Issuu on Google+

2012 m. birþelio 2 d.

ÐEÐTADIENIO POPIETEI

Kraðto ðviesuoliai

Tëvà dþiugina itin geri santykiai su sûnumis

Këdainiø prieðgaisrinës gelbëjimo tarnybos ugniagesio V. Reinarto ir jo þmonos Linos turtas – sûnûs Ðarûnas ir Lukas.

/Nuotr. ið asmeninio albumo/

Auðra MALINAUSKIENË

„V aikus reikia auklëti laikantis drausmës, taisykliø ir savo pavyzdþiu bei santykiais, paremtais sàþiningumu, artumu ir pasitikëjimu vieni „Vaikus kitais“, – ásitikinæs Këdainiø prieðgaisrinës gelbëjimo tarnybos ugniagesys gelbëtojas 38 metø V aidas REI NAR TAS Vaidas NART AS,, auginantis du sûnus. Vyras dþiaugiasi dþiaugiasi,, kad vaikai su juo atvirauja, kartu dirba, sportuoja ir pramogauja. O Tëvo dienos proga sako ið sûnø sulaukiantis paprasto rankos paspaudimo ir palinkëjimo visko, kas geriausia. Bet juk tai ir yra svarbiausia. /Nukelta á 3 psl./

Këdainiø kraðto ðviesuoliai – 2012 Rubrikoje „Kraðto ðviesuoliai“ supaþindiname su iðkiliais Këdainiø kraðto þmonëmis, dabartinës kultûros sergëtojais, gerø idëjø, pilietinës iniciatyvos skleidëjais, þymiais mûsø kraðto þmonëmis, visuomenëje ir bendruomenëse gerbiamais ðviesuoliais. Tikime, kad visuose rajono kampeliuose dar yra þmoniø, kuriø gyvenimas ir darbai verti ðviesuolio vardo.

Skambinkite, raðykite ir papasakokite mums apie Këdainiø kraðto ðviesuolius. Norime, kad apie tokius þmones þinotø, vertintø ir ið jø dvasinës stiprybës semtøsi tiek jaunuomenë, tiek vyresnieji laikraðèio skaitytojai. Lauksime Jûsø laiðkø ir skambuèiø El. paðtu raredakcija@ra.w3.lt Teirautis redakcijos tel.

56 511


2

2012 m. birþelio 2 d.

popietei

Vaikai – brangiausias mûsø turtas Vasara prasideda graþia ðvente – Tarptautine vaikø gynimo diena. Ta proga apie vaikø sveikatà pasikalbëjome su 28 metø darbo staþà turinèia VðÁ Këdainiø ligoninës IIII lygio vaikø ligø gydytoja, vaikø pulmonologe Vilma LUKOÐ LUKOÐIIE NE. Gydytoja yra Lietuvos pediat rø, Lietuvos pediatrø, vaikø pulmonologø, Lietuvos vaikø gatsroenterologø, Lietuvos vaikø nefrologø bei Europos respiratologø draugijø narë. Svarbu uþmegzti kontaktà – Kokiais atvejais á Jus kreipiasi pacientai? – Vaikus konsultacijai pas II lygio specialistà nukreipia ðeimos gydytojai. Siunèiama konsultuotis tuomet, kai negalima nustatyti tikslios diagnozës dël uþsitæsusio kosulio arba karðèiavimo, esant sunkiam viduriavimui ar pilvo skausmams ar dël kitø negalavimø. Man svarbu ið karto uþmegzti kontaktà su ligoniu ir jo artimaisiais. Kai vaikas suserga, ne tik jis bûna iðvargæs ir irzlus, liûdnas ar nusiminæs, bet ir visa jo ðeima bûna sutrikusi, pasimetusi. Artimieji jauèia nuovargá dël nuolatiniø vaiko negalavimø, neþinomybæ, nerimà ir net baimæ. – Kaip Jums pavyksta uþmegzti kontaktà su ligoniu ir jo artimaisiais? – Visada stengiuosi argumentuotai paaiðkinti, kokius tyrimus ir kodël reikia atlikti, o nustaèius diagnozæ, átikinti pasirinkti ge-

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Këdainiø ligoninës vaikø ligø gydytoja V. Lukoðienë: „Gydymo procese dalyvauja visa ðeima ir áveikti ligà gali tik visi kartu: ligonis, gydytojas bei serganèiojo artimieji.“

riausià gydymo bûdà. Argumentai, þodþiai, paaiðkinimai yra skirtingi. Maþajam ligoniui turi paaiðkinti vienaip, tëvams – kitaip, o seneliams dar kitaip. Turi atsirasti abipusis supratimas ir pasitikëjimas, o tam reikia abiejø pusiø pastangø. Susidraugauti su visa ðeima nëra paprasta, kartais tas kontaktas atsiranda ið karto, o kartais tik po ilgesnio bendravimo. Dar vienas svarbus dalykas: negalima vaikui meluoti. Nesakykite „tau neskaudës“. Geriau jau pasakyti, kad skaudës, bet tik 20 sekundþiø, susitarti su vaiku, kad

jis pakentës, bei rasti motyvà, kodël jis turi tai padaryti. Neretai tenka ábaugintà vaikà nuraminti, o po to prikalbinti, kad jam atliktø tyrimus.

Turi ásitraukti visa ðeima – Ar vaikai bijo medicinos darbuotojø? – Visko pasitaiko. Vaikas juk natûraliai ðiek tiek nerimauja eidamas pas gydytojà. Tai normalu, nes jis daug ko neþino. Kas bus uþëjus á kabinetà? Kà jam darys? Ar skaudës? Blogai daro tie, kurie vis dar gàsdina vaikus gydytojais: „Jeigu neklausysi – tau ádurs“. Ði ar panaði frazë yra daþnam girdëta. O juk gydytojas yra ligonio partneris. Jis yra tas, kuris surandà ligà, pasiûlo bûdus kaip jà áveikti, paskui suteikia þiniø kaip elgtis, kad daugiau nesusirgti. Þinoma, ðiuolaikinë visuomenë labiau iðprususi, todël negatyvaus

poþiûrio lieka vis maþiau. – Kam tenka svarbiausias vaidmuo gydant vaikà? – Gydymo procese dalyvauja visa ðeima ir áveikti ligà gali tik visi kartu: ligonis, gydytojas ir serganèiojo artimieji. Vaistas ant lentynos savaime negydo. Já reikia ne tik nupirkti, bet ir laiku nustatytà dozæ ir nurodytà laikà duoti vaikui. Jeigu á gydymà neásitrauks visa ðeima, bus sunku pasiekti norimà rezultatà. Pasak Avicenos, mes esame trys: ligonis, gydytojas ir liga. Kurioje pusëje bus ligonis, tas ir laimës. Nurodymø vykdymas yra jau ðeimos reikalas. Atsakomybæ turi prisiimti tëvai, o tëvai turi bendradarbiauti su gydytoju. Labai svarbu ir nusiteikimas, psichologinis ligoniuko palaikymas. Jei vaikui sakysite, kad jis pasveiks, jis ið tikrøjø pasveiks daug greièiau. Áteikite jam, kad tai tik laikinas negalavimas, kad ligà galima áveikti ir kad nereikia jai pasiduoti, tuomet jis iðmoks teisingai save „programuoti“ ir kitose situacijose.

Mama þino daugiausiai – Kaip þinoti, ar vaikas jau sveiksta? – Pirmiausia reikia vaikà nuolat stebëti. Mano praktikoje pasitaiko ir perdëtai besirûpinanèiø tëvø, bet, deja, neretai kreipiamasi ir tada, kai liga jau uþleista. Tuomet reikia kantraus, nuoseklaus ir ilgo gydymo. Stebint vaikà reikia atkreipti dëmesá á tai, ar jis aktyvus, judrus. Jeigu vaikas, sirgdamas, gulëdamas lovoje ar turëdamas temperatûros jau pradeda aktyviai domëtis aplinka, nori þaisti, þinokite, kad liga jau traukiasi. Atkreipkite dëmesá, ar jis ligos metu pakankamai geria. Taip pat kai vaikas uþsinori ir papraðo valgyti, reiðkia jis jau sveiksta. Mama apie savo vaikà gali pasakyti daugiausiai ir mums, medikams, labai pravartu ásiklausyti

á motinos þodþius. – Kokiomis ligomis daþniausiai serga vaikai? – Pastaruoju metu vaikai daþniau serga alerginëmis ligomis, maþëja infekciniø susirgimø. Taip pat viena ið problemø – vaikø nutukimas. Tam átakos turi mûsø gyvenimo bûdas: besikeièianti mityba, maiste gausu papildø, konservantø, daþikliø, saldikliø ir t. t. Bet to, átakos turi ir namuose reèiau vëdinamas patalpos, bloga ventiliacija, pramonëje atsirandantys nauji chemikalai, pesticidai, ávairios tràðos.

Investicijos atsipirks – Kà patartumëte mamoms? – Iðmokykite vaikus laikytis reþimo ir laiku pavalgyti. Vaikams bûtina valgyti pusryèius. Neretas paauglys, besikreipiantis dël pilvo skausmø, nevalgo pusryèiø. Tai reiðkia, kad smegenims, bûtent tuo metu, kai jos átemptai dirba, trûksta gliukozës. Dël ðio áproèio per pamokas vaikui sunku ásisavinti þinias, susikaupti, bûti aktyviam, iðlaikyti dëmesá, iðlikti fiziðkai stipriam. – Ar tëvai daugiau dëmesio skiria savo vaikø sveikatai? – Tai priklauso nuo þmoniø, nuo ðeimos poþiûrio á vaikà ir á savo gyvenimà. Ðiais laikais informacijos labai daug: televizijos laidose, internete, laikraðèiuose. Visuomenë daugiau skaito, domisi, o tai reiðkia ir suþino. Yra ðeimø, kurios ieðko alternatyvø, stengiasi nepiktnaudþiauti ávairiais nesveikais produktais, kontroliuoja, kiek laiko vaikas þiûri televizoriø, þaidþia su kompiuteriu. Kartais visa ðeima pasiryþta keisti savo gyvenimo bûdà. Juk vaikai – brangiausias mûsø turtas. Tai labai gerai supratome, kai sparèiai ëmë maþëti gimstamumas, didelë ir nevaisingumo problema, sergamumas. Investicijos á vaikø sveikatà bei uþimtumà visada atsipirks. Kokius ágûdþius ir áproèius suformuosime vaikui nuo kûdikystës, tokià visuomenæ ir turësime. Jorûnë LIUTKIENË, VðÁ Këdainiø ligoninë administratorë ryðiams su visuomene

Akcija „Daugiau erdvës kiemuose“ Këdainiø rajono savivaldybëje, kaip ir visoje Lietuvoje, iki birþelio 30 d. vyks akcija „Daugiau erd vës erdvës kiemuose“, kurios metu gyventojai raginami sutvarkyti savo kiemus – paðalinti ið jø senus nebevaþiuojanèius automobilius okius automobilius.. TTokius „vaiduoklius“ tinkamai sutvarkius, kiemuose atsiras daugiau vietos, nebus terðiama aplinka, o savininkai iðvengs gresianèiø baudø.

Iðgabens nemokamai Per daugiau kaip mënesá trunkanèià akcijà gyventojai ir ámonës, norintys atsikratyti seno, nenaudojamo automobilio, gali skambinti tel. 8 600 90 030 arba raðyti el. paðtu atliekos@gia.lt ir praneðti savo norà, kad nenaudojamas automobilis bûtø nemokamai iðgabentas ið kiemo, iðraðyti visi bûtini dokumentai, o jo atliekos sutvarkytos pagal visus teisës aktø reikalavimus. Uþ teigia-

mà rinkos vertæ turinèià transporto priemonæ savininkui bus sumokëta.

Uþkirskime kelià nelegaliems supirkëjams Pagal teisës aktø reikalavimus seni nenaudojami automobiliai Lietuvoje turi bûtø saugiai ir nekenkiant aplinkai iðardyti, susidariusios atliekos perdirbamos, o tinkamos naudoti dalys naudojamos pakartotinai. Taèiau vis dar nemaþai nelegaliø, licencijø neturinèiø nenaudojamø automobiliø supirkëjø, kurie ið gyventojø juos superka neteisëtai, iðardo, vertingas dalis ir atliekas parduoda, o dalis, kuriø negali pelningai parduoti, tiesiog iðmeta á pamiðkes, pakeles ar sudegina tam nepritaikytose vietose. Taip nelegalûs ardytojai terðia aplinkà, nemoka mokesèiø, nusiþengia teisës aktø reikalavimas ir uþkerta kelià atliekas sutvarkyti iki galo, perdirbant visas ámanomas dalis arba panaudojant jas dar kartà.

Kvieèia pasinaudoti galimybe Naudojimui netinkamas, nevaþiuojantis automobilis yra tarðos ðaltinis: ið jo á dir-

voþemá gali iðtekëti aplinkai þalà darantys skysèiai (degalai, alyvos likuèiai, ávairios rûgðtys), iðdauþyti automobilio stiklai ne tik terðia aplinkà, bet ir gali suþeisti greta þaidþianèius vaikus. Plastikas, guma ar kitos automobilyje esanèios medþiagos, pakliuvusios á aplinkà, ilgai nesuyra, o netinkamai deginamos dar ir uþterðia orà. Gyventojai ir ámonës, dël ávairiø prieþasèiø kiemuose laikantys nebenaudojamus, nebevaþiuojanèius automobilius, nusiþengia teisës aktø reikalavimams ir gali bûti baudþiami uþ aplinkos tarðà, todël rekomenduojame visiems pasinaudoti galimybe ir akcijos metu atsikratyti nebevaþiuojanèio automobilio. „Daugiau erdvës kiemuose“ akcijos organizatoriai yra Gamintojø ir importuotojø asociacija (GIA), Vilniaus eksploatuoti netinkamø transporto priemoniø tvarkytojø asociacija, jos partneriai yra Policijos departamentas prie Vidaus reikalø ministerijos, Lietuvos savivaldybiø asociacija, Këdainiø rajono savivaldybë. Daugiau informacijos galite rasti www.gia.lt „Rinkos aikðtës“ inf.


2012 m. birþelio 2 d.

popietei

3

Tëvà dþiugina itin geri santykiai su sûnumis /Atkelta ið 1 psl./

Pasiûlë pernakvoti

Klausinëja apie darbà

„Taèiau tolesná mano likimà nulëmë... nakvynë. Kartà ið kariuomenës gráþau atostogø. Buvo vëlus metas ir nebebuvo kaip nusigauti á Nociûnus Pelëdnagiø seniûnijoje, kur gyveno mano tëvai, todël uþëjau pas ugniagesius. Nors tàkart mano tëvukas ir nebudëjo, bet jo kolegos ið kitos pamainos mane atpaþino ir pasiûlë pernakvoti pas juos“, – ðypsosi V. Reinartas. Po tos ásimintinos naktinës vieðnagës prieðgaisrinëje gelbëjimo tarnyboje jis ir apsisprendë rinktis ugniagesio gelbëtojo kelià.

Vaidas su þmona Lina, dirbanèia þinomo rajono batsiuvio Þano Maslausko „Batø namuose“, augina du sûnus – ðeðiolikmetá Ðarûnà ir devynmetá Lukà. Ne kartà tëvas su vaikais kalbëjo apie ugniagesio gelbëtojo darbà, taèiau sûnûs kol kas negalvoja, ar pasuks tëèio pasirinktu keliu. „Kai tik ryte gráþtu ið budëjimo, jie ima mane „tardyti“: kaip sekësi darbas, kas ir kodël nutiko, kà mes darëme ir t. t. Turiu viskà iðpasakoti nuo A iki Z“, – ðypsosi V. Reinartas.

Palaiko fizinæ formà

Siûlo tapti pareigûnu Dabar jaunëlis Lukas dar neþino, kuo norës bûti uþaugæs, taèiau vyresnëlis, J. Paukðtelio pagrindinës mokyklos deðimtoje klasëje besimokantis Ðarûnas, netrukus apie tai turës rimtai susimàstyti. „Ðarûnui siûlau stoti á Vilniuje esanèià Ugniagesiø gelbëtojø mokyklà. Jà baigæs jis gautø inspektoriaus diplomà. Kadangi mûsø profesija yra ir bus reikalinga, sûnus visada turëtø darbo“, – kalbëjo V. Reinartas.

Pareigûnas pasakojo, kad ugniagesiams gelbëtojams dabar keliami þymiai aukðtesni reikalavimai negu anksèiau. Norint tapti ugniagesiu reikia bûti neteistam, sportiðkam ir t. t. „Vienos mûsø pamainos vyrai ðoka ir dainuoja Këdainiø kultûros centro rengiamose naujametinëse improvizacijose, kiti sportuoja. Að uþsiimu visomis sporto ðakomis ið eilës, dalyvauju varþybose – nuo futbolo iki krepðinio“, – juokësi V. Reinartas.

Sûnus þaidþia krepðiná

Nesigailëjo në sekundës

Beje, abu sûnûs, kaip ir tëtis, mëgsta sportuoti. Krepðiná jie þaidþia J. Radvilos fakulteto aikðtyne. Lukas kurá laikà lankë futbolo treniruotes, o Ðarûnas jau ne vienus metus yra Këdainiø sporto mokyklos, kurioje þaidþia krepðiná, auklëtinis. Be to, vaikinas – Këdainiø krepðinio klubo „Nevëþis“ jaunuèiø komandos narys. „Ðarûnas – labai panaðus á mane. Kai mokiausi mokykloje, buvau nedidelio ûgio, todël per fizinio lavinimo pamokas stovëdavau rikiuotës gale, bet artëjant pilnametystei gerokai iðstypau. Pastebëjau, kad pastaruoju metu ir sûnus ûgtelëjo. Matyt, tai lemia genai, nes ir mano tëtis jaunystëje buvo þemo ûgio“, – sakë V. Reinartas.

Palaiko gerus santykius Vaidas dþiaugiasi gerais san-

V. Reinartas norëtø, kad sûnûs pasuktø jo, senelio ir dëdës pëdomis – taptø ugniagesiais gelbëtojais.

tykiais su savo sûnumis. Matyt, taip tris savo sûnus augino paðnekovo tëvai Albina ir Èeslovas Reinartai. „Iki ðiol mano santykiai su tëèiu ir broliais yra puikûs“, – prisipaþino V. Reinartas. Vienas ið jo broliø Nerijus gyvena Didþiojoje Britanijoje, taèiau Vaidas neketina emigruoti: „Man Lietuvoje geriausia, apie uþsiená nekalba ir mano þmona su vaikais.“

Kasdien skuba á Bublius Ðiuo metu paðnekovas gyvena mieste, taèiau kasdien skuba á Bublius Vilainiø seniûnijoje pas 88 metø moèiutæ Zofijà Reinartienæ, kuri iki ðiol pagal savo am-

þiø yra energinga ir darbðti. „Kai tik atðyla oras, galima sakyti, mûsø gyvenimas persikelia á Bublius. Ten – mûsø ûkis, kuriame darbuojamës visa ðeima. Turime darþà, ðiltnamyje savo reikmëms auginame darþoviø. Visi padedame moèiutei, ðienaujame þolæ“, – pasakojo V. Reinartas.

dainietis greitai uþsitarnavo vyresniojo puskarininkio laipsná, todël netrukus jau pats mokë jaunus kareivëlius. „Norëjau tarnauti kariuomenëje, ir viskas. O kai sugráþau ið tarnybos, man siûlë darbà rajono Policijos komisariate“, – prisiminë V. Reinartas.

Taèiau paðnekovas sportuoja ne tik savo malonumui. Ugniagesiai gelbëtojai kasmet privalo laikyti fizinius normatyvus, kuriø neiðlaikæ prarastø darbà. „Todël puikià fizinæ formà reikia palaikyti pastoviai. Beje, niekada gyvenime nesuabejojau ir nesigailëjau tapæs ugniagesiu, nors ir pasitaiko sunkiø akimirkø ar situacijø, ypaè ðirdá suspaudþia, kai nukenèia vaikai“, – sakë V. Reinartas.

Reikia daryti geriausiai Kai lieka laisvo laiko, vyras kartu su sûnumis iðsiruoðia á þvejybà. Taèiau jeigu þuvys nekimba, visi trys uþsiima kita veikla. „Esu azartiðkas þmogus ir visada noriu viskà padaryti jeigu jau netobulai, tai bent geriausiai. Matyt, neturime kantrybës, jeigu jau kas greitai neiðeina“, – prisipaþino V. Reinartas. Beje, kartais vyriðkis þaidþia ir pokerá, taèiau apie rimtus turnyrus nesvarsto, nors prisipaþino, kad tokiø minèiø buvo. Kartais jis nusiperka loterijos bilietà, taèiau mano, kad aukso puodà reikia paèiam uþsidirbti.

Pasuko tëèio pëdomis

Ðarûnas su tëèiu mëgsta þaisti krepðiná.

„Mano tëtis deðimt metø dirbo Këdainiø prieðgaisrinëje gelbëjimo tarnyboje. Iki ðiol èia dirba ir mano vyresnysis brolis Vidmantas. Gerai þinojau ugniagesio gelbëtojo darbo specifikà, ið matymo paþinojau ir jø komandø vyrus, todël ir að tapau ugniagesiu“, – pasakojo V. Reinartas. 1992 metais, antrojo ðaukimo metu, á kà tik ákurtà Lietuvos kariuomenæ jis pasipraðë pats. Kë-

V. Reinarto jaunëlis Lukas domisi tëèio darbu.

Projekto „Kraðto ðviesa“ rubrikà „Kraðto ðviesuoliai“ remia


Sestadienio popietei 2012-06-02