Page 1

Rinkosaikðtë 2012 m. rugpjûèio 18 d.

17-ieji leidimo metai

Këdainiø rajono laikraðtis

2012 m. rugpjûèio 18 d. Ðeðtadienis

Nr. 94 (2 459)

Iðëjusi á miðkà oþkai þolës, moteris gráþo tik po paros

Kaina 1,20 Lt

Posûnis vandeniu apiplikë patëvá Konfliktas vienos këdainieèiø ðeimos namuose baigësi smurtu – posûnis apiplikë patëvá. Tai atsitiko praëjusio ketvirtadienio vakare, apie 19 valandà. 1976 metais gimæs Þ. Þ. karðtu vandeniu apipylë 1963 metais gimusá savo patëvá ir nudegino jam kaklà bei krûtinæ. Apipiltajam prireikë medikø pagalbos, po kurios jis toliau gydosi namuose, o posûnis uþdarytas á areðtinæ. Kitu atveju namuose patirto smurto auka atsidûrë ligoninëje – sugyventinio sumuðtai tiskûnietei teko gultis á Këdainiø ligoninës traumatologijos skyriø. 1951 metais gimusi moteris vienà vakarà buvo iðplûsta 1963 metais gimusio Z. D., o paskui ir apdauþyta.

Nuo kapo pavogë paminklà Këdainiø miesto Kauno gatvës kapinëse nuo vieno kapo pavogtas paminklas. M. Jasudavièienës (kairëje), kuriai „nuotyká“ miðke primena mëlynës ant rankø ir viso kûno, pirmiausia pradëjo ieðkoti E. Taraðkevièiûtë. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Jovita ÞEBRAUSKAITË

Pavakare iðëjusi á miðkà pririnkti oþkai þolës, viena Paðiliø kaimo gyventoja namo gráþo tik kitos dienos popiete. Policija moters jau ieðkojo su tarnybiniu ðunimi ðunimi,, taèiau paðilietë laimingai parsirado be niekieno pagalbos. /Nukelta á 3 psl./

Skanaukite duonà pigiau!

Bandyta padegti buto duris Ðventiniai patiekalai á pobûvio vietà pagal Jûsø finansines galimybes! Atveðime maistà á Jûsø ðventës vietà – namus, biurus, pobûviø sales, kaimo turizmo sodybas ar tiesiog á gamtà. Dekoruosime stalus, aptarnausime. Galite uþsisakyti naminiø vyniotiniø, ádarytà þuvá, viðtà.

Tel.: 8 630 01 106, 8 610 15 001, www.svenciucentras.lt

Su ðiuo kuponu visiems pirkëjams taikoma 10 proc. nuolaida duonos, pyrago ir konditerijos gaminiams firminëje „Këdainiø duonos“ parduotuvëje, J. Basanavièiaus g. 49 (prekybos centre „Norfa“).

Pelëdnagiø seniûnijos Paobelio kaime gyvenantis vyriðkis policijai praneðë, kad praëjusá antradiená pasigedo dviejø daliø paminklo, pastatyto ant jo artimøjø kapo. Vagys padarë 7 tûkst. litø nuostolá.

Kaimo turizmo sodyba

ZARAZA

kvieèia ðvæsti ðventes ir poilsiauti su ðeima ar draugø kompanija. Tel. 8 636 80 301, Këdainiø r., Tubiø kaimas (2 km nuo miesto). www.sodybazaraza.lt

Po grasinanèiø þinuèiø telefonu viena këdainietë prie savo buto durø rado sudegusá popieriø bei pradegintà kilimëlá ir kreipësi á policijà. J. Basanavièiaus gatvëje gyvenanti moteris ásitikinusi, kad praëjusio pirmadienio naktá buvo bandoma padegti jos buto duris. 1973 metais gimusi këdainietë teigia prieð keletà dienø á savo mobiliojo ryðio telefonà ëmusi gauti grasinanèio turinio þinutes.

Akcija! PRENUMERATA – 2013

Kaina*

9,99 Lt mënesiui!

juridiniams asmenims – 10,99 Lt.

Galioja iki rugpjûèio 31 d. * uþsisakant metams

„Rinkos aikðtës“ inf.


2

2012 m. rugpjûèio 18 d.

Rajono mero padëka uþ Miesto gimtadienio ðventës organizavimà ir dalyvavimà Tris dienas ðventëme jubiliejiná Miesto 640-àjá gimtadiená. Dienos buvo kupinos dþiaugsmingo judëjimo, sveikatinimo ir sporto renginiø, tokiø kaip maþyliø ropojimo varþybos ir vaikø pieðiniø ant vandens demonstravimas, sveikatos sala bei naktinis krepðinis, ðiaurietiðkojo ëjimo pamokos, ávairios sportinës rungtys bei turnyrai. Mes dþiugiai ëjome, kaip áprasta, á tradicinæ mugæ, bet ir nekantriai laukëme netradiciniø „Viduramþiø pasiuntiniø“ pasirodymø. Mes vedëme vaikus ar anûkus á ávairius jiems skirtus renginius bei koncertus, o patys klausëmës jaunosios kartos profesionaliø muzikantø atliekamo dþiazo, Muzikos mokyklos puèiamøjø instrumentø orkestro atliekamø kûriniø bei „Ledinio“ choro dainø, operos þvaigþdþiø bei estrados ðlageriø karalienës, Lietuvos simfoninio orkestro. Nuo ðiol mes turime dar vienà garbës pilietá – gerb. tapytojà Aloyzà Stasiulevièiø, kuriam ðis vardas suteiktas Miesto ðventës metu per iðkilmingà rajono savivaldybës Tarybos posëdá. Nuo ðiol mes vaikðèiosime á iðgraþëjusià renovuotà Mikalojaus Daukðos vieðàjà bibliotekà, nes ilgai lauktas jos atidarymas vyko kaip tik ðiomis ðvenèiø dienomis. Visi kartu paminëjome ir Këdainiø kraðto muziejaus 90-metá, ir kino studijos „Mëgëjas“ 50-metá. Daugelis mûsø apþiûrëjo Këdainiø dailininkø draugijos darbø parodà, pasiklausë Këdainiø literatø klubo „Varsna“ dedikacijø miestui. Daug teigiamø emocijø kilo fotografuojantis „Smetonmeèio Këdainiø fotoateljë“ bei apþiûrint fotoparodà „Këdainiø Didþioji gatvë prieð 40 metø“. Mes dalyvavome ðv. Miðiose uþ Këdainiø miestà bei jo þmones ir klausëmës Vilniaus arkikatedros bazilikos Didþiojo choro. Kartu per ðventës atidarymà ragavome gimtadienio torto, o miestelënø sueigoje vaiðinomës kepsniu ant lauþo. Visko trumpai nesuminësi. Tie, kas rengë ðià ðventæ, jai skyrë dalelæ savæs, tie, kas joje aktyviai dalyvavo, – þino, kad tik tada yra tikroji ðventë, kuri jauèiama giliai ðirdyje, kai dirbi dël jos, skiri jai laiko ir energijos, lëðø, kantrybës, entuziazmo. Tikra ir vertinga yra tik tai, kà patys susikuriame savo ðirdimi, protu, nuoðirdþiu darbu, lëðomis. Pasibaigus ðventei lieka gausybë áspûdþiø, atliktø ir nepadarytø darbø vertinimo, taip pat lieka padëka þmonëms, prisidëjusiems prie ðventës organizavimo. Uþ gerà valià, pastangas, triûsà ir pasiaukojimà nuoðirdþiausius padëkos þodþius tariu VISIEMS – ir tiems, kurie prisidëjo piniginiu ánaðu, ir tiems, kurie ðventæ rengë arba patys buvo aktyvûs dalyviai, ir tiems, kas savo buvimu jà palaikë. Labai dëkoju rëmëjams: AB „Lifosa“, UAB „Norfa“, UAB „Këdainiø oda“, Labûnavos ÞÛB, UAB „K2 LT“, UAB „Laumetris“, AB SEB bankas, AB „Linas Agro Group“, AB „TEO LT“, UAB „Aisuva“, AB „Nordic Sugar Këdainiai“. Dëkoju laikraðèiams „Këdainiø garsas“, „Rinkos aikðtë“, „Këdainiø mugë“, „Këdainiø kraðtas“, Këdainiø kraðto televizijai, kabelinei televizijai „Rygveda“, interneto svetainëms www.kedainietis.lt, www.knypava.lt. Dëkoju Këdainiø rajono savivaldybës, Këdainiø kultûros centro, Këdainiø kraðto muziejaus darbuotojams, o ypaè – Miesto ðventës organizavimo darbo grupei ir jos pirmininkei vicemerei Nijolei Naujokienei. Dëkoju miesto seniûnui Alvydui Kleivai ir visiems seniûnijos darbuotojams. Tarp mûsø ðventës renginiuose buvo ir Seimo nariø, kurie atstovauja Këdainiø kraðto þmonëms. Tai Seimo pirmininko pavaduotoja Virginija Baltraitienë, Seimo nariai Vytautas Gapðys, Jonas Kondrotas, Justinas Urbanavièius. Dalyvavo rajono tarybos nariai. Dëkoju Jums, kad buvote ir esate su mumis. Nuoðirdþiai aèiû visø saugumu besirûpinusiam Këdainiø rajono policijos komisariatui, budëjusiems Këdainiø greitosios medicinos pagalbos medikams, taip pat saugiai leidusiems jaustis Këdainiø prieðgaisrinës gelbëjimo tarnybos ugniagesiams gelbëtojams. Dëkoju tautodailininkams ir amatininkams, kaviniø ir vieðbuèiø darbuotojams, prekybininkams, valytojams ir vairuotojams – visiems, visiems, padëjusiems padaryti mûsø ðventæ ádomià ir naudingà. Dëkoju visiems, kurie ðoko, dainavo, grojo, mus linksmino ir kûrë mûsø ðventæ graþià ir smagià. Labai dëkoju visiems këdainieèiams ir mûsø miesto bei rajono sveèiams, kad lankëtës ðventës renginiuose, nepabûgæ neidealaus oro. Tikiuosi, kad renginiai Jums patiko ir kiekvienas radote tai, kas Jus domina. Nuoðirdus AÈIÛ visiems.

Valstybinë mokesèiø inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansø ministerijos kreipsis á teismà dël butø, kurie neturi savininkø (ar kuriø savininkai neþinomi), pripaþinimo beðeimininkiais ir jø perdavimo valstybës nuosavybën: buto su bendro naudojimo patalpa ir ûkiniais bei kitais kiemo statiniais, esanèio J. Lebedþio g. 9A-1, Devynduoniø k., Gudþiûnø s., Këdainiø r., buto unikalus numeris 5391-2001-5014:0002 bei buto, esanèio Rytø g. 21-3, Josvainiø k., Josvainiø s., Këdainiø r., unikalus numeris 5397-0027-0015:0003. Asmenis, turinèius turtiniø teisiø á ðiuos butus, praðome iki lapkrièio 15 dienos kreiptis á Valstybinæ mokesèiø inspekcijà prie Lietuvos Respublikos finansø ministerijos adresu: A. Juozapavièiaus pr. 57, Kaunas, III aukðtas, 319 kab., ir pateikti dokumentus, liudijanèius nuosavybës ar kitas turtines teises á ðiame skelbime iðvardytus butus. Informacija teikiama tel. (8 37) 40 53 01.

Vilnø keitimas á siûlus (siûlai sukti) Keisime plautas aviø vilnas á siûlus. Vilnø kedenti nebûtina. 1 kg vilnos pakeitimo kaina – 22 Lt. Gamintojø kainomis parduodame vilnonius siûlus (1 kg kaina – 60 Lt), vilnones vaikiðkas, viengules bei dvigules antklodes (kaina – 90, 150 ir 170 Lt), ávairiø dydþiø paklotus (kaina – nuo 130 iki 180 Lt), vilnones pagalves (kaina – 50–60 Lt), patalynës komplektus (kaina – nuo 80 iki 90 Lt).

Rugpjûèio 24 d. (penktadiená) 13 val. – Nociûnuose, 13.15 val. – Labûnavoje, 13.45 val. – Josvainiuose, 14.20–14.40 val. – Këdainiuose (ûkininkø turguje Gedimino g.), 15 val. – Dotnuvoje,

15.10 val. – Akademijoje, 15.25 val. – Krakëse, 16 val. – Mantviliðkyje, 16.15 val. – Gudþiûnuose, 16.30 val. – Vikaièiuose, 16.45 val. – Devynduoniuose.

Pakruojo rajono Lygumø vilnø verpykla, tel. 8 698 71 270. www.verpykla.lt

Kvieèiame á sveikatinimo treniruotes! Jau nuo rugsëjo 3 d. pradësime naujà treniruoèiø ciklà! BODY SHAPE WITH THERABANDS – tai jëgos treniruotës su elastinëmis pasiprieðinimo gumomis, kuriomis stiprinsite visus didþiuosius kûno raumenis! LIGHT CARDIO – tai itin intensyvios, bet nesudëtingos treniruotës, kuriø metu deginami taip jûsø nepageidaujami kûno riebalai! NAUJIENA! AQUA AEROBIC (vandens aerobika) – tai super treniruotë, kurios metu ne tik pasikrausite daug geros energijos bei nuotaikos, bet ir stiprinsite visus kûno raumenis! Platesnë informacija telefonu 8 690 95 673, o taip pat „Facebook“ profilyje „Këdainiø Sveikatinimo Treniruoèiø Studija“.

Rimantas DILIÛNAS, Këdainiø rajono savivaldybës meras

Kvieèiame laiku pateikti praðymus dël socialinës paramos mokiniams Këdainiø rajono savivaldybës administracijos Socialinës paramos skyrius ragina tëvus bûti atsakingus ir nelaukiant paskutinës minutës pateikti praðymus dël mokiniø nemokamo maitinimo skyrimo. Laiku nesikreipus, nuo pirmøjø mokslo metø dienø nemokamas maitinimas mokiniams gali bûti neskirtas. Ankstesniais metais pasitaikydavo atvejø, kad tik pirmosiomis rugsëjo dienomis mokytojams priminus apie galimybæ kreiptis dël socialinës paramos mokiniams, tëvai suskubdavo teikti praðymus. Nemokamo maitinimo ðie vaikai sulaukdavo vëliau, ka-

dangi skiriant mokiniams socialinæ paramà turi bûti vertinamos ðeimos pajamos. Dël socialinës paramos mokiniams vienas ið mokinio tëvø ar globëjø turi kreiptis á deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybës administracijà, o jeigu gyvenamoji vieta nedeklaruota – á savivaldybës, kurioje gyvena, administracijà. Kreipiantis reikia uþpildyti praðymà socialinei paramai mokiniams gauti ir pateikti reikalingus dokumentus: ðeimos nariø paþymas apie pajamas (gautas per 3 praëjusius iki kreipimosi dël socialinës paramos mokiniams mënesius arba kreipimosi mënesio) ir priklausomai nuo aplinkybiø kitas paþymas, reikalingas socialinei paramai mokiniams gauti. Mokiniams nemo-

kamas maitinimas bendruoju atveju skiriamas nuo mokslo metø pradþios iki mokslo metø pabaigos, taèiau dël nemokamo maitinimo galima kreiptis visus metus (pvz., jeigu pasikeièia ðeimos finansinë situacija ir atsiranda toks poreikis). Parama mokinio reikmenims ásigyti skiriama iki rugsëjo 1 d. arba mokslo metø pradþioje, bet ne vëliau kaip iki spalio 20 d. (kreiptis reikëtø iki spalio 10 d.). Iðsamesnæ informacijà teikia ir praðymus priima seniûnijø socialiniai darbuotojai, taip pat Socialinës paramos skyriaus vyresn. specialistë Greta Durulienë 408 k., tel. (8 347) 44 200. Parengë Greta DURULIENË, Socialinës paramos skyriaus vyresn. specialistë

Skubiai PARDUODA 2-ø kambariø butà Respublikos g. 16 (2 a., kampinis, plastikiniai langai, balkonas). Tel. 8 604 16 154. IÐNUOMOJA kambará 2-ø kambariø bute Sodø g. Tel. 8 677 73 410. REIKALINGAS picø kepëjas (-a). Darbo patirtis nebûtina. Gyvenimo apraðymà siøsti el. paðtu cvkedainiai@gmail.com, tel. 8 636 17 639.

Reikalinga buhalterë laikinai dirbti buhalteriniø paslaugø ámonëje „Finarta“. Tel.: 55 971, 8 611 52 850 arba adresu: Josvainiø g. 24.

Reikalingas vadybininkas (-ë), laisvai kalbantis lenkø ir rusø kalbomis. Privalumas – anglø kalbos mokëjimas. Tel. 8 685 77 710, el. paðtas kristina@karlas.net

Mirus broliui Audriui Liaugminui reiðkia nuoðirdþià uþuojautà jo seseriai Leonai, gyvenanèiai Rasos g. 14-ajame name. Liûdi treèios laiptinës kaimynai


2012 m. rugpjûèio 18 d.

Iðëjusi á miðkà oþkai þolës, moteris gráþo tik po paros /Atkelta ið 1 psl./

Kelionë buvusi ilga: „Paeinu deðimt–penkiolika metrø – ir stoviu, vël paeinu – ir vël stoviu. Bet prirautos þolës neiðmeèiau. Gaila buvo savo darbo.“ Maiðelá su þole iki M. Jasudavièienës namø baigë neðti kaimynas, pasitikæs moterá prie miðko.

Norëjo palepinti gyvulëlá Prie miðko Paðiliuose gyvenanti Michalina Jasudavièienë augina jaunà oþkytæ, kuri, ðeimininkës pastebëjimu, gana iðranki. Nors aplinkui apstu ávairiausios þolës, taèiau moteris yra pastebëjusi, kad jos augintinë labiausiai mëgsta þolæ, kurià paðilietë tarmiðkai vadina legësiais. Taigi pasiëmusi peilá ir medþiaginá maiðelá, oþkos ðeimininkë praëjusios savaitës ketvirtadiená, apie ketvirtà valandà vakaro, iðëjo miðkan. „Kai pradëjo temti, ëmiau miðke jos ieðkoti. Ir naktá ðaukiau, bet kur tu prisiðauksi... Rytà jau paskambinau jos krikðto dukrai ir pasakiau: dingo, nebepareina“, – pasakoja kartu su M. Jasudavièiene gyvenanti Edita Taraðkevièiûtë.

Ákrito á gilià provëþà M. Jasudavièienë sako, kad nebuvo miðke pasiklydusi, tik negalëjo ið jo pareiti, nes bandydama perþergti miðko keliuke iðvaþinëtas gilias ir vandens pilnas provëþas ákrito á jas ir ilgai nepajëgë iðlipti. 79-eriø metø netrukus sulauksianti moteris teigia, kad jos kojos visà gyvenimà buvo nelabai

Patruliai atvyko su ðunimi

Ar daug trûko, kad Miðko alëja pavadinta Paðiliø kaimo gatve M. Jasudavièienë nebepareitø á savo namus? /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

lanksèios, o pastaruoju metu – ir smarkiai skaudanèios, todël kai uþmintas atplyðo iðmirkæs provëþos kraðtas, atsidûrusi purviname vandenyje ji ilgai blaðkësi neklusniomis kojomis bandydama iðlipti. „Niekas man nelûþo, bet atsikelti ið to purvo niekaip negalëjau. Apsidauþiau visa, ant kojø ir rankø, va, mëlynës… Kai pagaliau iðsikapsèiau, ant þolës taip ir iðgulëjau per naktá“, – sako M. Jasudavièienë.

Uþpuolë uodai ir sparvos Moteris gerai prisimena ne tik bejëgiðkumà, patirtà murkdantis purve, bet ir uodø bei sparvø antpuolá: „Mane sukapojo visà. Puolë taip, kad nepajëgiau apsiginti.“ Nors rytui praðvitus vabzdþiai tebekankino, bet jau buvo ámanoma ieðkoti iðeièiø. M. Jasudavièienë sako priðliauþusi prie medþio, ásikibusi jo, vargais negalais atsistojusi ir pajudëjusi namø link.

Susiþalojo taisydamas kombainà Ðiomis dienomis policija pradëjo ikiteisminá tyrimà dël ávykio Josvainiø seniûnijos Juodkaimiø kaime, kuriame susiþalojo vyriðkis.

Juodkaimiuose gyvenantis L. B., gimæs 1977 metais, rugpjûèio 5-osios vakare buvo Këdainiø greitosios medicinos pagalbos automobiliu nugabentas á Kauno klinikas, nes remontuodamas kombainà smarkiai susiþalojo deðinæ

rankà. Klinikø medikai buvo priversti amputuoti tris vidurinius ðios rankos pirðtus. Policijos pareigûnai savo ruoþtu ëmë tirti vyriðkio susiþalojimo aplinkybes.

Gesino gaisrus ir rinko gyvsidabrá Dar nepraðvitus Þolinës rytui dalá Dotnuvos seniûnijos Siponiø kaimo nuðvietë gaisro ugnis – degë ûkinis pastatas. Apie gaisrà, praëjusá treèiadiená kilusá Siponiuose, ugniagesiams gelbëtojams praneðta apie pusæ trijø nakties. Kai atvyko pirmoji komanda, medinis pastatas ðiferiu dengtu stogu jau degë atvira liepsna. Ugnis sunaikino ir

Trumpai Á MIÐKUS EINAMA NE VIEN GRYBØ Nors jau pradëjo augti grybai, kai kurie þmonës po miðkus þvalgosi ne dël jø, o dël svetimo turto. Praëjusio pirmadienio rytà Anèiðkio girininkijos teritorijoje pastebëta, kad ið saugyklos pavogtas aukðto slëgio plautuvas „Stihl“, kurio likutinë vertë – beveik 1,5

pastate sukrautà tonà ðieno. Tos dienos popiete ugniagesiams gelbëtojams teko vykti ir á kità Dotnuvos seniûnijos kaimà, Mantviliðká, kuriame prireikë surinkti iðsiliejusá gyvsidabrá. Apie ðimtà gramø ðio nuodingo metalo surinkta pastate, kuriame anksèiau veikë pieno surinkimo punktas. Diena anksèiau ugniagesiai gelbëtojai lëkë á Këdainiø miesto

seniûnijos Keleriðkiø kaimà, kuriame gaisras buvo kilæs vieno aukðto mûriniame name. Ugnis, ásismilkusi miegamojoje sofoje, iðdegino jà ir apdegino namø apyvokos daiktus. Gaisrà, kuris kilo dël neatsargaus rûkymo, teko gesinti naudojantis kvëpavimo aparatais, nes kambarys, kuriame visa tai atsitiko, buvo pilnas troðkiø dûmø.

tûkst. litø. Ðis nuostolis – Panevëþio miðkø urëdijai. O Këdainiø miðkø urëdija nuostoliø patyrë Josvainiø girininkijoje, kurios teritorijoje esanèiame Ðaravø miðke kaþkas nupjovë ir pavogë àþuolà, berþà ir 47 uosius. Ið viso pavogta beveik 27 kietmetriai medienos.

radiená Këdainiø ligoninës priëmimo skyriuje mirë 1960 metais gimæs këdainietis. Netikëtø mirèiø, kuriomis tenka domëtis policijai, pastaruoju metu buvo ne viena. Tà paèià dienà, rugpjûèio 14àjà, prie Liepø alëjos 7-ojo namo buvo aptiktas negyvas 1936 metais gimæs këdainietis A. L., o praëjusià savaitæ Vilainiø seniûnijos Koliupës kaime savo namø virtuvëje rasta mirusi 1961 metais gimusi G. S.

POLICIJÀ DOMINA NETIKËTOS MIRTYS Policija pradëjo aiðkintis prieþastis, dël kuriø praëjusá ant-

Tuo metu, tik kitame miðko kvartale, policija M. Jasudavièienës ieðkojo su tarnybiniu ðunimi, kurá á Paðilius atsiveþë Kauno apskrities policijos Patruliø rinktinës kinologai. Pastarieji su ðunimi pakartotinai „ðukavo“ ir vietas, kur galëjo bûti pasiklydusi kita Këdainiø rajono gyventoja – Vilainiø seniûnijos Milþemiø kaime gyvenanti 84eriø metø Marijona Ðulinskienë. Ðios moters, ið namø iðëjusios dar liepos 20-àjà, rasti nepavyko. O M. Jasudavièienë po miðke netikëtai praleistos nakties toliau kuo puikiausiai kruta po namus, bet á miðkà eiti jau nebesiruoðia.

Neretai pervertina jëgas Tepalais ir kitokiais vaistais gelbëta moteris teigia nei kosinti, nei suslogavusi, tik lûpà ðiek tiek nubërë ir, aiðku, nieþëjo vabzdþiø

3

sugeltos vietos. „Tai gerai, kad naktá jos neuþpuolë þvërys. Prieðingu atveju istorija bûtø pasibaigusi ne taip laimingai“, – sako Policijos komisariato Kriminalinës policijos skyriaus tyrëja Kristina Arðtikytë. Pareigûnë pastebi, kad garbaus amþiaus þmonës neretai pervertina savo galimybes. „Jiems sunku pripaþinti, kad jëgos silpsta ir kad lankytis vieniems miðkuose nebesaugu, nors visà amþiø buvo ápratæ tose vietose ir grybauti, ir uogauti“, – sako tyrëja.

Vieniems geriau neiti K. Arðtikytë savo ir kolegø vardu praðo senukø atsisakyti tokiø rizikingø poelgiø ir pagalvoti, koká nerimà, skausmà ar sielvartà savo artimiesiems sukels pasiklydæ, susiþalojæ, o galbût ir praþuvæ. „Kai nuvaþiuojame ieðkoti dingusiøjø, jø artimieji þiûri á mus gailiomis akimis ir maldauja rasti, bet mûsø galimybës irgi ribotos“, – teigia pareigûnë. Ji pataria garbaus amþiaus þmonëms neiti á miðkus ar bent jau eiti ne vieniems, o iðeinant apsirengti ryðkiais drabuþiais, geriausia – apsivilkti ðviesà atspindinèià liemenæ, bûtinai pasiimti mobiliojo ryðio telefonà, jeigu já turi. Daugelis senukø nepasiima telefonø, nes temoka jais tik atsiliepti, bet pareigûnë pabrëþia, kad mobiliojo ryðio telefono aparatà turintá þmogø esant techninëms galimybëms gali padëti aptikti aparato siunèiami signalai.

Átariami klastojæ ir sukèiavæ Praëjusá ketvirtadiená Policijos komisariate pradëti ikiteisminiai tyrimai dël nesàþiningø poelgiø, kuriais átariami du këdainieèiai këdainieèiai.. 1972 metais gimusio A. O. veiksmais policijai yra pasiskundusi këdainietë L. B., kuri teigia sutarusi su A. O. dël sodo namelio remonto ir sumokëjusi jam pinigus. Nors remontas turëjo bûti

„Rinkos aikðtës“ inf. Mus rasite adresu: Josvainiø g. 41, Këdainiai, tel.: (8 347) 56 176, 8 678 40 699.

baigtas iki rugpjûèio 1-osios, taèiau nusamdytas vyriðkis nei atliko darbus, nei gràþino pinigus. Moters nurodytas þalos dydis gana solidus – net 46 tûkst. 832 litai. O P. Lukðio gatvës 2-ojo namo butø savininkø bendrija pasipiktinusi 1976 metais gimusio R. S. veiksmais. Policijai praneðta, kad vyriðkis klastojo namo gyventojø paraðus. „Rinkos aikðtës“ inf.


4

2012 m. rugpjûèio 18 d.

Besidomintiems energetikos ateitimi – specialistø paaiðkinimai Irma BAJORÛNË

Reikia Lietuvai naujos atominës elektrinës ar ne? Dël to ietis lauþo ekonomistai ir politikai, energetikai ir „þalieji“. Apie tai nedaug iðmananèiam pilieèiui daþnai neaiðku, kurios pusës argumentai stipresni. O apsispræsti reikës, nes rudená referendume turësime pasakyti savo nuomonæ – ar pritariame Visagino atominës elektrinës (VAE) projektui.

Vieðëjo infocentras Gauti daugiau informacijos apie bûsimàjà elektrinæ këdainieèiai galëjo greta „IKI Giraitës“ prekybos centro vienà dienà vieðëjusiame Visagino atominës elektrinës informaciniame centre. Jo palapinëje buvo galima padiskutuoti su branduolinës energetikos ir Visagino atominës elektrinës ðalininkais, pamatyti Lietuvos energetinës sistemos maketà, gauti literatûros apie Lietuvoje pradedamà ágyvendinti projektà. Informaciniame centre dirbusá branduolinës energetikos fizikos IV kurso studentà Ignà maloniai nustebino tai, kad tarp apsilankiusiø këdainieèiø buvo daugiau VAE projekto ðalininkø nei prieðininkø. „Mes neagituojame nei uþ, nei prieð elektrinæ, tik teikiame informacijà apie priimamus þingsnius, strateginius tikslus ir technologinius sprendimus“, – tvirtino VAE informacinio centro atstovas.

Reikia energijos ðaltinio „Ðiuo metu Lietuvoje importuojama elektros energija ir vietos elektrinëse pagaminamai energijai reikalingos dujos, importuojamos ið Rusijos, sudaro 75 proc. visos energetikos, – aiðkino studentas Ignas. – Ið Lietuvos kasmet iðleidþiame milijonus litø. Pagal tarptautinæ praktikà tokia situacija, kai 75 procentai energetikos priklauso nuo importo, laikoma nesaugia. Kad turëtume stabiliai dirbanèià saugià sistemà, turime difersifikuoti pirminius resursus, apsirûpinti energija ið kitø ðaltiniø.“ Lietuvoje svarstyti ávairûs variantai: dujomis, anglimis kûrenamos ar branduolinës elektrinës. Atsinaujinantys ðaltiniai nekonkuruoja su ðiomis elektrinëmis, jie turi savo niðà. Atominës elektrinës eksploatavimo patirties Lietuva turi, veikia ástatyminë bazë. Ávertinta, kad branduolinë elektrinë bûtø racionaliausias sprendimas Lietuvai apsirûpinant elektros energija.

Oponentø argumentai silpni Pasak Igno, „þaliesiems“ atstovaujantys pilieèiai ir politikai neateina diskutuoti su reikalà iðmananèiais specialistais, turinèiais

Á Visagino atominës elektrinës projektu besidominèiø këdainieèiø klausimus atsakë apie projektà iðmanantys studentai ir specialistai. /Nuotr. autorës/

Mobiliajame VAE infocentre – iðsami informacija apie projektà.

Siûlomi mokymosi bûdai: · kasdienis (mokiniai mokosi reguliariai, 5 dienas per savaitæ); · neakivaizdinis (mokiniai renkasi á Centro organizuojamas sesijas); · nuotolinis (mokiniai mokosi bûdami skirtingose vietose, naudodami informacines komunikacijos priemones ir technologijas). Siekiantiems pradinio, pagrindinio ir vidurinio iðsilavinimo ir atvykstantiems ið atokesniø rajono gyvenvieèiø visuomeniniu transportu, kelionë apmokama. Kvieèiame pakartotinai mokytis pageidaujamø dalykø. Visus, turinèius viduriná iðsilavinimà, kvieèiame pagilinti ir atnaujinti turimas þinias, ágyti naujø ir siûlome mokytis dalykø programø: · uþsienio kalbø (anglø, vokieèiø, rusø); · informaciniø technologijø; · menø (tapybos, keramikos, dekupaþo, grojimo gitara, dainavimo ir kt.); · kûno kultûros (sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo, aerobikos); · ir kt. Mokestis uþ vienerius mokymosi metus yra 270 Lt uþ kiekvienà dalykà. Siûlome ágyti profesines kvalifikacijas: · administracijos darbuotojo, valstybinis kodas 362034501; · auklës-namø ûkio ekonomës, valstybinis kodas 362081402; · vieðbuèio kambarinës, valstybinis kodas 262081105; · auklës-socialinio darbuotojo padëjëjo, valstybinis kodas 362076102; · dailiøjø medþio dirbiniø droþëjo, valstybinis kodas 262021503; · tekstilës rankdarbiø gamintojo, valstybinis kodas 161021511. Uþ ágyjamas profesines kvalifikacijas mokama savo lëðomis. Kvieèiame laikyti: · valstybinës kalbos mokëjimo egzaminus asmenis, kuriems taikomi valstybinës kalbos mokëjimo kategorijos reikalavimai; · Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindø egzaminus asmenis, siekianèius ágyti Lietuvos Respublikos pilietybæ. Informacija teikiama telefonu (8 347) 31 157. Dokumentai priimami adresu: S. Dariaus ir S. Girëno g. 52, 101 kab. www.smc.kedainiai.lm.lt

KËDAINIØ PROFESINIO RENGIMO CENTRAS 2012–2013 M. M. KVIEÈIA MOKYTIS

objektyviø argumentø. Jie teikia prioritetà triukðmui vieðojoje erdvëje, kurioje daugiau veikia emocijos, o ne argumentai. „Bet kokio objekto eksploatavimas turi savos rizikos, net ir automobilis gatvëje yra potencialiai pavojingas, – apie elektrinës keliamà pavojø kalbëjo VIA infocentro atstovas. – Projektuojant atomines elektrines ir kitus radiacijà spinduliuojanèius aparatus, tarp jø – ir vëþiui gydyti skirtus, remiamasi principu, kad ðaltinio naudojimas turi teikti daugiau naudos negu potencialiai gali sukelti þalos. Toks pat principas taikomas ir projektuojant elektrinæ.“

Avarijos poveikis – minimalus Projektuojama taip, kad net ávykus avarijai poveikis aplinkai baigtøsi ties paèios elektrinës teritorija. Tokiø elektriniø sauga kasmet gerëja ir tikimybë, kad galima avarija turëtø neigiamà poveiká dideliu spinduliu uþ jos ribø, tampa nereali.

2011 metais Japonijoje, Fukuðimos elektrinëje, ávykusioje avarijoje nukentëjo tik apie 1970uosius metus statyti blokai. Naujesni iðlaikë toká þemës drebëjimo ir cunamio poveiká, koks nutinka kartà per tûkstantá metø. Praëjus pusantrø metø po avarijos jau galvojama gràþinti á gyvenamàsias vietas ið uþterðtos zonos, siekusios apie 20 kilometrø spindulá aplink elektrinæ, evakuotus þmones.

Informacija Lietuvos þmonëms Mobiliojo VAE infocentro, ðià vasarà lankanèio Lietuvos miestus ir miestelius, iniciatorius – „Visagino atominë elektrinë“, o projekto partneriai – Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Lietuvos energetikos instituto Jaunøjø mokslininkø sàjunga, Jaunøjø energetikø klubas. Centras ðià vasarà aplankë apie 40 Lietuvos miestø ir miesteliø.

Didysis kupriniø iðpardavimas! Nuolaidos iki 30

Këdainiø suaugusiøjø mokymo centras kvieèia asmenis, turinèius 16 ir daugiau metø, nuo rugsëjo 1 d. mokytis 1–8 klasëse ir 1–4 (9–12) gimnazijos klasëse

proc.

Mus rasite parduotuvës „Maxima“ patalpose (S. Dariaus ir S. Girëno g. 50A)

rankiniø parduotuvëje.

KËDAINIØ SKYRIUS – Ðëtos g. 105, Këdainiai. Tel. (8 347) 68 302. Turinèius pagrindiná iðsilavinimà – automobiliø mechaniko, apdailininko (statybininko), siuvimo verslo paslaugø teikëjo, suvirintojo,elektros árenginiø elektromechaniko, maisto pramonës darbuotojo, padavëjo ir barmeno, kirpëjo (mokymosi trukmë – 3 metai kartu ágyjant viduriná iðsilavinimà). Neturinèius pagrindinio iðsilavinimo – apdailininko (statybininko), virëjo, technikos ðaltkalvio remontininko (mokymosi trukmë – 2 metai). Turinèius viduriná iðsilavinimà – suvirintojo (mokymosi trukmë – 1,5 metø), padavëjo ir barmeno (mokymosi trukmë – 1,5 metø), kirpëjo (mokymosi trukmë – 2 metai). Baigusius 8 klases – mokymas pagal pagrindinio ugdymo II dalies programà (9, 10 klasës). LANÈIÛNAVOS SKYRIUS – Këdainiø raj. Lanèiûnavos k. Tel. (8 347) 41 842. Turinèius pagrindiná iðsilavinimà – logisto ekspeditoriaus, apskaitininko-kasininko, automobiliø elektromechaniko, prekybos ámoniø vadybininko padëjëjo, tarptautiniø veþimø vairuotojo ekspeditoriaus, agroserviso verslo darbuotojo, technikos ðaltkalvio remontininko (mokymosi trukmë – 3 metai kartu ágyjant viduriná iðsilavinimà). Turinèius viduriná iðsilavinimà – tarptautiniø veþimø vairuotojo ekspeditoriaus, prekybos ámoniø vadybininko padëjëjo, automobiliø elektromechaniko (mokymosi trukmë – 2 metai). Paþangiems mokiniams mokama stipendija, pageidaujanèius apgyvendinsime bendrabutyje. Besimokantiesiems sudaromos lengvatinës sàlygos baigti B kategorijos vairavimo ir traktorininko kursus. Dokumentai priimami visuose skyriuose darbo dienomis nuo 8 iki 15 val. Informacija www.prc.kedainiai.lm.lt


2012 m. rugpjûèio 18 d.

5

Këdainiø miesto ðventës akimirkos

Miesto 640-ojo gimtadienio ðventës renginiø metu atgijo senamiesèio ðirdis – Didþiosios Rinkos aikðtë. Jos erdvë kiekvienam leido rasti jaukià vietà ir sekti scenoje vykusá veiksmà ar bendrauti su paþástamais.

Këdainiø kraðto garbës pilieèio vardà liudija laureatams áteikiamas skulptoriaus Algirdo Boso sukurtas þenklas. Këdainiø kraðtas turi devintàjá Garbës pilietá – A. Stasiulevièiø (deðinëje). Já sveikina anksèiau ðá garbingà titulà gavæs V. Laumakys.

Iki sutemos renginiuose dalyvavo (ið kairës) rajono tarybos nariai J. Gaidamavièius ir V. Vanagas, meras R. Diliûnas ir jo pavaduotoja N. Naujokienë.

Gimtadienio torto stalà papuoðë dailiai raiþytas arbûzas.

Gimtadienio tortas ið rajono mero R. Diliûno rankø – jauniausiems miestelënams. /Nuotr. I. Bajorûnës/

Koncertà jubiliejaus ðventës sveèiams dovanojo muzikuojantis jaunimas.

Projektà „Lietuvos vidury“ remia


6

2012 m. rugpjûèio 18 d.

Këdainiø miesto ðventës akimirkos

Atminimui – Këdainiø kraðto garbës pilieèio Aloyzo Stasiulevièiaus autografas. „Ar mane prisimenate?“ – tautodailininkas Vytautas Ulevièius (deðinëje) teiravosi dailininko Aloyzo Stasiulevièiaus (kairëje). „O kaipgi!“ – nusistebëjo ðis. Kolegø pokalbis smagiai nuteikë kità tautodailininkà – Juliø Urbanavièiø. Virð tikinèiøjø galvø Ðv. Juozapo baþnyèioje plaukë Vilniaus arkikatedros bazilikos Didþiojo choro giedamos giesmës.

Uþ storø Daugiakultûrio centro sienø liko mugës triukðmas, o èia, kur vyksta susitikimas su dailininku Aloyzu Stasiulevièiumi, – rimti veidai ir màslûs þvilgsniai.

Brolijos „Viduramþiø pasiuntiniai“ programoje buvo ir ðaudymas á taikiná ið lanko. Patikrinti rankø stiprumà bei akies taiklumà buvo siûloma ir þiûrovams.

Tarpukario Lietuvos karininko ir policininko vaidmenys Kraðto muziejaus darbuotojams Linui Miðeikai (kairëje) ir Vaidui Baniui visai tiko.

Senovinë patranka stovëjo atsukusi vamzdá á pilnà þmoniø Didþiosios Rinkos aikðtæ. „Tik nerûkykit arti“, – perspëjo prie patrankos trypèiojantis „karys“. Veiduose jis tikriausiai perskaitë instinktyvø þiûrovø norà kuo toliau atðokti, tad po tokio pokðto atsiradusi jo ðypsena buvo nuo ausies iki ausies.

Fotografuodamasis vadinamoje smetonmeèio fotoateljë þinomas futbolo treneris Vidmantas Urbonas nei katiliuko ant galvos, nei lazdelës rankose nepageidavo. Jis stvërë glëbin „burmistrienæ“ – muziejaus darbuotojà Jûratæ Nekraðienæ. /Nuotr. J. Þebrauskaitës/

Tai – ne kaþkada garsëjæs Këdainiø fotografas Bronius Mikðtavièius, o dabar þinomas këdainietis fotomenininkas Vydas Beèelis, nors ðventëje jam ir teko padirbëti improvizuotoje ateljë.

Vyrø akys taip ir krypsta prie kalavijø bei kardø. Moterims to neduota suprasti…

Riteriø turnyrà laimëjæs raitelis, apsirengæs Lenkijos ðarvininku, jojo triumfo ratà dëkodamas þiûrovams. Tiesa, turnyro metu matydamas net ir santûrø ðarvininko kontaktà su þiûrovais riteriø kovø komentatorius kandþiai pasiteiravo, ar Lenkijos bajoras nebûsiàs ið vakaro per ilgai sëdëjæs „traktieriuje“.


2012 m. rugpjûèio 18 d.

7

Këdainiø miesto ðventës akimirkos

Ið skutinëtos berþo toðies iðpinti indai subtilûs, dailûs, glotnûs, lengvuèiai, bet senovëje gyvenusiems protëviams jie buvo kasdieniðki buities daiktai.

Knypavos Rinkos aikðtëje – vaikø pasaulis. Kiekvienas galëjo èiupti pieðimo priemonæ ir prisidëti prie bendro pieðinio.

Veltus bei megztus dirbinius parduodant pridera ir paèioms jais pasidabinti! Vësø rytà jie neatrodë per ðilti.

Netiesa, kad raganos baisios. Jos gali bûti net labai simpatiðkos.

Tarp daugybës ávairiausiø ðventës personaþø tarsi teatralizuotos atrodë ir tikros vestuvës. Didþiojoje gatvëje fotografuodamiesi jaunieji su svita sukluso iðgirdæ atjojant raitelius.

„Mes – kaip vaikystëje“, – ið savæs juokësi iðtikimos draugës Mikalina ir Liuda, „Rinkos aikðtës“ uþkluptos mugëje bevalganèios ið vienos lëkðtës.

Dailës mokyklos surengtas „blusø turgus“ kasmet veikia toje paèioje vietoje – vienintelëje Didþiosios gatvës pievelëje.

Kol vieni pieðë ir dainava, kiti smagiø emocijø sëmësi linksmai dûkdami. /Nuotr. J. Þebrauskaitës ir I. Bajorûnës/

Këdainiø miesto gimtadiená ðventë net ir patys maþiausieji këdainieèiai.


8

2012 m. rugpjûèio 18 d.

Kino studija „Mëgëjas“ pusæ amþiaus kuria kinà Irma BAJORÛNË

Këdainiø miesto jubiliejaus renginiø ðurmulyje paþymëtas dar vienas, kiek kuklesnis jubiliejus. Kino studija „Mëgëjas“ ðventë 50 metø sukaktá. Pusæ amþiaus keletas menu ir technika besidominèiø skirtingø profesijø këdainieèiø fiksavo tai, kas vyksta mieste, kûrë dokumentinius ir vaidybinius filmus. Ne vienas jø buvo ávertintas prestiþiniais Lietuvos ir tarptautiniø festivaliø apdovanojimais. „Jubiliejui surinkome ir pa-

ruoðëme leidiná apie mûsø veiklà praeitame ðimtmetyje, – pastarojo meto darbus minëjo vienas ið kino studijos ákûrëjø Vitolis Laumakys. – Jis lyg reklaminis: vizualiai malonus, be dalykinës informacijos, jame tik tai, kas graþu. Dabar ruoðiame antràjà dalá, kuri bus kaip metraðtis: atsispin-

dës Këdainiai valstybës kontekste. Ir per mûsø kûrybà, ir per to meto dokumentus.“ Ið grupës bendraminèiø, prieð 50 metø pradëjusiø kartu kurti kino filmus, ðiandien belikæ dviese: V. Laumakys ir Adolfas Morënas. Apie savo veiklà jie pasakojo ne tiek gyvai, kiek senø filmø epizodais.

Kino studijos „Mëgëjas“ ákûrëjai pasakojo apie kûrybiná procesà.

Ið senø kino juostø þvelgia jauni jø kûrëjai. /Nuotr. autorës/

Mieli këdainieèiai, Kiekvienà mënesá, ðeðtadieniais, rajono laikraðèio „Rinkos aikðtë“ keturi puslapiai bus skiriami konkurso „Lietuviø tautinio tapatumo tvirtinimas ir sklaida“ kultûriniam-ðvieèiamajam projektui „Lietuvos vidury“, kurio tikslai yra: - atspindëti lietuvybës, lietuviø tautinio tapatumo átvirtinimà Këdainiø kraðto bendruomenëse; - ugdyti aktyvø, þingeidø, iniciatyvø, atsakingà valstybës pilietá; - atskleisti lietuviø tautos charakterá, lietuviðkos kûrybos individualumà Këdainiø kraðte; - skatinti rajono visuomenæ domëtis gimtojo kraðto dabartimi bei praeitimi, istorinëmis asmenybëmis, kultûros ir materialaus paveldo vertybëmis; - átvirtinti þmoniø pilietiðkumà, tautos dvasiniø vertybiø gynimà ir puoselëjimà; - paskleisti jaunimo bei vyresniøjø þmoniø iniciatyvas, kuriomis plëtojamas lietuviðkumas bei tautinis tapatumas Këdainiø kraðte. Skambinkite, raðykite. Lauksime Jûsø laiðkø ir skambuèiø! El. paðtas raredakcija@ra.w3.lt Teirautis redakcijos tel. 56 511.

Projektà „Lietuvos vidury“ remia

Kino studijos „Mëgëjas“ ákûrëjai V. Laumakys (kairëje) ir A. Morënas kûrybinës veiklos neapleidþia ir dabar.

Šeštadienio 2012-08-14  

skaitykite