Issuu on Google+

ÐEÐTADIENIO POPIETEI

Kraðto ðviesuoliai

2012 m. balandþio 21 d.

Kûrybinis duetas gimë virtualioje erdvëje

Kûrëjai ir atlikëjai po koncerto Daugiakultûriame centre (ið kairës) D. Sagaitis, V. Kuprys, J. Liutkienë, K. Petrauskas, E. Vilkelytë, M. G. Pelegrimaitë, A. Lungevièiûtë. /Nuotr. autorës/

Irma BAJORÛNË

Aðtrios ir jautrios eilës, energinga, o gal rûsti muzika – taip Daugiakultûriame centre nuskambëjo grupiø „T eka“ ir „The „Teka“ SecondHand“ ið V ilniaus koncertas. Klausytojai neliko abejingi originalioms ir pasaulyje garsiø grupiø dainoms, sutiko jas gausiais Vilniaus aplodismentais. Grupiø siela ir vadovas – Pagiriø A. Jakšto vidurinæ mokyklà baigæs, Ðëtos kultûros centre prieð porà metø dirbæs Virginijus KUPR YS, dabar besisukantis ávairiose veiklose. Pasibaigus koncertui jis sulaukë klausytojø gëliø ir sveikinimø tà dienà KUPRYS, ðvæsto trisdeðimtmeèio proga. /Nukelta á 3 psl./

Këdainiø kraðto ðviesuoliai – 2012 Rubrikoje „Kraðto ðviesuoliai“ supaþindiname su iðkiliais Këdainiø kraðto þmonëmis, dabartinës kultûros sergëtojais, gerø idëjø, pilietinës iniciatyvos skleidëjais, þymiais mûsø kraðto þmonëmis, visuomenëje ir bendruomenëse gerbiamais ðviesuoliais. Tikime, kad visuose rajono kampeliuose dar yra þmoniø, kuriø gyvenimas ir darbai verti ðviesuolio vardo.

Skambinkite, raðykite ir papasakokite mums apie Këdainiø kraðto ðviesuolius. Norime, kad apie tokius þmones þinotø, vertintø ir ið jø dvasinës stiprybës semtøsi tiek jaunuomenë, tiek vyresnieji laikraðèio skaitytojai. Lauksime Jûsø laiðkø ir skambuèiø El. paðtu raredakcija@ra.w3.lt Teirautis redakcijos tel.

56 511


2

2012 m. balandþio 21 d.

popietei

Velykë su Velykiu lankë parapijieèius

Kvieèiame apsilankyti parduotuvëlës EKO prekës vaikams ir tëvams naujose patalpose Josvainiø g. 8 8. Maloniai laukiame Jûsø. Su ðiuo kvietimu Himalajø druskos 250 g pakuotë – tik 3,70 Lt, Chia sëklos 500 g – tik 48 Lt, „Rochesterio“ nealkoholinis vynas – po 20 Lt.

Labûnavos pagrindinës mokyklos Nociûnø skyriuje sveèiai dþiugino vaikus ne tik Velykës marguèiais ir Velykio pasakomis, bet ir muzika.

Giedrûna GIRDENYTË Auðra MALINAUSKIENË

Kadaise mûsø kraðte, kaip ir kitur kitur,, buvo plaèiai tikima, kad V elykø Velykø naktá ir iki Atvelykio vaikðtanti kaþkokia áasmeninta moteriðkës pavidale pramotë V elykë. Ji atneVelykë. ðanti vaikams dovanø – gandro nudaþytus kiauðinius, kartu su jais neðanti þmonëms bûsimos vasaros gërybes. Apie V elykæ ir jà lydintá Velykæ Velyká sukurta daugybë pasakojimø, kurie neuþmirðti iki ðiol. Ðv. Jurgio parapijos „Carito“ aktyvistai Dalia Urbonavièienë, Onutë Ilevièienë, Kazimieras Dobrovolskis, Alma Vandalauskienë, Kæstutis Mugas, Laima Misevièienë, Marius Misevièius ir kiti, vadovaujami Malenijos Pivorienës, palaipsniui graþiai atgaivina praeities tradicijas. Taip kilo mintis atgaivinti ir Velykø bobutës – Velykës tradicijà mûsø kraðte. Ðià idëjà palaikë ir Pelëdnagiø seniûnija. Á „Carito“ kvietimà bendradarbiauti mielai atsiliepë Labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“. Velykës ir Velykio kelionei fondas paruoðë dovanëliø, saldumynø vaikams. O paskutinëje Velykës ir Velykio vieðnagës vietoje – Pelëdnagiuose „Carito“ komandà papildë fondo „Viltis–Vikonda“ savanoriø grupë. Jie atvyko ne tuðèiomis. Didþiulis krepðys ir spalvinga dëþë buvo pilni dovanø. Belaukiant Atvelykio á Pelëdnagiø kultûros namø aikðtæ su pil-

Miesto centre, prekybos centro „Norfa“ patalpose (J. Basanavièiaus g. 49, ðalia laþybø punkto, tel. 8 670 41 823) ásikûrusioje naujoje parduotuvëje „PAPILDØ P ASA ULIS “ rasite per 80 rûðiø eteriniø, PASA ASAULIS ULIS“ augaliniø (kedro rieðutø, moliûgø sëklø, juodøjø indiðkø kmynø, agurklës, dygiminø ir t.t.), kosmetiniø (varnalëðø, simondsijø, erðkëtuogiø, dilgëliø, margainio, ðaltalankio ir t.t.) aliejø, rusiðkø maisto papildø, kosmetikos, ajurvediniø maisto papildø, spirulinos produktø, lietuviðkø bièiø medaus produktø, Himalajø druskos þvakidþiø, vokiðkos arbatos ir kt. Maloniai kvieèiame apsilankyti. Darbo laikas: I–V nuo 9 iki 18 val., VI – nuo 9 iki 14 val.

Vaikø darþelyje „Obelëlë“: „Ir kaip èia iðsirinkti ið Velykës krepðio patá graþiausià margutá, jei visi graþûs?!“

Këdainiø miðkø urëdijoje dovanø gavo ir pati Velykë: jai buvo áteikta Gedimino Isako ir Alfonso Suþento knyga „Këdainiø miðkø istorija“.

nu krepðiu ávairiø dovanø atvyko vaikø mylima ir suaugusiøjø gerbiama Velykø bobutë – Velykë (M. Pivorienë). Ið Këdainiø ðv. Jurgio parapijos jà atlydëjo iðkalbingasis

Pelëdnagiuose Velykø bobutë su svita þaidë þaidimus su vaikais.

pasakorius Velykis ir visas bûrys bûsimøjø bobuèiø ir velykiø. Sveèiai maþus ir didelius linksmino ðokiais ir dainomis. O dovanø galëjo tikëtis linksmi ir iðradingi pelëdnagiðkiai, atsakæ á viktorinos klausimus apie Ðv. Jurgio baþnyèià. Juos apdovanojo Velykë ir Velykis, prieð tai sveèiavæsi Labûnavos pagrindinës mokyklos Nociûnø skyriuje, vaikø darþelyje „Obelëlë“, Miðkø urëdijoje ir UAB „Sietuva“. Be abejo, pagrindiniai kovotojai dël prizø buvo vaikai. Atvykusius sveèius nudþiugino aktyvus þmoniø dalyvavimas ir gana geros þinios apie Ðv. Jurgio baþnyèià. Nuotaikingà renginá organizavo Ðv. Jurgio parapijos „Caritas“, bendradarbiaudamas su labdaros ir paramos fondu „Viltis–Vikonda“ bei Pelëdnagiø seniûnija.

Laukiame adresu: S. Dariaus ir S. Girëno g. 50A, prekybos centro „Maxima“ patalpose, prie geleþinkelio stoties, tel. 8 607 97 114.


2012 m. balandþio 21 d.

popietei

3

Kûrybinis duetas gimë virtualioje erdvëje /Atkelta ið 1 psl./

Gimsta daugiaprasmë muzika – Kokia prasmë slypi uþ grupës „Teka“ pavadinimo? – Þodis „teka“ turi daug prasmiø ir kiekvienas klausytojas gali pasirinkti pagal savo suvokimà. Mums tekëjimas reiðkia tai, kad ðis projektas gan netikëtai iðplaukë ir paèiø dalyviø. Antra prasmë – muzika, kurià atliekame, yra lyg tekanti. Jà klausyti gera kur nors prie tekanèios upës, tekant saulei ir svajojant. Teka upë, saulë, laikas… – Kas yra muzika Jûsø gyvenime? – Negaliu trumpai ávardinti. Vieni muzikà laiko gyvenimo bûdu, kiti darbu, o man – tai gyvenimo dalis. Ji tiesiog yra. Tai ir laisvalaikis, ir darbas, ir malonumas. Pagrindinë mano veikla – renginiø organizavimas, vedimas, ágarsinimas, bet muzika visada ðalia. Nelaikau savæs muzikantu. Jauèiu, kad tai, kà darau dabar, yra laikina. Savo senatvæ ásivaizduoju kitaip: gyvensiu vienkiemyje, raðysiu knygas ir auginsiu bazilikus. Kodël bazilikus? Mëgstu gaminti, o bazilikai – mano mëgs-

tamiausias prieskonis po druskos ir pipirø. – Kaip gimsta Jûsø grupiø dainos? – Dainos, kurias atlieka „The SecondHand“, gimusios seniai, að tik dabar jas ið stalèiaus iðtraukiau. Kai kompanija nutarë, kad pakaks groti kitø kurtas dainas, paleidau jas á gyvenimà. Grupës „Teka“ repertuare – mano muzika, o vokalistë Akvilë kuria tekstus. Su ja susëdame studijoje, að gitara groju koká nors motyvà, o Akvilë verèia savo kurtø tekstø lapus, kol nusprendþia, kuris atitinka grojamà melodijà. Tada ji dainuoja, lipdome bendrà gabalà. – Kodël dvi grupës, kai jø muzikantai – tie patys jauni þmonës? – Mûsø „SmaPro“ „fabrikëlyje“ dabar yra penki muzikiniai projektai. Vieni groja dþiazà, kiti rokà, treti – „popsiukà“. Be to, veikia neformalus jaunimo klubas, kuriame jaunimas mokosi groti.

Gyvenime – aktyvus pilietis – Kokià vietà Jûsø gyvenime dabar uþima Këdainiai, Pa-

tas su V. Kupriu? – Virgá paþástu jau daugiau kaip ketverius metus. Jis yra ir mano „Facebook“ profilio draugas. Ir labai subtiliai papraðë leidimo panaudoti tekstus dainoms. Sutikau – „imkit kà tik norit ir naudokit“. Ilgai neþinojau, nei kurá tekstà paëmë, nei kaip jis skambës. Laukiau koncerto su nerimu. Man tai labai jautru.

Manyje kaþkas sprogo – Kas ávyko Jûsø gyvenime? Kodël pradëjote kurti? – Iðgyvenau sudëtingà transformacijø etapà. Gal per ilgai dirbau darbà, kuriame trûko vietos savirealizacijai, dirbau taip, kaip reikalavo mano pareigos ir neliko vietos mano paèios kûrybinëms galioms. Kai prieð kelis metus dirbau bibliotekoje (J. Liutkienë dirbo Kauno kolegijos Jonuðo Radvilos fakulteto bibliotekoje), daþniau pati rinkdavausi ar kurdavau projektus, kuriuos norëjau ágyvendinti. Savivaldybëje buvo kitaip ir kai ið ten iðëjau, manyje kaþkas sprogo, tai virto tekstais. Á mane ið kaþkur tiesiog plûdo mintys srautais ir turëjau jas paraðyti. Niekad nebuvo taip, kad suplanuoèiau – dabar sësiu ir raðysiu. Kartais atrodydavo, kad neparaðysiu në eilutës ir staiga per akimirkà ið minèiø ir apmàstymø galvoje susidëdavo tekstas, kurá privalëjau uþraðyti. Jis eina, vos spëju kompiuteriu viskà suraðyti. Paskui belieka tik techniðkai sutvar-

Kûryboje uþðifruoja jausmus

J. Liutkienë liko patenkinta grupës „Teka“ daina jos þodþiais.

kyti, þodþiø jau nei pridëti, nei atimti nebegaliu. Ið pradþiø buvo besirimuojantys tekstai (nevadinu jø eilëraðèiais). Raðiau, dëjau á socialiná tinklà „Facebook“. Kai kurie tekstai buvo tam tikrø vykusiø diskusijø tæsiniai, kartais atsakymai. Labai ávairiø vertinimø sulaukiau. Buvo þmoniø, galvojanèiø, kad að juos nuo kaþko nusiraðiau, kiti manë, kad mane kokia dvasios liga uþklupo. Jei bûèiau ilgai prie savo tekstø kankinusis, gal kitaip priimèiau vertinimus. Bet kadangi jie spontaniðkai ið manæs iððoko, jauèiausi tik tarpininke ir dël nieko nepergyvenau.

Duetas – virtualioje erdvëje – Kaip gimë kûrybinis due-

– Kas Jums yra socialinis tinklas „Facebook“? – Tai pagrindinë priemonë mano veiklos reklamai ir bendravimo priemonë. Daþnai bûnu iðvykæs, nesëdþiu vietoje, tad þmoniø praðau viskà man raðyti á „Facebook“ ar elektroniná paðtà. Telefonu daþniausiai net nesigilinu á informacijà, nes neturiu laiko jos uþsiraðyti. – Ar turite slapyvardá? – Paprastai pasiraðau Virgis V. Kuprys, nors mano vardas Virginijus. Visiems iðkart kyla klausimas – kodël V. Turiu kelis paaiðkinimus. Mano krikðto vardas – Viktoras. Antras variantas – kai buvau paauglys, kûrëme grupæ „Votum“. Nuo tada buvau pradëjæs pasiraðinëti Virgis Votum Kuprys, vëliau þodis nukrito, liko tik pirmoji raidë. Man ta raidë – ne tik sentimentai, bet ir skambesys. Vien tik vardas ir pavardë – trûksta vieno skiemens, kad skambëtø.

V. Kuprys – keliø muzikos grupiø siela, jaunimo veiklos organizatorius ir tiesiog sàmoningas pilietis.

J. Liutkienë pratrûko eilëmis Kadencijà iðdirbusi savivaldybës mero patarëja ryðiams su visuomene, dabar – ligoninës atstovë spaudai Jorûnë LIUTKI ENË LIUTKIENË neseniai pratrûko eilëmis, pradëjo dalintis eiliuotomis mintimis ir esë, o grupës „T eka“ koncerte jos „Teka“ sukurtais þodþiais skambëjo daina „Nueisiu“.

Pasitiki socialiniu tinklu

giriai, Ðëta? – Këdainiuose turiu daug draugø, paþástamø, bet miestas labiau rûpi dël jaunimo uþimtumo ir politikos. Kasdien perþiûriu internete naujienas ið Këdainiø, kai kuriais man aktualiais klausimais paraðau straipsnius, komentarus. Laikau save sàmoningu pilieèiu, daug kuo domiuosi ir iðsakau savo nuomonæ. – Ar matote galimybæ kà nors keisti, ar palieki sau tik pasyvaus stebëtojo vaidmená? – Jei tik turiu galimybæ keisti, taip ir darau. Dirbdamas stengiuosi padaryti taip, kaip man atrodo geriausia. Nevedu paskui save tautos, nevaidinu karþygio su vëliava, bet padarau savaip ir iðsakau savo nuomonæ.

– Ar Jûsø kûryba autobiografinë? Ar tekstuose uþðifruoti paèios jausmai? – Taip yra ir jausmai, ir iðgyvenimai, ir tos transformacijos, kurios vyko, kurios mane keitë kaip þmogø, bet tai ne vien tik mano iðgyvenimai ir jie jokiu bûdu nëra vien tik autobiografiniai. Kaip ir minëjau tiesiog tame etape gyvenau kaþkokiame itin jautriame lauke. Buvo taip, kad tuo metu vyko kaþkokie atsivërimai mano paèios ir kitø þmoniø man. Labiau sugëriau aplinkà, daugiau jauèiau, daugiau maèiau, daugiau girdëjau ir tai liejosi tekstais. Að tai priimu kaip neákainuojamà dovanà. Man paèiai tie tekstai yra be galo svarbûs. Þinau ir tai, kad ir pati juos dar ne iki galo suvokiu, manau, kad jie po kurio man paèiai atsivers jau kitaip. – Kà toliau planuojate su jais daryti? – Pirmiausia jie atsirado mano „Facebook‘o“ profilyje, tekstus galëjo perskaityti visi mano drau-

Susikalba su „sunkiais“ jaunuoliais gai ir paþástami. Vëliau perdëjau á kità socialiná tinklà – „tumblr“. Tai blogeriø tinklas, saugantis autorystæ. Ten kiekvienas gali dëti savo mintis, kûrybà ir kitus dalykus. Savo darbus pasiraðau slapyvardþiu Rami Avis. – Bet lietuviðkoje simbolikoje avis – tai nemàstantis gyvûnas, pasiduodantis vedliui. Jus paþástantys patvirtins, kad nesate tokia... – Avis – gyvûnas, kuris ganosi tik teigiamose energetinëse zonose. Avis ir aprengia, ir pamaitina. Maþojo Princo (A. De Sent Egziuperi knygos herojaus) pirmieji þodþiai buvo „Praðau, nupieðk man avá“, o Alchemiko herojus daug ko mokësi ið aviø, ypatingai mistiðkai avá pieðia – japonø raðytojas Haruki Murakami.

Atskleidþia savo planus – Ar planuojate iðleisti tradicinæ popierinæ knygà? – Jau senai noriu iðleisti savo ðeimos knygà. Ten bus mano vaikø darbeliai, ðeimos nariø atsiminimai, mëgiamø patiekalø receptai, mamos uþraðai. Jau susirinkau ðeðias dëþes daiktø, kuriuos reikia nufotografuoti ir kitaip panaudoti bûsimos knygos tekstams. Ta knyga bus skirta tik mano ðeimos nariams. Joje aiðku atras vietà ir mano kûryba. O atskirai savo kûrybos knygos leisti neplanuoju. Gerbiu modernias technologijas ir esu ásitikinusi, kad jø pakanka. Kas norës – ras ir paskaitys.

– Kuo dabar uþsiimate? – Baigiau lietuviø kalbos pedagogikos specialybæ, turëèiau bûti mokytojas, bet në dienos juo nedirbau. Dabar dirbu su jaunimu, neformaliu jo laisvalaikiu, kuriu muzikà, organizuoju renginius. Veliuèioniø vaikø socializacijos centre esu neformaliojo ugdymo organizatorius, rûpinuosi vaikinø, kurie ten gyvena, laisvalaikio uþsiëmimais, pradedant renginiais ir baigiant bûreliais. Gerai bendrauju su tais „sunkiais“ vaikinais. Jie atsidûrë Veliuèionyse ne uþ gerà elgesá. Vieni yra teisti, kiti atsidûrë ástaigoje tik dël to, kad mama ar mokytojai su juo nesusitvarkë. Bet ir dirbdamas kitur susidûriau su panaðiais asmenybiø tipais, tokiais pat jaunuoliais. Skirtumas toks, kad tie, kurie ðiandien socializacijos centre, kaþkada pratrûko, perþengë ribà, kurios pakraðèiu nemaþai jaunuoliø vaikðto. Tokioje ástaigoje nuolat tenka bûti átampoje, kontroliuoti, kà sakai, kà darai, kaip bendrauji. Gyvenime laikausi taisyklës – jei nepatinka, nekiðiu nosies. Jei að dabar esu ten, reiðkia, man tai ádomu, toks darbas gera priemonë iðbandyti save. Laikau save jaunimo darbuotoju. Lengva dirbti su motyvuotu jaunimu, su tokiais, kurie patys ateina á organizacijas, yra aktyvûs, turi minèiø ir mielai viskuo uþsiima. Reikëtø kiekvienam jaunimo darbuotojui ateiti pas kitokius vaikinus ir pasitikrinti, kà gali.

Projekto „Kraðto ðviesa“ rubrikà „Kraðto ðviesuoliai“ remia


Sestadienio popiete 2012-04-21