Page 1

KELIONĖS

NORIU PAGYVENTI

PILYJE!

[

grožio

eliksyras

HAPPY END

Ištekėjusios už užjūrių P R I N C Ų

DVARŲ ISTORIJOS

Alfo ir Birutės naujas atradimas!

SKANIAUSI PAUKŠČIŲ RECEPTAI

ŠEIMININKAI IR VAIDUOKLIAI

NIU JOR KO

UŽKARIAUTOJAI Inga ir Audrius

as_ikona

9772424369018 5,99 €

KAS KARALIAUJA ŠEIMOJE?

AŠ IKONA

ERICA & JURGIS

Nr. 18 2019 / 2020 m. ŽIEMA

KRULIAI


Erica Suknelė MOLČI Auskarai „Bižu by Agnė Gilytė“ Jurgis Kepurė „Belonta“ Gaia Suknelė „Zara“ Golfas „Zara“ Antanas Marškinėliai „Apranga“ Kelnės „Apranga“ Skarelė „New Yorker“ Batai „Dr. Martens“ Pranas Džemperis „Zara“ Marškiniai „Zara“ Džinsai „Apranga“ Batai „Bershka“

PASAKA apie užjūrio

PRINCĄ PRINCESĘ ir keltų

Jų gyvenimo scenarijus iš tiesų skamba lyg pasaka. Mergaitė atsikraustė į tolimą svečią šalį, kur ją iš karto pamilo vietiniai žmonės. Berniukas iš už jūrų marių sugrįžo į gimtinę, kur pastebėjo mergaitę ir įsimylėjo. Sunku būtų sugalvoti geresnę pabaigą nei „jie ilgai ir laimingai gyveno, apsupti trijų žavių vaikų“ – Prano Emilijaus, Antano ir mažosios Gaios Marios. Muzikantai Erica JENNINGS ir Jurgis DIDŽIULIS, kurie su AŠ IKONA skaitytojais smagiai dalijasi savo meilės istorija ir šeimyniniais santykiais, pasiekimais ir ateities svajonėmis, laikomi viena tvirčiausių pramogų pasaulio porų.

16

AŠ IKONA

as_ikona


Tekstas AISTĖ SIMĖNAITĖ ir ERIKA ZABULĖNIENĖ Nuotraukos MARKAS CECHANOVIČIUS Stilius KAMILĖ BUKAUSKAITĖ Makiažas DARIJA EDEN Šukuosenos DIANA MOWAFI (KUKLA BEAUTY BOX)

2019/2020 ŽIEMA Nr. 18

17


V


Atviras pokalbis

AnTRa PLaNiAI pasaku- herojai

V Artūras ROŽKOVAS. „Pavasario šamanė“. Drobė, akrilas. 2018 m.

Jei įsivaizduojame gyvenimą, kaip pasaką, visos matome save pagrindinės herojės vietoje – tos, kuri gauna princą ir pusę karalystės, o paskui gyvena ilgai ir laimingai. Nes antraip kokia čia pasaka? Bet... kažkas juk turi būti ir Krikštamotė, ir Mėlynbarzdis, ir negraži sesuo, kuriai primetami didžiuliai lūkesčiai. UGNĖ BARAUSKAITĖ Rašytoja

Vienoje kultinio serialo „Seksas ir miestas“ serijoje nuskambėjo frazė, kuri man ilgą laiką nedavė ramybės. Kažkur svečiuose siautėjančių vaikų iškankinta Miranda pasakė: „Manau, kad pasaka apie Jonuką ir Grytutę buvo suprasta netinkamai. Moteris pasistatė svajonių namą, o čia atsibeldė du mažamečiai valkatos ir ėmė jį graužti!“ Kai dailinu savo namus – merkiu gėles, kabinu paveikslus, klostau iš Turkijos parsivežtą brangią lovatiesę – tą moterį, vadinamąją raganą, labai suprantu. Tikrai nenorėčiau, kad į mano butą veržtųsi svetimi mažvaikiai, darinėtų šaldytuvą, su batais ropštųsi į lovą ar pasirašytų ant paveikslo. Ypač jeigu tie vaikai – iš socialiai probleminės aplinkos! O kaipgi – badaujanti šeima, sugyventinės palieptas tėvas išmeta vaikus į mišką... nieko gero! Vienas dalykas – per koncertą žinute paaukoti penkis eurus ir visai kitas – įsileisti beglobius į savo butą. Nepolitkorektiška, užtat tiesa. Vaikystėje mes raganą įsivaizduojame kaip seną baisią

2019/2020 ŽIEMA Nr. 18

Iliustracijos ARTŪRAS ROZKOVAS

bobą. O iš tiesų ji buvo mūsų metų. Vieniša, pagyvenusi moteris (nors žodis „pagyvenusi“ man reiškia, kad ji tiesiog pagyveno, gal net savo malonumui! – tačiau dabar ne apie tai). Gal jaunystėje kaip visos kitos ji svajojo apie princą ant baltos šluotos, bet toks neatsirado – vienas gal nuvylė ir užgavo, kitas pasirodė baltarankis išlaikytinis, trečias buvo paprasčiausiai vedęs. Todėl ji namą statėsi viena. Lipdė po meduolį, po sausainį. Užuot plazdėjusi šilkinėmis suknelėmis, ji sunkiai dirbo keliuose darbuose, būrė iš rankos ir iš tirščių, apmokėjo sąskaitas ir vilko namo krepšius, vedžiojo per lietų šunis, kai reikėjo – šluostė nosį ir išklausė, ir visai nesvarbu, kad ką tik gulėjo paslika skersai lovos ir sriūbavo. Ji neturėjo teisės sriūbauti ir palūžti, todėl tiesiog stojosi, ėjo ir darė. Suvargo, užsisklendė, tapo nesimpatiška. Įtartina! Ragana! Kiek geresnė Fėjos Krikštamotės situacija. Visuomenėje gerbiama verslininkė užsiima trumpalaike vakarinių suknelių, karietų (o gal ir butų, kas ten žino) nuoma. Kaip globotinei – už dyka. Bet jeigu iki dvylikos negrąžinai – tavo bėdos. Toks verslas, vaikučiai! Tuo metu Pelenė netikėtai →

67


Istorijos

Karališki potėpiai

Kaip atrodo monarchų rūmai ir rezidencijos, dailininkas Vilmantas MARCINKEVIČIUS žino ne iš nuotraukų ar turistinių ekskursijų. Vienas ryškiausių šiuolaikinių lietuvių tapytojų turėjo progų nemažai pabendrauti su Danijos karališkosios šeimos atstovais, kurdamas jų portretus. Iš viso – dešimt drobių, kuriose princas Joachimas, dabar jau buvusi jo žmona Alexandra, jų sūnūs bei pernai anapilin išėjęs karalienės Margrethe II vyras princas Henrikas. Tekstas Dalia MUSTEIKYTĖ Nuotraukos Reda MICKEVIČIŪTĖ, Kurt NIELSEN ir Thorkild NB NIELSEN

Karalienės Margrethe II vyras princas Henrikas, jo 2014-aisiais tapytas portretas, kurio autorius – lietuvis Vilmantas Marcinkevičius

84

AŠ IKONA

as_ikona


2019/2020 ŽIEMA Nr. 18

85


Istorijos

Kalėdos pilyje I S T O R I J O M I S

A P I P I N T O J E

Už gero pusšimčio kilometrų į pietryčius nuo Paryžiaus stūkso viena įspūdingiausių Prancūzijos pilių – Château de Vaux-leVicomte. Ją XVII a. pastatė karaliaus Liudviko XIV finansų ministras Nicolas Fouquet. Šis ypač turtingo Prancūzijos istorijos laikotarpio šedevras su 500 hektarų parku yra didžiausias privatus kultūros paveldo objektas, jau beveik 150 metų priklausantis senai aristokratų giminei Vogüé. Prieš 50 metų jos savininkai vieni pirmųjų Prancūzijoje nuosavas valdas atidarė viešajai publikai. Nuo to laiko iš skirtingų pasaulio kampelių atvykstantys smalsuoliai gali ne tik grožėtis išsaugota praeities prabanga, bet ir sudalyvauti dažnai ruošiamose šventėse, iš kurių pati nuostabiausia – magiškosios Kalėdos. Tekstas NERIA LEJAY

90

AŠ IKONA

as_ikona

Vaux-le-Vicomte archyvo nuotraukos

K A R A L I Š K O M I S


2019/2020 ŽIEMA Nr. 18

91


110

AÅ IKONA

as_ikona


Interviu

Kur spindi ROMOS KARŪNA? Paskutinės viešnagės Romoje metu atsitiko štai kas: vaikštinėjau netoli Laterano katedros elegantiškoje mados pirkinių gatvėje, o paskui atsidūriau apvalioje aikštėje. Atsimenu jos skambų pavadinimą – piazza Re di Roma, Romos karaliaus aikštė. Pavadinimas įstrigo, nes pradėjau svarstyti: juk Roma – tai popiežių ir imperatorių miestas, ar ne? Kuo čia dėtas karalius? Koks, beje, karalius?

a 2019/2020 ŽIEMA Nr. 18

Tekstas AURIKA MERKIENĖ

Atsakymo pati nesugalvojau, bet karališkos Romos reikalas man parūpo. Kas galėtų man ir AŠ IKONA skaitytojams papasakoti apie Amžinojo miesto karūną? Žinoma, žmonės, kurie ten gyvena. Štai šis trejetas: Simonas, Jurga, Paulius JURKEVIČIAI. Beje, leidykla

„Tyto Alba“ neseniai išleido dvi knygas, kurias vienija tas pats romantiškas pavadinimas – anagrama „Amor Roma“. Pirmoji knyga – tai Romos miesto gidas, jį rašė visi trys autoriai, o antroji – italų kalbos gidas pradedantiesiems, jo autorius – Simonas Jurkevičius.

111


Grožis

G

R

O

E

L

I

K

Ū

R

b

Ž K Ė

I S

AŠ IKONA

as_ikona

Y

J A

R

O

I

Pasiūlymas susitikti – išgerti kavos ir pasidaryti grožio procedūrą vienoje sostinės kavinių su garsiuoju virtuvės mitų griovėju Alfu IVANAUSKU ir natūralios kosmetikos „You & Oil“ ir maisto papildų kūrėja Birute NASTARAVIČIŪTE, nustebino. Grožio procedūra kavinėje? „Pamatysi“,  juokdamiesi patikino ateities kosmetikos kūrėjais pasivadinę Alfas ir Birutė. Taip, jie sukūrė GROŽIO ELIKSYRĄ, kurį, sumaniusi pasigražinti, gali įsilašinti ir į kavą... Kas tai? Tekstas SIMONA ADOMAITYTĖ

BIRUTE, ALFAI, IŠKART IR PAPASAKOKITE, KĄ GI TOKIO YPATINGO JŪS SUKŪRĖTE? Alfas: Visuomet būna keista, kai gyvenime sutinki žmogų, kurį jau seniai norėjai sutikti (šypsosi). Taip buvo ir su Birute. Aš visuomet galvojau ir galvosiu, kad mes traukiame vieni kitus taip stipriai, kad kartais darosi baugu – kokia galinga gali būti žmogaus energija... Taigi, prieš kokius trejus metus man toptelėjo mintis – kodėl pasaulyje nėra kosmetikos, kurią galėtum ir valgyti. Tai – tarsi ateities produktas, kuris turi savo galią ir tikslą. O mano tikslas buvo labai paprastas – tas produktas reikalingas tam, kad praturtintume mūsų kasdienį maistą,

124

O

su kuriuo ne visuomet galime gauti tai, ką norime. Man, virtuvės mitų griovėjui, visada norisi griauti nusistovėjusius mitus – ir ne tik apie maistą, dabar – jau ir apie kosmetiką. Birutė: Mes sukūrėme analogų pasaulyje neturinčius maisto papildų kompleksus, kurie naudojami iš vidaus ir iš išorės. Jų unikalumas tas, kad mums pavyko užregistruoti maisto papildus, kurių energinės dienos normos vertės atitinka nustatytus / reikalaujamus standartus sveikatai pagerinti, bei kosmetikos priemones viename, kurių veiklumą įrodome tyrimais. Kompleksai rekomenduojami naudoti papildant kavą, kokteilius, košes, salotas, vandenį, taip pat – maitinti odą ir netgi tepti plaukus. →


LUXURY KVEPIANTI PRABANGA

S

Sutikite, kad žodis luxury turi savyje išties magiškos galios. Ne veltui šiandien jis lipdomas it privalomas epitetas norint parduoti mums prabangą – ištaigingus butus su panoraminiais vaizdais, stilingus automobilius, drabužius, papuošalus, aksesuarus, buities apyvokos prekes, kosmetikos priemones, gėrimus, maisto produktus ir t. t. Gyventi prabangoje, siekti prabangos yra tarsi natūrali kiekvieno paprasto žmogaus svajonė ir savotiškas tikslas. Ir tik saujelei išrinktųjų tai

142

AŠ IKONA

as_ikona

Tekstas AISTIS MICKEVIČIUS

yra įprastas gyvenimo būdas ir galimybė nevaržomai mėgautis tuo, kas kokybės prasme yra geriausia šioje planetoje. Tiesa, prabanga gali būti matoma ir nematoma – šviesti ryškiai ir iš tolo (mes tai matome dažnų itališkų mados namų kolekcijose, skirtose pinigingiems klientams iš Rytų šalių ir tų šalių turtuolių interjeruose) arba būti subtiliai atpažįstama tik išmanantiems šį reikalą (tai labiau būdinga aukštos kultūros, turtingo istorinio paveldo kraštams, kur aristokratiškos ir korektiškos prabangos pojūtis perduodamas iš kartos į kartą nesigiriant paveldėtais ar sukauptais turtais ir neafišuojant to ryškiomis išorinėmis detalėmis).


Grožis „ PA P R A S T U M A S

Y R A

AU K Š Č I AU S I O

M A R K

B U X T O N ,

I R M E I L E I, I R K A R U I...

Žiūrint iš istorinės perspektyvos parfumerija ilgą laiką buvo išskirtinės prabangos atributas. Juk ilgus šimtmečius kvėpintis išgalėjo tik aukščiausi visuomenės sluoksniai – valdovai, karaliai, kunigaikščiai, aristokratai ir kiti turtuoliai. Tai buvo pasakiškų pinigų verta retenybė, o garbingas parfumerio amatas buvo kartu ir labai pelningas. Visa tai grožine forma galima perskaityti garsiajame vokiečių rašytojo Patricko Süskindo romane „Kvepalai“ (1985). Beje, įdomus faktas, jog vieni pirmųjų europietiškų kvepalų buvo sukurti ir pagaminti XIV a. antroje pusėje pirmą kartą istorijoje alkoholio bazėje ištirpinant kvapniąsias augalų esencijas. Vadinosi jie „Vengriškas vanduo“ (angl. „Hungary Water“) ir buvo skirti pagyvenusiai Vengrijos karalienei Elžbietai, kilusiai iš lenkų karališkosios Piastų giminės. Anot legendos, šiuo parfumeriniu gaminiu kilmingoji vengrų ponia ne tik atlikdavo higienos procedūras, atsargiai suvilgydama ir nusišluostydama juo rankas bei veidą (kūno prausimas tais laikais atrodė velnio pramanas ir ligų šaltinis), bet ir gydėsi reumatą ar podagrą, išgerdama stiklelį kitą kvepalų... Taip pat šia priemone našlaujanti karalienė neva mėginusi sugundyti ir privilioti jai peršamą jaunutį lietuvių kunigaikštį! Šiandien mes galime tik įsivaizduoti, kiek anuomet tituluotoji valdovė paklodavo už šį parfumerinį išradimą, bet akivaizdu, jog tai tikrai buvo vienas iš XIV a. luxury life elementų. XVIII–XIX amžių sandūroje talentingasis prancūzų karvedys, o vėliau ir imperatorius Napoleonas Bonapartas, mėgęs prabangą ir prašmatnų gyvenimą, taip pat neatsispirdavo parfumeriniams kerams. Sakoma, jog per metus šis karybos genijus ir bonvivanas (pranc. „bon vivant“ – gero gyvenimo mėgėjas) sunaudodavo savo reikmėms iki 600 flakonų tuo metu išpopuliarėjusio Kelno vandens (pranc. „Eau de Cologne“)! Išties įspūdingas kiekis atsižvelgiant į faktą, jog odekolonų flakonai tuo metu savo dydžiu priminė alkoholinių gėrimų butelius ar grafinus ir buvo įperkami tik grietinėlei, nes kainavo nežmoniškus pinigus. Beje, garsusis Napoleonas Bonapartas šiuo parfumeriniu gaminiu ne tik šlakstydavosi, bet ilguose ir varginančiuose karo žygiuose nevengdavo dezinfekuotis iš vidaus. Anuomet tai buvo savaime suprantamas dalykas, o savo sudėtimi tokie odekolonai buvo absoliučiai natūralus produktas ir kažkuria prasme priminė alkoholines užpiltines. Todėl nenuostabu, jog rusų armijos kariai, viename mūšių užgrobę prancūzų gurguolę ir aptikę ten gausybę butelių su teliuškuojančiu alkoholiniu skysčiu, ištaisė gerą balių. Matyt, iš ten atėjusi ir ta tarybinių girtuoklių tradicija pritrūkus alkoholio griebtis parfumerijos – odekolono. Tik verta prisiminti, jog Vakaruose odekolono parfumerinis žanras paliko gilų kultūrinį įspaudą, ir ten šie kvepiantys produktai, ypač gaminami ne vieną dešimtį ar šimtą (!) metų, dažnai yra tikrosios prabangos ir liukso ženklas.

2019/2020 ŽIEMA Nr. 18

L A I P S N I O

P R A B A N G A“

PA R F U M E R I S

S U DAU Ž Y TA S F L A KO N A S

Kai 1904 m. pradžioje talentingas prancūzų parfumeris ir verslininkas François Coty įkūrė savo vardo kompaniją, pasaulis dar nenutuokė, kokia revoliucija laukia kvepalų pasaulio. Verslo genijus François Coty ne tik kūrė aromatus, bet ir sugalvojo daugybę inovacijų, ilgainiui pavertusių parfumeriją pelninga industrijos šaka. François Coty pirmasis sumanė pasiūlyti savo gaminius didžiosioms Paryžiaus universalinėms parduotuvėms, prekiavusioms įvairiomis to meto prabangos prekėmis. Kartą „Grands Magasins du Louvre“ universalinėje parduotuvėje jis sąmoningai viešai sudaužė savo kvepalų flakoną (tai buvo „La Rose Jacqueminot“ aromatas) ir pasklidęs kvapas akimirksniu sudomino minias pirkėjų, kurie užvertė parduotuvės administraciją klausimais, kur jie galėtų nusipirkti šio aromato. Universalinės parduotuvės valdytojams neliko nieko kito, kaip tik pasirašyti sutartį dėl François Coty produkcijos realizavimo. Tai pavertė poną parfumerį milijonieriumi ir svarbiu žaidėju parfumerijos versle. François Coty sugalvojo, kad kvepalai būtų prieinami kuo didesniam skaičiui pirkėjų, kitaip sakant, masėms, todėl pasiūlė kainų diferenciaciją. Jo brangieji aromatai „Lalique“ ir „Baccarat“ krištolo flakonuose vis dar buvo skirti labai turtingai klientūrai, bet kartu rinkai pasiūlyti produktai paprastesniuose, tačiau ne mažiau rafinuotuose paprasto stiklo flakonuose. Šiuos kvepalus, kaip dalelę pagaliau pasiekiamos prabangos, mielai pirko viduriniosios ir darbininkų klasės moterys bei vyrai. Ilgainiui tai išsirutuliojo į mums visiems šiandien pažįstamą komercinę parfumeriją. 1908 m. šalia Paryžiaus François Coty pastatė didžiulį laboratorijų ir gamyklų kompleksą su 9 000 darbuotojų, ir tai leido jam organizuoti pirmą neįtikėtino masto masinę parfumerijos produktų gamybą, galėjusią patenkinti augančius vietinės ir užsienio rinkos poreikius. Parfumerija staiga prarado tikrosios, nepasiekiamos prabangos statusą ir ilgainiui tapo įprasta visų mūsų gyvenimo dalimi.

N I Š I N Ė PA R F U M E R I JA

Nepaisant šio virsmo de Luxe, arba išskirtinė parfumerija, niekur nedingo. Ji visada egzistavo kažkur paraleliai, masių parfumerijos šešėlyje. Tokie istoriniai prekių ženklai kaip britų „Atkinsons“, „Creed“, „The Crown Perfumery Co.“, „Geo F Trumper“, „Penhaligon’s“, „Pooter & Moore“, italų „Acqua di Parma“, „Bois 1920“, „Borsari“, prancūzų „Lubin“, „Houbigant“, „Detaille“, „E. Coudray“, „Isabey“, „Lucien Lelong“, „Robert Piguet“, „Caron“ ir kt., būdami industrijos nuošalėje, toliau gamino išskirtinės kokybės ir prabangos produktus, kuriuos mielai pirko privilegijuotų sluoksnių klientai. Tai suprasdami didieji gamintojai taip pat visuomet paraleliai siūlydavo ir siūlo de Luxe klasės gaminių, kurių kaina ir kokybė gerokai skiriasi nuo masinės gamybos produkcijos. Taigi, kvepalų industrija iš esmės pakeitė parfumerijos veidą, tačiau tikroji parfumerinė prabanga, nors pasaulis sparčiai keičiasi, išliko ir egzistuoja visada.

143


ZARA


Mada „Mango“ suknelė „Zara“ lankelis, 17,95 Eur

„Bershka“ topas, 15,99 Eur

„Bershka“ suknelė, 55,99 Eur

„Bershka“ rankinė, 17,99 Eur

MANGO

ŠVYTĖK! Šį sezoną švytėti ir blizgėti vakarėlyje tiesiog privaloma! Rinkitės žvynelius, blizgius audinius ir dar nepamirškite blizgančių aukštakulnių. Efektas sužavėti publiką – garantuotas! Parengė AUŠRA NORKUTĖ-SKERNEVIČIENĖ

„PennyBlack“ palaidinė, 79 Eur „Bershka“ suknelė, 39,99 Eur

„Zara“ sijonas, 29,95 Eur

„Zara“ batai

„Bershka“ kelnės, 35,99 Eur

„Bershka“ bateliai, 25,99 Eur

„Mango“ kombinezonas

2019/2020 ŽIEMA Nr. 18

„Sandro“ sijonas, 295 Eur

„Zara“ bateliai, 69,95 Eur

159


„Jaeger-LeCoultre“ ir asmeninio archyvo nuotraukos

Atnaujinta garsiojo karalienės Elizabeth II laikrodžio „JaegerLeCoultre“ versija „101 Feuille“, kuri buvo pristatyta 2018 m. Venecijos kino festivalyje. Skirtumas tik tas, kad karalienės laikrodis neturi ciferblatą dengiančio lapelio. Baltasis auksas, 171 įvairaus dydžio deimantas (iš viso 10,13 karatų), mažiausias pasaulyje mechanizmas „Calibre 101“.


Mada

KARALIŠKIAUSIAS IR BRANGIAUSIAS LAIKAS Laikrodžių ir laiko filosofijos žinovas, žinomas žurnalistas Vidas RACHLEVIČIUS, trejus metus gyvenantis Londone ir dirbantis prestižiniame šveicarų laikrodžių prekybos tinkle, įsitikinęs, kad laikrodžiai, kaip aksesuarai, Lietuvoje yra gerokai nuvertini: „Laikrodis, mano galva – labai ryškus ir svarbus aksesuaras, aplinkiniams siunčiantis daug įvairių signalų. Tik tuos signalus reikia mokėti skaityti ir suprasti.“

p

Tekstas MONIKA PAVASARYTĖ

Pažinti laikrodžių istoriją, vertę, siunčiamus signalus, tendencijas ir naujoves Vidas Rachlevičius mokosi kone visą gyvenimą. Aistra laikrodžiams atvedė ir į karališkąjį Londoną, kur dabar jis tiesiog mėgaujasi savo darbu ir bendravimu su žmonėmis, su kuriais sieja bendras pomėgis ir požiūris. „Tie, kas sugeba skaityti laikrodžių siunčiamus signalus, gali nemažai pasakyti apie žmones, kurie juos nešioja – suvokti jų gyvenimo prioritetus ir vertybes, turtinę padėtį. Tačiau segimi laikrodžiai kartais gali ir suklaidinti“, – įsitikinęs Vidas Rachlevičius. Dirbdamas Londone ir dažnai besilankydamas įvairiose, taip pat – ir tik profesionalams skirtose uždarose laikrodžių parodose Šveicarijoje, jūs, be abejo, žinote, kaip

2019/2020 ŽIEMA Nr. 18

skaičiuoja laiką pasaulio galingieji ir kokius laikrodžius jie segi? Ką jiems reiškia laikrodžiai? Kad suprastumėm, kokius laikrodžius ir kodėl segi, pavyzdžiui, Jos Didenybė Elizabeth II, turėtumėm atidžiau pažvelgti į jos gyvenimo būdą. Ji neturi paso, nes jai jo tiesiog nereikia. Kita vertus, Jungtinės Karalystės pasai išduodami Jos Didenybės vardu, todėl būtų labiau nei keista, jei ji sau išduotų pasą savo vardu. Karalienė taip pat neturi asmeninės banko sąskaitos. Bakingemo rūmuose yra specialus karališkasis bankomatas, iš kurio ji gali pasiimti grynųjų, bet nemanau, kad jai jų reikia. Per savo viešpatavimo laiką Elizabeth II jau yra dirbusi su keturiolika Britanijos premjerų, tačiau nė karto nepavėlavo į jokius susitikimus ar renginius. Karalienė niekada niekur neskuba, nes jos gyvenimo rutina, kaip ir daugelio kitų →

177


Stilius

ĮKOPĘ Į

Ši kukli lietuvių menininkų porelė savo darbais verčia iš kojų Niujorką! Ji – talentinga architektė, vienos garsiausių Niujorko architektūros studijų bendraturtė, jis – nuostabius dirbinius kuriantis juvelyras, kurio kūryba žavisi daugybė Amerikos moterų. Gyvenimo kelyje daugiau nei prieš 30 metų susitikę Inga ir Audrius KRULIAI kartu iškeliavo ir už Atlanto – ne laimės ieškoti, greičiau – savęs. Kartu jiedu laimingi iki šiol – ir net neįsivaizduoja, kad gali būti kitaip! „Esame iš tų, kurie gali pabaigti vienas kito mintį, frazę, sakinį“, – linksmai susižvalgo sutuoktiniai.

k

Tekstas ERIKA ZABULĖNIENĖ

KAI DU ŽMONĖS GYVENIMO KELIU ŽENGIA KARTU TIEK METŲ, TURI BŪTI KAŽKAS NEPAPRASTAI DAUG BENDRO, ARTIMO... KAS SUJUNGĖ JUS?

Inga: Menas, menas ir kelionės. Mes kartu ne tik nuo studijų Dailės akademijoje laikų, bet dar nuo dailės mokyklos suolo... Kartu kūrėme ir daug keliavome. Audrius buvo visų mūsų pirmųjų kelionių gidas, jis vedė žmones per kalnus, dykumas, aš keliavau

186

AŠ IKONA

as_ikona

kartu. Taigi, pirmiausiai mūsų santykių išbandymas vyko kelionėse. BUVOTE IŠ TŲ NARSIŲ MERGINŲ, KURIOMS RŪPĖJO ĮKOPTI Į AUKŠČIAUSIUS KALNUS? Inga: Ne, taip labai gal nerūpėjo... Greičiau jis mane prikalbindavo. Bet jaučiau, kad Audrius yra žmogus, kuriuo galiu pasitikėti. Dar sovietmečiu įkopėme į visus kalnus, į kuriuos tik anuomet galėjome kopti.

Elenos KOSHARNY, MUA Amy Palmer, Karolio Krulio, Frank Oudeman ir JH and Puma Photography nuotraukos

NIUJORKO AUKŠTUMAS


2019/2020 ŽIEMA Nr. 18

187


M A I S TA S

, u i č š k u a p

D E Ž AV U Kur gali nuvesti šventiniai romanai su... maistu? Labai dažnai – prie skoninio malonumo slenksčio. Idant „dažnai“ virstų „visada“, „AŠ IKONA Maisto“ rubrikos redaktorius Alfas šiais metais ir vėl prisimena jas – antys bei žąsys grįžta ir tampa svarbiausiomis ant mūsų šventinių stalų. Jei pažintis – tiek traukianti, tiek bauginanti – su šiais paukščiais jums bus nauja, tuomet tegul pirmas kartas įvyksta dar iki didžiųjų metų švenčių: juk ypatingais skoniais norisi mėgautis taip, kad niekada neapleistų dežavu jausmas...

202

AŠ IKONA

as_ikona


TRADICIJŲ PAKERĖTA ANTIS 5–6 asm. Gaminimas 15 min. Zzz 90 min. Kepimas 2 val. Orkaitės t-ra 200 °C, paskui – 180 °C • 1 LAPINO PUOTA šviežio ančiuko (~2,1–2,3 kg) • 1 šaukšto džiovintų mairūnų • 3 smulkintų skiltelių česnako • 1 šaukštelio cukraus • Žiupsnelio druskos • 0,5 l sauso obuolių sidro • ½ kg rūgščių obuolių • 50 g minkšto sviesto

1. Sumaišykite mairūnus, česnaką, cukrų ir druską. LAPINO PUOTA šviežią ančiuką labai gerai ištrinkite šiuo mišiniu, užpilkite sidru ir 5–6 val. palaikykite šaldytuve, kartkartėmis apversdami. 2. Obuolius supjaustykite ketvirtadaliais. Ančiuko vidų ištrinkite minkštu sviestu, prikimškite obuolių ir užsiūkite. 3. Įkaitinkite orkaitę iki 200 °C. Į formą aukštais kraštais supilkite sidro marinatą ir įdėkite antį krūtinėle į viršų. Pašaukite į orkaitę. 4. Po 15 min. sumažinkite temperatūrą iki 180 °C. Retkarčiais palaistykite susidariusiomis sultimis. Kepkite maždaug 2 val. Iškepusią antį uždenkite aliuminio folija ir palikite 15 min. „pailsėti“. →


La Maison Lenôtre Gurmaniško maisto parduotuvės „La Maison Lenôtre“ konditerių ekipa su jų šefu Guy Krenzer priešakyje sukūrė labai realistinę, estetišką ir skanią „Kalėdinę malką“. Po šokoladiniais kankorėžiais puošta traškaus šokolado žieve slepiasi šokoladinio biskvito vyniotinis su lengvai bėgančia kedrųlazdynų riešutų pasta (praline).

208

AŠ IKONA

as_ikona


M A I S TA S

Dieviškas SALDUMYNAS Gurmanų tėvynė Prancūzija po truputį praranda aukštumas gastronomijos srityje, tačiau nė viena šalis iki šiol negali lygintis su jos senomis desertų gaminimo tradicijomis ir reputacija. Pasaulyje paplitęs elegantiškos ir lieknos prancūzės, skanaujančios papuošalą primenantį prabangų pyragaitį, įvaizdis atitinka tikrovę.

p

Tekstas Neria LEJAY

rieš gerą dešimtmetį garsiojo Pierre’o Hermé sukelta saldaus maisto banga Paryžių pavertė pasauline aukštosios konditerijos sostine, kurioje savo parduotuvėles atidarė visi talentingiausi saldumynų meistrai: Christophe Adam, Yann Couvreur, Christophe Michalak, Cédric Grolet... Šioje gyvoje kūrybinėje atmosferoje smagurių džiaugsmui kiekvienas bando sukurti kuo gražesnį, subtilesnį, originalesnį konditerinio meno šedevrą. Gurmaniškos varžybos, į kurias įsitraukia ir prabangūs viešbučiai, restoranai, didžiosios universalinės parduotuvės, ypač jaučiamos kalėdiniu laikotarpiu. Azartą sukelia ikoniškas prancūziško šventinio stalo gardumynas – tradicinė Bûche de Noël – „Kalėdinė malka“. „KALĖDINĖS MALKOS“ LEGENDA Ši Prancūzijos kulinarinė tradicija, kaip ir pačios Kalėdos, kilo iš archajiškiausių pagonių apeigų – visoje Europoje plačiai žinomo žiemos saulėgrįžos šventimo. Jo metu kelias dienas būdavo deginamas didelis medžio rąstas. Su laiku jį pakeitė židinyje smilkstanti malka. Šis labai senas paprotys

galutinai išnyko tik maždaug šeštajame dešimtmetyje, išplitus elektros naudojimui. Daugumoje šalių šį paprotį pratęsė plevenančios žvakių liepsnelės, bet gurmanams prancūzams to neužteko. Jie sugalvojo dar ir gardų simbolį – medžio kamieną primenantį vyniotinį, kuriam buvo perduotas pavadinimas „Kalėdinė malka“. Jei pagal tradicinį receptą trapus, minkštas biskvitas yra pertepamas sviestiniu kremu ir susukamas, mūsų laikais atsirado daug lengvesnių, įdomesnių ir subtilesnių jo versijų. Vis tik esmė nepasikeitė – kad ir kokio skonio, tekstūros, spalvos, formos jie bebūtų (pasirinkimas tikrai didelis), šie šventiniai konditerijos šedevrai tiek suaugusiuosius, tiek vaikus iš karto nukelia į magišką Kalėdų pasaulį. Emocingi, dažnai nostalgiški nuostabių akimirkų atsiminimai tarsi apvienija visus talentingus konditerius, kiekvienų metų pabaigoje siūlančius gurmaniškas asmeninių svajų interpretacijas. Jų vaizduotė neturi jokių apribojimų, žadina kūrybingumą, leidžia laisvai išreikšti kiekvieno savitą braižą. Dabar smaguriai trumpo „Kalėdinės malkos“ periodo naujovių laukia kaip aukštosios mados kolekcijos. Juk jie dažnai yra nepakartojami, valgomi meno kūriniai (jų kaina taip pat), pirmiausiai ragaujami žvilgsniu. →

La Maison Dalloyau Seniausios Prancūzijos delikatesų įmonės (jos verslas prasidėjo 1682 metais Versalio rūmuose) vyriausio konditerio Jeremy Del Val įspūdinga „Kalėdinė malka“ akimirksniu įtraukia į stebuklingą gurmaniškų švenčių aplinką. Žaismingi į kalną atsiremiantys nameliai po plonu pieninio šokolado lukštu pridengė subtiliausius riešutų, džiovintų vaisių su medumi, vanilės, pieninio šokolado putėsių, džiovintais vaisiais bei pieninio šokolado gabaliukais pagardinto minkšto biskvito derinius.

2019/2020 ŽIEMA Nr. 18

209


216 Rokiškio krašto muziejus, Dariaus Baltakio nuotr.

Rokiškio dvaro valgomasis

AŠ IKONA

as_ikona


M A I S TA S

DVARO VALGOMASIS: teatro scena, kurioje visi – ir aktoriai, ir žiūrovai Tekstas Elzė ATANA Linos FISHEYE ir asmeninio archyvo nuotraukos

Pietūs ar vakarienė dvare. Įsivaizduojate elegantišką patalpą su aukso kandeliabruose žaidžiančiomis žvakių liepsnelėmis? Šis stereotipas išgaruoja pasiklausius dvarų paveldo tyrinėtojo MARIAUS DARAŠKEVIČIAUS. Iš pradžių ponai kasdien valgydavo ankštoje antikameroje – iki specialaus atskiro valgomojo kambario dar reikėjo kiek palaukti.

2019/2020 ŽIEMA Nr. 18

217


K E L I O N Ė S

Paslaptingos kaukių puotos

VENECIJOJE Venecijos karnavalas – ne vien kaukių užtvindytos šio miesto aikštės. Tai – ir paslaptingi uždari maskaradai pačiuose prabangiausiuose Venecijos rūmuose, į kuriuos patekti kartais neužtenka ir net kelis tūkstančius eurų kainuojančio bilieto – tam reikia ir specialaus kvietimo. „AŠ IKONA Kelionės“ atveria uždarų Venecijos vakarėlių paslapties skraistę ir pristato laukiamiausią pasaulyje maskaradą – „Dožų balių“, kuris vyks 2020-ųjų vasario 22 dieną. „Tūkstančius eurų kainuojantys bilietai į šį vakarėlį graibste graibstomi, tad norintiems į jį patekti reikia paskubėti dar iki Kalėdų“, – pataria AŠ IKONA kelionių redaktorė Aja. Tekstas MARTYNAS GUSAS

240

AŠ IKONA

as_ikona


2019/2020 ŽIEMA Nr. 18

241

Profile for Virtuvės mitų griovėjai (VMG)

VMG: AŠ Ikona. Nr. 18. 2019 / 2020 ŽIEMA  

AŠ IKONA žiemos numeris nukelia į pasakų pasaulį. Viršelio istorija – tai pasaka apie užjūrio princą ir keltų princesę –Ericą Jennings ir Ju...

VMG: AŠ Ikona. Nr. 18. 2019 / 2020 ŽIEMA  

AŠ IKONA žiemos numeris nukelia į pasakų pasaulį. Viršelio istorija – tai pasaka apie užjūrio princą ir keltų princesę –Ericą Jennings ir Ju...

Advertisement