Issuu on Google+

margas

2012 m. birþelio 26 d.

Rinkosaikðtë Laikraðèio „Rinkos aikðtë“ priedas 2012 m. birþelio 26 d., antradienis

Kûryba

G GYVENIMAS YVENIMAS margas

Amatø ir gyvosios istorijos centras ásikurs ðkoto J. Arneto name

Tai ádomu

17 – ðiame amþiuje senamiestyje, Radvilø gatvëje, pastatytas namas maþdaug prieð deðimtmetá atgimë ið naujo. Istoriniø ðaltiniø duomenimis, viduramþiais ðá pastatà pastatë Këdainiuose gyvenæ turtingi ðkotai broliai Arnetai.

1675 – ðiais metais ið Jono Arento þmonos Barboros Þatkevièiûtës Arnetø namà nusipirko evangelikai reformatai. Ðis namas dar vadinamas Senjorø namu, nes jame iki pat XX amþiaus vidurio vyko ðios konfesijos bendruomenës vadovø, vadinamø senjorais, susirinkimai.

19 – ðio amþiaus viduryje namas buvo pailgintas.

2008 Baigiamas sutvarkyti Arnetø namas priklauso Këdainiø kraðto muziejui, tad muziejininkai èia planuoja ákurti amatø ir gyvosios istorijos centrà.

Baigiamas atgaivinti ðkotø bendruomenës, gyvenusios Këdainiuose XVI I–XVI XVII–XVI I–XVIIII a., materialinës kultûros palikimas ir Këdainiams XVIII a. antroje pusëje bûdingos miestietiðkos architektûros pavyzdys – Arnetø namas. Dar kitaip jis vadinamas Senjorø namu, nes XVI buvo padovanotas evangelikø reformatø bendruomenei – jame rinkdavosi ðios konfesijos kunigai ir senjorai senjorai.. Galima sakyti sakyti,, èia buvo kalvinistø klebonija.

/Nukelta á 9 psl./

Blykstë

Gëlës – miesto groþiui ir jaukumui Këdainiai savo gimtadieniui ruoðiasi nuo pavasario. Nuo pavasario kone kasdien miestas puoðiasi vis naujais gëlynais.

Këdainieèiams gerai paþástami miesto kampeliai nuðvinta vasaros spalvomis ir atsiskleidþia dar nematytu groþiu. Këdainiø miesto seniûnija ir miesto apþeldinimo vieðojo pirkimo konkursà laimëjusi Irenos Marmienës individuali ámonë stengiasi atnaujinti þaliai gëlëtà miesto rûbà ir apgaubti këdainieèius jaukumu. Eini per miestà, o þvilgsnis vis uþkliûva uþ iðmoningai su-

kurtø piramidþiø, rutuliø ir kitokiø figûrø ið þydinèiø gëliø. Sunku akis atitraukti nuo spalvingø gyvø kilimø, kuriuos gëlininkø rankos patiesë ávairiuose miesto kampeliuose. Ðià vasarà Këdainiuose vieðpatauja þydinèiø augalø groþis ir spalvø harmonija. Kurià dar labiau pabrëþia rûpestingai nuðienautos þaliosios vejos ir visa þalioji miesto aplinka. Tuo pasirûpino konkursà laimëjusi UAB „Irgita“. Taèiau miesto tvarkytojø ir graþintojø, pagaliau – mûsø visø dþiaugsmà apniaukë nenaudëliai. Pastarosiomis dienomis ánikæ vogti svetimà triûsà ir mûsø miesto groþá. /Nukelta á 9 psl./

Iðmoningai sukurti þydinèiø gëliø rutuliai puoðia miesto centrà.

– prieð ketverius metus Këdainiø kraðto muziejus paruoðë ir iðleido informaciná lankstukà apie Arnetø namà, kuriame planuojama ákurti daugiafunkcá kultûros centrà, atkuriantá XVII–XIX a. Këdainiø miestietiðko gyvenimo realijas.


8

margas

2012 m. birþelio 26 d.

Kûryba

Bûk savo gyvenimo ðeimininkas

Stovyklautojai surengë talentø vakarà.

Këdainiø jaunimo centras „T iltai“ ir Dotnuvos parapija birþelio „Tiltai“ 12–14 dienomis organizavo vaikø vasaros stovyklà „Bûk savo gyvenimo ðeimininkas“, kurioje stovyklavo 30 vaikø ir paaugliø ið Dotnuvos parapijos ir Këdainiø Ðv Ðv.. Damijono maldos grupës.

Vaikai áamþina stovyklos akimirkà.

Baþnyèioje visi klausësi vargonø.

Pasiskirstæ komandomis vaikai pristatë kûrybinius darbus.

Vaikai nekantriai laukë stovyklos, kûrë programà, tvarkë patalpas. Pirmàjà dienà stovyklautojai dþiaugësi sutiktais senais draugais, noriai á þaidimus priëmë pirmà kartà stovyklaujanèius. Pasiskirstæ komandomis „projektavo“ tiltus, gyvenamuosius namus ir ðmaikðèiai pristatinëjo darbus. Susirinkæ vakaro maldai visi jautësi darnia vieninga ðeima. Antràjà dienà stovyklautojai pësèiomis keliavo á Akademijà. Nuplovæ kelionës dulkes tvenkinyje, studijavo Jëzaus stebuklus ir pasiskirstæ vaidmenimis iðkeliavo á stovyklavietæ. Kelionë neprailgo, nes „ávyko daug stebuklø“: buvo padauginta duona, gydomi „ligoniai“. Vakare buvo ðvenèiamos ðv. Miðios, surengtas Talentø vakaras ir vakarota prie lauþo. Treèiàjà dienà vaikai savo jëgas iðbandë „Taðkø taðkeliø“ þaidime, puikià ekskursijà po vienuolynà ir Dotnuvos baþnyèià organizavo stovyklautojas Tomas. Po pietø adoravome Ðvè. Sakramentà, dalyvavome ðv. Miðiose ir skirstëmës kurdami planus kitø metø stovyklai. Esme dëkingi Akademijos

Smagûs þaidimai átarukë visus stovyklautojus.

gimnazijos mokytojai A. Þemaitienei uþ turiningà pirmojo vakaro programà, taip pat daug nematomø, bet reikalingø darbø atlikusioms stovyklos vadovëms R. Prascenienei ir J. Vaiginienei. Visà stovyklà jautëme Dotnuvos parapijos klebono kun. G. Geresionio pagalbà. Dëkojame rëmëjams rajono savivaldybei – uþ finansinæ paramà, Dotnuvos parapijai – uþ suteiktas patalpas ir globà. Zita KAIRAITYTË, stovyklos vadovë

Jaunimas savo jëgas iðbandë bulviø skutimo varþybose.

Senø laikø nostalgija Genovaitë ÞUKAUSKAITË Senais laikais á susirinkimus varyte varë. Þmonës slapstësi, nenorëjo klausyti ilgiausiø paskaitø, kuriø daþnai nesuprato. Dabar niekam susirinkimai nereikalingi. Ypaè valdþiai. Ims kas nors ir paprieðtaraus toms reformoms, kurios vykdomos ið virðaus. Nutildysi toká iðsiðokëlá, tai sakys, kad diktatoriumi pasidarei. Tai geriau viskà daryti tylomis. Gal valdþia þino, o gal nenori þinoti, kad þmonës renkasi ne á sales, o prie kavos puodelio, kai kada prie butelio, darþuose, prie tvartø, kur dar viðtos ar triuðiai karaliauja, nes stambiø gyvuliø jau beveik niekas nelaiko. Uþ jø sunaikinimà iðmokas ið valdþios institucijø gavo ir seniai jau pravalgë ar namø, butø remontams iðleido. Buriasi þmonës, nes nori mintimis pasidalinti, iðsiðnekëti. Þmogus juk visuomeninë bûtybë: jam reikia savo mintis iðkloti ir kitø pasiklausyti. Tuo labiau kad dabar gali ðnekëti kà nori – á kalëjimà nepasodins. Tiesa, ir tarybiniais laikais galëjai vieðai savo nuomonæ reikðti. Tik prie Stalino buvo tabu. O kadangi prieð valdþios pasikeitimà þmonës buvo pakankamai prasigyvenæ, tai dabar daugelis su malonumu prisimena tuos laikus, kai darbo uþteko, kai uþ darbà jau buvo neblogai mokama, kai galëjai nemokamai naudotis svarbiausiomis socialinëmis gërybëmis. – Kiekvienais metais vaþiuodavau á sanatorijas nemokamai, – giriasi Gertrûda. – Dabar niekas kelialapio nepasiûlo, kad galëèiau lengviau savo negalià áveikti. – Lauk, ðuneli, kol padvës kumelë, – atsiliepia Aldona. – Dabar tau greièiau eutanazijà pasiûlys, kad nereikëtø ilgai kankintis. Bakstelës ampuliukæ á uþpakalá, ir skrendi kaip angelëlis á dausas. – Neduok, Dieve, jei toká ástatymà priimtø... – suaimanuoja Gertrûda. – Bijosim ir á ligoninæ atsigulti. Juk senas þmogus visokiø nepagydomø ligø uþgultas. – Taigi, kai að gulëjau ligoninëj, teko nugirsti, kaip medikai tarpusavy ðnekëjosi, kad tokiai senutei reikëtø suleisti kaþkokiø vaistø, kad lengviau bûtø iðkeliauti Anapilin. Jie galvojo, kad að negirdþiu. Kol kas, matyt, slaptai tai daroma. O jeigu dar ástatymà priims, tai jau sudie, gyvenimëli... – pasakoja nugirstas ðnekas Vilma. – Visà gyvenimà sunkiai dirbome ir ðtai kokios pagalbos savo sveikatai dabar sulaukëme... – atsidûsta Gertrûda. – Að tai dþiaugiuosi, kad didesnë mano gyvenimo dalis praëjo tarybiniais laikais. Kai mokiausi, gaudavau tik 28 rubliø stipendijà ir ið jos pragyvendavau: kiek spektakliø, koncertø aplankydavau, á kino filmus nusipirkdavau pigiausius bilietus, bet kiek gero pamatydavau. Mënesio gale likdavo duona, druska ir svogûnas, taèiau aukðtuosius mokslus baigiau. O dabar tûkstanèius uþ tuos mokslus reikia mokëti. Ar gali mokytis neturtingos ðeimos vaikas? Bûèiau ir að be-

mokslë, nes mano tëvai vargiai gyveno, – prisimena senus laikus Birutë. – Kà ten ðnekëti apie aukðtuosius mokslus, kai pradinës, vidurinës ir net profesinës mokyklos uþdarinëjamos. Atseit, nëra vaikø. O kad trys tûkstanèiai vaikø nesimoko, niekam në motais. Valdþiai rûpi tik reformos, kurios þmonëms nieko gero neduoda. Kà, gal ðiais laikais nereikia plataus profilio mechanizatoriø, kalviø, ðaltkalviø, siuvëjø, virëjø, gyvuliø, paukðèiø ar brangiakailiø þvëreliø augintojø? Nerûpi valdþiai, ko reikia, ko nereikia... Iðvarë karves ið kaimø, dabar dar ir þemës siûlo atsisakyti. Parduos uþsienieèiams – vël plauks pinigëliai á valdininkø kiðenes, – piktinasi ir Povilas, ásimaiðæs á moterø kompanijà. – Tai sergate senø laikø nostalgija? – ásiterpia á seniø ðnekà Asta. – Nenorëtumëte sëdëti uþdaryti kaip kokiame gete? Niekur neiðvaþiuoti, nepamatyti pasaulio, nieko nesuþinoti apie naujausias technologijas? Juk dabar tiek traktorininkø ar kokiø kitø specialistø jau nereikia, kai þmonës patys pradëjo savo verslus kurti ir patys tvarkytis. – Gerai tau ðnekëti, kai tëvai turi uþ kà á mokslus iðleisti... Ar daug tokiø yra? O kà tu èia dirbsi, baigusi aukðtàjá? – mëtosi priekaiðtais Povilas. – Iðvaþiuosiu á uþsiená. Ten darbo susirasiu ir uþdirbsiu gerai. – Tai kam Lietuva ruoðia specialistus: savam kraðtui ar kitoms valstybëms? – nenori sutikti su jaunatviðku màstymu Povilas. – Negi jums nenusibodo anais laikais bûti tik darbo vergais? Vaþiuokite uþsienin – pasaulio pamatysite, gyvenimu pasidþiaugsite, vietoj to, kad èia aimanuojate... – áþûliai savo jaunatviðkà nusistatymà perða Asta. – Uþ kà? Uþ ubagiðkà pensijà? – piktinasi tokia Astos iðmintimi Gertrûda. – Toli tu nuo mûsø gyvenimo... Gal ir tie, kurie sëdi valdþioj, jo nemato, nes patys pinigais aptekæ. Todël viskà griaunanèioms reformoms nëra galo... – Ar bûtø tau smagu, jei kas sugalvojæs imtø ir sugriautø tavo tëvo sodybà? – ásikiða ir Birutë. – Tu, parvaþiavusi atostogø, taip pat nieko negriauni, o tik padedi tëvams kaþkà naujo sukurti. O tie visuomeniniai pastatai, kuriuos dabar valdþia griauna ir atima ið mûsø visas socialines ástaigas – tai mûsø viso gyvenimo vaisius. Kiekvienam brangus jo gyvenimas, jeigu jis ne vëjais buvo paleistas, o kaþkà gero visiems davë. – Taigi jie visi iðlëks á uþsiená, ten susikurs savo gyvenimus, o Lietuva taps seniø getu. Kas mokës, megs, pieð, lipdys, dainuos, ðoks, pasauliui rodys savo senà kultûrà ir amatus, o nepaeinantiems – eutanazija, kad nereikëtø veltui maitinti ir gydyti, – ironiðkai pieðia pagyvenusiø þmoniø ateitá Povilas. – Gal ir ið kitø valstybiø tokius pat senius á tà getà suveð. – Tai va, Lietuvoj dabar ne darbas ir þmogus vertybë... – atsidûsta Gertrûda. Atrodo, diskusija baigta. Kvepianti senø laikø nostalgija, nors to, kas buvo, jau nesugràþinsi... Graudi toji nostalgija, nes þmonës prarado daug þmogiðkø vertybiø. Vietoj jø iðdygo ir jau bujoja neapykanta, nesiskaitymas su kita nuomone...


margas 9

2012 m. birþelio 26 d.

Amatø ir gyvosios istorijos centras ásikurs ðkoto J. Arneto name /Atkelta ið 7 psl./

Darbai baigiami Kol kas dar ir aplink Arnetø namus (Radvilø g. 21), ir jø viduje darbuojamasi, taèiau jau ðià savaitæ turëtø bûti viskas sutvarkyta: baigiami projekto „Arnetø namo pritaikymas visuomeninei paskirèiai ir vieðiesiems turizmo poreikiams“ ágyvendinimo darbai. Buvæs Arnetø namas priklauso Këdainiø kraðto muziejui, tad muziejininkai greitai patirs ásikûrimo rûpesèiø: èia planuojama daryti amatø ir gyvosios istorijos centrà. „Èia nebus tradicinis muziejus su eksponatais. Þinoma, turime XVII a. archeologinës keramikos, dalyvaujame tarptautiniuose projektuose, nes norime atkurti to laikmeèio baldus ir pan., taèiau turës praeiti nemaþai laiko, kol sugebësime tà namà deramai „apgyvendinti“, – sako Këdainiø kraðto muziejaus direktorius Rimantas Þirgulis. Rajono savivaldybës administracija projekto „Arnetø namo pritaikymas visuomeninei paskirèiai ir vieðiesiems turizmo poreikiams“ rangos darbø sutartá pasiraðë pernai gruodþio 5 dienà. Rangos darbus atliko AB „Pakruojo arka“ (darbø vadovas Paulius Stalionis). Rangos darbø techninæ prieþiûrà vykdë UAB „Panevëþio miestprojektas“, o projekto vykdymo prieþiûrà – VÁ „Lietuvos paminklai“.

Namas – XVII amþiaus Arnetø namas priklauso na-

Restauruojant siekta iðsaugoti ir atgaivinti autentiðkà interjerà.

mø kompleksui Këdainiø miesto centrinëje dalyje. Tai buvæs gyvenamasis namas, kurio pirminis tûris pastatytas XVII a. pirmoje pusëje, rekonstruotas iðpleèiant XIX amþiuje. Pastatas L raidës plano. Pagrindiniame ðiauriniame namo korpuse buvo árengtos gyvenamosios ir prekybos patalpos, o rytiniame – ûkinës. Rytinio korpuso antrame aukðte ið kiemo pusës árengta medinë galerija, per kurià mediniais laiptais buvo patenkama á abiejø korpusø antruosius aukðtus. Á pirmuosius aukðtus buvo áeinama pro skliautuotus vartus, vadinamus „broma“. Namo stogas buvo status, dviðlaitis, dengtas èerpëmis. Po namu – skliautuotas rûsys su dviem patalpomis ir dviem laiptinëmis: ið gat-

vës pusës ir ið kiemo. XVII amþiuje namas turëjo daug renesansiniø detaliø, o po XIX a. rekonstrukcijos virto klasicistiniu, panaðiu á Rusijos imperijos provincijos miestø namus.

Siekta iðsaugoti autentiðkumà 2004–2007 metais buvo atlikti apsaugos nuo avarijø ir rûsio konservavimo apsaugos techniniø priemoniø árengimo darbai. Ðiuo projekto ágyvendinimo etapu atlikti esminiai pastato vidaus patalpø konservavimo, restauravimo ir remonto darbai. Pastatas pritaikytas neágaliesiems. Teritorija ties áëjimu jau baigiama sutvarkyti, veja kieme jau þelia. Pasak projekto vadovës Irmos

Po namu – skliautuotas rûsys su dviem patalpomis ir dviem laiptinëmis: ið gatvës pusës ir ið kiemo.

Survilienës, rajono savivaldybës administracijos Statybos ir komunalinio ûkio skyriaus vyr. specialistës, rûsio patalpose árengtos ekspozicijø salës su iðlikusiais autentiðkais pastato elementais: eksponuojamas sienø ir skliautø mûras. Pirmame aukðte árengtos dvi ekspozicijø salës: èia bus galima rengti nedideles konferencijas, kitus renginius. Iðgryninta pirminë pastato planinë struktûra, atkuriant autentiðkà arkinæ angà tarp dviejø saliø. Bus eksponuojama ir autentiðka virenës patalpa. Antra-

me aukðte taip pat numatyta kai kuriø pastato elementø eksponavimo galimybë: èia rasime senovinæ tualeto patalpà, galësime pasigroþëti áspûdingu virenës kaminu. Restauruojant siekta iðsaugoti ir atgaivinti autentiðkà interjerà. Kol kas iðorës sienos liks nerestauruotos. Tikimasi iðoræ tvarkyti ateityje, parengus kitus projektus. Parengë Rûta ÐVEDIENË, Këdainiø rajono savivaldybës vyr. specialistë

Gëlës – miesto groþiui ir jaukumui /Atkelta ið 7 psl./ Ið ávairiø gëlynø ávairiose vietose iðvogta, iðrauta, iðdraskyta daugybë gëliø. Këdainiø miesto seniûnijos seniûno pavaduotojas Algirdas Krivièius informavo, kad ið gëlyno prie parko iðrauta ir pa-

vogta net 150 krûmeliø visaþiedþiø begonijø. „Bet seniûnija su tuo nesitaikstys. Kreipsimës á policijà ir piktavaliai bus nutverti ir nubausti, – sakë seniûno pavaduotojas. – Mûsø miestas vis tiek þydës.“ „Rinkos aikðtës“ inf.

Spalvingos þydinèiø gëliø piramidës traukia vairuotojø aká.

Smilgos gatvëje gëlës praþydo ant stilingø metaliniø stovø.

Projekto „Gyvenimo versmës“ rubrikas „Portretas“, „Kûryba“, „Blykstë“ remia

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/


10

margas Valgiø receptai

2012 m. birþelio 26 d.

Naudingi patarimai

Garstyèios pagerina skoná Galingi maþi ir aðtrûs grûdeliai Senovës Graikijos ir Romos smaguriai manë, kad maltos garstyèios ne tik pataiso patiekalø skoná, bet ir pagerina virðkinimà, nuskaidrina protà. TTodël odël garstyèiø milteliais mielai barstë virtà ar keptà mësà ir pasigardþiuodami valgë. Agurkai su garstyèiomis Reikës: 2–2,5 kilogramø agurkø, marinatui – 1 litro vandens, 200 mililitrø 9 proc. acto, 150 gramø cukraus, 6 arbatiniø ðaukðteliø garstyèiø ir 3 valgomøjø ðaukðtø druskos. Agurkus ðvariai nuplaukite ir supjaustykite 1–2 cm storio grieþinëliais. Á didelá puodà supilkite vandená, actà, cukrø, druskà, sudëkite garstyèià ir uþvirinkite. Á verdantá marinatà sudëkite agurkø grieþinëlius ir atsargiai pamaiðykite, pakaitinkite kelias minutes, kol agurkai graþiai pagelsta. Agurkø grieþinëliius kartu su marinatu supilkite á stiklainius ir sandariai uþdarykite. Agurkai su garstyèiomis bus traðkûs ir pikantiðko skonio.

Garstyèios su pomidorø tyre Reikës: 2–3 ðaukðtø paruoðtø garstyèiø, 200 g pomidorø tyrës, 2–3 ðaukðtø aliejaus, 1 ðaukðtelio cukraus, acto ir druskos (pagal skoná). Pomidorø tyræ pakepinkite su aliejumi ir atauðinkite. Á jà sudëkite garstyèias, druskà, cukrø, supilkite actà. Ðias garstyèias galima patiekti vietoj krienø prie riebios mësos patiekalø.

Paukðtiena garstyèiø ir sûrio padaþe Reikës: 1 ðaukðtelio sviesto, 3 ðaukðto garstyèiø, 1 ðaukðtelio paprikos, druskos, ðvieþiai maltø baltøjø pipirø (pagal skoná), 200 ml baltojo vyno, 2 ðaukðtø iðtirpinto sviesto, 200 ml grietinës, 1 ðaukðtelio miltø, 1 ðaukðtelio sviesto, 100 g tarkuoto fermentinio sûrio, paukðtienos. Paukðtienà supjaustykite gabalëliais ir aptepkite paruoðtu aptepu: dubenëlyje sumaiðykite sviestà ir 1 ðaukðtà paruoðtø garstyèiø, paprikà, þiupsnelá druskos ir pipirø. 1 val. palaikykite ðaldytuve. Po to mësos gabalëlius ið abiejø pusiø apkepkite svieste, kol jie graþiai apskrus. Ápilkite vyno ir 30 min. patroðkinkite ant silpnos kaitros. Mësà iðimkite ir laikykite ðiltai. Padaþà perpilkite á nedidelæ keptuvëlæ ir ápylæ grietinës kaitinkite ant nestiprios ugnies. Miltus ir sviestà sumaiðykite kartu su likusiomis garstyèiomis ir sudëjæ á padaþà kaitinkite, kol iðtirps. Padaþà nuimkite nuo ugnies, á já sudëkite pusæ receptûroje nurodyto sûrio. Dar ðiltus paukðtienos gabalëlius sudëkite á sviestu pateptà apkepo formà ir uþpilkite garstyèiø padaþu. Ant virðaus suberkite likusá fermentiná sûrá ir 8–10 min. kepkite iki 220 laipsniø ákaitintoje orkaitëje. Patiekite su virtomis bulvëmis ar makaronais.

Garstyèios turi daug galiø. Garstyèiø grûdeliai ir ið jø pagaminti padaþai arba aliejus – nepakeièiama daugelio pasaulio valstybiø nacionaliniø patiekalø sudëtinë dalis.

Pagaminto garstyèiø padaþo skonis ir aðtrumas priklauso ne tik nuo to, ið kokiø rûðiø ar veisliø jos gaminamos, jø auginimo sàlygø, bet ir nuo kitø sudedamøjø daliø bei jø proporcijø. Kartais pagamintos garstyèios yra gardinamos, aromatizuojamos ir daþomos, naudojant ávairius priedus: lauro lapus, juoduosius pipirus, aitriàsias ir saldþiàsias paprikas, muskato rieðutus, cinamonà, imbierà, kmynus, èesnakus, citrinas, þalumynines prieskonines darþoves (krapus, mairûnus, bazilikus, peletrûnus ir kt.).

Paplitusios rûðys Pasaulyje labiausiai paplitusios ir auginamos trys garstyèiø rûðys: baltosios, juodosios ir sarepo arba pilkosios. Lietuvoje auginamos tik baltosios garstyèios. Baltosios garstyèios grûdeliai vartojami konservuojant darþoves, jø dedama á marinatus. Jos taip pat yra salotø uþpilø ir majonezo sudëtinë dalis (naudojamos kaip emulsikliai). Indijoje daug jø sunaudojama ruoðiant kario ir kitø rûðiø prieskonius. Pirmieji skystas garstyèias paruoðë senovës romënai.

Vienmetis augalas Garstyèios – vienmetis þolinis augalas. Ið garstyèiø sëklø spaudþiamas aliejus, o ið iðspaudø gaminami garstyèiø milteliai, kurie panaudojami stalo garstyèioms paruoðti. Garstyèiø sëklose bûna nuo 23 iki 47 procentø aliejaus. Svarbiausia sudëtinë garstyèiø milteliø dalis yra trigliukozidai-sinigrinas (juodosiose ir sarepto garstyèiose) bei sinalbinas (baltosiose garstyèiose). Ðios medþiagos suteikia garstyèioms aðtrø, pikantiðkà skoná. Geros kokybës garstyèios yra geltonos spalvos (leidþiamas rudas atspalvis), vienodos tepamos konsistencijos.

Tinka ir skalbimui Medicinoje vartojamas garstyèiø trauklapis. Tai – popieriaus lapelis, apteptas lygiu gars-

tyèiø milteliø sluoksniu. Trauklapá reikia suvilgyti ðiltu vandeniu ir uþdëti tiesiai ant odos arba (jei oda labai jautri) per popieriaus lapà, marlës ar audeklo sluoksná. Garstyèiø trauklapá reikia laikyti tol, kol oda parausta (5–10 min.). Já nuëmus, reikia ðiltu vandeniu nuplauti nuo odos garstyèiø liekanas, atsargiai nuðluostyti, o smarkiai paraudusià odà geriau patepti vazelinu. Jei ligonis serga virðutiniø kvëpavimo takø uþdegimu, trauklapiai dedami ant krûtinës ir blauzdø; sergant bronchitu – ant vienos arba abiejø krûtinës pusiø, hipertonija – ant sprando ir t. t. Sergant odos ligomis, garstyèiø trauklapiai netinka.

Keitësi neþymiai Bëgant amþiams, garstyèiø ruoðimo receptai keitësi ir tobulëjo. Dabar gaminama per ðimtà garstyèiø rûðiø, kuriamos vis naujos jø receptûros. Taèiau paruoðimo technologija keitësi neþymiai: smulkiai sumaltos garstyèios (priklausomai nuo receptûros), maiðomos su vandeniu, vynuogiø sultimis ar vynu, actu, gardinama cukrumi, druska. Po to jos brinkinamos, tyrelë pertrinama, brandinama ir iðpilstoma á indelius.

Kaip paruoðti Prieskoniniai ir aromatiniai priedai pakeièia ne tik garstyèiø skoná, bet ir jø spalvà, o kartu ir jø pritaikymà prie ruoðiamo patiekalo. Prie ðvieþiø salotø ar liesos mësos geriausiai tiks garstyèios, paruoðtos su citrinomis ir þalumyninëmis darþovëmis, o su èesnakais, paprika, muskato rieðutais ar pipirais – prie riebesnës mësos patiekalø. Garstyèios su peletrûnais – nepakeièiamas priedas prie mësos, keptos ant groteliø. Patarimai ruoðiant garstyèias: norint turëti gardþiø, ðvieþiø, aromatingø ir aðtraus prieskonio garstyèiø, jas pradëkime ruoðti tik prieð 10 minuèiø iki vartojimo. Paruoðtø garstyèiø skonis bus stiprus ir malonus, jei paruoðtus (sumaltus ir iðsijotus) garstyèiø miltelius uþpilsime pienu arba alumi (ne vandeniu ar actu). Ruoðiant karðtus patiekalus, á kuriuos bus dedama paruoðtø garstyèiø (padaþus, ragu ir kt.), reikia jas dëti tik antroje gaminimo pusëje, iki patiekalo paruoðimo pabaigos likus 15–20 min. Virti reikia tik ant silpnos kaitros. Pagal www.delfi.lt parengë Auðra MALINAUSKIENË

Geguþës mënesá uþregistruoti naujagimiai Josvainiø seniûnijoje

Këdainiø mieste Simonas Augutavièius Mantas Kalina Sofija Pryvalova Gabija Civilkaitë Dþiuginta Bacevièiûtë Austëja Èiplytë Aretas Boharevièius Kotryna Pociûtë Augustinas Kaluginas Kamilë Ganzenkaitë Miglë Kriûnaitë Arûnas Nikiforovas Danas Mejeris Jaunius Ambrazevièius Auksë Ðliuþaitë Daria Brazdeikaitë Emilis Svetkevièius

Ieva Knizelytë Goda Dirdaitë

Këdainiø miesto seniûnijoje Dotnuvos seniûnijoje Darius Ribaèauskas Pijus Maniokas Naglis Kirklys Titas Balèytis Ema Voroðilkaitë

Pelëdnagiø seniûnijoje Milita Sokolova Emilija Èepkauskaitë Estela Butkutë Rusnë Grigoravièiûtë Ditë Sinickaitë

Aistë Sabulytë Goda Staðkutë Viktorija Danieliutë

Krakiø seniûnijoje Deina Gaurilèikaitë

Truskavos seniûnijoje Gabija Markauskaitë

Vilainiø seniûnijoje Austëja Raiþytë Armandas Labanauskas Greta Ramaðkevièiûtë


Antradienio 2012-06-26