Issuu on Google+

Rinkosaikðtë 2012 m. geguþës 22 d.

17-ieji leidimo metai

Këdainiø rajono laikraðtis

2012 m. geguþës 22 d. Antradienis

Nr. 58 (2 423)

Kaina 1,20 Lt

Labdaros koncerte

Teismas priverstas dosniai aukota ðeimoms perþiûrëti bylà

Labdaros koncertà organizavo Josvainiø moterø klubo „Auðra“ moterys (kairëje), kuriø iniciatyva be atlygio koncertavo atlikëjai. /Nuotr. autorës/

Auðra MALINAUSKIENË

Sekmadiená Josvainiø kultûros centre vykusiame labdaros koncerte „Gera bûti geram“ sunkiai besiverèianèioms ðeimoms paaukota daugiau kaip penki tûkstanèiai litø. Bilietø kainos á ðá renginá nuo pradinës sumos – deðimties litø, iðaugo iki keturiø ðimtø. „Prieð koncertà galvojome: jeigu surinksime keturis tûkstanèius litø, galësime paremti jau ne ddvi vi vi,, o keturias ðeimas. Dabar galësime paremti visas penkias ðeimas, kurias mums pasiûlë Josvainiø seniûnijos socialinë darbuotoja Kazytë Dzikienë“, – sakë Josvainiø moterø klubo „Auðra“ ir Këdainiø Maltos ordino grupës vadovë Auðra V aidotienë. Vaidotienë. /Nukelta á 2 psl./

Tokie ir panaðûs po vagysèiø pasitikæ vaizdai rekonstruojamame kelyje Aristava–Ðëta–Ukmergë piktino ir vairuotojus, ir kelininkus, o pastariesiems dar teko ir skaièiuoti nuostolius. /Nuotr. ið redakcijos archyvo/

Jovita ÞEBRAUSKAITË

Daþnai vaþiuojantieji rekonstruotu keliu Aristava–Ðëta–Ukmergë tikriausiai jau pamirðo nepatogumus, kuriuos pernai teko patirti ne tik dël rekonstrukcijos darbø, bet ir dël eismà reguliuojanèios árangos vagysèiø, taèiau teismams norom nenorom vis dar tenka gilintis á praëjusios vasaros ávykius ðiame kelyje. Vienas ið teismø dël vagystës ir turto sugadinimo nuteisë du kaltinamuosius, o kitas buvo privers-

tas perþiûrëti bylà ir ávertinti bausmës teisingumà. /Nukelta á 3 psl./

Ðventiniai patiekalai á pobûvio vietà pagal Jûsø finansines galimybes! Atveðime maistà á Jûsø ðventës vietà – namus, biurus, pobûviø sales, kaimo turizmo sodybas ar tiesiog á gamtà. Dekoruosime stalus, aptarnausime. Galite uþsisakyti naminiø vyniotiniø, ádarytà þuvá, viðtà.

Tel.: 8 630 01 106, 8 610 15 001, www.svenciucentras.lt

– s a d i e v s a j u Na s i n o k s s a m a paþást

Didþiausias rajono laikraðtis

Ypaè patraukli prenumeratos kaina! Prenumeruoti galima Lietuvos paðto, „Lietuvos ryto“ ir „Rinkos aikðtës“ platinimo tarnybose. Prenumerata priimama nuo bet kurios mënesio dienos.

Nemokami asmeniniai skelbimai priimami telefonu 60 763


2

2012 m. geguþës 22 d.

Labdaros koncerte

dosniai aukota ðeimoms

SA VIV ALD A SAVIV VIVALD ALDA Kreipkitës á Tarybos narius Këdainiø rajono savivaldybës tarybos narys, Verslo ir ûkio komiteto pirmininko pavaduotojas Donatas VALENTINAVIÈIUS geguþës 24 dienà (ketvirtadiená) nuo 10 iki 12 valandos gyventojus priims Këdainiø rajono savivaldybës administraciniame pastate 215 kab. (J. Basanavièiaus g. 36, Këdainiai), telefonas (8 347) 60 930. Informacija teikiama telefonu (8 347) 69 555. Gyventojai gali kreiptis á Tarybos narius ir iðsakyti bendruomenës bei asmenines problemas.

Prieð kabinant iðkabà, árengiant reklamà, reikia gauti administracijos direktoriaus leidimà ir konsultuotis su kalbininku

Aukcione renginio vedëjo A. Ðvilpausko siûlyta Josvainiø miestelio nuotrauka ant drobës buvo ásigyta uþ 330 litø.

/Atkelta ið 1 psl./

M. Burneikienës paveikslà „Marija“ ásigijo K. Ðiulienë.

Padës ir kitoms ðeimoms Prieð labdaros koncertà dvideðimt klubo nariø svarstë galimybæ paremti penkias ðeimas, taèiau galiausiai apsistojo ties dviem. „Ðios ðeimos mûsø nepraðë paramos, taèiau jos praðë jø kaimynai ir artimieji. Pirmiausia paremsime moèiutæ, auginanèià keturis anûkus. Jiems dovanosime kelialapius á vasaros stovyklas. Kitos ðeimos serganèiai mamai reikalingi akiniø læðiai, kuriø ji tikrai neiðgali nusipirkti, nes vyras serga onkologine liga, o ðeimoje auga du vaikai, vienas jø dar mokosi mokykloje, kitas – studentas. Dþiaugiamës, kad surinkæ didelæ sumà, padësime ir likusiems þmonëms. Ið visos ðirdies dëkojame visiems aukojusiems þmonëms ir atlikëjams, kurie tris valandas koncertavo neatlygintinai“, – pasakojo A. Vaidotienë. Paðnekovës teigimu, pirmajai ðeimai reikëtø apie 2 700 litø, o antrajai – 600, todël dar liks pakankamai lëðø pagelbëti ir kitoms trims ðeimoms.

Bilietà pirko ir prezidentas Bilietus á renginá nupirko,

Vicemerë N. Naujokienë dþiaugësi josvainieèiø iniciatyva padëti sunkiai besiverèianèioms ðeimoms.

nors jame dalyvauti ir negalëjo, Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, Seimo pirmininko pavaduotoja Virginija Baltraitienë, rajono meras Rimantas Diliûnas. Josvainieèiø renginyje vieðëjo mero pavaduotoja Nijolë Naujokienë. „Ið tiesø, kai vyksta toks renginys ir kiekvienas ðiandien alsuojame gerumu, galbût kalbëti apie gerumà ir nederëtø, taèiau noriu visiems padëkoti, kad pakvietëte á renginá ir kad organizuojate tokio pobûdþio akcijà. Noriu padëkoti kiekvienam Josvainiø kraðto gyventojui, „Auðros“ klubo moterims, seniûnui Algimantui Sirvidui, kultûros centro darbuotojams, mokyklai ir visiems þmonëms, prisidëjusiems prie ðios gerumo akcijos“, – sakë N. Naujokienë.

Varþësi aukcione

Josvainiuose dainavo kaunietë I. Aðakaitë.

Þmonës galëjo aukoti ne tik pirkdami bilietus á labdaros koncertà, bet ir dalyvaudami aukcione, kuriame buvo galima ásigyti 1927 metais darytà Josvainiø miestelio centrinës aikðtës nuotraukà ant drobës. Jà pagamino josvainieèio Ernesto Staðkevièiaus bendrovë „Iðkabø cechas“. Taip pat Marijos Burneikienës tapytà paveikslà ir Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus knygà „Paskutinë kadencija“.

Nespalvotà miestelio fotografijà ant drobës uþ 330 litø ásigijo Josvainiø gyventojas Giedrius Adomaitis. „Dþiaugiuosi, kad galëjau nupirkti ðá paveikslà, ir visai ne dël to, kad turiu daug pinigø, bet þinau, kaip juos reikia uþdirbti. Dþiaugiuosi, kad bent taip galëjau prisidëti prie ðios labdaringos akcijos. O ðá renginá vertinu labai gerai. Be to, manau, kad tokiø akcijø galëtø bûti ir daugiau“, – sakë josvainietis G. Adomaitis.

Padovanojo bibliotekai M. Burneikienës paveikslà „Marija“ uþ 100 litø ásigijo Josvainiø gyventoja Kristina Ðiulienë. „Smagu, kad graþi ðventë buvo rengiama kilniam tikslui. Ðaunuolës Josvainiø moterys, kurios ðià idëjà subrandino, ir ðaunuoliai atlikëjai, kurie padëjo jà ágyvendinti“, – sakë K. Ðiulienë. Aukcione Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus knygà „Paskutinë kadencija“ uþ 310 litø nupirko á renginá atvykæs Seimo narys Vydas Gedvilas. „Noriu padëkoti þmonëms, darantiems gerus darbus, nes ðiandien mûsø ðalyje negatyvo yra daugiau negu pozityvo. Gerus darbus darantys þmonës – labai reikalingi Lietuvai, nes jie yra mûsø valstybës tæstinumas. Man buvo garbë nupirkti prezidento V. Adamkaus knygà, kurià padovanosiu Josvainiø miestelio bibliotekai“, – sakë V. Gedvilas.

Koncertavo be atlygio Josvainiø kultûros centre vykusiame labdaros koncerte „Gera bûti geram“ be atlygio koncertavo Irena Aðakaitë ir gitaristas Henrikas Maliðauskas, Lietuvos talentø solistë Andþela Mickutë, sesutë Silvija ir Kæstutis Valionis bei Këdainiø „Ledinis“ choras. Renginá organizavo Josvainiø moterø klubas „Auðra“ ir Josvainiø kultûros centras.

Primename, kad prieð pateikiant iðkabà, reklaminá plakatà ar stendà gaminti dizaino studijai studijai,, reikia gauti savivaldybës administracijos direktoriaus iðduotà leidimà. TTekstà ekstà reikia suderinti ir su kalbininku. Prieðingu atveju gali tekti taisyti netaisyklingà kalbiniu atþvilgiu uþraðà arba net sumokëti baudà – tiek uþ kalbos normø paþeidimà, tiek uþ reklamos árengimà be leidimo. Vieðieji uþraðai – tai vieðai kabinami, vieðai raðomi uþraðai – visi juos gali matyti, perskaityti. Tai ir iðkabos, ir prekiø bei paslaugø reklama, ir informaciniai skelbimai. Teisës aktais nustatyta, kad Lietuvoje visi uþraðai turi bûti pateikiami taisyklinga valstybine lietuviø kalba, taip pat turi bûti laikomasi iðkabø, iðorinës reklamos árengimo taisykliø. Ir Valstybiniame kalbos ástatyme, ir Reklamos ástatyme, Vartotojø teisiø apsaugos ástatyme ir netgi Civiliniame kodekse bei Konstitucijoje yra punktø, kuriuose kalbama apie vieðuosius uþraðus. Kaip skelbti reklamà, kaip jà árengti, kokios yra vieðøjø uþraðø pateikimo konkreèios taisyklës, pateikiama Iðorinës reklamos árengimo tipinëse taisyklëse, Reklamos kultûros objektuo-

se, jø teritorijoje ir apsaugos zonose árengimo tipinëse taisyklëse, Vieðosios garsinës informacijos ir vieðøjø uþraðø laikinosiose taisyklëse. 2008 m. Këdainiø rajono savivaldybës taryba, remdamasi ástatymais ir taisyklëmis, patvirtino Iðorinës reklamos árengimo taisykles. Rajono savivaldybës teritorijoje iðkabø ir reklamos árengimà kontroliuoja seniûnijø seniûnai, savivaldybës administracijos Architektûros ir urbanistikos skyrius, ar uþraðai taisyklingi, kontroliuoja kalbos tvarkytojas. Iðorinës reklamos árengimo taisykles galite rasti www.kedainiai.lt>Paslaugos. Pirmiausia dël leidimø reikëtø kreiptis á savivaldybës Architektûros ir urbanistikos skyriø, taip pat uþeiti ir pas kalbos tvarkytojà pasikonsultuoti dël kalbos taisyklingumo. Konsultacijos dël leidimo: Architektûros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistë Aurelija Zmejauskaitë, tel. (8 347) 69 532. Konsultacijos dël kalbos taisyklingumo: Bendrojo skyriaus vyr. specialistë Rûta Ðvedienë tel. (8 347) 69 559 ruta.svediene@kedainiai.lt Uþs. Nr. 1 773

Vieni laimëjo, kiti pralaimëjo Savaitgalá Lietuvos futbolo federacijos I lygoje sëkmingai rungtyniaujanti Këdainiø „Nevëþio“ komanda namø aikðtëje „sausu“ rezultatu 4:0 nugalëjo Kurðënø „V entos“ „Ventos“ futbolininkus. Ávarèius pelnë Aretas Gëgþna, Domantas Nebilevièius, Aivaras

Skubiai PARDUODA 2-ø kambariø butà Josvainiø sen., Vainikø k. (ûkiniai pastatai, þemës sklypas). Tel. 8 604 24 711.

Lyberis, Rimvydas Lipnevièius. „Këdainiø“ vienuolikë sveèiuose rezultatu 0:3 nusileido „Trakø“ komandai. Ðeðtadiená, geguþës 26 dienà, Këdainiø futbolo gerbëjø laukia ádomios rungtynës: miesto stadione 16 valandà pirmà kartà ðá sezonà susitiks „Nevëþio“ ir „Këdainiø“ komandos. „Rinkos aikðtës“ inf.

RASTI raktai prie motokroso trasos. Tel. 8 655 71 634. RASTA Ryèio Verseno vairuotojo paþymëjimas kavinëje „Savas kampas“. Kreiptis á kavinës barmenà.


2012 m. geguþës 22 d.

3

Teismas priverstas perþiûrëti bylà liatorius, kuriuos policija vëliau pas juos rado, nuteistieji bent jau mëgino átikinti, kad patys ðviesoforø negadino ir akumuliatoriø ið jø nedraskë, nes to esà në neprireikë. Jie teigë vaþiavæ automobiliu, stabèiojæ prie neveikianèiø ðviesoforø ir radæ akumuliatorius jau kaþkieno iðdraskytus bei padëtus kelkraðtyje, tad ir kratosi civilinio ieðkinio, kurá Këdainiø teismas priteisë atlyginti bendrovëms „Keliø remonto grupë“ ir „Kauno tiltai“ padarytai þalai.

/Atkelta ið 1 psl./

Iðdraskydavo ðviesoforus Pernai vasarà vaþiuojant kelio Aristava–Ðëta–Ukmergë atkarpa, jungianèia Aristavà su Ðëta, tekdavo sugaiðti ðiek tiek daugiau nei áprasta laiko, nes kelias buvo apgultas remontininkø ir jø technikos. Ypaè nepasisekdavo tiems, kurie rytais vaþiuodavo po naktá ávykdytos vagystës – automobiliø srautas jau bûdavo nemaþas, o jø eismà reguliuoti turintys ðviesoforai bûdavo iðvartyti, iðdraskyti ir neveikiantys. Du vienos tokios vagystës kaltininkus ðiemet vasará yra nuteisæs Këdainiø rajono apylinkës teismas, o neseniai Panevëþio apygardos teismas tà paèià baudþiamàjà bylà iðnagrinëjo pagal nuteistøjø apeliacinius skundus.

Vasarà vagis nesnaudë Net ðeðiais nusikaltimais ðioje baudþiamojoje byloje kaltintas ir uþ tai bendra pustreèiø metø nelaisvës bausme, kuri skirta atlikti pataisos namuose, nubaustas D. G. nuosprendþiu liko nepatenkintas, jo bendrininkas viename nusikaltime N. È. – taip pat. Be vagystës ir turto sugadinimo minëtame kelyje, D. G. kaltintas pernai vëlø liepos 21-osios vakarà ið vienos sodybos kiemo Këdainiø miesto seniûnijos Këboniø kaime pagrobæs tris traktoriø akumuliatorius ir jø savininkei pa-

Istorija teisëjø neátikino Kai kelyje Aristava–Ðëta–Ukmergë dirbo kelininkø technika, buvo ypaè svarbu tinkamai sureguliuoti automobiliø eismà. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

daræs 1,1 tûkst. litø nuostolá. Kità teisme árodytà nusikaltimà D. G. ávykdë po dviejø savaièiø, ásibrovæs á aptvertà tos paèios seniûnijos Keleriðkiø kaime esanèios ámonës „Keleriðkiø metalistas“ teritorijà.

Garaþuose grobë viskà Minëtos ámonës teritorijoje D. G. perëjo per automobilius ir ið jø pagrobë automagnetolas, garso kolonëles ir kitokius prietaisus, o iðlauþæs metalines garaþo duris viduje prisirinko dar daugiau vertingø daiktø. Jo pagrobto ir sugadinto turto ðioje ámonëje vertë buvo beveik 7,9 tûkst. litø. Negana to, rugpjûèio 8-osios vakare D. G. ásibrovë á uþrakintà vienos sodybos garaþà Pelëdnagiø

seniûnijos Medekðiø kaime ir pagrobë þoliapjovæ, vejapjovæ, pukðtuvà bei kitokiø daiktø, kuriø bendra vertë siekë beveik 2,8 tûkst. litø. Ðiose vagystëse vyriðkis figûruoja vienas, o ðtai vagiant minëtame rekonstruojamame kelyje buvo ir bendrininkas – N. È.

Abu apskundë nuosprendá Baudþiamojoje byloje surinkta medþiaga apie tai, kad rugpjûèio 13-àjà abu bendrininkai kelyje prisivogë ðviesoforø akumuliatoriø, signaliniø þibintø su akumuliatoriais, gairiø su padais ir kitokio bendrovëms „Keliø remonto grupë“, „Kauno keliai“ ir „Kauno tiltai“ priklausanèio turto. Tiesa, abu vyriðkiai ir polici-

Apvagia ir kiemuose, ir garaþuose Nuo 250-ties iki 2,1 tûkst. litø nuostoliø ðiomis dienomis padarë vagys, apvogæ keturiø savininkø automobilius skirtingose rajono vietose. Maþiausia þala padaryta Truskavos seniûnijos Pavermenio kaime pavogus vienos sodybos kieme stovëjusio automobilio „Ford Fiesta“ akumuliatoriø, o didþiausia – Këdainiuose, Chemikø

gatvës 4-ojo namo kieme, pagrobus „BMW 525“ priekiná bamperá su valstybinio numerio þenklu ir subraiþius dvejas dureles. Josvainiø seniûnijos Vainikø kaimo gyventojui, á kurio garaþà

ásibrovæ vagys pavogë „BMW 530“ navigacijos árangà ir du originalius priekinius þibintus, padarytas 900 litø nuostolis, o Dotnuvos seniûnijos Vainotiðkiø kaime gyvenantis vyriðkis, kurio pasatas stovëjo prieðais namà esanèioje automobiliø stovëjimo aikðtelëje ir po nakties liko be ratø su padangomis, patyrë 1,2 tûkst. litø.

Papuoð savo kiemà ir patræð pasëlius? Palei Smilgos upelá Këdainiuose einanèioje Lakðtingalø gatvëje kaþkas ið sodybos iðkasë ir pavogë eglæ, o Alksnënuose ið sandëlio pagrobë tràðø. Ðios vagystës tarpusavyje nenusijusios, bet jas jungia pavasaris – sezonas, kai augalai ir persodinami, ir træðiami.

Minëtoji gyvatðakë eglë buvo jau nebe maþa, apie dviejø metrø aukðèio, tad sodybos savininkë þalà ávertino 300 litø. Dvi tonas

amonio sulfato tràðø praradusio Gudþiûnø seniûnijos gyventojo nuostolis keleriopai didesnis – beveik 2,4 tûkst. litø. Á sandëlá, kuris stovi prie kelio Alksnënai–Þilvièiai–Pilioniai ir ið kurio pavogtos tràðos, vagys ásibrovë nulauþæ pakabinamà spynà.

Automobilis sukëlë átarimø Prieð kelias dienas Këdainiuose sulaikytas automobilis, kurio identifikavimo numeris greièiausiai yra suklastotas. Ar átarimai – ne be pagrindo, paaiðkës po ekspertizës. Átartinà automobilá „Volkswagen Multivan“ valstybës ámonës „Regitra“ Këdainiø grupës specialistams uþregistruoti praëjusá ket-

virtadiená pateikë 64-eriø metø vyriðkis, gyvenantis Këdainiø rajone. Apþiûrëjus automobilá kilo átarimø dël jo identifikavimo nume-

rio, tad „Volkswagen Multivan“ atsidûrë aikðtelëje, kurioje saugomos policijos sulaikytos transporto priemonës. Policijos komisariate pradëtas ikiteisminis tyrimas dël nusikalstamu bûdu gauto turto ágijimo arba realizavimo. „Rinkos aikðtës“ inf.

jos pareigûnams, ir teisëjams pateikë savo versijà, kuri, jø manymu, turëjo árodyti, kad jø kaltë menkesnë nei átariama ir inkriminuojama, todël praðë suðvelninti bausmæ ir jos vykdymà atidëti. Panevëþio apygardos teismui adresuotuose apeliaciniuose skunduose nuteistieji tvirtina, kad tik dalis jø kaltës grindþiama árodymais, o kita dalis – spëlionëmis ir prielaidomis.

Tvirtina radæ kelkraðtyje Vyriðkiai neigia rekonstruojamame kelyje, maþdaug dviejø kilometrø ilgio atkarpoje, tyèia sudauþæ ðviesoforus ir signalinius kelio þibintus. Negalëdami paneigti, kad pavogë ið viso net septynis akumu-

Trumpai METALO VAGYS IÐARDË KROSNÁ Këdainiuose, A. Kanapinsko gatvëje, esanti negyvenama sodyba neseniai buvo aplankyta metalo vagiø. Sodybos savininkei jie padarë apie 1,7 tûkst. litø þalà. Atstûmæ durø sklàstá ir patekæ vidun, vagys iðardë krosná ir pavogë metalines jos dalis – ketaus plokðtæ su rinkëmis, taip pat orkaitës, traukos ir pakuros dureles. Bevagiant buvo iðardyti ir krosnies kokliai.

Panevëþio apygardos teismo teisëjø kolegijos iðvada buvo nepalanki nuteistiesiems. Pastarøjø nupasakotà istorijà apie turto pagrobimo bûdà kolegija pavadino neátikinama ir visiðkai nelogiðka, o Këdainiø teismo nuosprendá – ir taip gana ðvelniu. Taigi abu nuteistieji turës solidariai atlyginti minëtoms bendrovëms beveik 11,2 tûkst. nuostolá, o D. G. – dar ir nuostolius, padarytus kitiems minëtiems apvogtiesiems. Atmetus apeliacinius skundus paliktas galioti Këdainiø teismo nuosprendis, tad ir nusikaltimo priemonë – automobilis „Mazda“ – bus konfiskuota, ir nelaisvës bausmë nepakeista. Beje, N. È., kaltinamam tik viena vagyste ir turto sugadinimu, bûti pataisos namuose skirta trumpiau nei jo bendrininkui – pusantrø metø.

VIETOJ SEPTYNIØ PARØ – DEÐIMT MËNESIØ Tik septynioms paroms iðnuomojæs automobilá, këdainietis jo neatgauna praëjus net deðimèiai mënesiø, todël kreipësi pagalbos á policijà. Kaiðiadoriø mieste gyvenantis 35-eriø metø vyriðkis pagal automobilio nuomos sutartá ið bendraamþio këdainieèio pernai liepos 2-àjà septynioms paroms iðsinuomojo „Volkswagen Transporter“, taèiau iki ðiol jo negràþino. Nesàþiningas nuomininkas këdainieèiui padarë 30 tûkst. litø þalà.

VIENÀ VAGONËLÁ IÐLAUÞË, KITÀ ATRAKINO

SUÞALOJO ÞAIDIMØ AIKÐTELËJE

Á Këdainiø valymo árenginiø teritorijà J. Basanavièiaus gatvës gale retkarèiais vis uþsuka vagys ir ið jos iðeina ne tuðèiomis. Ðiomis dienomis iðlauþæ bendrovës „Laugina“ statybinio vagonëlio lango rëmà, jie pavogë teleskopinæ matuoklæ, optiná nivelyrà ir kai kuriuos kitus árenginius, taèiau tuo neapsiribojo. Iðlauþtame vagonëlyje susiradæ kito vagonëlio raktus, vagys já atrakino ir pagrobë vienkryptæ vibroplokðtæ. Bendrovei ið viso padarytas beveik 13,2 tûkst. litø nuostolis.

Policijos komisariate pradëtas ikiteisminis tyrimas dël 16-meèio këdainieèio suþalojimo Respublikos gatvëje esanèioje þaidimø aikðtelëje. Á policijà kreipusis 37-eriø metø këdainietë praneðë, kad 16-metá jos sûnø ðioje aikðtelëje sumuðë, o jà paèià necenzûriniais þodþiais iðplûdo 17-metis këdainietis. Sumuðtam berniukui medikai nustatë deðinës rankos kaulø lûþá. Traumà berniukas gydosi namuose, o 17-metis uþdarytas á areðtinæ.


4

2012 m. geguþës 22 d.

Remontuojama ðilumos trasa AB „Panevëþio energija“ Këdainiø ðilumos tinklø rajono darbuotojai pradeda senos ðilumos trasos Didþiojoje gatvëje remontà. Pasak Këdainiø ðilumos tinklø rajono virðininko pavaduotojo Vytauto Raziûno, atliekant hidraulinius bandymus paaiðkëjo, kad sena trasa nëra sandari, bûtinas remontas. Já atlieka ámonës darbuotojai. Pirmadienio vakare ið trasos pradëtas iðleisti vanduo. V. Raziûno teigimu, turi bûti iðleista daug vandens, todël pasiruoðimas pradedamas naktá. Iðleidus ið trasos vandená antradiená turi bûti atliekami virinimo darbai. Antradiená daugelio aplinki-

Dël ðilumos trasos remonto daliai Këdainiø senamiesèio gyventojø ir ástaigø antradiená netiekiamas karðtas vanduo. /Nuotr. autorës/

niø namø gyventojai bei ástaigos neturës karðto vandens. Remontà planuojama baigti per dienà, treèiadiená karðtas van-

duo vël turëtø pasiekti senamiestyje gyvenanèiø këdainieèiø butus bei ástaigas. „Rinkos aikðtës“ inf.

Nenutuokia, bet valdo ðalá Savo vyriausybinëje ataskaitoje premjeras paðykðtëjo vietos ðalies þemës ûkiui ir jo problemoms. IIrr gerai padarë. Nëra ko tuðèiai postringauti postringauti.. Jeigu negali konkreèiai pasakyti pasakyti,, kà gero nuveikæs. Tam paèiam þemës ûkiui ûkiui.. Su visa jo þeme. IIrr ant jos gyvenanèiais bei ið jos besimaitinanèiais þmonëmis. Mums ne naujiena. Kad premjeras ir jo komanda dël visko kaltina krizæ. Ir èia pat skuba pasidþiaugti. Kad Lietuvos ekonomika po krizës atsigauna greièiausiai. Ir neuþmirðta kumðèiu stuktelti sau á krûtinæ. Atseit, tai jo iðmaniosios politikos nuopelnas.

Tik ar ið tikrøjø? Per krizæ Lietuvos ekonomika smuko 15 proc. Kai tuo tarpu kitø Europos valstybiø – tik 5–6 proc. Todël nëra ko dþiûgauti, kad mûsø atsigavimas esàs kiek spartesnis. „Kai daug didesnis smukimas, tai ir nedidelis pagerëjimas atrodo þenklus“. Tai – ne mano þodþiai. Tai pasakë finansø ekspertas Gitanas Nausëda. Kalbëdamas LTV þiniø laidoje. Ekspertas supranta, kad minëtas „pagerëjimas“ – tik dûmø uþdanga. Kuria valdantieji bando paslëpti nuo pasaulio ir Lietuvos þmoniø tikràjà situacijà. Ypaè sunkià ðalies þemës ûkiui ir þemdirbiams. Ir tolydþio sunkëjanèià.

Nuo Suvalkijos lygumø iki Këdainiø Balandá vykusioje savo konferencijoje Suvalkijos þemdirbiai atvërë daugelá ðalies þemës ûkio skauduliø. Bet kas ið to? Þemdirbiai patys turëjo bûti ir chirurgai, ir gydytojai, ir slaugytojai. Nes, iðskyrus juos paèius, jø problemos maþai kam rûpëjo. O maþiausiai, atrodo, rûpëjo valdþios svitai. Tik minimaliai ir tik dël akiø pasidomëjusiai konferencijos darbu. Teisybæ pasakius, kam bûtø malonu klausytis karèiø þodþiø. Kuriuos valdantiesiems á akis rëþë suvalkieèiai þemdirbiai. Rëþë tai rëþë, bet kas ið to? Jeigu tos akys gerai ir toli paslëptos. Neveltui sena kinø iðmintis byloja: „Aklas yra tas, kas nenori matyti, kurèias tas, kas nenori girdëti“. O ponai valdantieji nenori nei matyti, nei girdëti þemdirbiø problemø. Kurios visoje Lie-

Pradedamas rengti AB „Lifosa“ nuomojamo 1,5376 ha rekreaciniø teritorijø þemës sklypo Këdainiuose, J. Basanavièiaus g. 1A, kadastrinis Nr Nr.. 5333/ 0022:60, naudojimo bûdo pakeitimo á komercines teritorijas detalusis planas. daugiafunkciam sporto ir pramogø kompleksui statyti. Detaliojo plano vadovas – Nijolë Toleikienë, Vasario 16-osios g. 8-6, LT-44250 Kaunas. Pastabas ir pasiûlymus galima reikðti planavimo organizatoriui ir detaliojo plano vadovui (rengëjui) arba Architektûros ir urbanistikos skyriui J. Basanavièiaus g. 36, Këdainiuose, iki planavimo darbø procedûrø pabaigos.

Sklypo plotas – 1,5376 ha (15 376 kv. m). Objekto adresas – J. Basanavièiaus g. 1, Këdainiø m. Planavimo organizatorius – AB „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas. Planavimo tikslas – nuomojamo rekreaciniø teritorijø þemës sklypo naudojimo bûdo pakeitimas á komercines teritorijas universaliam

Nuomonë

Giedrûna GIRDENYTË

Informacija apie bendràja tvarka pradedamà rengti detaløjá planà

tuvoje yra tokios paèios, kaip ir Suvalkijoje. Vienas mûsø rajono ûkininkas pasakojo: „Patikëjæs, kad gausiu ES paramos pinigø technikai ásigyti, sutvarkiau visus dokumentus, reikalingus gauti paramà. Sprendimas buvo man palankus. Taigi paëmiau ið banko nemaþà kredità. Planavau já gràþinti, kai man bus pervesti ES paramos pinigai. Taèiau iki ðiol jø negavau ir neþinia, kada gausiu. O bankas mina man ant kulnø. Esu katastrofiðkoje situacijoje. Þemës ûkio ministerija ragina mane laukti. Bet juk að negaliu to paties pasakyti bankui. Jis man jokiø nuolaidø ar iðimèiø neketina daryti. Bijau, kad neteksiu ásigytos technikos, nespëjæs jos panaudoti. Ir dar turësiu nuostoliø...“

Su bankais nepasiginèysi Këdainiðkio ûkininko istorija – ne ið pirðto lauþta. Þemës ûkio rûmø pirmininkas Andriejus Stanèikas patvirtino, kad situacija ið tikrøjø sudëtinga. Kai kurie ûkininkai, patikëjæ valdþios uþtikrinimu, kad artimiausiu laiku gaus kompensacijas uþ ásigytà þemës ûkio technikà, labai nusivylë, nesulaukæ jos laiku. Jie priversti aiðkintis su bankais, jiems gresia sankcijos. O kà sako tiesiogiai uþ susiklosèiusià situacijà atsakinga Þemës ûkio ministerija? Ogi nieko! Ji turi tvirtà kaip uola argumentà. Vyresnio amþiaus lietuvaièiams gerai paþástamà nuo sovietiniø laikø: „Jûsø daug, o að viena!“ Ministerija aiðkina, esà siekusiøjø gauti paramà buvæ per daug. Tiesiog antplûdis. Ir tiesiog pritrûko pinigø... Tai gal ministerijos klerkai dabar duos patarimà. Á finansinæ kebeknæ ne dël savo kaltës atsidûrusiems ûkininkams. Pavyzdþiui, toká. Atsakyti ant nuospaudos minantiems bankams taip, kaip ûkininkams pasiaiðkino ministerija. Kad norinèiø naujos technikos ûkininkø per daug. Ir todël pritrûko pinigø. Net ádomu. Grynai dël „sportinio intereso“. Kaip á toká atsakymà reaguotø bankai?

Kritikavo trumparegius politikus Konferencijoje kalbëjæ þemdirbiø atstovai atvirai kritikavo politikø trumparegiðkumà. Valdininkø neiðmanymà ir neprofesionalumà. Stumte stumianèius ðalies þemës ûká á bankrotà. Itin aðtriai buvo kritikuojama konservatoriø ir liberalø Vyriausybës mokesèiø politika. Þemdirbiai itin pabrëþë bûtinumà maþinti pridëtinës vertës mokestá (PVM ) þemës ûkio produkcijai ir maisto prekëms, aktyviau atstovauti Lietuvos þemdirbiø interesams ES institucijose. Premjeras su savo finansø ministre neprisipaþásta – ir tikriausiai niekada neprisipaþins – suklydæ tà naktá. Kai diktavo Seimui savo naktinës mokesèiø reformos postulatus.

Kaip ðia proga neprisiminsi tûlo þurnalisto Rimvydo Valatkos – ðiaip jau deðiniojo iki kaulø smegenø – þodþiø, kalbant apie dabartinius valdanèiuosius: „Baisiausia yra net ne iðsilavinimo stygius, bet atsakomybës nebuvimas. Pavyzdþiui, naktinë mokesèiø reforma.“ Nustaèiusi didþiausià PVM þemës ûkio prekëms, konservatoriø ir liberalø koalicija ið anksto pasmerkë Lietuvos ûkininkus, þemës ûkio bendroves ir visà þemës ûká. Pastatydama juos á þiauriai nelygias konkurencines sàlygas su kitomis Europos Sàjungos – ir ne tik jos – valstybëmis. Didþiulis mokestis verèia mûsiðkius þemës ûkio produkcijos gamintojus ir perdirbëjus didinti jos kainà. Kad ji bent minimaliai virðytø savikainà. Arba kad bent nebûtø maþesnë uþ savikainà. Tuo tarpu kitos ðalys, kur PVM þemës ûkio produkcijai ir maisto produktams yra minimalus, sëkmingai konkuruoja su lietuviðka brangesne produkcija. Iðstumdamos jà ið prekyvieèiø ir prekybos tinklø lentynø bei ðaldytuvø. Tiek pas save, tiek paèioje Lietuvoje.

UAB Krekenava perka þemës ûkio paskirties þemes Panevëþio r. Krekenavos sen., Pasvalio r. Puðaloto sen., Këdainiø r. Surviliðkio sen. Atsiskaito ið karto. Tel. 8 686 85 435. Dëmesio! Vairavimo mokykla Këdainiø centre!

B kategorijos kursai MOKOME VAIRUOTI su mechanine bei automatine pavarø dëþe, neágaliuosius – su rankinio valdymo automobiliu. TOBULINAME ÁGÛDÞIUS jau turintiems vairuotojo paþymëjimus bei padedame pasiruoðti valstybiniam vairavimo egzaminui. Profesionalûs vairavimo mokytojai-instruktoriai iðmokys vairuoti bet koká automobilá. Didelë vairavimo aikðtelë.

Studentams ir moksleiviams taikomos nuolaidos. UAB „Ravida“, Didþioji g. 41, tel.: 59 540, 8 686 86 109.

Ar iðmoksime konservatoriø ir liberalø pamokà? Jau esu citavusi Laisvosios rinkos ekspertæ Rûtà Vainienæ, bet ne pro ðalá pacituoti dar kartà. Taigi, ðtai kà ji sako: „Jei valstybë norëtø palaikyti konkurencingà mokesèiø politikà, tai mûsø mokesèiai – ir pajamø, ir PVM, ir akcizai – bûtø nors 1 procentu maþesni, nei kitø kaimyniniø valstybiø.“ Jungtinëms Amerikos Valstijoms tikrai netrûksta pragmatizmo. O ðios vienos stipriausiø pasaulyje ðalies vadovø neapkaltinsi kompetencijos stoka. Tad verta ásidëmëti ðiuos JAV prezidento Barako Obamos þodþius: „Mes budriai þiûrësime, kad uþsienio kompanijoms nebûtø taikomos privilegijos, kuriø neturi nacionalinës kompanijos. O kai konkurencinës sàlygos bus visiems vienodos, JAV visada laimës.“ Jeigu konkurencinës sàlygos bûtø vienodos, Lietuvos þemës ûkis greitai suklestëtø. O mûsø ðalies þemdirbiai gyventø ne blogiau uþ kokios nors Arizonos fermerius. Lietuviai darbðtûs ir kûrybingi. Taèiau jie, tartum tyèia, savo paèiø valdþios stumiami á aklavietæ ir bankrotà. Tomis paèiomis nelygiomis konkurencinëmis sàlygomis. Apie kurias randa reikalà pakalbëti net pats JAV prezidentas. Tad kas laukia mûsø ðalies þemdirbiø ir viso þemës ûkio esant tokiam konservatoriø-liberalø koalicijos valdymui? Belieka pasipiktinti kartu su europarlamentaru, Darbo partijos pirmininku Viktoru Uspaskichu: „Apmaudu, kad Lietuvà valdo þmonës, nieko nenutuokiantys ekonomikoje.“ Ir tikëtis, kad ateityje niekada nepasikartos tokia situacija, kai valdþios vairà atiduodame nemokðiðkoms rankoms.

SKUBUS DETALIØ PRISTATYMAS Darbo laikas: I–V – nuo 8 iki 18 val., VI – nuo 8 iki 14 val. Januðavos a. 2, tel.: 55 330, 8 674 93 202 www.kedainiuautodalys.lt El. paðtas info@kedainiudalys.lt

LAMINUOTOS GRINDYS Lauko ir vidaus durys Plastikinës lauko dailylentës. Atveþa á namus. Mus galite rasti J. Basanavièiaus g. 91, prekyvietëje, tel.: 8 610 67 872, 8 618 44 113.

Mes negalime uþpildyti Jûsø netekties, bet norime pasidalinti Jûsø skausmu... Vidos Aksenavièienës ámonë teikia visas laidojimo paslaugas visà parà. Prekiauja karstais, ákapëmis, gëlëmis, vainikais.

Vaþiuoja ðarvoti á kaimo vietoves, turi reikalingà nuomos atributikà. Tel.: 8 687 85 748, 8 610 49 083. Radvilø g. 12, prie Ðv. Juozapo baþnyèios


2012 m. geguþës 22 d.

Milijonø ir nuostoliø aritmetika „T okiø pienininkystës ûkiø, koká „Tokiø sukûrë Pelutavos kaimo ûkininkas Zigmas RIÈKUS RIÈKUS,, man net uþsienyje neteko matyti“, – teigia Këdainiø rajono savivaldybës Þemës ûkio ir melioracijos skyriaus vedëjas Algimantas Þvikas. Vokieèiai tik galvas kraipë „Tai trylikos metø darbo vaisius, – aprodydamas savo valdas, ðypsojosi pats Z. Rièkus. – Manau, kad visos pastangos nuo 1999-øjø, kai pradëjau ûkininkauti, tikrai nebuvo bergþdþios.“ Neseniai lankësi vokieèiø delegacija. Iðvydæ iðasfaltuotà, nublizgintà aplinkà apie fermà, technikos garaþus, paðarø sandëlá, apþiûrëdami fermos vidø, buitines patalpas, jie tik peèiais traukë, galvas kraipë ir negalëjo patikëti, kad toká vaizdà gali pamatyti atokiame Lietuvos kaime. Jiems buvo malonu ir tai, kad dalis melþiamø karviø yra vokieèiø juodmargës. Tokias buitines patalpas, kokias árengë sumanus ûkininkas, ne visur sodybose surasi. Sargo kambarys, duðai, tualetas, persirengimo ir poilsio kambariai, skalbykla, virtuvëlë maistui pasigaminti – viskas lyg vieðbutyje. „Man visà laikà ne tiek gamybiniai rodikliai rûpi, kiek pagarba darbðtiems ir sàþiningiems þmonëms“, – tvirtino Z. Rièkus.

Neákainojamas turtas – darbininkai Prieð pradëdamas savarankiðkai ûkininkauti, Z. Rièkus buvo ákûræs þemës ûkio bendrovæ. Septynerius metus jai vadovavo. O kai visi nusprendë draugiðkai iðsiskirstyti, tai ne vienas bendrovës narys iðkart pasipraðë toliau darbuotis buvusio bendrovës vadovo ûkyje. Ir ðiandien ûkininkas pelnytai didþiuojasi melþëjomis Regina Dimðliene, Vilma Ðulciene, Zose Valkavièiene. Nepamainomas ûkio artojas ir sëjëjas yra Vidmantas Ðulys, pasëliø priþiûrëtojas mechanizatorius Stasys Kybartas. Ûkio ðeimininkas visada gali pasitikëti sàþiningumu ir punktualumu pasiþyminèiu mechanizatoriumi Jonu Dabulskiu. „Ðiuo metu ûkyje triûsia trylika þmoniø. Gyvename kaip viena ðeima, – ramiai dëstë Z. Rièkus. – Visi drauge ðventëme Motinos dienà ir kartu sëjos pabaigtuves. O kai yra laisvo laiko, leidþiamës á keliones. Mûsø marðrutai ne tik Lietuvos garsiosios vietos, bet ir Estija, Latvija, Lenkija. Planuojame aplankyti Kaliningradà. Visi drauge ðvenèiame ir Naujuosius metus.“ Darbininkai ûkininkui – neákainojamas turtas. Nors nejuèiomis ir prasitarë, kad vietoj dabar esanèiø trylikos pakaktø ir kokiø devyniø. Taèiau jam sàþinë nelei-

5

moka tinkamai melþti karves, laikosi privalomø higienos reikalavimø, todël negaliu pritarti tiems, kurie sunaikino ðá tautiðkà mûsø kaimo bruoþà“, – tikino stambaus pieno ûkio savininkas. Jo nuomone, sunaikinus smulkiuosius pieno ûkius, daugeliui kaimo þmoniø buvo atimtas pragyvenimo ðaltinis, kartu sunaikintas noras kaþkuo rûpintis, sumaþëjo jø atsakomybës jausmas. „Atvirai pasakius, greitai karvës taps retenybë, – apgailestavo Z. Rièkus. – Anksèiau mûsø Pelutavos kaime þmonës laikë apie du ðimtus karviø. Dabar beliko kokios septynios. Ðiandien kaimas, netekdamas gyvuliø, praranda savo veidà, tampa ðaltas ir bejausmis, vertas tik pasigailëjimo.“

Kodël Zigmas nëra Ûkininkø sàjungos narys?

Pieno ûkis Z. Rièkui – gyvenimo prasmë.

dþia palikti vienà kità be darbo, o svarbiausia – be uþdarbio. Juo labiau kad ûkyje triûsia palyginti jauni þmonës. Ðtai gyvuliø priþiûrëtojui Algirdui Dimðliui – dvideðimt ðeðeri, jo pamainininkui Laisvûnui Uþringiui – trisdeðimt ðeðeri. Keturiasdeðimties dar neturi V. Ðulys, S. Kybartui – keturiasdeðimt dveji. O tas uþdarbis nëra jau toks prastas. Melþëjos, kurios atidirbusios keturias dienas, turi dvi dienas poilsio, kas mënesá uþdirba apie du tûkstanèius litø. Mechanizatoriø atlyginimas didesnis – apie 3 tûkst. Lt. Taèiau nevalia pamirðti ir to, kad, pavyzdþiui, mechanizatoriai pernai per mënesá vidutiniðkai dirbo tik 17 dienø.

Sàþininga melþëja – kokybiðkas pienas Z. Rièkaus pieno ûkis nëra didelis – 96 melþiamos karvës, 25 telyèios ir prieauglis iki vienø metø. Karviø bandos pagrindas – Lietuvos juodmargës. „Ði veislë iki ðiol atsispindi dokumentuose, nors dauguma jø jau turi apie 80 proc. holðteinø veislës kraujo“, – teigë ûkininko þmona Stasë, tvarkanti visus dokumentus, buhalterinæ apskaità. Pernai vidutiniðkai ið vienos karvës primelþta po 7 300 kg pieno. Per 13 metø niekada nebuvo prastø pieno kokybës rezultatø. Visà laikà supirkëjams – bendrovei „Þemaitijos pienas“ – tiekiamas tik aukðèiausios kokybës pienas, kurio riebumas 4,42 proc., o baltymingumas – 3,53 proc. Tai patvirtina ir ðiø metø pradþioje ið bendrovës gautas diplomas. „Pieno kokybë ir produktyvumas, ypaè teðmens bûklë, labai didele dalimi priklauso nuo melþëjø kruopðtumo, – ne kartà pabrëþë Z. Rièkus. – Jos tikrai dirba labai sàþiningai: nuoðirdþiai plauna ir dezinfekuoja teðmenis, nuvalo vienkartinëmis popierinëmis servetëlëmis“. Ðiuo metu visa melþiamø karviø banda ganosi veðlioje ganyk-

loje. Ádomu tai, kad á ðalia fermos esanèià ganyklà galvijai patenka eidami asfaltuotu taku. „Anksèiau jos á ganyklà nueidavo ir ið ten melþimo aikðtelæ pasiekdavo purvinais teðmenimis, – aiðkino ûkininkas. – Ilgai tariausi su mokslininkais, kuo tà takà grásti. Vieni sakë, kad asfaltas netinka, jog tikslinga árengti þvyruotà takà. Kiti buvo tos nuomonës, kaip ir að. Þvyruotas takas, be abejo, natûralesnis, taèiau jo vienintelis trûkumas – akmenukai sulenda á karviø nagas.“ Ðiais metais Z. Rièkus planuoja vidutiniðkai ið karvës primelþti iki 9 tûkst. kg. Pirmieji keturi mënesiai parodë, kad tai – realus uþmojis. Tad kokios paslaptys, kad taip stipriai kils primilþiai? „Jokiø paslapèiø nëra, – sakë ûkininkas. – Paðarai nesikeièia. Jø soèiai gauna. Paprasèiausiai pastebëjome, kad primilþiams daug átakos turi mineraliniai priedai. Ypaè gyvos mielës. Kartà jø pritrûkome ir iðkart primilþiai stipriai krito. Be to, pastaruoju metu kur kas daþniau kvieèiamës veterinarijos gydytojà Norbertà Matulá. Jis puikus specialistas ir, pamatæs gyvulá, iðkart pasako, ko jam trûksta.“

Smaugia supirkimo kainos „Gamyba man didelës naudos neduoda, – neslëpë ûkininkas. – Visas pelnas – iðmokos uþ deklaruotus plotus. Nebûtø jø, ûkininkauti neapsimokëtø. Ypaè jei vertiesi pienininkyste.“ Z. Rièkus, modernizuodamas pieno ûká, daug pinigø paklojo: pertvarkë paèià fermà, árengë modernià melþimo aikðtelæ, mëðlo ðalinimo sistemà, srutø rezervuarà. Dabar ðienas, ðiaudai, kombinuotieji paðarai, grûdai, ávairiausi priedai gyvuliams laikomi naujame pastate. O technika nupirkta be jokios Europos Sàjungos paramos. Ðiuo metu ûkininkas valdo daugiau kaip 700 ha þemës. Augi-

/Nuotr. Anuþio/

na javus, rapsus, þirnius. Nemaþà dalá grûdø panaudoja paðarams. „Melþiamø karviø racionas áprastas – traiðkyti grûdai: 70 proc. sudaro mieþiø, 15 proc. kvieèiø ir tiek pat þirniø. Suprantama, dar ir mineraliniai priedai. Þiemà perkame cukriniø runkeliø iðspaudø, melasos. Karvutei daug ko reikia, o nauda kaskart vis prastesnë. Ypaè pastaruoju metu, kai perdirbëjai nuolat maþina supirkimo kainas. Ðtai iki geguþës mënesio uþ kilogramà pieno gaudavome po 92 centus, dabar – tik po 76 ct. Nereikia bûti dideliu matematiku, kad paskaièiuotum, kà reiðkia toks kainø kritimas. Man pagaminti pieno kilogramà kainuoja 78 centus. Vadinasi, dabar supirkimo kaina maþesnë uþ savikainà. O perdirbëjai þada dar labiau maþinti kainà. Ðtai tau ir ne nauda, o nuostoliai. Jau paskaièiavau, kad uþ geguþës mënesá parduotà pienà gausiu vienuolika tûkstanèiø litø maþiau, negu gavau uþ balandþio mënesá. O perdirbëjai ið mûsø triûso kraunasi milijonus.“ Ar Z. Rièkus neteisus? Pernai „Pieno þvaigþdës“ uþdirbo 25,7 mln. Lt grynojo pelno, bendrovë „Rokiðkio sûris“ – 22 mln. Lt. Milijoniniai pelnai ir kitø perdirbëjø. Ið kur jie? Juk ne aitvarai tuos milijonus atneðë!

Kaime karviø vis maþiau Ûkininkas didele klaida laiko Europos Sàjungos iðmokø skyrimà pasitraukusiesiems ið pieno gamybos sektoriaus. „Kaimo moterys tvarkingos,

„Galiu tiesiai pasakyti – buvau vienas pirmøjø Këdainiø rajono ûkininkø sàjungos narys, – prisiminë Z. Rièkus. – Taèiau kai ðalies Ûkininkø sàjungai pradëjo vadovauti Jonas Talmantas, að iðkart pasitraukiau ið tos organizacijos, nes man bûti Ûkininkø sàjungos nariu, kai jai vadovauja savanaudis þmogus, sàþinë neleidþia. Tiesiog apstulbau, kai „Ûkininko patarëjuje“ perskaièiau, kad tas pats J. Talmantas, kaip cukriniø runkeliø augintojas, nugriebë vos ne pusantro milijono litø Europos Sàjungos lëðø. Todël kviesèiau ir kitus Lietuvos ûkininkus pasekti mano pavyzdþiu ir nemokëti nario mokesèio tokiems gobðuoliams kaip J. Talmantas.“ Ûkininkas niekaip negali suprasti, kad tokiam þingsniui ryþosi padëti þemës ûkio ministras Kazys Starkevièius. „Manau, ministras ne uþ aèiû tai padarë ir jis turëtø atsistatydinti, – ásitikinæs Z. Rièkus. – Skaudþiausia, kad að pernai pirmà kartà papraðiau paramos – ðimto penkiasdeðimties tûkstanèiø litø – ir jos nedavë, nes pasakë, kad nëra pinigø. O Talmantui ir kitiems stambiesiems þemvaldþiams milijonai kaipmat atsirado!“ Beje, „ÛP“ korespondento Justino Adomaièio straipsnis „Penkiolikai – po milijonà, o maþiukams – ðpygà!“ rado platø atgarsá ir tarp kitø Këdainiø rajono ûkininkø. Vienas jø „ÛP“ korespondentui pasakë aiðkiai ir gana vaizdþiai: „Tai ne þmonës, o parazitai, nuskriaudæ ne vienà smulkø ûkininkà, kuriam parama reikalinga kaip iðtroðkusiam pakeleiviui gurkðnis gëlo vandens.“ Pagal „Ûkininko patarëjà“


6

2012 m. geguþës 22 d.

Dar vienas daugiabuèio renovacijos pavyzdys Kai laiptinëje ðalta, daug daugiau ðilumos turi iðskirti butø radiatoriai. Jei þiemà laiptinëje bûtø ðalta, neveiktø durø uþdarymo mechanizmas. Lauko durys prastai uþsidarytø, ðaltis verþtøsi.

Irma BAJORÛNË

J. Basanavièiaus g. 1116-ojo 16-ojo namo gyventojø negàsdina sàskaitos uþ butø ðildymà. Þinoma, „Panevëþio energija“ pateikia jas, bet skaièiai nëra tokie didþiuliai didþiuliai,, kaip daugelyje kitø Këdainiø daugiabuèiø.

Ðilumos reguliavimas – brangu ir keblu

Namo savininkø bendrijos pirmininkas Edmundas Ðilkaitis pabrëþia: „Namas yra tvarkingas, gerai priþiûrimas, todël ðildymo sàskaitos nëra labai didelës.“

Svarbiausia – blokø siûlës Daugiabuèio namo savininkai renovacijà atlieka palaipsniui. Ðilumos tiekëjø sàskaitas maþinti padeda blokinio namo siûliø sandarinimas. Pernai bendrija pasamdë firmà, kuri kapitaliai rekonstravo siûles: iðardë senas, plyðius uþpildë montaþinëmis putomis ir uþsandarino. Darbai bendrijai kainavo apie 30 tûkstanèiø litø (20 procentø darbø sumos kompensavo rajono savivaldybë ið specialaus fondo). Pirmininkas tvirtina, kad per blokinio namo siûles prarandama didþioji dalis ðilumos. „Iki siûliø sandarinimo mano bute po langu labai jautësi ðaltis. Kai darbininkai tvarkë, pasirodë, kad bloko kampas ties langu buvo nuskeltas, á tuðèià ertmæ prigrûsta pakulø ir uþtinkuota, – pasakojo pirmininkas. – Pakulos per daug

J. Basanavièiaus g. 116-ojo namo bendrijos pirmininkas E. Ðilkaitis ásitikinæs, kad blokiniame daugiabutyje palaipsniui atliekama dalinë renovacija padës sumaþinti iðlaidas ðildymui. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

metø susigulëjo, sudrëko, nuo lauko butà teskyrë sluoksnis tinko.“ Nesutvarkius siûliø drëksta blokus jungianèios metalinës detalës. Veikiamos korozijos jos gali tapti nepatikimos.

Pro stogà – ðaltis ir drëgmë Antras darbas po blokø siûliø remonto – stogo ðiltinimas. 45 butø penkiaaukðèiam namui darbai

kainuotø apie 100 tûkstanèiø litø. Kartu reikëtø sutvarkyti parapetus – apskardintus kraðtus. Kai skardinimas nëra sandarus, drëgmë skverbiasi á blokø tarpus, susëda uþpildas ir blokas perðàla. Parapetø tvarkymas nepigus – uþ metrà rimti specialistai praðo apie 100 litø.

Ðildo laiptinæ J. Basanavièiaus g. 116-ajame daugiabutyje sudëtos naujos sandarios laiptiniø durys, o laiptinës

ðildomos. Bendrijos pirmininkas E. Ðilkaitis ásitikinæs, kad atsisakydami ðildymo laiptinëse daugiabuèiø ðeimininkai elgiasi neteisingai. „Iðmatavau termometru: kai iðjungiau laiptinës ðildymà, oro temperatûra prie buto durø buvo beveik tokia pat, kokia prie lango. Ir tai bute su naujomis tvirto metalo durimis. Kà kalbëti apie medines ar fanerines!“ – tvirtais argumentais remiasi ilgametis bendrijos vadovas.

Dëmesio! Dëvëtø rûbø parduotuvë J. Basanavièiaus g. 89C, uþ prekyvietës, RVK sandëliø patalpose. Darbo laikas: II–V nuo 9 iki 17 val., VI – nuo 10 iki 15 val.

GAUTA NAUJA VASARINIØ RÛBØ SIUNTA

Butuose ðilumos reguliatoriø nëra. Pirmininkas pripaþásta, kad tokia sistema bûtø naudinga daugeliui gyventojø, taèiau jà ávesti galima tik atliekant kapitalinæ visos sistemos renovacijà, paliesianèià kiekvienà butà, kiekvienà kambará. Ðiuo metu daugiabuèiuose veikianti sistema sujungia atskirus butus – vienu vamzdþiu karðtas vanduo ateina á radiatorius, kitu iðteka. Norint turëti kiekvieno buto ðilumos apskaità reikëtø keisti termofikacinio vandens vamzdþius taip, kad nepersipintø skirtingi butai. Norint keisti vamzdþius, tektø brautis á kiekvienà butà. Nemaþai gyventojø remontavo kambarius, sudëjo nepigias medþiagas ir nenori atlikti dideliø pertvarkø.

Ðiltinti – ið vidaus Sienas ðiltinti bendrijos pirmininkas rekomenduoja kiekvienam butui ið vidaus. Ðiltinant tektø atsiþvelgti á kampiniø butø padëtá – jiems tenka daugiau lauko sienø, ðiltinimas kainuotø brangiau. Pirmininkas neabejoja, kad vidinio ir kampinio butø ðiltinimo skirtumas turëtø bûti dengiamas ið bendrijos lëðø. Be to, atliekant namo renovacijà ir ávelkant blokiná namà ið lauko á sandarø ðarvà, gali likti nepastebëta tai, kas kol kas slypi po siûlëmis – plyðiai, surûdijæ metaliniai tvirtinimo elementai ir pan. Kaip vienà ið argumentø savo nuomonei pagrásti E. Ðilkaitis sako, jog ið lauko apdailos plokðtës nëra tvirtos – jas gali sulauþyti plytà paleidæ niekdariai.

Gyventojai pasitiki

Buhalterinës apskaitos paslaugos. Tel.: 8 615 85 483, 8 656 68 667. ingrida@savasbuhalteris.lt, Didþioji g. 40, Këdainiai.

UAB „EUROTILTAS“

nuolat dideliais kiekiais superka ávairiø rûðiø ðiaudus.

UAB „L angø era“ „Langø siûlo aukðtos kokybës plastikinius langus ið A klasës profilio VEKA. Lango 1 kv. m kaina – 259 Lt. Uþsakius langà – 40 proc. nuolaida tinkleliams nuo uodø. Pasiûlymas galioja geguþës mën. Tel. 8 609 77 355. El. paðtas info@languera.lt

Sudaro ilgalaikes sutartis. Kreiptis tel. 8 611 56 275, el. paðtas info@eurotiltas.lt

„Neturiu në vienos sutarties su sistemas priþiûrinèiomis ámonëmis ar þmonëmis“, – didþiuojasi namo pirmininkas. Bendrija samdo tik santechnikà, turintá reikalingas licencijas. Darbo sutartis pasiraðyta su valytoja, priþiûrinèia teritorijà. J. Basanavièiaus g. 116-ojo namo gyventojai á bendrijos kaupimo fondà moka po 40 centø uþ kvadratiná metrà. Dar 60 centø tenka eksploatacijos mokesèiui. Pernai bendrija sumokëjo 30 tûkstanèiø litø uþ siûliø remontà, o ðiemet jau turi sukaupusi nemenkà sumà tolesniems renovacijos darbams. „Þmonës noriai moka kaupimui pinigus, nes þino, kad pinigai niekur nedingsta, uþ juos atliekami rimti darbai“, – tvirtina gerai besitvarkanèios daugiabuèio namo bendrijos pirmininkas E. Ðilkaitis.


2012 m. geguþës 22 d.

11

Su knyga – per gyvenimà Paauglystës kryþkelës Jaunimo mokykloje kasmet tradiciðkai paþymima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ðiemet ji buvo ðvenèiama prasmingai ir iðkilmingai iðkilmingai.. Skambant gitarai (mokytojas V. Golcas) M. Daukðos „Prakalbos á malonøjá skaitytojà“ fragmentus skaitë 10 b klasës mokinës D. Kuliavaitë, M. Savickaitë ir V. Rauktytë. Bibliotekininkë D. Ðarkevièienë ir lietuviø kalbos vyr. mokytoja E. Lipnevièienë deklamavo lietuviø autoriø eiles apie knygà, kalbà, þodá. Popietë paliko gilø áspûdá mokiniø ðirdyse, nes knyga – tai kelias á kiekvieno jauno þmogaus ateitá, jo kûrybà ir þiniø bei mokslo sieká. Danutë ÐARKEVIÈIENË, Jaunimo mokyklos bibliotekininkë

/Nuotr. ið mokyklos archyvo/

Projekte dalyvavæ penktokai tvarkë apleistus kapelius.

Jaunimo mokykloje surengta popietë Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminëti.

Kitokia kasdienybës akimirka Maþø miesteliø, kaimø þmonës prie meno priartëti ir pabëgti nuo kasdienybës turi galimybæ kultûros centrø organizuojamuose renginiuose. Akademijos kultûros centro Dotnuvos skyrius kraðtieèius nudþiugino spektakliu, kuris tartum kvieèia atsakyti atsakyti,, kas þmogui gyvenime svarbiausia. Daþnas atsakytø, jog sveikata ir ðeimos laimë. Laimë – tai bûklë, kuriai nusakyti ir pasiekti reikia daugialypio poþiûrio, atkreipiant dëmesá á bendruomeniðkumà, kai þmonës jungiasi ieðkodami savitarpio supratimo, bièiulystës ir giminiðkumo vertybiø, besiremianèiø ne á daiktiðkumà, bet á kultûrinæ, visus jungianèià veiklà.

Intrigavo ir átraukë þiûrovus Bûtent tø vertybiø ir ieðko penkios þavios moterys Graþinos Mareckaitës pjesëje ,,Penkios mylimos, arba Kaip surasti ðeimos laimæ“. Spektaklá reþisavo Danguolë Ðpokienë, ir tai yra jau tryliktasis reþisierës spektaklis. Nors drama paraðyta dar sovietmeèiu, taèiau buvo modernizuota, paredaguota, pastatyta pasitelkiant naujàsias technologijas. Spektaklyje persipynë vaizdas, garsas, medijos, vaidinanèiøjø darbas. Puikius vaidmenis sukûrë dotnuviðkës I. Marèienë, J. Mingailienë, L. Lauciuvie-

Pjesëje netrûksta komiðkø situacijø, retorikos ir netgi raudø.

në, G. Sarapinienë, D. Barauskienë, R. Aksinavièienë ir D. Mingailaitë. Taigi reginys intrigavo ir átraukë þiûrovus. Po premjeros visos buvo apdovanotos pagyrimais, padëkomis ir gëliø þiedais.

Apie tai, kas aktualu Problemos, keliamos pjesëje, aktualios visais laikais, tai: meilë, viltis, pasitikëjimas, atsakomybë, moterø psichologija. Spektaklio siuþetas nesudëtingas ir gana komiðkas: penkios moterys panaðiomis aplinkybëmis iðvyksta susitikti su nepaþástamuoju. Netikëtai visos susitinka... Norvegijoje, kur paaiðkëja, kad kiekvienos nepaþástamasis, tai vienas ir tas pats þmogus. Yra þmoniø, ieðkanèiø laimës po visà pasaulá ir kiekvienas gali-

Problemos, keliamos pjesëje, aktualios visais laikais, tai: meilë, viltis, pasitikëjimas, atsakomybë, moterø psichologija.

me pasirinkti savo laimës siekimo kelià. Koká kelià pasirenka pjesës herojës, nulemia bûtent moteriðkosios psichologijos subtilybës. Pjesëje netrûksta komiðkø situacijø, retorikos ir netgi raudø. Tad kiekvienas þiûrovas turëjo galimybæ pasijuokti, nustebti, atsipalaiduoti, pabëgti nuo rutinos.

Ðiais mokslo metais Dotnuvos pagrindinë mokykla pradëjo ágyvendinti LLIIONS–QUEST programà pagal trejø metø nuoseklaus ágyvendinimo modelá modelá.. Penktos klasës mokiniai mokësi pagal programos „Paauglystës kryþkelës“ modulius, kurie padeda formuoti gyvenimo ágûdþius vaikystëje ir paauglystëje, formuoja pozityvaus elgesio, problemø iðkëlimo ir sprendimo, konfliktø sprendimo, geros atmosferos bendruomenëje kûrimo ágûdþius. Svarbu tai, kad aktyviai dalyvauti programoje skatinamos ðeimos. Jø nariai skatinami padëti ruoðti namø uþduotis, lankytis tëvø susirinkimuose. Ðiø tikslø siekti padeda knygos tëvams „Atradimø metai“ bei „Paaugliø skatinimas ir palaikymas“. Padedant mokiniams susipaþinti su tema, pradëti diskusijà, ásisavinti terminus, aktyviai dalyvauti pamokoje taikomi judrûs þaidimai. Viena ið svarbiausiø progra-

mos daliø yra mokymasis per savanorystæ. Mokiniai skatinami taikyti programos þinias sprendþiant realias problemas. Penktokai ravëjo apleistus kapelius, apkaupë ir pasodino gëlytes. Projekto aptarimo metu mokiniai teigë, kad jie labai gerai jauèiasi padaræ gerà darbà, kad linksma dirbti komandomis, kad dar labiau norëtø padëti þmonëms. Dirbant jie geriau paþino draugus, priþadëjo ir toliau priþiûrëti apleistus kapelius. Mokydamiesi pagal ðià programà mokiniai iðmoko labiau pasitikëti savimi, valdyti emocijas ir bendradarbiauti su savo ðeimos nariais. Programà LIONS–QUEST remiantis tarptautinis LIONS klubas – didþiausia humanitarinës pagalbos organizacija pasaulyje, vienijanti beveik pusantro milijono þmoniø ið 197 ðaliø. LIONS teikia finansinæ ir asmeninæ paramà, taip rûpindamasi jaunimo ateitimi visame pasaulyje. Lilija LAUCIUVIENË, Dotnuvos pagrindinës mokyklos V klasës auklëtoja

Istorijos mylëtojams – paroda

Matë aplinkiniø kaimø gyventojai Spektaklá jau turëjo galimybæ pamatyti Surviliðkio, Dotnuvos, Krakiø, Akademijos gyventojai. Dþiugu, jog ðiais laikais dar gyvybingas mëgëjø teatras, tradiciniai renginiai ir ðventës. Maþø miesteliø, kaimø kultûra pasiþymi tuo, kad turi nekintantá laimës skleidimo efektà – tinka visiems, nepriklausomai nuo amþiaus, lyties, iðsilavinimo, pasaulëþiûros ar pomëgiø. Tai pati geriausia þmones á bendruomenes jungianti forma. Kultûra – tai toks þmonijos iðradimas, kad pailsëtume, atgautume jëgas, ágautume galiø ateièiai, pasidþiaugtume vienas kitu, susidraugautume, uþprogramuotume save ir kitus laimingam gyvenimui. Tai laimë, kuri ne tik praskaidrina kasdienybæ, bet ir skatina kurti. Ieva PUKINSKAITË, dotnuviðkë

Surviliðkio V. Svirskio pagrindinëje mokykloje iki birþelio 10 d. vyks Þalgirio mûðio stendinës ekspozicijos paroda.

Surviliðkio V V.. Svirskio pagrindinë mokykla, siekdama ugdyti pilietinæ mokiniø savimonæ, skatindama domëtis Lietuvos praeitimi praeitimi,, surengë parodà – Þalgirio mûðio stendinæ ekspozicijà. Paroda atkeliavo ið Vilniaus dailës muziejaus. Tai chronologinis pasakojimas nuo Kryþiuoèiø ordino ásikûrimo prie Baltijos jûros iki Didþiojo mûðio pergalës. Ekspozicija gausiai iliustruota, pa-

teikiamos schemos, tekstiniai apraðymai, todël istorinius ávykius galima nagrinëti savarankiðkai, be mokytojo pagalbos. Parodà mokykloje galima apþiûrëti iki birþelio 10 d. Dëkojame Gyèiui Petrauskui, buvusiam Surviliðkio V. Svirskio pagrindinës mokyklos mokiniui, uþ idëjà ir pagalbà organizuojant ðià parodà. Irena VAITKEVIÈIENË, parodos kuratorë, istorijos vyresnioji mokytoja


16

2012 m. geguþës 22 d.

Pamilkime Këdainiø kraðtà ið naujo Visi puikiai þinome, kokia graþi mûsø Lietuva. Apie jos nuostabias vietas girdime ið uþsienieèiø lûpø, o ir patys, vartydami albumus apie Lietuvà, daþnai þavimës graþiausiais vaizdais. Taèiau neretai atvykusiajam ið svetur paklausus apie lankytinas kraðto vietas, gûþtelime peèiais: atrodo nieko ypatinga ir nëra. Èia ir klystame – savo gimtajame kampelyje tikrai turime ne vienà vietà, kurià verta aplankyti aplankyti,, kuri yra savita ir unikali ad ar ne laikas bûtø unikali.. TTad geriau paþinti savo kraðtà? Siûlome kartu pakeliauti pakeliauti,, atrodo, jau paþástamais takais. Ðv. Jurgio baþnyèia Paþintá su Këdainiø miestu pradëkime nuo seniausio Këdainiø miesto pastato – Ðv. Jurgio baþnyèios (Ðëtos g. 10). Spëjama, kad pirmoji baþnytëlë statyta apie 1445–1460 m. Per XVII–XIX a. baþnyèia ne kartà buvo remontuojama, atnaujinama, o ið pagrindø suremontuota 1840 m. Mûrinë Ðv. Jurgio ðventovë – gotikos stiliaus, su pristatytu renesanso stiliaus þemu bokðtu – varpine, statyta ið torûnietiðkø plytø. Baþnyèia buvusi gynybinio pobûdþio, todël jos iðvaizda primena tvirtovæ.

Didþiosios Rinkos aikðtë Iðëjæ ið Ðv. Jurgio baþnyèios eikime pësèiøjø tiltu per Nevëþio

ne varpine. Ðià ðventovæ 1766 m. pastatë senosios regulos karmelitø vienuoliai, ðalia ásteigæ ir savo vienuolynà. Liaudies baroko stiliaus ðventovëje saugomi XVIII a. altoriaus fragmentai, Ðv. Juozapo ir Ðvè. Mergelës Marijos su Kûdikiu paveikslai, puoðti aptaisais.

Këdainiø sinagogos

upæ. Uþ keliø metrø bus Didþiosios Rinkos aikðtë. Këdainiø miestas iðsiskiria savo mûriniu senamiesèiu. Iðskirtinë ir Didþiosios Rinkos aikðtë, senoji turgavietë (rinka), kurioje stovi viena ið trijø iðlikusiø miesto rotuðiø Lietuvoje. Miesto aikðtæ su rotuðe supa XVII–XIX a. statyti burmistro, mokyklos profesoriø (rektoriø), amatininkø, stikliø, pirkliø namai. Rotuðës aikðtëje stovi ir Algirdo Boso sukurtas paminklas kunigaikðèiams Radviloms, kuriø dëka Këdainiuose iðkilo vaistinë, spaustuvë, licëjus. Monumentas – ið bronzos ir granito, jame vaizduojamas LDK didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Jonuðas Radvila, jo kariai, herbai, istoriniai simboliai, Këdainiø kraðto panoramos fragmentas ir didelë LDK iþdo skrynia.

ðës (Senojoje g. 1) stovi evangelikø reformatø baþnyèia, statyta 1631–1653 m. Jà fundavo Këdainiø valdytojai Kristupas ir Ona Radvilos, o pabaigë jø sûnus Jonuðas. Ðventovë perstatyta 1757 m. Didingas pastatas dominuoja Këdainiø miesto panoramoje áspûdingais tvirtovës bruoþais, keturiais bokðtais bei iðorinëmis sienø mentëmis. Ðios ðventovës vidø puoðia manierizmo formø sakykla, droþta ið àþuolo ir dekoruota puoðniais droþiniais, taip pat niðø àþuolo plokðtës. Baþnyèios rûsyje árengtame mauzoliejuje, XVII a. metaliniuose sarkofaguose, ilsisi didikø Radvilø palaikai. Tai viena ið nedaugelio taip profesionaliai árengtø kriptø Lietuvoje.

Evangelikø reformatø baþnyèia

Radvilø gatvës gale matysime Këdainiø miestà puoðianèià medinæ Ðv. Juozapo baþnyèià su dviem didingais bokðtais ir medi-

Netoli Këdainiø miesto rotu-

Ðv. Juozapo baþnyèia

Apþiûrëjæ Ðv. Juozapo baþnyèià susipaþinkime ir su þydø, kadaise sudariusiø nemaþà gyventojø dalá, maldos namais. Këdainiø Senosios Rinkos aikðtëje iki ðiø dienø iðliko dvi sinagogos – vasarinë (XVIII a.) ir þieminë (1837 m.). Vasarinë sinagoga perstatyta 1784–1807 m. Þieminë sinagoga buvo ðildoma, todël joje melsdavosi ir ðaltuoju metø laiku, pagrindinë erdvë buvo skirta vyrams, o moterims – atskiros patalpos. Pastatø komplekso architektûroje susipina baroko, klasicizmo ir Artimøjø Rytø stiliaus bruoþai bei puoðybos elementai. Abi ðventovës restauruotos, þieminëje sinagogoje dabar ásikûræs Këdainiø kraðto muziejaus Daugiakultûris centras, vyksta koncertai, veikia Këdainiø þydø bendruomenei skirta ekspozicija.

Këdainiø kraðto muziejus Apþiûrëjæ maldos namus, traukime á Këdainiø kraðto muziejø, kuriame galime susipaþinti su ávairiaspalve Këdainiø istorija. Këdainiø kraðto muziejus, ákurtas 1922 m., laikomas vienu seniausiø muziejø Lietuvoje. Pirmasis direktorius buvo jo ákûrëjas Vladas

Kuo gyveno ir dþiaugësi Vikaièiø þmonës Graþø penktadienio vakarà, po darbø, á Gudþiûnø seniûnijos Vikaièiø kaimo bendruomenës centro renginá aptarti praëjusiais metais nuveiktø darbø, pasveikint pasveikintii mamas Motinos dienos proga, pagerbti sportininkus uþ jø pasiekimus bei pasiþiûrëti spektaklá susirinko bendruomenës nariai nariai,, gyventojai ir sveèiai sveèiai.. Pasveikino mamas Ðventëje pirmiausia eilëraðèiais ir dainomis mamytes pasveikino pradiniø klasiø mokiniai, vadovaujami mokytojos Astos Maþuolienës. Susirinkusiems Miegënø bendruomenës centro aktoriai, vadovaujami Kristinos Koreivienës, parodë spektaklá „Trys mylimosios“.

Apdovanojo komandà Buvo pagerbta ir Vikaièiø bendruomenës vyrø tinklinio komanda, dalyvavusi Këdainiø rajono tinklinio turnyre, kuriame ið dvylikos komandø uþëmë pirmàjà vietà. Nugalëtojus pasveikino Gu-

dþiûnø seniûnas Regimantas Valiauskas ir bendruomenës pirmininkë Rita Kvilienë. Komandos treneris ir vadovas Irvinas Kvilys pagyrë savo vyrus uþ gerà þaidimà, entuziazmà ir iðtvermæ. Þaidëjams buvo áteiktos gëlës, padëkos, skambëjo daug graþiø þodþiø uþ sportinës veiklos puoselëjimà.

Pristatë ataskaità Renginio pabaigoje ávyko bendruomenës centro ataskaitinis susirinkimas, kuriame buvo prisiminti 2011 metø renginiai ir akcijos: Uþgavëniø ðventë, ðvaros akcija „Darom 2011“, vasaros atidarymo ðventë, dalyvavimas Këdainiø rajono sa-

Asmeniniai skelbimai –

Josvainiø g. 41 41,, Këdainiai

Redakcijos tel. 8 605 19 294 (T ELE2) (TELE2) El. paðtas raredakcija @ra.w3.lt raredakcija@ Spausdino

UAB „Rinkos aikðtë“ spaustuvë

tel. 60 763

El. paðtas rinkosaikste@ra.w3.lt

Gudþiûnø seniûnas R. Valiauskas (kairëje) pasveikino Vikaièiø tinklininkus.

vanoriðkos veiklos sostinës veikloje, ávairios sportinës varþybos.

Senjorai nenusileido Praëjusiais metais senjorai taip pat buvo aktyvûs. Á renginá, skirtà vyresniajai kartai, jie pasikvietë sveèiø ið kitø bendruomeniø. Visi dainavo liaudiðkas dainas, ðoko polkutæ, dalinosi prisiminimais. O þiemà buvo parodytas Krekenavos mëgëjø teatro spektaklis

Direktorë-vyr. redaktorë Vitalija Surgautienë tel./faks. 52 444

Laukia sutarties pasiraðymo Taèiau didþiausias nuveiktas

Irma Bajorûnë Giedrûna Girdenytë Irmina Valantonytë

Janinos Monkutës-Marks muziejus-galerija Eikime paskutinio kelionës taðko link – lietuviø iðeivës menininkës Janinos Monkutës-Marks muziejaus, kuris ásikûræs J. Basanavièiaus g. 45. Këdainiø muziejuje-galerijoje eksponuojami ðios menininkës darbai. 1944 m. ið Lietuvos pasitraukusi, á Amerikà emigravusi J. Monkutë-Marks padovanojo Këdainiams savo kûrybos kolekcijas, o pats muziejus pradëjo veikti 2001 metais buvusioje Juozapavos sodyboje. Èia eksponuojami menininkës kurti originalûs gobelenai, kilimai, kuriuos menininkë kûrë mokydamasi Freiburgo menø ir amatø mokykloje, saviti paveikslai, tapyti ryðkiais pramoniniais daþais norint iðreikðti amerikietiðkàjá popmenà. Taip pat liaudies meno tematika tapyti paveikslai, grafikos darbai. Ðioje galerijoje rengiamos ir kitø dailininkø parodos. Ðtai ir pakeliavome po savo kraðtà, paþinome savø kampeliø groþá ir istorijà, apsiþvalgëme po vaizdingas vietoves. Na, o daugiau kelioniø marðrutø po kitus Lietuvos kampelius rasite kelioniø þinyne „Ádomiausios kelionës po Lietuvà“. Ineta ÞUKAUSKAITË

darbas – paraðytas „Leader“ programos projektas dël universalios sporto aikðtelës ir poilsio zonos árengimo Vikaièiuose. Projektas jau yra patvirtintas, dabar laukiama sutarties pasiraðymo. O ðià vasarà turëtø prasidëti darbai. Susirinkime taip pat buvo pristatyti Auðrelës Sereikienës du projektai jaunimo uþimtumui skatinti vasaros laikotarpiu. Dþiugu, kad juos jau patvirtino rajono savivaldybë. Ðventei baigiantis visi buvo pakviesti iðgerti po kavos puodelá ir pasivaiðinti garsiosios ðeimininkës Genovaitës Verðulienës keptu pyragu, Daivos Kiminienës sûriu ir bendruomenës centro moterø paruoðtais sumuðtiniais. Visi maloniai bendravo, dalinosi áspûdþiais, aptarinëjo nuveiktus darbus. Rita KVILIENË, Vikaièiø bendruomenës centro pirmininkë

Projekto „Kraðto ðviesa“ rubrikà „Pilietinës iniciatyvos“ remia

KORESPONDENT AI KORESPONDENTA

Tel. 56 51 5111

www.rinkosaikste.lt

„Nei velnias, nei gegutë“. Taip pat ávyko iðvaþiuojamasis renginys – sveikiausio ir skaniausio patiekalo ðventë-konkursas Miegënø bendruomenëje.

Rybelis, pats atidavæs nemaþà eksponatø kolekcijà. Nuo 2000 metø muziejus veikia buvusiame karmelitø vienuolyne. Be iðlikusiø eksponatø, èia galima pamatyti Vinco Svirskio kryþiø, Apytalaukio dvaro baldø.

Auðra Malinauskienë Jovita Þebrauskaitë Tel. 57 771

Stilius, korektûra – Inga Valiukevièienë Rankraðèiai negràþinami. Redakcijos ir straipsniø autoriø nuomonës gali nesutapti

Reklamos vadybininkas – tel. 56 589

Laikraðtis „Rinkos aikðtë“ yra Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Steigimo liudijimo nr nr.. 573 Indeksas 67420 ISSN 1648-0376 4 sp. l. Uþs. Nr Nr.. 540 Tiraþas 5 947 egz.


Antradienio 2012-05-22