Page 1

Rinkosaikðtë 2012 m. birþelio 9 d.

17-ieji leidimo metai

2012 m. birþelio 9 d. Ðeðtadienis

Këdainiø rajono laikraðtis

Nr. 66 (2 431)

Nuobauda – mënuo areðto ir maðinos konfiskavimas

Kaina 1,20 Lt

Garbingas vardas – A. Stasiulevièiui Penktadiená rajono savivaldybëje vykusiame Ðvietimo ir kultûros komiteto posëdyje nutarta, kad ðiemet á Këdainiø kraðto garbës pilieèio vardà pretenduoja kraðtietis, þinomas tapytojas, dailës pedagogas ir kritikas Aloyzas Stasiulevièius. Ðio menininko kandidatûra bus pateikta tvirtinti artimiausiame rajono tarybos posëdyje. Posëdyje ið devyniø nariø sudarytos atrankos komisijos pirmininkë, vicemerë Nijolë Naujokienë sakë, kad uþ ðià kandidatûrà balsuota beveik vienbalsiai. Lietuvos Respublikos ordino „Uþ nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryþiumi apdovanotà menininkà A. Stasiulevièiø kaip pretendentà á Këdainiø kraðto garbës pilieèio vardà pasiûlë Këdainiø dailës mokykla, J. Monkutës-Marks muziejus-galerija, „Rotary“ klubas, Kraðto muziejus, rajono vartotojø kooperatyvas ir kt. „Rinkos aikðtës“ inf.

Dël TEO gedimo strigo darbai Ankstø pavasará girto kaunieèio automobiliu apgadintas stendas Dotnuvoje jau pataisytas, taèiau dotnuvieèiai ávykio dar nepamirðo, ypaè – tie, kurie tai matë ar bent girdëjo, kaip automobilis atsitrenkë á kelmà. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Jovita ÞEBRAUSKAITË

Treèiadiená nuo 12.30 iki 15 valandos gyventojai,, ástaigø ir Këdainiø rajono gyventojai ámoniø darbuotojai negalëjo naudotis interneto ryðiu, kai kur strigo ir fiksuotojo ryðio telefono paslaugos.

Treèiadiená Dotnuvos miestelio centre buvo sutaisytas informacinis stendas, kurá kovo 17-osios vakare apgadino nuo policijos pareigûnø automobiliu bëgæs girtas vairuotojas. Per tà laikà, kol buvo ruoðiamasi stendui gràþinti buvusià iðvaizdà, Këdainiø Dël mechaninio pagrindinio ir rezervinio magistralinio ryðio kabelio paþeidirajono apylinkës teismas spëjo iðnagrinëti administracinio teisës paþeidimo bylà ir priimti nutarimà. /Nukelta á 3 psl./

Didþiausias rajono laikraðtis

Artëja Joninës, Petrinës.

Pagerbkite varduvininkus, pasveikindami juos Këdainiø kraðto televizijos

„Sveikinimø koncerte“. Linksmiausios dainos – geriausia dovana.

Ypaè patraukli prenumeratos kaina! 1 mën.

3 mën.

11,50 Lt

34,50 Lt

6 mën.

69,00 Lt

Pensininkams ir neágaliesiems:

10,50 Lt

31,50 Lt

63,00 Lt

Prenumeruoti galima Lietuvos paðto, „Lietuvos ryto“ ir „Rinkos aikðtës“ platinimo tarnybose bei internetu Lietuvos paðto tinklapyje, adresu prenumerata.post.lt. Prenumerata priimama nuo bet kurios mënesio dienos.

Uþsakymai priimami adresu: J. Basanavièiaus g. 95, tel. 52 717.

Ðventiniai patiekalai á pobûvio vietà pagal Jûsø finansines galimybes! Atveðime maistà á Jûsø ðventës vietà – namus, biurus, pobûviø sales, kaimo turizmo sodybas ar tiesiog á gamtà. Dekoruosime stalus, aptarnausime. Galite uþsisakyti naminiø vyniotiniø, ádarytà þuvá, viðtà.

Tel.: 8 630 01 106, 8 610 15 001, www.svenciucentras.lt

mo Ðiauliuose daliai klientø Radviliðkio, Kelmës, Pakruojo ir Këdainiø rajonuose buvo sutrikæs TEO paslaugø teikimas. /Nukelta á 2 psl./

Planuoja stambinti miestelius Rajono tarybos patvirtintuose Dotnuvos ir Josvainiø miesteliø bendruosiuose planuose numatyta galimybë juos sustambinti prijungiant prie Dotnuvos Auðros kaimà, prie Josvainiø – Juodkaimá. Kam to reikia ir kokias pasekmes tokie administraciniai pertvarkymai turëtø gyventojams? /Nukelta á 2 psl./


2

2012 m. birþelio 9 d.

Sprendë ðalies savivaldos problemas

SA VIV ALD A SAVIV VIVALD ALDA

Auðra MALINAUSKIENË

Birþelio 14-oji – Gedulo ir vilties diena

Ketvirtadiená M. Romerio ir Ðiauliø universitetai Këdainiuose surengë antràjà respublikinæ mokslinæ praktinæ konferencijà „Lietuvos savivaldos institucijø strateginës plëtros galimybës: valdymas, turizmas, darbo rinka“ rinka“..

KËDAINIØ GELEÞINKELIO STOTYJE 17 val. – Atminties valanda Lietuvos gyventojø tremties ir masiniø þudyniø 71-osioms metinëms. 16.30 val. – autobusas á Këdainiø geleþinkelio stotá Jûsø lauks prie centrinio paðto pastato (J. Basanavièiaus g. 59).

Joje dalyvavo akademinë bendruomenë, gausus bûrys valstybës ir savivaldos valdymo institucijø atstovø, tarp kuriø – mûsø rajono savivaldybës mero pavaduotoja Nijolë Naujokienë ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Arûnas Kacevièius.

Pasveikino sveèius Vicemerë N. Naujokienë pasveikino susirinkusius á konferencijà, kurioje aptarta Lietuvos savivaldybëse vieðøjø paslaugø ir novacijø diegimo patirtis, darnios aplinkos formavimo, þmogiðkojo potencialo ir turizmo plëtros galimybës bei pateiktos rekomendacijas mokslininkams, politikams, specialistams. „Ðios konferencijos akcentai yra labai ryðkûs, tai – strateginë plëtra, verslas, turizmas, þmogiðkieji iðtekliai ir mokslas. Ant ðiø aðiniø kampø yra statomas savivaldos pamatas, nes be jø nebûtø tinkamos savivaldos, kuri teiktø puikias paslaugas, numatytø perspektyvà, be to, negalëtume sukurti miestø savivaldybiø“, – kalbëjo N. Naujokienë.

KËDAINIØ ÐV. JUOZAPO BAÞNYÈIOJE 18 val. – Miðiø auka uþ Lietuvos tremtinius. Po miðiø Këdainiø miesto Kauno g. kapinëse prie Tremtiniø kryþiaus – Maldos negráþusiems.

Geguþës 31 d. posëdþio Këdainiø rajono savivaldybës tarybos Etikos komisijos sprendimas Renginyje dalyvavo vicemerë N. Naujokienë ir administracijos direktoriaus pavaduotojas A. Kacevièius (deðinëje). Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Vicemerë pasidþiaugë, kad ðákart konferencijai buvo pasirinktas ne ðalies didmiestis, o universitetø profesoriai ir studentai atvaþiavo á vienà ið regionø – Këdainius.

Atvyko trys merai Jeigu pirmojoje tokio pobûdþio mokslinëje konferencijoje dalyvavo tik vienas rajono vadovas, tai á Këdainiø kultûros centre ir rajono savivaldybëje vykusià konferencijà atvyko trys merai: Akmenës rajono – Vitalijus Mitrofanovas, Pasvalio – Gintautas Geguþinskas ir Pakruojo – Asta Jasiûnienë, kitø ðalies savivaldybiø merø pavaduotojai, specialistai. Konferencijos plenariniam posëdþiui pirmininkavo Lietuvos savivaldybiø asociacijos (LSA) direktorë Roma Þakaitienë, M. Romerio universiteto prof. dr. Vla-

dimiras Graþulis ir Ðiauliø universiteto doc. dr. Jonas Jasaitis.

Surengë ekskursijà Konferencijoje trisdeðimt praneðimø skaitë Vidaus reikalø ministerijos, LSTC Darbo ir socialiniø tyrimø instituto, Lietuvos savivaldybiø bei turizmo ir kurortø asociacijos, M. Romerio ir Ðiauliø universitetø atstovai – specialistai, dëstytojai ir studentai, taip pat Akmenës rajono savivaldybës meras V. Mitrofanovas, Këdainiø turizmo ir verslo informacijos centro direktorë Daina Balasevièienë bei uþdarøjø akciniø bendroviø vadovai. Vëliau vyko atviros diskusijos visais aktualiais klausimais. Po baigiamojo posëdþio ávyko pasiûlymø aptarimas, po kurio sveèiams buvo surengta ekskursija po Këdainius.

Planuoja stambinti miestelius /Atkelta ið 1 psl./ Rajono savivaldybës Architektûros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistë Violeta Veèënaitë paaiðkino, kad bendrasis planas yra mintis, o ne kalendorinis darbø vykdymo grafikas.

vykdyti kartu. Auðros kaimas turëtø galimybæ kartu su Dotnuva sulaukti biudþeto ir Europos Sàjungos fondø paramos vykdant infrastruktûros (keliø, inþineriniø tinklø, aplinkos) renovacijos ir statybos projektus.

Keisis Dotnuvos statusas?

Reikalingas apvaþiavimas

„Auðros kaimo prijungimas prie Dotnuvos miestelio pasiûlytas todël, kad taip numatyta Këdainiø rajono savivaldybës tarybos patvirtintoje planavimo programoje ir koncepcijoje, – aiðkino V. Veèënaitë. – Tokios nuostatos patvirtintos Lietuvos Respublikos bendrojo plano ir Këdainiø rajono savivaldybës teritorijos bendrojo plano sprendiniais, kuriuose Dotnuvà numatyta áteisinti savivaldybës centru.“ Kad Dotnuva taptø savivaldybës centru reikalingas atitinkamas gyventojø skaièius, kuris padidëtø prijungus Auðros kaimà. Dël tos paèios prieþasties ateityje siûloma á vienà administraciná vienetà sujungti Dotnuvà bei Akademijà.

Dotnuvos bendrajame plane numatyta centrinës gatvës apvaþiavimo trasa. Ji reikalinga, kad bûtø uþtikrintas saugus eismas per miestelio centrà ir nuo sunkiojo transporto sukeliamø vibracijø apsaugotas XVIII amþiaus kultûros vertybës – Dotnuvos baþnyèios ir vienuolyno ansamblis. Apvaþiavimas, kuriuo planuojama nukreipti sunkiojo transporto eismà nuo pagrindinës Vytauto gatvës, numatomas ið pagrindinio kelio árengiant naujà ávaþiavimà ties Dotnuvos miestelio riba, Vilties gatvës link, toliau Lauko gatve ir nauja atkarpa V. Ruokio gatvës tæsinyje. Lengvøjø ir nesunkiasvoriø automobiliø eismo pagrindine gatve neplanuojama uþdaryti. Apvaþiavimui árengti ir juo nukreipti sunkiøjø transporto priemoniø eismà, bûtina parengti techniná projektà, atlikti esamø gatviø rekonstrukcijos ir naujø

Patogiau ágyvendinti projektus Auðros kaimas ir Dotnuva turi bendrà keliø tinklà, inþinerines komunikacijas. Rekonstrukcijos ar plëtros projektus patogiau bûtø

gatviø atkarpø statybos darbus. Rengiant techniná projektà bus paskaièiuotas apsaugos priemoniø nuo triukðmo reikalingumas. Jei jø reikës, tokios priemonës bus numatytos ir ágyvendintos kartu su rekonstrukcijos ir statybos projektu. Rengiant aplinkkelio projektà bendruomenë turës galimybæ iðsakyti savo nuomonæ.

Josvainiai didës? Josvainiø ir Juodkaimio administracinis sujungimas siûlomas dël bendrø infrastruktûros tinklø ir projektø, galimybës stambesnei gyvenvietei pritraukti daugiau Europos Sàjungos paramos lëðø. Ir Dotnuvos, ir Josvainiø miesteliø administraciniø ribø keitimo atvejais apsisprendimo teisë priklauso suinteresuotø gyvenvieèiø bendruomenëms. Jei jos pritars, bus rengiami administraciniø ribø pakeitimo dokumentai.

Galima susipaþinti Abiejø miesteliø planai galioja iki 2021 metø.Su patvirtintais Dotnuvos ir Josvainiø miesteliø bendraisiais planais galima susipaþinti Këdainiø rajono savivaldybës interneto puslapyje www.kedainiai.lt. „Rinkos aikðtës“ inf.

Këdainiø rajono savivaldybës tarybos Etikos komisija, iðnagrinëjusi Këdainiø rajono savivaldybës tarybos nariø Rimgaudo Rimoðaièio ir Boleslovo Aleksandro Rinkevièiaus pareiðkime pateiktà informacijà apie Këdainiø rajono savivaldybës tarybos nario Viktoro Gaiþausko elgesá Këdainiø rajono savivaldybës tarybos 2012 m. geguþës 30 d. posëdþio metu, nusprendë, vadovaujantis LR valstybës politikø elgesio kodekso 9 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Etikos komisijos nuostatø 37.2 punktu apsiriboti Këdainiø rajono savivaldybës tarybos nario Viktoro Gaiþausko elgesio svarstymu Etikos komisijoje. Visà komisijos sprendimà galima rasti adresu http://www.kedainiai.lt/index.php?2780747572. Ona ÐULCIENË, Këdainiø rajono savivaldybës tarybos Etikos komisijos pirmininkë Uþs. Nr. 2 064

Lëðø surinkta maþiau Per keturis ðiø metø mënesius á rajono savivaldybës biudþetà surinkta 41 mln. 341,8 tûkst. litø. TTai ai yra 2,7 proc. arba 1 mln. 166,3 tûkst. litø maþiau negu planuota.

kesèiø inspekcijos Këdainiø skyriaus vadovës Elvyros Kisielienës papraðë pateikti pajamø surinkimo maþëjimo analizæ.

Savivaldybës savarankiðkoms funkcijoms vykdyti gauta 16 mln. 766,4 tûkst. litø arba 7,4 proc. maþiau negu planuota.

Pasak savivaldybës Biudþeto ir finansø skyriaus vedëjos Janinos Aksinavièienës, kol kas neásibëgëjo investiciniai projektai, vyksta vieðøjø pirkimø procedûros, tad didelio lëðø stygiaus nesijauèia. Atlyginimai biudþetiniø ástaigø darbuotojams, atsiskaitymas uþ paslaugas nevëluoja. Birþelá dideliø sumø pareikalaus atostoginiø atlyginimø iðmokëjimas ðvietimo ástaigø pedagogams ir darbuotojams. J. Aksinavièienë patikino, kad lëðø pakaks, nes valstybës deleguotoms funkcijoms, tarp jø – ir mokinio krepðeliui, ið kurio mokami atlyginimai pedagogams, finansavimo pakanka.

Sumaþëjo gyventojø pajamø mokesèio Pajamø planas neávykdytas dël gyventojø pajamø mokesèio maþëjimo. Per keturis mënesius ðio mokesèio surinkta 7,9 proc. maþiau negu planuota. Lyginant su praëjusiø metø tokiu paèiu laikotarpiu gyventojø pajamø mokesèio surinkta net 15,3 procentø arba 1 mln. 409,9 tûkst. litø maþiau. Rajono vadovai ðià savaitæ Kauno apskrities valstybinës mo-

Atlyginimai ir mokëjimai nevëluoja

Dël TEO gedimo strigo darbai /Atkelta ið 1 psl./ Su trikdþiais buvo teikiamos balso telefonijos, interneto ir interaktyviosios televizijos paslaugos. Dël ryðio gedimo tuo metu neveikë bankomatai, parduotuvëse nebuvo galima atsiskaityti mokëjimo kortelëmis. Kabelis buvo paþeistas dël Ðiauliø mieste vykdomø infra-

struktûros statybø darbø. TEO komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis „Rinkos aikðtei“ teigë, kad nuo 15 valandos paslaugos buvo teikiamos áprastai, taèiau dalis klientø dar nematë GALA televizijos. Tikslus sutrikimus pajutusiø klientø skaièius dar tikslinamas. „Rinkos aikðtës“ inf.

Birþelio 12 d., antradiená, nuo 1111 val. „Kaðtonø“ vaistinëje (J. Basanavièiaus g. 10) dermakostetikos konsultantë analizatoriumi padës nustatyti veido ir galvos odos bei plaukø bûklæ, parinks Jums tinkamus prieþiûros produktus pagal poreikius, áproèius ar asmeniná pageidavimà. Registracija telefonu 67 244 arba „Kaðtonø“ vaistinëje. PARDUODA gerà „VW Golf“, 1996 m., 1,8 l, benzinas,

sidabro spalvos, techninë apþiûra iki 2014 m., Skubiai dujos, apdraustas. Kaina – 3 800 Lt. Tel. 8 653 22 883.


2012 m. birþelio 9 d.

Nuobauda – mënuo areðto ir maðinos konfiskavimas /Atkelta ið 1 psl./

Girtas spruko nuo policijos Apie tai, kas kovo 17-osios vakare vyko ne tik Dotnuvos miestelyje, bet ir kelyje, ið Cinkiðkiø vedanèiame á Këdainius, „Rinkos aikðtë“ iðsamiai raðë iðkart po ávykio.

Belieka priminti, kad anà vakarà policijai buvo telefonu praneðta, jog Këdainiø link nuo Josvainiø vaþiuoja automobilis „Seat Toledo“, kurio vairuotojas tikriausiai girtas. Iðvykæ pasitikti automobilio, patruliai já stabdë, taèiau vairuotojas nepakluso, padidino greitá,

pasuko Dotnuvos link, o persekiojamas miestelio centre nesuvaldë automobilio. Ðis iðvaþiavo á kità eismo juostà, álëkë á autobusø sustojimo aikðtelæ, kliudë informaciná stendà, ávaþiavo á greta esanèios sodybos teritorijà, nurëþë dalá gyvatvorës, kirto gatvæ ir atsitrenkë á pakelëje esantá kelmà.

Ðiurkðèiai paþeidë kodeksà

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Dotnuvieèio R. Civilkos sodyboje automobilio nuniokota gyvatvorë leidþia atþalas, o prieð saulæ besiðildanti sodybos savininko motina Janina dþiaugiasi, kad jai ir sûnui viskas baigësi tik tokia þala ir iðgàsèiu.

Vairavo neblaivus (nustatytas sunkus, net 2,64 promilës, girtumas), neturëdamas teisës vairuoti, nepakluso policijos pareigûnø reikalavimui sustoti, sukëlë pavojø kitiems eismo dalyviams, sugadino svetimà turtà – toks vyriðkio, kuriam ðá mënesá sukaks 27-eri metai, nusiþengimø sàraðas. Balandá iðnagrinëjæs bylà ir uþ trijø Administraciniø teisës paþeidimø kodekso straipsniø paþeidimus skyræs nuobaudas, Këdainiø rajono apylinkës teismas Kaune gyvenanèiam paþeidëjui skyrë subendrintà nuobaudà – 30-ties parø areðtà ir automobilio konfiskavimà.

Laimëjo paskatinamàjà premijà Nusikaltimø ir kitø teisës paþeidimø prevencijos projektø konkurse Këdainiø policijos pareigûnø parengtas projektas laimëjo paskatinamàjà premijà. Policijos komisariatas praneða, kad septintus metus organizuojamo konkurso finalinis renginys Vidaus reikalø ministerijoje ávyko praëjusá antradiená, birþelio 5-àjà. Ðiame renginyje dalyvavo Këdainiø rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio virðininkë Danutë Mykolaitienë ir du ðiuo poskyrio tyrëjai – Vitalius Masiliûnas bei Graþvidas Puidokas. Jie ir parveþë á Këdainius apdovanojimà uþ projektà „Saugios aplinkos kûrimas ir bendruomenës teisëtvarka“. Ðis projektas laimëjo 1 tûkst. Lt paskatinamàjà premijà. Konkurso vertinimo komisija perþiûrëjo 26 pernai parengtus prevencijos projektus, ið kuriø ge-

liø eismo taisykliø paþeidimus konfiskuoti automobilá, ir teismai ðià nuostatà taiko, o skiriant minëtà nuobaudà visiðkai neturi reikðmës, ar automobilis yra paþeidëjo nuosavybë, ar ne. Nors paprasta logika vadovaujantis gali atrodyti, kad bausdamas ávykio kaltininkà teismas kartu nubaudþia ir niekuo dëtà þmogø, taèiau automobilio savininko atsakomybë pabrëþiama ir Keliø eismo taisyklëse.

Aplinkiniai buvo atsainûs Ðioje byloje yra kelios aplinkybës, rodanèios aplinkiniø þmoniø atsainumà, be kurio galbût nebûtø ávykæ to, kas ávyko. Visø pirma, kartu su smarkiai girtu vairuotoju vaþiavo jo sugyventinë, kuri ne tik sutiko bûti keleive, bet ir pritarë vyriðkio minèiai sprukti nuo policijos, nors ir rizikavo pati nukentëti ar net þûti. Antra, vairuotojo paþymëjimo neturinèiam kaunieèiui savo automobiliu naudotis leido kitas vyriðkis. Jo atsainumas atsisuko prieð já patá – „Seat Toledo“ buvo apdauþytas, o teismas dar ir nusprendë automobilá konfiskuoti.

Praðë areðtà pakeisti bauda Beje, nubaustas kaunietis Këdainiø rajono apylinkës teismo nutarimà apskundë Panevëþio apygardos teismui, taèiau praðë tik suðvelninti nuobaudà – areðtà pakeisti bauda. Vyriðkis tikëjosi teisëjø ðirdis suminkðtinti prisipaþinimu, kad nuoðirdþiai gailisi dël ávykio, be to, ðiuo metu dirba ir augina maþametæ dukterá. Taèiau apygardos teisme atkreiptas dëmesys á kà kita: vyriðkis jau ne kartà baustas uþ administracinius teisës paþeidimus, tarp kuriø – ir vairavimas neturint tam teisës bei bûnant neblaiviam, be to, teismas neturi duomenø, kad anksèiau skirtos baudos bûtø buvusios sumokëtos. Taigi teismas nepatikëjo þodþiais apie nuoðirdø apgailestavimà ir apeliaciná skundà atmetë, tad ir mënesá praleisti areðtinëje teks, ir automobilis turi bûti konfiskuotas.

Nesvarbu, kieno automobilis Kaip eismo ávykio kaltininkas ir automobilio savininkas tarpusavyje susitarë dël kompensacijos uþ prarandamà automobilá, o gal nesusitarë ir bylinësis, „Rinkos aikðtë“ duomenø neturi. Aiðku tik tiek, kad prieð kelerius metus papildytas Administraciniø teisës paþeidimø kodeksas numato galimybæ uþ grubius Ke-

Jaunuolis kastetu smogë á galvà Treèiadiená policija pradëjo ikiteisminá tyrimà dël birþelio 1-osios ávykio Þemuosiuose Kapliuose.

dienos vakare á jo sodybos kiemà atëjo paþástamas to paties kaimo gyventojas ir sukëlë konfliktà. Vyriðkis ið 20-meèio susilaukë ne tik necenzûriniø þodþiø, bet ir sàmonæ atëmusio smûgio kastetu á galvà. Policija átariamàjá uþdarë á areðtinæ.

Ðiame Ðëtos seniûnijos kaime gyvenantis 44-eriø metø vyriðkis pareigûnams praneðë, kad anos

Liepø alëjoje apiplëðta mergina Smarkiai pastûmæ du nepaþástamieji stvërë ið rankø iðkritusá telefonà ir pabëgo. TTaip aip Liepø alëjoje buvo apiplëðta mergina.

ëjusià 23-ejø metø këdainietæ pasivijo du jaunuoliai ir në þodþio jai nepasakæ taip smarkiai pastûmë, kad mergina parkrito ir iðmetë ið rankø mobiliojo ryðio telefonà. Stvëræ nukritusá daiktà, plëðikai nubëgo ðalin. Apiplëðtajai padaryta 450 litø þala.

Incidentas ávyko vëlø pirmadienio vakarà, iki vidurnakèio likus maþdaug pusvalandþiui. Prie Liepø alëjos 3-iojo namo

„Rinkos aikðtës“ inf.

Projekto ávertinimu dþiaugiasi D. Mykolaitienë ir V. Masiliûnas (kairëje) bei /Policijos komisariato nuotr./ G. Puidokas.

riausi apdovanoti vidaus reikalø ministro Artûro Meliano padëkomis ir piniginëmis premijomis. Labiausiai pasisekë Anykðèiø

rajono policijos pareigûnams – jø projektas, skirtas prevenciniam darbui su nusikalsti linkusiais nepilnameèiais, pripaþintas geriausiu.

Nesëkmingai iðbandë laimæ

kytø 262 momentinës loterijos bilietø. Kitoje miesto vietoje, P. Lukðio gatvëje, esanti tos paèios bendrovës parduotuvë tà dienà irgi buvo atakuota vagiø, bet jiems nepasisekë. Naktá, apie 2 valandà, bandant ásilauþti pro pagalbiniø patalpø duris, suveikë signalizacija ir teko bëgti viskà metus.

.

Du V ilainiuose gyvenantys Vilainiuose jaunuoliai momentinëje loterijoje „laimëjo“ nakvynæ areðtinëje ir baudþiamàjà bylà. 20-metis ir 22-ejø metø vilainieèiai areðtinëje atsidûrë ketvirta-

3

diená. Jie átariami vagyste ið bendrovës „Palink“ parduotuvës Këdainiuose, A. Kanapinsko gatvëje. Tos dienos popiete, apie 15 valandà, parduotuvës administracijos patalpose buvo pastebëta, kad nebëra ant serverio dëþës lai-

„Rinkos aikðtës“ inf.

:

Josvainiø g. 41, Këdainiai, tel.: (8 347) 56 176, 8 678 40 699.

.


4

2012 m. birþelio 9 d.

Nuomonë

Vilniui pirðtu parodë... Briuselis Giedrûna GIRDENYTË

Sensacija! Smûgis þemiau juostos! Akibrokðtas! Kurá Lietuvai iðkrëtë Europa. Ta pati Europa, kuriai taip stengiamës átikti átikti.. Dël kurios pagyrimo esame pasiruoðæ tiesiog ið kailio iðsinerti iðsinerti.. Deja, deja… Pastaruoju metu europiniø pagyrø maiðelis uþsiraukë. Vietoj pagyrø vis daþniau Lietuvà pasiekia peikiantys þodþiai. Ðalies valdymui diriguojanti konservatoriø komanda sutrikusi – ásibëgëjus á vienà pusæ, sunku staiga pasukti á kità. Dar blogiau, kad posûká, kurá daryti ragina ES, reikëtø daryti bûtent tuo metu, kai ðalyje vis labiau ásisiûbuoja rinkimø nuotaikos. Vadinasi, visuomenë ypaè reikli valdantiesiems, ypaè kritiðkai nusiteikusi jø atþvilgiu. O, rankà ant ðirdies padëjæ, turime pripaþinti: kritikuoti konservatoriø ir liberalø valdþià Lietuvos þmonës turi uþ kà. Ir ne tik kritikuoti. Bet ir gerai ákrësti á kailá. Uþ jø nekompetencijà. Uþ tuðèias ambicijas ir pasipûtimà. Uþ atsakomybës nebuvimà. Uþ visà tà blogá, kurá jie padarë valstybei ir jos þmonëms.

Mielës, auginanèios Lenkijos ekonomikà Kas tai per posûkis, kuriuo pasukti mus ragina Europos Sàjunga? Pati dar ne taip seniai þarsèiusi komplimentus ðalies valdþiai. Ir A. Kubiliaus, I. Ðimonytës bei A. Ðemetos dirþø verþimo politikai. O posûkis – vienintelis galimas. Tiksliau – vienintelis, galintis padëti ES ðalims iðbristi ið ekonominës krizës. Posûkis nuo smaugianèios dirþø verþimo politikos prie ekonomikos auginimo politikos. Dràsesnës ir maþiau kompleksuotos ðalys jau seniai pasuko tuo keliu. Ir ðiandien skina savo ryþtingumo vaisius. Pavyzdþiui, mûsø kaimynë Lenkija.

Sako, kad á jà nusipirkti gerokai pigesniø maisto produktø ir bûtiniausiø prekiø vyksta kas treèias–ketvirtas këdainietis. Ten atsidûræ mûsø kraðtieèiai nesijauèia vieniði. Suvalkuose ir kituose lenkø pasienio miestuose ir miesteliuose èia apsipirkinëjanèiø lietuviø kalbà jie girdi ne reèiau nei lenkø. Pigesniø prekiø pirkti á Lenkijà plûsta ne tik mûsø pasienio, bet ir visos Lietuvos gyventojai. Iðveþdami ið savo ðalies kaimynams pinigus, palengvindami jiems realizuoti savo produkcijà, aprûpindami jø gyventojus darbu ir uþdarbiu, keldami jø pragyvenimo lygá ir prisidëdami prie kaip ant mieliø kylanèios jø valstybës ekonomikos augimo. Lenkijos ekonomikos augimà susidomëjusios stebëjo visos ES ðalys. Ið pradþiø. O paskui atsibudo ir paèios. Pirmoji ið dirþø verþimo letargo nubudo Prancûzija. Galima spëti, kad jà paþadino ne taip seniai virð tos ðalies praûþusi rinkimø audra. Po audros, kaip þinome, oras praskaidrëja, kvëpuoti darosi lengviau. Akys nuðvinta. ES pamatë Lenkijos pasiekimus. Ir pradëjo rodyti jà pavyzdþiu kitoms ðalims…

Pabudo ir keliasi, bet… ne mes Pagaliau atsikvoðëta. Europa suprato, kad ðiandien pirmaeilis uþdavinys – Europos Sàjungos ekonomikoje dëmesá perkelti nuo taupymo priemoniø prie augimo. Prancûzijos naujosios vyriausybës uþsienio reikalø ministras Laurentas Fabias pabrëþë: „Mums reikia kitokios Europos. Europos, kuri daugiau dëmesio skiria darbo vietoms.“ O ðios ðalies finansø ministras P. Moscovici pakartojo, kad „Paryþius neratifikuos Europos Sàjungos finansø taupymo pakto, jeigu jame nebus numatytos priemonës ekonomikos augimui skatinti, augimo strategija.“ Deja, dabartinë valdanèioji koalicija, diriguojama A. Kubiliaus ir I. Ðimonytës dueto, ávarë Lietuvà á tokià aklavietæ, ið kurios iðëjimo ðiandien ir patys negali rasti. Todël ir neieðko. Koks ten ekonomikos augimas, kokia augimo strategija… Vienintelë strategija, kurià þino konservatoriø ir liberalø valdanèioji

komanda – skolinimosi strategija.

Ir mes pirmi Bet skolinimasis – ekonomikos taktikos, o ne strategijos reikalas. Kai skolinimasis tampa strategija – laikas skambinti pavojaus varpais. Apie tai nedviprasmiðkai pasakë tas pats mûsø jau minëtas prancûzø finansø ministras P. Moscovici: „Ðalis, kuri didina skolas, neiðvengiamai tampa vargingesnë.“ Atrodo, kad apie mûsø valstybæ pasakyta. Apie Lietuvà, kuri jau iki kaklo skendi skolose. Ir pasakyta pranaðiðkai. Kuo daugiau valdþia skolinasi, tuo labiau nuskursta ðalies þmonës. Dauguma jø. Ir tai didina socialinæ atskirtá ðalies visuomenëje. Pagal socialinës atskirties laipsná mûsø ðalis jau tapo viena ið pirmaujanèiø Europos Sàjungoje. Pirmaujanèiø nuo galo. ES susirûpinimas ekonomine situacija Lietuvoje pagaliau privertë ir mûsø valdþià atkreipti á jà dëmesá. Ypaè po tø karèiø þodþiø, kuriuos turëjo iðklausyti ðalies vadovë.

AB KREKENAVOS AGROFIRMA Këdainiuose

siûlo darbà ávairaus profilio darbuotojams (mësos iðpjaustymo, deðrø, gaminiø ir kt. skyriuose) Mes siûlome: · laiku mokamà tiesiogiai nuo darbo rezultatø priklausantá atlyginimà; · apmokymà darbo vietoje. Gyvenimo apraðymà galite uþpildyti adresu: Mantviloniø k., Këdainiø raj. (apsaugos skyriuje) darbo dienomis nuo 8 iki 17 val., arba atsiøsti el. paðtu neringa.d@krekenavos.lt

Telefonas pasiteirauti ar uþsiregistruoti pokalbio dël darbo (8 347) 77 236.

Pagaliau praregëjo, kà praþiûrëjo Briuselyje neseniai vykusiame neformaliame Europos Vadovø Tarybos susitikime bene daugiausiai priekaiðtø teko Lietuvai. Dël to, kad ðalyje nesiimama priemoniø ekonomikai gaivinti, neskatinamas jos augimas. Ypaè daug priekaiðtauta dël didþiulio jaunimo nedarbo, jaunimo uþimtumo neskatinimo. Itin daug ávairiø minèiø sukelia dar vienas didelis priekaiðtas Lietuvai: mûsø valstybë nepakankamai panaudoja europines struktûriniø fondø lëðas jaunimo nedarbo problemoms spræsti. Norom nenorom pati ðalies prezidentë turëjo pripaþinti: „Ir politiðkai, ir ekonomiðkai mes praþiûrëjome ðià problemà (jaunimo masiná nedarbà)“. Pagaliau praregëjo, kà praþiûrëjo. Tik ðaukðtai jau po pietø. Praþiûrëtas jaunimas jau seniai pramynë kelius emigracijon…

.

Verslo ir buhalterinës apskaitos paslaugos – tvarko smulkiø ir vidutiniø ámoniø, ûkininkø ir individualios veiklos buhalterinæ apskaità, – ruoðia ámoniø áregistravimo dokumentus.

UAB „Finarta“, Josvainiø g. 24 (áëjimas ið kiemo pusës). Tel.: 55 971, 8 611 52 850; finarta@gmail.com

LAMINUOTOS GRINDYS Lauko ir vidaus durys Plastikinës lauko dailylentës. Atveþa á namus.

UAB „EUROTILTAS“

nuolat dideliais kiekiais superka ávairiø rûðiø ðiaudus. Sudaro ilgalaikes sutartis. Kreiptis tel. 8 611 56 275, el. paðtas info@eurotiltas.lt

AME PARDUOD ARDUODAME 380V,, 220V,, 380V MALÛNUS 220V YTUVUS, TRAIÐK TRAIÐKYTUVUS, SMULKINTUVUS, AS PREKES KIT PREKES. Atveþame. KITAS Tel. 8 671 85 888. www.visimalunai.lt

Mus galite rasti J. Basanavièiaus g. 91, prekyvietëje, tel.: 8 610 67 872, 8 618 44 113.


2012 m. birþelio 9 d.

Ið Berþø kaimo istorijos...

5

Birþelio 30 dienà Berþø kaimo bendruomenë minës 640-ies metø gyvenvietës jubiliejø. Á renginá kvieèiami visi buvusieji ir dabartiniai Berþø gyventojai bei sveèiai ið Këdainiø rajono bei kitø Lietuvos vietoviø.

Istorija raðo seniai: Yra kaimas Berþai: Èia gyveno mûsø tëvai. Ir lakstë basi jø vaikai. Netoli buvo dvarai. Prie kaimo augo berþai. Liko lygus laukai. Ir seni vienkiemiai. Pasikeitë buvæ laikai. Uþaugo ir tie jø vaikai. Dabar jau kiti namai. Auga naujieji berþai. Tai þaliuokit ilgai. Mus gimtinës berþai. Amþinai, amþinai, Èia tëviðkë mûsø Berþai. Berþø kaimo herbas.

(þodþ. Justino Kuèinsko)

Berþø kaimas yra Dotnuvos seniûnijoje, gerokai nutolæs nuo rajono centro. Kaimo istorinë kilmë siekia 640 metø. Pirmà kartà Berþai paminëti Hermano ið Vartbergës ,,Livonijos kronikose“. 1372 m. rugpjûèio 19-àjà kalavijuoèiai, vadovaujami marðalo Andriaus von Stenbergo, atþygiavo nuo Surviliðkio ir árengë stovyklà Dotnuvoje. Ið èia puolë ir nuniokojo netolimas septynias þemes, tarp jø – Berþus (Berze), Ramënus (Ramoe), Ðlapaberþæ (Slappiberze), Miegënus (Megene). Vygando Marburgieèio „Naujosios Prûsijos kronikose“ dusyk minimi Berþai, istorikai juos lokalizuoja kaip esanèius Dotnuvos apylinkëje. Kryþiuoèiø ordino marðalas Kunonas ið Hatenðteino 1378 m. „su pavaldþiomis pajëgomis uþpuolë neáspëtas Berþø apylinkes, þudë, siaubë degindamas ir plëðdamas“. Tas pats marðalas su Elbingo komtûru 1381 m. „niokoja Berþus. Ir stovëjo tenai 3 dienas ir 3 naktis, ir uþklupo juos (stabmeldþius) mieganèius ir neáspëtus. 160 paëmë á nelaisvæ, neskaitant uþmuðtø“. Berþø pavadinimo kilmæ áprasta aiðkinti þvelgiant á baltakamienius berþus: indoeuropietiðko þodþio ðaknyje slypi spalvos reikðmës – ðviesus, blizgantis, brëkðti, baltas. 1575 m. paminëta Kruosto upë, esanti Berþø lauke. Pirmà kartà istorijos ðaltiniuose paminëtas Berþø dvaras. Dokumentuose paminëti keliai: 1578 ir 1590 m. – kelias, einantis ið Berþø á Sipavièius; 1581 m. – kelias, ið Berþø lauko einantis á Mociûnus; 1589 m. – kelias, ið Dotnuvos lauko einantis á Berþus. 1590 m. minima Gëlainiø dirva, esanti Berþø lauke. 1595 m. Jonas Jurevièius ið Berþø pasiþada gràþinti Stanislovui Berþanskiui dvi kapas lietuviðkø skatikø. 1596 m. Berþø kaimas nurodytas Ruoðèiø dvarelio inventoriuje.

Besikurianèios kaimo sodybos.

Vaidatoniø tvenkinys.

Berþø senkapis.

Berþø alëja.

1599 m. dokumente nurodoma vieta – Berþø lauke ir valsèiuje (prie Raudonos upës). 1619 m. Mikalojus Lapinskas parduoda Lapinskai, Jono þmonai, Stanislovo dukrai, uþ 20 kapø lietuviðkø graðiø Berþø dvarà, kuris yra Þemaièiø þemëje, Berþø lauke. 1622 m. þemiø pakeitimo akte Petras Berþanskis, Mikalojaus sûnus, uþstato þemes Jonui Lapinskui, Stanislovo sûnui Babënuose ir ið Lapinsko perima þemæ Berþuose. 1644 m. dokumente raðoma, kad apkaltinus kerëjimu („vyniojate nedaþytus siûlus ant plikø keliø, susëdusios viena prieð kità prie kryþiaus kelio“) ir iðgirdus atsakymà („norëdamos pakenkti visos apylinkës gyvuliams“), kviestiniø bajorø teismas tardë, kankino ir nuteisë sudeginti kaip raganà Kasiulæ Petrienæ. Berþø lauko bajorø byloje raganavimu drauge kaltinta ir Ieva. 1648 01 10 Þemaièiø pilies teismas iðnagrinëjo apkaltinimà, kad Kirkilaitë-Berþanskienë, Motiejaus þmona, esant ragana. Berþanskienë prisiekë, kad esanti nekalta, teismas anuliavo jai kaltinimus. 1652 m. apraðyta Berþø vaitystë, jos ribos, suregistruoti Ðlapaberþës, Milvydø, Daukðiø (Daukðiogalos), Kalnaberþës gyventojai, kalbama apie Berþø bajorus. Nuo 1693 m. Dotnuvos baþnyèios metrikose randamos kilmingøjø, valstybës tarnautojø Babenskø, Bytautø, Ragauskø pavardës. Per kelis ðimtmeèius tø giminiø daugiausia gyventa Berþuose. 1744 09 20 Jonas Riaukutis savo turtà Berþuose, esanèiuose Veliuonos paviete, vieniems metams uþstato ponui Samueliui Zdanavièiui. 1802 m. Berþø teritorijoje ákurtos Gëlainiø kapinës. 1813 m., sulaukæs apie 120 metø, Berþø kaime mirë ir ten buvo palaidotas Motiejus Raèys. /Nukelta á 6 psl./

J. Karoso ûkis.

Projektà „Gyvenimo versmës“ remia


6

2012 m. birþelio 9 d.

Ið Berþø kaimo istorijos... /Atkelta ið 5 psl./ 1833 m. Berþø kaime, kuris priklausë bajorams Babenskui ir Liaugaudui, buvo 158 katalikai; Berþø bajorkaimyje (akalicoje), kuris priklausë bajorui Ragauskui, – 33 katalikai. Nuo XVIII a. antrosios pusës dalá Berþø þemiø valdë Dotnuvos grafai Chrapovickiai. Uþraðytas pasakojimas (1935 m.), kad Berþø „kaimas ëjo baudþiavà Berþës dvaro ponui Hrapavickui. Ponas buvæs labai geras, davæs þmonëms þemës ir pavadinæs Berþiukais. Jis mëgdavæs kortom loðti, praloðæs visus dvarus. Dotnuvos miestelio þydø globojamas mirë.“ 1881 m. Berþø kaimo kapinynà tyrinëjo archeologas Tadas Daugirdas.

Graþiausia aplinka.

Berþø parkas.

UAB „Padëjëjas“.

Kruosto gatvë.

Prisiminimai ir dabartis Berþø teritorijoje gyveno nedaug þmoniø, todël darbams nudirbti darbininkø didikai atveþdavo ið kitur. Tai buvo rusai, lenkai èigonai, gudai. Berþø kaimo pietryèiø pusëje teka Kruosto upelis, jo pakrantëje yra kalnelis, kurá supylë Napoleono kariai. Tai – III–IV amþiaus senkapis. Kalbama, jog èia palaidoti ir prancûzø kariai, kai Napoleono kariuomenë þygiavo kariauti su rusais. Ðiaurinëje kaimo pusëje – Kruosto intakas Konkulio upelis. Arèiausiai kaimo buvo ponø J. Ragausko ir Babensko dvarai. Prie Kruosto upelio buvo ponø K. Chodkevièiaus ir J. Jankausko dvarai. Kaimas nukentëjo 1941– 1945 karo metais, nes bûtent per já keliai vedë á geleþinkelio stotá. Tai buvo pagrindinis kelias rusø ir vokieèiø kariuomenëms. Iðardþius dvarus Berþø kaime, Kruosto gatvëje, buvo pastatyti mediniai gyvenamieji namai. Paèiame kaime buvo arkliø nuomos punktas, paskui MTS-as, RTS-as, LÞMTI eksperimentinio ûkio Berþø skyrius. Daug kas prisimena kaimo pavadinimà – Berþiukai arba MTS-as. Tai kaimas, turintis savo tradicijas ir paproèius. Èia buvo gaminamas geriausias salyklinis alus vestuvëms, vardynoms, kepami skaniausi pyragai, skaniausios deðros, skilandþiai, kumpiø suktiniai, vykdavo geguþinës ir vakaruðkos. Kaime veikë pradinë mokykla, kino salë, parduotuvë, biblioteka, o butø gyventojams anuomet trûkdavo. Buvo kaime ir maðina, kurià visi vadindavo lietuðkia. Su ja á mokyklà bûdavo veþami vaikai, kaimo gyventojai á Akademijà, atveþama darbininkø ir specialistø. Nors kaime bûdavo apie 400 gyventojø, bet darbo jëgos trûkdavo, nes tuo metu darbas virte virë. Eksperimentinio ûkio metais Berþø skyriaus darbininkai pasodino daug berþø, todël kaimo simbolis – berþai – vël auga. Berþø alëja, kurios ilgis – 2,1 kilometro, veda á Dotnuvà. Ilgiausia kaimo Dirbtuviø gatvë tæsiasi

1,5 kilometro, Kruosto ir Kranto bei trumpiausia Bokðto gatvë. Á kaimà ar ið jo veda trys keliai, kaip kaimo herbe trys berþo lapai – á Dotnuvà, Ðlapaberþæ ir geleþinkelio stotá. Po 1991 metø kaimas pasikeitë, ðimtai þmoniø liko be darbo. Reorganizavus eksperimentiná ûká kaimà apsupo Berþø ÞÛB, ÞÛB „Padëjëjas“, ûkininkas J. Karosas, V. Kaupelis. Tik maþa dalis darbingo amþiaus þmoniø sugebëjo gauti darbà. Jaunimui teko darbo ieðkoti svetur, jaunos šeimos tapo socialiai remtinos, senoliai uþmirðti. Kaimas su gyventojais liko niekam nereikalingas. Siekiant spræsti iðkilusias socialines problemas buvo nutarta suburti kaimo bendruomenæ. Berþø bendruomenës asociacija, kuriai priklauso ir aplinkiniai Vincgalio, Ðalèmiriø, Noreikiø, Ðiaudinës, Dotnuvos geleþinkelio stoties gyvenvietës kaimai, ásikûrë 2008 m. rugpjûèio 7 d. Dabar kaime gyvena kita þmoniø karta, èia geros kaimo bendruomenës aktyvumo tradicijos, o tai padeda sukviesti ðiø kaimø gyventojus á graþius susitikimus. Berþuose ir gretimuose kaimuose gyvena 411 þmoniø, ið jø 82 vaikai ir 39 paaugliai, 20 garbaus amþiaus senuoliø, kuriems per 80 metø. Visi sprendþiame aktualias socialines problemas, ren-

giame ávairias ðventes. Bûdami kartu sugebame rûpintis kaimo þmoniø gerove, saugia, visaverte gyvenimo aplinka. Daug dëmesio skiriame kaimo vaikø ir jaunimo uþimtumui. Vykdome vaikø ir jaunimo projektus, kasmetinæ vasaros spartakiadà, á kurià átraukiame vis daugiau dalyviø ið visos seniûnijos. Bendruomenë, be rëmëjø pagalbos ir gyventojø geranoriðkumo, viena nepajëgtø sutvarkyti aplinkos, spræsti iðkilusiø socialiniø problemø, vaikø ir jaunimo uþimtumo. Birþelio 30 dienà Berþø kaimo bendruomenë minës 640-ies metø gyvenvietës jubiliejø. Á renginá kvieèiami visi buvusieji ir dabartiniai Berþø gyventojai bei sveèiai ið Këdainiø rajono bei kitø Lietuvos vietoviø. Rytas TAMAÐAUSKAS

Dirbtuviø gatvë.

Projektà „Gyvenimo versmës“ remia


2012 m. birþelio 9 d.

7

„Auðros“ mokykloje – aktyvûs pradinukai Labai svarbø vaidmená sudarant sàlygas aukðtai mokinio mokymosi motyvacijai atlieka mokykla. V aikø kokybiðkam Vaikø kompetencijø ugdymui (-si) itin svarbios edukacinës aplinkos, o jø kûrimas priklauso nuo pedagogø gebëjimo. Sëmësi þiniø Geguþës mënuo buvo aktyvus paþinimui ir atradimo dþiaugsmui „Auðros“ vidurinës mokyklos 1b klasës mokiniams. Pamokos vyko ne tik klasëje, bet taikant IKT, modernioje mokyklos internetinëje skaitykloje. Pasisëmæ þiniø ir laimingi pirmokëliai gráþo ið edukacinës pamokos „Pegaso“ knygyne, kur suþinojo apie knygø atsiradimà, susipaþino su garsiais pasaulio knygynais, atliko ádomias uþduotis.

Surengë lietuviðko þodþio popietæ Pradiniø klasiø mokytojos organizavo mokykloje ðauniàjà lietuviðko þodþio popietæ – raiðkiojo skaitymo konkursà. Nudþiugino dalyviø gausa ir aukðtas pasiruoðimo lygis. Na, o mokytojos Z. Povilionienës teatro studijos mokinukai konkurso dalyviams dovanojo nuotaikingà spektakliukà.

Iðvyko á ekskursijà Pirmokai jau þino, kad mokytis, paþinti ir atrasti galima keliaujant. Tad á suplanuotà iðvykà pirmokëliai vyko su draugais, 1a klasës mokiniais. Pirmiausia vaikai aplankë T. Ivanausko zoologijos muziejaus ekspozicijà. Vëliau Kauno lëliø teatro muziejuje pirmokø laukë teatralizuota pamokëlë. Muziejaus aplinkoje buvo vaidinamas spektaklis „Kiðkis Dràsuolis“. Vaikai þaidimo forma susipaþino su ávairiais lëliø valdymo bûdais, suþinojo, kaip gimsta ir atgyja lëlës, patys pabandë ásitraukti á kûrybiná procesà – dalyvavo spektaklyje, vaidindami aveles. Daug emocijø mokiniams sukëlë Lietuvos aviacijos muziejus, ásikûræs legendiniame Kauno S. Dariaus ir S. Girëno aerodrome. Muziejuje yra apie 19 000 eksponatø. Èia mokiniai susipaþino su Lietuvos aviacijos istorija, orlaiviais, kuriais ávairiais laikotarpiais skraidë lietuviai ir þymiausi mûsø ðalies lakûnai, iðvydo karinius naikintuvus, sportinius lëktuvus, sraigtasparnius, sklandytuvus, skraidykles, tarp jø – daug Lietuvoje sukonstruotø ir pagamintø orlaiviø. Apþiûrëjo ir daug ávairiø skraidanèiø konstrukcijø modeliø, kurie pasakoja apie pasaulinës aviacijos raidà. O kiek dþiaugsmo suteikë skraidymas skrydþiø imitatoriumi ir nuotaikinga aviacinio

Pirmokø daina- ketvirtokams.

animacinio filmo iðtrauka.

Rungësi Olimpinëse varþybose Jau kità dienà mokykloje vyko Olimpinës varþybos. Dþiaugiamës, kad olimpinæ ugná kartu su kitais mokyklos sportininkais neðë ir mûsø bendraklasis futbolininkas Nedas Berankis. Jam ugná neðti buvo patikëta pirmajam. Olimpinëse varþybose pradinukai traukë virvæ, dalyvavo greièio ir paspirtukø estafetëse, þaidë kvadratà. Vyresnieji mokiniai

Olimpinë varþybø ugnis – pirmoko Nedo Berankio rankose.

rungtyniavo sudëtingesnëse rungtyse. Nugalëtojai buvo apdovanoti tikromis mokyklos olimpinëmis taurëmis, medaliais ir garbës raðtais. Ði diena paliko neiðdildomà áspûdá. Sportuodami ir varþydamiesi vaikai iðmoko ne tik laimëti, buvo draugiðki ir geranoriðki vieni kitiems.

Ðventë Pradinuko dienà Paskutiniàjà geguþës dienà

vyko tradicinë Pradinuko diena. Tai diena, kai susirenkame pasidþiaugti vieni kitais. Apdovanojami labai gerai besimokantys pradinukai, mokiniai savo eilëmis dëkoja ðaunioms mokytojoms, o svarbiausia – iðkilmingai palydime ketvirtokus á penktà klasæ. Danguolë TUMËNIENË, „Auðros“ vidurinës mokyklos pradiniø klasiø mokytoja metodininkë

Moksleiviai Olimpinëse varþybose traukia virvæ.

Pirmokai – Lietuvos aviacijos muziejuje.

Tado Ivanausko zoologijos muziejuje.

Projektà „Gyvenimo versmës“ remia


8

2012 m. birþelio 9 d.

Tarptautinio projekto partneriai susitiko Lenkijoje

Darbas grupëse buvo ádomus ir naudingas.

Lenkijos V roclavo mieste Vroclavo geguþës pabaigoje paskutinákart susitiko Europos Sàjungos (ES) Mokymosi visà gyvenimà Grundtvig programos projekto „Senjorø integracija pasitelkiant ðvietimà“ partneriai ið V okietijos Vokietijos okietijos,, Italijos, TTurkijos, urkijos, Portugalijos, Lenkijos ir Lietuvos. V roclavo Vroclavo mieste vieðëjo ir projekto veiklà drauge su partneriais apibendrino trys Këdainiø Suaugusiøjø mokymo centro bendruomenës nariai nariai.. Projekto tikslai Ðá projektà Suaugusiøjø mokymo centro bendruomenë drauge su partneriais pradëjo ágyvendinti dar 2010 metais. Europos Komisijai 2010-uosius metus paskelbus Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais, projektas buvo nukreiptas á visuomenës senëjimo problemos nagrinë-

jimà, senjorø socialinës atskirties maþinimà, jø mokymosi visà gyvenimà skatinimà.

Partneriai susitiko ðeðiskart Per trejus projekto ágyvendinimo metus ávyko ðeði partneriø susitikimai, kuriuose buvo kalbama apie senjorø integracijà. Pirmasis susitikimas vyko Lisabonoje, kur buvo numatyta visa projekto veikla. Susitikime Turkijoje projekto dalyviai tæsë Lisabonoje pradëtà veiklà, pristatë atliktus namø darbus – gerosios patirties pavyzdþius. Tai buvo pagyvenusiø þmoniø mokymø programø pavyzdþiai, aptartos galimybës, kaip pristatytus mokymø modulius galima bûtø adaptuoti ðaliø partneriø neformaliojo ðvietimo sistemai. Këdainieèiai pristatë Treèiojo amþiaus universiteto kultûros istorijos modulio programà. Partneriai vieningai sutarë, kad ðis modulis yra aktualus, reikalingas senjorams ir lengvai pritaikomas kitose ðalyse. Ádomias programas ir idëjas

Nevyriausybiniø organizacijø mugë, kurioje kiekviena organizacija pristatë savo veiklà.

pateikë partneriai ið Vokietijos ir Italijos. Kolegos vokieèiai akcentavo senjorø ðvietimà bendradarbiaujant su religinëmis bendruomenëmis, o italai – vaikø mokymà regionø tradiciniø amatø pasitelkiant senjorus ir kaip mokytojus, ir kaip besimokanèiuosius. Turkijos atstovai pabrëþë jiems aktualià problemà – suaugusiøjø neraðtingumo maþinimà. Partneriai ið Lenkijos ir Portugalijos pristatë ávairias programas, kurios buvo ágyvendintos per projektinæ veiklà.

Vieðëjo ir Lietuvoje Vieðnagës Lietuvoje metu buvo diskutuojama apie pagyvenusiø þmoniø integracijà á visuomeniná gyvenimà, iðbandyti aktyvieji veiklos metodai, kurie gali bûti taikomi dirbant su pagyvenusiais þmonëmis.

Karðtoji linija

Parduotuvës veidas – elgesys su pirkëjais Birþelio 3 dienà, sekmadiená, susiruoðëme á Daðkoniø kapines pagerbti ten palaidotà Tëvukà. Su dukra vaþiuodamos ið Dotnuvos uþsukome á èia esanèià parduotuvæ. Uþëjusios á vidø pamatëme ðakotá ir apsidþiaugëme, kad nereikës vaþiuot á miestà – nusipirksime ðakotá èia. Eilëje stovëjo 4–5 pirkëjai. Kai atëjo mano eilë, parda-

vëja staiga uþriko, kodël að stoviu ne ið tos pusës. Paklausiau, kur paraðyta, ið kurios pusës reikia stovëti, be to, að ðioje parduotuvëje buvau pirmà kartà. Pardavëja uþsipuolë, kad að esà galiu jai nematant á kiðenæ ásidëti ðokoladukø. Daugiau negalëjau iðtarti në þodþio, tik apsiverkiau. Esu garbingo amþiaus antros grupës neágalioji. Kad nusiramin-

èiau, man prireikë vaistø. Norëèiau paklaust, ar taip pardavëja turi elgtis su pirkëjais? Tokiu elgesiu ji tik atbaido parduotuvës klientus. Manau, tuo turëtø susirûpinti parduotuvës savininkas. Tikrai þinau, kad daugiau niekada neuþeisiu á tà parduotuvæ ir kitiems nepatarsiu. Su pagarba R. VYÐNIAUSKIENË, Dotnuva

Kam rûpi neðienaujamos kapinës? „Daðkoniø kapiniø senojoje dalyje esantys kapeliai skæsta þolëse, – pastebëjo këdainietë Gitana Pyragiuvienë. – Maþiau priþiûrimi kapeliai visai jose paskendæ, þolë siekia iki keliø. Paskambinau á miesto seniûnijà praneðti apie tai, o man pasakë dviejø mobiliøjø telefonø numerius ir pasiûlë paèiai skambin-

ti atsakingiems þmonëms. Nelabai supratau: ar gyventojai patys turi rûpintis tokiais dalykais?“ Këdainiø miesto seniûnas Alvydas KLEIVA patvirtino, kad ámonë, laimëjusi þaliøjø plotø prieþiûros konkursà, iki birþelio 1 dienos tik vienà kartà turëjo nuðienauti Daðkoniø kapiniø terito-

rijà. Tai padaryti ji buvo ápareigota iki Tëvo dienos. Seniûnas pastebëjo, kad seniûnijos darbuotoja, gyventojai pasiûliusi paèiai ieðkoti þolës pjovëjø, pasielgë neteisingai. Gavusi signalà seniûnija turi imtis priemoniø iðspræsti problemà.

Projekto koordinatoriai ið Lenkijos perskaitë ádomø praneðimà apie mokymo programø sudarymo metodologijà. Partneriai ið Turkijos ir Portugalijos pristatë virtualø projekto laikraðtá. Buvo nutarta sukurti trumpus filmukus ar lankstinukus su informacija apie senjorø mokymà. Balandþio mënesá Italijoje projekto dalyviai dalijosi patirtimi apie organizuotus seminarus, skirtus senjorø edukacijai. Këdainieèiai dalijosi patirtimi apie seminarà, organizuotà Josvainiø socialinio ir ugdymo centro darbuotojams. Darbo grupëse buvo aptariami baigiamieji projekto aspektai: sklaida, bendroji ir galutinë projekto ataskaita. Partneriai ið Vokietijos pristatë virtualø laikraðtá, kuris jau tapo tradicinis kiekviename susitikime.

Pakvietë á paskutiná susitikimà Á paskutiná projekto susitikimà pakvietæ partneriai ið Lenkijos, Vroclavo miesto, kolegas priëmë labai svetingai. Vroclave projekto partneriai aptarë, kaip pavyko ágyvendinti projekto tikslus, kas padaryta, kokia turëtø bûti projekto sklaida, nes ðis susitikimas buvo paskutinis. Visiems buvo svarbûs projekto rezultatai, apie kuriuos buvo diskutuota grupëse ir pristatyta, kas bûdinga kiekvienai ðaliai integruojant senjorus. Mûsø veikla labai panaði á partneriø lenkø, tik jie turi kur kas didesnæ paramà ið savivaldybës. Projekto koordinatoriai lenkai pristatë ir aprodë puikià institucijà „Sektorius3“, kuri jungia visas nevyriausybines, savanoriðkas organizacijas. „Sektorius3“ modernios erdvës skirtos plëtoti ávairiapusiðkà veiklà.

Organizavo paþintinæ ekskursijà Visus sveèius suþavëjo lenkø

organizuota paþintinë-kultûrinë programa. Vroclavas yra ketvirtas miestas Lenkijoje, jame gyvena apie 650 tûkstanèiø gyventojø. Miestà puoðia 44 parkai, 112 tiltø per Odros upæ. Plaukiodami laiveliais upës kanalais groþëjomës tiltais ir iðskirtiniu gotikiniu senamiesèiu. Todël Vroclavas nusipelno „Ðiaurinës Venecijos“ vardo, kuriuo daþnai vadinamas. Jis vadinamas ir nykðtukø Gnomø miestu. Po paþinties su miestu buvome pakviesti á kavinæ paskanauti tradiciniø lenkø patiekalø. Jie labai panaðûs á lietuviðkus. Po soèios vakarienës turëjome galimybæ pasidþiaugti ir naktiniu, þibintø ðviesø nutviekstu miestu.

Susitikimas baigësi áspûdingu renginiu Paskutiniàjà vieðnagës Vroclave dienà projekto koordinatoriø buvome pakviesti á poilsio parke vykusià nevyriausybiniø organizacijø mugæ, kurioje kiekviena organizacija pristatë savo veiklà, leidinius, mokymo (-si) priemones. Pasivaikðèiojome po japoniðkà sodà, þavëdamiesi nuostabiais þiedais pasipuoðusiais rododendrais. Dalyvavome konferencijoje, kurioje buvo kalbama apie socialinæ atskirtá, integracijà á visuomenæ. Þiûrëjome trumpus filmus socialine, prevencine tematika. Vakare stebëjome nuostabø reginá – fontanø ir muzikos programà. Paskutinis projekto partneriø susitikimas baigësi áspûdingu renginiu. Vieni kitiems dëkojome uþ trejø metø darbà, bendradarbiavimà, svetingumà. Atsisveikinome su viltimi, kad galbût susitiksime kituose projektuose. O bendra keliø ðaliø veikla, ágyta patirtis skatins kûrybai, naujai veiklai. Dangiras KAÈINSKAS, Këdainiø suaugusiøjø mokymo centro direktorius

Projektà „Gyvenimo versmës“ remia

Sestadienio 2012-06-09  

skaitykite

Advertisement