Page 1

margas

2012 m. geguþës 29 d.

Rinkosaikðtë

Laikraðèio „Rinkos aikðtë“ priedas 2012 m. geguþës 29 d., antradienis

Portretas

G GYVENIMAS YVENIMAS margas

Ðeimos pomëgiai – nuo sveiko gyvenimo bûdo iki lietuviø liaudies ðokiø

Tai ádomu

1990

Auðra MALINAUSKIENË

– tø metø sausio 13 dienà Vilniuje ávyko Lietuvos sveikuoliø sàjungos steigiamasis suvaþiavimas, kuriame prezidentu iðrinktas Dainius Kepenis (Palanga). Jis iki ðiol yra ðios sàjungos prezidentas.

Prieð ddvideðimt videðimt vienus metus Arûnas ir V ilija URBONT AIÈI AI Vilija URBONTA IÈIA ið Këdainiø persikëlë á Dotnuvà, kur netrukus uþsikrëtë sveiko gyvenimo virusu. Penkiolika metø sveikà gyvenimo bûdà propaguojanti ðeima neketina jo atsisakyti ir ateityje. „Vasarà Baltijos jûroje maudomës kaip ir visi poilsiautojai, taèiau þiemà kristi á lediná vandená yra ne tik ádomiau, bet ir sveikiau“, – ðypsosi A. Urbontaitis.

65 – tiek klubø 2012 metais priklauso Lietuvos sveikuoliø sàjungai.

Susipaþino siuvykloje Ið Pajieslio Krakiø seniûnijoje kilusi Vilija su bûsimu vyru susipaþino tuometiniame buities paslaugø kombinate, kur ji dirbo siuvëja. Tuomet Arûnas buvo autokrano vairuotojas. „Gimiau ir augau Pakruojo rajono Linkuvos miestelyje. Vëliau mano tëvai persikëlë á Vainikus Josvainiø seniûnijoje, kur jie gavo darbà, todël atitarnavæs sovietø armijoje, atvaþiavau pas juos. Èia ir þmonà susiradau“, – pasakojo A. Urbontaitis. Anot vyro, jis ruoðësi á vestuves, kuriose turëjo bûti pabroliu, todël á siuvyklà atëjo pataisyti kostiumo. „Ten dirbanti mergina mane nusiuntë pas Vilijà, taip nuo to laiko ir likau su ja“, – ðypsosi Arûnas. /Nukelta á 9 psl./

3 000 – tiek nariø vienija sveikos gyvensenos klubai.

2 V. ir A. Urbontaièiai ðoka Akademijos kultûros centro Dotnuvos skyriaus tautiniø ðokiø kolektyve.

Blykstë

Renginys, suðildæs sielas Geguþës 18-oji – Tarptautinë muziejø diena diena.. Tad 20 val. á Paberþës dvare, 1863 m. sukilimo muziejuje, organizuotà muziejaus naktá suguþëjo lankytojai lankytojai..

Koncertas neprailgo Renginá pradëjo vilnietë romansø atlikëja Liuba Nazarenko, ádomiai papasakojusi romanso atsiradimo istorijà, jo kaità per eilæ ðimtmeèiø. Reto tembro balsu, pritardama sau gitara, ji dainavo romansus savitai juos interpretuodama, kviesdama ásitraukti ir klausytojus. Tarp atlikëjos ir publikos tvyro-

jo labai ðiltas ryðys, todël net pusantros valandos trukæs koncertas neprailgo. Kita vieðnia ið Vilniaus – poetë Nijolë Miðkinytë-Parðeliûnienë, pristatë savo poezijos knygà „Vëjo skraistë“. Ðis eilëraðèiø rinkinys – apie amþinàjà meilæ, „á kurá telpa viskas, kas slypi gamtoje – groþis, ðviesa, spalvos, garsai, kvapai ir vëjo dvelksmas.“ Poetë skaitë savo eiles, eilëraðèiø skambesá iliustravo fotografo Mariaus Èepulio vaizdo medþiaga. Vakaro dalyviai turëjo galimybæ ásigyti autorës knygà su autografu.

Kûrë mandalas Po ðirdá virpinanèiø romansø ir eilëraðèiø muziejaus vadovë Alina Galvanauskienë visus susi-

– tiek sveikuoliø klubø ðiuo metu yra mûsø rajone. Tai – Këdainiø sveikuoliø klubas ,,Ðilas“ ir Dotnuvos sveikuoliø klubas.

rinkusiuosius pakvietë dalyvauti meditacinëje-kûrybinëje valandëlëje. Lankytojai galëjo save paþinti per meno terapijà. Pasitelkæ savo jausmus ir vakaro nuotaikà visi kûrë mandalas, gilindamiesi á jø struktûrà, formas, spalvinæ gamà.

Pristatë parodà Savo autorinæ parodà „Paberþës prisiminimai“ pristatë juvelyrë Irena Þukauskytë. Juvelyriniai dirbiniai ypatingi savo paberþiðku paprastumu ir simbolika. Menininkë pasakojo, jog kuriant dirbinius buvo panaudota neáprasta medþiaga – elnio ragas. Pertraukëliø metu vakaro dalyviai vaiðinosi arbata, bendravo su vieðniomis. Patys iðtvermingiausi lankytojai iðsiskirstë jau po vidurnakèio, iðsineðdami þiupsnelá þiniø, suðildæ savo sielas, kupini naujø áspûdþiø. Regina GALVANAUSKIENË

Tarptautinë muziejø diena paminëta ir Paberþëje.


8

margas

2012 m. geguþës 29 d.

Kûryba

Gatvëse skambëjo muzikos garsai Edvyna KAÈANAUSKAITË

Praëjusio ðeðtadienio popietæ Didþiojoje gatvëje vyko Gatvës muzikos diena. V isà saulëtà Visà popietæ, nuo pat vidurdienio iki vakaro, skambëjo ávairiø stiliø muzika, o instrumentus rankose laikë ir jaunimas, ir vyresnio amþiaus þmonës. Viliojo liaudiðka muzika Prie Ðiauliø banko jau 12 val. skambëjo lietuviø liaudies dainos. Tautiniais rûbais pasipuoðusiems muzikantams praeiviai negailëjo nei pagyrimø, nei ðypsniø. Didþiojoje gatvëje nestigo ir jaunøjø gitaristø, kurie gitaras á rankas paima tik laisvalaikiu. Nors tai buvo muzikos diena, taèiau buvo susirinkæs ir gausus bûrys ðokëjø, savo talentu linksminusiø publikà.

Dþiugiø praeiviø þvilgsniø neatsigynë liaudiðkos muzikos atlikëjai.

Dëmesys – sunkiajam rokui Jaunimo dëmesys krypo á elektrines gitaras ir bûgnus. Sun-

Gitaras prisiminë ir jaunieji muzikantai.

kiojo roko gerbëjai buvo tiesiog apspitæ muzikantus – ðoko, pagyrimus þarstë bei praðë pagroti dar trankesniø dainø. Tiesa, senyviems þmonëms ði muzika nepatiko, esà per daug triukðminga, o ir dainos teksto suprasti neámanoma. Nuo 2007 m. geguþës mënesá dainø autoriaus ir atlikëjo A. Mamontovo kvietimu profesionalûs muzikantai ir mëgëjai plûsteli á Lietuvos miestø ir miesteliø gatves, kiemus, skverus ir aikðtes. Apsiginklavæ ávairiais muzikos instrumentais jie groja rokà, klasikà, dþiazà, avangardà, folklorà, muða afrikietiðkus ritmus. Tai – laisvos kûrybos, muzikantø ir visuomenës bendravimo ðventë, neaplenkianti ir Këdainiø.

Ðëta – mano gimtasis kraðtas Ðëta yra mano gimtasis kraðtas. Èia að gimiau, èia prabëgo mano vaikystë. Èia gyvena mano ðeima, mano draugai. Èia kiekvienas þmogus yra paþástamas. Ðëta – nuostabiausias miestelis. Ðëta nuostabi tuo, kad èia yra graþiausi gamtos bei aplinkos vaizdai. Paþvelgusi pro langà pamatau pro þaliuojanèius medþius ðvieèiantá baþnyèios bokðtà, ryðkø mokyklos pastatà. Nesvarbu, koks metø laikas, èia visada graþu. Þiemà einant á mokyklà pakelëje rymo medþiai, pasipuoðæ ðerkðnu, rudená jie stovi pasidabinæ aukso spalvomis. Taigi visais metø laikais Ðëtoje labai graþu. Pavasará eidama á mokyklà matau suþydusias obelis, vyðnias, ievas. Tada bûna labai graþu, nes þiedlapiai medþius nudaþo ðiltomis pieno bei ðvelniai rausvomis spalvomis. Vëjui papûtus, prasideda þiedlapiø lietus ir ðalikelës bei pievos nusidaþo baltai. Ðëtoje þmonës labai draugiðki, kiekvienas þmogus yra artimas. Að tikiu, kad ir ateityje jie iðliks tokie kaip dabar. Kartà sapnavau, kad po dvideðimties metø gráþau á Ðëtà. Aplinka buvo pasikeitusi – pastatai þymiai didesni, gimnazija labai iðsi-

plëtusi, baþnyèia dar aukðtesnë nei tada, kai paskutiná kartà jà maèiau, ant kultûros centro kabo plakatai, kvieèiantys á pasaulio þvaigþdþiø koncertus, kurie vyks kultûros centro atnaujintose salëse. Vienas toks plakatas mane labai sudomino, taigi patraukiau á kultûros centrà. Vos áþengusi á vidø pamaèiau visus mokyklos laikø draugus, paþástamus, bièiulius bei mokytojus. Laikas pakeitë tik jø iðoræ, taèiau jie iðliko tokie patys. Jie subrendo, taèiau iðliko tokie pat mieli, draugiðki, nuoðirdûs, kokie ir buvo prieð dvideðimt metø, kai að dar èia gyvenau. Prisimenu, kai kartu su klasiokais þaisdavome mokyklos kieme, kai sëdëdavome nuobodþiausiose pamokose stebëdami laikrodá, kurio rodyklës atrodydavo lyg stovi vietoje, o pamokos atrodydavo labai ilgos. Tikiuosi, kad tai nebuvo tik paprastas sapnas, o ateities vizija. Ásivaizduoju, kad ateityje Ðëtos centre þaliuos parkas, kuriame augs patys ávairiausi medþiai, krûmai, augalai. Parko viduryje bus skaidrus fontanas, kuriame plaukios maþos þuvytës. Ðiame parke stovës mediniai ryðkûs suoliukai, iðmarginti visomis vaivorykðtës spalvomis. Prie jø bus nuorodos su gra-

Ðëtos baþnyèia.

þiausiomis bei áþymiausiomis Ðëtos vietomis. Kiekvienas èia galës atsikvëpti, pabûti gamtoje, klausytis paukðèiø èiulbesio. Ðëta visada iðliks man brangus bei mylimas kraðtas. Nesvarbu, koks jis bus ateityje, èia visada bus gera sugráþti. Nesvarbu, ar pastatai bus apgriuvæ, ar restauruoti. Nëra skirtumo, ar Ðëta bus labai pasikeitusi, ar ne, taèiau ji kels tik geriausius ir ðilèiausius prisiminimus, kuriø iðtrinti niekas negali. Onutë EIGIRDAITË, Ðëtos gimnazijos III b klasës mokinë

Kaimo kuriozai Genovaitë ÞUKAUSKAITË Nuosavybë ðventa. Daugiau kaip dvideðimt metø ði nuostata kalama þmonëms á galvas. O kadangi nuo senø laikø þmonëse gyveno mintis „Kiekvieno pirðtai riesti á save“, tai tas dvi nuostatas suderinti visai lengva. Tik tas derinimas daþnai nesusijæs su þmogiðkosiomis vertybëmis: pagarba kito þmogaus nuosavybei, sàþiningumui, þmogaus meile ir supratimu, tikràja pagalba vargstanèiajam. Graþûs þodþiai pasiklydo „Kas stipresnis“ dþiunglëse. Pasiklydo ir mintys, nes stiprybë ir didybë vaikðto kartu. „Að viskà þinau, o jûs nieko neiðmanot“ uþrietë galvà ir ne vienà nuvedë á visokiø reformø klampynæ, ið kurios kojø negali iðtraukti gyvenimo gëris. Ðtai Putinas þiûrëjo, þiûrëjo á ðalimais Stasio uþveistà avietynà ir nusprendë: „Tas girtuoklis visai nesirûpina augalais. Styro tik stagarai – jokios naudos ið tokio uogyno – net gaivos nepasidarysi. Iðrausiu ir pasodinsiu svogûnus – bus uþkandos… Juk Stasys vis tiek nieko nedirbs…“ Kaip tarë, taip ir padarë. Avietynas iðartas, ðaknys iðrankiotos, net slyvos iðkirstos – þemë turi duoti naudà. Atvaþiavo pas Stasá vaikai, paguldæ mamà á ligoninæ, ir sako tëvui: – Tvarkykis, tëve! Kas visais mumis pasirûpins, jei mamos neturësime? Ðá pavasará visus darbus uþ jà turi padaryti... Stasys susimàstë: „Vaikus kartu uþauginome... Buvo ji man nebloga, nors ir daþnai bumbëdavo. Bet að jai þymiai daugiau nusikaltau... Liûdna bûtø be jos“. Pagalvojo, pagalvojo Stasys ir ëmësi pavasariniø darbø. Vienà rytà atëjo ir iki buvusio avietyno. Þiûri – uogynas lyg þemën prasmegæs, tik dirva juoduoja. Negailëjo jo Stasys – juk naudos ið jo buvo maþai. „Gal kas suþinojæs, kad þmona serga, man siurprizà paruoðë – þemæ iðdirbo. Nereikës man vargti... – mintijo Stasys. – Pasodinsiu bulviø, o paskui suþinosiu, kam esu skolingas uþ paslaugà...“ Susirinko Stasys bulves á maiðus ir, pagriebæs kastuvà, darbavosi visà dienà, kol bulves pasodino. Maþame sklypelyje traktorius juk nepasisukinës. O arkliai kaime dabar beveik iðnykæ... Vakarop nusiðluostë prakaità ir jau dþiaugësi: „Gal þmona gráþusi pagirs, kad buvau toks darbðtus...“ Po keliø dienø Stasys eina pro apsodinto sklypo ðalá ir uþmetà aká – juk bulves su daigais sodino, gal nuo ðilumos jau koks lenda á virðø. O èia vël stebuklas – viso sklypo vagos iðlygintos, net nesimato, kad èia bûtø kas sodinta. Pakrapðtë Stasys þemæ, bet bulvës lyg skradþiai prasmegusios... Suprato þmogus, kad èia neðvarus darbelis atliktas. „Gal kas nors badauja, valgyti neturi ko, tai bulviø pasikasë...“ – taip samprotaudamas eina Stasys prie þmoniø bûrelio – gal kà nors daugiau suþinos... – Vyrai, ar nematët, kas mano bulves nukasë? – klausia Stasys.

– Negi tau neaiðku? Putinas, kuris ðitaip jau ne vienà sklypà uþgrobë... Juk nuosavybë dar dokumentais neáteisinta, – sako Pranas. – Reikëjo seniai tà avietynà naikinti, – ásiterpia Vladas. – Nepasiskubinai, tai kiti ir padarë tvarkà. – Putinas stachanovietiðkai dirba... Kaip seniau penkmeèio planas per ketverius metus buvo ávykdomas, taip dabar pasodintos bulvës po dienos nukasamos, – ironizuoja Vilmantas. „Kà dabar að þmonai parodysiu?“ – nusiminæs kulniuoja Stasys tiesiai á Zuzabankà. – Neapsimoka ðiais laikais nieko dirbti, kai tavo darbu kiti naudojasi...“ – nusprendþia Stasys, nusipirkæs visà bambalà alaus nervams nuraminti. O vyrai, bejuokaudami, pamato ir Putinà ateinantá. – Ko èia stoviniuojate, kai pavasará ir akmuo kruta? – klausia tas, vaizduodamas didelá darbðtuolá. – O kà. Eisiu bulviø sodinti, kad po dienos tu nukastum? – rëþia piktai Pranas. – Gal tu ar tavo kiaulës neëdusios? Gavæs toká sprigtà, Putinas susigûþæs praeina pro ðalá. Ið sodo gilumos pasigirsta ðaiþus Danutës balsas: – Kam mano akmenys uþkliuvo? Tiek vargau, kol sudëliojau ir nudaþiau... – Ko ten rëkauji? – atsiliepia Vilmantas ið bûrio. – Ar ne per siaurà takà palikai? – Maèiau, maèiau, – pritaria jam Algimantas. – Kai Zenonas girtas dviraèiu vaþinëja, jam visi takai siauri. Þiûrëk, ir per gëlynus gali pralëkti, kojas nusidauþæs. Apþiûrinëja Danutë iðvartytus akmenis ir uþtinka gëlynuose áspaustà vyriðkà pëdà. O toliau net kelios tulpës sulauþytos. – Na, palauk! – pykèiu netveria Danutë ir nueina patikrinti, ar viskas tvarkoj giminaièiø sode. Þiûri – visi krûmokðniai nuo kelio pusës iðkirsti. Prisimena moteris, kaip kaþkada svainis sodino egles, berþus ir visokius kitokius medelius, sakydamas: „Kai iðeisiu á pensijà, mano sklypà ið visø pusiø sups þalios uþuolaidos. Galësiu pilvà kaitinti prieð saulutæ. Juk á Palangà jau nenuvaþiuosiu...“ O ðtai dabar kaþkam uþkliuvo ta þaluma, kuri turëtø saugoti þmogø nuo skvarbiø akiø. Pasiskundë Danutë vienai kaimynei klausdama: – Gal kas norëjo mano giminaièio sklypà uþgrobti? Juk ne tik visi krûmai iðkirsti, bet radau ir sulà leistà ið berþø. Iðtraukiau tuos visus vamzdelius... – Kà èia þinai, kodël þmonës tokie grobikai pasidarë? Gal skuba, kol yra galimybës ðá tà pagrobti... O gal ið smalsumo... Juk per medþius tikrai nesimato, kas guli prieð saulutæ, kas ðaðlykus kepa, o gal taurelæ kilnoja... Juk dabar visiems aiðkumo, skaidrumo reikia, tik patys në vienas nenori skaidriai gyventi ir kitiems rodyti, kà neskaidriai pagrobë. Juk be tokiø kuriozø gal ir gyventi bûtø neádomu... Tu tik paþiûrëk, kaip tiedu varnënai peðasi dël inkilo. Matyt, jiems namø trûksta...


margas 9

2012 m. geguþës 29 d.

Ðeimos pomëgiai – nuo sveiko gyvenimo bûdo iki lietuviø liaudies ðokiø /Atkelta ið 7 psl./

Rado svajoniø namus Ið pradþiø jauna ðeima gyveno mieste, taèiau galiausiai suprato, kad toks gyvenimo bûdas – ne jiems, ir ëmë ieðkoti namuko nedidelëje gyvenvietëje. „Toje vietoje, kur dabar gyvename, buvome nuþiûrëjæ puikià, jaukià teritorijà. Èia stovëjo maþytë sena trobelë, taèiau tuomet jos niekas nepardavinëjo. Vienà dienà mums nusiðypsojo laimë, nes pamatëme skelbimà, kad namukas parduodamas. Ásigijome sodybà ir èia ákûrëme savo namus“, – prisiminë Vilija.

Pakvietë direktorius Kai jauna ðeima persikëlë á nuosavà namà Dotnuvoje, moteris ið pradþiø augino vaikus, taèiau vëliau Dotnuvos pagrindinës mokyklos direktorius Rimantas Urbonavièius pasiûlë jai darbà. Maþdaug penkiolika metø ðioje ugdymo ástaigoje þmona dirba valytoja, o vyras – kiemsargiu. „Èia R. Urbonavièius, pakvietæs ásitraukti á mokyklos sveikuoliø bûrelio veiklà, mus ir uþkrëtë sveikatingumu. Að ið pradþiø dar nedrásdavau maudytis, bet kai pamaèiau, kad klube yra daug vietiniø ðeimø, pamaþu ásidràsinau. Nuo to laiko abu ëmëme sportuoti, maudytis ir daugiau dëmesio skirti mitybai. Nors tada mûsø vaikai dar buvo maþiukai – dukra pradinukë, sûnus penktokas, bet ðaltame vandenyje jie maudydavosi kartu su mumis“, – pasakojo V. Urbontaitienë. Tiesa, sutuoktiniø tëvai dar bandë juos atkalbëti nuo maudyniø ðaltame vandenyje, taèiau vaikø nuo tokio pomëgio nesulaikë. Nors Arûno mama pati pamaþu ëmë domëtis ruoniø maudynëmis, vis dëlto dar në karto nesimaudë.

Netapo þaliavalgiais Jau kuris laikas vyras su þmona – nuolatiniai aktyvûs Dotnuvos, Këdainiø ir Palangos sveikuo-

Vilija ir Arûnas atostogavo Egipte.

Urbontaièiø vaikai – sûnus Mindaugas ir dukra Jovita. Þiemà Ruoniø ðventëje.

liø renginiø dalyviai. Jie dalyvauja ir rajone sveikuoliams rengiamuose seminaruose, mokymuose, paskaitose ir uþsiëmimuose. Tiesa, þiemà Vilija lanko ir aerobikos treniruotes. „Maudynëse pasisemiame adrenalino, taip pat atsigauna kûnas. Pastebëjau, kad tapæ sveikuoliai mes beveik nesergame, iðskyrus tuos lengvus atvejus, kai dël skersvëjo uþpuola lengva ir greitai pareinanti sloga. Tiesa, mes nesame vegetarai. Manau, kad þmogui reikia valgyti ávairius maisto produktus, taèiau nereikia persivalgyti. Valgome viskà – ir sveikas su aliejumi be druskos miðraines, ir laðinius. Vilija pati kepa ir sveikà duonà, kurios raugà gavau ið sveikuolës Irenos Tamoðevièienës. Þodþiu, valgome viskà pagal norà“, – ðypsosi A. Urbontaitis. O sodyboje savo poreikiams ðeima uþsiaugina darþoviø ir vaisiø, laiko viðtas.

Pamëgo rieduèius Pagal galimybes sutuoktiniai dar ir bëgioja. „Man geriausias krosas bûna tada, kai iðvedu ðuná pasivaikðèioti, tai su juo mes nulekiame gerà kelio galà“, – juokësi Arûnas. Beje, neseniai jis ásigijo rieduèius ir dabar mokosi riedëti. „Bet Dotnuvoje beveik nëra

/Nuotr. ið asmeninio M. Urbontaièio archyvo/

kur jais vaþiuoti. Ðià vasarà su rieduèiais norëèiau pralëkti Baltijos pajûriu“, – prisipaþino vyras. Vilija kol kas rieduèiø neiðbandë. Ji pirmenybæ teikia dviraèiui.

Ðoka tautinius ðokius Paðnekovas juokësi, kad vaikams uþaugus porai atsirado per daug laiko, todël vyras su þmona ásiliejo á Akademijos kultûros centro Dotnuvos skyriaus tautiniø ðokiø kolektyvà. „Á ðá kolektyvà mus kvietë keletà metø, bet tuomet mûsø vaikai mokësi mokykloje, o ir patys nesijautëme stiprûs ðioje srityje, todël vis atsisakydavome. Vis dëlto prieð porà metø mus ákalbëjo, nors ið pradþiø ðokti visai nemokëjome“, – atviravo Vilija. Pasak Arûno, ðokti jie mokësi nuo pirmøjø þingsneliø, nes iki tol pora nebuvo ðokusi. „Mûsø tautiniø ðokiø kolektyvas labai puikus ir gerai sutaria, nors nariø amþius svyruoja nuo 20 iki 60 metø, taèiau esame kaip viena ðeima. Mums labai patinka ði nauja veikla“, – tvirtino A. Urbontaitis.

Ðià þiemà A. Urbontaitis maudësi Baltijos jûroje.

Prijauèia baikeriams Dar vienas Arûno pomëgis yra motociklai. Tiesa, vyras sako, kad nors prijauèia baikeriams, taèiau á joká klubà kol kas stoti neketina. Nors savo motociklu jis rieda á baikeriø rengiamas ðventes Kaune, Pakruojyje ir kt. „Nuo vaikystës vaþinëjau su anuomet madingu ir prestiþiniu motociklu „Java“, o dabar turiu 1980-øjø metø gamybos „Hondà“. Neseniai ið Ventspilio Latvijoje parsiveþiau ir originalø senoviðkà ðalmà“, – pasakojo A. Urbontaitis. Anot paðnekovo, kol kas motociklu þmona kartu su juo nevaþiuoja. „Nebijau, bet kaþkodël nenorëdavau, nors ðiemet jau svarstau galimybæ vaþiuoti kartu su Arûnu á baikeriø ðventæ“, – prisipaþino Vilija.

Vilija (deðinëje) su dukra Jovita Venspilyje.

Ðeimà puoðia mezginiais

Dþiaugiasi vaikais

Laisvalaikiu paðnekovë turi savø, moteriðkø, uþsiëmimø. Ji nepamirðo siuvëjos amato, todël siuva savo ðeimai, giminëms ir draugams. Vilija taip pat mëgsta megzti, o jos megztukus mielai dëvi dukra ir ðeimos vyrai. „Kai Jovita, pasipuoðusi mano megztu megztuku, nuvaþiavo á Vilniø, draugës nepatikëjo, kad tai mamos rankø darbas. Tiesà pasakius, man gaila laiko televizoriui, todël prie jo sëdu tik su virbalais rankose“, – ðypsosi V. Urbontaitienë.

Pora uþaugino du vaikus. Dukrai Jovitai – 21 metai. Vilniaus universiteto antrame kurse ji studijuoja kineziterapijà. Medicinos mokslai suryja visà merginos laisvalaiká. 22 metø sûnus Mindaugas baigia informaciniø sistemø inþinerijos bakalauro studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete ir ketina studijuoti magistrantûroje. Laisvalaikiu jis labai mëgsta fotografuoti, todël kartais ið ðio pomëgio prisiduria prie stipendijos.

Projekto „Gyvenimo versmës“ rubrikas „Portretas“, „Kûryba“, „Blykstë“ remia


10

margas

2012 m. geguþës 29 d.

Naudingi patarimai

Valgiø receptai

Pavasariniø vitaminø dozë Vaikiðka suaugusiø þmoniø bëda Ridikëliai – pati ankstyviausia ir mëgstama pavasarinë darþovë. Jie vertinami uþ tai tai,, kad turi daug vitaminø, mineraliniø medþiagø – kalio, kalcio, magnio, fosforo, geleþies. Juose yra fermentø, gerinanèiø medþiagø apykaità, virðkinimà. Ridikëliø salotos Reikës: 1–2 ðaukðtø majonezo, 1 ðaukðto grietinës, 150–200 g kumpio ar rûkytos deðros, 200 g ridikëliø, 2–3 riekës batono su saulëgràþomis, pagal skoná druskos. Kubeliais ar juostelëmis supjaustykite deðrà, ridikëlius – grieþinëliais. Batonà paskrudinkite skrudintuvëje ar orkaitëje ið abiejø pusiø 5–10 min. Po to supjaustykite arba sulauþykite maþesniais gabaliukais. Mësà sumaiðykite su ridikëliais ir batonu. Apibarstykite druska ir iðmaiðykite su majonezo ir grietinës padaþu.

Jugoslaviðkos bulviø salotos Reikës: 400 g virtø bulviø (su lupenomis), 1 poro, 200 g ridikëliø, druskos, pipirø, 1 ðaukðto aliejaus. Padaþui – 3 valgomøjø ðaukðtø (v. ð.) aliejaus, 1 v. ð. aðtriø garstyèiø, 3 v. ð. citrinos sulèiø, 1/4 arbatinio ð. maltos citrinos þievelës, cukraus, druskos. Padaþo komponentus gerai iðmaiðykite ir atidëkite. Nuluptas bulves supjaustykite kubeliais, paðlakstykite aliejumi, pabarstykite druska ir pipirais, pridenkite ir 1 val. ádëkite á ðaldytuvà. Porà ir ridikëlius kruopðèiai nuplaukite, supjaustykite plonais grieþinëliais ir iðmaiðykite su bulvëmis. Salotas apipilkite padaþu ir atsargiai iðmaiðykite.

Salotos su ridikëliais ir ðpinatais 4 porcijoms reikës: 1 viðtienos filë, 100 g fermentinio sûrio, 1 v. ð. aliejaus, 1 agurko, 4 ridikëliø, 20 g þaliø krapø, 20 g þaliø petraþoliø, 100 g ðpinatø, 1 skiltelës èesnako, 100 ml natûralaus jogurto, maltø juodøjø pipirø, druskos. Iðvirkite viðtienos filë, kai atvës, supjaustykite ðiaudeliais. Ákaitinkite orkaitæ iki 180 laipsniø. Sutarkuokite sûrá burokine tarka, iðdëliokite nedideliais skrituliukais á skardà ir paðaukite á orkaitæ. Kai sûris iðsilydys, atsargiai iðimkite ir iðdëliokite ant apverstø puodeliø dugnø, pateptø aliejumi. Kai atvës, nuimkite nuo puodeliø. Salotoms agurkus supjaustykite ðiaudeliais, o ridikus riekelëmis. Þalumynus nuplaukite, nusausinkite ir smulkiai supjaustykite. Ðpinatus nuplaukite, nusausinkite ir suplëðykite gabalëliais. Viskà atsargiai sumaiðykite ir iðdëliokite ant sûrio paplotëliø. Padaþui pertrinkite èesnakus, sumaiðykite su jogurtu, áberkite druskos, pipirø. Apðlakstykite padaþu salotø krepðelius ir patiekite.

Skanaus!

Lëtinis riebaliniø liaukø (daþniausiai veido, nugaros ir krûtinës) uþdegimas yra aknë arba inkðtirai inkðtirai.. Anksèiau buvo manoma, kad tai – jaunø þmoniø problema, susijusi su aèiau su ja lytiniu brendimu. TTaèiau susiduria ne tik paaugliai paaugliai,, bet ir brandaus amþiaus þmonës. Hormoninës kilmës Pagrindinis inkðtirø susidarymo veiksnys yra hormoninës kilmës. Vyriðki hormonai androgenai, o ypaè testosteronas, skatina odos riebalø iðsiskyrimà. Jei organizme jø perteklius, tai veidas gali bûti nusëtas inkðtirais. Deja, daþniausiai tai paveldima. Dar viena spuoguotumo prieþastis – hiperkeratozë, odos riebaliniø liaukø uþsikimðimas raginio sluoksnio làstelëmis. Dël to á liaukas nebepatenka oras, o tai skatina toksiðkø mikroorganizmø, sukelianèiø uþdegiminius procesus, dauginimàsi.

Átakos turi ir vaistai Neretai inkðtirai atsiranda kaip ávairiø vaistiniø preparatø vartojimo nepageidaujamas poveikis – pavyzdþiui, taip bûna vartojant kortikosteroidus, anabolikus. Jø gali atsirasti ir pasireiðkus antinksèiø arba skydliaukës sutrikimams, kai kurioms ginekologinëms ligoms. Taèiau inkðtirø gali padaugëti ir dël streso.

Atsiranda taðkø Aknë gali bûti ávairiø formø. Pati lengviausia yra keloidiniai spuogai – juodi taðkai odoje, pastebimi tik ið labai nedidelio atstumo. Sunkesnë stadija – iðkilæ kûgio formos mazgeliai su supûliavusia galvute, kuriems iðnykus odoje gali likti susiformavæs randelis. Ir galø gale didelës pustulës, kurios gali susidaryti

ne tik ant veido, bet ir, pavyzdþiui, ant nugaros ar krûtinës. Kartais spuogo centre matomas nekrozës þidinys, ypaè ties smilkiniais ar ant kaktos. Po uþgijimo lieka þymiø, panaðiø á vëjaraupius.

Nustatykite prieþastá Iðbërimas inkðtirais gali bûti organizmo vidiniø sutrikimø pasekmë, todël prieð pradedant ðià problemà spræsti kokiomis nors iðvirðinëmis priemonëmis, reikia nustatyti prieþastá. Anot specialistø, daþniausiai nuo inkðtirø skiriami ávairûs tepalai, antibiotikai, biologiðkai aktyvûs maisto papildai, o ðtai kosmetiniai kremai ir losjonai „nuo inkðtirø“ daþniausiai pasiþymi tik laikinu ir labai nestipriu poveikiu. Labai daþnai hormonø balanso sutrikimas, turintis átakos aknës susiformavimui, yra neteisingo gyvenimo bûdo pasekmë.

Teisingai maitinkitës Jei norite, kad jûsø nekamuotø aknë, derëtø sumaþinti cukraus, riebiø pieno produktø, ðokolado, kavos, gazuotø gërimø, raudonos mësos, rieðutø ir saulëgràþø bei bet kokiø riebiø, keptø ir kon-

Dëmesio! Vairavimo mokykla Këdainiø centre!

B kategorijos kursai MOKOME VAIRUOTI su mechanine bei automatine pavarø dëþe, neágaliuosius – su rankinio valdymo automobiliu. TOBULINAME ÁGÛDÞIUS jau turintiems vairuotojo paþymëjimus bei padedame pasiruoðti valstybiniam vairavimo egzaminui. Profesionalûs vairavimo mokytojai-instruktoriai iðmokys vairuoti bet koká automobilá. Didelë vairavimo aikðtelë.

Studentams ir moksleiviams taikomos nuolaidos. UAB „Ravida“, Didþioji g. 41, tel.: 59 540, 8 686 86 109.

UAB „EUROTILTAS“

nuolat dideliais kiekiais superka ávairiø rûðiø ðiaudus. Sudaro ilgalaikes sutartis. Tel. 8 611 56 275, el. paðtas info@eurotiltas.lt

servuotø produktø vartojimà. Á savo racionà átraukite daugiau moliûgø, cukinijø, agurkø, morkø, salierø, kopûstø, arbûzø, melionø, papajø, persikø, kriauðiø, avieèiø, ankðtiniø darþoviø, sorø, nevalytø ryþiø ir grikiø. Jie pasiþymi uþdegimo slopinamuoju poveikiu, juose yra medþiagø, normalizuojanèiø vidinës sekrecijos liaukø veiklà. Taip pat derëtø valgyti daugiau produktø, kuriuose gausu làstelienos ir iðgerti ne maþiau nei aðtuonias stiklines vandens per dienà.

Sportas ir stresas Kai þmogus bûna fiziðkai aktyvus, gerëja jo kraujotaka, normalizuojasi hormonø balansas. O prakaitas, iðsiskiriantis sporto metu, padeda atidaryti poras ir ið organizmo paðalinti odos riebalø pertekliø. Be to, prisiminkite, kad stresas – vienas stipriausiø inkðtirø susidarymo veiksniø. Dël to neleiskite stresinëms situacijoms jûsø sugniuþdyti ir mokykitës atsipalaiduoti, pavyzdþiui, klausykitës geros muzikos, ðokite, atlikite atsipalaidavimo pratimus. Taèiau „atsipalaidavimui“ netinka sotus privalgymas, rûkymas ar alkoholis, nes nuo jø situacija gali tik blogëti.

Nelieskite veido Kai kuriems þmonëms bûdingas áprotis apsièiupinëti savo veidà gali bûti vienas ið bûdø ant veido odos perneðti patogeniðkas bakterijas, galinèias sukelti odos iðbërimà spuogais. O jei jums reikia pasivalyti veidà, nesinaudokite svetimais rankðluosèiais, geriau visada neðiotis vienkartiniø popieriniø servetëliø. Efektyviausios naminës priemonës: ant odos tepamas liesas jogurtas arba kefyras, arbatmedþio aliejus, agurko ir alavijo kaukës. Galima gerti kiaulpienës lapø uþpilà. O jei inkðtirø atsiradimas siejamas su mënesiniø ciklu, naudingi bus B grupës vitaminai. Pagal www.delfi.lt parengë Auðra MALINAUSKIENË

Antradienio 2012-05-29  

skaitykite

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you