Page 1

TVARKIETIS www.tvarka.lt

TVARKA IR TEISINGUMAS

2018 m. rugsėjis, Nr. 7

Interviu su kandidatu į Pasvalio merus Stasiu Vainausku

su sūnumi Mariumi. Visą gyvenimą buvo aktyvus visuomenininkas. 2011 m. tapo partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariu, nuo 2013 m. – partijos Pasvalio skyriaus pirmininkas. 2011 m. dalyvavo rinkimuose į Pasvalio rajono savivaldybės tarybos narius, 2015 m. buvo kandidatas rinkimuose į merus. Nuo 2015 m. išrinktas į Pasvalio rajono savivaldybės tarybą. Nuo 2011 m. – Švobiškio seniūnaitijos seniūnaitis. 1976 m. sukūrė šeimą. Užaugino tris vaikus: Marių (gim. 1978 m.), Aureliją (gim. 1982 m.), Modestą (gim. 1984 m.) Duktė Aurelija su šeima gyvena Lietuvoje, sūnus Modestas – Anglijoje.

Pirmininkas

Partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas R. Žemaitaitis tikisi būti perrinktas

Prezidentas

Publikuojame specialiai Tvarkiečiui parengtą interviu su Pasvalio Tvarkos ir teisingumo skyriaus pirmininku Stasiu Vainausku. Stasiui Vainauskui pradėjus vadovauti Tvarkos ir teisingumo Pasvalio skyriui šis tapo pavyzdžiu likusiems TT skyriams Lietuvoje. Pasvaliečiai pirmieji pateikė kandidatų sąrašą Pasvalio mero ir tarybos narių pozicijoms užimti. Kviečiame artimiau susi-

pažinti su Stasiu Vainausku. Gimė 1956 m. birželio 19 d. Joniškio rajono Jakiškių kaime daugiavaikėje šeimoje. Turi keturis brolius ir dvi seseris. 1974 m. baigė Joniškio vidurinę mokyklą. 1980–1983 m. mokėsi Klaipėdos ūkyjetechnikume. Pabaigęs mokslus dirbo žemės ūkyje. Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dirbo stacionarių įrenginių inžinieriumi. Lietuvos Respublikai tapus nepriklausoma pradėjo ūkininkauti ir iki šiol sėkmingai ūkininkauja

Pasvalio herbas

P. p. 3

Kviečiu į tautos referendumą dėl lito sugrąžinimo

LR Seime

Koks, Jūsų nuomone, turėtu būti Pasvalio meras? Kiekvienas žmogus, gimdamas, įgyja teisę gyventi, o ne egzistuoti. Kad žmogus pajustų, kad jis gyvena, tuo pasirūpinti turi išrinkti valdžios atstovai visuose lygmenyse. Didžiausias rūpestis, gyventojų gero gyvenimo atsiradimui, turėtu būti siejamas su mero pareigybe. Meras turi būti savo savivaldybės žmonių interesų gynėjas, o ne stengtis būti centrinės valdžios nurodymų vykdytojas. Aiškiai suprantantis žmonių problemas, jų norus. Laisvai bendraujantis su visais gyventojais, neskirstant žmonių į savus ir svetimus. Visi turime būti lygus. Neskirti išskirtinio dėmesio atskiroms suinteresuotoms grupėms. Laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų.

P. 2 p.

P. 5

p.

8 Apie „orinį“ aplinkos ministrą Kęstutį Navicką

LR Seime

P. 5

Kas svarbiau – nendrinė zylutė ar daugiabučių atnaujinimas ir perpus pigesnis šildymas?

Aktualijos

P. 9

Nukelta į 4 p.

KVIEČIAME partijos Tvarka ir teisingumas delegatus į XVII partijos kongresą, kuris vyks 2018 m. rugsėjo 29 d., 11 val.

Kada valdžia užsinorės išgirsti piliečių nuomonę?

Akimirkos

P. 11

Adresu: H. Manto g. 90, Klaipėdoje, prekybos centre „Studlendas“, Klaipėdos universiteto konferencijų centre.

Partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas Remigijus Žemaitaitis

Akimirkos iš Jurbarko miesto šventės


2

2018 m. rugsėjis

Pirmininkas

Partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas R. Žemaitaitis tikisi būti perrinktas

Rugsėjo 29 dieną Klaipėdoje vykstančiame partijos Tvarka ir teisingumas kongrese ketinama balsuoti dėl partijos pirmininko posto. Pirmininkas renkamas dviejų metų kadencijai. Partijoje Tvarka ir teisingumas kandidatus į partijos pirmininko postą skelbia skyriai. Seimo narys Remigijus Žemaitaitis Tvarkos ir teisingumo partijos pirmininku išrinktas 2016 metais. Iki tol partijai vadovavo, Europos Parlamento narys Rolandas Paksas. Dabartinis tvarkiečių pirmininkas R. Žemaitaitis siekia būti perrinktas. „Stipri suburta komanda ir sunkus darbas parodė, kad esame pajėgūs pasiekti išsikeltų tikslų. Rinkėjai mato jiems duotų pažadų įgyvendinimą, pasitikimi mumis ir tai atsispindi šiandieniniuose partijos reitinguose“, teigia parlamentaras Remigijus Žemaitaitis. Tvarka ir teisingumas pagal paskutinius ELTA ir Baltijos tyrimai reitingų duomenis yra trečioje vietoje, už ją balsuotų 8,8 proc. rinkėjų.

Partijos Tvarka ir teisingumas tarybos posėdžio akimirkos Raseiniuose


2018 m. rugsėjis

Prezidentas Kviečiu į tautos referendumą dėl lito sugrąžinimo

pilietybės - vienas tokių primetaKita vertus, akivaizdu, jog kitų mų klausimų. šalių praktika negali būti mechaDėl nacionalinės pilietybės es- niškai „implantuota“ Lietuvoje mės galima sakyti niekada nėra dėl daugybės egzistuojančių issuabejojęs nė vienas geros valios torinių, kultūrinių ir politinių žmogus, išskyrus keletą Kons- visuomenės raidos skirtumų. titucinio Teismo teisėjų, kurie Ką iš tiesų reikštų dvigubos ilgainiui yra tapę savo pačių su- pilietybės įteisinimas Lietuvoje, kurtos teisinės ekvilibristikos, niekas deramai ir atsakingai nėra kuri reikšmingai yra vadinama ištyręs, įvertinęs bei išsiaiškinęs, Piliečių referendumas privalo oficialiąja konstitucine doktrina, nors viešajame diskurse spekuliatyviai remiamasi įvairiausiais būti laisvas, sąžiningas ir visuo- įkaitais. Pasak šios kvaziteisminės inspasaulio pavyzdžiais, nutylint tinis, paremtas demokratiniais titucijos aiškinimų, Lietuvos faktą, jog tai yra liberalizmo iderinkimų teisės principais. Kiekvienam visuomenės nariui turi būti užtikrinta galimybė balsuoti tiesiogiai ir asmeniškai, niekas negali piliečių reiškiamos valios suvaržyti. Tautinės valstybės klausimas šiandien Tai išties svarbūs principai, kuriuos kiekvienas turi giliai su- yra tapatinamas su nacionalizmo keliavokti, gerbti ir preciziškai laiky- momis grėsmėmis, o Lietuvos piliečiai, tis, nepriklausomai nuo to, kokią norėdami išlaikyti ryšius su Tėvyne, be visuomeninę padėtį beužimtų, kokiais formaliais įgalinimais skrupulų yra bandomi paversti formabedisponuotų - valdžios atstovo lių taisyklių įteisinimo bendrininkais ir ar paprasto žmogaus. liberalizmo ideologijos nešėjais. Be formos tikslumo ir procedūrinio aiškumo ne mažiau svarbus yra ir projektuojamo visuotinio sprendimo turinys bei jo reikšmė kiekvienam žmogui, Respublikos piliečiai tik refe- ologijos ir pasaulėžiūros plėtra bendruomenei, Tautai ir valsty- rendumu ateityje gali užtikrinti paremta politika. bei. savo pilietybės išsaugojimą, jeiSvarbu suprasti, jog nacionaDeja, šiandien mūsų visuome- gu vienaip ar kitaip susiklosčius linės pilietybės reikšmės klaunė ne savo valia yra atsidūrusi aplinkybėms, buvo priversti ar simas dabartyje yra nepaprastai itin sudėtingoje situacijoje. Iš savo noru išvyko ir kuria savo gy- reikšmingas nacionalinės valsvaldžios aukštybių ji primygtinai venimą svetur. tybės išlaikymui, todėl naciostumiama prisiimti atsakomybę Teigiama, jog Lietuvos piliečiai naliniams interesams priešiškai už sprendimus, kurie yra dirbti- iš naujo turi atgauti teisę išlaikyti nusiteikusios valdančiosios ir prinai supainioti, suvelti ir kompli- ryšį su valstybe, todėl čia būtina vilegijuotos grupės bando jį „atakuoti, kurių ilgalaikių pasekmių įteisinti dvigubą arba keleriopą kuoti“ dvigubos pilietybės įteisipraktiškai nėra įmanoma numa- pilietybę, nors daugelis šiuolai- nimo bei brutalaus piliečių teisių tyti, juolab įžvelgti paslėptų poli- kinių valstybių tik toleruoja šį supriešinimo kategorijomis. tinių interesų. pilietybės institutą, tačiau jokiu Tautinės valstybės klausimas Referendumas dėl dvigubos būdu jo neskatina. šiandien yra tapatinamas su naPiliečių tiesioginį dalyvavimą sprendžiant pamatinius valstybės gyvenimo klausimus suprantu kaip neatsiejamą ir svarbiausią demokratijos sąlygą, Tautos aukščiausios suverenios galios išraišką.

cionalizmo keliamomis grėsmėmis, o Lietuvos piliečiai, norėdami išlaikyti ryšius su Tėvyne, be skrupulų yra bandomi paversti formalių taisyklių įteisinimo bendrininkais ir liberalizmo ideologijos nešėjais. Pilietybė tapo be galo politizuotu klausimu, kuris skaldo visuomenę ir iš anksto suponuoja galimybę manipuliuoti būsimais sprendimo rezultatais. Turėtume suprasti, jog gimimu įgyjamos pilietybės principas negali būti kvestionuojamas ir siejamas su visuotiniu dvigubos pilietybės Lietuvoje įteisinimu. Tačiau šiandien prigimtiniai piliečiai tampa atkirsti nuo savo valstybės reikalų dėl formalių kriterijų ir biurokratinių taisyklių. Esu įsitikinęs, jog skubotai sukurptas referendumo vajus, įstatymų kaitaliojimas ir bandymai manipuliuoti piliečių interesais reiškia įsigalint labai blogą praktiką ir valstybės diskreditaciją. Referendumo įstatymas negali būti kaitaliojimas tarsi pagal užsakymą, nepriklausomai nuo to, kokio rango yra užsakovas, kur - Briuselyje, Vilniuje, Vašingtone ar Maskvoje jis besėdėtų. Pirmiausia reikia pripažinti svarbią aplinkybę, jog Lietuvoje emigracijos katastrofa valdžios institucijų nėra adekvačiai suvokiama ir vertinama. Todėl neatmesčiau tokios galimybės, jog dvigubos pilietybės įteisinimu tarsi (ne) sąmoningai norima paslėpti šios socialinės katastrofos padarinius. Emigracija yra ilgalaikės valstybės politikos pasekmė, tarsi

3

nebylus piliečių liudijimas, kad mūsų valstybės reikalai vis labiau krypsta netinkama linkme. Tautos referendumui jokiu būdu negali būti keliamas dvigubos pilietybės įteisinimo klausimas, kuris dirbtinai yra susietas su nacionalinės pilietybės išsaugojimu emigracijoje, o iš tiesų gali tapti „Trojos“ arkliu galutiniam mūsų tautinės tapatybės sunaikinimui. Šiandien teisinėje sistemoje egzistuoja įvairios referendumų formos nuo privalomųjų iki konsultacinių (patariamųjų), tačiau dar nėra įteisintas „imitacinis referendumas“, kuris galėtų būti pirmasis pavyzdys, jeigu dabartiniai valdantieji vis dėlto surengtų visuomenės spektaklį dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Lietuviai neturi valdžiai įrodinėti savo prigimtinės pilietybės teisių. Tai Konstitucinis Teismas turėtų nusileisti iš neregėtų aukštybių, iš kur nebesimato nei žmogaus, nei Tautos, nei valstybės. Manyčiau, kur kas prasmingiau būtų surengti Tautos referendumą dėl nacionalinės valiutos lito sugrąžinimo. Tai tikrai būtų geriausias būdas palikti neperskaičiuotas prekių ir paslaugų kainas, kurių dydžiai visiškai sutaptų su dabartiniais, o tariamiems ekonomistams, tvirtinusiems, jog Lietuvoje įvedus eurą niekas nepabrangs, išsivaduoti iš melo tikrovės. Straipsnis publikuotas 2018 m. rugsėjo 7 d.


4

2018 m. rugsėjis

Skyriuose

Atkelta iš 1 p.

Interviu su kandidatu į Pasvalio merus Stasiu Vainausku Ar Jūs girdite, ko nori žmonės? Ar girdite, kokie bendruomenės poreikiai? Norint suprasti žmonių, bendruomenių, poreikius reikia tiesiogiai dalyvauti jų pačių aplinkoje, prisidėti prie jų visuomeninių judėjimų. Tik artimai ir kartu dalyvaujant jų visuomeniniame gyvenime, galima suprasti paprastų žmonių norus ir rūpesčius. Septynis metus būdamas Švobiškio seniūnaitijos seniūnaičiu, aiškiai žinau tas problemas, ko nori bendruomenės, kurios kai kada yra pamirštamos. Yra paliekamos savarankiškai, be niekieno pagalbos, spręsti savo problemas. Reikia suprasti, kad ne vien darbo ir finansinių išteklių reikia žmogui, bet ir aplinkos, kurioje jis gali jaustis jaukiai ir saugiai. Neužtenka vien kažką parodyti, kažką dėl bendruomenės padaryti, reikia patiems žmonėms turėti galimybę įtakoti savo bendruomenės gyvenimą. Reikia tam sukurti sąlygas, kurios padėtu įtraukti kuo daugiau gyventojų, kad būtu skatinamas bendruomeniškumo suvokimas.

Gyventojai neigiamai priima tuos sprendimus, kurie nėra išdiskutuoti, nors galbūt jie ir teisingi.

jų pageidavimus įtraukia į „svajonių sąrašus“. Manau negalima lengvai atmesti gyventojų pageidavimų. Kad bendravimas vyktų, tam reikia labiau naudotis šiuolaikinėmis technologijomis. Bet aš pasilieku prie nuomonės, kad jokios technologijos nepakeis bendravimo gyvai pranašumo.

Lietuvos valdžios neįsiklausimas į visuomenės nuomonę apskritai svarbesnių sprendimų priėmimas visuomenei nežinant yra gana Kaip Jūs vertinate Pasva- dažnas reiškinys. Kaip Jūlio valdžią? Ar ji atsižvelgia sų nuomone tai būtų galima Kaip manote ar Pasvaliečiai į Pasvaliečių nuomonę, ar ta- pakeisti? pasitiki rinkta valdžia, meru? riasi su piliečiais, ar tik suKaip ją vertina? Visuomet sprendimai, nors daro iliuzija, o iš tiesų vykdo verslo interesus? Kaip šią ir nepopuliarūs, priimami paAr šiuo metu Pasvalio žmositarus su visuomene, sukelia nės pasitiki meru ir valdžia, gasituaciją vertinate Jūs? mažesnes neigiamas emoci- lėčiau atsakyti, kad mes prie jų Manau, kad mažas valdžios jas. Tik glaudesnis bendravi- pripratome. Žmonės neįsivaizbendravimas su gyventojais, mas su bendruomenėmis, ga- duoja, kad gali atsirasti kas nors yra ydinga praktika. Kada li duoti teigiamų rezultatų. ir kažką pakeisti savivaldybės valdžios atstovai susitinka su Kuo daugiau gyventojų daly- gyvenime. Per du dešimtmegyventojais tik pasakyti ke- vaus jiems rūpimos problemos čius esant valdžioje vienai partijai ir jų merui, gyventojai paprasčiausiai nebetiki, kad gali būti kitaip. Kaip galima eiti prieš valdžią, kuri savo žmones „turi“ visose veiklos srityse. Žmonės nėra patenkinti, bet bijo prarasti savo pareigas, darbą ar įvertinimą. Kada žmonės supras, kad galima gyventi ir kitaip, manau pokyčiai Pasvalio rajone įvyks. Jei nepasitiki ir prastai vertina, kodėl žmonės išsirenka tokią valdžią, kuri nepaiso rinkėjų nuomonės.

letą žodžių per bendruomenių šventes, o ne kviečia bendriems pokalbiams ir problemų sprendimui. Manau tai neigiamai veikia santykiams tarp valdžios ir gyventojų. Mažina pasitikėjimą rajono bei Lietuvos valdžia. Kiekvienas priimtas sprendimas nepasitarus su gyventojais, sukelia neigiamas emocijas ir nepasitikėjimą. Daug sprendimų yra priimama nežinant žmonėms nei priežasties nei pasekmių.

sprendime, tuo tas sprendimas bus teisingesnis. Daug atvejų būna, kad diskusijos prasideda kai sprendimai jau būna priimti. Neturi būti nuolaidžiaujama verslui, kai tai kenkia visuomenės interesams. Čia didelį vaidmenį gali atlikti aktyvūs seniūnai, kurie turi pagalbininkus seniūnaičius ir bendruomenių pirmininkus. Nėra normalu, kai seniūnijos, kartu su gyventojais, aptaria savo planus, o rajono valdžia

Manau tam didelę įtaka turi bažnyčia. Ne veltui tam yra skiriamas didelis dėmesys joms. Bažnyčios atsidėkodamos užsiima agitacijomis. Kadangi daug metų rajone ta pati valdžia, tai niekas nebedrįsta tam pasipriešinti. Kaip galima nebalsuoti už gydytoją, kurio rankose tavo sveikata? Dabartinė valdžia turi savo balsuotojus, kurie sąžiningai atlieka pareigas ir balsuoja. Visi kiti rinkėjai yra įsitikinę, kad nieko nepakeis ir neina balsuoti. Man atrodo nėra normalu, kai daugumą taryboje sudaro viena partija už kurią pasisako tik dvidešimt

penki procentai visų rinkėjų. Pusė rinkėjų iš viso neina balsuoti. Reikia skatinti aktyvesnį rinkėjų aktyvumą, nes manau dauguma neinančių balsuoti yra nusiteikia prieš dabartinę valdžią. Dabar atrodo, kad atėjus į valdžią „amžiams“, mažai beįdomios tampa gyven-

čia vaikai. Dėl to yra didelis vargas ir tėvams. Labai mažas dėmesys šiuo metu yra verslo paramai. Labai mažas finansavimas, kas neskatina gyventojų imtis atsakomybės verslo kūrimui. Dėti visas pastangas išsaugoti sveikatos priežiūros įstaigas tiek Pasvalyje, tiek kaimuose, nes gyventojų amžiaus vidurkis auga. Nemažai nusiskundimų girdėti dėl vaikų maitinimo švietimo įstaigose, kur konkursus laimi pigesni, o ne geresni paslaugos tiekėjai. Nors nedarbas yra didelė problema visoje Lietuvoje, negalima leisti, kad socialiai remtini žmonės piktybiškai naudotųsi valstybės suteiktomis galimybėmis. Reikia daugiau dėmesio skirti socialinių pašalpų skyrimo kontrolei. Pasvaliečiu didelis galvos skausmas yra bioetanolio gamykla „Kurana“ teršianti orą. Kažkodėl nevyksta jokie pokyčiai nors yra daug nusiskundimų. Gyvenimo sąlygas gerinti kaimo vietovėse įvedant vandentiekį ir kanalizacijas. Tai tik keletas problemų kurias manau reikėtu spręsti pirmiausiai. Kaip manote ar stipri spe-

tojų problemos, nes „mus“ vis cialistų komanda yra svarbi tiek išrinks. efektyviam mero darbui? Jei taptumėte Pasvalio meJau nuo seno yra sakoma kad ru kokių darbų pirmiausia vienas lauke ne karys. Meras imtumėtės ir kokias proble- turi orientuotis visame savivalmas spręstumėte? dybės gyvenime. Turi suprasti žmonių keliamas problemas, atProblemų jau yra šiandien, kreipti į jas dėmesį, bet nebūtibus rytoj ir dar daug atsiras atei- nai būti visų sričių specialistu. tyje. Galėčiau įvardyti vieną iš Tam turi būti suburta komanproblemų - tai vietinės reikš- da iš žmonių, kurie išmano ir mės keliai. Didelis sunkiasvo- žino kaip spręsti esamas prorių mašinų judėjimas rajono blemas. Turint gerą komandą kelius paverčia beveik nepra- iš gerų specialistų galima greit važiuojamus. Dabar, kai viskas ir efektyviai spręsti problemas kaimo vietovėse baigiama su- reikalingas gyventojams. naikinti, gyventojų judėjimas vietinės reikšmės keliais yra laAčiū už pokalbį. bai didelė problema. Daug mokyklų rajone yra naikinama, o Pasvalio rajono savivaldybės vaikai vežami duobėtais keliais. Tarybos narys. Nors mokyklų naikinimas tuPartijos Tvarka ir teisingumas ri tam tikrą strategiją, jai nePasvalio skyriaus pirmininkas. galima pritarti. Reikia didinti Švobiškio seniūnaitijos investicijas į kaimo mokyklas, seniūnaitis. gerinant sąlygas mokiniams. Panevėžio regiono plėtros Dabar tėvai ieško savo vaikus tarybos narys. vežti į mokyklas kur yra geresnės sąlygos. Nuo to nukenStasys Vainauskas


2018 m. rugsėjis

LR Seime Apie „orinį“ aplinkos ministrą Kęstutį Navicką „Oras“, – vienu žodžiu Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis įvertino dabartinio aplinkos ministro Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane numatomą draudimą kūrenti malkomis. Priminsiu, kad ministras siūlo uždrausti kūrenti kietuoju kuru vietose, kuriose yra centrinis šildymas. O pastarasis – žymiai brangesnis nei malkos. Kalbant paprasčiau, eiliniam piliečiui, ieškančiam pigesnės kuro alternatyvos bus užmautas apynasris ir jis priverstinai turės naudotis brangesniu centriniu šildymu. Tokios aplinkos ministro užmačios ne juokais gąsdina mažiau pasiturinčius žmones, tačiau šią vasarą prie to jau turėjome priprasti. Juk dar visai neseniai tas pats K. Navickas, kaip tyčia vėl „lyg iš oro“ šovė – reikalingas dyzelinių automobilių apmokestinimas. Ši naujiena taip įaudrino mūsų visuomenę, kad net Premjeras, grįžęs po atostogų, turėjo teisintis dėl su Vyriausybės galva nederintų nuostatų. „Orinis“ ministras vis rangėsi, bandė išsisukinėti, teisintis, tačiau buvo priverstas nuryti karčią piliulę ir pripažinti, kad padarytos rimtos klaidos. Nekalbėsiu apie tai, kad ministras apsijuokė jau vien tada, kai oficialiai įregistruotą planą pavadino „juodraštiniu variantu“, tačiau pastebėsiu kitą problemą – antrą kar-

tą šią vasarą ministras išmeta visuomenę priešinančias idėjas nederinęs jų su savo vadovu, t.y. Ministru Pirmininku. Politikos apžvalgininkai jau nebesistebi, kuomet aplinkos ministras vadinamas vienu silpniausių ministrų, tačiau ministerijos vadovo dalykiniai gebėjimai turėtų būti kompensuojami bent tinkamu komunikavimu. Neturime ir to. K. Navicko valdoma ministerija ne tik ruošia „juodraštinius“ projektus, bet užsiima eilinių piliečių gąsdinimu, taip supriešindama ir taip ne visada vieningą mūsų tautą. Viešai klausiu ministro, gal jau laikas stabtelti, susimąstyti ir padaryti išvadas? Jei klausimas liks neišgirstas, tuomet palinkėsiu, prieš dar kartą bandant supriešinti visuomenę, pasikonsultuoti su S. Skverneliu, kuriam dažniausiai ir tenka skalbti „ministro-

5

profesionalo“ mundurą. Priminsiu, kad derybose su „valstiečių“ frakcija dėl frakcijų susitarimo ir galimo LVŽS parėmimo pateikėme konkrečius derybinius punktus, kurie mums yra svarbiausi. Lengvatinis tarifas šilumos gamyboje naudojamam kurui yra vienas iš prioritetų. Dabar atrodo, kad K. Navickas specialiai daro viską, kad kietą kurą naudojantiems būtų kuo blogiau, o tai jau kardinaliai prieštarauja mūsų pateiktam siūlymui. Tokie ministro žingsniai verčia pamąstyti, ar neverta jam grįžti prie meldinių nendrinukių apsaugos. Juk geriau būti savo vietoj, nei pastoviai teisintis ir kalbėti „orinius“ dalykus... Vytautas Kamblevičius Straipsnis publikuotas 2018 m. rugpjūčio 29 d.

Ministras siūlo uždrausti kūrenti kietuoju kuru vietose, kuriose yra centrinis šildymas.

Kas svarbiau – nendrinė zylutė ar daugiabučių atnaujinimas ir perpus pigesnis šildymas? Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Juozas Imbrasas įsitikinęs, jog aplinkos ministras pasiklydęs tarp prioritetų. „Aš nesakau, kad gamta rūpintis nereikia, tačiau daugiabučių atnaujinimas ir beveik perpus pigesnis šildymas – ypač, kai paskelbta, jog net penktadalis mūsų piliečių yra žemiau skurdo ribos, – yra daug svarbiau negu nendrinė zylutė ar praskrendančios žąsys“, - sakė J.Imbrasas.

tata yra vienas iš 15 „tvarkiečių“ programos punktų, dėl kurių deramasi su valdančiais „valstiečiais“, siekiančiais sudaryti tarpfrakcijinę koaliciją Seime su partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcija. Būtent šia aktualia tema ir kalbamės su Seimo nariu, „tvarkiečiu“ Juozu Imbrasu. Kokią vietą Lietuvos valdžių ir politinių jėgų darbotvarkėje užima daugiabučių namų atnaujinimas? Ir ar apskritai suvokiama, kokia to proceso svarba žmonių gerovei?

Jau buvau baigęs mokslus Todėl neatsitiktinai ši nuos- (KPI Vilniaus filiale įgijo sta-

Daugiabučių atnaujinimo klausimas buksuoja jau antrus metus. Iš esmės stovima vietoje.

tybininko inžinieriaus specialybę aut. past.) ir dirbau, kai apie 1970-uosius metus įvyko pirmoji energetinė krizė, kuri sukrėtė Europą. Aš tada stebėjau, kaip Europos valstybės lipo iš tos duobės: buvo paskelbtos valstybinės programos, kurioms vadovavo Europos prezidentai, premjerai, ir per keletą metų buvo apšiltinti, atnaujinti seni pastatai. Ir po to jau prasidėjo naujų, efektyvių, taupančių energiją, kad šiluma neišeitų per sienas ir langus, būstų statyba. Aš vis laukiau, kada šie procesai prasidės ir Lietuvoje. Juoba kad, atkūrus nepriklausomybę, Prezidento, o vėliau ir premjero pareigas ėjęs A.Brazauskas pagal specialybę buvo statybininkas, energetikas, o naujosios komunalinių paslaugų kainos, palyginus su tarybiniais laikais, kilo kaip ant mielių. Pvz., jei kadaise aš už trijų kambarių buto, kuriame šiandien gyvenu, šildymą mokėjau 12 rublių, tai naujosios komunalinių paslaugų kainos jau buvo kur kas didesnės. Deja... Nukelta į 6 p.


6

2018 m. rugsėjis

LR Seime

Atkelta iš 5 p.

Kas svarbiau – nendrinė zylutė ar daugiabučių atnaujinimas ir perpus pigesnis šildymas?

Ir šiandien galiu konstatuoti, kad per tiek metų šitoje srityje padaryta gana mažai. Išimtis tik - praeita kadencija, kai mūsų partijos „Tvarka ir teisingumas“ deleguotas aplinkos ministras buvo Vyriausybėje. Štai tada padarėme proveržį: užsibrėžėme tikslą per metus atnaujinti nors po du tūkstančius namų ir tuo keliu ėjome. Tokiais mastais dirbant, per dešimt metų būtų atnaujinti visi senieji daugiabučiai. Tačiau... Pasikeitė valdžios, į valdžią atėjo „valstiečiai“, į kuriuos žmonės dėjo daug vilčių, ir šita problema tapo lyg ir nesvarbi. Ir, štai, daugiabučių atnaujinimo klausimas buksuoja jau antrus metus. Iš esmės stovima vietoje.

jiems nesvarbu, kad žmogus už šildymą mokėtų perpus mažiau. O man atrodo, kad tai – ypač svarbu. Ir todėl, mano nuomone, aplinkos ministru turėtų būti toks žmogus, kuris jaustų prioritetus kad prioritetas valstybėje yra rūpintis valstybės piliečiais. Todėl kalbėdamiesi su valdančiaisiais „valstiečiais“ siūlėme, kad būtų atstatyti nors praėjusios kadencijos namų atnaujinimo mastai – kad per metus būtų atnaujinama nors po du tūkstančius namų.

skoloms – ne daugiau 2 proc. Tai iš kur dabar atsirado tie 3 proc.? Kodėl Lietuvos banko vadovas kalba apie vienus skaičius, o Aplinkos ministerija - visai apie kitus? Kodėl Vyriausybė su bankais negali susitarti, kad paskolų namo renovacijai palūkanos neviršytų 2 proc.? Iš tiesų, iš kur atsirado tie 3 proc.? Čia kas – pataikavimas bankams?

Pataikavimas bankams. O gal po tuo slypi ir kai kas dauTai manote, kad jeigu bū- giau? Nes čia kyla tam tikri ne-

kai tai nėra sudėtinga, nes visi namai vienodi – technologijos vienodos. Gali šiek tiek skirtis medžiaga, tačiau iš esmės čia nieko sudėtingo nėra. Jeigu namas – tūkstančio kvadratinių metrų, tai tas prižiūrėtojas gaus 3 tūkstančius eurų. Bet tokių namų nedaug – kvadratūra įprastai būna didesnė. Tokiu atveju tas prižiūrėtojas už vieno namo atnaujinamo techninę priežiūrą gali gauti ir 12 tūkstančių eurų. O jeigu jis prižiūri penkis namus? Kokios tada pajamos? Taigi, savivaldybės, turėdamos daugiau lėšų, galėtų

Ir kokia to priežastis? Pirma, prioritetai ne tie, antra, nenori pripažinti, kad pinigų nėra. Tad ir ieško visokių pasiteisinimų: tai su bankais negali susitarti, tai derybos vyksta ilgai... Ir kalba tik apie trijų šimtų namų per metus atnaujinimą. Palaukite, tai kiek tų metų reikės, kol visą Lietuvą sutvarkysime? Jau reikės ne dešimt, o kokių keturiasdešimt ar penkiasdešimt metų! Ar mes galime tiek laukti? Ne, nes už buto šildymą juk moki ne 12 rublių, bet 100 ar net 130 eurų. Taip pat pranešta, kad penktadalis mūsų gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. O juk pensininkai Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ar kituose miestuose daugiausia gyvena daugiabučiuose! Tai ar čia ta vieta, kur valstybė turi „buksuoti“? Manau, kad ne. Priešingai, reikia daryti viską, kad šitas procesas pajudėtų: juk didžioji dauguma po namų atnaujinimo už šildymą moka perpus mažiau, kai kur žmonės dar daugiau sutaupo. Tai iš tiesų būtų labai rimta pagalba sunkiai gyvenantiems žmonėms. Bet... Labai gaila, kad Aplinkos ministerija, kurios funkcija – šitą programą tęsti, galbūt vykdyti net didesniais mastais, programos apimtį sumažino beveik septynis kartus: nuo dviejų tūkstančių atnaujintų namų per metus iki trijų šimtų. Susidaro įspūdis, kad ministrui kur kas svarbiau kokia nors nendrinė zylutė ar kokia žąsis pro Lietuvą praskrenda – tam išleidžiami milijonai. Taigi, Aplinkos ministerijoje ne tie prioritetai? Reikėtų kitokio aplinkos ministro? Taip, manau, kad Aplinkos ministerijoje prioritetai ne tie:

administracinius resursus - seniūnus, seniūnijas, bendruomenes, administracijos darbuotojus, vykdyti tokią priežiūrą ir kontrolę, kad nebūtų tokių skundų, kokių Lietuvoje pasitaikė ne vienas – dėl netinkamų medžiagų panaudojimo, dėl darbų technologijos pažeidimo. Po ko kenčia to namo gyventojai ir keiksnoja renovaciją: „Tai kas iš tos renovacijos - va, sienos pelija“, ar dar kažkas. Štai čia, manau, turi būti pajungtas visas valstybės aparatas: turi būti vykdomi pasirinktiniai kontroliniai patikrinimai ir taikomos griežtos priemonės sąžiningumo principų ir taisyklių nesilaikantiems rangovams. Piktybiniai pažeidėjai turi būti įrašomi į juodąjį sąrašą – jeigu jie nori pasipelnyti gyventojų sąskaita darydami pažeidimus, dalyvauti konkursuose turi būti uždrausta. Turi būti tvarka. Jeigu tvarkingai dirbsi, ir to darbo užteks, ir milijoną užsidirbsi. O kai nori greitai, daug ir bet kaip – tai ir pats sau susigadini, ir kitiems sugadini gyvenimą. Dėl ko dar derėsitės su valdančiaisiais?

tų noras, išeitis būtų suras- jaukūs klausimai: kodėl banta? kai turi kelti tas palūkanas tokiam svarbiam dalykui? Kodėl Galbūt Vyriausybė šiek tiek mes turime kompensuoti? Korimčiau turėtų padirbėti su dėl bankai turi uždirbti piliebankais? čių ir biudžeto sąskaita? Kodėl mes turime tą leisti? Ką turite omenyje? Kiek teko girdėti, deryboŠtai, Aplinkos ministeri- se su „valstiečiais“ tarp jūjos puslapyje, kur informuo- sų, „tvarkiečių“, siūlomų 15 jama apie daugiabučių namų programos punktų dar vienas renovaciją, rašoma, kad jeigu yra tiesiogiai susijęs su daubankų palūkanos renovacijos giabučių namų atnaujinimu. paskoloms viršys 3 proc., tai Gal galite atskleisti, koks tas valstybė imsis tuos didesnius punktas? procentus kompensuoti. Bet tą darys tik penkerius metus. Mūsų pasiūlytoje valdantieO kas bus po penkerių metų? siems 15 punktų programoTodėl, akivaizdu, kad žmo- je yra toks punktas: kad 25 nės, pamatę tokias taisykles, proc. juridinių asmenų pelno sakys: „Eikit jūs su ta renova- pajamų liktų savivaldybėms, cija velniop! Tai ką, po penke- o valstybei tektų 75 proc. Nes rių metų aš dar turėsiu ir pa- mes manome, kad savivaldylūkanas bankui dengti?“. Nes bės galėtų prisidėti prie daujuk ir taip yra išlaidų, imant giabučių renovacijos prograpaskolą: pilietis moka už šil- mos – galėtų kompensuoti gydymą, tačiau iš tų sutaupytų ventojams sumas, išleidžiamas pinigų grąžina paskolą. Ten, už namų atnaujinimo techninį kur namo atnaujinamas – la- prižiūrėjimą, administravimą. bai efektyvus, tai dar 10 proc. Kad tai nebūtų labai brangu. pinigų ir sutaupo. Šiandien Aplinkos minisTaigi, tas palūkanų klausi- terijos nustatytas įkainis – 3 mas turi būti rimčiau spren- eurai už kvadratinį metrą per džiamas. Juoba kad ir Lie- visą namo renovacijos laikotuvos banko vadovas kalbė- tarpį. O ką reiškia prižiūrėti jo, kad palūkanos būsto pa- namo renovaciją? Inžineriš-

padėti žmonėms – kompensuoti, sumažinti projektavimo, administravimo ir kitas su tuo procesu susijusias išlaidas.

Vyriausybė, Aplinkos ministerija į programą turėtų įrašyti nuostatą, kad vasarą daugiabučiuose namuose gyventojai iš saulės galėtų pasigaminti karštą vandenį. Kodėl ne? Juk technologijos leidžia. Apskritai visi čia išvardinti dalykai mums atrodo labai svarbūs ir mes juos derybinėje programoje akcentuosime. O jei būtų atstatyta daugiabučių renovavimo apim-

Iš kur čia tokie, atsipra- tis, kokia buvo praeitoje kadencišant, „kosminiai“ įkainiai? joje, ir Lietuvoje daugiabučiai būtų renovuoti, gyventojai sakytų: Daug kur ir daug kas Lie- „Padarytas geras darbas. Mes tą tuvoje nori daug ir greitai už- jaučiame – mums palengvėjo gydirbti – ir šitas namų atnauji- venimas“. Štai šito mes pirmiausia nimo procesas, matyt, ne iš- ir sieksime. imtis. Todėl, manau, čia turėtų akDėkoju už pokalbį. tyviau įsijungti savivaldybė. Ji turėtų panaudoti visus savo Kalbėjosi Giedrė Gorienė


2018 m. rugsėjis

LR Seime PRELIMINARŪS FRAKCIJOS TVARKA IR TEISINGUMAS PASIŪLYMAI FRAKCIJŲ SUTARČIAI:

• Minimalus atlyginimas ne mažiau 50 proc. vidutinio atlyginimo; • Tiesioginiai seniūnų rinkimai; • Lengvatinis 9 proc. tarifas šilumos gamyboje naudojamam kurui; • Tarėjų institutas teismuose; • Didžiųjų prekybos tinklų darbo laiko ribojimas savaitgaliais; • PVM mokėjimo prievolė perkelti pirkėjui (dabar pardavėjas. Tokia nuostata dabar jau galioja rangos darbams statybose);

• Darbo užmokesčio mokėjimo galimybė 4 kartus per mėnesį; • Neformalaus ugdymo finansavimo ženklus didinimas; • Per krizę sumažintų išmokų kompensavimas pavojinguose sąlygose dirbusiųjų, valstybės pensininkams (statutiniams);

• Pelno mokesčio 75 proc. į valstybės biudžetą, 25 proc. į savivaldybės biudžetą;

• Privalomos gyventojų apklausos svarbiausiais savivaldybei klausimais; • Energetinio efektyvumo didinimo priemonių pakankamas finansavimas (minimum 2000 daugiabučių modernizuojama kasmet);

• Tinkamas išorinės ES sienos saugojimas (rentgeno įrenginys kiekviename poste);

• VDU 2019 metais bus 1000 eur.; • Vaiko pinigai 1metais - 100 proc. darbo užmokesčio; 2 metais - 75 proc. darbo užmokesčio.

7


8

2018 m. rugsėjis

LR Seime

Rugpjūčio mėnesio partijų reitingai


2018 m. rugsėjis

Aktualijos Kada valdžia užsinorės išgirsti piliečių nuomonę?

JUOZAS IMBRASAS Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime narys

Nors už lango tvanki ir karšta vasara, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos salė pilna šurmuliuojančių žmonių: šiuo metu sprendžiasi Vilniaus miesto ateitis - su visuomene aptariamas sostinės generalinis planas. Į jo svarstymą susirenka miesto bendruomenių, įvairių visuomeninių organizacijų, verslo atstovai, teisininkai, architektai. Pasirodo ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Pasistaipo tribūnoje kelias minutes, pasveikina visus susirinkusius ir... dingsta. O bendruomenių atstovai keičia vienas kitą: kalba, kalba, kalba – valandą vieną, dvi, tris, išsako bendruomenių skaudulius, prašo stabdyti „buldozeriu“ stumiamą Vilniaus generalinio plano tvirtinimą – kad tą darbą neskubant, normaliai išdiskutavus su bendruomenėmis, padarytų nauja valdžia (nes rinkimai – jau pavasarį). „Ar jūs girdite, ko nori žmonės? Ar girdite, kokie bendruomenės poreikiai? Jūs turite atstovauti žmonėms, ne verslininkams!“ - kalbėjo bendruomenių lyderiai svarstyme dalyvavusiems Vilniaus miesto savivaldybės atstovams. „Žmonės?“ - galiausiai nusistebėjo vienas savivaldybės klerkas. - „Mes turime specialistus“. Štai šiuo sakiniu ir galima reziumuoti kelias valandas trukusį Vilniaus generalinio plano aptarimą su visuomene. Suprask: „Jūs čia kalbėkite, kalbėkite, mes pasikankinsime kelias valandas dėl „paukščiuko“ - kad ir jūsų nuomonė buvo išklausyta, bet planą padarysime tokį, kokio reikės mums – tiksliau, su mumis savo interesus derinančiam verslui“. Taigi, įspūdis nekoks - Vilniaus valdžia tik sudaro iliuziją, jog tariasi su piliečiais, o iš tiesų „buldozeriu“ stumia savo ir jai į nugarą kvėpuojančio verslo interesus. Kaip šią situaciją vertinate jūs? - paklausėme buvusio Vilniaus mero, Seimo nario Juozo Imbraso. Žinote, kartą paklausiau Danijos Odensės miesto mero, kaip jam taip pasiseka, kad jį vis išrenka ir išrenka? Tada jis mero pareigas ėjo 22-us metus. Ir jis man atsakė: „Praktiškai nebuvo tokio sprendimo, kurį priimdamas aš nesuderinčiau su piliečiais. Kartais užtenka vieno susitikimo, kad įrodyčiau piliečiams ir jie tam sprendimui pritartų, kartais

reikia dviejų - trijų, o kartais – ir iki penkių susitikimų. Be abejonės, pavargsti, sugaišti laiko. Bet kada dirbi su žmonėmis, įrodai, išaiškini, atrandi argumentus, žmonės pradeda tikėti: gal iš tikrųjų čia neblogai? Ir tik tada, kai gaudavau piliečių pritarimą, aš priimdavau sprendimus. Už tai žmonės mane gerbia, vertina ir renka“. Aš suprantu, kad tai - sudėtingas, laiko reikalaujantis darbas, bet tik po to žmonės pradeda tikėti valdžia, pradeda tikėti valstybe. Ko valstybei ir reikia. O pas mus kaip? Kuo greičiau: mus išrinko, tai mes dabar darysim tą ir tą. Palaukite – kur jūs skubat? Kur nubėgsit? Jeigu labai rimtas klausimas, aptarkime su

daugiabučių kvartalas. Arba – buvo prie daugiabučio mašinų stovėjimo aikštelė, o staiga vietoj jos – išdygęs dar vienas daugiabutis. Per kelerius metus Antakalnyje padaugėjo 1000 butų arba 5000 gyventojų. Bet socialinė infrastruktūra tai liko nepakitusi? Antakalnio gatvė kokia buvo siaura, tokia ir liko – spūstys tokios, kad „kamščiai“ - kilometriniai! Verslas skaičiuoja milijonus, bet pasekmes kenčia eiliniai gyventojai, su kuriais dėl naujų statybų niekas nesitaria, jų nuomonės niekas neklausia.

žmonėmis. Ir aptarkime realiai - kad žmonės pajustų, jog jų atsiklausia, o ne formaliai - kad dėl „paukščiuko“ reikia apklausti. Štai tokią formalią apklausą mes matome ir čia: sprendžiasi Vilniaus ateitis dešimtmečiams, bet meras piliečių net nesiklauso. Meras turėjo ne keletą sakinių pasakyti ir išeiti, o dalyvauti visame generalinio plano svarstyme ir dėtis į galvą, ką žmonės sako, įsiklausyti, kokios problemos. Kad jis po to su savo specialistais galėtų aptarti: „Girdėjot, ką sako visuomenė? Anam miesto gale tokia problema, čia tokia, kaip darom?“. O dabar - atėjo, pasijuokė, išėjo. Kokie ten svarbūs reikalai, mere? Kas dar gali būti svarbiau, nei Vilniaus ateitis dešimtmečiams? Vilniaus meras turėjo išgirsti visuomenės balsą. Nes tavo, kaip aukščiausios valdžios užduotis – įsiklausyti, ką sako visuomenė.

žmonės jį pamato? Tik tada, kai į aikštelę po langais atvažiuoja ekskavatorius arba kranas. Ir labai dažnai, pamatę kraną, žmonės sukyla. O kodėl sukyla? Nes, sako, niekas su jais nesitarė. Pradedi aiškintis ir kokį atsakymą išgirsti? „O mes viską padarėme pagal įstatymą – žmones informavome“. Kaip jūs informavote? „Ai, seniūnijoje pakabinome skelbimą“. O kas toje seniūnijoje tą skelbimą mato? Dauguma žmonių į tą seniūniją metų metais neužeina! Bet... formaliai tarsi žmonės ir informuoti. „Seniūnijoje buvo organizuotas aptarimas“. Bet niekas negirdėjo. „Laikraštyje atspausdinome žinutę“. Kokiame? O tame, kurio niekas neskaito. Nes kartais verslininkai suinteresuoti atspausdinti skelbimą ten, kur kuo mažiau skaitytojų – mat kartais verslo interesas ne visada dera su viešuoju interesu (verslas nori kažką prasukti, kad pelno daugiau būtų – ar namo aukštesnio, ar daugiau butų, ar daugiau ofisų). Ir ką tokiu atveju reiškia „atlikome pagal įstatymą“? Juk rezultato – tai nėra? Tiksliau, rezultatas – priešingas: piliečių skundai, teismai, dėl ko stringa darbai, kenčia pasamdyti statybos rangovai. Visi kenčia nuo to. Ir dėl ko? Kad ne-

Bet tas neįsiklausymas į visuomenės nuomonę, apskritai svarbesnių sprendimų priėmimas visuomenei už akių „chroniška liga“. Pvz., Vilniuje, Antakalnyje vietoj Lietuvos kino studijos išdygo didžiausias

atliktas pirmas būtinas žingsnis – kuo plačiau supažindinti visuomenę su naujai gimstančiu objektu. Dabar savivaldos įstatyme įrašyta, kad gyventojų apklausos gali būti rengiamos, bet jos nėra būtinos. Tačiau aš manau, kad, sprendžiant klausimą, kuris turės įtakos didesniam ratui tos teritorijos gyventojų, jo derinimas su gyventojais turėtų būti privalomas. To reikia siekti. Jeigu tą žingsnis po žingsnio darytume, derintume sprendimų priėmimą su piliečiais, žmonės pradėtų tikėti valstybe, ir tas žodis „demokratija“ būtų arčiau tiesos, arčiau realaus gyvenimo. KiTaip, tai yra viena esminių pro- taip nieko gero nebus - nuo formablemų. Štai, Antakalnio kvarta- lių apklausų demokratija nė kiek le gimsta naujas objektas. Kada nesustiprėjo, priešingai - tik sukė-

lė piliečiams nusivylimų ir pykčių savo valstybe. O rezultatas turi būti toks – kad piliečiai patikėtų valstybe ir rinkta valdžia. Taip daro danai, šveicarai, kitos protingos valstybės. Čia, beje, manau, turėtų būti abipusis suinteresuotumas: valdžia turėtų įtraukti žmones į sprendimų priėmimą, o piliečiai - suprasti, jog tai jie yra tikroji valdžia. Išrinkta valdžia – tik laikina valdžia, turinti tvarkyti visų piliečių reikalus. Tai yra pagrindinis dalykas, kurį turi suprasti žmonės.

9 Kita problema – dar nuo baudžiavos laikų, nuo tarybinių laikų įpratę: „aš viršininkas ir ponas ir viską žinau geriau“. Bet pala – jeigu ta problema liečia daugumą piliečių, gal reikia jų nuomonės paklausti? Kai valdžia - be piliečių kontrolės, tai lengva ir „nusivaldyti“... Mes jau kalbėjome ankstesniame interviu, koks turi būti meras - jis turi orientuotis ūkiniame gyvenime. Gali nebūti vienos ar kitos srities specialistas, bet turi suburti patyrusių specialistų komandą. O ką mes matome Vilniuje, kurį valdo vadinamasis „feisbukinis“ meras? Savivaldybėje visi specialistai buvo išvaryt ir į jų vietą priimti nedirbę savivaldos srityje. Savivaldybės įmonėse situacija – tokia pati. Pavyzdžiui, „Vilniaus vandenys“: specialistus išvarė, o priėmė elektrikus - pradedant generaliniu direktoriumi ir baigiant žemiausiu meistru. Kai pasikalbi su ten dirbančiais žmonėmis, jie sako, kad tokio chaoso seniau nebuvo. Tai ar galima šitaip? Manau, kad tai - nusikalstamas neatsakingumas. Taigi, meras turi orientuotis ne feisbuke, o miesto ūkyje. Nes kas yra miestas? Tai ūkis: transportas, daugiabučiai, vanduo, šiluma, elektra. Visa tai - ūkiniai inžineriniai dalykai. Valstybės Prezidentas irgi negali visko žinoti. Bet jeigu jis sugeba parinkti komandą specialistų, kurie jam pataria, tai jis, įsiklausęs į patyrusių specialistų patarimus, rekomendacijas, visada priims gerą sprendimą. Tuo tarpu Vilniaus savivaldybėje specialistai lengva ranka buvo išvaryti. Tai kaip galima tikėtis gerų rezultatų? Beje, čia galima palyginti su sportu – į futbolo ar krepšinio komandą, į rinktinę ar į „Žalgirį“ juk nepaima žaisti iš gatvės, nors ir baigęs Kauno Kūno kultūros institutą, t. y. esi su diplomu? Nueikite į „Žalgirį“ ir pasakykite: „Noriu žaisti jūsų komandoje – turiu Kūno kultūros instituto diplomą“. Nepriims. Nes geras žaidėjas turi užaugti. Tas pats ir gyvenime: žmonių ilgametė praktika, patyrimas, žinios – tai žmonių aukso fondas. Ir jį reikia vertinti.

Tai kodėl žmonės išsirenka tokią valdžią, kuri nepaiso saTai ką manote apie generalinio vo darbdavių – rinkėjų – nuo- miesto plano tvirtinimą? monės? Negalima tvirtinti plano, kuris Todėl, kad nešviečiam žmonių, neišdiskutuotas, kuriam gyventokaip ta valstybė turi būti valdoma: jai kategoriškai nepritaria ir kuris kokia valdžios funkcija, kokia pi- turės teisinių pasekmių (nes, kaip liečių atsakomybė, kokia valdžios paaiškėjo svarstant, į generalinį atsakomybė prieš piliečius. Galvo- planą nėra perkelti detalieji planai). ja piliečiai: „Valdžią išrinkom, da- Kai sprendžiasi Vilniaus ateitis debar ji padarys“. O iš kur jūs garan- šimtmečiams, skubėti negalima. tuoti, kad padarys? Be jūsų kontrolės nepadarys. Piliečiai turi alAčiū už pokalbį. suoti valdžiai į pakaušį kiekvieną dieną, kur ją besutiktų. Piliečiai Kalbėjosi Giedrė Gorienė turi stebėti, domėtis, kontroliuoStraipsnis publikuotas ti – ar valdžia daro tą, ką buvo ža2018 m. rugpjūčio 6 d. dėjusi?


10

2018 m. rugsėjis

Akimirkos

Mokslo ir žinių dienos akimirkos Stakliškėse

Mokslo ir žinių dieną šiais metais Vytautas Kamblevičius sutiko su savo kraštiečiais - Stakliškių gimnazijos bendruomene, pasveikino juos su gražia švente, apžiūrėjo remontuojamas patalpas, bendravo su direktoriumi ir mokytojais, buvo labai nustebintas tėvų padėka už paramą, skirtą klasės remontui. Po visų kalbų, nusprendė, jog reiks skirti daugiau dėmesio ir pagalbos, remontuojant visą gimnazijos pastatą.


11

2018 m. rugsėjis

Akimirkos Akimirkos iš Jurbarko miesto šventės

Č.Čyžo nuotr.

Č.Čyžo nuotr.

Č.Čyžo nuotr.


12

2018 m. rugsėjis

Įdomu

Kryžiažodis Horizontaliai

1. Sunkiai apibrėžiamas terminas, tačiau gali būti nusakomas kaip tam tikrų kritinių, retorinių, strateginių nuostatų visuma, asocijuojama su skirtingumo, pasikartojimo, simuliakro, hiper-realybės koncepcijomis, destabilizuojančiomis kitas- būvio, identiteto, istorinio progreso, episteminio tikrumo, vienareikšmiškumo idėjas 2. Salierinių šeimos augalų gentis, kurioje vienintelė Lietuvoje auganti reta rūšis - siauralapė drėgnuolė 3. Baltymų gliadino ir gliutenino mišinys, susijungęs su krakmolu kai kurių javų grūdų endospermuose 4. Veiksmas futbole, kuriuo pratęsiamas žaidimas 5. Reiškinys biologijoje ir ekologijoje, reiškiantis atskiros rūšies arba taksono visų atstovų išmirimą 6. Bastutinių šeimos augalų gentis. 7. Pupinių šeimos Faboideae pošeimio augalų gentis. 8. Riba amžiaus, kurio sulaukęs žmogus teisiškai yra laikomas suaugusiu. 9. Žmogaus kūno sritis tarp krūtinės ir žasto, išsyk žemiau peties sąnario. 10. Biologinės žmogaus rūšies vyriškos lyties atstovas 11. Potencijos perskyra - Aristotelio išskirta ontologijos sąvokų pora, vėliau perimta kitų Vertikaliai 1. Visas kremzles, išskyrus skaidulinę ir sąnarinę, dengiantis netaisyklingo glaudžiojo kolageninio jungiamojo audinio sluoksnis 2. Veiksmai, priemonės, kurių imamasi esant neigiamų padarinių, veiksnių rizikai. 3. Būtinybė, pareiga atsakyti už elgesį, veiką 4. Kovos kirvis su labai plačia, ištęsto pusmėnulio formos galva ant ilgo koto 5. Gyvenamasis pastatas, kuriame dalijamasi tam tikromis bendromis patalpomis 6. Astrinių šeimos augalų gentis

Anekdotai

Kryžiažodžio medžiaga iš https://protumusiai.draugas.lt/kryziazodziai/kryziazodis/C58

7. Betonas, armuotas plienine armatūra 8. Žmogaus veiklos ir ugdymo procese susiformavęs polinkis atlikti tam tikrą veiksmą 9. Vėjo supustyta smėlio kalva smėlėtuose pajūriuose, paežerėse, paupiuose, dykumose 10. Miglinių šeimos augalų gentis 11. Senovės miestas Sirijoje ir kartu valstybė, 11km į šiaurės vakarus nuo dabartinio Abu Kamalo ant vakarinio Eufrato upės kranto, apie 120km į pietryčius nuo Deir ez-Zoro 12. Hominidų šeimos primatų gentis 13. Viso ar dalies kaimo bendras telktinis darbas; padėjimas ko dirbti, pagelbėjimas; pagalbos darbai

Rugsėjo mėnesio įsimintinos ir šventinės dienos

Dailės akademijoje profesorius studentams rodo paveikslą ir klausia: ar jame pavaizduotas saulėtekis ar saulėlydis? Atsiliepia studentė: - Žinoma, kad saulėlydis. Koks menininkas keltųsi taip anksti? *** - Tėti, kodėl gandrai išskrenda į pietus? - Todėl, kad žiemą ten yra varlių. - O kada jos ten spėja nuskristi? *** Nusprendžiau susirasti darbą. Parašiau savo gyvenimo aprašymą, išsispausdinau, perskaičiau ir apsiverkiau... Nejaugi toks nuostabus žmogus turi dirbt? *** - Panele, jūsų pirštai tokie ilgi... Tikriausiai pianinu skambinate? - Ne, mėgintuvėlius plaunu.

Kontaktai Partijos TVARKA IR TEISINGUMAS būstinės adresas: Gedimino pr. 10, Vilnius LT 01103 Telefonas: (85) 269 1618 Faksas: (85) 269 1618 El. paštas: tt@tvarka.lt Leidėjas partija Tvarka ir teisingumas

09-01 09-01 09-07 09-07 09-08 09-08 09-08 09-08 09-10 09-13 09-15 09-15 09-21 09-21 09-22 09-22 09-22 09-22 09-27 09-28 09-28

Baltijos jūros diena Mokslo ir žinių diena Panevėžio diena Buriuotojų diena Statybininkų diena Tarptautinė raštingumo diena Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena Šilinė (Švč. Mergelės Marijos gimimo diena) Pasaulinė savižudybių prevencijos diena Programuotojų diena Miškininko diena Tarptautinė demokratijos diena Šv. Matas, Alutinis Bobų vasara Rudens lygė (lygiadienis) Šiaulių miesto gimimo diena Baltų vienybės diena Tarptautinė diena be automobilio Pasaulinė turizmo diena Vilniaus įkūrėjo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino diena Tuskulėnų aukų atminimo diena

Tvarka ir teisingumas Rolandas Paksas Remigijus Žemaitaitis Vytautas Kamblevičius Rimas Andrikis Kęstutis Bartkevičius Juozas Imbrasas Algimantas Dumbrava Petras Gražulis Ona Valiukevičiūtė

Tvarkietis_rugsėjis  
Tvarkietis_rugsėjis