu: ðuo pririðtas grandine! Ypaè juos stebina mûsø ðunø agresyvumas. Anglijoje, jei ðuo suurzgë ant kaimyno, jau ðeimininkui gresia bauda. Jie savo ðunis augina neagresyvius, bièiuliðkai su jais bendrauja, o piktø, nuolat lojanèiø ðunø ten nemaèiau. Man paèiai èia baisu. Prisimenu, kaip kadaise Krakëse vieðint pas moèiutæ, mano – ikimokyklinio amþiaus Erika kûrybiniø diskusijø akimirkà. vaiko – akyse kaimynas sa-

Projekto „Gyvenimo versmës“ rubrikas „Portretas“, „Kûryba“, „Blykstë“ remia


10

2012 m. rugpjûèio 21 d.

margas

Valgiø receptai

2012 m. rugpjûèio 21 d.

Naudingi patarimai

Vitamino C ðaltinis

Ið ko pasiûti mûsø drabuþiai?

Baltagûþis kopûstas turi daug naudingø elementø: làstelienos, pektinø, cukraus, vitaminø B, P P,, PP PP,, J, U, galybæ mineraliniø medþiagø, tarp jø – kalio, organiniø rûgðèiø, daug vitamino C, kuris iðlieka ir ðvieþiuose, ir raugintuose kopûstuose.

Kaþin, ar kiekvienas, nusipirkæs drabuþá, susimàsto, ið kokio audinio jis pasiûtas ir kokiomis savybëmis pasiþymi ad verta pasiþymi.. TTad pasidomëti audinio sudëtimi sudëtimi,, kad kuo ilgiau iðlaikytumëte drabuþá kaip naujà.

yra maiðomas su vilna, poliesteriu, kad maþiau glamþytøsi. Taip pat linas linkæs kiek trauktis. Linas nereikalauja didelës prieþiûros, taèiau renkantis skalbimo temperatûrà reikëtø atkreipti dëmesá á spalvos intensyvumà ir kitus pluoðtus, esanèius audinyje.

Labai glamþosi

Gaivina kûnà

Natûralaus pluoðto audiniai yra medvilnë, viskozë, ramis, linas, ðilkas, modalas. Medvilnë yra gaunama ið medvinës þiedø. Ji gerai sugeria drëgmæ, leidþia kûnui kvëpuoti, yra tvirta. Deja, ðis audinys labai glamþosi, taèiau apdorojant chemiðkai gaunami „Easy care“ ir „Non iron“ audiniai, kurie nesiglamþo. Medvilnë yra pakankamai atspari skalbimo temperatûrai, todël renkantis ðá audiná reikëtø atkreipti dëmesá á spalvos intensyvumà ir kitus pluoðtus, esanèius audinyje.

Ðilkas yra gaunamas ið ðilkaverpiø drugiø lëliukiø. Ðio pluoðto vertë tiesiogiai priklauso nuo gauto siûlo ilgio. Ðilkas prabangiai atrodo, vasarà gaivina kûnà, o þiemà ðildo. Ðilkas naudojamas ir kaip ðimto procentø pluoðtas, ir su kitais pluoðtais, daþniausiai su vilna. Ðilkà reikia skalbti itin atsargiai: ðiltame vandenyje, su skalbimo priemonëmis be balikliø. Dþiovinti pavësyje, lyginti be garo ið blogosios pusës ir tik visiðkai iðdþiûvusá drabuþá. Ðá audiná gali lengvai paþeisti alkoholis, plaukø lakas, kvepalai. Jeigu jau iðtepëte ðilkiná drabuþá, jokiu bûdu nevalykite dëmës drëgnu audeklu. Reikia sausai iðvalyti valykloje tuoj pat sutepus, informuojant darbuotojà, kur ir kiek laiko yra dëmë.

Ðvieþiø kopûstø sriuba su grybais Reikës: 0,5 kopûsto, 2 morkø, 200–300 g pievagrybiø (arba kitokiø grybø), 2 ðaukðtø pomidorø padaþo, aliejaus, 2 svogûnø, 2 kubeliø sultinio ir þalumynø. 1,5 litro vandens uþvirinkite, sudëkite sultinio kubelius. Kopûstà smulkiai supjaustykite, morkas sutarkuokite. Darþoves sudëkite á sultiná. Grybus susmulkinkite, svogûnus smulkiai supjaustykite ir kartu su grybais pakepinkite. Baigiant kepti ádëkite pomidorø padaþo. Grybus supilkite á sriubà. Viskà dar truputá pavirkite. Sriubà paskaninkite grietine, pabarstykite smulkintais þalumynais.

Ðvieþiø kopûstø troðkinys Reikës: kopûsto galvos, 6 pievagrybiø, 3–4 pomidorø, petraþoliø, morkos, 1/4 þiedinio kopûsto, 2 saliero ðakeliø, paprikos, 2 svogûnø, ðvieþiø þaliø þirneliø, deðros (nebûtinai), ðaukðto sultinio koncentrato, maltos paprikos (saldþiosios arba aðtriosios), kmynø, pipirø, èiobreliø, druskos. Pievagrybius supjaustykite grieþinëliais, pakepinkite svieste. Atskirai pakepinkite vienà supjaustytà svogûnà. Kopûstus, paprikà ir salierus supjaustykite ðiaudeliais. Antrà svogûnà supjaustykite þiedeliais, susmulkinkite þiediná kopûstà, suberkite þirnelius, uþpilkite ½ l vandens, sultinio koncentratu, sudëkite grybus ir troðkinkite, kol darþovës suminkðtës. Baigiant troðkintis suberkite prieskonius, keptà deðrà.

Tinginiø balandëliai Reikës: ðvieþio kopûsto galvos, 4–5 jaunø morkyèiø, didelës raudonos paprikos, 2 prinokusiø pomidorø, svogûno, 0,5 kg farðo, kiauðinio, 1/2 stiklinës ryþiø, 2 skilteliø jauno èesnako, 1 ðaukðtelio raudonëliø arba èiobreliø, ðaukðto pomidorø pastos, 2 ðaukðtø miltø, gabalëlio sviesto, ðvieþiø krapø, lauro lapo bei kvapniøjø pipirø, druskos. Á dubená sudëkite farðà, ámuðkite kiauðiná, suberkite ryþius, áspauskite èesnako skilteles, áberkite prieskonines þoleles, pagardinkite druska bei pipirais. Viskà gerai iðminkykite ir suformuokite kukuliukus. Kopûstà supjaustykite. Morkas nuskuskite ir supjaustykite grieþinëliais. Paprikà iðvalykite ir supjaustykite kubeliais. Pomidorus nuplikykite verdanèiu vandeniu, nulupkite ir supjaustykite kubeliais. Á puodà sudëkite pjaustytus kopûstus, ápilkite vandens, kad apsemtø, ámeskite lauro lapà, kvapniøjø pipirø ir uþvirkite. Po 10 min. sudëkite morkas, paprikas, pomidorus ir toliau virkite apie 5 min. Galiausiai sudëkite suformuotus kukulius ir dar patroðkinkite apie 15–20 min. Jei reikia, ápilkite dar ðiek tiek vandens. Baigdami supjaustykite kubeliais svogûnà ir pakepinkite svieste, po to suberkite miltus, pakepinkite ir visà keptuvës turiná sukrëskite á puodà. Ádëkite pomidorø pastos, pagardinkite druska, pipirais, jei mëgstate, áberkite kapotø krapø. Pavirkite kelias minutes, kol padaþas sutirðtës. Patiekite su grietine bei ðvieþiomis bulvytëmis.

Skanaus!

LAMINUOTOS GRINDYS Lauko ir vidaus durys Plastikinës lauko dailylentës. Atveþa á namus. Mus galite rasti J. Basanavièiaus g. 91, prekyvietëje, tel.: 8 610 67 872, 8 618 44 113.

Linkusi temptis Viskozë – natûralus pluoðtas, gaunamas ið celiuliozës. Viskozë yra lengva, gerai sugeria drëgmæ, suteikia drabuþiui prabangià iðvaizdà. Taèiau viskozë yra nelabai tvirtas pluoðtas, linkæs temptis, todël reikalauja atsargios prieþiûros. Drabuþius ið viskozës reikia græþti gerai, bet atsargiai, dþiovinti patiestus horizontaliai. Prieð skalbiant nemirkyti, neskalbti aukðtoje temperatûroje.

Þinomas nuo senovës Nuo senovës laikø naudoja-

mas audinys ramis, plaèiau þinomas kaip Kinijos þolë. Ramis – pats tvirèiausias ið augalinës kilmës pluoðtø, kuris nëra elastingas, todël reikëtø vengti stipriai lyginti aðtrias klostes. Natûralus pluoðtas yra baltas ir þvilgus kaip ðilkas. Audinys yra glamþus, itin minkðtas, todël maiðomas su medvilne ar á medvilnæ ámaiðytu poliesteriu. Kadangi gerai sugeria drëgmæ, itin komfortiðkas vasarà. Pluoðtas atsparus silpniems ðarmams, mirkymui, ðviesai, pelësiui, kandims. Tamsios spalvos drabuþiai po daugelio skalbimø gali kiek iðblukti.

Tvirtas pluoðtas Lino pluoðtas gaunamas ið linø. Jis labai tvirtas, net 2–3 kartus tvirtesnis uþ medvilnæ. Taip pat linas puikiai sugeria drëgmæ, vësina kûnà, atrodo elegantiðkai, todël daþniausiai naudojamas vasariðkø drabuþiø audiniuose. Linas yra glamþus, bet ir lengvai lyginamas, todël daþnai

Panaðus á medvilnæ Natûralus audinys modalas gaunamas ið specialiai apdorojamos celiuliozës. Savybëmis jis panaðus á medvilnæ, taèiau daug tvirtesnis pluoðtas nei viskozë. Drabuþiams su modalu charakteringas minkðtas „barchatinis“ pavirðius. Modalo prieþiûra panaði á medvilnës. Parengë Auðra MALINAUSKIENË

Arûno Miliaus IÁ „ENRIKË“ Kompiuteriai ir jø komponentai (neðiojamieji kompiuteriai – nuo 1100 litø), daþai spausdintuvams, kompiuteriniø vaizdo þaidimø „Xbox“ bei „Playstation“ áranga. Mobilieji telefonai ir jø priedai, detalës. GPS navigacinës sistemos. Prekyba, taisymas, nuoma (GPS). Parduoda naujus skystøjø kristalø bei LED televizorius, taip pat montuoja ir parduoda skaitmeninës palydovinës bei antþeminës televizijos árangà (kaina – nuo 95 Lt). Parduoda automobiliø garso aparatûrà. Dirba: I–V – nuo 9 iki 18 val., VI – nuo 10 iki 14 val. Þemaitës g. 17A, tel.: 8 603 32 518, 8 687 57 811.

Dëmesio! Vairavimo mokykla Këdainiø centre!

B kategorijos kursai MOKOME VAIRUOTI su mechanine bei automatine pavarø dëþe, neágaliuosius – rankinio valdymo automobiliu. TOBULINAME ÁGÛDÞIUS jau turinèiø vairuotojo paþymëjimus bei padedame pasiruoðti valstybiniam vairavimo egzaminui. Profesionalûs vairavimo mokytojai-instruktoriai iðmokys vairuoti bet koká automobilá. Didelë vairavimo aikðtelë.

Studentams ir moksleiviams taikomos nuolaidos. UAB „Ravida“, Didþioji g. 41, tel.: 59 540, 8 686 86 109.


Antradienio 2012-08-21