__MAIN_TEXT__

Page 1

TVARKIETIS www.tvarka.lt

TVARKA IR TEISINGUMAS

2018 m. kovas, Nr. 2

LT 100-čio idėja, netapusi „vežančia“ svajone

Pirmininkas

P. 2 p.

Atsakomybė dėl nesuvaldomai kylančių kainų krenta Vyriausybei

Prezidentas

P. p. 3

Apie alternatyvą Lietuvai bijoma net prasižioti

LR Seime

P. 4

p.

8 Siūloma leisti ūkininkams gaminti naminę degtinę ir kitus tradicinius gėrimus

Aktualijos

Kodėl Lietuvos 100-čio jubiliejus netapo visus mus vienijančia idėja? Netapo tokia pat svajone, kokia, tarkime, buvo siekis įstoti į Europos Sąjungą arba NATO? Netapo tokia pat svajone, tokia pat idėja, tokiu pat siekiu, kuris telkė mus Baltijos kelyje?

Kodėl Baltijos kelyje susirinko apie 1 milijonas Lietuvos gyventojų, o štai prabėgus beveik 30 metų nuo Baltijos kelio, minint sausio 13-osios metines šios datos paminėti Nepriklausomybės aikštėje susirinko vos pora šimtų žmonių? Juk jei ne ta sausio 13-oji, tai ir vasario 16-osios šimtmečio šiemet galbūt net neminėtume. Kas atsitiko? Kodėl Lietuvos laisvės gynėjai,

Laisvės premijos laureatai, disidentai, didžiausi kovotojai už Lietuvos nepriklausomybę šiemet sako nešvęsiantys šimtmečio, nesidžiaugsiantys šia sukaktimi? Kas nutiko? Kodėl mūsų gyvenimo karčioji tiesa yra iki šiol neregėtai gausus jaunosios kartos emigravimas iš Tėvynės ir nacionalinės idėjos krizė. Ar Lietuva išliks išgyvendama ir Europos tapatumo nuosmukį? Kur tie

šaltiniai, iš kurių galime semtis jėgų ir sustabdyti spartėjantį Lietuvos nykimą? Skaičiuodama savo naujojo valstybingumo šimtmetį, Lietuva patiria ir savo paskutiniąją lemtį – gyvena kriptoidėjų pasaulyje. Netikrame, nenatūraliame, dirbtiniame, paslėptų dalykų pasaulyje. Šiemet šimtmetį pasitinkame su transparantais, švilpukais, paradais ir dirbtine pompastika.

P. 6

Klounada tęsiasi: kas dar sugalvos kvailesnę permainą Lietuvai

Skyriuose

P. 7

Nukelta į 2 p. >

Mieli gyventojai, Nuoširdžiai sveikinu Jus Kovo 11-osios, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga. Mūsų valstybė, mūsų Lietuva Kovo 11ąją atėjo į savąjį pavasarį, savo istorinį atgimimą ir prisikėlimą. Linkiu, kad tai būtų simbolinis ženklas mums visiems: po darbų ir nuovargio visada ateina džiaugsmas ir ramybė. Tegul tai drąsina mus, kai ko nors bijome, stiprina, kai abejojame, ramina, kai pykstame ant savęs ir šalia esančių. Mokėkime kilti savo dvasia ir padėti keltis šalia esančiam – kilkime ir aukime kartu su savo valstybe. Nuoširdžiai sveikinu Jus Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga! Pagarbiai LR Seimo narys Remigijus Žemaitaitis

Lazdynų skyriaus renginys Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti

Akimirkos

P. 13

Lietuvos atkūrimo 100 metų jubiliejiniame minėjime Šilalėje


2

2018 m. kovas

Pirmininkas

Atkelta iš 1 p. >

LT 100-čio idėja, netapusi „vežančia“ svajone

Kaip kokioje Šiaurės Korėjoje ar „geriausiais“ sovietmečio laikais. Savivaldybės viena per kitą anonsuoja renginius, kurie paprastiems, eiliniams žmonėms kelia tik pasidygėjimą. Akcija „100 bučinių Lietuvai”, akcija „Ilgiausias laiškas Lietuvai”, akcija „100 laisvės laužų”, akcija „Jaunimo eisena“. Partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago ir kitų laisvės kovotojų palaikų paieškai Finansų ministerija skiria 140 tūkst. eurų. Jubiliejinės knygos leidybai viena savivaldybė skiria 7000 eurų, nors moksleivių pratybos sąsiuviniams pinigų nėra. Aukščiausi šalies vadovai ragina „švęskime Valstybės atkūrimo 100-mečio jubiliejų, aktyviai dalyvaukime renginiuose, o išradingiausiai šventu-

sius Vasario 16-ąją apdovanosime”. Švęskite ir gausite dovanų. Kaip sakė viena garsi FB personažė: „šventes reikia švęst“. Toks LT100-metis man kažkodėl primena kriptošventę. Netikrą idėją, kaip kokį netikrą, paslėptą, „kripto“ pinigą. Viskas atrodo dirbtina ir nenatūralu, kaip kokiame gūdžiame sovietmetyje, kai visi būdavo išvaromi į pompastiškus paradus. Kaip netikros ašaros, mirus kokiam nors Brežnevui ar kokiam nors Kim Jong-Ilui (Kim Čen Irui), kuris, reikia pastebėti, oficialiai mirė „nuo fizinio ir psichologinio pervargimo, dirbdamas dėl savo tėvynės gerovės“. Tai sakykite man, kuo dabar Lietuva šioje vietoje skiriasi nuo Šiaurės Korėjos? Žmonės skursta, pavargę

Žmonės skursta, pavargę nuo pseudoreformų, dvigubų standartų, neteisybės ir betvarkės, nuo netikrų pažadų ir veidmainystės, o čia prašom už dovanas šokite ir dainuokite, nes taip reikia.

nuo pseudoreformų, dvigubų standartų, neteisybės ir betvarkės, nuo netikrų pažadų ir veidmainystės, o čia prašom už dovanas šokite ir dainuokite, nes taip reikia. Bet juk žmonės nekvaili. Jie mato koks yra realus gyvenimas

ir koks yra tas, kurį mums bruka, perša, kaip kokią kriptoidėją. O kaip visa tai atrodo jauno žmogaus akimis. Akimis to žmogaus, kuris mokykliniuose istorijos vadovėliuose nesužinos, kas skraidė virš Baltijos kelyje susi-

kibusių žmonių ir barstė jiems skrajutes? Ten, prie patriotizmo rubrikos bus išvardinti kiti asmenys. O „neparankių“, „nepatogių“ politikų „nuopelnai“ bus atspindėti visai kitame kontekste. Jei netikite, pavartykite istorijos vadovėlį 12 klasei „Laikas“. Istorija – kriptomokslas, pasakysite. Gal ir taip. Bet ar nuo to kas pasikeis? Ne. Jei norime, kad pasikeistų, tai mums reiktų ne kriptoidėjų, bet tikrų dalykų. Šiandien labiausiai mums trūksta realaus matymo, realaus gyvenimo vertinimo, realios politikos ir tikrų dalykų. To ir linkiu LT100-čio proga. Daugiau realios tvarkos ir daugiau realaus teisingumo.

Atsakomybė dėl nesuvaldomai kylančių kainų krenta Vyriausybei Negaliu atsistebėti, kaip ramiai, nekaltai ir įžūliai aukščiausi šalies vadovai – premjeras Saulius Skvernelis ir parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis aiškina, kad valdžia nekalta dėl augančių kainų Lietuvoje. Neva kainos auga dėl kažkokių nuo valdžios visiškai nepriklausančių aplinkybių, o valdžia šioje vietoje yra neįgali ir nieko negali padaryti. Tai yra netiesa. Tai yra tik išsisukinėjimas ir bėgimas nuo atsakomybės. Atsakomybė dėl nesuvaldomai augančių prekių ir paslaugų kainų Lietuvoje tiesiogiai krenta dabartinei valdžiai. Nes tik nuo jos priimtų ir priimamų sprendimų turime tokią kainų pasiutpolkę, kuri neramina jau daugelį šalies gyventojų. Tokia pasiutpolkė buvo prognozuojama dar prieš 4 mėnesius, ėmus svarstyti taip vadinamą istorinį nepritekliaus biudžetą. Praeitų metų lapkritį mūsų perspėjimai buvo labai aiškiai išsakyti tiek iš Seimo tribūnos, tiek atvirose, viešose diskusijose. Sakėme, kad NPD permainos, „Sodros grindys“, akcizai dyzelinui ir mokesčių didinimas daugelyje sričių neišvengiamai persikels ant vartotojų pečių, o prekės ir paslaugos brangs, tai neigiamai veiks visą vartojimą. Dabar jau tai ir matome. Štai, pavyzdžiui, dyzelino akcizas nuo sausio 1 Lietuvoje padidėjo nuo 330,17 iki 347 eurų už 1 tūkst. litrų. Finansų

Kainos kyla, bet kaltų dėl to nėra, o valdžia nieko negali padaryti. Ne tik, kad nepajėgia sustabdyti kainų augimo, bet dar ir užpila vandens ant infliacijos malūno.

Dyzelino akcizas nuo sausio 1 d. Lietuvoje padidėjo nuo 330,17 iki 347 eurų už 1 tūkst. litrų.

ministerija skelbė, kad dėl to litras įprasto dyzelino vairuotojams pabrangs apie 2 centus. Tačiau tyrimai rodo, kad Vilniaus ir Kauno degalinėse dyzelinas vairuotojams pabrango ne 2, bet net 6 euro centais. Lygiai tiek, kiek prognozavo mū-

sų ekspertai. Po mėnesio kito, apie balandį-gegužę, pamatysime dar vieną kainų šuolį ir dėl to jau reiktų susirūpinti dabar. Tačiau šiandien girdžiu premjerą postringaujant, neva dėl kylančių kainų yra kalti verslininkai, ku-

rie padidėjusių mokesčių naštą perkėlė ant vartotojų pečių, bet ne savo pelno maržos sąskaita. Anot premjero, maisto kainos auga natūraliai. Bet ką jūs premjere padarėte, ką padarė jūsų ministrai, kad tos kainos neaugtų taip sparčiai – norisi tiesiai paklausti. Saulius Skvernelis teigia, kad kainų augimą galima sustabdyti tik grįžtant į planinę ekonomiką ir pradedant reguliuoti kainas valstybėje. Premjeras žada, kad kainų augimas bus tramdomas mažinant mokestinę naštą darbo užmokesčiui ir per kitus mokestinius dalykus. Nelabai suprantu, kaip darbo užmokesčio mažesnis apmokestinimas sumažins maisto produktų kainas parduotuvių lentynose? Kodėl jos turėtų mažėti? Jei jau, anot premjero, dėl visko kalti verslininkai, tuomet sustiprinkime antimonopolinės politikos priemones? Juk pagal antimonopolinės politikos efektyvumą Lietuva yra tarp autsaiderių pasaulyje. Štai jums gyvas, šviežias pavyzdys. Kolega Seimo narys Vytautas Kamblevičius sausio viduryje krei-

pėsi į LR Konkurencijos tarybą, kad ši pradėtų tyrimą dėl degalų kainų, nes Lietuvoje dyzelino bei benzino mažmeninę prekybą vykdantys ūkio subjektai galimai yra sudarę kartelinį susitarimą dėl dyzelino ir benzino pardavimo kainų. Prie savo kreipimosi Seimo narys pridėjo kainų palyginimo portale www.pricer.lt paskelbtų duomenų analizę. Neįtikėtinu tempu, neįtikėtinu greičiu V. Kamblevičius gavo atsakymą. Jei paprastai atsakymo iš valstybinių įstaigų tenka laukti savaičių savaites, tai šįkart jis atskriejo per dvi dienas. Atsakymas paprastas – tyrimo nevykdysime. Atsisakymo motyvas – nėra pagrindo. „Įvertinę Jūsų nurodytas aplinkybes, preliminariai galime daryti išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo spręsti apie konkurenciją ribojančio susitarimo egzistavimą”,- rašo tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas. Kainos kyla, bet kaltų dėl to nėra, o valdžia nieko negali padaryti. Ne tik, kad nepajėgia sustabdyti kainų augimo, bet dar ir užpila vandens ant infliacijos malūno. Ką premjere sakysite žmonėms gegužę, kai bus dar vienas kainų šuolis?


2018 m. kovas

Prezidentas

Apie alternatyvą Lietuvai bijoma net prasižioti

ROLANDAS PAKSAS ES parlamento narys

Visuotinai vyraujančio šurmulio fone norėtųsi truputį kitu rakursu pažvelgti į dabartinę mūsų tikrovę. Daugelis pozityviai nusiteikusių žmonių šiandien intuityviai jaučia, kad kažkas mūsuose yra negerai, tačiau atvirai prabilti apie gilėjančias tautos ir valstybės problemas nesiryžta. Kai kurios iškalbingos detalės byloja apie atsivėrusį plyną politinį lauką, kuriame jau nebeliko vietos skleistis piliečių pažiūrų ir nuomonių įvairovei. Išreikšti savo kritišką nuomonę ir atvirai turėti politines pažiūras, kurios nesutampa su dominuojančio globalizmo apologetika, šiandien tampa nesaugu bei pavojinga. Kitaip tariant, alternatyva arba galimybė pasirinkti vieną iš keleto galimybių, kalbant apie politiką, praktiškai yra pašalinta iš visuomeninių santykių erdvės. Kam gali būti naudinga tokia amorfiška piliečių būsena? Lietuvos nacionalinės valstybės stiprėjimui, Tautos klestėjimui - tikrai ne. Dabartinę isteblišmento laikyseną sąlygoja baimė, jog visuomenę gali neigiamai paveikti kitoks požiūris ar santykių modelis nei tas, kurį visuotinai norima įdiegti visos Europos Sąjungos mastu. Iš vienos pusės tai rodo vis gilėjančią prarają tarp valdžios ir paprastų piliečių, iš kitos pusės - atskleidžia tikrųjų sumanymų bei ketinimų mastą Europą kreipiant centralizacijos ir unifikacijos linkme. Visuomenės šiandien yra „apsaugotos“ nuo tikros, necenzūruotos, žinybų neaprobuotos, viešųjų ryšių ekspertų bei konsultantų neapdorotos ir nesuinterpretuo-

tos informacijos poveikio. Piliečiai gyvena tarsi didžiuliame informaciniame vakuume, nežiūrint to, kad egzistuoja isteblišmento interesus atspindinčios viešosios nuomonės formavimo citadelės, kurios maitinamos valdžios struktūrų parūpintomis lėšomis, ir begalinė internetinė socialinių tinklų erdvė, kurioje apstu laisvės bei pilietiškumo simuliakrų. Lietuvoje jau tapo įprasta, jog žurnalistai nesibodi priiminėti iš valdžios rankų dosniai dalijamų valstybinių apdovanojimų „už nuopelnus“, kai didžioji dauguma žmonių jaučia diskomfortą dėl klestinčios socialinės nelygybės, institucijų biurokratizmo, beatodairiškai augančių kainų, viešųjų finansų švaistymo ir piktnaudžiavimo valdžios galiomis įvairiose gyvenimo srityse. Piliečių, sergėk Dieve, neturi pasiekti kitos idėjos, nei norėtų globalizmo ideologijos šišo apimti ir dabartinę Europos Sąjungą užsimoję perprojektuoti architektai. Jų planui turi ne kliudyti, o tarnauti Briuseliui - lojali biurokratija, oportunistų valdžia ir vadinamoji įtakingoji, isteblišmento interesus aptarnaujanti žiniasklaida. Šią problemą gerai atspindi Lietuvoje sukelta neadekvati reakcija dėl Vokietijos Bundestago partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) parlamentarų Christiano Virto (Christian Wirth) ir Nikolės Hiochst (Nicole Hoechst) apsilankymo valstybės šimtmečio minėjimo išvakarėse. Vokietijos parlamentarai atvyko į Vilnių pasveikinti lietuvių tautos, pažyminčios iškilią savo valstybingumo datą, tačiau net nebuvo įleisti į Seimo rūmus ir į juose surengtą iškilmingą minėjimą. Ar galima sveiku protu suvokti, jog dabartiniais laikais, Europos vertybes puoselėjančioje, laisvę ir demokratiją gerbiančioje šalyje už užtrenktų Tautos atstovybės durų būtų palikta vokiečių tautos išrinktų atstovų delegacija? Tai neabejotinai gėdingas akibrokštas, kuris diskredituoja Lietuvos Respubliką žymiai platesniame kontekste nei tas, kurį bando apibrėžti Vokietijos kanclerės Angelos Merkel politikos sekėjai

Valstybę suprantu kaip vienintelius Tautos namus, kuriuose kiekvienam saugu, ramu ir prasminga gyventi. Lietuvių kalba, kultūra, tikėjimas, šeima ir tradicijos yra pagrindinės mūsų tapatybės kryptys, kurias turime kūrybiškai puoselėti.

ir vykdytojai. Delegacijos vizito išvakarėse paskelbtas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pareiškimas, kuriame Bundestago deputatai, vadinami „radikalios, antieuropietiškos, prorusiškos partijos „Alternatyva Vokietijai“ politikais“ yra visiškas nesusipratimas, neatitinkantis tikrovės. Nieko naujo, jog vidaus „hibridiniuose karuose“ Tėvynės sąjungaLietuvos krikščionys demokratai į politinius oponentus šaudo ir laidynėmis, ir įvairiausiais kitokiais gin-

Jeigu šiandien vyktų referendumas dėl Europos Sąjungos ateities, esu įsitikinęs, jog dauguma Europos tautų pasisakytų už Tautų Europą, už nacionalines valstybes ir jų bendrystę. Tačiau šiandien yra siekiama sutverti tokią Europos Sąjungos ateitį, kurioje neliktų vietos jokiai alternatyvai, jokiam pasirinkimui, jokiai tiesioginei demokratijai. Tautų Europa šiame paveiksle yra pasmerkta sunaikinimui, nacionalinės valstybės - išnykimui. Valstybę suprantu kaip vienintelius Tautos namus, kuriuose kie-

3 mums primesti globalizmo vandenyne pasiklydę ar suklaidinti politikai? Mano susitikime Vilniuje su vokiečių parlamentarais, Bundestago narys Christianas Virtas (Christian Wirth) pabrėžė, jog jį asmeniškai įžeidė kažkada buvusio mylimiausiu Vokietijos finansų ministru Volfgango Šoiblės (Wolfgang Schaeble) pasakyta frazė, jog Vokietijai būtinai reikia emigrantų iš Afrikos, nes vokiečiai išsigims. Vien per 2016 metus Europos Sąjunga suteikė prieglobstį ir į valsty-

Esminis klausimas, kurį kiekvienas turėtume užduoti savo politiniam elitui, kodėl taip beatodairiškai griaunama toji Europos Sąjunga, į kurią Lietuva taip viltingai buvo priimta 2004-aisiais metais? Kam reikalingas toks melas ir iškreiptas vaizdinys, kurį bando mums primesti globalizmo vandenyne pasiklydę ar suklaidinti politikai?

klais, tačiau išpuolis prieš Vokietijos parlamentinę partiją, kurios pasitikėjimas auga, kuri turi savo atstovus (92) ne tik Bundestage, bet ir Europos Parlamente, yra tiesiog politinio vištakumo pavyzdys. Tarsi ir (ne) vykstant diskusijai dėl kelių Europos Sąjungos ateities scenarijų, jau kuris laikas kryptingai bandoma įdiegti tokį bendrijos transformacijų modelį, kuris geriausiai atitiktų ir tenkintų Briuselio komisariato, Angelos Merkel bei Emanuelio Makrono atstovaujamus grupinius interesus. Globalizmo ideologijos kūrėjų indoktrinuoti politikai žaidžia labai pavojingą žaidimą, galintį galutinai supriešinti ir sugriauti Europos bendriją. Nejau mums ir toliau nieko nesako BREXIT‘AS? Kaip bebūtų apmaudu, dabartinis Lietuvos valdžios politinis elitas „mielai sutinka“ būti šio žaidimo bendrininkas.

kvienam saugu, ramu ir prasminga gyventi. Lietuvių kalba, kultūra, tikėjimas, šeima ir tradicijos yra pagrindinės mūsų tapatybės kryptys, kurias turime kūrybiškai puoselėti. Paklauskime savęs, ar mes norime tokios Europos, kurioje tautos neegzistuoja, o tikra laisvė kurti savo ateitį tėra fikcija? Lietuva turi nešti viltį, kaip pasipriešinimą mirties kultūrai. Tačiau ar mes patys, paskendę savo kasdienybės vaiduose, neprarandame tų vertybių, be kurių Tautai bus nebeįmanoma išlikti ir išsaugoti savo valstybę? Esminis klausimas, kurį kiekvienas turėtume užduoti savo politiniam elitui, kodėl taip beatodairiškai griaunama toji Europos Sąjunga, į kurią Lietuva taip viltingai buvo priimta 2004-aisiais metais? Kam reikalingas toks melas ir iškreiptas vaizdinys, kurį bando

bes nares perkėlė daugiau kaip 720 tūkstančių pabėgėlių - tris kartus daugiau nei JAV, Kanada ir Australija kartu. Tačiau šie skaičiai tėra menkniekis su tikraisiais Briuselio planuojamos migrantų integracijos užmojais, kurių štrichus galima įžvelgti Europos Komisijos pirmininko Ž.K.Junkerio pažaduose. Migrantai šiandien yra bene didžiausia Vokietijos problema. Nepaisant jokių pasekmių ir „nematant“ to fakto, jog net Vokietija šiandien jau nebeišgali tvarkytis su milžiniškais migrantų kiekiais, vyriausiasis komisaras žada, jog migrantų iš Afrikos ir kitų šalių politika ir toliau bus tęsiama bei diktuojama iš Briuselio. Šiandien Europos Sąjungoje vis stipriau girdisi alternatyvūs balsai: Vokietija, Čekija, Lenkija, Slovakija, Vengrija, Austrija. Tačiau ne Lietuva...


4

2018 m. kovas

LR Seime

Seimo narių R. Žemaitaičio ir V. Kamblevičiaus pranešimas: „Siūloma leisti ūkininkams gaminti naminę degtinę ir kitus tradicinius gėrimus“

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis ir Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Vytautas Kamblevičius užregistravo Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 10, 12, 17, 18 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo pataisas. Jomis siekiama įteisinti naminės degtinės ir kitų tradicinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 65 tūrio procentai, gamybą bei vartojimą, suteikiant gamybos, laikymo ir vartojimo teisę ūkininkams, kurių ūkis yra įregistruotas Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkių registre Ūkininkų ūkių registro nuostatų nustatyta tvarka, kurie teikia kaimo turizmo reikalavimus atitinkančias paslaugas ir kurie Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka yra sertifikuoti kaip tradiciniai amatininkai. Seimo narys R. Žemaitaitis pažymėjo, kad Austrijoje asmeninį ūkį turintiems asmenims leidžiama neapmokestinant pasigaminti iki 51 litro naminės degtinės; Belgijoje leidžiama visiems piliečiams nekomerciniais tikslais ir nemokant akcizo mokesčio gaminti naminę degtinę be apribojimų; Čekijoje veikia 520 smulkių naminės degtinės (slivovicos, palinkos) fabrikėlių (palirnų), kurie sodininkams teikia paslaugas. Iš savo vaisių ir uogų galima pasigaminti 30 litrų etilo alkoholio per metus, mokant lengvatinį akcizo mokestį. Kasmet Čekijos valstybės iždui palirnos sumoka 220 mln. Eur akcizo. Pasak parlamentaro, Vengrijoje bet kuris pilietis įmonėse iš savo pristatytų abrikosų,

slyvų, trešnių, vynuogių per metus gali pasigaminti 50 litrų distiliato, sumokėdamas 400 Eur akcizo mokestį (jei gaminasi per 50 litrų – akcizas siekia 760 Eur, tačiau šią produkciją galima parduoti); Prancūzijoje leidžiama gaminti namų gamybos spiritinius gėrimus savo asmeniniam vartojimui, naudojant tik savo ūkyje išaugintus vaisius ir turintiems degtindarių privilegiją. „Šiais gūdžiais draudimų laikais mes negalime užmerkti akis prieš faktą, kad šiandien naminio alkoholio paplitimas iš tikrųjų yra gana ženklus. Teigti, kad jo nėra, kad jis nevartojamas, kad tai nėra istoriškai susiklosčiusių aplinkybių tęsinys, atėjęs iki šių dienų, turbūt negalima. Manyčiau, kaip kultūrinis paveldas civilizuotai naudojamas alkoholis nėra tokia blogybė kaip blogybė apsimesti, kad jo apskritai nėra. Negana to, legalizavus naminukę būtų galima surinkti mokesčių į biudžetą, kartu tai padidintų srautus turistų, kurie atvyktų ragauti mūsų istorinio paveldo. Taip pat naminės degtinės legalizavimas sukeltų suirutę nelegalaus alkoholio gamintojų rinkoje, nes žmonės mieliau eitų degustuoti legalaus produkto negu ieškotų jo šešėlyje“, – pažymėjo Seimo narys R. Žemaitaitis. Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Vytautas Kamblevičius pažymėjo, kad teisė gaminti alkoholinius gėrimus būtų suteikta tik ūkininkams, kurie teikia kaimo turizmo reikalavimus atitinkančias paslaugas ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka yra sertifikuoti kaip tradiciniai amatininkai.

Informacija iš www.elta.lt


2018 m. kovas

Aktualijos Klounada tęsiasi: kas dar sugalvos kvailesnę permainą Lietuvai

REMIGIJUS ŽEMAITAITIS Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas

Tai, kas vyksta nuo praėjusių Seimo rinkimų iki dabar dažniausiai yra vertinama kaip kvailystė, komedija, absurdas ir neadekvačių veiksmų seka, kuri juk turėtų kažkada pasibaigti. Kiek dar tęsis ši klounada ir kada ji pasibaigs? Vis dažniau tokį klausimą išgirstu iš žmonių, su kuriais susitinku važinėdamas po Lietuvą, partijos „Tvarka ir teisingumas“ regioninio turo metu. Atsakau jiems, kad klounada tęsis iki naujų Seimo rinkimų, nes pirmalaikiai rinkimai, kaip numato LR Konstitucijos 58 straipsnis, yra galimi nepatvirtinus Vyriausybės programos, bet ji jau patvirtinta. Taip pat pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma arba Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe. Tačiau tokie scenarijai

yra nerealūs. Tenka pripažinti, kad artimiausiu metu liūdna tikrai nebus, o valdančiųjų cirkas ir toliau tęs savo pasirodymą. Kokių triukų ir kokių cirko numerių dar galime tikėtis? Atspėti sunku. Galime tik spėlioti ir vertinti geriausius valdančiųjų pasirodymus, geriausius cirko numerius. Profesionalų Vyriausybės ministrai gan uoliai varžėsi kieno salto bus įspūdingesnis, kuris numeris labiau nustebins publiką. Vienas ministras fotografuojasi kapinėse ir kalbasi mintyse su mirusiaisiais, kitas ministras – pasiūlo Gedimino kalną suremontuoti už ES pinigus, skirtus žemės ūkiui, o Žemaitijos naudmenų našumą skaičiuoti pagal cukrinių runkelių derlingumą. Trečias ministras nusprendžia steigti onkovenerologinį centrą ir į vieną gydymo įstaigą sukelti vėžininkus kartu su sifilitikais. Galiausiai imamasi plėšyti į Lietuvą iš užsienio atkeliaujančius žurnalus, o iš valdžios institucijų išgirstame, kad Lietuvoje jau nepageidautini ne tik žurnalai su alkoholio reklama, bet ir tokie pat elektroniniai laiškai. Pasirodo, kad Jūsų elektroniniai laiškai gali būti cenzūruojami lygiai taip pat, kaip būdavo cenzūruojami popieriniai laiškai pačiais gūdžiausiais sovietmečio laikais. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas jau paragino pasikeisti parašus elektroniniuose laiškuose, nes jie gali būti trak-

tuojami kaip reklama. Pavyzdžiui parašas elektroniniame laiške su įmonės logotipu ir prekės ženklu „Švyturys“ gali būti prilygintas reklamai. Negana to, atsižvelgiant į kontrolierių išaiškinimus, dabar yra rekomenduojama būti atidžiais ir vengti dalyvauti viešuose renginiuose pasipuošus, pavyzdžiui „Carlsberg“ marškinėliais. Siūloma atidžiai ir kritiškai vertinti įmonėms renginių, ypač alkoholinių produktų, nuotraukas prieš pasidalijant jomis socialinių tinklų profiliuose ir asmeninėse paskyrose. Valdantieji kontroliuos, kokiais marškinėliais rengsitės. Pats laikas peržiūrėti savo „garderobą“ ir išmesti marškinėlius su nepageidautinais užrašais. Dar daugiau išradingumo už vykdomosios valdžios atstovus demonstruoja valdančiųjų parlamentarai. Atrodo, kad

prasidėjo kažkokios beprotiškos lenktynės – kas sugalvos ir pasiūlys dar daugiau „durnysčių“. Kas sugalvos pačią neįtikėtiniausią, pačią keisčiausią, tiesiog iš koto verčiančią idėją Lietuvai. Štai valdančiųjų Seimo narys Mindaugas Puidokas įregistravo net kelias pataisas, kurios tikrai gali varžytis „gandragalviškųjų durnysčių“ konkurse. Pirma pataisa yra susijusi su rūkymo ribojimais viešose vietose, išplečiant vietų sąrašą, kur bus draudžiama rūkyti. Numatomi konkretūs atstumai, net metro tikslumu. Kas su matavimo rulete bėgios ir matuos tuos atstumus tarp rūkančiojo ir įstatyme paminėto objekto – neaišku. O ir kaip tai atrodys iš šono. Keistokai. Dar vienas perliukas – baudų už viršytą greitį diferenci-

5

javimas. Gyvenvietėje viršytas kilometras įvertinamas „brangiau“ nei užmiestyje viršytas greičio kilometras. Gyvenvietėje bauda didesnė. Prisiminkime cukraus mokestį arba dirvožemio mokestį. Arba mėginimą pradėti skaičiuoti žemės naudmenų nusidėvėjimą, kaip kokio automobilio arba baldo. Vaiko pinigų reforma – dar viena keistenybė apie nieką. Jau tuoj turbūt sulauksime ir įstatymo projektų, draudžiančių gerti kavą arba „gadinti orą“ viešoje vietoje. Kaip sakoma, patys geriausi ir linksmiausi dalykai prasideda Seime. Labai apmaudu, kad Seimo pirmininkas, kaip ir visi dabartiniai valdantieji, deklaravo, skelbėsi, kad pataisys pašlijusią Seimo reputaciją. Rūpinsis šios įstaigos geru vardu ir jos solidumu. Tačiau dabar mes matome, kad yra murkdomasi mažareikšmiuose dalykuose ir krečiama viena kvailystė po kitos. Siūlyčiai Lietuvos parlamentarams šiek tiek „nuimti gazą“. Štai, pavyzdžiui, Airijoje parlamentarai per metus priima maždaug apie 70 įstatymų ir jų pakeitimų, Estijoje – kelis šimtus, o Lietuvos parlamentas per kadenciją priima apie 3000 teisės aktų. Šioje vietoje tikrai galima būtų sumažinti apsukas, nes žmonės jau pavargo nuo tų nesibaigiančių permainų. Jie nori stabilumo, šiek tiek ramybės. O ir kiekybė, ne visuomet reiškia kokybę.

Geležinkelių reforma ar riebaus kąsnio medžioklė?

JUOZAS IMBRASAS Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime narys

Įvairiausiomis pseudo reformomis ir kėdžių perstumdymu nevykėlių kvartetuose pagarsėję valdantieji plėtoja dar vieną ir mano galva Lietuvai nenaudingą projektą, pavadintą Lietuvos geležinkelių pertvarka. Dirva permainoms šioje srityje jau išpurenta, apakėta, patręšta ir net kuoliukai sukalti. Vyriausybė nusprendė išskaidyti „Lietuvos geležinkelius“ į keturias įmones: keleivių vežimo, krovinių pervežimo,

infrastruktūros valdymo ir šių trijų įmonių kontroliuojančiąją įmonę. Tas kontroliuojantysis „holdingas“ bus, kaip ir dabar, tam tikra „motininė“ įmonė, kuri kontroliuos visas

veiklos sritis – ir keleivių, ir krovinių vežimą ir infrastruktūros priežiūrą kurios bus sutelktos atskirose įmonėse, AB‘uose, o vėliau, gal ir UAB‘uose. „Paskaldyta“, pasmulkinta bus taip

vadinamoji apatinė „Lietuvos geležinkelių“ dalis – nuo nepelningų veiklų atskirtas pelningiausias ir skalsiausias kąsnis – krovinių gabenimas. Keleivių vežimas šiuo metu

kasmet generuoja apie 36 mln. nuostolius, infrastruktūros priežiūra sukuria nulinį finansinį rezultatą, išsilaiko iš tarifų, o štai krovinių gabenimas uždirba net 35 mln. eurų pelną. Taip bent jau skelbė naujasis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis, pranešęs apie sprendimą suskaldyti geležinkelius, pareiškė, kad valstybės valstybėje laikai pasibaigė ir jie nebegrįš. „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška dar suskubo pridurti, kad geležinkelių reformą lėmė pirmiausia Europos Sąjungos direktyvos, o reforma sukurs aiškesnę ir skaidresnę geležinkelių veiklą, bei atitiks „gerąją praktiką“. Briuselio valdininkai jau suplojo katučių. Vasario viduryje Lietuvoje apsilankiusi Europos Komisijos narė Violeta Bulc, atsakinga už transporto politiką, į Briuselį teigia grįžtanti Nukelta į 6 p. >


6

2018 m. kovas

Aktualijos

Geležinkelių reforma ar riebaus kąsnio medžioklė? Atkelta iš 5 p. >

patenkinta: „Tai dalykai, svarbūs ne tik Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai (ES). Vilnių palieku nusiteikusi pozityviai.“ O kokia išties yra ta neva „geroji“ geležinkelių skaldymo ir liberalizavimo praktika? Kiek joje tikro gėrio ir kiek matematikos, išskaičiavimų, kažkieno interesų? Faktas, kad atskyrus nuostolingą vežimą nuo pelningo vežimo reikės valstybei subsidijuoti nuostolingąją dalį. Didžioji dalis keleivių veiklos Europoje yra subsidijuojama vienokia ar kitokia forma. Subsidijos klausimą valdantieji ketina spręsti maždaug taip: Lietuvos geležinkelių kontroliuojančioji bendrovė sumokės valstybei dividendus, jei tokių bus, ir gaus subsidiją iš valstybės. Taip sutvarkant reikalus, anot geležinkelių reformos strategų, keleivių vežimo veikla būtų padengiama subsidijomis iš visų mūsų kišenės ir atitiktų tą „gerąją praktiką“. O štai krovinių gabenimo pelnai, pagal „gerąją praktiką“, gali likti kažkieno kišenėje. Beje, čia reiktų pastebėti, kad „Lietuvos geležinkelių“ reforma yra derinama su Šiaurės investicijų banku, kuris „Lietuvos geležinkeliams“ yra paskolinęs apie 270 mln. eurų. Šiaurės investicijų bankas per dešimtmetį Lietuvoje yra finansavęs projektų už daugiau nei 755 mln. eurų. Vienas tokių projektų buvo 34,8 mln. eurų paskola Suskystintų gamtinių dujų terminalo statybai Klaipėdoje 2014 metais. Kiek dabar tas terminalas kainuoja mums visiems, kiek kainuoja jo išlaikymas ir kaip Lietuvoje, mažėjant dujų vartojimui, kyla gamtinių dujų kainos akivaizdžiai visi jaučiame. Nuo šių metų pradžios dujos pabrango, nes pabrango terminalo išlaikymas. Gamtinės dujos pabrango ir tai dar vienas infliacijos katalizatorius. Dirbdamas Europos Parlamente turėjau progos iš arti prisiliesti prie europinių transporto temų ir geležinkelių problematikos apskritai, nes ilgą laiką darbavausi Europos Parlamento Transporto komitete. Žinau apie pavojus ir grėsmes, kurias sukuria transporto liberalizavimo politika. Prieš keletą dienų susisiekimo ministras Rokas Masiulis viešai paskelbė, kad jei būtume laiku liberalizavę geležinkelius, tai mums būtų nereikėję sumokėti baudos dėl išardyto ruožo iš Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos į Rengę Latvijoje. Šią baudą, beveik 27,87 mln. eurų, valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ jau sumokėjo šiemet, sausio pradžioje. Visos tos kalbos apie geležinkelių liberalizavimą ir mūsų

valdžios pataikavimą Briuseliui man davė atsakymą, kodėl atėjus naujai valdžiai buvo sukeltas toks didelis ažiotažas dėl „Lietuvos geležinkelių“. Nenorėčiau pasirodyti perdėm įtarus, tačiau keli požymiai, kelios aplinkybės man kelia nerimą. Verčia suabejoti gerais „reformatorių“ norais, kuriais, kaip žinia, dažnai kelias yra gristas į tam tikrą ne pačią geriausią vietą. Kažkam, panašu, kad parūpo tas gardus ir skalsus krovinių vežimo kąsnis Lietuvos geležinkeliais. Kai Europoje kilo transporto liberalizavimo banga, ypač geležinkelių sektoriuje, buvo teigiama, kad tokias įmones reikia skaidyti, įkurti atskiras įmones, taip bus didinama konkurencija, dėl to geležinkelių kainos nukris, kokybė pagerės ir panašiai. Aktyviai dalyvavau tuose karštuose debatuose Europos Parlamente ir konkrečiai Transporto komitete. Mano didelei nuostabai tuomet porą kartų per metus, Europos Komisijai pristatant visų ES valstybių geležinkelių veiklos rodiklius, Lietuva dažniausiai buvo pirmoje vietoje, minima tarp geriausiai dirbančių. Tokius Lietuvos geležinkeliams palankius rodiklius ir pasiekimus pristatinėjo ne bet kas, bet pati Europos Komisija ir jos ekspertai. Gyrėmės ne mes patys, bet mus gyrė. Buvo malonu girdėti, kad Lietuva bent šioje srityje yra tarp ES lyderių. „Lietuvos geležinkelių“ sėkmė, tai ilgo ir labai atsakingo darbo rezultatas, pradedant ministru Jonu Biržiškiu, kuris labai atsakingai sutvarkė visą šią sritį ir baigiant visais specialistais, įmonės darbuotojais.

„Lietuvos geležinkeliai“ buvo geriausia geležinkelių įmonė Europoje, nes ji vienintelė Europoje pati išlaikė keleivių vežimo paslaugas ir geležinkelių infrastruktūrą be jokių valstybės dotacijų. Beveik visos ES valstybės išskyrus Lietuvą ne tik, kad keleivinį transportą dotuoja iš valstybės biudžeto, bet ir infrastruktūrą. Todėl labai didelę nuostabą man sukėlė staiga prasidėjusios kalbos apie „valstybę valstybėje“, galimą korupciją, išardytus

gali pasirinkti, kas jam tą krovinį per Lietuvą gabens nuo vieno krašto iki kito. Kol mūsų įmonė buvo vienintelė, kol valdė krovinių vežimą kiti tokių galimybių neturėjo. Europos Komisijai siekiant liberalizuoti, išskaidyti geležinkelių veiklą, mums dirbant Europos Parlamente, kartu su kolegomis, pavyko atlaikyti tą spaudimą ir Komisija buvo priversta sutikti su mūsų argumentais, kad racionaliau yra įmonėje atskirti tik infrastruk-

Europos Komisijai pristatant visų ES valstybių geležinkelių veiklos rodiklius, Lietuva dažniausiai buvo pirmoje vietoje, minima tarp geriausiai dirbančių.

geležinkelių ruožus ir baudas. Labai įdėmiai klausiau, sekiau ir galvojau, kaip taip yra. Bet dabar, kai išgirdau ministrą, kad baudos būtume negavę, jei būtume liberalizavę geležinkelius, supratau, kad besikeičiant valdžioms ir atleidus geležinkelio vadovybę buvo nutarta vėl pamėginti perimti tą riebų kąsnį, kuris vadinasi krovinių gabenimu geležinkeliais. Kažkam parūpo perimti tas didžiąsias pajamas, kurias gauna geležinkeliai – tranzitiniai kroviniai, einantys per Lietuvą. Jie sudaro apie 70 proc. geležinkelio pajamų. Taisyklė yra paprasta, tas kuris siunčia krovinį per Lietuvos teritoriją

tūros, keleivių ir krovinių vežimo apskaitas, bet neišdraskyti įmonės. Europos Komisiją tenkino Lietuvos pozicija, kad yra atskiriamos apskaitos, atskiriama vadovybė, bet neišdraskoma gerai dirbanti įmonė. Europos Parlamento Transporto komiteto pirmininkas tuomet irgi jautėsi kažkaip neužtikrintai, tarsi tarp dviejų ugnių, tarsi jam iš šono būtų daromas spaudimas. Jis suorganizavo konferenciją Europos Parlamente, kur buvo pakviesti Didžiosios Britanijos ekspertai ir mokslininkai, kurie pateikė D. Britanijos patirtį liberalizuojant ir privatizuojant transporto sritį dar Margaretos

Tečer laikais. Mano dideliam nustebimui, šios konferencijos reziumė buvo tokia, kad geležinkelių išskaidymas, liberalizavimas nieko gero nedavė ir D. Britanija, pasirodo, sugrįš prie tradicinio transporto valdymo modelio. Žinome taip pat, kas nutiko Lenkijoje, kai čia buvo išskaidyti geležinkeliai. Šiandien Lenkijos geležinkelių rezultatai tikrai neblizga. Geležinkelių liberalizacija labiausiai yra suinteresuoti tie, kurie užsiima krovinių vežimu ir nori čia gauti didesnį pelną. Kai dar dirbau Europos Parlamente buvo atėjusi lobistų grupė iš Čekijos ir pabandė labai diplomatiškai sukti link geležinkelių liberalizacijos. Tuomet juos išklausiau ir tik padėkojau už informaciją. Jų argumentai buvo aptakūs, neįtikinantys. Jeigu dabar Europos Komisijos veikėjai ir už jų stovintys lobistai, pamatę šią naująją valdžią, mėgina išbandyti dar kartą perimti „riebų kąsnį“ į savo rankas, tai, atsakingai žiūrint, reiktų valstybinio požiūrio, valstybinės, tvirtos pozicijos ir suvokimo, kad peršamas liberalizavimo modelis apsisuks papildoma našta Lietuvos biudžetui. O tokių bandymų buvo ir anksčiau. Buvo net įmonės įkurtos kaimyninėse valstybėse tik tam, kad galėtų užsiimti tranzitinių krovinių pervežimais per Lietuvos teritoriją. Mūsų interesas – ginti savo rinką ir gyvybiškai svarbius valstybės interesus taip, kad pajamos liktų Lietuvoje, kad viena geležinkelių veikla galėtų dotuoti kitą jos veiklą ir nereikėtų paramos iš valstybės biudžeto. Tai, mano galva, ir yra šiuo metu yra svarbiausia, kalbant apie dar vieną neva reformą, neva dar vieną pertvarką.


2018 m. kovas

Skyriuose

Lazdynų skyriaus renginys Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti

7

Vasario 14 d. Partijos Tvarka ir Teisingumas Vilniaus Lazdynų skyriaus aktyvas lankėsi Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijoje, VŠĮ Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyboje Viršuliškėse. Šio susitikimo tikslas - atšvęsti Lietuvos valstybės šimtmetį, surengiant koncertą, vykdant socialinę, savanorišką veiklą. Partijos Tvarka ir Teisingumas Socialinių reikalų komiteto pirmininkė Kristina Smirnovaitė jau keletą metų savanoriškai, aktyviai dalyvauja ir padeda šiai bendrijai. Eilinio Vilniaus Lazdynų skyriaus susirinkimo metu, kilus idėjai surengti renginį skirtą vasario 16 d. K.Smirnovaitė pasiūlė, būtent šią įstaigą. Atvykus mus pasitiko VŠĮ Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos direktorė Algė Nariūnienė. Nors ir nedidelėse patalpose įsikūrusi tarnyba, jaukiai sutvarkyta, sienas ir palanges puošia neįgaliųjų piešiniai, įvairūs karpiniai, lipdiniai, kiti darbeliai. Direktorė pasidžiaugė, kad čia susirinkę neįgalieji gali pabendrauti, užsiimti dailės ir kūrybos darbeliais, dainuoti. Prieš pradedant koncertą Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis pasveikino atvykusią garbės viešnią Oną Valiukevičiūtę tapus Seimo nare, įteikdamas puokštę gėlių. Bendrijos vadovas pasidžiaugė Kristinos Smirnovaitės ilgamečiu savanoriavimu jų bendrijoje ir išreikšdamas dėkingumą įteikė padėkos raštą. Lietuvos valstybės šimtmečio proga partijos Tvarka ir Teisingumas Vilniaus Lazdynų skyrius bendrijai įteikė Lietuvos valstybės vėliavą. Vadovas pasidžiaugė, kad šią iškilmingą dieną ši vėliava papuoš jų bendrijos patalpas. Pirmiausia šventinę programą pradėjo savo kūrybos eilėmis neįgaliųjų bendrijos atstovė. Eilėse skambėjo patriotiškumo dvasia, meilė tėvynei, Sibiro kančios, laisvė ir nepriklausomybė. Svečius eilės nustebino ir sužavėjo,

kad negalią turintis žmogus yra toks kūrybingas, yra planuojama išleisti autorės eilėraščių knygą. Nors atvykome koncertuoti mes, buvome maloniai pradžiuginti muzikos vadovės Julijos Kovalenko neįgaliųjų dainininkų dainomis. Dauguma skambėjo liaudies kūrybos dainos, jas ansamblio dalyviai atliko nuoširdžiai su nuotaika. Publika dainas priėmė šiltai, dainavo kartu, plojo. Kitoje programos dalyje koncertavo partijos Tvarka ir Teisingumas Vilniaus Lazdynų skyriaus partijos nariai: Natalija Babelčius, Aleksandr Kozlov ir Artūras Minalga. Koncertą pradėjo Natalija Babelčius su daina apie Lietuvą, vėliau skambėjo dainos iš įvairių kino filmų. Aleksandr Kozlov ir Artūras Minalga dainavo savo kūrybos dainas. Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti Artūras Minalga pristatė naujai sukurtą dainą "Nusisukai tu nuo Dievų'' , būtent čia buvo pirmasis šios dainos pristatymas. Koncerto dalyvius palaikyti ir dalyvauti šventiniame renginyje atvyko Tvarka ir Teisingumas Vilniaus Lazdynų skyriaus pirmininkas Paulius Zaleckis, kiti nariai: Nina Šesternikova, Benediktas Paulauskas, Vidutė Aleksinienė, Laima Žvybienė. Koncertą užbaigė Artūras

Minalga su visiems gerai žinoma daina " Išgalvotas gyvenimas".Ją dainuojant ne tik nušvito saulė už lango, bet ir visų veiduose spindėjo šventinė nuotaika, aidėjo plojimai, puošė veidus šypsenos ir skambėjo daina lūpose. Po koncerto visi susėdome prie arbatos puodelio Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos pimininkas Vaidotas Nikžentaitis ir VŠĮ Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos direktorė Algė Nariūnienė pasidalino savo jau nuveiktais darbais, planais, džiaugsmais ir rūpesčiais. Užsimezgusi draugystė ir bendradarbiavimas Lietuvos valstybės šimtmečio proga tęsis ir toliau, nuspręsta dalyvauti pavasarį Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos rengiamoje dainų šventėje. Taip jau sutapo, kad vasario 14 d. yra Šv. Valentino diena - tai įsimylėjėlių ir meilės diena. Tačiau mylėti galima ne tik vienas kitą,

bet ir Tėvynę. Šiuo gražiu jungtiniu koncertu, savo apsilankymu VŠĮ Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyboje partijos Tvarka ir Teisingumas Vilniaus Lazdynų skyriaus nariai Valstybės šimtmečio proga savo savanoriška veikla išreiškė savo meilę Tėvynei, neįgaliems žmonėms, kuriuos neretai visuomenė atstumia. Džiugu, kad

susibūrusi mūsų partiečių komanda yra ne tik muzikalūs žmonės, talentingi kūryboje, bet ir visuomeniški, aktyvūs, mylintys Lietuvą savo gerais darbais. Tvarka ir Teisingumas Vilniaus Lazdynų skyriaus Socialinių reikalų komiteto narė Laima Žvybienė


8

2018 m. kovas

Skyriuose

Prienų skyrius išradingai pasitiko ir paminėjo garbingą Nepriklausomos Lietuvos 100 metų jubiliejų

Šimto metų Valstybės atkūrimo dienos sukaktį, partijos ,,Tvarka ir teisingumas“ Prienų skyrius pasitiko su projektu ,,Lietuvos Nepriklausomybės aktas kiekvienuose namuose“. Prienų skyriaus pirmininkas Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Kamblevičius, jo padėjėjas Žilvinas Labanauskas, Prienų rajono savivaldybės Tarybos nariai Loreta Jakinevičienė, Aušra Deltuvienė, Cezaras Pacevičius, Vaidas Kupstas kiti skyriaus atstovai lankėsi Prienų rajono seniūnijų, bendruomenių, įstaigų organizuojamuose renginiuose, sveikino Prienų krašto žmones. Vasario 16-ąją su jaunomis savo atžalomis pasitikome Prienų aikštėje su gražia akcija, ,,Mes mylim Lietuvą“ ir danguje suplazdėjo 100 geltonų, žalių, raudonų, balionų. Už pagalbą organizuojant šią akciją, už tai, kad Lietuvos Nepriklausomybės aktų kopijos iškeliavo ir pas užsienyje gyvenančius lietuvius, dėkojame aktyviai mūsų skyriaus narei Inridai Baranauskienei. Įgyvendinant projekto idėjas, itin aktyvūs buvo jiezniečiai. Vasario 5 d. aplankytos ir pasveikintos 27 Jiezno seniūnijos gyventojos, kurios kepė ir dabar kepa duonelę. Vyriausiai

duonos kepėjai – 94 metai, jauniausiai – 50. Skyriaus nariai Kašonių bendruomenės pirmininkas Dalius Kabašinskas, Dukurnonių bendruomenės pirmininkė Vida Ivanauskienė ir Kašonių biblioteninkė Danutė Bajorienė visoms moterims padovanojo Nepriklausomybės akto kopijas ir pašventintos šventos Agotos duonos. Žemaitkiemio krašto bendruomenės pirmininkas, Tarybos narys Vaidas Kupstas aplankė ir Naujosios Ūtos seniūnijos duonos kepėjas. Vasario 14 d. Kašonių kaimo bendruomenėje paminėtas garbingas Nepriklausomos Lietuvos 100 metų

jubiliejus. Minint šį jubiliejų, istorikas Vytautas Kuzmickas kalbėjo apie šio krašto savanorius, žmones, kuriems turime būti dėkingi už laisvą ir Nepriklausomą Lietuvą, istorinės atminties, lietuvybės, gimtosios kalbos išsaugojimą. Už šiltas akimirkas, už galimybę būti kartu organizatoriams ir šio krašto žmonėms dėkojo renginyje dalyvavę Prienų rajono savivaldybės Tarybos nariai Loreta Jakinevičienė, Aušra Deltuvienė, Cezaras Pacevičius, Vaidas Kupstas. Vasario 15 dieną Prienų rajono savivaldybės Tarybos narės Loreta Jakinevičienė,

Aušra Deltuvienė lankėsi Prienų miesto švietimo įstaigose: lopšeliuose-darželiuose ,,Saulutė“, ,,Gintarėlis“, ,,Pasaka“ , Prienų ,,Žiburio“ gimnazijoje, ,,Revuonos“ pagrindinėje mokykloje, Socialinių paslaugų centre. Džiaugėmės, kad visos mūsų įstaigos Lietuvos gimtadienį sutiko pasipuošusios, išradingai, prasmingais darbais ir naujomis iniciatyvomis. Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Kamblevičius, tarybos narys Cezaras Pacevičius dalyvavo minėjimuose pagerbiant savanorius Jiezne ir Veiveriuose, padėta gėlių ir uždegtos žvakutės prie atminimo

lentų ir savanorių kapų. Veiveriuose dalyvavo Šv. Mišiose, minėjime Šaulių namuose, lankėsi Veiverių Tomo Kučingio meno mokykloje, pas šio krašto žmones. Tarybos narys Vaidas Kupstas lankėsi renginiuose Naujosios Ūtos seniūnijoje, aplankyti ir pasveikinti šios seniūnijos žmonės. Žilvinas Labanauskas dalyvavo Pieštuvėnų kaimo bendruomenės ir vaikų darželio vaikų koncerte ir minėjime, Stakliškių seniūnijoje koncerte ir minėjime, aplankė 4 bibliotekas, du vaikų darželius bei Stakliškių seniūnijos įmones ir įstaigas. Vasario 16 - ąją Tarybos narė Aušra Deltuvienė Nepriklausomybės aktų kopijas įteikė trisdešimt septyniems menininkams parodos atidarymo metu, kurių darbai eksponuojami Prienų kultūros ir laisvalaikio centre, šią parodą puošia ir Aušros Deltuvienės darbai. Nepriklausomybės aktai įteikti ir Prienų r. savivaldybės apdovanojimų „Dėkingumas“ metu visiems šių metų nominantams. Džiaugiamės, kad partijos „Tvarka ir teisingumas“ Prienų skyrius su projektu ,,Lietuvos Nepriklausomybės Aktas kiekvienuose namuose“ sušildė daugelio žmonių širdis. Tikimės, kad pasitinkant Kovo 11-ąją tęsime šį projektą su naujomis idėjomis ir sumanymais. Loreta Jakinevičienė


2018 m. kovas

Skyriuose

9

Klaipėdos skyrius valstybės šimtmečio renginiuose


10

2018 m. kovas

Skyriuose

Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejaus akimirkos Mažeikiuose

Jau dešimtą kartą prie Tulnikių tvenkinio rinkosi Reivyčių seniūnijos ir Mažeikių miesto gyventojai. Čia vietos bendruomenių organizuota Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventė.


2018 m. kovas

Skyriuose

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventė Zarasų žemės ūkio mokykloje

11


12

2018 m. kovas

Skyriuose Šimtmečio Vasario 16-oji Gargždų piliakalnyje


2018 m. kovas

Akimirkos

13

Remigijus Žemaitaitis Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejiniame minėjime Šilalėje


14

2018 m. kovas

Įdomu

Šilalėje vyko skyriaus pirmininko rinkimai, kurio metu ilgametis skyriaus pirmininkas R. Žemaitaitis buvo pakeistas jaunu ir energingu T. Bartkumi.

Sveikiname vasario mėnesio jubiliatus!

SKYRIUS Senamiesčio Fabijoniškių Varėnos Trakų Telšių Rokiškio Raseinių Raseinių Raseinių Prienų Plungės Pasvalio Panevėžio m. Klaipėdos r. Kl. Baltijos Kelmės Kauno r. Kauno Dainavos Kauno Centro Kauno Aleksoto

NARYS Viktoras Kudriavcevas Julius Rimša Janina Čižinauskienė Genė Stankūnienė Leonas Dovidauskis Rita Jasiūnienė Zofija Bernotienė Teresė Leveckienė Juozas Kairaitis Stasys Bisikirskas Antanas Stoncelis Valis Bagdonavičius Genovaitė Jovaišienė Elvyra Mikužienė Elena Mickevičiūtė Vaclovas Kybartas Marytė Deriūnienė Rimantas Labutis Romualdas Kazėnas Zinaida Titova

METAI 70 85 75 70 80 70 70 75 70 70 80 70 70 70 80 75 75 70 75 80

Tadas Bartkus

Anekdotai

Kovo mėnesio šventinės dienos

Kalbasi du psichiatrai: - Sakykite, kolega, kaip jūs manote - jeigu žmogus kalbasi su katinu, tai jau paranoja ar dar ne? - Dar ne. Paranoja yra tada, kai žmogui baisu, kad katinas ko nors neišplepėtų. *** Vyras skambina telefonu: - Alio, ar tai jūsų skelbimas, kad padėsite atsikratyti bet kokių problemų? - Taip, mūsų. Kokios jūsų problemos? - Matote, aš knarkiu, o žmona dėl to nervinasi. - O ko norėsite atsikratyti - knarkimo ar žmonos? *** - Siaubas, kaip karšta jūsų kontoroje! Gal atidarykite ką nors... - Gera mintis! Alaus ar konjako? Anekdotų medžiaga iš http://www.anekdotai.lt/ Kontaktai Partijos TVARKA IR TEISINGUMAS būstinės adresas: Gedimino pr. 10, Vilnius LT 01103 Telefonas: (85) 2691618 Faksas: (85) 2691618 El. paštas: tt@tvarka.lt Leidėjas partija Tvarka ir teisingumas

Facebook

03-03 Tarptautinė rašytojų diena 03-04 Lietuvos globėjo šv. Kazimiero diena, Kovarnių diena 03-08 Tarptautinė moterų solidarumo diena (moters diena) 03-09 Pavasario šauktuvės 03-10 40-ties paukščių diena 03-11 Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena 03-11 Pusiaugavėnis 03-15 Europos vartotojų diena 03-16 Knygnešio diena 03-19 Šv. Juozapas, Pempės šventė 03-20 Žemės diena 03-20 Frankofonijos diena 03-20 Pavasario lygiadienis 03-21 Tarptautinė miego diena 03-21 Pasaulinė poezijos diena 03-21 Tarptautinė rasinės diskriminacijos panaikinimo diena 03-23 Pasaulinė meteorologijos diena 03-25 Laikas persukamas vieną valandą į priekį 03-25 Verbų (palmių) sekmadienis 03-25 Blovieščiai, Gandro šventė 03-25 Apsireiškimas Šv. Mergelei Marijai 03-27 Tarptautinė teatro diena 03-29 Lietuvos įstojimo į NATO diena Tvarka ir teisingumas Rolandas Paksas Remigijus Žemaitaitis Vytautas Kamblevičius Rimas Andrikis Kęstutis Bartkevičius Juozas Imbrasas Algimantas Dumbrava Petras Gražulis Ona Valiukevičiūtė

Profile for Tvarka ir Teisingumas

Tvarkietis kovas  

Tvarkietis kovas  

Advertisement