Page 1

JAUNIMAS

VERSLAS

„Vidutinis atlyginimas Pakruojo rajone 2011 mePakruojyje yra susiklosčiusi ydinga tais viršijo 1560 litų, ir buvo didesnis negu 2010 metais tvarka: ką bepasiūlytų opozicija, pozicija (1490 litų), bei 2009 metais (1536 litai)“ į tai žiūri priešiškai, arba nekreipia dėmesio. Dėl to kenčia visi rajono žmonės. 8 psl. „Sodros“ Pakruojo skyriaus vedėja Vida Remeikienė 2 psl.

ŪKIŠKAS POŽIŪRIS

Platinamas nemokamai!

Specialus informacinis — analitinis leidinys skirtas Pakruojo ir Joniškio kraštui 2012 m.

Rugpjūtis — Rugsėjis | Nr. 1

2010 m. investicijos:

Pakruojyje 4 300 000 Lt

Politinės ambicijos atsirūgsta investicijų stoka

Joniškyje 86 000 Lt

Lietuvoje 33 280 000 000 Lt

JAUNIMAS Jaunimas nedarbo rinkoje: mokomės, stengiamės, o paskui – nieko

Jaunimo nedarbas – vienas didžiausių Lietuvos skaudulių. 2012 m. sausio 1 d. darbo biržoje buvo registruota 29,6 tūkst. bedarbių iki 25 metų arba 13 proc. visų registruotų bedarbių. Vien absolventų buvo registruota 7,5 tūkst.

2 psl.

SOCIALINĖ POLITIKA Socialinė parama tik tiems, kam jos reikia

Materialinė gerovė Lietuvoje priklauso nuo to, kur gyveni. Jei gyveni sostinėje, ar kitame dideliame mieste, tikėtina, kad galėsi gerokai dažniau mėgautis visuotinio materialinio gėrio vaisiais, nei, tarkime, žmogus, kuris gyvena Joniškyje ar Pakruojyje. Kodėl?

8 psl.

Jono Jurgeliūno, kandidato į LR Seimą programa 10 psl. Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai. Pakruojo-Joniškio daugiamandatės apygardos Nr. 46 kandidatai 12 psl.

2012 metai veikiausiai taps esminių permainų skiriant socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams metais. Įgyvendinant naujos redakcijos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, nuo šių metų pradžios parama skiriama pagal griežtesnę tvarką, o kelios Lietuvos savivaldybės dalyvauja pilotiniame projekte, kurio tikslas – užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir pasiekti, kad šalyje būtų daugiau socialinio teisingumo.

4 psl.

POLITIKŲ PORTRETAI Keli štrichai dalykiniam Jono Jurgeliūno portretui

Pakruojo rajono ūkininkas Jonas Jurgeliūnas pagal išsilavinimą — pedagogas, 1992 metais pradėjęs ūkininkauti 27 ha ūkije, kuriame šiandien jau yra 1500 ha dirbamos žemės ir kelios gyvulininkystės fermos, auginami vasariniai ir žieminiai kviečiai, kvietrugiai, vasariniai miežiai, rapsai, kukurūzai, sojos.

6 psl.


2

ŪKIŠKAS POŽIŪRIS

JAUNIMAS

Jaunimas darbo rinkoje: mokomės, stengiamės, o paskui — nieko Stasys Birutis Žurnalistas

J

aunimo nedarbas – vienas didžiausių Lietuvos skaudulių. 2012 m. sausio 1 d. darbo biržoje buvo registruota 29,6 tūkst. bedarbių iki 25 metų arba 13 proc. visų registruotų bedarbių. Vien absolventų buvo registruota 7,5 tūkst.

Jei neturi patirties – esi nereikalingas

„Prabėgo tik truputį daugiau negu metai, bet dauguma mano bendramokslių jau išvažiavo dirbti į užsienį. Iš 18-os Lietuvoje likome tik trys“, – sakė pernai Šeduvos technologijos ir verslo mokykloje automobilių inžinieriaus specialybę įgijęs Steponas.

Aš dirbu mechanizatoriumi. Jeigu reikia, remontuoju, jeigu reikia – kitus darbus dirbu. Man ar variklis, ar greičių dėžė, ar sankaba – aš viską sutvarkau“, – atviravo vaikinas, dirbantis viename stipriausių Pakruojo rajono ūkių. Jo savininkas Jonas Jurgeliūnas pernai net „Sodros“ padėką gavo už tai, kad jo mokamos įmokos už darbuotojus vienos didžiausių rajone – vidutiniškai beveik trečdaliu didesnės negu kitų ūkininkų. Pasak Stepono, jauni žmonės sutiktų dirbti ir ne pagal specialybę. Tačiau kai ilgiau negauna jokio darbo, lieka vienas kelias – į užsienį. „Vienas kitas draugas tolimųjų reisų vairuotojais dirba. Mergina iš mūsų kaimo Kaune geodeziją baigė, bet Radviliš-

Vidos Jurgeliūnienės nuotr.

Anot jo, specialybė paklausi, tačiau daugelis darbdavių nenori priimti patirties neturinčių jaunų žmonių, nenori investuoti į jų mokymą. „Nueina pas darbdavį, o jis sako: „Tu neturi praktikos, todėl man nereikalingas“. Iš kur mes turėsime tos praktikos, jeigu niekas mūsų į darbą nepriima?“, – aiškino Steponas, pats pažintį su dabartine darboviete pradėjęs dar mokydamasis mokykloje. „Padirbėdavau čia vasarą, per atostogas. Mane čia jau žinojo, todėl kai įgijau speAktyvus, cialybę iš karto nuolatinis dalyvavimas priėmė. Darbo rengiant įstatymų prosąlygos neblojektus, mažinančius nedarbo lygį ir didinančius gos, kartais 1 užimtumą. 200 litų per mėnesį uždirbu, Nauda: mažins nedarbo kartais ir 1 400.

lygį, stabdys emigraciją. Jono Jurgeliūno, kandidato į LR Seimą rinkiminė programa

kyje sekretore dirba. Pažįstamas neseniai išvažiavo keliems mėnesiams padirbėti į Vokietiją. Jis dar mokosi, bus autoelektrikas. Pabandys, pasižiūrės, ir jeigu baigęs mokslus Lietuvoje negaus pagal specialybę darbo, tikriausiai išvažiuos. O kitas pažįstamas, informatikas, ketvirtas mėnuo dirba apsauginiu. Jis irgi sako: „Jeigu būtų galimybė, važiuočiau į užsienį“, – pasakojo Steponas. Vis dėlto jis ir jau spėjęs padirbėti svetur traktorininkas Giedrius įsitikinę, kad darbą susirasti galima ir namuose. Bet paklausti, kodėl jauni žmonės važiuoja laimės ieškoti svetur, vaikinai aiškino, kad išvyksta ne tik tie, kurie negauna darbo, bet ir tie, kurie nori uždirbti daugiau. „Jeigu netingi, darbą susirasi. Kad nėra darbo, sako tie, kurie neieško. Bet už labai nedidelį atlyginimą tikrai neapsimoka dirbti“, – sako Giedrius. „Reikia užsidirbti, savo būstą įsigyti.

Valstybė turėtų skatinti darbdavius padėti jaunam žmogui įsikabinti – kad nebūtų taip, kaip dabar: mokomės, vargstam, stengiamės, o paskui nieko“, – sakė Steponas.

Absolventai – bedarbiai, kiti dirba už grašius

Pakruojo rajone jaunimo nedarbas yra vienas mažiausių mūsų šalyje. Darbo biržos duomenimis, šių metų pradžioje šiame rajone buvo registruoti 1622 bedarbiai. Iš jų – 168 bedarbiai iki 25 metų (10,4 proc. visų rajone įregistruotų bedarbių). Per pusmetį jų sumažėjo, ir liepos 1 d. darbo biržoje buvo įregistruoti 124 pakruojiečiai iki 25 m. Iš jų 23 jaunuoliai darbo biržoje buvo registruoti daugiau kaip 6 mėnesius. Per pirmuosius 6 šių metų mėnesius į užimtumo rėmimo priemones rajone buvo įtrauktas 51, o įdarbintas 91 jaunas bedarbis. „Skaičiai, kuriuos pateikia darbo birža, neatspindi tikrosios padėties. Pavyzdžiui, mano žentas kasdien į darbą važinėjo po 100 km, bet ir to darbo neteko. Tačiau jis nesiregistruoja darbo biržoje, nes ten nieko gero nepasiūlys. Ruošiasi važiuoti dirbti į Švediją“, – pareiškė viena nenorėjusi prisistatyti pakruojietė. O Pakruojo rajono savivaldybės Socialinės rūpybos skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Baguževičienė, vartydama paramos prašytojų bylas pasakoja, kad vieni siūlomo darbo atsisako dėl to, kad sudėtinga nuvažiuoti, kitiems atsibosta dirbti, kai vėluoja atlyginimai. Anot jos, yra ir tokių, kurie įdarbinti vos kelioms valandoms. „Tai kas, kad jie dirba – argi už jų gaunamą atlyginimą įmanoma išgyventi“, – klausia ji. Bet skaudžiausia, anot K. Baguževičienės, kad darbo negauna mokslus baigę jauni žmonės. „Aplinkosaugininkai, medicinos darbuotojai, ekonomistai, ekologai, kitų sričių specialistai negavę darbo didžiuosiuose miestuose, grįžo į tėvų kraštą. Bet ir čia darbo nėra. Įsiregistravo Darbo biržoje ir gaus socialinę pašalpą. O paskui išvažiuos į užsienį. Kai kurie ir turintys darbą sako, kad išvažiuos, nes ten algos geresnės, perspektyvos didesnės, o darbo krūviai mažesni“.


3

ŪKIŠKAS POŽIŪRIS Padėtis Pakruojyje gerėja

„Apdraustųjų ir draudėjų 2012 metų I ketvirtį VSDFV Šiaulių skyriaus Pakruojo skyriuje palyginti su 2011 metų IV ketvirčiu sumažėjo (atitinkamai 145 ir 82), tačiau įmokų surinkimo lygis padidėjo 0,96 mln. litų. Vadinasi, kai kuriose įmonėse didėjo atlyginimai“, – sako „Sodros“ Šiaulių teritorinio skyriaus direktoriaus pavaduotojas Dainius Račkys. Jis neatmeta galimybės, kad tai galėjo lemti valstybės institucijų veiksmai siekiant užkirsti kelią nelegaliam darbui. O „Sodros“ Pakruojo skyriaus vedėja Vida Remeikienė linkusi manyti, kad tai – po truputį gerėjančios ekonominės situacijos pasekmė. Atlyginimais pakruojiečiai taip pat neturėtų labai skųstis. „Prasčiausi buvo 2010-ieji, o 2011-siais įmokų surinkimas jau augo. Vidutinis atlyginimas, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, mūsų rajone, palyginti su kitais rajonais buvo gana aukštas, antras pagal dydį Šiaulių apskrityje. 2011 metais jis viršijo 1560 litų, ir buvo didesnis negu 2010 metais (1490 litų), bei 2009 metais (1536 litai). Tačiau dviems smulkioms rajono įmonėms 2011 metais buvo iškeltos bankroto bylos“, – sakė V. Remeikienė.

JAUNIMAS kaip 6 tūkst. jaunuolių iki 29 metų. Projekte, kurio vertė 20 mln. litų, dalyvaus ir Pakruojo rajono darbdaviai bei jaunimas. Ūkininkas J. Jurgeliūnas: jaunimas liks, jeigu jam padėsime. Viena iš pagrindinių jaunimo nedarbo priežasčių – darbdaviai nenori investuoti į jų mokymą, pripažįsta ir vienas stipriausių Pakruojo rajono ūkininkų Jonas Jurgeliūnas. Bet norint ateityje turėti gerą darbuotoją, reikia padėti jam tokiu tapti. „Negalima jaunuoliui, kuris ateina iš mokyklos suolo, kelti tokių pačių reikalavimų, kaip patyrusiam darbuotojui. Jis ateina pasirengęs teoriškai, bet gyvenime daug lemia praktika, todėl priimdamas jauną žmogų dirbti, žinau, kad teks jam padėti, į jį investuoti“, – savo požiūrį dėsto jis. Anot ūkininko, tai tam tikra rizika, nes parengtą specialistą gali pervilioti kiti, jis gali nuspręsti išvažiuoti padirbėti į užsienį, bet kito kelio nėra, nes patyrę speci-

Valstybė padeda. Bet reikia pačiam norėti

Siekiant mažinti jaunimo nedarbą Lietuvoje įgyvendinami įvairūs projektai. Jauni žmonės (iki 29 metų), nusprendę imtis ar plėtoti savo verslą, gali gauti lengvatinį iki 86 tūkst. litų mikrokreditą iš 2009 metais įsteigto Verslumo skatinimo fondo. Kitame jaunimo užimtumui didinti skirtame Europos struktūrinių fondų finansuotame projekte „Būk aktyvus darbo rinkoje“, kurio vertė 22 mln. litų, darbo įgūdžių įgijimo rėmimo ir įdarbinimo subsidijuojant priemonėse 2010-2012 metais dalyvavo daugiau kaip 6 tūkst. jaunų žmonių. Projektui pasibaigus per 6 mėnesius nuolatiniam darbui buvo įdarbinta per 80 proc. jo dalyvių. Vien 2011 m. aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo 15,3 tūkst. asmenų iki 29 metų. Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. „Sodros“ įmokų lengvatą keičia „Parama pirmajam darbui“ – darbdaviui, įdarbinusiam pagal darbo sutartį dar nedirbusį 16-29 metų asmenį, 12 mėnesių bus kompensuojama dalis pastarajam mokamo darbo užmokesčio. Rugpjūčio 1 d. startavo ir projektas „Jaunimo užimtumo didinimas“, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. Jo metu numatoma į darbo įgūdžių įgijimo rėmimo ir įdarbinimo subsidijuojant priemones nusiųsti ne mažiau

Vlado Kasperavičiaus nuotr.

alistai sensta, darbo jėgos, ypač kaime, mažėja. Kita vertus, labai daug priklauso ir nuo darbdavio požiūrio į darbuotoją – jeigu jis jaus, kad yra vertinamas, neskubės sprukti, o paieškojęs laimės kitur, sugrįš atgal. „Man, pavyzdžiui, malonu, kad padirbėję kitur buvę darbuotojai prašosi priimami atgal. Mano nuostata tokia: jeigu nenori turėti problemų dėl didelės darbuotojų kaitos, jeigu nori išlaikyti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus, turi jiems pasiūlyti geresnę techniką, patrauklesnes darbo sąlygas, geresnį atlyginimą. Todėl kiek leidžia ūkio finansinės galimybės, stegiuosi mokėti kuo didesnį atlyginimą. Žinoma, jie nėra vienodi. Esame įvedę koeficientų sistemą, atsižvelgiant į darbo sudėtingumą, kokybę, požiūrį į darbą.

Gerai dirbančio atlyginimo koeficientas gali būti 1,5, o labai gerai dirbančio ir 2. Ir jiems tai labai gera motyvacija“, – atskleidė J. Jurgeliūnas. Paklaustas, ar darbdaviams naudingos specialios jaunimo Negalima jaunuoįdarbinimo programos, ūkinin- liui, kuris ateina iš kas sakė tokius mokyklos suolo, vyriausybės kelti tokių pačių sprendimus verreikalavimų, kaip tinantis labai teigiamai. patyrusiam darbuo„Tai jau setojui... niai reikėjo daryti. Ateitis – jauni žmonės, ir į juos reikiai investuoti. Dauguma darbdavių tai supranta, o sulaukę paramos drąsiau eis šiuo keliu. Nepalyginamai racionaliau skirti tam tikrą kompensaciją darbdaviui, kuris, priimdamas jauną nepatyrusį žmogų visuomet šiek tiek rizikuoja, negu išleidus didžiulius pinigus jaunuolių mokymui, paskui dar mokėti jiems pašalpas arba susitaikyti su tuo, kad Lietuvoje už visų mūsų pinigus mokslu baigę jauni žmonės darbuosis stiprindami ne savo šalies, o, pavyzdžiui, Airijos, ekonomiką. Šitas papildomas pinigų „gabaliukas“ tikrai paskatins bent dalį jaunų žmonių apsispręsti ir kurti savo ateitį ne užsienyje, o Lietuvoje“, – sako jis. Kita vertus, teigia J. Jurgeliūnas, reali bedarbystė Lietuvoje nėra tokia didelė, kaip rodo skaičiai – gerų darbuotojų Lietuvoje trūksta, o nemažai žmonių paprasčiausiai nenori dirbti. „Jie įsiregistruoja darbo biržeje, gauna pašalpą ir nelegalias pajamas. Atsiunčia tokį darbo birža, o jis prašo: „Pasirašyk, kad aš tau netinku, man toli važinėti“ ir panašiai. Tokių, kurie tikrai nori dirbti – vienetai. Pavasarį, kai ieškojau suvirintojo, vienas net iš kito rajono buvo atvažiavęs. O kiti vyrukai atvažiavo su gražiausiomis mašinomis, ir akivaizdžiai matyti, kad nesuinteresuoti dirbti. Tokių ir tūkstančio litų minimali alga nemotyvuos“, – sako ūkininkas. „Mūsų visuomenė atprato sąžiningai dirbti. Bedarbio pašalpa nedidelė, bet jie pasikaičiuoja: jiems duoda kompensaciją šildymui, vaikams skiria nemokamą maitinimą mokyklose – kai visos kompensacijos susideda, susidaro virš 1000 litų. Tai kam jiems dirbti?“, – aiškina J. Jurgeliūnas. O paklaustas, kaip tai pakeisti, atsako: „Visų pirma turi pasikeisti visuomenės požiūris: mums turi tapti gėda būti prašytoju – būti ubagu“. ▄


4

SOCIALINĖ POLITIKA

ŪKIŠKAS POŽIŪRIS

Socialinė parama tik tiems,

kam jos tikrai reikia Mantrida Pamušytė Žurnalistė

2

012 metai veikiausiai taps esminių permainų skiriant socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams metais. Įgyvendinant naujos redakcijos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, nuo šių metų pradžios parama skiriama pagal griežtesnę tvarką, o kelios Lietuvos savivaldybės dalyvauja pilotiniame projekte, kurio tikslas – užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir pasiekti, kad šalyje būtų daugiau socialinio teisingumo. Šis pasakojimas apie tai, ką atskleidė pirmieji eksperimento mėnesiai, bei apie tai, kodėl jame nesiryžo dalyvauti pakruojiečiai.

Pašalpos gavėjų sumažėjo

Nuo eksperimento pradžios praėjo tik šiek tiek daugiau negu pusė metų, tačiau jau dabar galima teigti, kad bandomasis projektas pateisino lūkesčius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, pašalpos gavėjų pilotinėse savivaldybėse vien per pirmuosius keturis 2012 metų mėnesius sumažėjo 9,8 proc., o išlaidos socialinei pašalpai atitinkamai vidutiniškai sumažėjo 13,8 proc. Socialinės pašalpos gavėjų skaičius 2012 metų sausį-balandį palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2011 metais, Šilalės rajone sumažėjo net 29,5 proc., Akmenės rajone Apie 9 proc. savi- – 20 proc., Panerajone – 2,9 valdybės gyven- vėžio proc., Raseinių tojų yra paramos – 8,7 proc., ir tik gavėjai. Vien Pa- Radviliškio rajokruojo seniūnijoje ne padidėjo 5,9 ją gauna beveik proc. Tačiau išlaisocialinei pa380 šeimų ir as- dos šalpai sumažėjo menų, Linkuvos visose penkiose – daugiau nei 230 savivaldybėse, net Radviliškio (0,2 proc.), o daugiausiai, net 33,1 proc., Šilalėje.

tojų padėtį, ne tik tikrina buities sąlygas ir surašo tyrimo aktus, pasitelkė vietos bendruomenes, seniūnus ir seniūnaičius, bet ir aktyviai bendradarbiauja su kitomis valdžios institucijomis – muitine, teritorinėmis darbo biržomis, Darbo ir Mokesčių inspekcijomis. „Patikrinus gyvenimo sąlygas kartais paaiškėja, kad padėtis nesutampa su pateiktais dokumentais. Pavyzdžiui, apsilankius oficialiai pajamų negaunančio paramos gavėjo namuose, jo žmona pasako, kad vyras darbe. Kilus įtarimams, kad paramos gavėjai ir prašytojai kažką slepia, prašoma kitų institucijų pagalbos, ir atvejų, kai parama gaunama apgaule, mažėja“, – skelbia ministerija. Projekte dalyvaujančioms savivaldybėms 3 metus socialinėms reikmėms SADM numato skirti tiek pat pinigų, kaip ir 2011 metais, o sutaupytas lėšas savivaldybės galės panaudoti kitiems socialiniams projektams, todėl viskas vertinama daug atidžiau. Kita vertus, seniūnijų darbuotojams ne visuomet lengva spręsti keblius klausimus, todėl jau prasidėjus projektui SADM nusprendė suburti mobilią specialistų komandą, kuri padeda priimti sprendimus probleminėse bylose, nustatyti (ne tik pilotiniame projekte dalyvaujančiose savivaldybėse – red. past.) galimus piktnaudžiavimo atvejus bei teikia pasiūlymus, ką ir kaip galima tobulinti.

Sutaupyti pinigai – kitiems socialiniams projektams

Projekte dalyvaujančios savivaldybės, siekdamos įvertinti tikrąją paramos prašy-

Erikos Kižienės nuotr.

Paramos prašytojų Pakruojyje daugėja

Namų ūkių finansinės situacijos 2011 metais lyginamojoje analizėje, kurią atliko „Swedbank“-o Asmeninių finansų institutas, Pakruojo savivaldybė atrodo esanti stipri „vidutiniokė“. Darbo užmokesčio vidurkis „į rankas“ 2011 m. III ketvirtį čia siekė beveik 90 proc. Lietuvos vidurkio ir prieš mokesčius buvo apie 1440-1570 litų. Daugiau uždirbo tik 15 savivaldybių iš 60 gyventojai. Pakruojis 2011 metais užėmė 18 vietą tarp 60 savivaldybių pagal darbo biržoje registruotų bedarbių dalį nuo darbingo amžiaus gyventojų. Nepaisant to, kad padėtis didžiojoje Lietuvos dalyje atrodo esanti gerokai keblesnė, Pakruojo rajono savivaldybėje piniginės socialinės paramos gavėjų skaičius pastaruoju metu augo. Savivaldybės Socialinės rūpybos skyriaus vedėjo pavaduotojos Kristinos Baguževičienės teigimu, 2010 m. ją gavo apie 1800 gyventojų, 2011 m. apie 2050, o 2012 m. viduryje – jau 2300. Apie 9 proc. savivaldybės gyventojų yra paramos gavėjai. Vien Pakruojo seniūnijoje ją gauna beveik 380 šeimų ir asmenų, Linkuvos – daugiau kaip 230. Anot K. Baguževičienės, paramos gavėjų padaugėjo dėl kelių priežasčių. Sužinoję, kad užsiregistravę darbo biržoje turi teisę gauti socialinę pašalpą, pradėjo registruotis absolventai, metų metais nedir-


5

ŪKIŠKAS POŽIŪRIS

Ko pabūgo pakruojiečiai?

Eksperimente dalyvaujančių savivaldybių pasiekti rezultatai liudija, kad galimybė patiems spręsti, kam tikrai reikia paramos, o kas gudrauja ir kiša ranką į valstybės kišenę, pasiteisino. Bet Pakruojis – tarp tų 55 savivaldybių, kurios nesiryžo dalyvauti eksperimente. Kodėl? „Seniūnijų ir socialinės rūpybos skyriaus darbuotojai dirba atsakingai, žinome

apie pareiškėjus, pašalpas skiriame patikrinę užimtumą, turimą turtą bei gyvenimo sąlygas. Bet įrodyti, kad kas nors dirba nelegaliai ir turi pajamų, labai sunku. Kaimiškoje savivaldybėje kaimynai vieni kitus pažįsta, bet vieni skundžia, kiti slepia informaciją“, – sako K. Baguževičienė. Ji atkreipia dėmesį, kad dabar savivaldybėms sudarytos nevienodos sąlygos, nes projekto dalyvėms skirta tiek pat pinigų, kiek ir 2011 metais, o Pakruojo savivaldybei net 600 tūkstančių litų mažiau negu pernai. Todėl pilotinės savivaldybės gal ir sutaupys, bet Pakruojyje pinigų gali net pritrūkti. Dar viena Pakruojo Socialinės rūpybos skyriaus vedėjos pavaduotojai nerimą kelianti priežastis – pilotiniame projekte dalyvaujančios ir tam tikrus vertinimo kriterijus pasitvirtinusios savivaldybės balansuoja ties įstatymo riba. „Jeigu atkaklesnis žmogus kreipsis į teismą, jis laimės“, – pareiškė K. Baguževičienė. Ji pridūrė, kad sunkiai įsivaizduoja, kaip seniūnijų socialiniai darbuotojai galėtų aprėpti ir padidėjusį darbo krūvį. „Seniūnijose trūksta darbuotojų. Kaip vienas darbuotojas gali viską aplakstyti, kai jie net nemokamų atostogų eina, ka-

dangi pinigų algoms neužtenka? Ir kuro neturi į vietą nuvažiuoti. Siekiant efektyvumo būtina didinti žmogiškuosius išteklius, taigi ir administravimo išlaidas“, – tvirtina K. Baguževičienė.

J.Jurgeliūnas: lengviausia nieko nedaryti

„Akivaizdu, kad socialinių skyrių darbuotojai nenori papildomo darbo. Jie svarsto: „Jeigu dalyvausime, reikės iš esmės išsiaiškinti, kokios tikrosios tų žmonių pajamos, kokie jų pragyvenimo šaltiniai. Reikės surinkti medžiagą, į vietą nuvažiuoti, su kaimynais pasišnekėti. Jau negalėsiu sėdėti ir kavutę gurkšnoti, o atlyginimas liks toks pats“. Tai kam jiems dirbti daugiau, jei įprato sėdėti ir kilnoti „bylutes“?, – neslėpdamas apmaudo sako Pakruojo rajono savivaldybės tarybos narys, savivaldybės Kontrolės komiteto pirmininkas ir opozicijos lyderis Jonas Jurgeliūnas. Jo teigimu, remtinų asmenų skaičius labiausiai didėja dėl to, kad žmonės mato, jog visuomenė tai toleruoja. „Daug žmonių gudrauja. Jie gerai jaučiasi būdami mūsų visų išlaikytiniais. Jie galvoja: „Kodėl aš turiu būti kvailesnis, jeigu kaimynas gauna? Aš irgi galiu šiek tiek iš valstybės „išmelžti“. Todėl permainos būtinos. Jeigu sėdėsime ir nieko nedarysime, nusivažiuosime, kaip nusivažiavo graikai. Paprasčiausiai bankrutuosime“, – sako jis. J. Jurgeliūnas teigia nežinantis, kas ir kodėl Pakruojyje nusprendė, kad rajono savivaldybė nedalyvaus eksperimente, bet jo manymu, patikėti piniginės socialinės paramos skyrimą savivaldybėms – logiškas žingsnis, nes geriausiai padėtį žino

tie, kurie yra arčiausiai žmonių. Tai, kad sutaupyti pinigai paliekami kitiems socialiniams projektams – sustiprina motyvaciją nedalyti pinigų „lengva ranka“. „Jeigu savivaldybė žinos, kad lėšos, kurias ji sutau- Būtina pasiekti, kad sapys atidžiau vivaldybės pačios spręsk o n t r o l i u o - tų socialinių išmokų paskirstymo klausimus. dama išmokų skyrimo Nauda: brandins socip a g r į s t u m ą , aliai atsakingą visuoliks jai, savi- menę, didins socialinį valdybė bus teisingumą. Valstybės suinteresuota paramos sulauks tie, dirbti atsakin- kuriems tos paramos giau. Todėl labiausiai reikia. tos penkios Jono Jurgeliūno, kandidato į LR savivaldybės Seimą rinkiminė programa ir pasiekė nemažą ekonominį efektą“, – sako rajono savivaldybės tarybos opozicijos lyderis J. Jurgeliūnas. Jo teigimu, bendruomenės nariai, pamatę, kad sutaupyti pinigai atitenka jų reikmėms, taip pat negins nesąžiningų kaimynų, o pasitelkus kitas institucijas bent iš dalies būtų galima spręsti ir „vokelių“ bei kitas problemas. „Bet labiausiai man neramu dėl to, kad darbo biržoje registruojasi ir paramos gavėjais tampa tiek daug absolventų. Valstybė turėtų būti suinteresuota, kad jauni žmonės turėtų darbą, kauptų patirtį ir nesvarstytų, į kokią užsienio šalį emigruoti“, – apibendrino J. Jurgeliūnas. ▄

Nedarbas* 2011 m., proc.

16 13 - 19 .2 -1 10 5.9 .3 -1 3. 8 1 -1 0. 2 4 -8

bę ir darbo neieškoję asmenys. Prisidėjo ir pastaruoju metu netekusieji darbo. „Daugiausia paramos gavėjų – vienišos mamos, išsituokusios moterys ir našlės, auginančios vaikus, priešpensijinio amžiaus žmonės, kurie negauna darbo. Didžioji dauguma išmokų gavėjų dirba, bet jų atlyginimai labai maži“, – aiškina K. Baguževičienė. Ji neatmeta, kad kai kurie paramos gavėjai dalį atlyginimo gali gauti „vokelyje“, o viską sudėjus jiems parama veikiausiai nepriklausytų.

SOCIALINĖ POLITIKA

*Darbo birþoje registruotø bedarbiø dalis nuo savivaldybës darbingo amþiaus gyventojø 2011 m.

Duomenø ðaltinis: Lietuvos darbo birþos duomenys


6

ŪKIŠKAS POŽIŪRIS

POLITIKŲ PORTRETAI

Keli štrichai dalykiniam

Jono Jurgeliūno portretui Vladas Kasperavičius Žurnalistas

P

akruojo rajono Rozalimo seniūnijos Meldinių kaimo ūkininkas Jonas Jurgeliūnas pagal išsilavinimą — pedagogas, trejus metus atidirbęs pagal paskyrimą Molėtų rajono Inturkės vidurinėje mokykloje. Vėliau penkerius metus dirbo valstybinės gamtos tyrimų laboratorijos ichtiologu Molėtų rajone, kur globojo Lakajų ir Kertojos ežerų gamtos turtus. 1992 metais grįžo į gimtinę — atsirado galimybė susigrąžinti 27 hektarus mamos žemės.

Apie inertinį mąstymą

Inertinis mąstymas ne vienam ūkininkui pakišo koją. Jono siekis taikyti netradicines technologijas gyvulininkystėje buvo lyg akibrokštas tradiciniams, ilgametes ūkininkavimo tradicijas turinčiame Pakruojo krašte. 1998 metais Jonas pirmas Šiaurės Lietuvoje įsigijo holšteinų ir žalmargių karvių, kurias laikė šalto tipo tvartuose. Tai buvo rizikingas, tačiau sėkmingas žingsnis. Pernai 17 ha plote pirmą kartą pabandė auginti sojas. Eksperimentas pasiteisino ir šįmet sojos plotus Jonas padidino iki 50 hektarų. Įdomi ši kultūra. Ji sėjama vėlai, kuliama irgi vėlai. Pasėlis neišgula, neišbyra, o iš hektaro prikuliama po 2,5 tonos vertingų pupelių. Šiai kultūrai Jonas pranašauja puikią ateitį.

Jono ūkyje auginami vasariniai ir žieminiai kviečiai, kvietrugiai, vasariniai miežiai, rapsai, kukurūzai, sojos. Jonas nebijo būti neteisingai suprastas kolegų žemdirbių. Kuomet kukurūzai buvo kuliami prieš pat Kalėdas, ūkininkas Jonas neskubėjo aiškinti, kad ankščiau tai padaryti neleido... įmirkusios dirvos. O kad tai nėra akibrokštas žemdirbystėje, patvirtins bet kuris žemdirbys. Paprasčiausiai, taip niekas nedarė.

Apie bendraminčius

Anot Jono, dirbant kartu komandoje, privalu būti pakančiam, tolerantiškam. Jis nelaiko savęs lyderiu, nes visi dirbantieji ūkyje jam pirmiausia yra draugai, išmanantys savo darbą. O kad dirbama jo ūkyje, matyt, yra pasitikėjimo Jonu reikalas. Ne vienas, palikęs Jono ūkį ir apsukęs ratą po pasaulį, vėl grįžo pas jį. Ir buvo priimti, nes Jonui svarbu, kad juo pasikliaujama, o jis nekerštingas. Tegul toks šeimyninis kolektyvinio bendrabūvio modelis nėra lengvas, tačiau jis leidžia apeliuoti į kiekvieno sąžinę. Štai jaunystės draugas Vytas Tribulas kelis sykius buvo išėjęs iš ūkio. Tiek pat kartų grįžo atgal. Pavasarį, paskutinį sykį vėl sugrįžus į ūkį, Vytui Jonas nieko konkretaus nežadėjo, pasiūlė senutėlį MTZ įvairiems darbams dirbti. O štai prieš pat javapjūtę įsigytas naujutėlaitis kombainas buvo patikėtas būtent Vytui Tribului. Ūkvedys Petras Budrys, agronomas Petras Pašinskas, zootechnikė Meilutė Plungienė, buhalterė Erika Danilevičiūtė, dirbtuvių vedėjas Vigantas Pakalnis, darbų rangos specialistė Irena Zigmantavičienė yra tie specialistai ir bendraminčiai, kurie padeda Jonui svarbiausiuose ūkio baruose. Viso ūkyje dirba apie 40 žmonių.

Apie riziką

Vlado Kasperavičiaus nuotr.

Perkant techniką internetu galima išvengti tarpininkų. Kai Jonas internete pirkosi kombainą, savaeigį purkštuvą, teleskopinį krautuvą — laimėjo daug laiko ir pinigų nepermokėta, nes tiesioginis kontaktas su pardavėjais buvo pagrįstas pasitikėjimu. Jonas seniai suprato, kad tiesos nedera vynioti į vatą. Tiesus ir atviras kalbėjimas apie laikinus sunkumus, apie sąskaitų apmokėjimą padaro kontaktą su

pardavėju paprastesnį ir išvengiama nesusikalbėjimo. O ten, kur einama apgaulės keliu, nieko gero nebus — nutruks kontaktai, nueis garsas apie nepatikimumą. Moderniame ir stambiame ūkyje be investicijų gyvuoti neįmanoma — tai susiję su valingais, o tuo pačiu rizikingais sprendimais. Nuo jų priklauso, ar teisingai mąstyta, ar tinkamai įvertinta situacija žemės ūkyje. Lemtingos klaidos skaudžiai ir ilgam paveikia ne tik finansiškai, bet ir moraliai. Tokių klaidų Jonui pavyko išvengti,

Vlado Kasperavičiaus nuotr.

nors pirmaisiais ūkininkavimo metais teko ne sykį balansuoti ties riba „arba – arba“. Pasak Jono, kai prie 27 ha buvo prijungti išsinuomoti 36 ha žemės, atrodė bus neįmanomai sunku, nes lėšų dirbti dvigubai didesniuose plotuose buvo nepakankamai. Kantrybė ir šaltas protas nenuvylė. Didėjo ariamos žemės plotai, susidorota su jauduliu, įveikti visi sunkumai.

Apie sėkmę

Kad iki šiol eita sėkmės keliu, nes išvengta fatališkų klaidų, Jonas kalba santūriai. Jis tiki, kad jo žygius ir sprendimus lydėjo apvaizda. Dar taip neseniai buvusių „pilkųjų zonų“ jau nebelikę. Šiandien įsigyti žemės ir plėsti ūkį — praktiškai neįmanoma. Laisvos žemės jau nebeliko. Kuomet prieš du dešimtmečius buvo pradėta ūkininkauti, Jonas nujautė, kad būtina įsigyti žemės tiek, kad vėliau netektų gailėtis. Nuo tokių siekių buvo at-


ŪKIŠKAS POŽIŪRIS

Vlado Kasperavičiaus nuotr.

kalbamas mamos, žmonos Vidos. Vis tik laikytasi savo. Visus uždirbtus pinigus investavo į žemę. Ir nepralošė. Nepralošta įrengiant biokuro granulių gamybos cechą. Ūkyje susikaupusius šiaudus nuspręsta paversti granulėmis biokurui. Šiame bare tvarkosi sūnus Paulius. Mažiau rizikos, kai yra pakankamai savos žaliavos granulių gamybai. Jaunam ir ambicingam jaunuoliui būti atsakingam už visą cechą yra gera galimybė jaustis nepriklausomu ir svariai prisidėti prie šeimos verslo. Biokuro granulių iš šiaudų gamybos cechas iš dalies finansuotas per VVG laimėtą konkursą daliniam perėjimui prie ne žemės ūkio veiklos.

Apie tai, kas skauda

Jonui apmaudu, kad lietuviškoje žiniasklaidoje dominuoja negatyvas. Kas jo nuomone, formuoja Lietuvos, kaip „ašarų pakalnės“ įvaizdį. Argi maža šviesos

7

POLITIKŲ PORTRETAI

dami žodžių, lipa ant statinės ir juodindami kitus, be atodairos žarsto pažadus, kaip išgelbės Lietuvą. Jūs vargšeliai vėl patikėkit manim, šįsyk dirbsiu tik jums. Pažadėjai — patiešijai, netesėjai — negriešijai... O kas toliau? Įsitaisę ten, kur buvo siekta patekti, tie „gelbėtojai“ suserga amnezija - užmaršumo liga. Arba valdininkai. Kuris jų stengiasi iš širdies? Kažkoks užsilikęs netolimo laikmečio raugas jaučiasi. Kėdė svarbu, o tarnavimas pagal pareigybę — kažkuriame tolimame plane. Taip jaučiasi nemarus „grupės draugų“ tvirtas susikibimas rankomis. Jūs vargšeliai vėl patikėkit manim, šįsyk dirbsiu tik jums. Ir vėl tie pažadai pažadėliai... Juk tikras lietuvis turi verkti ir dejuoti. Jam jau darosi svetimas pilietiškumas. Jau nieko neglumina, kad būti ubagu arba išlaikytiniu — ne gėda. Lietuvoje susiformavo savotiška pašalpinių kategorija. „Nesusiveikęs“ invalidumo grupės yra

Erikos Kižienės nuotr.

mūsų gyvenime? Net kalbant apie negandas, galima ieškoti optimistinių spalvų. Argi tai ne tendencingas poveikis? Tuo pasinaudoja nežinia iš kur išlendantys „gelbėtojai“. Jie, dažniausiai nesirink-

lyg balta varna. Arba, apie tą sunkiai suprantamą pašalpų gavėjų atidirbimą už gautus pinigus. Kiekvienas toks pašalpos gavėjas raukia nosį, kad yra verčiamas atidirbti. Juk daug

Aplankykite Jono Jurgeliūno internetine svetainę: www.jurgeliunas.lt

paprasčiau gauti ir nedirbti. Tam pasiduoda valdininkai. Pvz., Pakruojo rajono Tarybos posėdyje buvo siūloma viešuosius darbus pašalpų gavėjams „įkainuoti“ po 40 litų už valandą. Matyt, dar yra likę sveikos nuovokos ir šis siūlymas nebuvo patvirtintas, bet... Nuspręsta, kad kompromisiniai 25 litai už valandos darbą šluojant gatves yra tinkama suma vargstantiems. Kiekvienas legaliai dirbantis gali tik pavydėti tokio valandinio atlygio... O kodėl nenorima dirbti normaliai ir atitinkamai uždirbti? Kas daro meškos paslaugą Lietuvoje? Visai nejuokinga, kuomet paklaustas mokinukas, kuo jis ketina būti užaugęs ir iš ko gyventi, be užuolankų atsako, kad jis gyvens IŠ PAŠALPŲ.

Apie šulinius ir gandrus

Jono tėtis Petras iš Juškonių kaimo atėjo į mamos Adelės namus ir čia ūkininkauta. Perimtame ūkyje, kuriame šiandien yra 1500 ha dirbamos žemės ir kelios gyvulininkystės fermos, yra išlikę du šuliniai. Vienas prie namų, sumūrytas iš akmenų, ir šiandien gaivina tyru vandeniu. Šalia šulinio augančiame uosyje yra išlikęs įtaisas svirčiai.. Bus svirtis greit, tuo pasižadėjo užsiimti sūnus Paulius. Atgis šulinys, ims girgždėti svirtis – tik tiek tetrūksta iki gimtosios sodybos pilnatvės. Kitas šulinys, esantis prie fermos, dabar uždengtas dangčiu. Jis bus išsaugotas, nes labai jau daug prisiminimų jis saugo. Iš to šulinio kolūkio laikais (šeimos tvartai buvo nacionalizuoti), Jonui teko kibirais nešioti vandenį arkliams. Po kibirą kiekvienoje rankoje ir pusšimtis reisų į tvartą. O gandrų gyvenimas prie namų pastaruosius metus lyg pranašautų kažkokias permainas. Kelerius metus iš eilės atskridę gandrai išperi ir užaugina po 5-6 gandriukus. Tai tikrai neįprasta ir malonu akiai. Ir širdžiai. Juk turėtų būti keista, kai mažėjant natūralios gamtos plotams, gandrai sugeba išmaitinti gausias šeimynas? O gal tai reiškia ką kitą - artėjančius rimtus pokyčius ne tik laukinėje gamtoje, bet ir tarp žmonių. Juk turim vieną sykį imti keistis. Ir keisti. ▄


8

ŪKIŠKAS POŽIŪRIS

VERSLAS

Politinės ambicijos atsirūgsta investicijų stoka Aušra Žiemgalienė Žurnalistė

M

aterialinė gerovė Lietuvoje priklauso nuo to, kur gyveni. Jei gyveni sostinėje, ar kitame dideliame mieste, tikėtina, kad galėsi gerokai dažniau mėgautis visuotinio materialinio gėrio vaisiais, nei, tarkime, žmogus, kuris gyvena Joniškyje ar Pakruojyje. Kodėl? Ogi todėl, kad materialinis gėris kone tiesiogiai priklauso nuo investicijų į rajono ekonomiką. Kodėl geriau gyventi Vilniuje nei Pakruojyje? Ogi todėl, kad vilniečiui tenka kone dešimtkart daugiau užsienio investicijų, nei pakruojiškiui. Pakruojo rajono savivaldybės tarybos narys Jonas Jurgeliūas, mano, kad reikalinga platesnė diskusija, kaip pritraukti daugiau investicijų į regioną. Liepos 14-16 dienomis į sostinėje vykusį ketvirtąjį Lietuvos garbės konsulų suvažiavimą atkeliavo 100 Lietuvos konsulų iš maždaug 60 valstybių. Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis per atidarymą pasakė audringą kalbą, kuria kvietė konsulus potencialiems investuotojams pristatyti verslo sąlygas Lietuvoje. Pasak ministro, aktyvus Pakruojis 2010 m. iš investuoto- garbės konsulų bendradarbiavimas jų sulaukė tik 4,3 su Lietuvos valdžia mln. Lt, o per visus ir verslu padės papenkerius metus siekti strateginius nuo 2006-ųjų – vos Vyriausybės tikslus: iki 2015 m. 16,7 mln. litų... paversti Lietuvą Apie investicijas į Šiaurės Europos Joniškio rajoną net paslaugų centru ir kalbėti neišeina – iki 2020 m. – Šiau2010-aisiais sulauk- rės Europos inovata vos 86 tūkst. litų. cijų centru. Tik kas iš to Pakruojo ir Joniškio gyventojams? O gi – nieko. Dabartinės užsienio investicijų tendencijos rodo, kad tie centrai tikrai bus ne provincijoje, o didžiuosiuose miestuose.

Rajonų nepasiekia

Tiesioginės užsienio investicijos pastaruosius penkerius metus šalyje nuolatos didėjo. Pavyzdžiui, 2006 m. vienam gyventojui teko 8545 Lt investicijų, o 2010 m. – jau 11 676 litus. Iš viso 2010 m. užsieniečiai šalyje investavo 35,5 mlrd. litų ir tai buvo 6,6 mlrd. litų daugiau nei 2006-aisiais. Tai daug ar mažai? Į šį klausimą gali atsakyti asociacijos „Investors Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė. „3 400 eurų vienam šalies gyventojui – tai vienas žemiausių rodiklių tarp ES narių iš Vidurio ir Rytų Europs arba tris kartus mažiau nei ES vidurkis. O jis siekia 10 400 eurų vienam žmogui“, – teigia ji. Tačiau blogai ne tik tai, kad mūsų šalis nepatraukli investuoti, bet ir tai, kad di-

sulaukęs 10 mln. Lt investicijų. Pakruojis 2010 m. iš investuotojų sulaukė tik 4,3 mln. Lt, o per visus penkerius metus nuo 2006-ųjų – vos 16,7 mln. litų. Jį aplenkė tokie miestai, kaip Palanga, Neringa, Trakai, Utena. Apie investicijas į Joniškio rajoną net kalbėti neišeina – 2010-aisiais sulaukta vos 86 tūkst. litų. O per penkerius metus negauta nė pusės milijono. Galima pasiguosti bent tuo, kad šis rajonas aplenkė Šilalę, Pagėgius, Kalvariją, Lazdijus ir Rokiškį.

Vietos valdžia išeities nemato

Joniškio meras Gediminas Čepulis teigia, jog šis rajonas yra žemės ūkio krašte. Čia nėra pramonės įmonių, todėl ir užsieniečiams investuoti nėra patrau-

Erikos Kižienės nuotr.

džiausia investicijų suma per visus penkerius metus nusėdo sostinėje: 2010-aisiais ji sudarė 37,8 mln. litų, o per visus penkerius metus – daugiau kaip 177 mln. litų. Antrasis rekordininkas – Mažeikių rajonas. Jam 2010 m. teko 55,7 mln. litų. Trečioje vietoje liko Kazlų Rūda – 18,2 mln. Lt, ketvirtasis – Kėdainių rajonas – 17,7 mln. Lt, penktoje vietoje Klaipėdos rajonas 14 mln. Lt, šeštoje – Klaipėda – 13,3 mln. Lt, po jos seka Kauno miestas,

klu. Pati savivaldybė daugiausia dėmesio skiria Europinių lėšų panaudojimui, o šios dažniausiai nukreipiamos į šilumos, vandentiekio ūkį, gyvenamosios infrastruktūros gerinimą, kelius ir pan. Vis dėlto, mero teigimu, rajonas ketina paruošti sklypų detaliuosius planus, kurie galėtų būti patrauklūs verslui. Paklaustas, kaip savivaldybė ketina patraukti investuotojų dėmesį, G. Čepulis


9

ŪKIŠKAS POŽIŪRIS atsakė: „Savivaldybė nedaug gali – tik atleisti nuo žemės mokesčio“. Nemato galimybių pritraukti daugiau investicijų į rajoną ir Pakruojo savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Grigonis: „Esame šalies pakraštys. Nuo seno susiklostė žemdirbiškos tradicijos. Aplinkui visos žemės dirbamos, – surasti vietos pramoniniam parkui būtų labai svarbu. Be to, neturime geležinkelio, mus aplenkia ir greitkelis Kaunas – Ryga. Tokia strateginė padėtis nėra mums palanki“, – aiškina jis ir priduria, jog savivaldybės strateginės plėtros bei statybos skyriaus darbuotojai labai užimti europiniais projektais, kurių dabar rajone yra bemaž penkiasdešimt. Norint užsiimti kitų investicijų pritraukimu, tektų į darbą priimti daugiau žmonių. O savivaldybė tam dabar neturi lėšų. Investavimu į rajono ūkį turėtų užsiimti patys verslininkai.

Kas skatintų investuoti?

Anot daugybės atliktų tyrimų, labiausiai verslininkus investuoti užsienyje skatina įvairių barjerų nebuvimas, rinkų liberalizavimas ir kaštų mažinimo galimybės. Ar mūsų šalyje verslininkai randa tokias sąlygas? Kažin. Lietuvos investicinio patrauklumo indeksai (UNCTAD) rodo, mūsų šaliai vertėtų smarkiai pasitempti. Daug kas, žinoma, priklauso nuo centrinės valdžios – Seimo, Vyriausybės, Ūkio ministerijos, tačiau asociacijos „Investors Forum“ vykdomoji direktorė R. Skyrienė pastebi, kas šioje srityje daug galėtų nuveikti ir pačios savivaldybės. 2010 m. rinkos tyrimų bendrovė „Cushman & Wakefield“ apklausė 500 didžiausių Europos įmonių ir sudarė sąrašą, kas labiausiai lemia vietos investicijoms pasirinkimą. 61 proc. respondentų atsakė, jog jiems svarbiausia laisvas priėjimas prie rinkos ir klientų, daugiau kaip pusei buvo svarbi kvalifikuota darbo jėga, ryšių tinklų kokybė ir susisiekimas. 38 proc. atkreipė dėmesį į biurų kainos ir kokybės santykį bei pasiūlą. Tai pat kaip labai svarbūs paminėti gyventojų užsienio kalbų mokėjimas, patogus susisiekimas, gyvenimo kokybė ir netgi švari aplinka. Tad kaipgi regionai galėtų siekti investicijų? R. Skyrienės manymu, visų pirma – analizuoti savo regiono privalumus ir juos aktyviai pristatyti potencialiems investuotojams. Ne mažiau svarbu būti pasiruošusiems priimti investuotoją ir turėti savivaldybėje padalinį ar grupę žmonių, atsakingų už darbą su investuotojais. Dar viena mintis gana nauja: kad sulauktų investicijų savivaldybės ar netgi apskritys turi kooperuotis. O tai padėtų ir daryti didesnę įtaką Vyriausybei, kad

VERSLAS ši gerintų verslo aplinką ir investicinį klimatą. Beje, keli miestai Suomijoje, Helsinkio regione turi savo verslo plėtros padalinius, kurie atsakingi už savivaldybių verslo politiką, rinkodarą, plėtrą ir verslo konsultavimą. Šiuose padaliniuose verslininkai greitai gali gauti visą jiems reikalingą informaciją. Kadangi Suomijos vyriausybė stabili, o verslo santykiai skaidrūs, ši šalis visuomet turi aukštus investicijų reitingus. O VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Investicijų Plėtros departamento direktorius Audrius Masilionis sako, jog dažnai dėl kiekvieno investicinio projekto Lietuva priversta konkuruoti su Vidurio bei Rytų Europos valstybėmis, todėl, norint pritraukti projektus, potencialiems investuotojams siūloma pasirinkti pačią optimaliausią vietą Lietuvoje pagal jų poreikius. Šios vietos pasirinkimas priklauso nuo esamos regioninės infrastruktūros, darbo jėgos, darbuotojų kvalifikacijos bei siūlomų finansinių paskatų. Taip pat labai svarbios strateginės padėties teikiamos logistinės galimybės bei regioninės valdžios lankstumas investuotojų atžvilgiu. Šių kriterijų visuma ir nulemia, ar užsienio kapitalas bus investuojamas viename iš Lietuvos rajonų, ar kaimyninėse valstybėse. Tačiau konkurencingumo skatinimas turėtų būti regionų plėtros plano sudėtine dalimi. Šiame kontekste Vilnius ir Druskininkai galėtų būti laikomi sėkmės pavyzdžiais, į kuriuos turėtų orientuotis ir kiti regionai, bei tarpusavyje konkuruoti, pritraukiant užsienio investicijas. Tai gerintų infrastruktūrą ir profesinio mokymo bazę regionuose, plėstų mūsų šalies privalumų paketą. A. Masilionis įsitikinęs, kad ūkio ministerijos koordinuojamos investicijų skatinimo programos Invest LT Plius ir Invest LT–2 taip pat netiesiogiai skatina užsienio ir lietuviškas investicijas į regionus. Pagal šias investicijų skatinimo programas, projektai įgyvendinami rajonuose gauna aukštesnį įvertinimą, kurio dėka, investiciniai projektai į periferijas gali gauti aukštesnius balus, vertinant projektą, ir tikėtis didesnių finansinių paskatų. Papildomai, būtų labai efektyvu jungti vietinį verslą į ateinančių kompanijų tiekimo grandines, siekiant maksimaliai išnaudoti vietos potencialą. „Vietos valdžia gali prisidėti prie regioninės verslo plėtros keleriopai, – tvirtina departamento direktorius. – Pirmiausia, gerinti investicinį klimatą. Tai ji gali daryti naudodamasi fiskalinėmis priemonėmis, nustatydama žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių dydį. Vietos valdžia taip pat gali aktyviai tarpininkauti tarp kitų

institucijų, laisvųjų ekonominių zonų, pramonių parkų ir susidomėjusių investuotojų, ar užsiimti tarptautine rinkodara. Dažnu atveju, labai svarbu mokėti užsienio kalbas: užsienio investuotojas turi jaustis užtikrintas, kad kasdienius administracinius reikalus jis galės tvarkyti be trukdžių ir sklandžiai be vertėjo.“

Reikia susėsti prie vieno stalo

Pakruojo rajono savivaldybės tarybos narys Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos Kaip Seimo narys Pakruojo skyriaus globosiu investicines pirmininkas Jonas iniciatyvas šalies reJurgeliūnas, sako, gionuose, taip pat Pakad dabar Pakruojo kruojyje ir Joniškyje. rajone yra nusisto- Nauda: kiekviena nauja verslo investicija vėjusi ydinga traPakruojo ir Joniškio dicija, kad rajono rajonuose didins savystymo gaires ap- vivaldybės biudžetą, sprendžia keletas mažins nedarbo lygį, valdančiosios dau- stabdys emigraciją. Jono Jurgeliūno, kandidato į LR Seimą gumos politikų. rinkiminė programa Anot, J. Jurgeliūno, Tarybos opozicijos atstovai net nekviečiami į svarstymus. Jei gaunamas investuotojų pasiūlymas – informuojama tik apie paruoštą sprendimo projektą. „Jeigu žinotume, kas savivaldybėje vyksta, būtų galimybė diskutuoti. Mes juk irgi turime gerų minčių, tikiu, investicijos taptų pelningesnės, – teigia J. Jurgeliūnas. Ir priduria, kad Pakruojyje yra susiklosčiusi ydinga tvarka: ką bepasiūlytų opozicija, pozicija į tai žiūri priešiškai, arba nekreipia dėmesio. Dėl to kenčia visi rajono žmonės. Tarybos nario nuomone, yra daugybė būdų pritraukti investicijų. O tam, kad verslas ateitų į rajoną, visų pirma jam turi būti daroma kuo mažiau biurokratinių kliūčių. J. Jurgeliūnas pateikia prastų pavyzdžių: verslininkai ketino rajone investuoti į dumblo perdirbimo įmonę, bet tarybos posėdžio metu, užuot galvojus, kaip jiems padėjus, kilo bruzdesys, neva, tie verslininkai netinkamai kreipėsi į tarybos narius. „Kilo įtarimų, kad kažkas su kažkuo nederino, – apgailestauja politikas. – Turi būti kuo daugiau skaidrumo. Jeigu verslininkai nepažeidžia įstatymų, reikia leisti jiems dirbti. Investicijos į regioną sukurtų naujų darbo vietų ir papildytų savivaldybių biudžetus.“ Ir Pakruojyje, ir Joniškyje, J. Jurgeliūno teigimu, būtų pageidaujamos visos investicijos, kurios nežaloja gyvenamosios aplinkos, ir sukuria darbo vietų. ▄

Aplankykite Jono Jurgeliūno puslapį Facebook‘e: www.facebook.com/pages/Jonas-Jurgeliūnas/323505451058724


10

Pakruojo-Joniškio rinkiminės apygardos Nr. 46 rinkėjai, turiu parengęs Jums rinkiminę veiksmų programą. Aš nežinau ar Jums ji tiks ar ne, jei ne, tiesiog užverskite ir negaiškime laiko. Tačiau jei Jūs suinteresuoti, kad Lietuva toliau būtų valdoma ūkiškai, kad imtume stabdyti emigraciją, kad turėtume visokeriopą energetinę, ekonominę nepriklausomybę, skirkite bent 5 minutes mano siūlomos rinkiminės programos turiniui, kad abipusiai suprastume, ką kartu galime nuveikti mūsų visų labui Pakruojo ir Joniškio rajone, Lietuvoje, Europos Sąjungoje.

Kaip laikrodis turi 12 valandų, taip ir aš turiu Jums 12 klausimų:

1) Kaip dažnai važiuodami miesto ir gyvenviečių gatvėmis pastebite, kad jos galėtų būti tvarkomos geriau? 2) Kada paskutinį kartą girdėjote apie naują verslo investiciją Pakruojo ar Joniškio rajone? 3) Jei užsiimate verslu, kaip dažnai tenka susidurti su įvairiomis verslą kontroliuojančiomis valstybės institucijomis? 4) Ar sutinkate, kad suvienodintos tiesioginės išmokos senosios Europos ir Lietuvos žemdirbiams leistų padidinti atlyginimus dirbantiems žemės ūkyje? 5) Ar pažįstate žmonių, kurie neturėtų darbo ar būtų neseniai jį praradę? 6) Ar sutinkate žmonių, gaunančių socialines išmokas iš valstybės, nors yra darbingi ir galėtų patys užsidirbti pragyvenimui? 7) Kaip Jūs vertinate galimybę sveikatos priežiūrą padaryti prieinamesnę? 8) Kaip manote, ar normalu jaunam žmogui, įgijusiam profesiją, registruotis darbo biržoje? 9) Ar norėtumėte, kad į užsienį išvykęs jaunimas grįžtų į Lietuvą? 10) Ar Jus tenkina, kad Joniškio rajonas padalintas į dvi rinkimines apygardas? 11) Kaip Jūs manote ar Lietuvoje būtina išsaugoti tradicinės šeimos sampratą? 12) Ar reikia aktyvinti kultūrinę ir sportinę veiklą?

Tai ūkiško valdymo klausimų abėcėlė. Visi šie klausimai atsirado todėl, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių Jums tenka: A) Sprendžiant asmeninius reikalus tenka susidurti su Savivaldos darbu! B) Dažnai tenka spręsti Žemės ūkio Verslo Socialinius klausimus! C) Jūsų gyvenimą paliečia Švietimo, Jaunimo, Kultūros politikos problemos!

Jonas Jurgeliūnas


11

Jono Jurgeliūno, kandidato į LR Seimą rinkiminė programa Pradėjęs eiti LR Seimo nario pareigas, sprendimus priimsiu vadovaudamasis ūkiško vadovavimo patirtimi bei principais ir visą savo dėmesį skirsiu 8 pagrindinėms kryptims:

1. Savivaldos politika. (Kuo didesnis Seimo narių dėmesys savivaldos politikai, tuo produktyvesnis savivaldos darbas.) – Ypatingas dėmesys įstatymams ir poįstatyminiams aktams, turintiems įtakos savivaldybių kontrolei pasirašant sutartis su paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Nauda: skatins savivaldybės tarnautojus biudžeto lėšas skirstyti ir naudoti tikslingiau. – Dėmesys mokyklų, vaikų darželių, viešos paskirties objektų ir gyvenamojo būsto renovacijai. Nauda: kasmet daugės visuomeninių pastatų, kurie bus renovuoti ir ekonomiškai naudos lėšas šildymui. – Valstybės biudžeto svarstymo klausimuose prioritetas tiems sprendimams, kurie daugiau lėšų skiria regionams. Nauda: didins regionų savivaldybių biudžetus; savivaldybės turės daugiau lėšų kelių remontui, visuomeninių pastatų renovacijai. – Teiksiu siūlymus, kad kiekvienas rajonas, tame tarpe ir Joniškio, turėtų savo rinkiminę apygardą. Nauda: kiekvienas rajonas turės galimybę turėti savo atstovą LR Seime.

2. Žemės ūkio klausimai. (Žemdirbiški Pakruojo ir Joniškio rajonai privalo turėti LR Seime atstovą, gerai išmanantį žemės ūkio reikalus.) – Dėsiu visas įmanomas pastangas tam, kad Lietuva turėtų maksimaliai vienodas tiesiogines išmokas žemdirbiams, palyginti su kitomis ES šalimis. Nauda: didės ES išmokos žemdirbiams ir atlyginimai dirbantiesiems žemės ūkyje. – Aktyviai dalyvausiu kaimo reikalų komiteto veikloje. Nauda: Pakruojo ir Joniškio žemdirbiai turės savo tiesioginį atstovą LR Seimo kaimo reikalų komitete. 3. Verslo skatinimo programos. (Seimo nario sprendimai, atsižvelgiantys į verslo interesus, tiesiogiai didina šalies gerovę.) – Kaip Seimo narys globosiu investicines iniciatyvas šalies regionuose, taip pat Pakruojyje ir Joniškyje. Nauda: kiekviena nauja verslo investicija Pakruojo ir Joniškio rajonuose didins savivaldybės biudžetą, mažins nedarbo lygį, stabdys emigraciją. – Maksimalus dėmesys sprendimams siekiant mažinti verslą kontroliuojančių institucijų kiekį. Nauda: sukurs paprastesnes verslo vykdymo sąlygas, skatins verslumą. 4. Socialinės politikos klausimai. (Seimo narys, palaikantis nedarbo lygį mažinančias programas, mažina emigracijos mastą, o tai leidžia pensininkams mokėti didesnes pensijas.) – Aktyvus, nuolatinis dalyvavimas rengiant įstatymų projektus, mažinančius nedarbo lygį ir didinančius užimtumą. Nauda: mažins nedarbo lygį, stabdys emigraciją. – Būtina pasiekti, kad savivaldybės pačios spręstų socialinių išmokų paskirstymo klausimus. Nauda: brandins socialiai atsakingą visuomenę, didins socialinį teisingumą. Valstybės paramos sulauks tie, kuriems tos paramos labiausiai reikia. 5. Sveikatos apsaugos klausimai. (Seimo nario pareiga rūpintis sveika gyvenimo aplinka) – Palaikysiu visus sprendimus, darančius sveikatos priežiūrą prieinamesnę. Nauda: regioninės sveikatos priežiūros įstaigos privalo gauti pakankamą finansavimą, tam kad į regionus galėtų pritraukti daugiau specialistų, kas leistų gydytojams sumažinti darbo krūvį o medicinos paslaugos taptų prieinamesnės. 6. Švietimo politikos klausimai. (Seimo narys, skiriantis dėmesį švietimo kokybei, rūpinasi kiekvieno iš mūsų ateitimi.) – Palaikysiu visus ūkiškus siūlymus, išspręsiančius kaimo mokyklų problemas. Nauda: pagerins kaimo mokyklų mokymo ir mokymosi kokybę. – Prieštarausiu prievartiniam, kaimo mokinių „suvarymui“ į miesto mokyklas Nauda: esamuose kaimo mokyklų pastatuose (daugumoje – renovuotose) bus įkurti daugiafunkciniai vaikų ir jaunimo lavinimo centrai; bus išsaugotos darbo vietos mokytojams ir aptarnaujančiam personalui; kaime išliks gyvybingi kultūros centrai 7. Jaunimo ir šeimos politikos klausimai. (Kiekvieno Seimo nario pareiga – daugiausia dėmesio skirti tam, kad jaunimas pasiliktų gyventi Lietuvoje, savo gimtajame krašte. Todėl būtina sukurti tinkamas gyvenimo, darbo, saviraiškos sąlygas jaunimui.) – Būtina ieškoti sprendimų, padėsiančių jaunimui įsidarbinti pagal įgytą profesiją. Nauda: mažės jaunimo emigraciją, didės valstybės pajamos, atsiras galimybės didinti pensijas. – Inicijuosiu naujų įstatymų atsiradimą, palengvinančių būsto įsigijimo klausimus jaunoms šeimoms Nauda: Padės jaunoms šeimoms įsikurti naujame būste, tvirtės jaunos šeimos, atsiras palankesnės sąlygos didėti gimstamumui. – Prieštarausiu visiems bandymams „modernizuoti“ tradicinės šeimos modulį mūsų visuomenėje. Nauda: tik normali, tradicinė šeima gali būti mūsų valstybės sėkmės garantas 8. Kultūros ir sporto politikos klausimai. (Turiningas kultūros ir sporto gyvenimas kuria savitą tautos veidą.) – Kultūra – mūsų pagrindas, todėl sieksiu palaikyti siūlymus, didinančius kultūros veiklos finansavimą. Nauda: tinkamai finansuojami kultūros projektai turtina kiekvieno iš mūsų kasdienybę, formuoja tautos veidą. – Palaikysiu siūlymus, didinančius sporto infrastruktūros plėtrą visoje Lietuvoje. Nauda: vystoma sporto infrastruktūra didina jaunimo užimtumą, turtina jaunimo laisvalaikį, gerina sportinius rezultatus sportinėse varžybose, o tai leidžia garsinti Lietuvos vardą pasaulyje.


12

RINKIMAI 2012

ŪKIŠKAS POŽIŪRIS

Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai 2012 LR Seimo rinkimuose. Kartu pasiekėme daug. Nesustokime! Liudvikas Sabutis. Gimiau 1939-02-01 Klaipėdoje. Būdamas pustrečių metų netekau mamos. Vaikystė prabėgo gausioje (7 vaikai) ir darnioje šeimoje. 1973 m. Vilniaus valstybiniame universitete (VU) Teisės fakultete įgijau teisininko specialybę ir buvau paskirtas vyriausiuoju Ignalinos rajono prokuroru. 1982-1989 vykdžiau LTSR vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir respublikos prokuroro pareigas. Už dalyvavimą Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) veikloje 1989 m. vasario mėn. iš šių pareigų ir prokuratūros pašalintas 1990 m. su Sąjūdžio programa išrinktas AT nariu ir Tarybos sekretoriumi, tapau Kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomos valstybės „Atstatymo akto“ signataru. 1993-1995 m. dirbau laikraščio „Lietuvos aidas“ redakcijos juristu. 1995-1996 m. dirbau Vilniaus miesto valdybos ir savivaldybės Tarybos sekretoriumi. 1996-2000 m., 2004-2008 m., 2008-2012 m. Seimo narys. 2001-2004 m. Lietuvos generalinėje prokuratūroje Specialiųjų tyrimų skyriaus prokuroru, vyriausiojo prokuroro pavaduotoju. 2011 m. birželio 10 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. Esu nepartinis, nuoseklus TS-LKD ir dešiniosios politikos rėmėjas, TS-LKD frakcijos narys Lietuvos Seime. Nuo 1989 m. esu Teisininkų draugijos narys, Lietuvos Sąjūdžio narys, o nuo 1992 m. - Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo Akto signatarų klubo narys. Žmona Sigita - medikė, pensininkė ir namų šeimininkė. Vaikai suaugę. Dukterys Eglė ir Rasa - dailės specialistės, sūnus Liudas - verslo vadybininkas. Jonas Jurgeliūnas. Gimiau 1957 m. kovo 23 d. Meldiniuose, Pakruojo rajonas; 1975 m. baigiau Pakruojo raj. Rozalimo vidurinę mokyklą, 1980 m. baigiau Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Gamtos ir geografijos fakultetą ir įgijo geografijos ir fizinio lavinimo mokytojo kvalifikaciją; 1980–1983 m. Molėtų raj. Inturkės vidurinės mokyklos fizinio lavinimo mokytojas; 1984 m. Valstybinės Gamtos tyrimų laboratorijos ichtiologas; 1992 m. grįžau į Pakruojo rajono Meldinių kaimą ir pradėjo ūkininkauti motinos 27 ha žemės ūkyje, išplėčiau ūkį iki 1500 ha.; 1995 m. Lietuvos tautininkų sąjungos narys; nuo 1997 m. Tėvynės sąjungos narys; nuo 2003 m. Tėvynės sąjungos Pakruojo skyriaus pirmininko pavaduotojas; nuo 2005 m. TS-LKD Pakruojo skyriaus pirmininkas; 1995–1997 m., 1997–2000 m., 2003–2007 m., 2007–2011 m. ir nuo 2011 m. Pakruojo rajono savivaldybės tarybos narys. Nuo 1996 m. dalyvauju įvairių žemdirbių organizacijų veikloje. Šeima: Sutuoktinė Vida, vaikai Paulius, Lukas. Povilas Karvelis. Gimiau 1954-03-14 Anykščių raj. Sedeikių kaime. 1972 metais baigiau Anykščių J.Biliūno vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojau į Kauno Medicinos Institutą, kurį baigiau 1978 metais. 1978-1979 metais tobulinausi internatūroje Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. 1979 metais atvykau į Pakruojo ligoninę, iki dabar dirbu gydytojo radiologo, vidaus ligų gydytojo ir hemodializės gydytojo pareigose. Su žmona Vida, taip pat gydytoja, užauginome tris vaikus. Visi vaikai sukūrę šeimas, auga trys anūkai. Atgimimo laikotarpiu dalyvavau Sąjūdžio veikloje. Nuo 1996 metų esu Lietuvos Krikščionių Demokratų Partijos narys. Šiuo metu - TS-LKD partijos narys, Pakruojo skyriaus pirmininko pavaduotojas, LKD bendrijos skyriuje pirmininkas. Ketvirtą kadenciją esu išrenkamas į rajono tarybą, esu tarybos sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas, administracinės komisijos prie rajono savivaldybės tarybos pirmininkas, Šiaulių teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos narys. Erika Kižienė. Gimiau 1968 m. vasario 18 d. Vilniuje. 1986 m. baigiau Vilniaus 9-tąją vidurinę ir Dailės mokyklą, įstojau į VISI. 1989 m. su Svajūnu Kižiu sukūrėme šeimą. 1991 m. baigiau VISI ir įgijusi inžinierės statybininkės specialybę, įsidarbinau inžiniere architektų grupėje „Archiplano“ skyriuje „Komunalinio ūkio projektavimo institute“. 1998 m. visa šeima (jau buvo gimę vaikai Kasparas ir Ona Jurga) išvykome gyventi į Pakruojo rajoną Birjagalos kaimą. Nuo to laiko kartu su mano tėvais (Birjagala tėvo gimtinė) ūkininkaujame. Nuo 2006 m. dirbu LRSN Liudviko Sabučio padėjėja. TS – LKD narė nuo 2005 m. Nuo 2007 m. TS – LKD Pakruojo skyriaus vicepirmininkė. 2011 m. išrinkta į Pakruojo rajono savivaldybės Tarybą. Esu Vietinio ūkio, statybos komiteto ir korupcijos prevencijos komisijos narė. 2012 m. TS – LKD Pakruojo skyriaus nariai iškėlė kandidate daugiamandačiame sąraše Pakruojo – Joniškio apygardoje rinkimuose į LRS atstovauti TS - LKD. Rasa Kontautienė Gimiau 1974 metais birželio 30 dieną Joniškio rajone Kalvių kaime. Mano tėvai: mama Zenona Baikštienė – lietuvių kalbos mokytoja, tėvas Antanas Vaidutis Baikštys – pensininkas. Turiu brolį Egidijų Baikštį ir seserį Ingą Paukštienę. Nuo 1998 metų sausio mėnesio iki dabar dirbu Joniškio jaunimo ir suaugusiųjų mokykloje. 1997 metais ištekėjau už Dzintaro Kontauto, kuris 2003 metais mirė. Auginu du sūnus: Haroldą Kontautą (14 metų) ir Gintarą Kontautą (10 metų). Haroldas nuo rugsėjo mėnesio mokysis Joniškio „Aušros“ gimnazijoje 9 klasėje, o Gintaras – Joniškio „Saulės“ pagrindinėje mokykloje 5 klasėje. Nuo 2005 metų esu TS-LKD partijos narė. Stasys Šulskis. Gimiau 1967 metais Šiauliuose, o į Pakruoji su tėvais atvažiavome keliais metais vėliau, kur IIoje vidurinėje mokykloje baigiau aštuonias klases. 1987 metais Šeduvos ž. ū. technikume įgijau technikoelektromechaniko specialybę. Po karinės tarnybos dirbau Pakruojo RSO elektriku, o nuo 1991 metų Lietuvos elektros energetikos įmonėse. Dabar dirbu AB LESTO, Panevėžio regiono dispečerinio valdymo skyriuje. Suprasdamas, kad Lietuvos ir mūsų rajono ateitis yra aukštos pridėtinės vertės gamyboje įstojau mokytis į LŽŪU kur 2007 buvo suteikta energetiko inžinieriaus kvalifikacija. 2010 įgijau energetikos magistro laipsnį. Žaidžiu tinklinį, dalyvauju Pakruojo kultūros namų šokių kolektyvo „Laja“ veikloje, domiuosi techninėmis sporto šakomis, istorija, mėgstu keliauti. Žmona Edita dirba Pakruojo parapijos vaikų dienos centre, yra socialinės organizacijos „Caritas“ Pakruojo dekanato vadovė, ŠU studijuoja edukologijos magistrantūroje. Specialaus leidinio leidėjas IĮ „RDI solo“. Vilkpėdės g. 22, LT-03151 Vilnius. Mob.tel. 8 699 36037 el.paštas rinkimai@jurgeliunas.lt Politinė reklama apmokėta iš savarankiško politinės kampanijos dalyvio Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų Pakruojo - Joniškio rinkimų apygardoje Nr. 46 kandidato JONO JURGELIŪNO rinkimų sąskaitos LT 497300010086859667


Ūkiškas požiūris  

Informacinis-analitinis leidinys

Advertisement
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you