Page 1

Rinkosaikðtë 2012 m. balandþio 17 d.

17-ieji leidimo metai

Këdainiø rajono laikraðtis

2012 m. balandþio 17 d. Antradienis

Nr. 44 (2 409)

Vaþiuoti Respublikos gatve vis dar sudëtinga

Kaina 1,20 Lt

Maþametis peiliu suþalojo paauglá Këdainiuose maþametis uþpuolë trejais metais vyresná paauglá, já suþalojo ir apiplëðë. Praëjusio sekmadienio vakare, apie pusæ deðimtos, namo gráþusi 35-eriø metø këdainietë ið savo 15-meèio sûnaus suþinojo, kad prieð keliolika minuèiø já buvo uþpuolæs 12-metis. Prie Liepø alëjos 7-ojo namo laiptinës durø maþametis paaugliui dûrë peiliu, sulauþë deðinës rankos plaðtakà ir pagrobë ant þemës iðkritusá mobiliojo ryðio telefonà.

Posûnis bandë smaugti patëvá Ðeðtadienio popiete vienoje ðeimoje ávyko smurtu paþenklinta drama. Vilainiø seniûnijos Tiskûnø kaime neblaivus 23-ejø metø posûnis necenzûriniais þodþiais plûdo 41-eriø metø savo patëvá, kumðèiu smogë á kaktà ir mëgino smaugti. Policija ieðko smurtautojo.

Sudauþyti lauko ðviestuvai Kaþkas norëjo pakenkti sodybos savininkams ir sudauþë lauko ðviestuvus.

Respublikos gatvës rekonstrukcijà rangovai þada baigti vidurvasará.

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Uþ tai tai,, kad Respublikos gatve bûtø galima vaþiuoti ir joje nelûþtø automobiliai automobiliai,, ðiuo metu atsakinga Utenos bendrovë „Statva“, atliekanti gatvës rekonstrukcijà. Kai kurie darbai atðilus orams pradëti pradëti,, bet gatvës dangos atnaujinimas kol kas nevyksta. /Nukelta á 2 psl./

Toks ávykis uþregistruotas Surviliðkio seniûnijos Sirutiðkio kaime, kur 42-ejø metø vyriðkio sodybos kieme sudauþyta vienuolika ðviestuvø. Piktadarystë pastebëta vëlø praëjusio penktadienio vakarà. Sodybos savininkams padarytas 1,1 tûkst. Lt nuostolis. „Rinkos aikðtës“ inf.

Pajamø mokesèio surenkama maþiau Irma BAJORÛNË

Trijø mënesiø rajono savivaldybës biudþeto pajamø planas ávykdytas 97,3 proc.

Ðventiniai patiekalai á pobûvio vietà pagal Jûsø finansines galimybes!!! Atveðime maistà á Jûsø ðventës vietà – namus, biurus, pobûviø sales, kaimo turizmo sodybas ar tiesiog á gamtà. Dekoruosime stalus, aptarnausime. Galite uþsisakyti naminiø vyniotiniø, ádarytà þuvá, viðtà.

Tel.: 8 630 01 106, 8 610 15 001, www.svenciucentras.lt

Iðnuomoja pobûviø salæ senamiestyje (yra poilsio kambariai, virtuvë, stalo reikmenys, gali paruoðti maistà). Tel.: 8 645 81 330, 8 603 28 103.

Savivaldybës administracijos Biudþeto ir finansø skyriaus vedëjos Janinos Aksinavièienës duomenimis, pirmàjá ketvirtá gauta 30 mln. 346,4 tûkst. litø pajamø, tai yra 851,2 tûkst. litø maþiau negu planuota.

Gyventojø pajamø mokesèio surinkta 2,2 proc. maþiau negu planuota, o ið valstybës iþdo negauta net 25 proc. planuotø pajamø. J. Aksinavièienë pastebëjo, kad per tris pirmuosius mënesius rajono ámonëse ir ástaigose dirbantys þmonës sumokëjo 1,1 mln. pajamø mokesèio maþiau negu pernai per tà patá laikotarpá. /Nukelta á 2 psl./


2

2012 m. balandþio 17 d.

Kronika „KAIMO SPINDULYS“ – Á KRAKES Lietuvos þemës ûkio ministerijos inicijuojamo „Lietuvos kaimo spindulio 2011“ konkurso laureatu tapo Krakiø þemës ûkio bendrovës vadovas Nikolajus Danilèenko. Antradiená Kauno muzikiniame teatre vyksianèiame iðkilmingame renginyje jam bus áteikta Ekonomiðkai ir socialiai motyvuotos þemës ûkio ámonës vadovo nominacija.

DARBUS ATLIKS „SVERTAS“ Geguèiø gatvës rekonstrukcijos galimybiø studijà atliks, paraiðkà ir kitus dokumentus rengs rajono savivaldybës skelbtà vieðøjø pirkimø konkursà laimëjusi bendrovë „Svertas“. Darbus ji atliks uþ beveik 7 tûkstanèius litø. Ðios gatvës rekonstrukcijos darbus, kuriø vertë – beveik du milijonai litø, atliks UAB „Ukmergës keliai“.

DARBO KODEKSO PATAISA Maþameèiø mokyklinukø tëvai rugsëjo 1 dienà galës gauti laisvà apmokamà pusdiená. Seimas ketvirtadiená 91 balsu uþ ir penkiems parlamentarams susilaikius priëmë tai numatanèià Darbo kodekso pataisà. Pataisa numato, kad mokyklinio amþiaus vaikà iki 12 metø auginantiems tëvams pirmàjà mokslo metø dienà suteikiama ne maþiau kaip pusë laisvos darbo dienos, mokant darbuotojo vidutiná darbo uþmokestá. Ðia kodekso nuostata negalës pasinaudoti tëvai, jau turintys teisæ á vadinamàjá mamadiená ar tëvadiená. Darbo kodeksas darbuotojams, auginantiems du vaikus iki 12 metø, suteikia vienà papildomà poilsio dienà per mënesá, o auginantiems tris ir daugiau vaikø iki 12 metø – dvi dienas per mënesá, mokant darbuotojui jo vidutiná darbo uþmokestá.

Vaþiuoti Respublikos gatve vis dar sudëtinga /Atkelta ið 1 psl./ Dalis darbø, tarp jø – poþeminiø komunikacijø atnaujinimas – atlikta pernai. Dirbant pirmojo etapo darbus daugelyje vietø iðardyta asfalto danga. Be to, gatvë dar iki rekonstrukcijos pradþios buvo labai duobëta, tad dabar ja vaþiuoti labai sudëtinga.

Atsakingi rangovai Rajono savivaldybës administracijos direktorius Romualdas Gailiûnas patvirtino, jog rekonst-

rukcijà atliekanèios bendrovës reikalaujama palaikyti tokià gatvës bûklæ, kad nebûtø lauþomos transporto priemonës. Direktoriaus teigimu, jei duobëtoje Respublikos gatvëje bûtø aplauþytas automobilis, jos tvarkytojams tektø kompensuoti nuostolius automobilio savininkui.

Pradëta dirbti UAB „Statva“ darbuotojai kol kas negali kloti naujos gatvës dangos, nes gamybininkai po þiemos dar nepradëjo gaminti iðtisi-

darbus baigs iki liepos pradþios.

Turi stengtis „Rangovai stengiasi tenkinti mûsø reikalavimus, kad nebûtø uþkirstas kelias jiems dirbti kituose objektuose, finansuojamuose ið keliø direkcijos lëðø, – tvirtino R. Gailiûnas. – Jei savivaldybë informuotø ðalies Keliø direkcijà, kad rangovai neuþtikrina kokybiðkos paslaugos teikimo, jiems bûtø sudëtingiau gauti kitus uþsakymus.“ „Rinkos aikðtës“ inf.

Këdainiuose surengta istorijos olimpiada Auðra MALINAUSKIENË

Balandþio 14–15 dienomis Ðviesiojoje gimnazijoje ávyko XXI XXIII Lietuvos m okiniø istorijos olimpiada mokiniø tema „Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës kkul ul tûros istorija nuo ultûros valstybës sukûrimo iki jos þlugimo (1236–1795 m.) m.)“.“.

Pateko á deðimtukà Kartu su visø ðalies rajonø mokiniais olimpiadoje dalyvavo ir Këdainiø Ðviesiosios gimnazijos 3c klasës mokinys Edvardas Voronovas. Susirinkusius pasveikino rajono savivaldybës mero pavaduotoja Nijolë Naujokienë. Taip pat buvo áteiktos mero Rimanto Diliûno dovanos, kuriø viena atiteko këdainieèiui E. Voronovui, patekusiam á geriausiø ðalies jaunø-

Pirmàkart Ðviesiojoje gimnazijoje buvo surengta respublikinë jaunøjø istorikø olimpiada.

jø istorikø deðimtukà. Olimpiados vertinimo komisijai vadovavusio Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto visuotinës istorijos katedros vedëjo, profesoriaus Juozo Skiriaus teigimu, á Këdainius susirinko mokiniai, kurie Lietuvoje geriausiai iðmano istorijà. „Ðie vaikai domisi istorija ir ðioje srityje yra tikri perliukai, þinantys labai daug. Manau, kad mes ne tik

patikrinome jø þinias, bet ir pamëginome iðsiaiðkinti, kaip jie sugeba jas pritaikyti. Tai akivaizdþiai parodë antrasis olimpiados, kuriai parinkta labai plati tema apie Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës kultûrà, etapas“, – sakë prof. J. Skirius.

Iðrinko temà Paðnekovo teigimu, 22 metus rengiama jaunøjø istorikø olimpiada niekada neturëjo konkre-

èios temos. Todël ðiemet jai buvo parinkta viena plaèiausiø ðalies istoriniø temø, kuri ið dalies susieta ir su Këdainiais – vienu ið Lietuvos kultûros centrø. Pasibaigus olimpiadai mokiniams ir jø mokytojams buvo surengtos ekskursijos po mûsø miestà, Èeslovo Miloðo gimtinæ Ðetenius, Paberþës 1863 metø sukilimo muziejø ir baþnyèià bei senàjà klebonijà.

Susitikimai seniûnijose jau baigësi

KONCERTAS ATIDEDAMAS Vytauto Ðapranausko „Juodojo humoro turas“ per Lietuvà, atidëtas dël atlikëjo ligos, Këdainiø kultûros centre vyks balandþio 22 d. 18 val. ir balandþio 23 d. 18 val. Balandþio 11 d. bilietai galioja balandþio 22 d., balandþio 12 d. bilietai galioja balandþio 23 d. Bilietø dar yra.

SUMAÞËJO ATSKIRTIS Kaimo bibliotekos savo technologine baze ir informaciniø technologijø (IT) galimybëmis jau pasivijo miesto bibliotekas. Projekto „Bibliotekos paþangai“ duomenimis, nuo 2008 metø vieðas interneto paslaugas teikianèiø kaimo bibliotekø skaièius padidëjo beveik 2 kartus ir beveik susilygino su tokiø bibliotekø dalimi miestuose.

niam klojimui tinkamo asfaltbetonio. Dangos atnaujinimo darbai turëtø prasidëti geguþës pirmojoje pusëje. Kol kas atliekami kiti rekonstrukcijos darbai, kuriø liko nemaþai: turi bûti pastatytos apðvietimo atramos ir árengti ðviestuvai, baigti kloti gatviø bortai, iðtaisytas ðaligatviø klojimo brokas, apþeldinti plotai greta ðaligatviø ir kt. Pagal sutartá UAB „Statva“ gatvës rekonstrukcijos darbus turi baigti spalio pabaigoje, bet rangovai patikino savivaldybës vadovus, kad

Truskavos seniûnijoje vykusio susitikimo metu bendravo (ið deðinës) Prevencijos poskyrio tyrëjas, apylinkës inspektorius V. Masiliûnas, komisariato virðininkas D. Dobilas, Truskavos seniûnas V. Zakaryza, Okainiø seniûnaitë D. Steberiokienë. /Policijos komisariato nuotrauka/

Pajamø mokesèio surenkama maþiau /Atkelta ið 1 psl./ Pernai Valstybinë mokesèiø inspekcija surinko 7 mln. 122 tûkst. litø gyventojø pajamø mokesèio, ðiemet – 6 mln. 32 tûkst. litø. Rajono savivaldybë neturi sàlygø analizuoti pajamø surin-

kimo maþëjimo, nes gyventojø pajamø mokestá administruoja ir detalià informacijà valdo Valstybinë mokesèiø inspekcija. Ið jos savivaldybë gauna tik apibendrintà informacijà. „Sodra“ taip pat atsisakë pateikti savivaldybei informacijà apie rajono ámoniø bei ástaigø darbuotojø vidutiniø atlyginimø dinamikà.

Ir kovà, ir ðá mënesá rajono seniûnijø gyventojai galëjo susipaþinti susipaþinti,, kaip pernai sekësi dirbti Policijos komisariatui komisariatui..

sias (-ia) nepilnameèiø reikalø pareigûnas (-ë)“ vyks ir ðiemet, o kad jie ávyktø, reikalingas gyventojø aktyvumas.

Kasmetinë tradicija

Kiekviename susitikime dalyvavo ir apylinkes priþiûrintys Prevencijos poskyrio tyrëjai. „Apie jø veiklà ir seniûnai, ir mokyklø atstovai iðsakë daug graþiø þodþiø. Akcentuotas apylinkës inspektoriø geranoriðkumas, operatyvumas, þmogiðkumas, nuoðirdus bendradarbiavimas su seniûnijø, mokyklø socialiniais darbuotojais“, – tvirtina A. Pupkutë. Susitikimuose gyventojai galëjo iðsakyti savo pastabas, aptarti kiekvienoje seniûnijoje aktualias problemas. Pareigûnai akcentavo saugios kaimynystës svarbà, skatino gyventojus burtis á saugios kaimynystës grupes, dalino informacinæ medþiagà.

Metams pasibaigus nuvykti á kiekvienà seniûnijà ir susitikti su jos gyventojais jau yra tradicija. Tai akcentuoja ir komisariato Organizacinio poskyrio specialistë Auðra Pupkutë, praneðusi apie pasibaigusià susitikimø virtinæ. „Susitikimuose aptarta kriminogeninë situacija rajone ir atskirose seniûnijose, kalbëta apie smurtà artimoje aplinkoje, komisariato vidines problemas, supaþindinta su komisariato organizuojamø konkursø nuostatais“, – teigia pareigûnë. Jos minimi konkursai „Saugi seniûnija – saugus Këdainiø rajonas“, „Geriausias (-ia) apylinkës inspektorius (-ë)“, „Geriau-

Dëkojame

Iðgirdo graþiø þodþiø

„Rinkos aikðtës“ inf.

Nuoðirdþiai dëkojame visiems padëjusiems, uþjautusiems, buvusiems ðalia skausmo valandà, laidojant mylimà mamà, moèiutæ Bronislavà Viðniauskienæ. Dukra ir sûnus su ðeima


2012 m. balandþio 17 d.

Vieðëjo partneriai ið Austrijos Rajono savivaldybës vadovai priëmë tarptautinio projekto „V eiksmingas skaitymas ir „Veiksmingas mokymasis“ dalyvius ið Austrijos. Projekto, finansuojamo ið Europos Sàjungos Mokymosi visà gyvenimà programos „Comenius Regio“, partneriai – Këdainiø rajono savivaldybë, Kauno kolegijos Jonuðo Radvilos fakultetas ir Këdainiø ðviesioji gimnazija bei Þemutinës Austrijos ðvietimo taryba. Pasak Ðviesiosios gimnazijos direktorës Violetos Liutkienës, projekto tematika aktualesnë austrams, nes ten þmonës vis maþiau skaito knygas. Projekto partneriai, remdamiesi projekto dalyviø bendravimu, stebëtomis pamokomis mokyklose ir paskaitomis aukðtojo mokslo ástaigose, parengë metodiná leidiná pedagogams.

Iðleido knygà Sveèiai ið Austrijos kartu su partneriais këdainieèiais merui R. Diliûnui áteikë abiejø ðaliø mokiniø, bendravusiø Austrijoje ir paþintá bei draugystæ pratæsu-

SA VIV ALD A SAVIV VIVALD ALDA

Gyventojus priims tarybos nariai Këdainiø rajono savivaldybës tarybos narys, Verslo ir ûkio komiteto narys Boleslovas Aleksandras RINKEVIÈIUS balandþio 19 dienà (ketvirtadiená) nuo 10 iki 12 valandos gyventojus priims Këdainiø

Irma BAJORÛNË

3

rajono savivaldybës administraciniame pastate, 215 kab. (J. Basanavièiaus g. 36, Këdainiai), telefonas (8 347) 60 930. Informacija teikiama telefonu (8 347) 69 555.

Kovo mënesio komunaliniai mokesèiai

Þemutinës Austrijos ðvietimo tarybos delegacijos atstovas J. Haidinas projekto metu iðleistà mokiniø paraðytà romanà vokieèiø kalba dovanojo merui R. Diliûnui. /Nuotr. R. Pauliko/

siø socialiniame tinkle „Facebook“, paraðytà knygà. Vienà romanà apie jaunuoliø gyvenimà ir bendravimà paraðë Ðviesiosios gimnazijos mokiniai, kità – austrai. Abu vokiðkai paraðyti romanai sutalpinti á vienà leidiná. Ðis projekto dalyviø parengtas leidinys bus pristatytas Leipcigo knygø mugëje.

Tobulino kalbà Vieðëdami Austrijoje, ben-

draudami interneto erdvëje su bièiuliais tapusiais jaunuoliais ið Austrijos Këdainiø ðviesiosios gimnazijos mokiniai, vadovaujami vokieèiø kalbos mokytojos Danutës Ðegþdienës, tobulino uþsienio kalbos þinias, labiau pamilo knygas ir tapo romano autoriais. Partneriai ið Austrijos pastebëjo, kad Lietuvoje knygos yra populiaresnës ir pripaþino galëjæ daug ko pasimokyti ið lietuviø kolegø.

Mokykla formuoja savo veidà Nuo rugsëjo 1-osios dabartinë „Auðros“ vidurinë mokykla keièia pavadinimà. Kadangi ðioje mokykloje nebeliks 1111 ir 12 klasiø, ji taps pagrindine. Be to, pasirinkta ugdymo kryptis, kuri nurodoma ir pavadinime: „Auðros“ sveikatinimo ir sporto pagrindinë mokykla mokykla..

los direktoriaus Ovidijaus Kaèiulio aktyvios veiklos poveiká sveikateigimu, kitais mokslo metais pla- tai“, – sakë O. Kaèiulis. nuojama papildomà kûno kultûros Olimpinis ugdymas integruopamokà ávesti ir kitoms klasëms. jamas á visus mokomuosius dalykus pradedant nuo pradiniø klaKad mokiniai sportuotø siø. Direktoriaus teigimu, pirmoBe to, sveikatinimo, sporto kai per matematikos pamokas gali temos ir veikla plëtojami papildo- skaièiuoti ne braðkes ir medþius, muose uþsiëmimuose, bûreliuose. o kamuolius. Per dailës pamokas „Siekiame, kad mûsø moki- galima pieðti ne peizaþà, o plauJau ðiais mokslo metais 5–8 klasiø mokiniai turi ne dvi savaitines niai kuo daugiau sportuotø, bet kimo varþybas ir pan. kûno kultûros pamokas, kaip reika- neakcentuojame aukðtø rezultatø Aktyvi veikla taps kasdienybe lauja ugdymo planai, o tris. Mokyk- – tam yra Sporto mokykla, o tik Taip mokytis vaikams ádomiau, o svarbiausia – visa, kas susijæ su sportu, judëjimu, sveika gyvensena, „Auðros“ mokiniams per kelerius metus taps áprasta, kasdieniðka ir tikëtina, jog be aktyvios fizinës veiklos jie neásivaizduos savo gyvenimo. Savivaldybës tarybai svarstant klausimà dël naujo „Auðros“ mokyklos pavadinimo rajono mero pavaduotoja Nijolë Naujokienë pastebëjo, kad ðvietimo ástaigø konkurencija kiekvienà mokyklà ápareigos aiðkiau formuoti savo veidà, informuoti visuomenæ apie veiklos iðskirtinumà ir vertybes. Sialex þiedas apsaugo vandens vamzdynus nuo rûdþiø, vario „Rinkos aikðtës“ inf. oksidacijos ir kalkiø. Apsaugo ir tausoja Jûsø prietaisus (skalbimo maðinas, indaploves, kavos aparatus ir t.t.) Þiedo dëka kalkiø likutis tampa lengvai paðalinamas nuo plyteliø, stiklo, metalo ir dar daugelio kitø pavirðiø. Suteikiama 5 metø garantija. Þiedà galësite iðbandyti 4 savaites nemokamai.

SialexRing

Phoenis Ring Manufaktur UG, Vokietija Lietuvoje skambinti tel.: +370 612 48929, +370 632 41889 info@sialexring.de www.phoenixringmanufaktur.de

Savivaldybës gyvenamøjø patalpø nuomos mokestis skaièiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2011 m. rugpjûèio 17 d. nutarimu Nr. 906 patvirtintu Valstybës ir savivaldybiø gyvenamøjø patalpø nuomos mokesèio apskaièiavimo tvarkos apraðu. Gyvenamøjø patalpø nuomos administravimo iðlaidos mieste – 0,10 Lt, kitose gyvenamosiose vietovëse – 0,05 Lt uþ 1 kv. m naudingojo ploto per mënesá. Bendrojo naudojimo objektø nuolatinës techninës prieþiûros (eksploatavimo) iðlaidos – pagal namo administratoriaus pateiktas sàskaitas. Bendrosios nuosavybës administravimo iðlaidos – 0,23 Lt /kv. m b. n. pl. Ðalto vandens tiekimas ir kanalizavimas: 1. Gyventojams, kuriems vanduo apskaitomas daugiabuèio namo bute, – 6,12 Lt/m3 (su PVM), ið jø: vandens tiekimas – 2,54 Lt/m3 (su PVM), nuotekø tvarkymas – 3,58 Lt/m3 (su PVM). Pardavimo kaina (pastovus kiekvieno mënesio mokestis) – 3,62 Lt (su PVM) butui per mënesá. 2. Gyventojams, kuriems vanduo apskaitomas daugiabuèio namo ávade, – 6,09 Lt/m3 (su PVM), ið jø: vandens tiekimas – 2,52 Lt/m3 (su PVM), nuotekø tvarkymas – 3,57 Lt/m3 (su PVM). Pardavimo kaina (pastovus kiekvieno mënesio mokestis) – 0,61 Lt (su PVM) butui per mënesá. 3. Individualiø namø gyventojams – 6,09 Lt/m3 (su PVM), ið jø: vandens tiekimas – 2,52 Lt/m3 (su PVM), nuotekø tvarkymas – 3,57 Lt/m3 (su PVM). Pardavimo kaina (pastovus kiekvieno mënesio mokestis) – 3,67 Lt (su PVM) namui per mënesá. Nuotekø surinkimas (be valymo) – 1,83 Lt/m3 (su PVM). Kai yra visi patogumai, bet nëra vandens skaitikliø, ðalto vandens sunaudojimas nustatomas ið vandens vienam gyventojui sunaudojimo normos (7 kub. m per mënesá) atskaièiavus karðto vandens sunaudojimà (92 litrai gyventojui per parà, kai bute yra vonia, ir 75 litrai, kai vonios nëra). Kai nëra vandens skaitiklio ir centralizuoto karðto vandens tiekimo, vienas gyventojas uþ ðaltà vandená moka priklausomai nuo bute esanèiø patogumø. Gamtinës dujos gyventojams, suvartojantiems iki 500 m3 per kalendorinius metus, – 2,33 Lt (su PVM) uþ 1 kub. m ir pastovioji kainos dalis – 1,95 Lt (su PVM) per mën. Suvartojantiems nuo 500 m3 iki 20 000 m3 per kalendorinius metus – 1,75 Lt (su PVM) uþ 1 kub. m ir pastovioji kainos dalis – 13,81 Lt (su PVM) per mën. Suvartojantiems daugiau kaip 20 000 m3 per kalendorinius metus – 1,74 Lt (su PVM) uþ 1 kub. m ir pastovioji kainos dalis – 13,81 Lt (su PVM) per mën. Uþ ðilumos energijà ir karðtà vandená, gaunamà ið Panevëþio ðilumos tinklams priklausanèiø katiliniø, atsiskaitoma pagal gautas sàskaitas: (šilumos energijos vienos kWh kaina – 26,92 ct (su PVM); (karðto vandens kaina, kai karðtas vanduo tiekiamas ið individualiø ðilumokaièiø – 19,95 Lt/m3 (su PVM); (atsiskaitomøjø karðto vandens apskaitos prietaisø prieþiûros mokestis – 3,33 Lt (su PVM) butui per mënesá). Elektros energija: Atsiskaitantiems vienos laiko zonos tarifu: 1.1 gyventojams – 0,46 Lt (su PVM) uþ 1 kWh; 1.2. gyventojams, naudojantiems elektros virykles, – 0,442 Lt (su PVM) uþ 1 kWh; 1.3. gyventojams, sunaudojantiems per metus 12000 kWh ir daugiau, – 0,423 Lt (su PVM) uþ 1 kWh. Atsiskaitantiems dviejø laiko zonø tarifais: 2.1. dieninis – 0,497 Lt (su PVM) uþ 1 kWh, 2.2. naktinis, šeštadienio ir sekmadienio – 0,372 Lt (su PVM) uþ 1 kWh; 2.3. dieninis tarifas gyventojams, naudojantiems elektrines virykles, – 0,476 Lt (su PVM) uþ 1 kWh; 2.4. naktinis, šeštadienio ir sekmadienio tarifas gyventojams, naudojantiems elektros virykles, – 0,36 Lt (su PVM) uþ 1 kWh; 2.5. dieninis tarifas gyventojams, sunaudojantiems per metus 12 000 kWh ir daugiau, – 0,456 Lt (su PVM) uþ 1 kWh; 2.6. naktinis, ðeðtadienio ir sekmadienio tarifas gyventojams, sunaudojantiems per metus 12 000 kWh ir daugiau, – 0,349 Lt (su PVM) uþ 1 kWh. Lifto mokestis 1 gyventojui nustatomas lifto eksploatavimo iðlaidas dalinant ið gyventojø, besinaudojanèiø liftu, skaièiaus. Radijo taðkas – 4,95 Lt (su PVM) vienam abonentui per mënesá. Iðkilus neaiðkumams teirautis: dël ðalto vandens – 55 868; dël ðiluminës energijos tiekimo ir karðto vandens – 52 430; dël gamtiniø dujø – bendruoju informacijos telefonu 1894 arba internete www.dujos.lt, dël elektros energijos – bendruoju informacijos telefonu 1802 arba internete www.rst.lt. Uþs. Nr.

1 276


4

2012 m. balandþio 17 d.

Ant pësèiøjø tako – automobiliø vëþës Kur uþsisakyti skystøjø dujø? „Gyvenu miesto centre, Knypavos gatvëje, bet maistui gaminti tenka naudotis skystøjø dujø balionais. Anksèiau paskambindavau vienu telefono numeriu, uþsakydavau – ir atveþdavo á namus, o dabar uþsakymø jau nebepriima. Kà daryti senam þmogui, kuris neturi automobilio ir negali nuvaþiuoti á degalinæ, nusipirkti balionà, atsiveþti jo á namus, ásineðti á virtuvæ, pats prijungti? Kas galëtø suteikti tokià

paslaugà?“ – klausia pagyvenusi këdainietë. „Rinkos aikðtës“ redakcija iðsiaiðkino, kad Këdainiø mieste ir jo apylinkëse gyvenantys þmonës tokios paslaugos gali tikëtis ið skystosiomis dujomis prekiaujanèios individualios ámonës „Valdo dujos“. Ðiai ámonei, ásikûrusiai Këdainiuose, Topoliø gatvëje, galima skambinti telefonais 57 009 arba 8 656 21 507.

Pësèiøjø takas, einantis nuo Chemikø gatvës 1-ojo namo iki „Maximos“, tiesus ir lygus, bet automobiliai gali já sugadinti. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Pësèiøjø takais vaþinëti automobiliais nevalia. Atrodytø, tai – toks savaime suprantamas dalykas, kad jo neverta në priminti priminti,, taèiau yra vairuotojø, kurie ðá draudimà ignoruoja. Matant skauda ðirdá Á „Rinkos aikðtës“ redakcijà paskambinusi Chemikø gatvës gyventoja apgailestavo, kad pësèiøjø takas, einantis nuo ðios gatvës 1-ojo namo iki parduotuvës „Ma-

xima“, kenèia nuo neatsakingai besielgianèiø vairuotojø. „Gyvenu ðiek tiek toliau, todël ið mano namø nesimato, kas ðiuo taku vaþinëja, taèiau rytais eidama á parduotuvæ ne kartà maèiau drëgnas vëþes. Jas matant skauda ðirdá. Juk tas takas neseniai nutiestas, jis toks graþus, lygus, o maðinos gali já sugadinti, iðklaipyti plyteles“, – jaudinasi moteris.

Gal patys susigës? Këdainietë ásitikinusi, kad ir

dalis Chemikø gatvës 1-ojo namo gyventojø, ir þmonës, gyvenantys lygiagreèiai takui stovinèiuose 4ajame, 6-ajame, 8-ajame namuose, turëtø matyti, kas taip netinkamai elgiasi. Ásidëmëjus automobiliø valstybinius numerius ir markæ, apie vairuotojus chuliganus galima praneðti policijai. Tiesa, redakcijai paskambinusi moteris viliasi, kad, laikraðtyje perskaitæ ðià pastabà, tokie vairuotojai patys susigës ir liausis gadinæ pësèiøjø takà.

Prie Krakiø tvenkinio – lyg po karo Daugumos ðalies miestø problemos pasiekë ir Krakes – miestelyje nëra specialiai tam skirtos vietos, kur bûtø galima vedþioti ðunis. Krakiðkiø nepasitenkinimas ðunimis prasiverþë po to, kai vietos gyventojai gyventojai,, nutirpus sniegui sniegui,, sumanë pasivaikðèioti ðalia tvenkinio árengtu „Sveikatos taku“.

tvenkinio nutirpus sniegui atrodë lyg po karo – visa pakrantë buvo „uþminuota“ ðunø ekskrementais. Smilgos gatvës gyventojø pora sakë, kad dabar „Sveikatos taku“ vaikðtinëti labai nemalonu, o pagalvojus apie tai, kad suþaliavus pievai èia laisvalaiká leis nemaþas bûrys vaikø, darësi net koktu.

Iðeitis – màstymo revoliucija

„Sveikatos takas“ – pamëgta krakiðkiø vieta.

Problema tik daugiabuèiø gyventojams

/Nuotr. D. Ðepeèio/

kad bûtent èia ðunø vedþiojimo problema pirmiausia ir pradëjo kilti aikðtën. Tiesa, atviro konflikto tarp ðunø laikytojø ir prieðiðkai prieð keturkojus bei po jø vedþiojimo liekanèias „groþybes“ nusiteikusiø gyventojø kol kas neávyko, taèiau jei situacija nesikeis, jo iðvengti vargu ar pavyks.

Daugiametë praktika rodo, kad ðunø vedþiojimo problema á dvi stovyklas suskaldo tik daugiabuèiø namø gyventojus, nes individualiø sodybø ðeimininkai savo keturkojus draugus paprastai paleidþia pabëgioti aptvertose namø (Ne)sveikatos takas teritorijose. Daugiausia daugiabuèiø KraVaikø darþelio darbuotojø, këse – ðalia tvenkinio esanèioje vietos bendruomenës centro akSmilgos gatvëje. Todël natûralu, tyvistø iðpuoselëta teritorija ðalia

Ðunø turëtojai savo ruoþtu klausë, kà jiems daryti, kur vedþioti butuose laikomus keturkojus? Juk Smilgos gatvës teritorijà ið vienos pusës riboja privaèiø namø sklypai, ið kitos – tvenkinys. Krakiø seniûno Jono Dalboko mintis árengti ðunø vedþiojimo aikðtelæ miestelio pakraðtyje taip pat vargu ar ágyvendinama. Juk bent porà kartø per dienà nuvesti ðuná ið gyvenvietës centro iki pakraðèio uþimtø daug laiko, o jo ðiame sparèiame gyvenime þmonës paprastai neturi. Belieka pasekti vakarieèiu pavyzdþiu ir einant vedþioti ðuná su savimi pasiimti reikiamas priemones jo ekskrementams surinkti. Taèiau ir ði praktika vargu ar prigis mûsø kraðte, juk tam reikia ið esmës pakeisti poþiûrá á daugelá mus supanèiø dalykø. Reikalinga màstymo revoliucija.

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Individualiø namø kvartale ásikûrusi ámonë „Valdo dujos“ gali pagelbëti këdainieèiams, kurie neturi sàlygø patys atsiveþti dujø.


2012 m. balandþio 17 d.

Iðsinuomoti þemæ – paprasèiau

5

UAB „SCANDAGRA“, sëkmingai ir aktyviai dirbanti augalø apsaugos priemoniø, sëklø, tràðø, grûdø sektoriuje, kvieèia Jus á profesionalià ir jaunà komandà. Ðiuo metu darbui Këdainiuose ieðkome

produkto vadovo asistento (-ës). Siûlomo darbo pobûdis: · Duomenø rinkimas, sisteminimas ir ataskaitø pateikimas. · Dokumentø ruoðimas, tvarkymas ir koordinavimas. · Administraciniø vadovo sprendimø áforminimas ir vykdymo kontrolës uþtikrinimas. Reikalavimai: · Ne þemesnis negu aukðtesnysis iðsilavinimas (pageidautina verslo, apskaitos, finansø ar ekonomikos srityje). · Geros anglø kalbos þinios. · Puikûs darbo kompiuteriu ágûdþiai. · Dokumentø valdymo taisykliø iðmanymas. · Atsakingumas, kruopðtumas, lankstumas bei gebëjimas greitai orientuotis situacijoje. Siûlome: · Atsakingà darbà jauname kolektyve. · Karjeros ir tobulinimosi galimybes. Gyvenimo apraðymà siøsti el. paðtu info@scandagra.lt arba faksu (8 347) 41 552. Informuosime tik atrinktus kandidatus. E. Neimaer-Zinkienë teigia, kad gyventojai bet kuriuo metu gali teikti praðymus þemës nuomai.

Dainius ÐEPETYS

Nacionalinëje þemës tarnyboje patvirtinta nauja supaprastinta valstybinës þemës suteikimo laikinai naudotis tvarka. Nuo ðiol leidimas laikinai naudotis valstybinës þemës sklypu, kuris yra tinkamas þemës ûkio veiklai, metams pasibaigus bus pratæsiamas ið karto, jeigu tokia þemë nebus numatoma gràþinti nuosavybën, parduoti ar naudoti vieðoms reikmëms.

Praðymus teikë kasmet Këdainiø þemëtvarkos skyriaus vyr. specialistë Elena Neimaer-Zinkienë teigia, kad iki ðiol asmenys, pageidavæ ir toliau laikinai naudotis valstybine þeme, turëjo teikti praðymus kasmet. „Laikinai naudotis leidþiama tais valstybinës þemës plotais, kurie einamaisiais metais nenumatomi naudoti veðiesiems poreikiams, perduoti nuosavybën pagal Þemës reformos ástatyme nurodytus bûdus, nenumatomi

nuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis ar patikëjimo teise valdyti kitiems asmenims. Laikinai naudotis þeme gali pageidauti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Jeigu keli asmenys pageidauja naudoti tà patá þemës plotà, þemës plotu leidþiama laikinai naudotis asmeniui, kuris pirmiau pateikë praðymà“, – galiojanèià tvarkà aiðkina E. Neimaer-Zinkienë.

Parengia þemës schemà Jei asmens pageidaujamas valstybinës þemës plotas nëra numatytas naudoti veðiesiems poreikiams ar perduoti nuosavybën, teritorinis Nacionalinis þemëtvarkos skyrius priima asmens praðymà ir parengia valstybinës þemës schemà. Schemoje nurodomas valstybinës þemës plotas, ribos, gretimybës, specialiosios þemës naudojimo sàlygos, privaþiuojamas kelias, þemës ploto rinkos vertë, apskaièiuota pagal einamøjø metø sausio 1 d. taikytus þemës verèiø þemëlapius. Jeigu þemës schemos nega-

UAB „Bûsto segmentai“ ðilèiausi A klasës langai, U=0,6W/m2K Ritininës uþuolaidos – nuo 35 Lt/vnt. Ávairios paskirties durys (lauko, vidaus, stumdomosios) Skardos lankstiniai Garaþo ir kiemo var tai, stogeliai. Laukiame Jûsø adresu: J. Basanavièiaus g. 69-1, tel.: 60 029, 8 699 25 175. Dirba I–V nuo 9 iki 17 val.

lima parengti þemës fondo plano, þemës valdos projekto plano ar ortofografinio þemëlapio pagrindais, teritorinis skyrius siûlo asmeniui organizuoti þemës ploto paþenklinimà vietovëje. Þemës schemos parengimo ir þemës ploto þenklinimo darbai atliekami asmenø, pageidaujanèiø laikinai naudoti tuos þemës plotus, lëðomis. Þenklinimo darbai turi bûti atlikti ir þemës schema turi bûti gràþinama teritoriniam þemëtvarkos skyriui per 20 darbo dienø nuo þemës schemos gavimo. Naujoji tvarka numato, kad jei asmuo per ðá terminà nepaþenklina þemës ploto ir teritoriniam þemëtvarkos skyriui nepateikia þemës schemos, þemës plotas gali bûti suteikiamas laikinai naudotis kitiems asmenims.

Miesto centre, prekybos centro „Norfa“ patalpose (J. Basanavièiaus g. 49, ðalia laþybø punkto, tel. 8 670 41 823) ásikûrusioje naujoje parduotuvëje „PAPILDØ PASAULIS“ rasite per 80 rûðiø eteriniø, augaliniø (kedro rieðutø, moliûgø sëklø, juodøjø indiðkø kmynø, agurklës, dygiminø ir t.t.), kosmetiniø (varnalëðø, simondsijø, erðkëtuogiø, dilgëliø, margainio, ðaltalankio ir t.t.) aliejø, rusiðkø maisto papildø, kosmetikos, ajurvediniø maisto papildø, spirulinos produktø, lietuviðkø bièiø medaus produktø, Himalajø druskos þvakidþiø, vokiðkos arbatos ir kt. Maloniai kvieèiame apsilankyti. Darbo laikas: I–V nuo 9 iki 18 val., VI – nuo 9 iki 14 val. Laukiame adresu: S. Dariaus ir S. Girëno g. 50A, prekybos centro „Maxima“ patalpose, prie geleþinkelio stoties, tel. 8 607 97 114.

UAB „Langø era“ siûlo plastikinius langus ið A klasës profilio VEKA. Virtuvinis langas – 599 Lt, kambario – 799 Lt, balkono durys su vitrina – 949 Lt. Uþsakius langà – 33 proc. nuolaida ritininëms uþuolaidoms uþuolaidoms.. Pasiûlymas galioja balandþio mën. Tel. 8 609 77 355. El. p. info@languera.lt

Naudojimo tvarka Þemëtvarkos skyriaus specialistë akcentuoja, kad asmuo, pasiraðydamas parengtà þemës schemà, patvirtina, kad leidþiamos naudotis valstybinës þemës ribos vietovëje jam yra þinomos ir kad sutinka su nustatytomis þemës naudojimo sàlygomis. Teritorinio skyriaus suteikta teisë laikinai naudotis valstybine þeme gali bûti nutraukta nepasibaigus nurodytam terminui, jeigu þemës plotas naudojamas ne þemës ûkio veiklai arba valstybinës þemës naudotojas nesilaiko nurodytø specialiøjø þemës ir miðko naudojimo sàlygø. Asmenimis, ðiais bûdais paþeidusiems þemës naudojimosi tvarkà, vienerius metus nuo paþeidimo nustatymo neiðduodamas leidimas laikinai naudotis valstybine þeme. Taip pat teisë laikinai naudotis valstybinës þemës sklypu gali bûti nutraukta, jei þemës plotas perduodamas nuosavybën, iðnuomojamas, perduodamas neatlygintinai naudotis ar patikëjimo teise valdyti kitiems asmenims.

Dëmesio! Vairavimo mokykla Këdainiø centre!

B kategorijos kursai MOKOME VAIRUOTI su mechanine bei automatine pavarø dëþe, neágaliuosius – su rankinio valdymo automobiliu. TOBULINAME ÁGÛDÞIUS jau turintiems vairuotojo paþymëjimus bei padedame pasiruoðti valstybiniam vairavimo egzaminui.

Studentams ir moksleiviams taikomos nuolaidos. UAB „Ravida“, Didþioji g. 41, tel.: 59 540, 8 686 86 109.

Uþsiima langø, durø ir fasadø gamyba ir montavimu. Platus vidaus ir lauko palangiø pasirinkimas. Siûlo gaminius ir paslaugas pagal kiekvieno kliento finansines galimybes. Galimas atsiskaitymas lizingu. Þibuoklø g. 6, Këdainiai, tel. +370 347 41 526, mob. +370 685 00 815. langai@helanas.lt


6

2012 m. balandþio 17 d.

Apie kremavimo procesà – ið arti Irma BAJORÛNË

ninæ, ðamotinæ ar metalinæ urnà pasirinkti. Pigiausios kainuoja apie porà ðimtø, brangiausios – daugiau kaip tûkstantá litø. Krematoriumo pajëgumas – 4 tûkstanèiai kremavimø per metus. Ðiuo metu kremuojama apie 100 kûnø per mënesá. Pasak krematoriumo valdytojø, në viena Lietuvos vietovë (taip pat ir Këdainiai), në viena religinë konfesija neiðsiskiria besinaudojanèiøjø paslauga skaièiumi.

„Sulaukëme didelio susidomëjimo, daug klausimø apie vienintelio Lietuvoje krematoriumo veiklà, todël pakvietëme këdainieèius á atvirø durø dienà, – sakë UAB „K2 LT“, valdanèios pirmàjá Lietuvoje krematoriumà, direktorius V ytenis Vytenis Labanauskas. – Norime, kad þmonës suprastø, kokios paslaugos èia teikiamos, kad bûtø iðsklaidytos abejonës ir nepagrásti mitai .“ mitai.“ Krematoriumà valdanèios bendrovës vadovai Vytenis Labanauskas ir Rimas Andrikis susidomëjusiems këdainieèiams aiðkino ir parodë, kokie procesai vyksta. Tiesa, kremavimo smalsuoliai nematë. Procesas nedemonstruotas siekiant iðlaikyti pagarbà mirusiesiems. Po modernià ástaigà pasivaikðèiojæ këdainieèiai ásitikino, kad krematoriume sudarytos sàlygos oriai ir pagarbiai atsisveikinti su velioniu.

Kaip atsisveikinama Pageidaujantys krematoriume atsisveikinti su velioniu turi galimybæ pabûti prie jo karsto atsisveikinimo salëje. Krematoriumo darbuotojai bendrauja su Këdainiø dvasininkais, reikalui esant gali pakviesti ir katalikø kunigà, ir staèiatikiø ðventikà. Kol kas nëra susiklosèiusios tradicijos, kaip rengti atsisveikinimà su velioniu, kai palaikai kremuojami. Krematoriumo darbuotojai pasakojo, kad kai kurios ðeimos rengia minimalistines ðermenis – ið ligoninës ar lavoninës, kur mirusysis aprengiamas ir paguldomas á karstà, palaikus veþa tiesiai á krematoriumà. Èia atsisveikinimo salëje pabûna trumpà laikà ir gavæ pelenus veþa juos tiesiai á kapines. Kiti atlieka visas lietuviðkas ceremonijas: parà ar dvi budi ðarvojimo salëje, veþa kremuoti, po to dar pusdiená paðarvoja urnà su pelenais ir tik tuomet jà palaidoja. Kaip atsisveikinti su kremuojamu giminaièiu, priklauso nuo ðeimos tradicijø ir piniginës.

Procesas vyksta aukðtoje temperatûroje Palaikø kremacija tunka apie valandà. Pelenai subyra ant plokðtës, po to dar kartà padeginami ir laikomi, kol atvësta, tada supilami á kapsulæ. Beje, kremavimo metu palaikø, karsto, drabuþiø pelenai neatsiejamai susimaiðo. Procesas vyksta 800 laipsniø temperatûroje. Deginant kûnà iðsiskiriantys dûmai dar kartà deginami aukðtoje temperatûroje, kad neliktø kvapø ir neiðsiskirtø cheminiai junginiai. „Valymo árengimai uþtikrina visiðkà oro iðvalymà mes á aplinkà neiðmetame jokios tarðos“, –

Norëjo pamatyti Ið arti pamatyti, kaip dirba krematoriumas, panoro daugiau kaip pusðimtis daugiausia vyresnio amþiaus këdainieèiø. Daugelis jø sakë pritariantys kremavimui, taèiau patys dar UAB „K2 LT“ bendrasavininkis R. Andrikis atvirø durø dienos lankytojams papasakojo, kaip vyksta kremavimo procesas. neapsisprendæ, kaip norëtø bûti palaidoti ar kaip elgtøsi mirus arpatikino krematoriumo bendratimam þmogui. savininkis R. Andrikis. Birutë sakë palankiai galvoProcesas valdomas kompiujanti apie kremavimà. teriu. Krematoriumo darbuotojai, „Man tai atrodo ateities dasavininkai ir árangos tiekëjai ið Volykas, kremuojamø palaikø daukietijos bet kuriuo metu ið bet kugës. Prieð kelerius metus miræs rio pasaulio taðko gali matyti, komano vyras buvo iðsakæs valià bûkie terðalai iðeina pro ámonës kati kremuotas, tuomet teko jo paminà. laikus veþti á Rygà. Pelenus paPalaikai – á kapsulæ laidojome naujoje ðeimos kapavietëje.“ Po kremavimo likæ pelenai Mantvydë prisipaþino neigiaautomatiðkai supilami á kapsulæ. mai nusiteikusi kremavimo atþvilSudeginus suaugusio þmogaus pagiu. Jaunai merginai toks atsisveilaikus lieka apie 2,5 kilogramo pekinimo bûdas pasirodë baugus. lenø. Ekskursija po krematoriumà Artimieji gali pasirinkti pilti labai pakeitë Albinos poþiûrá á krepelenus á metalinæ arba kitos memavimà. Ji liko maloniai nustebindþiagos per keletà metø suyranta pagarbaus atsisveikinimo su veèià kapsulæ. lioniu, modernios aplinkos. „NieÁ kapsulæ ádedamas þenklelis Á kapsulæ su pelenais ádedama ðamotinë detalë, net po daugelio metø ko panaðaus neásivaizdavau“, – ið nesuyranèios medþiagos – ða- leisianti identifikuoti, kieno palaikai. prisipaþino moteris. moto. Jame áraðytas krematoriupila pelenus, galima pasirinkti laKëdainiø krematoriumo vaPaslauga teikiama mirusiojo mo pavadinimas ir kremavimo bai skirtingas. Nuo skonio ir pini- dovai patikino, kad atvirø durø artimiesiems patogiu laiku. Pasak numeris. Net ir po daugybës meginës priklauso – medinæ, akme- dienos bus rengiamos reguliariai. tø archyvuose bus galima rasti ára- V. Labanausko, jei tai labai svarbu, kremuoti palaikus galima ir ðà, kieno palaikai tokiu numeriu savaitgaliais, ir po darbo valandø. kremuoti. Urnas, á kurias artimieji suKapsulë su pelenais sandariai uþdaroma ir maþdaug po 2,5 valandø nuo kremavimo pradþios atiduodama artimiesiems. Kà toliau su jais daryti – ðeimos pasirinkimas. Krematoriumo darbuotojø pastebëjimu, daugelis lietuviø urnas laidoja ðeimos kapavietëse. Sprendimà dël palaikø kremavimo priima velionio artimieji. Krematoriumo tinklalapyje yra dokumento, kurá turi pasiraðyti artimieji, forma. Prieð mirtá kiekvienas gali iðsakyti tokià savo valià, bet ji turi bûti patvirtinta notaro.

Nori laidoti ekologiðkai Ávairiose gyvenimo sferose madinga ekologija randa vietà ir laidojimo procese. Pasak R. Andrikio, populiarëja ekologiðki karstai, pagaminti ið natûraliø nelakuotø, nedaþytø medþio lentø. Medis – daþniausiai pasirenkama urnø medþiaga.

Piniginiai reikalai Kremavimo ir su juo susijusiø paslaugø kaina – 1 650 litø.

Ekologiðkas nedaþytø ir nelakuotø lentø karstas su minimaliu metaliniø detaliø kiekiu kainuoja apie 250 litø. /Nuotr. autorës/

Populiariausios – medinës urnos.


2012 m. balandþio 17 d.

Spektakliai suþadino vaizduotæ

11

Amþinybën áðëjæ... Kovo mënesá Këdainiø mieste

Mokiniai suvaidino pasakà „Snieguolë ir septyni nykðtukai“.

Pelëdnagiø mokyklos-darþelio „Dobiliukas“ pedagogai pedagogai,, mokiniai ir vietos bendruomenë tradiciðkai paminëjo TTarptautinæ arptautinæ teatro dienà. Mokytojos Jadvygos Vaitekûnienës vadovaujami dramos bûrelio aktoriai vaidino broliø Grimø pasakà „Snieguolë ir septyni nykðtukai“. O prieðmokyklinës grupës auklëtiniai susirin-

kusiems parodë auklëtojos Romos Bagdonienës reþisuotà spektaklá „Mikë melagëlis“. Be to, visà kovo mënesá „Dobilëlio“ salëje buvo eksponuojama Vladislavos Sofijos Stanèikaitës

Abraitienës iliustracijø paroda „Meðkiukas Rudnosiukas“, kurià labdaros tikslais organizavo Ieva, Eglë, Darius ir Rimgaudas Abraièiai. Ði ekspozicija suþadino vaizduotæ ir suteikë ákvëpimo ástaigos maþiesiems. Jadvyga VAITEKÛNIENË, Pelëdnagiø mokyklos-darþelio „Dobiliukas“ vyr. mokytoja

Renginiø pynë apie Lietuvà

Algimantas ARGUSTAS 1958-01-22 Albinas BEÈELIS 1936-01-16 Anelë BULOTIENË 1924-06-18 Vytautas DÛDA 1935-06-10 Genovaitë EIMUTIENË 1921-04-01 Laimutë JAÐKÛNIENË 1951-03-02 Rima JUGANSON 1973-12-02 Èeslovas KUTAVIÈIUS 1949-02-15 Ivanas LACHMYTKA 1938-02-25 Janë LIPKEVIÈIENË 1948-09-10 Petras NEMANIS 1928-11-24 Vincentas Albertas PAGIRSKAS 1935-01-08 Rimantas ÐLAJUS 1965-01-30 Kæstutis PETRAITIS 1946-09-20 Sofija SAGATIENË 1917-01-02 Rièardas Ksaveras SKËRYS 1946-05-30 Viktorija SMULSKIENË 1924-02-23 Stanislava ÐLAPELIENË 1939-04-06 Bronislava VAÞGËLIENË 1937-12-12 Felicija VENSKAVIÈIENË 1934-08-10 Bolius VINGELIAUSKAS 1947-01-14 Pranas ÞLOBECKIS 1931-10-04

2012-03-10 2012-03-16 2012-03-25 2012-03-13 2012-03-21 2012-03-18 2012-03-13 2012-03-07 2012-03-09 2012-03-28 2012-03-24 2012-03-20 2012-03-06 2012-03-24 2012-03-13 2012-03-09 2012-03-22 2012-03-10 2012-03-23 2012-03-16 2012-03-07 2012-03-17

Gudþiûnø seniûnijoje Antanina GAPÐIENË Petras MAKARAVIÈIUS

1932-05-10 2012-02-29 1926-01-19 2012-03-11

Pernaravos seniûnijoje Kazys IVOÐKA

1927-05-09 2012-03-24

Pelëdnagiø seniûnijoje Zita BUTKEVIÈIENË 1936-06-23 2012-03-12 Algis ÈEKAVIÈIUS 1952-05-23 2012-03-04 Antanas GEDMINAS 1940-04-18 2012-03-29 Joana KARTAVIÈIENË 1928-08-11 2012-03-25 Antanas Jonas LAURYNAITIS 1944-06-03 2012-03-20 Jeronimas VILÈINSKAS 1921-12-03 2012-03-02 Vacys VYÐNIAUSKAS 1927-01-01 2012-03-06

Dotnuvos seniûnijoje

Konferencijoje praneðimus skaitë net 52 pradiniø klasiø mokiniai ið ávairiø rajono mokyklø.

„Auðros“ vidurinëje mokykloje renginiø pynæ apie Lietuvà vainikavo rajono mokiniø ir mokytojø praktinë-metodinë konferencija „Koks graþus maþytis mûsø kraðtas“. Ádomiam darbui mokinius pakvietë konferencijos organizatorës pradiniø klasiø mokytojos metodininkës Diana Jermakovienë, Audronë Gailiûnienë, Rita Krivoûsienë ir Danguolë Tumënienë. Konferencijoje praneðimus skaitë net 52 pradiniø klasiø mokiniai ið ávairiø rajono mokyklø. Daugiausia maþøjø praneðëjø sulaukta ið Krakiø M. Katkaus gimnazijos. Aktyvumu nenusileido ir konferencijos ðeimininkai auðrieèiai. Ðilti, padràsinantys konferencijos koordinatorës mokyklos

pavaduotojos ugdymui Ritos Lukoðevièienës þodþiai ir nuoðirdus mokyklos pradinukø muzikinis pasveikinimas visus nuteikë darniam darbui grupëse. Yra þinoma, kad obelis – paþinimo medis. Darbo grupëse maþieji praneðëjai buvo vaiðinami paþinimo vaisiais – obuoliais. Skanaudami jø vaikai vieni kitus vedë ádomiais gimtojo kraðto keliais. Mokiniai, mokytojø ir tëveliø padedami, paruoðë vertingus praneðimus. Vieni jø buvo stendiniai, o kiti – paruoðti naudojantis informacinëmis kompiuterinëmis technologijomis. Konferencijoje mokiniai ne tik skaitë praneðimus, bet ir dalyvavo aktyvioje veikloje – pieðë savo maþytá, bet labai graþø kraðtà – Lietuvà. Na, o mokytojai tuo metu dalijosi savo patirtimi, savo praneðimuose pristatydami

mokyklose organizuotus projektus apie Lietuvà. Konferencijos refleksijà papuoðë bendras mokiniø kûrybinis darbas. Mokiniai sukûrë ir mokytojams pristatë nuostabià trispalvæ, pieðiniais iðpuoðtà Lietuvà. Mokydami mokinius, mokytojai eina vienu pasirinktu keliu. Vieni ið jø patys atidaro savo mokiniams paþinimo ir þiniø pasaulio vartus, o kiti dovanoja savo mokiniams vartø raktà. Konferencijos metu buvo dþiugu matyti pradiniø klasiø mokinius, kurie ið lëto, pagal savo galimybes, patys atidaro vartus á paþinimo pasaulá. Malonu, kad rajono mokytojai moko savo mokinius mylëti ir branginti savo kraðtà. Danguolë TUMËNIENË, „Auðros“ vidurinës mokyklos pradiniø klasiø mokytoja metodininkë

Vida ALEKSANDRAVIÈIENË1932-11-28 Asta CIRONKAITË 1973-07-28 Joana DAUGVILIENË 1925-04-30 Iveta GRIGAITYTË 1973-04-23 Bronislova NAVICKIENË 1926-09-26 Teresë SARAPIENË 1914-07-20 Kazimieras ÞVIKAS 1939-03-04

2012-03-18 2012-03-11 2012-03-06 2012-03-14 2012-03-10 2012-03-28 2012-03-17

Krakiø seniûnijoje Ona KAZAKAUSKIENË

1925-07-20 2012-03-20

Josvainiø seniûnijoje Vanda ADOMAITIENË Alfonsas DRÀSUTIS Petras LAURINAITIS Vaclovas JASUDAVIÈIUS Emilija RAGOÞIENË Feliksas RIMKUS

1934-03-06 1934-03-15 1943-07-12 1929-08-14 1928-12-28 1937-01-14

2012-03-24 2012-03-14 2012-03-21 2012-03-27 2012-03-02 2012-03-18

Surviliðkio seniûnijoje Pranciðkus ÞUPERKA

1954-02-18 2012-03-22

Ðëtos seniûnijoje Jaroslavas GLINSKAS 1933-05-30 2012-03-03 Antonina KRIVICKIENË 1924-03-30 2012-03-03 Felicija KOSTRAVICKIENË 1923-08-30 2012-03-08 Vytautas Romualdas JAKÐTAITIS 1941-02-12 2012-03-05 Jadvyga ÐIMANAUSKIENË 1917-02-26 2012-03-29 Albertas ÐVOBA 1932-06-06 2012-03-28

Vilainiø seniûnijoje Tadas ARGUSTAS Enrikas BRIÈKUS Skolastika LATVËNIENË Marijona MARÐALKAITË Raimundas Juozas PIKELIS

1929-05-10 1953-04-03 1925-03-09 1927-08-05 1941-01-07

2012-03-11 2012-03-09 2012-03-06 2012-03-21 2012-03-06


16

2012 m. balandþio 17 d.

Pilietinës iniciatyvos

Jaunøjø kino reþisieriø darbai atkeliauja á Këdainius

Kultûros dienai – ðventë

Balandþio 18 ir 20 dienomis Këdainiø kultûros centre bus rodoma daugelá Lietuvos miestø apkeliavusi kino programa „T rys „Trys viename“ – vieno seanso metu bus rodomi trys naujausi jaunøjø Lietuvos reþisieriø darbai darbai..

Irma BAJORÛNË

Ðeðtadiená, Kultûros dienos iðvakarëse, geriausi rajono saviveiklininkai susirinko á Këdainiø kultûros centrà parodyti parodyti,, kà moka ir pasveikinti vieni kitø. Ta proga rajono meras Rimantas Diliûnas ir Kultûros ir sporto skyriaus vedëjas Kæstutis Stadalnykas pasveikino apie dvideðimt rajono kultûros ástaigø darbuotojø, ðioje srityje dirbanèiø deðimt, dvideðimt ar net trisdeðimt metø.

Tradicinës Kultûros ir meno dienos Keturioliktà kartà rajono seniûnijø kultûros ástaigose ðurmuliavo kultûros ir meno dienø koncertai. Vienuolika koncertø kiekvienoje seniûnijoje, 122 meno mëgëjø kolektyvai ir pavieniai atlikëjai, ðimtai þiûrovø. Toks kasmet vykstanèio renginiø ciklo ðiømetis derlius. Vaikø ir jaunimo ðokëjai ir dainininkai, folkloro ansambliai, liaudiðkos muzikos kapelos, suaugusieji dainininkai ir ðokëjai – beveik keturios deðimtys kolektyvø keitë vienas kità Kultûros centro scenoje. Kol vieni koncertavo, kiti repetavo tiesiog saulëtoje pievoje greta Kultûros centro ar klausë kolegø pasirodymø þiûrovø salëje.

Iðrinkti geriausieji Kultûros ir meno dienø rengëjai ðiemet pasiûlë þiûrovams galimybæ patiems iðrinkti geriausius savo seniûnijos atstovus. Surinkusieji daugiausia kiekvienos seniûnijos þmoniø simpatijø pakviesti á baigiamàjá koncertà, ðeðtadiená vykusá Këdainiø kultûros centre. Ið kiekvienos seniûnijos á baigiamàjá koncertà pakviesta po du tris kolektyvus. Gausiausiai buvo atstovaujama Këdainiø miesto seniûnija su miesto kultûros centro meno mëgëjø kolektyvais. Kultûros ir meno dienø komisija ávardino penkis geriausius rajono meno mëgëjø kolektyvus.

Meras R. Diliûnas pasveikino deðimtá metø kultûros srityje dirbanèià Këdainiø kultûros centro vaikø popchoro vadovæ V. Kalvaitienæ.

Pristatys tris filmus

/Nuotr. autorës/

Trys ið jø – Këdainiø kultûros centro kolektyvai: liaudiðkos muzikos kapela „Vilainiai“ (vadovas Antanas Mikalauskas), sakralinës muzikos ansamblis „Giesmë“ (vad. Zenonas Bernadiðius), vaikø ir jaunimo teatro studija „Polëkis“ (vad. Genovaitë Ðiauèiûnienë). Tarp geriausiøjø taip pat ávardinta Krakiø kultûros centro jaunimo ðiuolaikinio ðokio grupë „Step by Step“ (vad. Justas Ðèiukas) ir Akademijos kultûros centro jaunimo liaudiðkø ðokiø grupë „Ainiai“ (vad. Regina Matulienë).

Akademijos kultûros centro jaunimo ðokiø grupë „Ainiai“ – vienas ið geriausiø meno mëgëjø kolektyvø.

Pirmame tokio pobûdþio projekte kino mëgëjams bus pristatyti trys jaunosios kartos reþisieriø trumpametraþiai filmai: pernai Europos ðaliø kino forume „Scanorama“ geriausiu trumpametraþiu lietuviðku filmu pripaþintas Andriaus Blaþevièiaus „Deðimt prieþasèiø“, Jûratës Samulionytës „Laikinai“ ir Roko Eltermano „Paskutinë medaus mënesio diena“. Pasak reþisierës, „Sidabrinës gervës“ laureatës J. Samulionytës, projektu norima filmus parodyti ir tø miestø gyventojams, kur kino kultûros beveik nëra. „Lietuva – nëra vien tik Vilnius, kuriame kino gyvenimas verda. Kituose miestuose kinas taip pat mëgstamas, emocijos ne kà maþesnës, taèiau filmø pasiûla, ypaè lietuviðkos produkcijos, nedidelë“, – sako reþisierë. J. Samulionytei pritaria ir kolegos. R. Eltermano teigimu, kinas neretai suprantamas kaip kaþkoks magiðkas dalykas. „Ið tiesø mes esame realûs þmonës, gyvename savo gyvenimus, kaip ir visi“, – sako jaunuoju kino skandalistu vis daþniau vadinamas R. Eltermanas.

„Iki maþesniø miestø retai atkeliauja lietuviðki filmai, o tuo labiau – trumpametraþiai. Ðis projektas – savotiðka edukacinë priemonë, nes þmonës galës susipaþinti ir su trumpo metro filmais“, – tikina A. Blaþevièius.

Gvildena ávairias temas Naujausiuose filmuose jaunieji reþisieriai gvildena ávairias temas, kurios susijusios su mûsø ðalies realijomis. Tai ir beprotiðki meilës nuotykiai, ir pavydo „valdomi“ þmoniø santykiai, ir emigracijos paliestø vaikø likimai. A. Blaþevièiaus filmas „Deðimt prieþasèiø“ pasakoja apie jaunuoliø Vyto ir Onos meilës istorijà tipiðkame daugiabuèiø namø rajone, skirtingà poþiûrá á gyvenimà ir nelauktai aplankiusá pavydà. J. Samulionytës filme „Laikinai“ kino mëgëjai iðvys jautrø bei labai realistiðkà pasakojimà apie dvi seseris – penkiolikmetæ Saulæ ir ðeðeriø Liucijà. Mergaitës gyvena vienos ir laukia tëvø, kurie laikinai iðvyko uþdarbiauti á Londonà. Treèiasis projekto filmas, paþenklintas raide „S“, – tai R. Eltermano provokuojanti meilës juosta „Paskutinë medaus mënesio diena“. Tai filmas apie jaunà porà, kuri gráþta ið povestuvinës kelionës ir pakeliui namo patenka á netikëèiausias situacijas, ið kuriø iðsisukti galima tik jeigu tikrai myli. Këdainiø kultûros centre kino programa „Trys viename“ bus rodoma balandþio 18 ir 20 dienomis 15 ir 18 val. Bilieto kaina – 5 litai. „Rinkos aikðtës“ inf.

Tarp geriausiø rajono meno mëgëjø kolektyvø – Krakiø jaunimo ðiuolaikinio ðokio grupë „Step by Step“.

Kino mëgëjams bus pristatyti trys jaunosios kartos reþisieriø trumpametraþiai filmai.

„Siruèiukai“ energingai trenkë „Stasiuko polkà“.

Asmeniniai skelbimai –

Josvainiø g. 41 41,, Këdainiai

Redakcijos tel. 8 605 19 294 (T ELE2) (TELE2) El. paðtas raredakcija @ra.w3.lt raredakcija@ Spausdino

UAB „Rinkos aikðtë“ spaustuvë

tel. 60 763

El. paðtas rinkosaikste@ra.w3.lt

Þiûrovø salë pilnutëlë meno saviveiklos gerbëjø ir saviveiklininkø.

Direktorë-vyr. redaktorë Vitalija Surgautienë tel./faks. 52 444

KORESPONDENT AI KORESPONDENTA

Irma Bajorûnë Giedrûna Girdenytë Irmina Valantonytë Tel. 56 51 5111

www.rinkosaikste.lt

Projekto „Kraðto ðviesa“ rubrikà „Pilietinës iniciatyvos“ remia

Auðra Malinauskienë Jovita Þebrauskaitë Tel. 57 771

Stilius, korektûra – Inga Valiukevièienë Rankraðèiai negràþinami. Redakcijos ir straipsniø autoriø nuomonës gali nesutapti

Reklamos vadybininkas – tel. 56 589

Laikraðtis „Rinkos aikðtë“ yra Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Steigimo liudijimo nr nr.. 573 Indeksas 67420 ISSN 1648-0376 4 sp. l. Uþs. Nr Nr.. 413 Tiraþas 5 940 egz.

Antradienis 2012-04-17  

Aktualijos, gyvenimas

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you