Page 1

Rinkosaikðtë 2012 m. balandþio 26 d.

17-ieji leidimo metai

Këdainiø rajono laikraðtis

2012 m. balandþio 26 d. Ketvirtadienis

Nr. 48 (2 413)

Tëvo pareigà priminë ne sàþinë, o teismas

Kaina 1,20 Lt

Penktadiená pagerbs Metø medikà Balandþio 27-àjà Lietuvoje minima Medicinos darbuotojø diena. Ðios dienos pavakaræ, 17 val., Këdainiø kultûros centre rajono savivaldybës meras Rimantas Diliûnas Metø medicinos darbuotojui áteiks padëkos raðtà ir piniginæ premijà. Rajono savivaldybës administracija pirmà kartà organizauoja konkursà Metø medicinos darbuotojo apdovanojimui gauti. /Nukelta á 2 psl./

Talkoje surinkta tonos ðiukðliø

Tëvo meilë ir rûpestis vaikui – ne maþiau svarbûs nei motinos, taèiau ne visiems vaikams lemta tai patirti.

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Jovita ÞEBRAUSKAITË

Ðiomis dienomis Policijos komisariate pradëti du ikiteisminiai tyrimai dël tëvø vengimo iðlaikyti savo vaikus. TTokio okio pobûdþio baudþiamosios bylos – gana daþnos. V ien per ddvideðimt videðimt ðio mënesio dienø jø pradëta jau keturios. Vien

/Nukelta á 3 psl./

Ðeðtadiená visoje Lietuvoje ir kitose ðalyse vykusioje aplinkos ðvarinimo akcijoje „Darom“ dalyvavo apie du tûkstanèius rajono gyventojø. TTarp arp jø – daug kaimo bendruomeniø bei jaunimo organizacijø nariø. Dar beveik ðeði tûkstanèiai jaunøjø pilieèiø – ðvietimo ástaigø auklëtiniø – ðvarino miestà ir kaimus kitomis dienomis. Talkininkai ið parkø, pakeliø, vandens telkiniø pakranèiø, apleistø vietø surinko ir á sàvartynà iðveþë daugiau kaip 200 tonø ðiukðliø. Nors ðis skaièius áspûdingas, jis treèdaliu maþesnis negu pernai. /Nukelta á 2 psl./

Ðventiniai patiekalai á pobûvio vietà pagal Jûsø finansines galimybes!!! Atveðime maistà á Jûsø ðventës vietà – namus, biurus, pobûviø sales, kaimo turizmo sodybas ar tiesiog á gamtà. Dekoruosime stalus, aptarnausime. Galite uþsisakyti naminiø vyniotiniø, ádarytà þuvá, viðtà.

– s a d i e v s a j u Na onis k s s a m a t s á paþ

Skaitomiausias rajono laikraðtis

Ypaè patraukli prenumeratos kaina!

Tel.: 8 630 01 106, 8 610 15 001, www.svenciucentras.lt


2

2012 m. balandþio 26 d.

Arkivyskupas ðvenèia kunigystës jubiliejø

Penktadiená pagerbs Metø medikà /Atkelta ið 1 psl./

Konkurso tikslas Ðiuo konkursu siekiama pagerbti rajono medicinos darbuotojus – gydytojus, slaugytojas, vaistininkus, kineziterapeutus, masaþuotojus, visuomenës sveikatos specialistus, odontologus ir kt. – uþ ilgametá ir nepriekaiðtingà darbà, uþ iðskirtinius nuopelnus profesinëje veikloje, sveikos gyvensenos propagavimà bei pacientø aptarnavimo kokybës gerinimà.

Irma BAJORÛNË

„T ikëjimas duoda didesnæ naudà „Tikëjimas negu pinigai pinigai,, karjera ar sëkmë, – pirmadienio pavakare á Ðv Ðv.. Juozapo baþnyèià susirinkusiems tikintiesiems kalbëjo J . E . Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevièius. – TTaa nauda – ta taii amþinasis gyvenimas.“ Ðie þodþiai skirti kelioms deðimtims jaunuoliø, pasirengusiø priimti Sutvirtinimo sakramentà. Pusmetá aktyviai lankiusiems baþnyèià jaunuoliams J. E. arkivyskupas priminë, kad Sutvirtinimo sakramentas – antras sàmoningas krikðèionio þingsnis po Pirmosios komunijos. Dvasininkas susikaupusiems ceremonijos daly-

Net 17 pretendentø Pretendentà nominacijai pristatyti raðtu, nurodant vardà, pavardæ, darbovietæ, paþymint nuopelnus, galëjo organizacijos, fiziniai asmenys ir kt. Apdovanoti teikiamø medikø sàraðà svarstë raKunigystës jubiliejø ðvenèiantá arkivyskupà S. Tamkevièiø sveikino rajono meras R. Diliûnas ir jo pavaduotoja N. Naujokienë.

viams ir juos atlydëjusiems ðeimos nariams linkëjo ugdyti ir auginti

J. E. Kauno arkivyskupo S. Tamkevièiaus suteiktas Sutvirtinimo sakramentas – svarbus ávykis jauno kataliko gyvenime. /Nuotr. autorës/

tikëjimà: „Tikëjimas – ne daiktas, kurá ágijæs gali padëti ant lentynos ir paimti tada, kai jo prireiks. Jis arba auga, arba nyksta.“ Iðkilmingos ðv. Miðios, kuriø metu suteiktas Sutvirtinimo sakramentas, baigësi graþiais sveikinimas J. E. arkivyskupui S. Tamkevièiui jo kunigystës 50-meèio proga. Uþ nuoðirdø bendravimà su Këdainiø kraðto tikinèiaisiais, jø dvasios palaikymà ir tarnystæ arkivyskupui dëkojo Këdainiø dekanato dekanas, Ðv. Juozapo parapijos klebonas Gintaras Pûras, Seimo pirmininko pavaduotoja Virginija Baltraitienë, rajono savivaldybës meras Rimantas Diliûnas ir jo pavaduotoja Nijolë Naujokienë, kiti Këdainiø kraðto þmonës.

SA VIV ALD A SAVIV VIVALD ALDA

Gyventojus priims Tarybos nariai Këdainiø rajono savivaldybës tarybos narys, Kaimo reikalø ir aplinkosaugos komiteto narys Vygantas Vanagas balandþio 26 dienà (ketvirtadiená) nuo 10 iki 12 valandos gyventojus priims Këdainiø rajono savivaldybës administraciniame pastate, 215 kab. (J. Basanavièiaus g. 36, Këdainiai), telefonas (8 347) 60 930. Informacija teikiama telefonu (8 347) 69 555. Uþs. Nr. 1 380

Talkoje surinkta tonos ðiukðliø /Atkelta ið 1 psl./ Këdainiø mieste daugiausia ðiukðliø surinkta Geguèiø parke. Daug ðvaresnë tapo pamiðkë Àþuolaièiuose, tvenkinio pakrantë Miegënuose, parkeliai Josvainiuose, Labûnavoje, Pagiriuose, pakelë á Sûriðkiø karjerà ir jo pakrantës, Dvariðkiø maudykla, Obelies pakrantë Ðëtoje, Kraujupio pakrantë Vilainiuose. „Rinkos aikðtës“ inf.

jono savivaldybës Metø medicinos darbuotojo apdovanojimui skirti atrankos komisija, kuri sulaukë net 17 pretendentø.

Balsavimas – slaptas Gauta daug graþiø laiðkø su ðiltais atsiliepimais apie rajono medikus, gydytojus, slaugytojas ir kitus specialistus, kurie pacientø, gyventojø labui skiria savo þinias, laikà, aukoja ðirdies ðilumà. Metø medicinos darbuotojà komisija iðrinko slapto balsavimo bûdu. Profesinës ðventës proga nuoðirdþiausi sveikinimai visiems medicinos darbuotojams. Tegul kuo daþniau skamba dëkingø pacientø Jums skirti nuoðirdûs þodþiai! Ramunë KABOÐIENË, rajono savivaldybës vyr. specialistë (savivaldybës gydytoja)

Motokrose – lyderiai Po pirmojo Lietuvos motokroso etapo Këdainiø „V edavo“ klubas „Vedavo“ uþima pirmàjà vietà. Ruopiðkio (Rokiðkio raj.) trasoje këdainieèiai iðkovojo 226 taðkus – daugiausia ið visø èempionate dalyvaujanèiø devyniolikos klubø. Etapo prizininkais tapo Nojus Gasiûnas (65 cc), Argaudas Èiapas (85 cc), Nerijus Rukðtela (Open klasë), Ugnë Dunauskaitë (moterø grupëje), Arûnas Ramanauskas (tarp veteranø), Arminas

Jasikonis (125 cc, jauniai), Joviltas Cibas (MX2). A. Jasikonis, pernai uþëmæs treèiàjà vietà Europos èempionate, ðiemet taip pat dalyvauja þemyno jauniø motociklininkø varþybose. Geguþæ „Vedavo“ motokrosininkai ruoðiasi dalyvauti Lietuvos èempionato etape Plungëje, o birþelá Këdainiø motokroso trasoje vyks tradicinës varþybos Þemës ûkio ministerijos taurei laimëti. „Rinkos aikðtës“ inf.

Nuo geguþës 1 d. – naujovës verslo liudijimus ásigyjantiems gyventojams Kauno apskrities valstybinë mokesèiø inspekcija (toliau – Kauno AVMI) informuoja, kad nuo geguþës 1 d. uþsiimti verslo liudijime nurodyta veikla galës tik tie asmenys, kuriø pajamos ið savos gamybos prekiø ir paslaugø pardavimo juridiniams asmenims nevirðija 10 procentø visø mokestinio laikotarpio pajamø, gautø ið verslo liudijime nurodytos veiklos. Siekiant uþtikrinti, kad pajamø mokestis kuo labiau atitiktø tikràsias veiklos apimtis ir gaunamas pajamas, sàlyga ið juridiniø asmenø gauti ne daugiau kaip 10 procentø pajamø bus taikoma kiekvienai veiklos rûðiai atskirai. Virðijus 10 proc. ribà visos ið juridiniø asmenø gautos pajamos bus apmokestinamos kaip pajamos ið individualios veiklos, vykdant jà áregistravus. Verslo liudijimà turintis asmuo gali teikti paslaugas ir parduoti savos gamybos prekes juridiniam asmeniui tik tuo atveju, kai jo veikla nëra viena ið veiklos, kuria faktiðkai verèiasi juridinis asmuo, rûðiø. Verslo liudijimai iðduodami tik uþsiimant tam tikrø, sàraðe nustatytø, rûðiø veikla. Nuo 2012 m. geguþës 1 d. naikinama viena veiklos rûðis – periodiniø spaudos leidiniø platinimas. Ásigyjant verslo liudijimà fiksuoto dydþio pajamø mokestis sumokamas ið anksto uþ visà verslo liudijimo galiojimo laikotarpá ir nepriklauso nuo veiklos pajamø ir pelno, t. y. mokestis mokamas net ir tuomet, kai pelno nëra. Atkreiptinas dëmesys, kad prekybos verslo liudijimus ásigijæ gyventojai nuo 2012 m. geguþës 1 d. parduoti prekes galës tik gyventojams, t. y. didmeninë prekyba ásigijus prekybos verslo liudijimà nebegalima. Tokiais atvejais gyventojas gali pasi-

Dëkojame

rinkti kità veiklos vykdymo formà – áregistruoti individualià veiklà. Áregistravusiems individualià veiklà taikomas 5 proc. pajamø mokesèio tarifas (jei tai laisvoji profesija – 15 proc.) ir leidþiama atimti su pajamomis susijusias iðlaidas. Gyventojø pajamø mokestis uþ mokestiniu laikotarpiu gautas (uþdirbtas) individualios veiklos pajamas (ið pajamø atëmus leidþiamus atskaitymus) turi bûti sumokëtas iki kitø metø geguþës 1 d. Mokestiniu laikotarpiu susidaræs veiklos nuostolis, taikant kaupimo apskaitos principà, VMI nustatyta tvarka galëtø bûti perkeliamas á kitus metus. Kauno AVMI taip pat informuoja, kad individualia prekybos veikla uþsiimantiems gyventojams ásigijus verslo liudijimus ir pagal individualios veiklos paþymà, kurie prekiauja patalpose ne tik maisto, bet ir kitomis prekëmis, nuo geguþës 1 d. bus privaloma naudoti kasos aparatus, iðskyrus atvejus, kai dël objektyviø prieþasèiø arba neproporcingos administracinës naðtos kasos aparatai galës bûti nenaudojami ir tokiu atveju pirkëjams turës bûti iðduodamas pinigø priëmimo kvitas arba kitas teisës aktuose nustatytais atvejais vietoj jo naudojamas apskaitos dokumentas. Visà informacijà mokesèiø klausimais gyventojai gali suþinoti paskambinæ Mokesèiø informacijos centro telefonu 1882, apsilankæ VMI interneto svetainëje www.vmi.lt arba teritorinëse mokesèiø inspekcijose. Mokesèiø informacijos centro trumpuoju telefonu 1882 teikiamos konsultacijos áraðomos ir yra lygiavertës raðytinëms. Irena GASIÛNIENË, Kauno AVMI Këdainiø poskyrio vyr. specialistë

Nuoðirdþiai dëkojame visiems padëjusiems, uþjautusiems, buvusiems ðalia skausmo valandà laidojant mylimà vyrà, tëtá, senelá Antanà Peèiulaitá. Þmona ir vaikai su ðeimomis


2012 m. balandþio 26 d.

3

Tëvo pareigà priminë ne sàþinë, o teismas /Atkelta ið 1 psl./

Skolingi tûkstanèius litø Nuolatinës gyvenamosios vietos neturintis ir savo dukteriai iðlaikyti lëðø neskiriantis 37-eriø metø vyriðkis ásiskolinæs daugiau kaip 6,3 tûkst. litø. Panaðias sumas skolingi ir 34erø metø Pelëdnagiø seniûnijos Paðiliø kaimo gyventojas bei 48eriø metø këdainietis, neprisidedantys prie savo dukterø iðlaikymo. Prie Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos veikianèio Vaikø iðlaikymo fondo administracija Këdainiø policijai yra pateikusi dokumentus, liudijanèius, kad savo sûnø iðlaikyti vengia ir 41-eriø metø truskavietis. O 51-eriø metø Josvainiø seniûnijos Angiriø kaimo gyventojas dar kovo pradþioje buvo ásiskolinæs net 20 tûkst. 98 litus.

Tiems ir á juos panaðiems tëvams gresia baudþiamoji atsakomybë. Kokios bausmës jie gali susilaukti, galima tik spëlioti þvilgterëjus á teismo jau iðnagrinëtas bylas.

Teisinosi buvæs ákalintas Kovà Këdainiø rajono apylinkës teismas priëmë nuosprendá baudþiamojoje byloje, kurioje keturis kartus teistas vyriðkis buvo kaltinamas vengimu iðlaikyti savo vaikus. Dukterá ir sûnø turintis vyriðkis ilgais periodais visiðkai neskirdavo lëðø savo vaikams iðlaikyti, todël Vaikø iðlaikymo fondui tapo skolingas daugiau kaip 32 tûkst. litø. Tiesa, jo dukteriai dabar jau – 22-eji metai, taèiau skola fondui niekur nedingo ir nedings. Vyriðkis teisme teisinosi, kad vykdyti pareigà vaikams jam trukdë bausmë laisvës atëmimo ástaigoje, kad jam bekalint kaþkas ið-

plëðë butà ir pavogë ásidarbinimui bei registravimuisi darbo birþoje reikalingus dokumentus, kad iðëjus á laisvæ teko dirbti atsitiktinius nelegalius darbus ir t. t.

Ir vël praranda laisvæ Nors vyriðkis sakësi palaikàs ryðá su vaikais, tvirtino kelis kartus jiems áteikæs pinigø gimimo dienos proga, taèiau buvusios þmonos liudijimai já charakterizuoja labai neigiamai. Moteris teismui teigë, kad buvæs jos vyras gërë, muðë jà, neðë ið namø daiktus, tad gyventi santuokoje buvo neámanoma. Moters tvirtinimu, skyrybø iðvakarëse sutikæs gatvëje vyras pareikalavo nutraukti bylà ir nereikalauti lëðø vaikams iðlaikyti, o ásidarbinæs ir pamatæs, kad ið pirmo atlyginimo buvo atskaièiuota tam tikra suma vaikams, pareiðkë daugiau nedirbsiàs. Teismas nubaudë vyriðká að-

Prasidëjo renginiø maratonas Pirmadiená, balandþio 23-iàjà, Policijos komisariate startavo renginiø „Socialinë partnerystë per neformalø bendravimà, kultûrà ir sportà“ maratonas. Renginius organizuoja Kauno kolegijos Këdainiø J. Radvilos fakultetas, Policijos komisariatas, labdaros paramos fondai „Teen challenge“ ir „Vilties ðvyturys“, taip pat Kauno regiono pataisos inspekcijos Këdainiø rajono pataisos inspekcija. Projekto atidarymo metu jo dalyvius pasveikino ne tik organizatoriai, bet ir sveèiai – rajono meras Rimantas Diliûnas ir Seimo pirmininko pavaduotoja Virginija Baltraitienë. Pirmàjà projekto dienà komisariato salëje vyko tarpinstitucinës futbolo rungtynës 4x4, o kità dienà minëtame fakultete su-

tuoniø mënesiø laisvës atëmimo bausme ir paskyrë jà atlikti pataisos namuose.

Sako stengæsis uþsidirbti Beveik 11 tûkst. litø skola buvo susidariusi kitam tëvui, kuris ðiemet irgi turëjo stoti prieð Këdainiø rajono apylinkës teismà. Tiesa, su savo sûnaus motina jis gyveno ne santuokoje, bet tai neatleidþia jo nuo pareigos rûpintis savo sûnumi, kuriam dabar – aðtuoneri metai. Tëvas berniuko neremia nuo 2007-øjø rudens. Vyriðkis toká savo elgesá teismui aiðkino tuo, kad ilgà laikà buvo be darbo, nesëkmingai mëgino uþsidirbti uþsienyje, gráþæs á Lietuvà tik po kelias dienas dirbo ávairiose darbovietëse, kurios nemokëjo atlyginimo, todël darbà teko nutraukti.

Turi gyventi suvarþytas Kaip ir pirmuoju atveju,

vaiko motinos teiginiai buvo kitokie. Moteris ásitikinusi, kad berniuko tëvas vengë dirbti, be to, jis nesidomëjo sûnumi, jo nelankë. Teismas vyriðkio pasiteisinimus irgi palaikë nerimtais, juo labiau kad vyriðkis ne tik ilgà laikà niekur oficialiai nedirbo, bet ir nesiregistravo darbo birþoje. Nuosprendyje pabrëþiama, kad bylos dokumentuose nematyti kaltinamojo „realiø pastangø, kurios liudytø jo ketinimus prisidëti prie vaiko iðlaikymo, o prieðingai – jis neteikë þiniø apie savo pajamø ðaltinius, turtà ir net tikrà gyvenamàjà (buvimo) vietà“. Taigi teismas nubaudë nerûpestingà tëvà laisvës apribojimu vieneriems metams ir keturiems mënesiams. Jis ápareigotas nuo 22 iki 6 valandos kasdien bûti namuose ir ne vëliau kaip per mënesá ásidarbinti arba uþsiregistruoti darbo birþoje.

Smurtavo prieð moteris Praëjusio sekmadienio vakare vienas këdainietis smurtavo prieð savo sugyventinæ. Apie devintà valandà vakaro kilus poros konfliktui 41-eriø metø vyriðkis griebë savo moterá uþ plaukø ir trenkë jos galvà á sienà. Kai moteris nugriuvo, vyriðkis smogë jai á veidà ir grasino uþmuðti.

Kad moteris niekam nepraneðtø apie tai, kas ávyko, sugyventinis atëmë ið jos mobiliojo ryðio telefonà. Dël buvusio vyro smurto, patirto prieð savaitæ, á policijà pirmadiená kreipësi ir viena surviliðkietë. Ji pasiskundë, kad atvaþiavæs á jos namus buvæs sutuoktinis pradëjo jai nurodinëti, paskui trenkë á veidà ir iðvaþiavo.

Laiptinëje uþpuolë plëðikai Geruoju negavæ mobiliojo ryðio telefono, plëðikai sumuðë þmogø ir telefonà atëmë. /Policijos komisariato nuotr./

Pirmàjà projekto dienà komisariato salëje buvo þaidþiamas futbolas.

rengta paskaita „Slapti bendravimo pagrindai: emocijø valdymas“. Ketvirtadiená, balandþio 26àjà, numatytos krepðinio, o geguþës 2-àjà – tinklinio rungtynës.

Geguþës 3-iàjà visi susitiks orientacinëse varþybose „Lapiø medþioklë“, spartakiadoje „Sportas be prievartos“, dalyvaus apskritojo stalo diskusijoje.

Narkotikø prevencijos savaitë

Sodø gatvës 20-ojo namo laiptinëje du vyriðkiai pareikalavo ið 38-eriø metø këdainieèio atiduoti

mobiliojo ryðio telefonà, o negavæ spyrë vyriðkiui á galvà ir pagrobë telefonà, nutraukæ já nuo kaklo. Këdainietis, kuriam padaryta 200 litø þala, vienà ið plëðikø paþásta ið matymo, bet pavardës neþino.

Këdainietë pasigedo pinigø Ryte á namus sugráþusi këdainietë pastebëjo, kad yra apvogta apvogta.. Antradiená, apie 10.20 val., Pavasario gatvëje gyvenanti 63-ejø me-

terneto svetainës, mokyklø pri- ropiniø medþiagø vartojimu. Ðià savaitæ Policijos Mokymo ástaigose skaitomos komisariatas paskelbë narkotikø eigos ir kitos vietos, kur gali bûti vartojamos narkotinës me- paskaitos þalingø áproèiø prevenprevencijos savaite. cijos tematika, Policijos jaunimo Pirmadienio rytà paaiðkëjo, kad dþiagos. Prevencijos poskyrio parei- centre bus organizuojama ðvieèia- naktá kaþkas pavogë Jos metu organizuojamos prevencinës priemonës ir tikri- gûnai tikrina asmenis, baustus uþ moji veikla. „Medþiotojø uþeigos“ seifà.

tø moteris parëjo namo ir iðvydo, jog yra sulauþyta buto durø spynos ðirdelë ir patekta á butà. Sekcijoje ji neberado ten buvusiø pinigø. Padarytas nuostolis siekia 4 040 litø.

Pavogë seifà su monetomis

namos jaunimo susibûrimø vietos, naktiniai klubai, kavinës, in-

narkotiniø medþiagø vartojimà ir átariamus narkotiniø bei psichot-

Siûlo dalyvauti konkurse „Regitra“ yra paskelbusi konkursà „Mano idëja – mûsø saugumui kelyje“. Darbus ðiam konkursui galima pateikti iki geguþës 111-osios. 1-osios. Dalyvauti kvieèiami aðtuntø– dvyliktø klasiø moksleiviai, ið ku-

riø tikimasi originalia forma pateiktø idëjø saugaus eismo tema. Tinka ir nuotraukos, ir pieðiniai, vaizdo ar garso medþiaga – viskas, kas nevarþo fantazijos ir padeda minties átaigumui. Idëjos gali bûti skirtos ir vairuotojams, ir keleiviams, pëstie-

Policijos komisariato inf.

siems, dviratininkams ar net vadeliotojams. Apie jas reikia papasakoti viename A4 formato lape ir pasakojimà atsiøsti el. paðtu idejaveza@gmail.com nurodant originalø pavadinimà ir savo kontaktus. Daugiau informacijos – interneto svetainëje: http://www.regitra.lt/lt/reng. „Rinkos aikðtës“ inf.

Lauko baras, esantis Këdainiø J. Basanavièiaus gatvëje, bu-

vo apvogtas iðëmus lango stiklus. Vagiø iðneðtame seife buvo likæ monetø. Bendra „Medþiotojø uþeigai“ padaryta þala – 400 litø. „Rinkos aikðtës“ inf.


4

2012 m. balandþio 26 d.

Sieks palaikyti stabilesnæ ðilumos kainà ðiluma perkama ið AB „Lifosa“, Kupiðkyje – ið AB „Simega“, Panevëþyje – ið „Warta Glass Panevëþys“, Pasvalyje – ið UAB „ENG“. Ávairiø kuro rûðiø naudojimas ir ðilumos pirkimas ið kitø ðaltiniø leidþia iðvengti didelës dujø kainø átakos ðilumos kainø svyravimams. Prie ðilumos kainos maþinimo prisideda ir Panevëþio termofikacinë elektrinë. Ið elektros gamybos uþdirbto pelno dalis skiriama ðilumos kainai maþinti visø regionø vartotojams.

Irma BAJORÛNË

Kovo mënesio sàskaitos uþ daugiabuèiuose namuose suvartotà ðilumà vidutiniðkai 42 procentais maþesnës nei vasará. Maþesná ðilumos suvartojimà lëmë atðilæ orai: vasario mënesio vidutinë oro temperatûra Këdainiuose buvo 9,4 laipsnio ðalèio, kovà – 1,9 laipsnio ðilumos. Këdainiø miesto ir rajono gyventojai, kuriems ðiluma tiekiama centralizuotai, vidutiniðkai vienam kvadratiniam metrui apðildyti suvartojo 14,13 kWh ðilumos energijos ir uþ bûsto ðildymà kovo mënesá vidutiniðkai moka po 3,80 Lt/m2. Taèiau yra namø, kuriø gyventojams dar teko mokëti po 8 ar net 9 Lt/m2.

Renovuotuose – pigiau Standartiniuose daugiabuèiuose namuose 50 kvadratiniø metrø buto ploto ðildymas këdainieèiams vidutiniðkai kainavo apie 190 litø. Ypaè ðaltà vasará teko mokëti apie 327 litø. Maþiausiai ðilumos sunaudoja renovuoti namai, kuriuose ástiklinti balkonai, apðiltintos sienos ir stogas, pakeisti langai, renovuotos ðildymo ir karðto vandens sistemos. Këdainiuose yra tik keli tokie daugiabuèiai, o jø renovacijos nauda akivaizdi. Vidutiniðkai renovuoti namai ðildymui per kovo mënesá suvartojo 4,66 kWh/m2 ðilumos, uþ vieno kvadratinio metro ðildymà vidutiniðkai moka 1,25 Lt. Vien ðilumos tiekëjø pastangø stabilizuoti ðilumos kainà neuþtenka, bûtina modernizuoti gyvenamuosius namus, taupyti ðilumà patiems gyventojams ir taip maþinti mokesèius.

Keièiamas kuras

Bendrovës „Panevëþio energija“ finansø direktorë R. Morozovienë pabrëþia, kad ðilumos tinklø ir katiliniø renovacija padeda stabilizuoti ðilumos kainos augimà.

Pagal skolos dydá – antri Këdainiø miesto ir rajono gyventojø skola AB „Panevëþio energija“ balandþio pradþioje sudarë 4,25 mln. litø. Tai sudaro net 30 proc. visø AB „Panevëþio energija“ ásiskolinusiø gyventojø sumos, nors Këdainiø vartotojai suvartoja tik 16 proc. bendrovës tiekiamos ðilumos visiems vartotojams. Vien uþ vasario mënesá suvartotà ðilumà këdainieèiø neapmokëtos sàskaitos 400 tûkst. litø padidino gyventojø ásiskolinimà „Panevëþio energijai“. Tuo metu kituose rajonuose gyventojø skolos per paskutiná mënesá didëjo nuo 60 iki 100 tûkst. litø. Kitø miestø ir rajonø gyventojai ðilumos tiekëjui yra skolingi þymiai maþiau, jø skolos nesiekia milijono litø. Didþiausi skolininkai yra Panevëþio miesto gyventojai. Jø skola sudaro 6,4 mln. litø, taèiau ðio miesto gyventojai suvartoja keturis kartus daugiau ðilumos nei Këdainiø. „Esant tokiai situacijai, kai

bendrovë neatgauna á produkcijos gamybà ádëtø lëðø, ji verèiama imti kreditus ið bankø, mokëti palûkanas“, – skolø átakà ðilumos savikainai pabrëþia AB „Panevëþio energija“ finansø direktorë Rita Morozovienë.

Ðilumos kaina reguliuojama Ðilumos kaina nustatoma vienoda visuose AB „Panevëþio energija“ priklausanèiuose rajonuose. Pagrindinæ kainos dalá – per 70 proc. – sudaro kuro ir perkamos ðilumos kaðtai. Pastaraisiais metais kuro kainos turëjo tendencijà augti, todël ir ðilumos kaina didëjo. AB „Panevëþio energija “ ðilumos kaina iðliko viena ið maþesniø ðalyje ir dabar ji yra maþesnë nei ðalies vidutinë ðilumos kaina. AB „Panevëþio energija“ ðilumos gamybai naudoja ne tik gamtines dujas, bet ir skalûnø alyvà, mazutà, malkas, skiedras, pjuvenas, ðiaudus, durpes, granules ir kt. Be to, bendrovë superka ðilumà ið kitø ámoniø. Këdainiuose

Siekdama palaikyti stabilesnæ ðilumos kainà bendrovë investuoja á ðilumos gamybos ðaltinius, kad bûtø naudojamas pigesnis kuras. Akademijos gyvenvietëje nuo brangaus kuro – skalûnø alyvos – pereita prie ðiaudø deginimo. Kapliuose vietoj anglies dabar deginamos malkos, Ðlapaberþëje vietoj skalûnø alyvos – malkos. Bendrovë ágyvendino ES remiamus projektus Rokiðkio, Zarasø rajonø katilinëse, kuriose jau deginamas biokuras. Ðiuo metu baigtas Panevëþio katilinës modernizavimas, pastatyti du biokuru kûrenami katilai. Dalis gamtiniø dujø bus pakeista mediena.

Atnaujina vamzdynus Katiliniø modernizavimas leido maþinti brangaus kuro naudojimà, sumaþinti aplinkos tarðà, o ðilumos trasø renovacija leidþia sumaþinti ðilumos tiekimo nuos-

tolius. Pakeisti vamzdynai maþina remontø ir eksploatacijos kaðtus, turinèius átakos ðilumos kainai. Këdainiø rajone ir mieste atnaujinta 40 procentø trasø – apie 20 kilometrø ið 48. Maþinant nuostolius tinkluose 2010 metais Këdainiø miesto J. Basanavièiaus gatvës ir Vilainiø gyvenvietës ðilumos trasoms modernizuoti buvo skirta 1,8 mln. litø ES parama, dar tiek pat investavo AB „Panevëþio energija“. 2011–2012 metais vykdomam ðilumos trasø modernizavimui Këdainiuose (J. Basanavièiaus ir Josvainiø g.) skirta beveik milijono litø ES parama, o AB „Panevëþio energija“ investuos dar apie 1,34 mln. litø. AB „Panevëþio energija“ technologiniai ðilumos nuostoliai nevirðija normatyvinio (leistino) ðilumos perdavimo nuostoliø dydþio. 2011 metais jie sudarë 18,9 proc.

Perspektyviniai planai Ágyvendindama 2012 metø investicijø planus AB „Panevëþio energija“ planuoja nutiesti naujà trasà á statomà Këdainiø miesto sporto arenà. Numatoma sujungti Këdainiø miesto ir Liepø alëjos kvartalo ðilumos tinklus su Vilainiø gyvenvietës tinklais. Ðilumos tiekimas bûtø vykdomas ið AB „Lifosa“ ir miesto centrinës katilinës. Planuojamos investicijos sudarys apie 4 milijonus litø. Be to, planuojama Këdainiø miesto Þydø gatvës ðilumos trasos rekonstrukcija, kuri bendrovei kainuos apie 32 tûkstanèius litø.

AB „Panevëþio energija“ ðilumos ir karðto vandens kainos Nuo geguþës 1 d. nustatyta 0,65 proc. didesnë vienanarë centralizuotai tiekiamos ðilumos kaina – 24,65 ct/kWh (be PVM), gyventojams – 26,87 ct/kWh (su 9 proc. PVM). Këdainiø miesto ir rajono gyventojams karðto vandens kaina, kai karðtas vanduo ruoðiamas individualiuose ðilumokaièiuose, – 19,91 Lt/m3 (su 9 proc. PVM). Daugiau informacijos apie nustatytas kainas galite rasti AB „Panevëþio energija“ interneto svetainëje www.pe.lt. Uþs. Nr. 1 391

PR

„Tele2“ vartotojams – dar pigesni pokalbiai visuose ðalies tinkluose

Ar kalbëdami mobiliuoju telefonu skaièiuojate kiekvienà pokalbio minutæ? Jei taip, tai greièiausiai esate labai uþimtas þmogus... arba jums pats metas pasidomëti naujausiais telekomunikacijø bendrovës „T ele2“ planais. „T ele2“ siûlo dar maþesnes kainas tiek „Tele2“ „Tele2“ iðankstinio mokëjimo paslaugos PILDYK vartotojams, tiek ir klientams, mokantiems pagal sàskaitas. Bendrauti nevarþant savæs tampa dar paprasèiau. Trys naujos galimybës kalbëti pigiau PILDYK vartotojai nuo ðiol gali siøsti SMS ir kalbëti visuose tinkluose mokëdami tik 8 centus uþ pokalbio minutæ ar iðsiøstà þinutæ be jokiø sujungimo mokesèiø.

Tokiais paslaugø tarifais galima naudotis nusiuntus SMS þinutæ su þodþiu PLIUS numeriu 1556 (þinutës kaina – 0,15 Lt). Uþsakyta paslauga galios 30 dienø, jos kaina – 3 Lt/mën. Palankesnes sàlygas „Tele2“ siûlo ir klientams, mokantiems pagal sàskaitas. Bendrovë pristatë

naujàjá planà „500“, leidþiantá visuose Lietuvos tinkluose nemokamai kalbëti 500 minuèiø. Minimalus prakalbamas mënesio mokestis – vos 20 Lt. Specialiu „Tele2“ pasiûlymu galima pasinaudoti sudarius sutartá internetu ar „Tele2“ prekybos vietose. „Gyventojai vis daugiau kalba mobiliaisiais telefonais, skambindami tiek savo, tiek ir kitø operatoriø tinkluose. Mes siekiame, kad bendravimas mobiliuoju ryðiu vartotojams bûtø pigus, paprastas ir patogus. Todël pasiûlëme naujuosius planus, kuriuos pasirinkus galima kalbëti ir siøsti þinutes beveik neribojant savo poreikiø ir neskaièiuojant pokalbiø minu-

èiø“, – sako „Tele2“ marketingo vadovas Tomas Burovas.

„Tele2“ klientai kalba daugiausiai Kaip rodo naujausi Ryðiø reguliavimo tarnybos duomenys, mobiliaisiais telefonais tarp visø mobiliojo ryðio operatoriø paslaugø vartotojø per mënesá daugiausiai kalba bûtent „Tele2“ klientai. „Tele2“ pernai taip pat aptarnavo didþiausià pokalbiø srautà Lietuvoje. Ðios telekomunikacijø bendrovës klientai ne tik daugiausiai kalba, bet yra ir aktyviausi trumpøjø þinuèiø siuntëjai. Ið visø per paskutinájá 2011 m. ketvirtá Lie-

tuvoje iðsiøstø SMS daugiau kaip 40 proc. siuntë „Tele2“ vartotojai. „Tokius rezultatus lëmë maþos „Tele2“ paslaugø kainos. Kai jos nevarþo, galima daugiau skambinti ir siøsti SMS. Statistika rodo, kad þmonëms tokia galimybë yra reikalinga“, – sakë T. Burovas. Rinkos analizës ir tyrimø bendrovës „RAIT“ praëjusiais metais atliktos apklausos duomenimis, „Tele2“ yra populiariausias ir labiausiai rekomenduojamas operatorius Lietuvoje. Beveik pusë apklausos dalyviø teigë, kad naudojasi „Tele2“ paslaugomis. Du ið trijø apklaustøjø tvirtino, kad „Tele2“ siûloma paslaugø kaina – maþiausia.


2012 m. balandþio 26 d.

Kaimo jubiliejui – jubiliatø dovana

Minës Darþø dienà Geguþës pradþioje pirmà kartà Truskavos seniûnijos kiemelyje vyks Këdainiø kultûros centro Truskavos skyriaus organizuojamas Darþø dienos paminëjimas „Þalioji stotelë“. Renginyje dalyvaus parduotuvës „Þalia stotelë“ atstovai, kurie papasakos apie darþø sodinimà, sëklas ir atsakys á susirinkusiøjø klausimus.

Idëjà pasodinti àþuolynà pasiûlë buvusi Miegënø bendruomenës centro pirmininkë Veronika Bajorûnienë. Ji dovanojo savo sodyboje iðaugintus àþuoliukus ir pakvietë juos pasodinti tuos kaimo gyventojus, kurie ðiemet ðventë ar dar ðvæs jubiliejinius gimtadienius.

Seniûnas pritarë

Àþuoliukai – vardiniai Vyriausios jubiliatës – 90-metës Onos Makarevièienës – vardu àþuoliukà pasodino jos sûnus ir

Vilainiai Ruoðiasi á Rygà

Ðiemet kaimo jubiliejø ðvenèiantys miegëniðkiai pasodino 33 àþuolus.

anûkë. Aðtuoniasdeðimtmetës Elvyra Jakobienë ir Jadvyga Daugvilienë paèios pasodino savo àþuoliukus. Gausiausias – dvideðimtmeèiø bûrys. Ðiemet graþø jaunystës jubiliejø ðvenèia devyni miegëniðkiai. Ið viso pasodinti 33 vardiniai àþuoliukai.

Sodino ir ðeimø nariai Sodinti àþuolø, palaikyti graþios idëjos susirinko ne tik pakviestieji jubiliatai, bet ir jø ðeimø nariai. Kelios ðeimos jubiliejiniame àþuolyne turës po kelis àþuolus: Makarevièiø ðeima – net

keturis, Juknø – tris, Kupriø ir Kundrotø – po du. Medeliai pasodinti ir uþ tuos jubiliatus, kurie negalëjo dalyvauti graþiame susibûrime, suvienijusiame kaimo þmones, priminusiame apie kaimo ir jo gyventojø vienovæ. „Rinkos aikðtës“ inf.

Susipaþino su Italijos ðvietimo sistema Lanksti mokymo sistema

Këdainiø profesinio rengimo centro ekonomikos mokytojos Rima Puþauskaitë ir V ida Vida Radavièienë staþavosi Italijoje, Sistema TTurismo urismo s. rr.. l. tarptautiniame mokymo centre. Kartu su kolegëmis ið Alantos technologijos ir verslo bei Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokyklø mokytojos galëjo palyginti ekonomikos dalyko mokymo ypatumus Lietuvos ir Italijos panaðaus profilio mokyklose. Tokià galimybæ mokytojoms suteikë 2011–2012 mokslo metais Alantos technologijos ir verslo mokyklos vykdomas Leonardo da Vinèi programos mobilumo projektas „Marketingo þinios mokykloje – sëkmingas verslas ateityje“.

Lankësi prestiþinëje mokykloje Projekto dalyviai turëjo puikià progà susipaþinti su Italijos ðvietimo sistema, profesinio mokymo patrauklumu.

Kitoje Marko Polo turizmo technikos mokykloje mokymo procesas organizuojamas lanksèiai reaguojant á kintanèias rinkos sàlygas. Ðioje mokykloje ruoðiami turizmo sektoriaus darbuotojai, mokymo procesas integruojamas á praktinæ veiklà. Aplankytos Italijos mokyklos turi labai gerà techninæ mokymo bazæ, integruojasi á ðiuolaikiná gyvenimà ir labai didelá dëmesá skiria praktiniam mokiniø paruoðimui.

Pagilino ágûdþius ir þinias

Lietuvos profesiniø mokyklø atstovai pasidalino asmenine patirtimi su uþsienio kolegomis.

Ðios ðalies mokymo sistemà sàlyginai galima suskirstyti á tokius etapus: pradinë mokykla, progimnazija, gimnazija arba profesinis mokymas, vëliau mokslai kolegijose ar aukðtosiose mokyklose. Vizito metu projekto dalyviai

apsilankë prestiþinëje Roberto Valturio verslo technikos mokykloje, turinèioje gilias mokymo tradicijas (2007 metais mokykla ðventë 100 metø veiklos jubiliejø) ir vienà geriausiø visame regione techninæ mokymo bazæ.

Parama – ávairioms sporto ðakoms Skirstant ið rajono savivaldybës biudþeto finansuojamiems kûno kultûros ir sporto projektams skirtas lëðas atsiþvelgta á ankstesniø metø ádirbá, pasiektus rezultatus ir veikloje dalyvaujanèiø þmoniø skaièiø. „Komisija nutarë ðioje biu-

Seniûnijø naujienos Truskava

Miegënø þmonës, rengdamiesi kaimo paminëjimo istoriniuose ðaltiniuose 640-ajam jubiliejui jubiliejui,, pasodino Jubiliejaus parkà.

Mintá apie jubiliejiná àþuolynà palaikë Gudþiûnø seniûnas Regimantas Valiauskas, pasiûlæs sodinti juos nenaudojamame þemës sklype greta pagrindinës mokyklos, ir pats aktyviai dalyvavæs sodinant medelius. Kaimo seniûnaitis Valdas Þièevièius iðkasë nemaþai duobiø medeliams, paþadëjo pagaminti ir átvirtinti lenteles, paþyminèias, kas pasodino tà àþuolà.

5

dþeto eilutëje numatytø pinigø neskirti kaimo bendruomeniø pateiktiems projektams finansuoti, nes tokios organizacijos gali dalyvauti kituose konkursuose“, – aiðkino rajono kûno kultûros ir sporto veiklos projektø vertinimo komisijos pirmininkë, savivaldybës vicemerë Nijolë Naujokienë. 41 tûkst. Lt paskirstytas de-

ðimèiai nevyriausybiniø organizacijø, vykdanèiø sporto veiklà. Këdainiø ledo ritulio klubui, ðiemet uþëmusiam treèiàjà vietà Nacionalinës ledo ritulio pirmenybëse, skirti 8 tûkst. Lt. Techninio sporto klubo „Vedavas“, sëkmingai dalyvaujanèio motokroso varþybose, sàskaità papildys 6 tûkst. Lt.

Kadangi vizite dalyvavo trijø Lietuvos profesiniø mokyklø atstovai buvo puiki proga patikrinti komandinio darbo ágûdþius, dalyvauti integruotuose mokiniø ir mokytojø ekonomikos uþduoèiø rengimo ir sprendimo projektuose, taip pat pagilinti anglø kalbos þinias ir gauti italø kalbos þiniø pagrindus. Be to, mokytojai pasidalino asmenine patirtimi su uþsienio kolegomis. Rima PUÞAUSKAITË, Këdainiø PRC profesijos mokytoja

Klubas „Ulonai“ gaus 5 tûkst. Lt, kiokuðin karatë klubas „Stoikas“, iðkovojæ ne vienà medalá ðalies pirmenybëse – 4 tûkst. Lt. Maþesnës sumos skirtos klubui „Aistruolis“, Akademijos turizmo sporto klubui „Dotnuvëlë“, sportinës þûklës, þolës riedulio, Këdainiø ir Surviliðkio dziudo klubams. Konkursui buvo pateikta 12 projektø, jiems finansuoti praðyta 160 tûkst. Lt. „Rinkos aikðtës“ inf.

Balandþio 28 dienà, ðeðtadiená, nemaþas bûrys vilainieèiø ir këdainieèiø – ðeðiolika Këdainiø kultûros centro Vilainiø skyriaus vyresniøjø liaudiðkø ðokiø grupës „Volungë“ ir aðtuoniolika Këdainiø kultûros centro pagyvenusiøjø liaudiðkø ðokiø grupës „Lankesa“ ðokëjø, kuriems vadovauja Irena Ðukienë, iðvaþiuoja á Latvijos sostinëje Rygoje vyksiantá tarptautiná ðokiø festivalá „Mano tëviðkës spalvos“. Vilainieèiai jame dalyvaus jau antrà kartà. Ðákart kartu su jais á kelionæ ruoðiasi ir penkiolika Vilainiø skyriaus „Idëjø studijos“ moterø, kurios savo dirbinius pristatys festivalyje vyksianèioje tautodailininkø mugëje.

Surviliðkis Dalyvavo talkoje Ðeðtadiená dauguma seniûnijos þmoniø aktyviai dalyvavo penktà kartà Lietuvoje vykusioje aplinkos tvarkymo akcijoje „Darom 2012“. Á talkà aktyviai ásitraukë visos penkios seniûnijos kaimø bendruomenës – Sirutiðkio, Gojaus, Uþupës „Liaudë“, Kalnaberþës ir Surviliðkio bendruomeniø asociacijos. Seniûnë Vanda Petrauskienë dþiaugësi, kad ypaè noriai ir aktyviai dirbo Sirutiðkio, Kalnaberþës ir Surviliðkio jaunimas. Nors dauguma gyventojø ðiukðles rinko ðeðtadiená, seniûnijos administracijos darbuotojai ir V. Svirskio pagrindinës mokyklos mokytojai bei mokiniai aplinkà ðvarino ir keletà dienø prieð akcijos pradþià. Talkos „Darom 2012“ metu seniûnijos gyventojai sutvarkë Liaudës upës pakrantes Uþupëje, Sûriðkio maudymvietës teritorijà ir kelià jos link, Surviliðkio poilsio zonà ir beveik visos seniûnijos teritorijos pakeles. Ið viso buvo iðgabentos ðeðios traktoriaus priekabos ðiukðliø.


6

2012 m. balandþio 26 d.

Jau galima atlikti storosios þarnos tyrimà Këdainiø ligoninëje pacientams jau atliekamas endoskopinis storosios þarnos tyrimas – kolonoskopija, kuris diagnozuoja ankstyvos stadijos storosios þarnos vëþá, ðeiminæ adenoidinæ polipozæ ar opiná kolità. Ðá itin tikslø tyrimà atlieka Konsultacijø poliklinikos gydytojas chirurgas Artûras INDR IUÐKA INDRIUÐKA IUÐKA.. Tyrimà ypaè rekomenduojama atlikti vyresniems nei 50 metø þmonëms dël storosios þarnos vëþio rizikos. Storosios þarnos vëþys yra viena ið daþniausiø onkologiniø ligø Lietuvoje, jei jis nustatomas ankstyvoje stadijoje gydymas gali bûti efektyvus. Suskubti kreiptis á savo ðeimos gydytojus ir gauti siuntimà atlikti tyrimà reikia, jeigu pastebëjote, kad: iðmatose yra kraujo, jauèiate skausmà apatinëje pilvo dalyje, kankina uþsitæsæs lëtinis vi-

„Astmutis“ keliavo á Prahà Auðra MALINAUSKIENË

Prieð keletà dienø rajono vaikø astmos klubas „Atsmutis“ sugráþo ið tradicinës kelionës. Ðákart apie pusðimtis këdainieèiø – vaikø ir jø tëveliø, porà dienø keliavo po Èekijà. Aplankë áþymias vietas

A. Indriuðka: „Kuo anksèiau diagnozuojama liga, tuo sëkmingiau galima jà áveikti.“ /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

duriavimas, nustatytas þemas hemoglobino kiekis kraujyje, maþëja kûno masë, nuolat uþkietëjæ viduriai, tuðtindamiesi jauèiate skausmà, yra teigiamas slapto kraujavimo testas, yra buvæ onkologiniø storosios þarnos susirgimø ðeimoje. Kolonoskopija leidþia nusta-

tyti 1–2 stadijos navikus. „O kuo anksèiau diagnozuojame ligà, tuo sëkmingiau galima jà kartu su pacientu áveikti ir net sumaþinti mirtingumà nuo ðios ligos“, – sako gydytojas chirurgas A. Indriuðka. Ðiai procedûrai reikia bûti tinkamai pasiruoðus, todël uþsiregistravus ir atvykus á apþiûrà gydytojas paaiðkins, kaip reikia paruoðti þarnynà.

Pirmàjà iðvykos dienà keliautojai apþiûrëjo Adrðpacho uolø miestà, kurio áspûdingas kalnø skulptûras, primenanèias þmoniø ir gyvûnø figûras, prieð milijonus metø suformavo vanduo ir vëjas. Ir maþi, ir dideli kopë uolomis, vaikðèiojo siauruèiais takeliais, apþiûrëjo krioklius ir plaukiojo aukðtai olose esanèiame dirbtiniame eþere. Po pietø këdainieèiai vyko á UNESCO saugomà buvusá kalnakasiø miestà – Kutna Horà, kur apþiûrëjo áspûdingà Sedleco kaulø koplyèià. Sakralinio pastato vidus dekoruotas keturiasdeðimties tûkstanèiø þmoniø skeletais. Tà patá vakarà visi groþëjosi ðvieèianèiais ir grojanèiais Prahos fontanais. O kità dienà këdainie-

èiai susipaþino su Èekijos sostinës senamiesèiu – senaisiais karaliø rûmais, Ðv. Vito katedra, Auksine gatvele, Rotuðës aikðte ir þymiuoju jos laikrodþiu, Karlo tiltu ir jo skulptûromis.

Smagi ir turininga kelionë Vëliau dalis keliautojø mëgavosi Prahos vandens parko teikiamais malonumais, o kiti apsilankë áspûdingame safario stiliaus zoologijos sode, ákurtame 1931 metais. Ðiuo metu vienas ið geriausiø zoologijos sodø pasaulyje uþima 45 hektarø teritorijà, kurioje gyvena apie 2 500 ávairiausiø gyvûnø. Tad këdainieèiai iðvydo dramblius, pandas, gorilas ir daugybæ kitø gyvûnø, paukðèiø, ropliø ir kt., kuriø Lietuvoje nëra galimybës pamatyti. „Astmuèio“ klubo narius ir jø tëvelius kelionëje lydëjo gidë Genutë Regesienë. Kelionë buvo smagi ir turininga, taèiau gráþtant këdainieèiai Lenkijoje pateko á avarijà. Laimei, në vienas keliautojas nenukentëjo. Uþ tai jie dëkingi uþdarosios akcinës bendrovës „Eura“ vairuotojui Raimundui Mileckui.

Pacientus konsultuos gydytoja reumatologë Kasmet vis daugëja reumatiniø susirgimø, todël atsirado bûtinybë turëti reumatologijos specialistà regioninëje Këdainiø ligoninëje. Nuo kovo mënesio darbà Këdainiø ligoninës konsultacijø poliklinikoje pradëjo IIII lygio reumatologë Asta JUODE IKË JUODEIKË IKË.. Gydytoja atliks detalesnius tyrimus, diagnozuos ir gydys reumatologines ligas. Á ðià specialistæ galima bus kreiptis tuomet, jei-

gu jûsø ðeimos gydytojas turës átarimø ir duos siuntimà apþiûrai pas ðià specialistæ. Per pirmàsias darbo dienas Këdainiø ligoninës konsultacijø poliklinikoje gydytoja reumatologë A. Juodeikë jau priëmë beveik 100 þmoniø.

Reumatinës ligos – lëtinës Reumatinës ligos yra lëtinës, ilgai besitæsianèios ir reikalaujanèios ilgo gydymo. Tarptautinëje ligø klasifikacijoje reumatologijai priskiriama apie 100 susirgimø.

Tai degeneracinës ligos, kurias paskatina su amþiumi vykstantis senëjimo procesas. Taip pat sànariø ir stuburo uþdegimai, sisteminiai vaskulitai (kraujagysliø uþdegimai), sisteminës jungiamojo audinio ir kaulø ligos, apie sànará esanèiø minkðtøjø audiniø ir ágimtos judëjimo atramos sistemos ligos.

Itin paplitusi – artrozë Tarp vyresnio amþiaus þmoniø itin paplitusi artrozë. Beveik pusë pacientø, kuriems diagnozuojama lëtinë reumatinë liga, patiria didesnio ar maþesnio laipsnio funkcijos sutrikimà (neágalumà). Todël laiku pastebëjus ir diagnozavus ligà bei pradëjus jà gydyti, galima numalðinti uþdegimà, pristabdyti jos progresavimà bei palengvinti skausmus.

Pas gydytojà – su siuntimu Jeigu tinsta sànariai, jauèiate skausmà, kûno sukaustymà, karðèiuojate, krenta svoris, jau galima átarti ligos pradþià. Uþdegimà gali sukelti ir virusinës infekcijos. Labai didelæ átakà turi pervargimas ir stresas. „Pailsëjæs, iðsimiegojæs þmogus lengviau pakelia skausmà, nes teigiamos emocijos uþgoþia negalavimus“, – teigia gydytoja reumatologë A. Juodeikë. Specialistë pacientus konsultuos Këdainiø ligoninës konsultacijø poliklinikoje kas antrà ðeðtadiená nuo 8.30 iki 16 valandos. Pacientui siuntimà turi iðraðyti ðeimos gydytojas. „Rinkos aikðtës“ inf.

Dauguma këdainieèiø áveikë visus Adrðpacho uolø miesto iðbandymus – siauruèius, su daugybe pakopø takelius. /Nuotr. autorës/

Ar Jûs viskà þinote apie savo sveikatà? Apie blogëjanèià gyventojø sveikatà liudija nemaþëjanèios eilës prie gydytojø kabinetø, þymiai padidëjæs blogai besijauèianèiø jaunø þmoniø skaièius, nuo streso iðsekæ darbingo amþiaus þmoniø veidai. Ðie rodikliai verèia susimàstyti ir pradëti rûpintis ligø profilaktika. Taèiau norint iðsitirti sveikatà nepakanka pasimatuoti kraujospûdá, pasidaryti ðirdies kardiogramà ar biocheminius kraujo tyrimus. Tam reikia atlikti ir kompiuterinæ funkcinës sveikatos diagnostikà, kuri atskleidþia visus uþslëptus, ûmius ir lëtinius procesus. Kompiuterinæ funkcinës sveikatos diagnostikà jau septynerius metus atlieka Kauno natûralios medicinos konsultacijø ir diagnostikos centras „Þoliø salonas“. Ðia paslauga naudojasi þmonës ið ávairiø Lietuvos miestø, uþsienyje gyvenantys lietuviai. Kompiuterinë funkcinës sveikatos diagnostika: kas tai? Pirmà kartà skaitantiems norëtume pabrëþti, kad ðios diagnostikos metu yra matoma kiekvieno organo ir visø sistemø veikla. Pateikiama informacija, kokiose kûno vietose yra sutrikimø, vystosi ligos, vyksta uþde-

giminiai procesai, audiniø pakitimai. Visi duomenys matomi judesyje. Stebima, kaip funkcionuoja smegenys, skrandis, plauèiai, skydliaukë, inkstai, ðirdis, þarnynas, kokia stuburo ir sànariø bûklë, hormoninës sistemos veikla, ar yra kirminø, virusø, kurie sukelia lëtines ligas, alergijas ir chroniðkà nuovargá. Tikrinama, ar organizme neatsirado nesveikø, iðsigimusiø làsteliø ir t. t. Nauda – neabejotina Didelis kompiuterinës funkcinës sveikatos diagnostikos privalumas prieð kitas diagnostines programas yra tas, kad organizme vykstantys pakitimai fiksuojami jau ankstyvoje stadijoje, kai dar nieko neskauda. O sudëtingais atvejais, kai þmogø vargina skausmai ir ne viena liga, ðios diagnostikos pagalba galima greièiau nustatyti negalavimo prieþastis ir skirti efektyvesná gydymo bûdà ar negaiðtant laiko nukreipti reikalingo specialisto konsultacijai. Todël ir profilaktiðkai, ir ásisenëjusiø negalavimø atveju funkcinë diagnostika atneð neabejotinos naudos kiekvienam. Tad kvieèiame visus – maþus ir didelius – daugiau suþinoti apie save.

Geguþës 3 d. (ketvirtadiená) kompiuterinë funkcinës sveikatos diagnostika bus atliekama Këdainiuose, vieðbutyje-restorane „Grëjaus namas“ (Didþioji g. 36). Registracija telefonu 8 682 40 857 darbo dienomis nuo 9 iki 19 val. Priimami tik ið anksto uþsiregistravusieji. Iki pasimatymo!


2012 m. balandþio 26 d.

7

Smagiai uþdaryta penktoji spartakiada Jovita ÞEBRAUSKAITË

Beveik penkis mënesius trukusi bendrovës „Lifosa“ tarpcechinë spartakiada balandþio viduryje baigësi baigësi,, o po savaitës, praëjusá penktadiená, visi dalyviai susirinko á iðkilmingà jos uþdarymà. Iðkilmës vyko „V ikondos“ pramogø centre. „Vikondos“ Daugëja rungèiø ir dalyviø Ðá sezonà, nuo lapkrièio pabaigos iki balandþio vidurio, vykusi spartakiada jau buvo penktoji. Jos organizatoriai pastebi, kad spartakiados populiarumas kasmet didëja – auga ir dalyviø, ir

Spartakiados organizaciniam komitetui vadovavo „Lifosos“ administracijos direktorius J. Baniota.

Kas komandos vadovui Gintarui Bardauskui gali bûti smagiau nei laikyti rankose èempiono tauræ?

rungèiø skaièius, taigi ðiemetinis renginys buvo gausiausias – vienuolikoje rungèiø dalyvavo 174 sportininkai. Buvo rungiamasi biliardo, ðachmatø, ðaðkiø, smiginio, stalo teniso, automobiliø þiemos lenktyniø, galiûnø, krepðinio, tinklinio, boulingo ir kvadrato varþybose. Aktyvesni buvo vyriðkiai. Ið visø sportininkø 27 buvo moterys. Aktyviausia ið jø buvo Svetlana Kaniðevienë, dalyvavusi trijuose turnyruose, o tarp vyriðkiø iðsiskyrë ðeðiø turnyrø dalyvis Arûnas Kolojanskas, penkiø – Rimantas Lukoðius.

Su èempionø taure – spartakiados nugalëtoja jungtinë Aliuminio fluorido ir Geleþinkelio transporto cechø komanda.

Vyriausias amþiumi spartakiados dalyvis buvo Pranas Steponavièius. Vyrai sudarë spartakiados dalyviø daugumà.

Su humoru ir padëkomis

Tarp spartakiados dalyviø apie ðeðtadalis buvo moterø.

„Gausiausia buvo Ûkio transporto ir Amofoso cechø komanda. Jos garbæ gynë 33 dalyviai“, – pateikdamas bendrus skaièius pabrëþë „Lifosos“ administracijos direktorius, spartakiados organizacinio komiteto pirmininkas Juozas Baniota. Jis paminëjo, kad per penkerius spartakiados rengimo metus labiausiai tarpusavyje varþësi

Jaunosios krepðininkës kausis I divizione 1998 metais gimusios krepðininkës, iðkovojusios pirmàjà vietà „C“ mergaièiø krepðinio èempionato „Manija“ IIII divizione, savaitgalá kovësi su Palangos sporto centro komanda.

Reguliariajame sezone palangiðkës I divizione uþëmë 8-àjà vietà, nusileisdamos Kauno KM „Aisèiai“, Vilniaus KM, Birþø SM, Marijampolës ÞSM, Panevëþio KKSC mergaièiø ekipoms. Pirmosiose rungtynëse Palangoje Këdainiø sporto mokyklos krepðininkës, treniruojamos Tomo Stankevièiaus, áveikë prieðininkes 12 taðkø persvara.

Bëgikai varþësi Panevëþyje Keturi Këdainiø sporto mokyklos bëgikai bëgikai,, treniruojami Zitos Peleckienës, iðbandë jëgas tradiciniame bëgime „Senvagë – 2012“. Sportininkai varþësi 1, 2, 3, 5 ir 10 kilometrø trasose. Ið viso bëgime dalyvavo 144

bëgikai. 1997–1998 metais gimæ vaikinai Senvagëje áveikë 2 km trasà. Ilgà laikà antras bëgæs Edvardas Alaburda paskutiniuose 200 metrø pritrûko jëgø ir nusileido pajëgesniems varþovams ið Panevëþio, Vilniaus ir Ðiauliø. Jis finiðavo penktas (6:26,6 min.). Vyresniøjø, 1995–1996 metais gimusiø, sportininkø grupëje startavæs Martynas Rugienius 3 km áveikë per 9:34,5 min. Finiðo

Atsakomosiose varþybose pergalæ ðventë këdainietës, nugalëjusios Palangos komandà rezultatu 54:43. Pergalës atkrintamosiose kovose uþtikrino Këdainiø sporto mokyklos auklëtiniø patekimà á pirmàjá divizionà. Artimiausiu metu laukia dvikova su elito diviziono komanda nugalëtoja – Kauno KM „Aisèiai I“. linijà jis kirto ðeðtas. Pagrindiniame, 10 km bëgime, startavo 65 bëgikai. Aivaras Vareika nuo pirmøjø kilometrø prisijungë prie lyderiø grupës. Áveikæ 8 km bëgikai pasiskirstë pozicijas, kuriose ir finiðavo. Pirmasis – Marius Diliûnas (Pasvalys), antras – Artûras Meðka (Pasvalys), treèias – Dainius Ðiauèiukovas. Këdainietis A. Vareika nuo lyderio atsiliko 2:15 min. ir finiðavo aðtuntas. Tadas Pavolis 10 kilometrø áveikë per 34:34 min. Sportininkø rikiuotëje jis uþëmë 10 vietà. Sporto mokyklos inf.

Fosforo rûgðties cecho ir Aliuminio fluorido cecho komandos, o ðio sezono èempionai tik kartà nebuvo patekæ tarp prizininkø. Kaip kuriai komandai per visus tuos metus sekësi, ðmaikðèiai buvo papasakota sukurtame filmuke, kurá þiûrëdami ðventës dalyviai ir draugiðkai replikavo vieni kitiems, ir kikeno, kvatojo. Ðventë, surengta savø saviems, buvo ið tiesø smagi – joje nestigo graþiø þodþiø, padëkø ir humoro.

Justas Maþeika ið visø dalyviø buvo jauniausias. /Nuotr. autorës/


8

2012 m. balandþio 26 d.

Pajuto Turkijos dvasià Këdainiø suaugusiøjø mokymo centro mokiniai su dailës mokytoja Rusne Feiferiene balandþio pradþioje vieðëjo TTurkijoje. urkijoje. Boyabato miestelyje vyko „Grundtvig“ projekto „W ood Burning art“ („Medþio „Wood deginimo menas“) renginiai , kuriuose dalyvavo 12 ávairaus amþiaus renginiai, amþiaus,, pomëgiø ir profesijø atstovø ið Lietuvos, Bulgarijos ir Anglijos.

Mokytoja R. Feiferienë ásisavina medþio deginimo technikà.

Paþintis su Stambulu Prieð pasiekiant kelionës tikslà – Boyabato miestelá, këdainieèiai turëjo laiko ðiek tiek susipaþinti su Stambulu ir pajusti ðio milþiniðko (18 milijonø gyventojø), niekad nemieganèio miesto dvasià. Iki vëlumos vaikðèiojome siauromis Stambulo gatvelëmis, krantinëmis, aplankëme triukðmingas turgavietes, uþsukome á meèetæ. Norëdami pasiekti nedidelá miestelá Boyabatà, turëjome áveikti daugybæ kilometrø lëktuvu ir autobusu. Taèiau nuobodu nebuvo: stebëjome aukðtus kalnus, sraunias upes ir krioklius, besigananèias avis ir maþus namelius kalnuose.

liais ákaitintais árankiais ant medinio pavirðiaus. Galima iðgauti ávairaus storio linijas, atspalvius, ðeðëlius bei faktûras. Pradëjome nuo paprastø pratimø, vëliau ëmëme improvizuoti, kurti savo kompozicijas.

Domëjosi aplinka Vieðnagës metu ne tik kûrë-

Velykø varpui nuskambëjus

me, bet ir susipaþinome su aplinka. Kopëme á netoli vieðbuèio stûksantá aukðtà kalnà su itin aukðtomis sienomis ir virðûnëje besiplaikstanèia Turkijos vëliava. Aplankëme miestelio muziejø, smalsiai tyrinëjome senovinius baldus, buities rakandus bei nepaprasto kruopðtumo tekstilës gaminius. Viena popietë buvo skirta muzikai – klausëmës liûdnø turkiðkø dainø ir styginio instrumento – balamos. Vaikðtinëjanèius po miestelá mus pastebëjo viena jau paþástama mergaitë, kuri pasikvietë á savo tëvø parduotuvæ ir surengë mums trumpà, bet nepamirðtamà koncertà. Buvome suþavëti. Sportui skirtà vakarà þaidëme tinkliná – linksmai, net nepaisydami taisykliø. Teko aplankyti ir Sinopo miestà, kurio krantus skalauja Juodoji jûra. Apþiûrëjome senà kalëjimà, archeologijos muziejø, suþinojome, kad Sinopo mieste gimë Diogenas.

Ágijo patirties

Nuskambëjo ðv elykø varpas, ðv.. V Velykø nukeliavo ir V elykë pilnomis Velykë kraitelëmis ávairiaspalviø marguèiø neðina. Bet tuo Didþioji pavasario ðventë nesibaigë. Pirmasis sekmadienis po ðv elykø vadinamas Atvelykiu ðv.. V Velykø arba Maþosiomis V elykomis, Velykomis, arba V aikø V elykëlëmis. Vaikø Velykëlëmis.

Nepastebimai pralëkë savaitë, per kurià ágijome daug patirties. Nesinorëjo skirtis su itin draugiðkais projekto organizatoriais, dalyviais. Atsisveikinome tikëdami, kad dar susitiksime. Gal kitoje ðalyje, kitame projekte.

Tos dienos nepamirðo Dotnuvos bendruomenë. Visiems, norintiems dar pratæsti gamtos pabudimo, atgimimo ðventës dþiaugsmà, bendruomenës pirmininkë Nijolë Mykolaitienë surengë malonø pasisëdëjimà prie velykiniø vaiðiø stalo.

Dalia ÐALEKIENË, Suaugusiøjø mokymo centro 12 N klasës mokinë

Kûrë kompozicijas Boyabato miestelio suaugusiøjø mokymo centre visi dalyviai ið ávairiø ðaliø iðbandë medþio deginimo menà. Medþio deginimas arba pirografija – procesas, kai norimas vaizdas pieðiamas specia-

Seminaro dalyviai.

Projektas „Knyga – geriau-

sias draugas“ buvo skirtas pirmø klasiø moksleiviams. Tikslas – paþintis su mokyklos biblioteka ir áraðymas á skaitytojø gretas. Moksleiviai su mokytojomis

Geriausi skaitytojai buvo apdovanoti þenkleliais ir pagyrimo raðtais.

Akcentas – marguèiai Pagrindinis ðv. Velykø akcentas – marguèiai. Ir kokiø jø èia tik nebuvo! Vieni buvo iðmarginti vaðku, kiti – iðskutinëti peiliuku ar kitokiu árankiu, treti – nuþiûrëjus á artimesnius uþsienio kaimynus, – aplipdyti lipdukais. Maþiau laisvo laiko turinèios ðeimininkës naudojosi savo mamø ir moèiuèiø patirtimi – jos velykiniams marguèiams iðmarginti naudojo ávairias þoleles, svogûnø lukðtus. Tokiu bûdu nauji kiauðiniø marginimo bûdai glaudþiai buvo susieti su senoliø patirtimi ir perduoti jaunajai kartai.

Unikalûs darbai

Knyga – geriausias tavo draugas „Ryto“ vidurinës mokyklos bibliotekoje paminëta Tarptautinë vaikø knygos diena.

Sekmadiená dotnuviðkiai susirinko á Atvelykio ðventæ.

buvo kvieèiami á bibliotekà. Bibliotekininkë R. Baltramonaitienë supaþindino su jiems skirtu spaudiniø fondu ir naudojimosi biblioteka taisyklëmis, papasakojo apie ilgà knygos kelià iki skaitytojo ir apie tuos þmones, kurie prisideda prie knygos kûrimo. Visà kovo mënesá vaikai lankësi mokyklos bibliotekoje ir skaitë knygeles, o klasëje pristatë ádomiausià skaitytà knygà. Uþ kiekvienà perskaitytà knygelæ maþieji gavo po ðypsenëlæ, o jas suskaièiavus buvo paskelbti rezultatai. Geriausi skaitytojai buvo apdovanoti þenkleliais „Baltos lankos – juodos avys“, o mokyklos bibliotekininkë kiekvienam áteikë po pagyrimo raðtà „Tegul knygos ir toliau Tave augina“. J. STANKEVIÈIENË, bibliotekininkë

Nepakartojamà áspûdá visiems paliko Teresës Ðidlauskienës ið Akademijos ávairiausiais raðtais iðpuoðti marguèiai. Jos rankomis sukurtas „Velykø medis“ abejingø ðiai liaudies meno ðakai nepaliko. Nuo vaikystës pamëgusi ávairius graþius darbelius – pieðti, megzti, siuvinëti, karpyti ir marginti kiauðinius, Teresë ðio meno neiðsiþadëjo iki ðiol. Jos marginti kiauðiniai – unikali ávairiø mugiø ir parodø puoðmena. Neliko nepastebëti ir Dotnuvos pagrindinës mokyklos III klasës mokinës Monikos Þegunaitës ir jos mamos Dianos Valikonienës nerti drugeliai, paukðteliai, þvëreliai, ið ávairiø grûdø padaryti paveikslai.

Mini koncertas Ðventëje dalyvavo Këdainiø kultûros centro vyr. reþisierë Genovaitë Gustytë-Ðiauèiûnienë ir Dotnuvos baþnyèios choro vado-

vë bei „Ledinio“ choro dalyvë ið Josvainiø Gintarë Brazinskienë. Jos surengë mini koncertëlá. Iðklausæ nuotaikingø melodijø ir eiliø, nepagailëjæ „katuèiø“ vieðnioms uþ jø duetà, ðventës dalyviai nepamirðo ir savojo repertuaro. Susëdæ dideliu ratu, prisidainavæ á valias dalijosi patirtais áspûdþiais, vaiðinosi savo gamybos kepiniais, kûrë ðviesius ateities planus.

Dotnuvai – 640 Ðie metai Dotnuvos miesteliui yra jubiliejiniai: sukanka 640 metø, kai Dotnuvos vardas pirmà kartà buvo paminëtas raðytiniuose ðaltiniuose (1372 metais). Ðie du skaièiai ne tik daug kà pasako apie vietovës istorijà, praeitá, bet ir ápareigoja dabartinæ kartà, kiekvienà nûdienos gyventojà rûpintis ir iðsaugoti tas vertybes, kurias sukûrë gyvenusios ðioje vietovëje praëjusios kartos, mûsø tëvai bei senoliai. Pasiklausius dalykiniø kalbø, labai norisi tikëti, kad Dotnuvos bendruomenë ávykdys tai, kà yra nutarusi padaryti. Manau, kad graþios mintys ir geri norai neliks tik svajone, o bus dar vienas maþas þingsnelis aplinkos tausojimo ir gamtos paveldo iðsaugojimo link. Genovaitë TAMULEVIÈIENË, Dotnuvos bendruomenës narë


2012 m. balandþio 26 d.

15

RENGINIAI JANINOS MONKUTËS-MARKS MUZIEJUS-GALERIJA (J. Basanavièiaus g. 45, el. paðtas galerija@jmm-muziejus.lt, www.jmm-muziejus.com) Paroda „Netradicinis mini menas ið Azijos ir Europos“. Nuostabûs ávairiø technikø ir skirtingø pluoðtø kûriniai ið dviejø þemynø (veiks iki birþelio 15 d.) DAUGIAKULTÛRIS CENTRAS Dvi parodos „Kristianija plakate” ið Lietuvos Danijos kultûros instituto ir Dalios Ðimokaitienës lëliø mini paroda „Ið moèiutës palëpës“ (veiks iki geguþës 3 d.). Balandþio 26 d. 17.30 val. – Këdainiø muzikos mokyklos Tautiniø instrumentø skyriaus mokiniø koncertas ,,Saulë þemæ pabuèiavo”. Áëjimas nemokamas. Geguþës 1 d. 17.30 val. – pianisto Viktoro Paukðtelio (Lietuva, Prancûzija) reèitalis „Klasikos ðedevrai“ neávyks. ÐV. JUOZAPO BAÞNYÈIA Nuo balandþio 20 dienos kiekvienà penktadiená baþnyèioje vyks adoracija. Balandþio 29 d. – IV Velykø sekmadienis. 12 val. – ðv. Miðios uþ Gyvybës dovanà, minint Pasaulinæ gyvybës dienà. ÐV. JURGIO BAÞNYÈIA Balandþio 29 d., sekmadiená, 12 val. – ðv. Miðios þvakeliø aukotojø intencijoms. Kiekvienà penktadiená nuo 10.30 val. Ðvè. Sakramento adoracija. RESTORANAS „Grëjaus namas“ (www.grejaus namas.lt) Balandþio 27 d. 20 val. – „Jack Daniel‘s“ vakarëlis. Atskleiskite savo talentà dainuodami karaokæ. Gyvai gros „Lietuvos talentø“ dalyvis JONAS STANKEVIÈIUS! „Jack Daniel‘s“, prizai ir gera muzika! Registracija telefonu 51 500. JOSVAINIØ KULTÛROS CENTRAS Geguþës 4 d. 19 val. – koncertas, skirtas Motinos dienai. Geguþës 20 d. 14 val. – labdaros koncertas su þinomais Lietuvos atlikëjais. Organizuoja moterø klubas AUÐRA ir Josvainiø kultûros centras. Áëjimas mokamas (visos surinktos lëðos bus skirtos sunkiai besiverèianèioms ðeimoms). KALNABERÞËS BENDRUOMENËS CENTRO SALË Geguþës 4 d. (penktadiená) 19 val. – ðventinis koncertas „Tu sodo obelis þila...”, kurá dovanoja Kalnaberþës skyriaus mëgëjø meno kolektyvai. Po koncerto – sudëtinës vaiðës, linksma vakaronë kartu su vakaro muzikantais.

Buhalterinës apskaitos paslaugos. Tel.: 8 615 85 483, 8 656 68 667. ingrida@savasbuhalteris.lt, Didþioji g. 40, Këdainiai.

Kryþiaþodþio, spausdinto balandþio 19 d. laikraðtyje, konkurso laimëtojas – Vaidas Mykolaitis.

Organizmo testavimas

„Sensitive Imago“ Atliekame sveikatos bûklës patikrinimà – kompiuterinæ biorezonansinæ diagnostikà. Per 1,5–2 val. Jûs daug suþinosite apie savo sveikatos bûklæ. Gausite: – tikslø atsakymà apie procesus, vykstanèius visame organizme; – sàraðà susirgimø, kurie dar tik vystosi, kai dar nëra funkciniø paþeidimø ir paciento nusiskundimø; – organø ir sistemø dirgikliø sàraðà (virusai, parazitai, pirmuonys, bakterijos); – pacientui pavojingø alergenø sàraðà; – atspausdintus paþeistø organø ir sistemø spalvotus vaizdus. Sudarysime individualià sveikatinimo schemà ir nustatysime organizmo reakcijà dar nepradëjus jos naudoti. Sudarysime Jums tinkanèiø preparatø sàraðà. Galime patikrinti Jûsø turimø vaistø ir papildø efektyvumà, atlikti momentinæ patologinës bûklës korekcijà su „Mora“ terapija (bioenergetinis poveikis á audinius ir organus. „Mora“ terapija padeda paðalinti skausmà). Mus rasite adresu: RADVILØ g. 11, 205 kab., Organizmo testavimo kabinetas. Dirbame ir savaitgaliais. Bûtina iðankstinë registracija telefonu 8 657 46 642.

Josvainiø g. 41, tel.: 56 589, 8 682 47 835. El. paðtas spaustuve@ra.w3.lt

Kalendorius Ðiandien – PASAULINË INTELEKTINËS NUOSAVYBËS DIENA. Rytoj – MEDICINOS DARBUOTOJØ DIENA. PASAULINË GRAFINIO DIZAINO DIENA.

SAULË Teka 4.52 val., leidþiasi 20.43 val., dienos ilgumas 14.51 val. MËNULIS Jaunatis.

Dienà +17–+12 oC VARDADIENIUS ÐVENÈIA naktá +3–+1 oC Ketvirtadiená: Gailenis, Dargailë, Klaudijus, Vilûnë. vëjas 2–3 m/s. Penktadiená: Anastazas, Zita, Gotautas, Auðra, Þydrë, Edilija.


16

2012 m. balandþio 26 d.

Praþydo japoniðkos vyðnios Erdvëlaivio „Discovery“ atsisveikinimo skrydis 39 kartus kosmose pabuvojæs amerikieèiø erdvëlaivis „Discovery“ paskutiná kartà nutûpë ant þemës. Tiesa, jo atsisveikinimo skrydis buvo kuklus. Pritvirtintas prie specialiai parengto lëktuvo „Boeing 747“ erdvëlaivis ið Kanaveralo kyðulio Floridoje buvo atgabentas á Vaðingtonà, kur ateityje bus eksponuojamas muziejuje. „Discovery“ startà ir nusileidimà stebëjo dau-

gybë smalsuoliø. Prieð nusileisdamas tarptautiniame Daleso oro uoste netoli Vaðingtono, „Discovery“ gabenantis lëktuvas maþdaug 450 metrø aukðtyje apsuko tris ratus virð miesto centro. Erdvëlaivis bus eksponuojamas „Smithsonian“ fondo muziejuje netoli oro uosto. JAV kosmoso agentûra NASA praëjusià vasarà po 30 me-

tø baigë savo erdvëlaiviø programà. Ateityje ji didþiausià dëmesá ketina skirti skrydþiams á dar tolesnius kosmoso regionus, kurie erdvëlaiviais nepasiekiami. Á kosmosà toliau erdvëlaivius siøs privaèios bendrovës. Jau po keliø savaièiø pirmà kartà kroviná á Tarptautinæ kosminæ stotá (TKS) gabens „Space Exploration Technologies“ bendrovës erdvëlaivis.

Protestuoja prieð finansavimo maþinimà Stokholmo centre þydi japoniðkos vyðnios.

Miestas ið paukðèio skrydþio

Vienas Italijos muziejus pradëjo deginti savo turimus meno kûrinius, taip protestuodamas prieð finansavimo maþinimà. „Tûkstanèiui mûsø turimø kûriniø dël vyriausybës abejingumo vis tiek gresia praþûtis“, – sakë Ðiuolaikinio meno muziejaus Neapolyje ákûrëjas Antonijus Manfredis ir padegë pirmàjá pa-

veikslà. Muziejuje buvo sudegintas Prancûzijos dailininko Severino Burginjono paveikslas. Menininkas pritarë ðiai protesto akcijai ir per internetà stebëjo, kaip buvo deginamas jo kûrinys. Nuo ðiol A. Manfredis ketina kas savaitæ sudeginti po tris kûrinius. Savo protestà jis praminë

meno karu. Protestà jis ketina tæsti tol, kol bus padidintas muziejaus finansavimas. Oficialiame muziejaus praneðime kûriniø deginimas vadinamas „politiniu, reikalingu ir patraukianèiu dëmesá, esant ðioms nepalankioms aplinkybëms“. Ðá muziejaus ákûrëjo sumanymà remia menininkai ið visos Europos.

Borato nauda ðaliai – akivaizdi

Gdanskas yra vienas ið keturiø Lenkijos miestø, kuriuose vyks 2012 metø Europos futbolo èempionato rungtynës.

Vyksta automobiliø paroda

Pekine vyksta didþiausia pasaulyje automobiliø paroda.

A. Dþoli – Sarajevo garbës pilietë Amerikieèiø aktorë Andþelina Dþoli, debiutuodama kaip reþisierë, sukûrë filmà „Kraujo ir medaus ðalyje“, pasakojantá apie smurtà prieð moteris per Bosnijos karà (1992–1995). Vietos valdþia, pareiðkusi, kad aktorë prisidëjo prie to, kad bûtø iðsaugota tiesa apie karo ávykius, priëmë spren-

dimà suteikti jai garbës pilietës vardà. Pradþioje ðis filmas ðalyje sulaukë ne tik pagyrø. Bosnijos serbai vadino já prieðiðku serbams. Protestø bûta ir ið karo aukø musulmonø pusës. Dël to laikinai buvo uþdrausta filmuoti Sarajeve. Didþioji dalis juostos sukurta Budapeðte.

Asmeniniai skelbimai –

Josvainiø g. 41 41,, Këdainiai

Redakcijos tel. 8 605 19 294 (T ELE2) (TELE2) @ra.w3.lt raredakcija@ El. paðtas raredakcija Spausdino

UAB „Rinkos aikðtë“ spaustuvë

tel. 60 763 El. paðtas rinkosaikste@ra.w3.lt

Kazachijos uþsienio reikalø ministras parlamente pareiðkë, kad jis yra dëkingas filmo personaþui Boratui, kadangi jis skatina uþsienio turistø susidomëjimà ðia ðalimi. Komedijà „Boratas. Kaip ðaunusis Kazachstano þurnalistas Amerikoj patirtá graibstë“ 2006 metais sukûrë áþymus britø komikas

Saða Baronas Koenas. Juosta sukëlë didþiulá Kazachstano valdþios pasipiktinimà, nors didele dalimi joje paðiepiami patys amerikieèiai. „Pasirodþius ðiam filmui, Kazachstano iðduodamø vizø skaièius padidëjo 10 kartø. Ir tai didelë pergalë“, – sakë ministras Erþanas Kazychanovas per vyriausybës valandà ðalies parlamente.

Kaltæ pripaþino po 20 metø

Bostone – „Vertikalus madø ðou“

Australijos gyventojas, pavogæs ið fontano 79 centus, savo noru pasidavë policijai ir stojo prieð teismà. Smulki vagystë buvo ávykdyta dar 1992 metais, ir dabar 38-eriø metø incidento kaltininkas nusprendë pripaþinti savo kaltæ, nors prieð 20 metø tai padaryti atsisakë. Kaip rodo bylos medþiaga, 1992 metais Gold Kosto mieste 19-metis Viktorijos valstijos gyventojas Saimonas Metersas pasisavino 79 centus ið fontano, á kurá turistai ir vietos gyventojai mesdavo monetas norëdami, kad iðsipildytø jø svajonës. Jaunuolá sulaikë policija, apkaltino vagyste, taèiau jis nepripaþino savo kaltës, o vëliau netgi neatvyko á apklausà teisme. Kas privertë S. Metersà, per tà laikà ágijusá juristo iðsilavinimà ir ðiuo metu dirbantá advokatu, staiga pasiduoti policijai, neþinoma. Vis dëlto neseniai jis atvyko á Gold Kosto policijos skyriø ir pripaþino savo kaltæ dël vagystës prieð 20 metø. Teisëjas susipaþino su bylos dël 79 centø valgystës medþiaga ir nusprendë teisiamojo nebausti.

Direktorë-vyr. redaktorë Vitalija Surgautienë tel./faks. 52 444 www.rinkosaikste.lt

Bostone (JAV) surengtas „Vertikalus mados ðou“, kurio metu buvo demonstruojami Masaèusetso meno ir dizaino koledþo studentø kurti drabuþiai. „Eltos“ ir „Rinkos aikðtës“ inf.

KORESPONDENT AI KORESPONDENTA

Irma Bajorûnë Giedrûna Girdenytë Irmina Valantonytë Tel. 56 51 5111

Jis deputatams aiðkinosi dël kovà ávykusio incidento su Kazachstano himnu per pasaulio ðaudymo èempionatà Kuveite. Kazachstano sportininkei laimëjus pirmàjà vietà, nuskambëjo ne Kazachstano himnas, o „himnas“ ið filmo apie Boratà. Vëliau paaiðkëjo, kad organizatoriai „himnà“ atsisiuntë ið interneto.

Auðra Malinauskienë Jovita Þebrauskaitë Tel. 57 771

Stilius, korektûra – Inga Valiukevièienë Rankraðèiai negràþinami. Redakcijos ir straipsniø autoriø nuomonës gali nesutapti

Reklamos vadybininkas – tel. 56 589

Laikraðtis „Rinkos aikðtë“ yra Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Steigimo liudijimo nr nr.. 573 Indeksas 67420 ISSN 1648-0376 4 sp. l. Uþs. Nr Nr.. 448 Tiraþas 5 940 egz.

2012-40-26 ketvirtadienis  

Skaitykite

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you