Issuu on Google+

Rinkosaikðtë 2012 m. geguþës 15 d.

17-ieji leidimo metai

2012 m. geguþës 15 d. Antradienis

Këdainiø rajono laikraðtis

Nr. 55 (2 420)

Vagys siautëja ir dienà, ir naktá

Kaina 1,20 Lt

Moterá suþalojo girtas sugyventinis Këdainiø ligoninëje tebegydoma moteris, kurià praëjusià savaitæ suþalojo girtas sugyventinis. Muðta, pjauta, badyta – su tokio smurto pëdsakais veide ir kakle á Këdainiø ligoninæ praëjusá ketvirtadiená buvo atgabenta 44-eriø metø këdainietë. Suþalotoji buvo paguldyta á reanimacijos skyriø. Jos sveikatos bûklë buvo stabili, pavojus gyvybei negrësë. Átariama, kad këdainietæ suþalojo 37eriø metø jos sugyventinis. Sulaikytam ir á areðtinæ uþdarytam vyriðkiui nustatytas sunkus, net 4,75 promilës, girtumas. Ðiuo metu moteris tebegydoma ligoninëje, bet jau kitame, traumatologijos, skyriuje.

Truskavos pakraðtyje esanti automobiliø stovëjimo aikðtelë erdvi ir patogi, bet nesaugi.

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Sukèiai apgavo pirkëjà internetu Këdainietis, panoræs internetu ásigyti mobiliojo ryðio telefonà, liko apgautas.

Jovita ÞEBRAUSKAITË

Pakuotës su dantø pasta ir skutimosi reikmenimis, degalai degalai,, krûmapjovë – tokie daiktai pastarosiomis dienomis buvo pavogti Interneto puslapyje iðsirinkæs prekæ ávairiose rajono vietose. V iena ið tø vietø yra nuolat garsëjanti vagystëmis. TTai ai – TTruskavos ruskavos miestelyje esanti automobiliø Viena ir á nurodytà banko sàskaità pervedæs 600 stovëjimo aikðtelë. /Nukelta á 2 psl./ litø, 37-eriø metø këdainietis pageidau-

Didþiausias rajono laikraðtis

Ypaè patraukli prenumeratos kaina! 1 mën.

3 mën.

11,50 Lt

34,50 Lt

6 mën.

69,00 Lt

Pensininkams ir neágaliesiems:

10,50 Lt

31,50 Lt

63,00 Lt

Prenumeruoti galima Lietuvos paðto, „Lietuvos ryto“ ir „Rinkos aikðtës“ platinimo tarnybose. Prenumerata priimama nuo bet kurios mënesio dienos.

jamo mobiliojo ryðio telefono nesulaukë ir kreipësi pagalbos á policijà. Dël sukèiavimo pradëtas ikiteisminis tyrimas.

Nemokami asmeniniai skelbimai priimami telefonu 60 763

„Rinkos aikðtës“ inf.

Dûmai ið krematoriumo kelia nerimà Penktadiená apie 12 valandà Këdainiø krematoriumo darbuotojai pastebëjo dûmus pagalbinëse patalpose ir iðkvietë ugniagesius. Paaiðkëjo, kad dûmø þidinys – traukos spinta prie darbastalio. Jos elementas, ið kurio kilo dûmai, iðneðtas á laukà ir þidinys lokalizuotas. /Nukelta á 3 psl./

Kilæs gaisras kremavimo procesui átakos neturëjo.

Ðventiniai patiekalai á pobûvio vietà pagal Jûsø finansines galimybes!!! Atveðime maistà á Jûsø ðventës vietà – namus, biurus, pobûviø sales, kaimo turizmo sodybas ar tiesiog á gamtà. Dekoruosime stalus, aptarnausime. Galite uþsisakyti naminiø vyniotiniø, ádarytà þuvá, viðtà.

Tel.: 8 630 01 106, 8 610 15 001, www.svenciucentras.lt


2

2012 m. geguþës 15 d.

Sakralinës dainos ansambliui „Giesmë“ – 20 Irma BAJORÛNË

„Populiarus, visur kvieèiamas, nes dainuoja teisingà muzikà“, – taip apibûdintas Këdainiø kultûros centro sakralinës dainos ansamblis „Giesmë“ penktadiená susitiko su klausytojais jau 434-àjá kartà. TTiek iek koncertø ávairiose erd vëse erdvëse surengta per 20 metø.

Këdainiø rajono savivaldybës tarybos narys, Kaimo reikalø ir aplinkosauINA gegos komiteto narys Paulius KAL KALINA guþës 17 dienà (ketvirtadiená) nuo 10 iki 12 valandos gyventojus priims Josvainiø seniûnijos administraciniame pastate (Këdainiø g. 9, Josvainiai), telefonas (8 347) 73 223.

Pasirinkta reikalinga muzika Këdainiø muzikos mokyklos mokytojas, saviveiklinio meno Sakralinës muzikos ansamblio vadovà Z. Bernadiðiø ir dainininkes sveikino rajono meras R. Diliûnas (kairëje). puoselëtojas Zenonas Bernadiðius 1992 metais pakvietë grupelæ Kolektyvo iniciatorius ir vadovas moterø á ansamblá, kurio repertu- Z. Bernadiðius visada buvo reikare – penkis deðimtmeèius vieðai lus skambesiui, „Giesmë“ yra tabeveik neskambëjusi sakralinë pusi respublikiniø vokaliniø anmuzika. Tauta buvo pasiilgusi to- sambliø konkursø laureate, o ðiekios muzikos, todël ansamblis met ansamblis ávardintas tarp pensparèiai populiarëjo, buvo kvieèia- kiø geriausiø Këdainiø kultûros mas dainuoti baþnyèiose, iðkilmin- centro meno mëgëjø kolektyvø. 2009 metais kolektyvo vadoguose renginiuose, kaimo bendruomenëse rengiamuose tradici- vui Z. Bernadiðiui skirta Këdainiø kraðto kultûros premija. niuose renginiuose. Ðiuo metu „Giesmës“ ansam2009 metais minint Lietuvos vardo paminëjimo 1000-metá blyje dainuoja dvi deðimtys moterø. „Giesmë“ savo iniciatyva pasiry- Jubiliejiniame koncerte – þo giedoti visose Këdainiø dekaKëdainiø kultûros centro ansamblyje „Giesmë“ dainuoja dvideðimt këdainieèiø. nato baþnyèiose. Sumanymas ágy- su sveèiais vendintas su kaupu: giedota ne tik Daugiakultûriame centre su- su vadovaujamo ansamblio 20-me- buria klausytojà. mûsø rajono ðventovëse, bet ir ki- rengtame jubiliejiniame koncerte èiu paminëjæs savo darbo Këdainiø „Matome susikaupusá maesttose Lietuvos baþnyèiose. kartu su ansambliu dainavo sveèiai muzikos mokykloje 50-metá. – An- ro, nuoðirdþias dainininkiø akis ir galime visiðkai pasinerti á muzisolistai Andrius Apinis, vokalo stu- samblis – mano antroji ðeima.“ Kolektyvas – vienas ið Sveikindamas kolektyvà, pa- kà“, – sakë meras R. Diliûnas, dentës Gretë Grigaitytë Jokubausgeriausiø liekantá neeiliná pëdsakà Këdainiø sakralinës muzikos ansamblio vakienë ir Brigita Stanislauskaitë. kultûros þemëlapyje, rajono me- dovui Z. Bernadiðiui ir kolektyvo „Lenkiuosi kolektyvo moteSëkmës paslaptis – ne tik ras Rimantas Diliûnas prisipaþi- dainininkëms áteikdamas savivalrims, – „Giesmës“ dainininkëms dëteisingai parinktas repertuaras, no, kad „Giesmës“ dainavimas uþ- dybës padëkà. kojo vadovas Z. Bernadiðius, kartu bet ir skambûs suderinti balsai.

Vagys siautëja ir dienà, ir naktá /Atkelta ið 1 psl./ Tolimaisiais reisais vaþiuojantys vilkikø vairuotojai, vykdami tarptautiniu keliu „Via Baltica“, poilsiui neretai pasirenka ðalikelëje, Truskavos miestelio pakraðtyje, árengtà automobiliø stovëjimo aikðtelæ. Kadangi ji nei saugoma, nei stebima, á stovinèiø vilkikø krovinius neretai pasikësina vagys. Taip atsitiko ir prieð keletà dienø, kai aikðtelëje stovëjo vienai

Kreipkitës á Tarybos narius

Estijos firmai priklausantis vilkikas MAN. Vagys, prapjovæ vilkiko priekabos tentà, pagrobë kartoniniø pakuoèiø su dantø pasta ir skutimosi reikmenimis.

Dingo þymëtas dyzelinas Ið aikðtelëse stovinèiø vilkikø neretai pavagiama ir degalø, taèiau ðákart tenka kalbëti apie þymëtà dyzelinà, kuris buvo pavogtas ið dviejø traktoriø, stovëjusiø Surviliðkio miestelyje.

Praëjusio penktadienio rytà degalø, skirtø þemës ûkio darbams, pasigedo 53-ejø metø vyriðkis, traktorius MTZ laikantis ðalia savo sodybos, neaptvertoje ir nesaugomoje aikðtelëje. Savininkui padarytas beveik 400 litø nuostolis.

Brovësi á garaþà ir pirtá Sekmadiená dël vagystës á policijà kreipësi 48-eriø metø dotnuviðkis, kuriam padarytas daugiau kaip 1,3 tûkst. litø nuostolis.

Geguþës 29 d. Këdainiø r. Gudþiûnø sen. bus atliekami kadastriniai matavimai, pagal patvirtintà Vikaièiø k. v. þemës reformos þemëtvarkos projektà 10 val. – Terespolio k. þemës sklypo projektinis Nr.412-4, kvieèiame gretimo skl. kad. Nr. 5395/ 0001:163; mirusio Jono Valatkos turto ápëdinius, 11 val. – Terespolio k. þemës sklypo projektinis Nr.412-2, kvieèiame gretimo skl. kad. Nr. 5395/ 0001:420; Nr.5395/0001:421; mirusio Vaclovo Gutkausko turto ápëdinius, 13 val. – Vikaièiø k. þemës sklypo projektinis Nr.412-6, kvieèiame gretimo skl. kad. Nr. 5395/ 0002:23 mirusios Onos Þungulienës turto ápëdinius, dalyvauti kadastriniuose matavimuose dël bendros þemës sklypo ribos suderinimo. 15 val. – Gasèiûnø k. þemës sklypo projektinis Nr.412-5, kvieèiame gretimo skl. kad. Nr. 5395/ 0005:210 bendrasavininká Romanà Liutkø, dalyvauti kadastriniuose matavimuose dël bendros þemës sklypo ribos suderinimo. Matavimus atliks Rimo Skirmanto ámonë, ám. kodas 135127072, Savanoriø pr. 302-25, LT-49001 Kaunas, tel. Nr. 8 698 26 051 el. p. rimasskirmantas9@gmail.com

Jo sodyboje vagys nuëmë pakabinamà garaþo spynà ir, ásibrovæ vidun, pagrobë krûmapjovæ „Solo“. O ko kaþkas brovësi ir ko tikëjosi Këdainiuose, vienoje Ðilo gatvës sodyboje, sunku pasakyti. 45-eriø metø vyriðkis, sodybos savininkas, tvirtina patyræs beveik 4,7 tûkst. litø nuostolá, nes kaþkas naktá apgadino medines priepirèio duris. Gal tos durys ir bûtø iðlauþtos, taèiau savininkas ásirengæs signalizacijà.

Rajono savivaldybës tarybos narys, Ðvietimo ir kultûros komiteto narys Antanas MIKALAUSKAS geguþës 17 dienà (ketvirtadiená) nuo 10 iki 12 valandos gyventojus priims Vilainiø seniûnijos administraciniame pastate (Parko g. 6, Vilainiai), telefonas (8 347) 68 310. Rajono savivaldybës tarybos narë, Ðvietimo ir kultûros komiteto pirmininkë Nijolë NAUJOKI ENË geguþës 17 dienà NAUJOKIENË (ketvirtadiená) nuo 10 iki 12 valandos gyventojus priims Krakiø seniûnijos administraciniame pastate (Vilniaus g.18, Krakës), telefonas (8 347) 38 124. Këdainiø rajono savivaldybës tarybos narys, Verslo ir ûkio komiteto pirmiA geguþës 17 OT OTA BANIOT ninkas Juozas BANI dienà (ketvirtadiená) nuo 10 iki 12 valandos gyventojus priims Këdainiø rajono savivaldybës administraciniame pastate 215 kab. (J. Basanavièiaus g. 36, Këdainiai), telefonas (8 347) 60 930.

Informacija teikiama telefonu (8 347) 69 555. Gyventojai gali kreiptis á Tarybos narius ir iðsakyti bendruomenës bei asmenines problemas. Uþs. Nr. 1 629

Skubiai PARDUODA 200 vnt. agurkø ‘Mirabella’ daigø. 1 vnt. kaina – 0,60 Lt. Tel. 8 698 79 205. PAMESTAS raudonos spalvos fotoaparatas „Nikon“ juodame dëkle prie darþelio „Þilvitis“. Tel. 8 691 69 953.

UAB Krekenava perka þemës ûkio paskirties þemes Panevëþio r. Krekenavos sen., Pasvalio r. Puðaloto sen., Këdainiø r. Surviliðkio sen. Atsiskaito ið karto. Tel. 8 686 85 435.

Dëkoja Nuoðirdþius padëkos þodþius tariu vaistininkei Julijai Barzdienei uþ kvalifikuotus ir iðsamius patarimus gydant sveikatos sutrikimus, uþ kantrybæ ir visada gerà nuotaikà. Tepadeda Jums Dievas. Ksavera Puidokienë


2012 m. geguþës 15 d.

3

Penkiolika metø – su prasmingu vardu sitinka su mokytojais, bendruomenës nariais. „Jûsø mokykla pateisina prieð penkiolika metø suteiktà vardà, áprasmina J. Urbðio atminimà“, – uþ istorinës atminties puoselëjimà dëkojo V. Baltraitienë.

Irma BAJORÛNË

Penkiolika metø su Juozo Urbðio vardu ir devintoji Þalioji vëliava. Tokias ddvi vi progas penktadiená paminëjo TTiskûnø iskûnø Juozo Urbðio pagrindinës mokyklos bendruomenë.

Tradicijos nenutrûks

J. Urbðio vardo suteikimo 15-àjà sukaktá kartu su mokyklos bendruomene paminëjo (pirmoje eilëje ið deðinës) Seimo pirmininko pavaduotoja V. Baltraitienë, Tiskûnø mokyklos direktorë I. Peèeliûnienë, Tiskûnø seniûnaitë V. Vancevièienë. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Simboliná aukurà J. Urbðio atminimui uþdegë jo dukterëèia M. Urbðytë.

Puoselëja diplomato atminimà Netoli Tiskûnø, Gineitø kaime, augusio Nepriklausomos Lietuvos diplomato, uþsienio reikalø ministro, literato ir vertëjo J. Urb-

ðio vardas jo giminaièiø ir mokyklos bendruomenës praðymu mokyklai suteiktas 1997 metø geguþës 9 dienà. Penkiolika metø mokyklos bendruomenë puoselëja ðá vardà, kasmet rengia diplomato atminimui skirtus renginius, lan-

Biudþete pajamø maþiau Per keturis ðiø metø mënesius á rajono savivaldybës biudþetà surinkta 41 mln. 341,8 tûkst. litø litø.. Tai yra 2,7 proc. arba 1 mln. 166,3 tûkst. litø maþiau negu planuota. Savivaldybës savarankiðkoms funkcijoms vykdyti gauta 16 mln. 766,4 tûkst. litø arba 7,4 proc. maþiau negu planuota. Pajamø planas neávykdytas dël gyventojø pajamø mokesèio maþëjimo. Per keturis mënesius

ðio mokesèio surinkta 7,9 proc. maþiau negu planuota. Lyginant su praëjusiø metø tokiu paèiu laikotarpiu gyventojø pajamø mokesèio surinkta net 15,3 proc. arba 1 mln. 409,9 tûkst. litø maþiau. Rajono vadovai ðià savaitæ Kauno apskrities valstybinës mokesèiø inspekcijos Këdainiø skyriaus vadovës Elvyros Kisielienës papraðë pateikti pajamø surinkimo maþëjimo analizæ. Pasak savivaldybës Biudþeto

ko jo tëviðkës vietà, kapà, bendrauja su giminaièiais. Uþ graþiai palaikomus ryðius ir puoselëjamà atminimà apie ðviesià J. Urbðio asmenybæ mokiniams ir mokytojams dëkojo renginyje dalyvavusi jo dukterëèia Marytë Urbðytë. Giminaitë Zita Vozgirdienë tiskûnieèiams dovanojo àþuoliukà. Dar vienos J. Urbðio giminës ir finansø skyriaus vedëjos Janinos Aksinavièienës, kol kas neásibëgëjo investiciniai projektai, vyksta vieðøjø pirkimø procedûros, tad didelio lëðø stygiaus nesijauèia. Atlyginimai biudþetiniø ástaigø darbuotojams, atsiskaitymas uþ paslaugas nevëluoja. Birþelá dideliø sumø pareikalaus atostoginiø atlyginimø iðmokëjimas ðvietimo ástaigø pedagogams ir darbuotojams. J. Aksinavièienë teigia, kad lëðø pakaks, nes valstybës deleguotoms funkcijoms, tarp jø – ir mokinio krepðeliui, ið kurio mokami atlyginimai pedagogams, finansavimo pakanka. „Rinkos aikðtës“ inf.

Dûmai ið krematoriumo kelia nerimà /Atkelta ið 1 psl./ Su kremavimo procesu ðis ávykis nesusijæs ir jam átakos neturëjo. „Objektas yra specialios paskirties, todël mûsø darbuotojai panaðiose situacijose turi reaguoti labai greitai, kaip jie ir padarë

ðiuo atveju“, – sakë krematoriumà valdanèios bendrovës „K2 LT“ direktorius Vytenis Labanauskas. Dûmø atsiradimo prieþastá tirs ekspertai. Su dûmais susijæs incidentas krematoriume buvo kilæs ir pirmadiená, geguþës 7 dienà.

Tàsyk dël avarijos tinkluose buvo nutrauktas elektros tiekimas krematoriumui. Kremavimo sistema automatiðkai persijungë á saugos reþimà. Trumpà laikà dûmø iðmetimai vyko tiesiai per kaminà, ið jo pasirodë juodi dûmai.

atstovës menininkës Eglës Jesiulaitytës dovana Tiskûnams – kaimo kultûros namuose atidaryta jos tekstilës darbø paroda.

Pateisina suteiktà vardà Tiskûnø mokyklos bendruomenæ sveikinusi Seimo pirmininko pavaduotoja Virginija Baltraitienë prisipaþino èia nesijauèianti vieðnia, nes daþnai lankosi, su-

Mokyklos direktorë Irena Peèeliûnienë pabrëþë, kad Tiskûnø kraðte gimë ar kûrë daug ryðkiø asmenybiø: J. Urbðys, Nobelio premijos laureatas Èeslovas Miloðas, dievdirbys Vincas Svirskis, netoliese tvirtybæ teikia ðimtameèiai Ðventybrasèio àþuolai. Nors nuo kitø mokslo metø Tiskûnuose savarankiðkos mokyklos neliks, ji reorganizuojama á Këdainiø Juozo Paukðtelio mokyklos skyriø, direktorës ásitikinimu, mokyklos istorija nenutrûks, èia mokysis vaikai, bus puoselëjamos aplinkosauginës idëjos, uþ kurias mokyklai devintus metus ið eilës áteikta Þalioji vëliava. Á ðventiná renginá susirinkusius Tiskûnø mokyklos ir kaimo bendruomenës narius sveikino Vilainiø seniûnas Antanas Bruþas, J. Paukðtelio pagrindinës mokyklos direktorë Danutë Vitauskienë su kolegomis.

Tæsiasi privatizavimo procesas Irma BAJORÛNË

Ketvirtadiená rajono savivaldybëje ávyko penkiø nekilnojamojo turto objektø privatizavimo aukcionai aukcionai.. Pirkëjø dëmesio sulaukë buvusiø Gamtininkø namø pastatas Januðavos g. 3. Já ásigyti panoro juridinis asmuo, uþ pastatà pasiûlæs ðiek tiek didesnæ kainà negu pradinë. Pirkëjo dëmesio sulaukë buvusios Aþytënø mokyklos pastatas. Taip pat ávyko ûkinio pastato M. Daukðos g. 46B, negyvenamø patalpø S. Dariaus ir S. Girëno g. 52 bei nedidelës dalies ne-

árengtos palëpës Didþiojoje g. 29 aukcionai. Rajono savivaldybës Turto valdymo skyriaus vedëja Audronë Naujalienë informavo, kad tæsiamos privatizavimo procedûros. Per mënesá po aukcionø turëtø bûti pasiraðytos turto pirkimo– pardavimo sutartys. Dar keliø nekilnojamojo turto objektø aukcionai buvo skelbti, taèiau neávyko, nes nebuvo jais besidominèiø pirkëjø. Tokiø objektø aukcionai vël bus skelbiami maþdaug po dviejø mënesiø. Rajono savivaldybës Privatizavimo komisija spræs, ar pradinæ pardavimo kainà palikti tokià, kokia nustatyta turto vertintojø, ar jà maþinti.

UAB „K2 LT“ informacija

Buhalterinës apskaitos paslaugos.

Nedarbas þymiai sumaþëjo Irma BAJORÛNË

Per balandþio mënesá nedarbo lygis Këdainiø rajone sumaþëjo 1,4 proc. ir geguþës 1 dienà siekë 9,2 proc. Pernai geguþës pradþioje nedarbas buvo 1,2 proc. didesnis. Kauno teritorinës darbo birþos Këdainiø skyriuje balandá uþ-

registruoti 463 bedarbiai, tai yra keturiomis deðimtimis þmoniø maþiau negu kovà. Nuo metø pradþios darbo birþos klientø sàraðe áraðytas 2 251 kraðto gyventojas. Balandþio mënesá darbo birþos Këdainiø skyriuje uþregistruotos 399 laisvos darbo vietos, tai yra 122 daugiau negu prieð mënesá. Per mënesá ádarbintas 461 darbo birþos klientas.

Rajono seniûnijose vieðuosius darbus dirbti priimti 64 gyventojai. Kovà vieðuosius darbus dirbo tik 19 þmoniø. Ðià savaitæ darbo birþos Këdainiø skyrius informuoja apie 41 laisvà darbo vietà. Ásidarbinti gali þemës ûkio ir pagalbiniai darbininkai, reikalingi sandëlio darbuotojai, valytojai, tarptautiniø veþimø vairuotojai, administratoriai, padavëjai. Tiesa, daugelis darbdaviø nurodo mokësiantys tik minimalø atlyginimà.

Tel.: 8 615 85 483, 8 656 68 667. ingrida@savasbuhalteris.lt, Didþioji g. 40, Këdainiai.

Maloniai kvieèiame apsilankyti dëvëtø rûbø iðparduotuvëje Pas mus rasite rûbø, avalynës, aksesuarø, þaislø bei naujø vokiðkø skalbimo priemoniø. Mus rasite: Respublikos g. 12A („Ðoros“ patalpose). Darbo laikas: I–V – 9–18 val., VI – 9–14 val. VII – poilsio diena.


4

2012 m. geguþës 15 d.

Darbà pradeda nuo ankstyvo ryto Ið daugelio miesto sveèiø girdime girdime,, kad Këdainiai – vienas graþiausiø ir tvarkingiausiø miestø Lietuvoje Lietuvoje.. Malonu tai girdëti aèiau ar girdëti.. TTaèiau daþnai susimàstome apie þmones þmones,, kuriø pastangos ir daro A. Kleiva: mûsø miestà toká, koks jis yra? „Gerø, mylinèiø Vienas ið tø þmoniø – Këdainiø savo miestà miesto seniûnijos seniûnas þmoniø yra Alvydas KLE KLEIIVA. Ðiandien nepalyginamai mûsø pokalbis su juo – apie daugiau nei seniûno kasdienybæ – tuos niekadëjø.“ rûpesèius bei maþas ir dideles /Nuotr. problemas, ið kuriø ir susideda R. Kazakevièiaus/ miesto ðeimininko darbo diena. mas ið dyko buvimo pasidaro sau vesni turëtø bûti patys gyventojai. Dirba nuo ankstyvo ryto – Kiekviena diena prasideda nuo ryto. Koks esti Jûsø darbo dienos rytas? – Mano rytas labai ankstyvas. Mëgstu anksti keltis ir stebëti bundantá miestà. Be to, kai rytmeèiai ankstyvi, tai ir diena ilgesnë, ir darbai produktyvesni. Iðeinu ið namø gerà valandà pusantros prieð darbo dienos pradþià. Tà valandà praleidþiu vaikðèiodamas po miestà. Vienà rytà apeinu vienø mikrorajonø gatves, kità rytà – kitø. Á „karðèiausius“ taðkus, pavyzdþiui, remontuojamas gatves, uþsuku kasdien. Pasivaikðèiojimas pësèiomis sparèiu þingsniu po rytmetiná miestà suteikia daug þvalumo ir energijos. O svarbiausia, kad atëjæs á darbà jau turiu aiðkø ir konkretø vaizdà – kas kur vyksta, kas kur atsitiko, kur kokio seniûnijos ásikiðimo reikia...

Kovoja su piktadariais – Ar daþnai tenka pamatyti vaizdø, kurie Jus nuliûdina? – Deja, daþniau negu norëtøsi. Ðtai prieð kiek laiko Knypavos aikðtëje árengtas fontanas. Anksèiau jis tik burbuliavo, dabar patobulinome, jis jau muða vandens èiurkðles á virðø, kaip tradiciniai fontanai. Aplinkui suolai, ant jø dienà mëgsta pasëdëti mamos ir moèiutës su vaikais. Bet ar visada jos paþiûri, kaip þaidþia jø atþalos? Vaikai mëgsta mëtyti á fontanà viskà, kas pakliûva po ranka, net ðiukðles. Arba kreidelëmis pripaiðo aplink fontanà ant grásto tako. O liûdniausia, kad su vaikais atëjusios mamos jø nesudraudþia, nepaaiðkina, kad taip daryti nedera. Dar blogiau, kai ne tik maþi vaikai, bet ir paaugliai, net jauni-

pramogà, niokodami mûsø visø bendrà turtà ir darkydami miesto groþá. Prieð keletà metø tokie bernuþëliai, norëdami pasirodyti prieð panas, buvo pripylæ á fontanà indø ploviklio ir visas fontanas uþputojo. Dabar vël neseniai chuliganai pripylë á fontanà kaþkokiø chemikalø, fontanas taip uþputojo, kad uþsikimðo vandens lygio reguliatorius ir vanduo pradëjo piltis per kraðtus á aikðtæ... O juk fontano sutvarkymas atima ne tik daug laiko, atitraukia þmones nuo kitø darbø, bet ir pareikalauja papildomø lëðø, kuriø ir taip trûksta. Arba ðtai parke chuliganai ir vagys, ieðkodami vario vielos, iðvartë ðviestuvus. Aèiû policijai – sugavo juos ir priteisë ið jø daugiau kaip 50 000 litø þalos atlyginimo. O kà jau bekalbëti apie kai kuriø këdainieèiø pomëgá ðiukðlinti! Didþiosios Rinkos aikðtëje mëgsta vakaroti miesto jaunimas. Bet paþiûrëkite, kaip ta aikðtë atrodo rytà po tokiø vakaroniø. Saulëgràþø lukðtais, popieriukais nuo ledø, saldainiø ir kramtomosios gumos, vyno buteliais ir alaus bambaliais nuklotas grindinys. Dar baisesnis vaizdas prie „Vaivorykðtës“ tilto, kuriuo taip didþiavomës ir dþiaugëmës. O juk tuos pinigus, kuriuos iðleidþiame ðiukðliø valymui, fontano, tilto remontui ir panaðiems dalykams, galëtume iðleisti miesto tvarkymui ir graþinimui. Jeigu ne ðiukðlintojai ir piktybiðki kenkëjai, Këdainiai bûtø graþesni uþ ðalies puoðniuosius kurortinius miestus.

Ragina bûti aktyvesniems – Bet kiekvienoje aikðtëje ir prie kiekvieno suolelio tvarkos sergëtojo nepastatysi... – Be abejo. Todël daug akty-

Dëmesio! Vairavimo mokykla Këdainiø centre!

B kategorijos kursai MOKOME VAIRUOTI su mechanine bei automatine pavarø dëþe, neágaliuosius – su rankinio valdymo automobiliu. TOBULINAME ÁGÛDÞIUS jau turintiems vairuotojo paþymëjimus bei padedame pasiruoðti valstybiniam vairavimo egzaminui. Profesionalûs vairavimo mokytojai-instruktoriai iðmokys vairuoti bet koká automobilá. Didelë vairavimo aikðtelë.

Studentams ir moksleiviams taikomos nuolaidos. UAB „Ravida“, Didþioji g. 41, tel.: 59 540, 8 686 86 109.

Jeigu þmonës nebûtø abejingi, nepraeitø pro ðalá, pamatæ kà blogo darant, bûtø daug lengviau kovoti su niokotojais. Þmonës ir patys galëtø sudrausti, subarti paauglius, arba paskambinti á seniûnijà, operatyviai praneðti mums. Gerø rezultatø tikrai nereikëtø ilgai laukti.

Myli savo miestà – O ar pasitaiko Jûsø darbe dþiuginanèiø, vilties teikianèiø dalykø? – Þinoma. Ir tai teikia jëgø ir optimizmo. Gerø, mylinèiø savo miestà þmoniø yra nepalyginamai daugiau nei niekadëjø. Pastarøjø – niekinga maþuma. Tik ðaukðtas deguto, kuris, kaip þinote, statinæ medaus apkartina. Bet vis dëlto tik „ðaukðtas“ ir að neabejoju, kad mes sugebësime susitvarkyti su tuo „ðaukðtu“. Tuo, kaip këdainieèiai myli savo miestà, dar kartà ásitikinau ðá pavasará. Naudodamasis proga noriu padëkoti visiems këdainieèiams uþ itin gausià pavasarinæ talkà, uþ aktyvø dalyvavimà tvarkant ir ðvarinant miestà. Vien tik „Ryto“ mokykla atsiuntë á talkà 800 moksleiviø! O kur dar kitos mokyklos, kitos ámonës ir organizacijos, kur didþiulis bûrys pavieniø savanoriø! Padirbëta ið peties. Paþiûrëkite – koks miesto parkas dabar ðvarus ir graþus. Jau pradëjome já ruoðti miesto ðventei – remontuojame ir daþome suolelius. UAB „Kaukas“ paþadëjo sutvarkyti tentus virð scenos, kad ðventiniam koncertui nesutrukdytø pasitaikæs lietus. Ðie metai Këdainiø miestui – jubiliejiniai, todël visi turime dvigubai vikriau suktis. Jau ðá mënesá prasidës tradiciniai renginiai.

Svajonë – mieste „spalvotas“ fontanas – Ar Jûsø darbe pasitaiko siurprizø? Ne, ne tokiø, kaip iðversti ðviestuvai, bet maloniø? – Esti ir siurprizø. Ðtai neseniai man laiðkà paraðë vienas buvæs këdainietis, dabar gyvenantis uþsienyje. Raðo galintis mums mieste pastatyti galingà „spalvotà“ fontanà, tik turime parinkti jam vietà. Atsakiau jam, kad bûtø malonu mums susitikti Këdainiuose ir aptarti tà klausimà. Jeigu jo ketinimai rimti, tai bûtø labai graþi (ir brangi) dovana miestui.

Kvieèia mokytis Këdainiø muzikos mokykloje Stojanèiøjø amþius neribojamas, taèiau esant konkursui – pirmenybë teikiama jaunesniems vaikams. Ikimokyklinio amþiaus vaikai priimami á ankstyvojo meninio ugdymo grupes. Vaikai bus priimami á fortepijono, smuiko, bosinës gitaros, violonèelës, kontraboso, akordeono, kankliø, birbynës, skrabalø, lumzdelio, fleitos, saksofono, klarneto, trimito, trombono, baritono, tenoro, tûbos ir muðamøjø klases. Stojantieji á antrà ir vyresnes klases laiko stojamuosius pagrindinio instrumento ir solfedþio egzaminus. Praðymai priimami mokyklos raðtinëje (2 aukðte). Prie praðymo bûtina pridëti sveikatos paþymà bei gimimo liudijimo kopijà. Konsultacijos teikiamos nuo geguþës 10 iki 25 d. (imtinai). Stojamieji egzaminai vyks birþelio 4 d. 10 val. Tel. pasiteirauti 60 409. www.kedmuzika.lt

KËDAINIØ SUAUGUSIØJØ MOKYMO CENTRAS kvieèia asmenis, turinèius 16 ir daugiau metø, nuo rugsëjo 1 d. mokytis 1–8 klasëse ir 1–4 (9–12) gimnazijos klasëse SIÛLOMOS LANKSÈIOS MOKYMOSI FORMOS: · stacionarinë; · neakivaizdinë; · savarankiðkas mokymasis; · nuotolinis mokymasis. SMC klausytojams, siekiantiems pagrindinio ir vidurinio iðsilavinimo ir atvykstantiems ið atokesniø rajono gyvenvieèiø visuomeniniu transportu, kelionë apmokama. MOKYTIS MODULINIO MOKYMOSI KLASËSE Visus norinèius, taip pat turinèius pagrindiná, viduriná, aukðtesnájá, aukðtàjá iðsilavinimà, kvieèiame pagilinti ir atnaujinti turimas þinias, ágyti naujø ir siûlome mokytis moduliø programø: · uþsienio kalbø (anglø, vokieèiø, rusø); · informaciniø technologijø; · dailës studijoje – tapybos, keramikos ir kt.; · sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo treniruokliø klasëje. Mokestis uþ vienerius mokymosi metus modulinëse klasëse yra 1 MGL (130 Lt). Galima rinktis kelias modulinio mokymosi programa. KVIEÈIAME LANKYTI NEFORMALAUS ÐVIETIMO UÞSIËMIMUS · aerobika; · krepðinis; · gitaros studija. KVIEÈIAME LAIKYTI: · valstybinës kalbos mokëjimo egzaminus asmenis, kuriems taikomi valstybinës kalbos mokëjimo kategorijos reikalavimai. · Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindø egzaminus asmenis, siekianèius ágyti Lietuvos Respublikos pilietybæ. Informacija teikiama tel. (8 347) 31 157. Dokumentai priimami: S. Dariaus ir S. Girëno g. 52, 101 kab. www.smc.kedainiai.lm.lt

DËMESIO! Gauta nauja rûbø ir avalynës siunta. Parduotuvë „Dasaja“, J. Basanavièiaus g. 67–2.

Dëmesio! Dëvëtø rûbø parduotuvë J. Basanavièiaus g. 89C, uþ prekyvietës, RVK sandëliø patalpose. Darbo laikas: II–V nuo 9 iki 17 val., VI – nuo 10 iki 15 val.

GAUTA NAUJA VASARINIØ RÛBØ SIUNTA


2012 m. geguþës 15 d.

5

Dovana krakiðkiams – sporto aikðtë Irma BAJORÛNË

Rudená Krakiø moksleiviai ir vyresni gyventojai galës naudotis nauja dirbtinës dangos sporto aikðtele. Ji bus árengta greta Mikalojaus Katkaus gimnazijos stadiono. Árengs universalià aikðtelæ Panaðios universalios sporto aikðtelës jau naudojamos Akademijoje, Këdainiuose (Rasos gatvëje ir greta Juozo Paukðtelio pagrindinës mokyklos). Krakëse bus tokia pat aikðtelë, tinkama þaisti futbolà, krepðiná, kitus judrius þaidimus, o þiemà joje galima uþlieti ledà. Prie aikðtelës bus árengtas apðvietimas, kad joje bûtø galima þaisti ir vakarais. Universali sporto aikðtelë

bus gimnazijos turtas. Jos vadovas Alanas Magyla patikino, kad èia þaisti galës ne tik gimnazistai, bet ir visi pageidaujantys miestelio bendruomenës þmonës.

Dalá lëðø skirs savivaldybë Rajono savivaldybës administracijos direktorius Romualdas Gailiûnas paaiðkino, kad universali dirbtinës dangos aikðtelë bus árengta uþ Kûno kultûros ir sporto departamento lëðas. Rajono savivaldybës rûpestis – tinkami pagrindai, apðvietimas. Tam reikës apie 40 tûkstanèiø litø. Savivaldybë jai numatytus darbus ásipareigojo atlikti iki liepos 20 dienos.

Vykdomi parengiamieji darbai

Ðioje vietoje bus árengta dirbtinës dangos sporto aikðtë.

R. Gailiûno þiniomis, Kûno kultûros ir sporto departamentas

ðiuo metu vykdo aikðteliø árengimo darbø vieðøjø pirkimø proce-

dûrà. Departamento vadovai paþadëjo, kad nauja aikðtelë Krakë-

/Nuotr. D. Ðepeèio/

se bus árengta ne vëliau kaip spalio mënesá.

Nepriemokas gràþins birþelá

Demokratija – vertybë

Pastaruoju metu „Sodros“ pensijø specialistai vis daþniau sulaukia klausimø, kada bus iðmokëta likusi invalidumo ir senatvës pensijø nepriemokø dalis 1995–2002 metais dirbusiems pensininkams, ar mirusio asmens iðmokà gali atsiimti paveldëtojas? draudþiamøjø pajamø turëjusiems penKreiptis turi pakeitusieji sininkams, gavusiems ne viso dydþio sekredito ástaigà

mënesá. Daliai dirbusiø pensininkø ðios nepriemokos buvo iðmokëtos ankstesniais metais, todël birþelá bus baigtos mokëti likusios nepriemokos dalys. Pensijø nepriemokos bus iðmokëtos asmenims, kurie 2008 m. sausio 1 d. (2007 m. lapkrièio 6 d. Valstybiniø socialinio draudimo senatvës ir invalidumo pensijø dalies iðmokëjimo ástatymo ásigaliojimo dienà) nebuvo sukakæ 70 metø. Visus reikalingus duomenis, kad susidariusi nepriemoka ðiems gavëjams bûtø iðmokëta, „Sodra“ turi, tad jiems niekur nereikia dël to kreiptis ir teikti praðymø. Taèiau, jei iðmokø gavëjai pakeitë kredito ástaigà ar anksèiau iðmokas gaudavo per „Snorà“, teritoriniam skyriui jie turi pateikti praðymà pervesti nepriemokà á atitinkamà sàskaità. Tai galima padaryti atvykus á skyriø, per Elektroninæ gyventojø aptarnavimo sistemà (EGAS) arba kredito ástaigoje, kurioje atidaroma sàskaita.

Ðiais laikais demokratija yra viena svarbiausiø vertybiø visaverèiame valstybës gyvenime. TTaip aip pat kaip ir valstybës gyvenime, tai yra vienas ið pagrindiniø faktoriø, kuris uþtikrina aukðtà socialiniø ástaigø, tokiø kaip mokykla, lygá.

Bûtina pateikti praðymà

„Atsineða“ ásitikinimus

1995–2002 metais dirbusiems ir

natvës ar invalidumo pensijà, likusios nepriemokos numatomos iðmokëti birþelio

UAB „L angø era“ „Langø siûlo aukðtos kokybës plastikinius langus ið A klasës profilio VEKA. Lango 1 kv. m kaina – 259 Lt. Uþsakius langà – 40 proc. nuolaida tinkleliams nuo uodø. Pasiûlymas galioja geguþës mënesá.

Tel. 8 609 77 355. El. p. info@languera.lt

Pensijø nepriemokos bus iðmokëtos ir iki 2008 m. sausio 1 d. mirusiø invalidumo ir senatvës pensijø gavëjø turto paveldëtojams. Pastarieji dël nepriemokos iðmokëjimo turi kreiptis á „Sodros“ teritoriná skyriø, kuris mirusiajam mokëjo pensijà, ir pateikti praðymà raðtu dël negautos mirusiojo pensijos dalies apskaièiavimo, asmens tapatybës dokumentà, sàskaitos teritorijoje esanèios kredito ástaigos rekvizitus ir atitinkamai paveldëjimo teisës liudijimà ar nuosavybës teisës á bendrà sutuoktiniø turtà liudijimà. „Sodros“ teritorinis skyrius, gavæs praðymà, apskaièiuos pensijos dalies sumà ir iðsiøs paþymà notaro biurui pagal asmens gyvenamàjà vietà iki mirties. Jei paveldëtojas praðymà dël mirusiajam priklausanèios senatvës ar invalidumo pensijos dalies pateiks po 2012 m. birþelio 31 d., pensijø dalies sumos paveldëtojui bus iðmokamos per 30 kalendoriniø dienø nuo praðymo kartu su reikiamais dokumentais pateikimo dienos, bet ne vëliau kaip iki 2012 m. gruodþio 31 d. Todël á teritoriná „Sodros“ skyriø dël negautos mirusiojo pensijos dalies apskaièiavimo reiktø kreiptis nelaukiant teisës aktais nustatytos mokëjimo termino pabaigos. „Sodros“ inf.

Vidurinë mokykla yra pagrindinë vieta, kur mokiniai semiasi patirties ateièiai. Èia jie iðmoksta ne tik mokomøjø dalykø, bet ir kaip bendrauti su þmonëmis, tinkamai iðreikðti savo nuomonæ ir t. t. Taigi norëdami ugdyti demokratiðkà visuomenæ, pirmiausia turëtume stabdyti patyèias ir diskriminacijà.

Baigæ mokyklà ir tapæ suaugusiais þmonëmis, buvæ mokiniai á visuomenæ „atsineða“ su savimi ne tik teigiamus, bet ir visus neigiamus ásitikinimus, ágytus mokyklose. Tuomet ðios blogybës plinta visuomenëje, suaugusieji perduo-

da ásitikinimus savo vaikams ir uþburtas ratas toliau sukasi. Tarpusavio supratimas yra pagrindinis dalykas mokiniø ir mokytojø bendravime. Visa mokyklos bendruomenë turi turëti teisæ iðreikðti nuomonæ ir siûlyti idëjas, kurios privalo bûti aptariamos mokyklos vadovybës.

Gimnazijoje – draugiðka aplinka Akademijos gimnazija yra gana demokratiðka, kad uþtikrintø draugiðkà aplinkà. Èia netrûksta organizuotumo ir savitarpio supratimo. Mes bendradarbiaujame ir kuriame demokratijà bendromis pastangomis. Skleidþiame demokratijà ávairiuose dalykuose, tokiuose kaip saviraiðka ir savæs ugdymas. Þingsnis po þingsnio mokykla keièiasi, tampa atvira visuomenei, o kartu keièiamës ir kiekvienas ið mûsø. Gabrielë ÐILINSKAITË, Akademijos gimnazijos IIG klasës mokinë

IIG klasës mokiniai polemizuoja demokratijos klausimu.


6

2012 m. geguþës 15 d.

Ekologiðkai auginamos kiaulës – paprasta, patogu, natûralu Dainius ÐEPETYS

Pernaravos seniûnijos Þostautø kaimo ûkininko Donato V aitelio Vaitelio pagrindinë veikla – augalininkystë ir mësiniø galvijø auginimas. Vis dëlto jis pagrástai save vadina vienu ið 33 ðalies ekologinës gamybos ûkiø, kurie augina kiaules, savininku. Geru jo veiklos ávertinimu galima laikyti tà faktà, kad jo ûkyje yra atliekami Þemës ûkio ministerijos remiami ekologiðkø kiauliø auginimo technologijø tyrimai tyrimai..

Svarbiausia – tinkamai parinkti Tinkamai parinktos kiauliø veislës ûkininkui sudaro galimybes laikytis visø ekologinës kiaulininkystës vystymo taisykliø, pagal kurias ekologiðkai auginamas kiaules draudþiama gydyti chemiðkai susintetintais alopatiniais veterinariniais vaistais bei antibiotikais. Taip pat draudþiama naudoti augimà skatinanèias medþiagas, á paðarà dëti hormonø ar kitø produktø, skirtø reprodukcijai kontroliuoti.

Pradþia – prieð trejus metus Ekologine kiaulininkyste D. Vaitelis pradëjo verstis prieð trejetà metø, nors pasak ûkininko, kiaules jis augina nuo pat vaikystës. „Tëvo ûkyje kiaules auginti pradëjau bûdamas gal 12 ar 13 metø. Ið kiauliø „verslo“ ant kojø kaip ûkininkas ëmiau stotis“, – pasakoja jaunas vyras tikindamas, kad dabartinë kiauliø banda yra daugiau hobis nei rimtas pragyvenimo ðaltinis.

Parðavedes ákurdina atskirai Palyginti nedidelëje kiauliø bandoje – 25 parðavedës, kurios iki lapkrièio vidurio laikomos vasaros stovykloje ir tik prasidëjus rimtesniems ðalèiams sugenamos á tvartà. Stovykloje kiekviena kiaulë ákurdinta atskirame namelyje. Kiekvienai parðavedei priskirtas maþdaug 10 arø ganyklos plotas. Tiesa, ið pradþiø ankstyvà pavasará jai suteikiamas

liø – Lietuvos baltøjø ir Lietuvos vietiniø – kiaules. „Abi veislës yra ið senojo genetikos fondo. Ðiø grynai laðininiø kiauliø dabar beveik niekas neveisia ir jø ásigyti galima tik Baisogalos gyvulininkystës institute“, – teigia Þostautø kaimo ûkininkas. Jis sako negalintis prisiminti në vieno atvejo, kad kuri nors kiaulë jo ûkyje bûtø susirgusi. „Ðioje bandoje në vienam gyvuliui nëra prireikæ veterinaro pagalbos, kiaulës net profilaktiðkai nëra skiepijamos“, – apie daugeliui tradicine kiaulininkyste uþsiimanèiø þmoniø sunkiai suvokiamus dalykus kalbëjo D. Vaitelis.

Viskas vyksta kaip gamtoje D. Vaitelis teigia, kad ekologiðkai auginamø kiauliø prieþiûrai reikia minimaliø sànaudø.

/Nuotr. autoriaus/

maþesnis sklypas ir tik ðeimynai padidëjus leidþiama naudotis visa elektriniu piemeniu aptverta teritorija. Ádomu tai, kad elektrinis piemuo árengtas taip, kad parðeliai gali laisvai lakstyti po visà vasaros stovyklos teritorijà ir tik panorëjæ motinos pieno jie sugráþta prie savojo namelio.

Seks Danijos ûkininkø pavyzdþiu D. Vaitelis prasitarë, kad at-

UAB „EUROTILTUI“ darbui su ðiaudø granuliavimo linija reikalingi

OPERATORIAI-MECHANIKAI ir PAGALBINIAI DARBININKAI. Reikalavimas pagalbiniam darbininkui: vairuotojo, traktorininko paþymëjimas. Darbuotojus apmokome. Kreiptis tel. 8 655 60 670, el. paðtas gamyba@eurotiltas.lt

UAB „EUROTILTAS“ nuolat

dideliais kiekiais superka ávairiø rûðiø ðiaudus. Sudaro ilgalaikes sutartis. Kreiptis tel. 8 611 56 275, el. paðtas info@eurotiltas.lt

Kiauliø ðërimas gana paprastas – á vienà lová miltai, á kità – vanduo.

eityje, sekdamas Danijos ûkininkø pavyzdþiu, jis planuoja parðavedes lauke laikyti iðtisus metus. „Danai ið ðiaudø ritiniø lauke suformuoja nemaþà gardà, já uþdengia, apðiltina ir laiko kiaules per þiemà lauke. Ir að planuoju kaþkà panaðaus daryti“, – uþsienyje ágyta patirtimi dalijosi jaunasis ûkininkas.

Sveikos ir be skiepø Ûkininkai, pasirinkdami

kiauliø veisles ekologiðkam auginimui, atsiþvelgia á gyvûnø gebëjimà prisitaikyti prie vietos sàlygø, jø gyvybingumà bei atsparumà ligoms. Ypaè tai aktualu taikant stovyklinio auginimo technologijas. Be to, pasirinkti tinkamø veisliø kiaules reikia ir dël to, kad bûtø iðvengta su intensyvaus ûkininkavimo bûdu auginamomis veislëmis susijusiø specifiniø susirgimø. D. Vaitelis augina dviejø veis-

D. Vaitelis ûkyje taiko vienkartiná parðavedþiø kergimà – prie á tvartà sugintø kiauliø visai þiemai yra paleidþiamas ekologiðkai augintas kuilys. Pavasará sukergtos parðavedës perkeliamos á vasaros stovyklà, o kuilys lieka gyventi tvarte. Parðavedës namelyje pasidaro guolius ir ten atsiveda parðelius. Taip gyvenanèioms kiaulëms nereikia jokiø ðildymo lempø, kombinuotøjø paðarø, parðeliams-þindukliams – pieno miltø ar natûralaus karvës pieno. Kiauliø parðavimasis vyksta natûraliai. „Mano kiauliø ûkyje viskas vyksta kaip gamtoje, o paèiø gyvûnø gyvenimo sàlygos labai artimos ðernø gyvenimui. Kiaulës paèios pasirûpina savo jaunikliais: nei nugula jø, jei reikia stoja juos ginti“, – pasakoja ûkininkas akcentuodamas, jog praëjusiais metais jo ûkio parðavedës savarankiðkai iðaugino vidutiniðkai po 8,5 parðelio, o tai gana geras rezultatas net ir intensyviu bûdu laikomø kiauliø bandose.

Ðeria ekologiðkais paðarais Kiauliø ðërimui ûkio savininkas naudoja ekologiðkus, savo laukuose iðaugintus paðarus – ávairiø javø miltus, þiemà kiaulëms papildomai duodama bulviø ir þolës siloso. Didþiàjà dalá paaugintø parðeliø D. Vaitelis parduoda aplinkiniø kaimø þmonëms, prie stovykloje likusiø parðavedþiø palikdamas po porà jaunikliø. Su motina palikti parðeliai iki þiemos pasiekia 100–120 kg svorá. Ðiuos bekonus ûkininkas veþa skersti á vienintelæ ðalyje esanèià ekologiniø gyvuliø skerdyklà ir skerdienà parduoda jos ið anksto uþsisakiusiems þmonëms.


2012 m. geguþës 15 d.

11

Gamta – visø mûsø namai Krakiø M. Katkaus gimnazijos pradiniø klasiø mokytojos „Miðko ðventës“ idëjà brandino ne vien pasaulio paþinimo pamokose. Mokosi paþinti aplinkà Jau nuo pirmøjø mokykloje dienø vaikai mokosi paþinti juos supanèià aplinkà, mylëti ir saugoti þaliàjá gamtos pasaulá. O kiek þiniø vaikai sukaupë, galëjo pasitikrinti viktorinoje „Kà þinai apie miðkà“, kurioje rungësi 1–2 ir 3– 4 klasiø mokiniø „Þolynëliø“, „Krûmynëliø“, „Medinukø“ ir „Giliukø“ komandos, kuriø taðkus skaièiavo kaðtonai ir giliukai. Nugalëtojams buvo áteikti padëkos raðtai uþ tvirtas þinias apie miðkà.

Rinko ir pristatë medþiagà

vasaris miðke“ ragino neðiukðlinti.

Mokiniai keletà savaièiø rinko ávairià medþiagà apie miðkà ir parengë klasiø pasirodymus. Pirmokëlë Raudonkepuraitë kvietë paþinti miðko gyvûnus, antros klasës mokiniai skaitë praneðimus, pristatë klasës knygà „Viskas apie miðkà“, suðoko „Þvëriø letká“. Treèiokai suvaidino iðtraukà ið Martyno Vainilaièio eiliuotos pasakos „Eþio namas“, perskaitë praneðimà „Medis senuosiuose lietuviø tikëjimuose“. Ketvirtos klasës mokiniai deklamavo iðtraukas ið Antano Baranausko „Anykðèiø ðilelis“, skaitë praneðimà apie iðskirtiniø medþiø augintojà Kæstutá Kaltená ir jo puoselëjamà Skinderiðkio dendrologiná parkà. Pamokantis ketvirtokø vaidinimas „Pa-

Sveèias atveþë dovanø Gimnazijos biologijos mokytoja Vaida Klevinienë supaþindino pradinukus su miðko gyvûnija ir augalija. Mokiniai per mikroskopà stebëjo maþàjá miðko pasaulá – miðke gyvenanèiø mikroorganizmø, bakterijø, pelësiniø grybø, pirmuoniø pavyzdþius. Gimnazijos pradinukø „Miðko ðventëje“ mielai sutiko dalyvauti ir Këdainiø miðkø urëdijos vyriausiasis miðkininkas Kazys Vutencas, kuris mokë paþinti medþius, pasakojo apie savo sudëtingà darbà, ragino mylëti ir gerbti gamtà. Sveèias atveþë ir dovanø – knygø apie miðkà, urëdijos suvenyrø ir daugybæ medþiø sodinukø,

Miðkininkas K. Vutencas vaikus mokë sodinti medelius.

kurie pasodinti gimnazijos miðkinëlyje. Iðvykdamas vyriausiasis miðkininkas pasiûlë padëti suburti ir mûsø gimnazijos Jaunøjø miðko bièiuliø bûrelá. Miðkininkas K. Vutencas aplankë ir gimnazijos Meironiðkiø skyriaus pradinukus, kuriø moky-

toja Jurgita Vaitiekûnienë pasidþiaugë, kad mokinukai ne tik iðmoko medelá pasodinti, bet ir ágijo þiniø apie miðko augalijà ir saugà. Rita VANDALAUSKIENË, Krakiø M. Katkaus gimnazijos pradiniø klasiø mokytoja metodininkë

„Atþalyno“ gimnazistai – Lenkijoje

Ir drasûs, ir stiprûs, ir vikrûs

„Atþalyno“ gimnazija tarptautinëje Gamtosauginiø mokyklø programoje dalyvauja nuo 2005 m m.,., o nuo 2008 m., bendradarbiaudama su partneriais ið Norvegijos Norvegijos,, Lenkijos, V okietijos, Prancûzijos Vokietijos, ir Italijos, ágyvendina ávairius tarptautinius projektus.

Krakiø M. Katkaus gimnazijos pradinukai sportinëse varþybose „Dràsûs, stiprûs, vikrûs“ siekë aukðèiausio tikslo. IIrr ðie metai buvo sëkmingi arp sëkmingi.. TTarp respublikos kaimo vietoviø mokyklø jie tapo nugalëtojais.

Viena ið bendradarbiavimo formø yra tarptautiniai mokiniø forumai, kuriuose aptariamos ekologinës problemos. Ðiais mokslo metais gimnazijoje buvo ágyvendinamas tarptautinis projektas „Vanduo – gyvybës ðaltinis“. Aðtuoni „Atþalyno“ gimnazistai: Miglë Puodþiûnaitë, Rûtenë Kretavièiûtë, Lina Bilinskaitë, Karolina Mikalajûnaitë, Greta Supronaitë, Simona Puèkoriûtë, Arnis Aleinikovas bei Ignas Grinevièius, lydimi dviejø mokytojø – Laimos Ardavièienës ir Violetos Stanevièienës, balandþio 23–27

Atstovavo Këdainiams

tacijas apie galimà ir esamà vandens panaudojimà bei patyrë daug nepamirðtamø áspûdþiø. Uþ galimybæ dalyvauti projekte „Atþalyno“ gimnazija dëkoja rëmëjams rajono savivaldybei ir AB „Danisco Sugar Këdainiai“.

Balandþio 28 dienà Akademijos gimnazijoje vyko Lietuvos mokiniø olimpinio festivalio kaimo vietoviø mokyklø „Dràsûs, stiprûs, vikrûs“ finalinës varþybos. Ketvirtø ir þemesniø klasiø finale varþësi Plungës rajono Plateliø gimnazijos komanda, Marijampolës Mokolø pagrindinës mokyklos mokiniai, Birþø rajono Paèeriaukðtës P. Poðkaus pradinukai, Këdainiø rajonui atstovavo Krakiø M. Katkaus gimnazijos komanda.

„Rinkos aikðtës“ inf.

Rungësi devyniose estafetëse

Policijos centro vaikai sveikino mamas

Kad patektø á finalà, kiekviena komanda turëjo nugalëti varþovus rajoniniuose, zoniniuose ir

Gimnazistai Lenkijoje, Opolës mieste, pristatë savo ðalá, miestà, lietuviø kalbà.

dienomis pagal minëtà projektà lankësi Lenkijoje, Opolës mieste. Susitikimo metu gimnazistai pristatë savo ðalá, miestà, lietuviø kalbà, patikrino ir pagilino savo anglø kalbos ágûdþius, diskutavo apie ekologines problemas, susijusias su vandeniu, ruoðë prezen-

Rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio pareigûnai suorganizavo popietæ, skirtà Motinos dienai paminëti paminëti.. Pakilià nuotaikà spinduliavo spalvingais gëliø þiedais iðpuoðtas Policijos centras ir linksma muzika.

Daina, skirta mamai, ðventæ pradëjo G. Vaièiurgytë.

Daina mamai ðventæ pradëjo „Chorø karø“ dalyvë Greta Vaièiurgytë. Po to su graþia pavasario ðvente susirinkusias mamas pasveikino pareigûnës. Jos linkëjo atsigræþti á tikràsias vertybes, stiprinanèias þmogø gyvenimo kelyje, kalbëjo apie atsakingas mamos pareigas. Visi prie arbatos puodelio dalijosi savo patirtimi, jausmais ir prisiminimais. Policijos centrà lankantys vaikai graþiais þodþiais ir pavasarinëmis gëliø puokðtëmis pasveikino susirinkusias mamas. Jø iðsakyti palinkëjimai buvo nuoðirdûs ir graþûs, o kiekviena mama dovanø gavo po knygà. Popietës metu buvo priminta ir socialinë ðios ðventës pusë, suprantant, kad visuomenë neásivaizduojama be motinos, jos gebëjimo dorai ir atsakingai uþauginti vaikus. Danutë MYKOLAITIENË, rajono Policijos komisariato Prevencijos poskyrio virðininkë

tarpzoniniuose varþybø etapuose. Mokinukai susirungë devyniose estafetëse, kurios apima ávairiø sporto ðakø elementus. Bûsimieji èempionai estafetes ëmë mokytis jau pirmoje klasëje per kûno kultûros pamokas ir lengvosios atletikos treniruotes, kurioms vadovavo kûno kultûros mokytojas metodininkas Robertas Kaselis.

Árodë, kad yra ðauniausi Po finaliniø varþybø paaiðkëjo 2012 metø respublikos kaimo vietoviø mokyklø nugalëtojai. Jais tapo Krakiø M. Katkaus gimnazijos komanda. Auksinius medalius ir padëkos raðtus èempionams áteikë Lietuvos mokiniø ir studentø sporto centro metodininkas Andrius Zajanèkauskas. Ðia pergale jaunieji krakiðkiai árodë, kad respublikoje jie dràsiausi, vikriausi, stipriausi. Vilma CECHANAVIÈIENË, Jolanta PETKEVIÈIENË, Krakiø M. Katkaus gimnazijos pradiniø klasiø mokytojos

2012 m. Lietuvos kaimo vietoviø mokyklø èempionai: A. Tutkutë, Þ. Marèiûtë, K. Jakaitë, G. Mockutë, A. Nikiforovaitë, G. Pupkevièiûtë, K. Daunoravièiûtë, K. Jarmalavièius, A. Lialis, P. Cechanavièius, E. Vansevièius, K. Èelkevièius, M. Velièka, M. Kulvietis. Mokytojai: R. Kaselis, V. Cechanavièienë, J. Petkevièienë.


16

2012 m. geguþës 15 d.

Mokslininkës ið Ðëtos karjera – sëkminga Darbas Kauno V ytauto Didþiojo Vytauto universitete, studijos TTaline aline ir gilinimasis á vertimø kokybæ – taip bûtø galima trumpai apibûdinti ið Ðëtos kraðto kilusios mokslininkës Ligitos ENËS ENSKI JUDICKA ENSKIENËS TËS-PAÐVENSKI JUDICKAIITËS-PAÐV veiklà. „Kurti informacijà ir ja dalintis su kitais – tai mano tikslas, savirealizacija, todël darbas universitete yra mano svajoniø darbas. IIrr að já turiu, nes ádëjau daug pastangø mokydamasi“, – sako paðnekovë paðnekovë.. Buvusi Ðëtos vidurinës mokyklos auklëtinë dabar yra Vytauto Didþiojo universiteto Uþsienio kalbø centro, kuris atsakingas uþ kalbø mokymo paslaugas universiteto studentams, dëstytoja. Centre galima rinktis ið 26 kalbø, ir tai yra didþiausia kalbø pasiûla Lietuvoje. Populiariausios ispanø, vokieèiø, skandinavø kalbos, vis labiau populiarëja kinø kalba.

Ligitai patinka keliauti. Nuotraukoje – kelionës Graikijoje akimirka.

Domisi vertimø kokybe Ligita Vytauto Didþiojo universitete studijavo anglø filologijà. Magistrantûros studijoms tame paèiame universitete pasirinko anglø taikomosios kalbotyros programà. Jos magistro darbas „Animaciniø filmø „Laukiniai nuotykiai“, „La troðkinys“ ir „Anapus tvoros“ lietuviðkø subtitrø analizë“ buvo skirtas vertimø kultûriniø realijø, ðnekamosios kalbos vertimui ir dainø perteikimui analizuoti. ���Prasta kokybë, – sako L. Judickaitë-Paðvenskienë. – Kiek geresnë kino filmø, rodomø kino teatruose, vertimo kokybë. Bet platinamø DVD formatu filmø vertimai itin prasti, vertëjams mokama maþai, niekas deramai nesidomi, kokia produkcija yra prekiaujama. Itin skaudu dël vieðai platinamos prastos lietuviø kalbos, o juk filmus þiû-

L. Judickaitë-Paðvenskienë sako, kad kurti informacijà ir ja dalintis su kitais yra jos tikslas. /Nuotr. ið asmeninio L. Judickaitës albumo/

ri ir mokiniai, ir ið jø mokosi. Prastos filmø kalbos pavyzdþiai daþnai uþbraukia tai, ko taip kruopðèiai moko lituanistai mokyklose.“

Ëmësi nagrinëti opià temà Ligita – viena ið pirmøjø mokslininkø Lietuvoje, ëmusi nagrinëti tokià opià temà. Informacijos labai maþai, filmø tiraþuotojai á savo cechø pogrindþius ásileisti nenori, kà nors keisti – taip pat. Vienintelë Lietuvos valstybinë televizija sutiko teikti informacijos, kuri labai svarbi rengiant darbà. Lietuviø kalbos komisija sprendþia kalbos vartosenos klausimus, bet á filmø subtitravimo ir

vertimo reikalus beveik nesikiða. Audiovizualiniø vertëjø asociacijos nëra. Taip susidaro uþburtas ratas, kuriame ir tarpsta prasta kino filmø vertimø kultûra.

Tyrinëjimus tæsia Taline Taèiau sunkumai Ligitos negàsdina: ji ástojo á Talino universiteto doktorantûrà ir tæsia savo vertimø tyrinëjimus toliau. „Taline atsidûriau beveik atsitiktinai. Po studijø Vytauto Didþiojo universitete norëjosi pamatyti kitoká universitetà, bet ne per toli nuo Lietuvos. Iðsiunèiau uþklausas aplinkiniø valstybiø universitetams ir ið Talino gavau atsakymà… lietuviø kalba. Tikras stebuklas!“ – dþiaugiasi paðnekovë. Pasirodo, Talino universitete dirba kalbotyros srities profesorë Anna Verschik, kuri puikiai moka lietuviø kalbà. Vasarà ji atvyksta á Vilniaus JIDIÐ instituto organizuojamus kursus, kur dësto jidið kalbà. Talino universitete profesorë koordinuoja doktorantø veiklà Lingvistikos, kalbotyros ir semiotikos doktorantø mokykloje, kuri yra vienas ið Estø kalbos ir kultûros instituto padaliniø, ir yra Ligitos doktorantûros darbo vadovë.

Tikisi pralauþti ledus Ið Ðëtos kilusi L. Judickaitë-Paðvenskienë ðiuo metu studijuoja Talino universitete.

Asmeniniai skelbimai –

Josvainiø g. 41 41,, Këdainiai

Redakcijos tel. 8 605 19 294 (T ELE2) (TELE2) El. paðtas raredakcija @ra.w3.lt raredakcija@ Spausdino

UAB „Rinkos aikðtë“ spaustuvë

tel. 60 763

El. paðtas rinkosaikste@ra.w3.lt

Ðiuo metu Ligita yra antrakursë. Talino universitete ji semiasi ne tik þiniø, bet ir vadovavimo

Direktorë-vyr. redaktorë Vitalija Surgautienë tel./faks. 52 444

Þavi poþiûris á svetimðalá Neámanoma nepasidomëti, kuo gi Ligità þavi Talino universitetas ir mums savotiðku stereotipu tapæs estø gyvenimas. „Pirmiausia, poþiûris á svetimðalá studentà“, – sako paðnekovë. Talino universitete jai nereikia mokëti uþ mokslà – studijos nemokamas. Stipendijos ji negauna, bet juk mokslas yra suderinamas su darbu Kauno universitete. Be to, universitetas daþnai apmoka ir konferencijas, be kuriø neámanomas mokslininko darbas. O Lietuvoje tokiø sàlygø ji nebûtø galëjusi turëti. „Talino universitetas daug investuoja á mano studijas. Labai dþiaugiuosi, kad pasirinkau bûtent ðià mokslo ástaigà. Estai nesiskundþia bloga sistema. Jie didþiuojasi tuo, kà turi, ko pasiekë, lygiuojasi á skandinavus ir turi daug sveiko optimizmo. Mums reikëtø pasimokyti ið jø tokio poþiûrio á savo gyvenimà“, – pasakoja moteris.

Mokykla buvo antrieji namai L. Judickaitë-Paðvenskienë vidurinæ mokyklà baigë prieð devynerius metus, taèiau prisiminimai apie jà ir mokytojus neiðblëso. „Man mokykla ið tiesø buvo antrieji namai, nes èia jauèiausi

Irma Bajorûnë Giedrûna Girdenytë Irmina Valantonytë

saugi visomis prasmëmis: buvau suprasta, be jokiø vidiniø baimiø. Èia sutikau ir mokytojo idealà – lietuviø kalbos mokytojà Danutæ Greièiuvienæ. Pradiniø klasiø mokytojà Giedræ Motiejûnienæ prisimenu kaip nepaprastai menà mylintá þmogø ir norintá ta meile uþdegti mokinius. Nepamirðau ir klasës auklëtojo Vlado Kiaulakio, kuris vienintelis gebëjo suvaldyti padûkusià mûsø klasæ. Anglø kalbos mokytoja Rita Judickienë atskleidë mano gabumus anglø kalbai, kuri dabar tapo mano profesine kalba. Kartais net nuogàstauju, kad lietuviðkai per maþai bekalbu, nors gyvenu Lietuvoje... Studijos doktorantûroje, darbas su disertacija, paskaitos – vien tik angliðkai, o juk nuodëmë apleisti savo gimtàjà kalbà“, – sako paðnekovë.

Pasiekë uþsibrëþtø tikslø L. Judickaitë-Paðvenskienë sako, kad kurti informacijà ir ja dalintis su kitais yra jos tikslas. „Esu mergaitë ið kaimo, daug skaièiau ir mokiausi ið protingø þmoniø paraðytø knygø, o dabar konferencijose diskutuoju kartu su jais ir didþiuojuosi iðdrásusi suprasti, kad ir að galiu. Kurti informacijà ir ja dalintis su kitais – tai mano tikslas, savirealizacija, todël darbas universitete yra mano svajoniø darbas. Ir að já turiu, nes ádëjau daug pastangø mokydamasi. Visada norëjau mokytis ir dabar noriu. Mano mama Zita Judickienë palaikë ir skatino mano norà mokytis, ádiegë pareigos ir atsakomybës suvokimà. Dabar mano kelyje mane palaiko ir vyras Virginijus. Ir mûsø ðeimoje pirmas kûdikis bus mano disertacija...“ – nedvejodama sako Ligita. Antanida LIKÐIENË, Ðëtos gimnazijos direktorë

Projekto „Kraðto ðviesa“ rubrikà „Pilietinës iniciatyvos“ remia

KORESPONDENT AI KORESPONDENTA

Tel. 56 51 5111

www.rinkosaikste.lt

studentams patirties. Baigdama doktorantûrà savo darbà ji skelbs greièiau skaitytojams ir mokslininkams naudos galinèiø duoti straipsniø rinkinyje moksliniuose þurnaluose. Ligita siekia, kad jos daktaro disertacija bûtø naudinga ir reikalinga. Jaunatviðka maksimalistë tikisi, kad savo atkaklumu pralauð ledus kino filmø vertimø industrijoje ir Lietuvos þiûrovai skaitys subtitrus graþia ir turtinga gimtàja kalba.

Auðra Malinauskienë Jovita Þebrauskaitë Tel. 57 771

Stilius, korektûra – Inga Valiukevièienë Rankraðèiai negràþinami. Redakcijos ir straipsniø autoriø nuomonës gali nesutapti

Reklamos vadybininkas – tel. 56 589

Laikraðtis „Rinkos aikðtë“ yra Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Steigimo liudijimo nr nr.. 573 Indeksas 67420 ISSN 1648-0376 4 sp. l. Uþs. Nr Nr.. 513 Tiraþas 5 947 egz.


Antradienio 2012-05-15