Issuu on Google+

ÐEÐTADIENIO POPIETEI

Kraðto ðviesuoliai

2012 m. rugpjûèio 18 d.

L. Jurèiûtë – jauniausia auksinë krepðininkë ið Këdainiø

Krepðinio paslapèiø L. Jurèiûtë (kairëje) mokosi ið trenerës G. Èeèkauskienës.

/Nuotr. autoriaus/

Dainius ÐEPETYS

Ið pirmo þvilgsnio labai kukli keturiolikmetë këdainietë Laurita JURÈIÛTË savæs nevadina kylanèia sporto þvaigþde, taèiau faktai kalba patys uþ save – neseniai TTaline aline pasibaigusiose Europos jaunuèiø krepðinio pirmenybëse ji kartu su ddvejais vejais metais vyresnëmis komandos draugëmis pasidabino aukso medaliais. /Nukelta á 3 psl./

Këdainiø kraðto ðviesuoliai – 2012 Rubrikoje „Kraðto ðviesuoliai“ supaþindiname su iðkiliais Këdainiø kraðto þmonëmis, dabartinës kultûros sergëtojais, gerø idëjø, pilietinës iniciatyvos skleidëjais, þymiais mûsø kraðto þmonëmis, visuomenëje ir bendruomenëse gerbiamais ðviesuoliais. Tikime, kad visuose rajono kampeliuose dar yra þmoniø, kuriø gyvenimas ir darbai verti ðviesuolio vardo.

Skambinkite, raðykite ir papasakokite mums apie Këdainiø kraðto ðviesuolius. Norime, kad apie tokius þmones þinotø, vertintø ir ið jø dvasinës stiprybës semtøsi tiek jaunuomenë, tiek vyresnieji laikraðèio skaitytojai. Lauksime Jûsø laiðkø ir skambuèiø el. paðtu raredakcija@ra.w3.lt /Nukelta á 2 psl./

Teirautis redakcijos tel.

56 511


2

2012 m. rugpjûèio 18 d.

popietei

Dar kartà apie kabelinæ televizijà Vasara jau ápusëjo ir nenumaldomai artëja spalio pabaiga, kada Lietuvoje bus iðjungta antþeminë analoginë televizija. Atrodo, niekas labai dël to nesijaudina, nors retkarèiais pasirodo grësmingø pranaðysèiø, kaip rudeniðkà spalio 29-osios rytà ims snigti – jeigu ne uþ lango, tai televizoriaus ekrane tikrai. Prognozuojama, kad bent 20–30 tûkstanèiø ðeimø, kuriø didþioji dalis gyvena kaimiðkose vietovëse, lapkritá pasitiks be televizijos. O kaipgi kabelinës televizijos abonentai? Ar jie turëtø dël ko nors sunerimti? Jau sakëme deðimtis kartø, taèiau dar kartà pakartosime: kabelinës televizijos abonentams niekas negresia. Ið-

jungiama bus antþeminë analoginë televizija – tai yra ta televizija, kurios ir taip kabelinës TV abonentai seniai nebeþiûri. Televizijos signalas á jø imtuvus atkeliauja kabeliu, tad viskas lieka, kaip ir buvæ. Kita vertus, skaitmeninës kabelinës televizijos paslaugas teikia didþioji dalis Lietuvos kabelinës televizijos ámoniø, tad kiekvienas, pageidaujantis daugiau programø ir kitø privalumø, kuriuos teikia skaitmeninë kabelinë televizija, bet kada gali ðià paslaugà ásigyti. Skaitmeninë kabelinë televizija – tai visø pirma daugiau ádomesniø programø. Tradiciðkai kabelinë televizija siûlo apie 50 TV programø, o skaitmeninë KTV – ðimtà ir daugiau. Daþniausiai jos

UAB „Krekenava“ perka þemës ûkio paskirties þemæ Panevëþio raj. Krekenavos sen., Pasvalio raj. Puðaloto sen., Këdainiø raj. Surviliðkio sen. Atsiskaito ið karto. Tel. 8 686 85 435. Dëmesio! Vairavimo mokykla Këdainiø centre!

B kategorijos kursai MOKOME VAIRUOTI su mechanine bei automatine pavarø dëþe, neágaliuosius – rankinio valdymo automobiliu. TOBULINAME ÁGÛDÞIUS jau turintiems vairuotojo paþymëjimus bei padedame pasiruoðti valstybiniam vairavimo egzaminui. Profesionalûs vairavimo mokytojai-instruktoriai iðmokys vairuoti bet koká automobilá. Didelë vairavimo aikðtelë. Studentams ir moksleiviams taikomos nuolaidos.

UAB „Ravida“, Didþioji g. 41, tel.: 59 540, 8 686 86 109.

Tel.: 8 656 01 938, 8 618 07 671, (8 347) 41 526, el. paðtas langai@helanas.lt

bûna sudëliotos á teminius paketus, tad abonentui nesunku pasirinkti, kà jis nori þiûrëti: filmus, sportà, paþintines programas ar pasirinktinai kurios nors kalbos programas, pvz., vokiðkas. Þiûrovai individualiai gali pasirinkti, kokia kalba jis nori klausytis televizijos ar skaityti subtitrus. Kadangi skaitmeninës kabelinës TV paketai yra koduoti, juose yra ir erotiniø kanalø. Daugelis tëvø nepageidauja, kad laisvalaikiu jø atþalos þiûrëtø programas, skirtas suaugusiems. Tëvø patogumui – vadinamasis tëvø raktas, kuriuo jie ,,uþrakina“ ne vaikams skirtas programas. Norintys ið anksto þinoti programø tvarkaraðtá gali naudotis elektroninio programø gido paslauga ir TV programas suþinoti neatsitraukdami nuo televizoriaus – nebereikia pirkti laikraðèiø vien dël programos. Nors kabelinës televizijos vaizdo kokybë yra puiki, visgi skaitmeninë televizija, ypaè naujos kartos televizoriuose, kokybe skiriasi – skaitmeninis signalas atsparesnis trukdþiams, todël uþtikrinama nepriekaiðtinga vaizdo ir garso kokybë. Dar geresnës kokybës yra didelës raiðkos (HD) televizija, kurià taip pat teikia kabelinë televizija. Beje, kabelinës televizijos unikali savybë – vienu kabeliu galite priimti iðkart ir skaitmeniná, ir analoginá signalà: ásivedæ skaitmeninæ kabelinæ televizijà viename televizoriuje, kituose ir toliau matysite analoginæ kabelinæ televizijà. Þodþiu, pasirinkimo galimybës tikrai labai plaèios – nuo minimaliø poreikiø maþojo paketo su lietuviðkomis programomis iki didelës raiðkos (HD) retransliuojamø programø. O svarbiausia – kabelinë televizija niekur nedingsta, neiðnyksta, tad bent jau vienoje srityje stabilumas garantuotas.

Liepø alëja 3, Këdainiai. Tel.: (8 347) 55 790, 8 686 76 431.

Atidaryta nauja moderni veterinarijos klinika

Jonavos veterinarijos centras Naujai ásigyta áranga atliekame tyrimus (kraujo morfologinius ir biocheminius, ðlapimo, mikroskopinius ir kt.), gydome bei atliekame chirurgines operacijas. Profesionaliai ir iðsamiai konsultuojame ávairiø susirgimø, auginimo, mitybos klausimais. Þenkliname bei ruoðiame dokumentus vykstant á uþsiená. Prekiaujame paðarais, vitaminø papildais ir kt.

Mus rasite: Sodø g. 19, Jonava, tel. 8 600 34 409, www.vetpet.lt.

„Rygvedos“ inf.

Pasitik skaitmeninæ televizijà kartu su TECHASU. Tel.: 8 656 01 938, 8 618 07 671, (8 347) 41 526, el. paðtas keliai@helanas.lt Þibuokliø g. 6, Këdainiai.

Didþiausias skaitmeniniø TV priedëliø bei televizoriø asortimentas. Palydovinë áranga bei TV antenos. Profesionalus aptarnavimas ir konsultavimas. Tik ðá mënesá

perkant neakcijiná ðaldytuvà ar televizoriø, TV priedëlá gausite DOVANØ. Parduotuvë „T echasas“, „Techasas“, J. Basanavièiaus g. 7.

Èia visada gausite geresne kaina.

Konsultuoja ir gydo gyd. R. Þilienë D.. Stanislovaitienë ið Kauno! ir D I–V nuo 9 iki 18 val., VI – nuo 9 iki 14 val.


2012 m. rugpjûèio 18 d.

popietei

3

L. Jurèiûtë – jauniausia auksinë krepðininkë ið Këdainiø /Atkelta ið 1 psl./

Sunki pradþia lëmë auksiná finiðà Estijos sostinëje vykusiose Senojo Þemyno pirmenybëse U16 rinktinës kelias á pergalæ buvo labai panaðus á kitø paskutiniøjø metø ðalies krepðinio rinktiniø kelius link Olimpo virðûnës. Lietuvëms èempionato pradþia nieko gero neþadëjo – ið penkeriø grupës rungtyniø laimëtos tik dvejos, bet palankiai susiklosèiusi komandø turnyrinë padëtis atvërë duris á ketvirtfinalá. Nuo jo mûsiðkës, vis labiau gerindamos savo þaidimà, sëkmingai nuþingsniavo iki finalo. Ten jø laukë Bulgarijos krepðininkës, kurias mûsø ðalies atstovës nugalëjo 13 taðkø skirtumu. Daþniausiai L. Jurèiûtë maèà pradëdavo startiniame penkete. Vidutiniðkai per rungtynes aikðtelëje ji bûdavo 21,1 min. Per tà laikà jauniausia komandos þaidëja vidutiniðkai pelnydavo po 4 taðkus, po krepðiais atkovodavo po 2,5 kamuolio ir atlikdavo po vienà rezultatyvø perdavimà.

Lietuvos U16 rinktinë – 2012 metø Europos èempionë. L. Jurèiûtë – pirmoje eilëje penkta ið kairës.

varþybos atima nemaþai laiko, bûsimoji „Atþalyno“ gimnazijos devintokë mokosi labai gerai. Reiklûs mokytojai Lauritos þinias vertina 9 balais. Nuo sporto ir mokslo likusá laisvà laikà krepðinininkë mëgsta leisti su draugëmis. Mergina eina pasivaikðèioti po miestà ar savo malonumui þaidþia sporto aikðtynuose. Laurita mëgsta valgyti tai, kà ir daugelis jos bendraamþiø – picas, kebabus, spageèius. Paklausta, ar moka pati paruoðti maistà, ji atsako neigiamai. „Mûsø namuose maistà visada ruoðia mama. Man uþtenka jos papraðyti, ir gardësiais pakvimpa visas butas“, – sako Laurita. Beje, jaunosios krepðininkës mama labai palaiko dukters uþsidegimà sportuoti ir beveik niekada nepraleidþia progos stebëti svarbesniø rungtyniø, kuriose þaidþia ðeimos atþala.

Pagal svarbà – pirmas numeris Lauritos kelias link Europos èempionës titulo prasidëjo gana atsitiktinai. Prieð penkerius metus kiemo draugë Mirana pasiskundë, kad jai nuobodu vienai vaþinëti á kitame miesto gale vykstanèias krepðinio treniruotes ir pakvietë Laurità kartu lankyti Këdainiø sporto mokyklà. „Atëjusi á pirmàjà krepðinio treniruotæ iðkart patekau trenerës Gerdos Èeèkauskienës globon. Tai ji man perteikë daugybæ ðio puikaus þaidimo paslapèiø, skatino ir tebeskatina nuolat tobulëti“, – apie savo treneræ kalbëjo Laurita. Naujai suburtoje komandoje paaiðkëjo, kad Laurita yra pati maþiausia, todël skirstant krepðininkes á pozicijas aikðtelëje, niekam nekilo abejoniø, kam atiteks áþaidëjos vaidmuo. Tiesa, ðiandien Lauritos ûgis – jau 171 cm, todël ir Sporto mokyklos rinktinëje, ir atstovaudama Lietuvai ji þaidþia taip vadinamu pirmuoju numeriu.

Kelias – pergalëmis grástas Europos èempionato auksas yra pats aukðèiausias jaunosios këdainietës ávertinimas, taèiau ir iki jo buvo nemaþai skambiø pergaliø. Ðtai prieð dvejus metus su vyresnëmis Sporto mokyklos komandos draugëmis laimëtas Lietuvos pirmojo iððûkio èempionatas, ðiemet, jau su savo bendraamþëmis, iðkovota pirmoji vieta analogiðko turnyro „B“ divizione ir teisë kitàmet rungtyniauti prieð pajëgiausias ðalies ekipas.

Besiverþianèià link krepðio Laurità (deðinëje) sustabdyti gali ne kiekviena varþovë.

Dideliu Lauritos laimëjimu taip pat galima laikyti jos patekimà á Lietuvos rinktinës sudëtá –iðsikovoti vietà „po saule“ tarp dvejais metais vyresniø ið visos ðalies suvaþiavusiø krepðininkiø yra labai sunki uþduotis. Taèiau rinktinës trenerë klaipëdietë Ramunë Kumpienë nusprendë, kad Laurita reikalinga komandai ir, kaip parodë vëlesni ávykiai, neapsiriko. Kalbëdama apie ásimintiniausius ávykius krepðinio aikðtelëje Laurita teigia, kad ji negali pamirðti vienø ið pirmøjø oficialiø savo rungtyniø. „Vos pradëjus mokytis krepðinio, þaidëme prieð Kauno komandà. Tàkart man viskas labai

sekësi, o prie mûsø pergalës prisidëjau pelnydama 13 taðkø“, – tarsi vakarykðèius penkeriø metø senumo ávykius prisimena Laurita. Keturiolikmetës atmintyje taip pat iðkyla Pirmojo iððûkio èempionato finalinio ketverto varþybos. „Jauèiau, kad esu geros sportinës formos, patikimai rungtyniavau, todël tikëjausi, kad mane gerai ávertins. Taip ir atsitiko – buvau iðrinkta geriausia finaliniø varþybø þaidëja“, – turnyro áspûdþiais dalijosi krepðininkë.

Mama – didþiausia dukters fanë Nors krepðinio treniruotës,

/Nuotr. ið asmeninio L. Jurèiûtës albumo/

Svajonei ryþto pakaks Kalbëdama apie ateitá Laurita prasitaria, kad didþiausia jos svajonë – tapti profesionalia krepðinio þaidëja. „Norëèiau rungtyniauti þinomame klube, galbût kur nors Jungtinëse Amerikos Valstijose ar Ispanijoje, o gal Rusijoje. Þodþiu, ten, kur moterø krepðinis pakankamai aukðto lygio, kur ði sporto ðaka sulaukia didelio þiûrovø susidomëjimo“, – dësto mergina, lyg juokais uþsimindama, kad ir solidus kontraktas bûtø neproðal. Laurita kol kas neþino, kà norëtø studijuoti, kokio universiteto ar kolegijos duris ji ryðis praverti. „Viena þinau, kad tai bus Vilniuje. Nors ðalies sostinëje daug gerø krepðininkiø, taèiau tikiu, kad man pavyks prasibrauti á kurià nors neblogà komandà. Na, o toliau viskas priklausys nuo manæs paèios“, – ryþtingai pokalbá baigë èempionë.

Këdainiø sporto mokyklos krepðinio trenerë Gerda ÈEÈKAUSKIENË: – Gerai prisimenu tà dienà, kai sporto salës duris nedràsiai pravërë Laurita... Komandoje ji buvo pati maþiausia, pati liesiausia, taèiau nuo pat pirmøjø treniruoèiø jos niekas negalëjo pasivyti ar prilygti jai vikrumu. Mergaitë iðsiskyrë savo geleþine iðtverme, azartu bei uþsidegimu. Lyg didþiausias komplimentas jai bûdavo varþovø komandos trenerio priekaiðtai savoms auklëtinëms: „Na, negi jûs visos negalite uþdengti vienos maþos þaidëjos“. Tai, kad ðiandien Laurita atstovauja dviem uþ save vyresniø þaidëjø mokyklos rinktinëms, „netrina“ atsarginiø þaidëjø suolelio ðalies rinktinëje, rodo, kad ji pakankamai aukðto lygio jauna krepðininkë. Tikiu, jei Laurita nepristigs noro, ryþto ir uþsidegimo, ið jos iðaugs puiki krepðininkë, kuri galës rungtyniauti paèiame aukðèiausiame lygyje.

Projekto „Kraðto ðviesa“ rubrikà „Kraðto ðviesuoliai“ remia


Šeštadienio 2012-08-18