Issuu on Google+

KRAŠTO  SAUGUMAS   Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (toliau – TS-LKD) krašto gynyba yra vienas svarbiausių prioritetų. Mūsų pagrindinis tikslas – neleisti įvykti ginkluotam konfliktui Lietuvoje, todėl itin svarbu, kad esame aktyvūs galingiausio pasaulyje karinio aljanso, NATO, nariai. NATO yra stiprus tuomet, kada stiprios yra ir jos narės, tad mūsų prioritetas – stiprinti Lietuvos krašto apsaugos pajėgumus, ir taip ne tik didinti Lietuvos saugumą, bet stiprinti ir pasitikėjimą Lietuva. Institucijos, atsakingos už krašto apsaugą, privalo būti parengtos ir blogiausiam įvykių scenarijui, nes iškilus pavojui krašto saugumui niekas nesuteiks antrojo šanso. Atsikūrus Lietuvos valstybei Lietuvos kariuomenę ir apskritai Krašto apsaugos sistemą (toliau – KAS) reikėjo sukurti iš naujo. Šis procesas tebevyksta, dar reikės daug padaryti, kad mūsų ginkluotosios pajėgos būtų tokios, kokių reikia atremti galimus iššūkius ir grėsmes, kad jų kuo mažiau kiltų.

Saugumo aplinka Pagrindinis ir labai palankiai Lietuvos saugumo aplinką veikiantis faktorius yra mūsų valstybės narystė NATO ir ES. Ši narystė lemia labai glaudų gynybinį bendradarbiavimą su regiono kaimynėmis Latvija, Estija, Lenkija ir Šiaurės Europos valstybėmis, be to, labai sėkmingai plėtojama strateginė partnerystė gynybos srityje su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Švedijai atsisakius neutraliteto politikos ir abiem šiaurinėms kaimyninėms, ne NATO narėms, Suomijai ir Švedijai labai aktyviai dalyvaujant NATO vadovaujamose operacijose, atsirado dar daugiau galimybių plėtoti regioninį bendradarbiavimą gynybos srityje. Vis dėlto derėtų prisiminti, jog Lietuva yra NATO ir ES pasienio valstybė. Mes nelaikome kaimyninių ne NATO ir ne ES valstybių savo priešais ir nekeliame joms grėsmės. Visomis įmanomomis priemonėmis siekiame ir sieksime taikaus regiono. Tuo tarpu Rusijos Federacija labai sparčiai militarizuoja vakarines savo teritorijas. Per pastaruosius keletą metų virš Baltijos jūros labai suaktyvėjo Rusijos karinės oro pajėgos – karinių naikintuvų, sunkiųjų bombonešių, kurių nebuvo nuo pat šaltojo karo laikų, skrydžiai tapo itin intensyvūs bei demonstratyvūs. Ši aplinkybė tik sustiprina mūsų narystės NATO svarbą. Nuo 2007 metų Rusijos Federacija pradėjo kasmet didinti savo karines išlaidas ir įgyvendinti gynybos struktūrų modernizavimą bei reformas, kurios itin sparčiai vykdomos link Baltijos valstybių sienų. Prie Sankt Peterburgo 2011 metais buvo dislokuotos raketos „Iskander“, galinčios taikinius žemėje numušti apie 600 km atstumu, o dvi buvusios atskiros Leningrado ir Maskvos karinės apygardos sujungtos į vieną – Vakarų apygardą, kuriai pavaldžios visos kariuomenės rūšys, įskaitant ir Oro-


kosmoso pajėgas. Ypač militarizuojama Karaliaučiaus sritis – čia telkiama ne tik naujausia sausumos ir jūrų pajėgų ginkluotė, bet didžiausias dėmesys skiriamas priešlėktuvinei bei priešraketinei ginkluotei. 2012 m. čia baigta įdiegta nauja zenitinių raketų S-400 sistema, galinti oro taikinius numušti net 400 km atstumu, kitaip tariant, visa Lietuvos oro erdvė yra lengvai pasiekiama. Atrodo, kad yra tik laiko klausimas, kada žemė-žemė tipo raketų kompleksas „Iskander“ taip pat bus dislokuotas Kaliningrado srityje. Verta prisiminti, kad dar nuo sovietinių laikų Karaliaučiaus krašte yra visa reikalinga taktinio branduolinio ginklo infrastruktūra. Analizuojant karinius pokyčius artimiausioje mūsų valstybės aplinkoje yra visiškai akivaizdu, kad būtina kartu su partneriais atidžiai stebėti vykstančius procesus. Viena iš prielaidų, kurią ekspertai vertina kaip realiausią, kodėl Rusijos Federacija skiria tokias dideles lėšas kariniams pajėgumams Baltijos regione, yra ta, kad, vienu ar kitu būdu išprovokavus konfliktinę situaciją, gali būti siekiama patikrinti, kiek stiprus ir politiškai ryžtingas yra NATO ir ar būtų gebama vieningai reaguoti. Jei negebama, tai Lietuva būtų vis intensyviau įtraukiama į ekspansionistinės Rusijos karinių interesų sferą ir verčiama satelitine valstybe. Kitos Lietuvos kaimynės, Baltarusijos, ginkluotosios pajėgos yra gana modernios, gausios, o svarbiausia aplinkybė – kad jos vis labiau integruojamos į Rusijos Federacijos ginkluotąsias pajėgas. Rusijos – Baltarusijos ypatingas karinis aljansas, priešiškas Vakarams, yra faktas. Provokacijų galimybė dėl to tik dar labiau padidėjo.

Ką radome Lietuvos kariuomenėje ir apskritai visoje KAS dirba motyvuoti, didelę patirtį Vakarų valstybių mokslo įstaigose, NATO ir ES struktūrose įgiję žmonės. Tai lemia pakankamai aukštą darbo kultūrą, drausmingumą bei gana žemą, lyginant su kitomis valstybės institucijomis, korupcijos lygį. Tai įrodo ir Specialiųjų tyrimų tarnybos, ir Valstybės kontrolės oficialūs įvertinimai. Kaip parodė visų naujųjų NATO šalių patirtis, naujai sukurtos ginkluotosios pajėgos Baltijos valstybėse veikia efektyviau, negu ten, kur reikėjo jas reformuoti po sovietmečio. Tačiau tai tik geras pagrindas tolesniems darbams. Nuolatinis per mažas gynybos finansavimas jau nebeleidžia toliau efektyviai plėtoti, net palaikyti Lietuvos ginkluotųjų pajėgų ir gali turėti labai rimtų pasekmių krašto saugumo atžvilgiu. Stodama į NATO Lietuva pasižadėjo skirti tinkamą finansavimą gynybai, tačiau ir ekonomikai augant bei kylant, krašto gynybai skiriamas BVP procentas mažėjo. Per 20 nepriklausomos Lietuvos metų krašto apsauga išgyveno keletą etapų: 1. Iki narystės NATO krašto apsauga buvo projektuojama bei kuriama taip, kad gintųsi vien savo pajėgomis.


2. Lietuvai tapus NATO nare atsirado stiprus nusiraminimo jausmas, buvo mažinama kariuomenė, dėmesys teikiamas tarptautinėms operacijoms, o krašto gynybai skiriama mažai dėmesio. Buvo atsisakyta šauktinių, kas sudavė didelį smūgį gynybos rezervo kūrimui. 3. Po 2008 metais vykusio Rusijos-Gruzijos karo pradėta svarstyti, ar esame pasirengę panašiems konfliktams. Buvo peržiūrėti visi strateginiai dokumentai, juose įrašant nuostatą, kad Lietuva, nemažindama savo įnašo į tarptautines operacijas, plėtos savo gynybinius pajėgumus krašto gynybai, kad kartu su NATO sąjungininkais galėtų užtikrinti efektyvią teritorijos gynybą. 2008 metais TS-LKD pradėjus rūpintis krašto apsauga, krašto apsaugos sistemoje radome nemažai problemų, kurios buvo nesprendžiamos arba sprendžiamos neefektyviai. • Svarbiausia jų – nepakankamas dėmesys Lietuvos teritorijos gynybai. Nebuvo parengti realybę atitinkantys gynybos planai, kariuomenės struktūrų užpildymas, o jų išdėstymas neatitiko Lietuvos gynybos interesų • Socialdemokratų vyriausybė sustabdė šaukimą į privalomąją karinę tarnybą visiškai tam nepasiruošusi ir jau prasidėjus ekonominei krizei, kuomet nebuvo įmanoma skirti daugiau lėšų eilinių karių samdymui. Be to, nebuvo parengta rezervo rengimo koncepcija, nereformuota griozdiška ir brangi Karo prievolės administravimo sistema • Neparuoštas perėjimas prie profesinės kariuomenės dar labiau iškreipė personalo proporcijas, t.y. sustiprino prielaidas kariuomenėje atsirasti dideliam karininkų ir puskarininkių procentui bei mažam eilinių ir grandinių procentui, todėl kariuomenėje pradėjo trūkti kareivių. • Neatsakingai buvo žiūrėta į įsigijimus, dalis jų – neprioritetiniai, neekonomiški (pvz., minų paieškos laivai, SISU krovininiai ir techninės pagalbos sunkvežimiai). Šiems ankstesnės vyriausybės sutartiems įsigijimams apmokėti buvome priversti skirti didžiąją dalį įsigijimams skiriamų lėšų, o tuo pačiu buvo apribota galimybė įsigyti naują, krašto gynybai reikalingą ginkluotę. • Atskleistas nedovanotinas išlaidavimas, kuomet buvo skiriami pinigai neprioritetiniams tikslams. • Neparuošta jokia rezervo koncepcija, sustabdytas jaunesniųjų karininkų rengimas, o dešimt pastarųjų metų rezervo kariai nebuvo kviečiami pakartotiniams apmokymams. • Karo akademiją radome vegetuojančią, buvo nuolat mažinamas kariūnų skaičius.


• Skaidrumo stoka personalo politikoje, ypač skiriant žmones į atsakingas pareigas, susijusias su logistika bei materialinėmis vertybėmis Galiausiai paminėtina, jog iki 2008 m. Rusijos atžvilgiu buvo vartojama gana griežta retorika viešoje erdvėje, tačiau Lietuva grimzdo į vis didesnę priklausomybę nuo Rusijos (ypač tai akivaizdu energetikos srityje).

Kas pavyko Įrodėme, kad ūkiškai tvarkantis ir su mažesnėmis lėšomis galima padaryti daug. 2011-2012 metais priimtuose pagrindiniuose strateginiuose dokumentuose įtvirtinto naujo požiūrio į krašto gynybą esmė – už savo teritorijos gynybą visų pirma atsakingi esame mes patys. Turime būti tinkamai pasiruošę priimti partnerių paramą, todėl kariuomenės struktūrą privalome pakeisti taip, kad ji ir taikos sąlygomis būtų artima tai, kurios prireiktų krizių metu, o karinius vienetus užpildyti personalu ir ginkluote pagal nustatytus standartus. Galiausiai itin svarbu yra parengtas reikalingo dydžio rezervas. Apibendrintai sakant, Lietuva kartu su NATO turi būti pasiruošusi ginti savo teritoriją, kaip to reikalauja 3-asis NATO sutarties straipsnis. • Krašto apsaugos ministerija (toliau – KAM) parengė Valstybės ginkluotos gynybos koncepciją, kurią 2011 m. patvirtino Valstybės gynimo taryba. Kertinė koncepcijos nuostata – valstybės gynyba yra ne tik kariuomenės, bet ir visos valstybės uždavinys. Pirmą kartą buvo atliktas ir kitų ginkluotąsias pajėgas sudarančių struktūrų – Valstybės sienos apsaugos ir Viešojo saugumo tarnybų vertinimas, parengtas jų pasirengimo ginkluotai gynybai planas. Koncepcija numatė pokyčius kariuomenės išdėstymo struktūroje, priartinant ją prie tokios, kokios reiktų karo metu, visą Lietuvos teritoriją suskirstant į atsakomybės regionus su atitinkamomis vadovavimo struktūromis. Koncepcijoje svarbus vaidmuo tenka visapusiškam rezervo rengimui – jis turi būti parengtas, nuolat papildomas iš priaugančios kartos, o jo įgūdžiai reguliariai atnaujinami. Nustatyti pajėgumų plėtojimo prioritetai pagal krašto gynybos poreikius. • Derinant su NATO parengti Lietuvos gynybos operaciniai planai (žr. NATO erdvė) • Patvirtinta ginkluotųjų pajėgų karo meto struktūra. Tai itin svarbu, nes iki tol nebuvo žinoma, kaip struktūriniu požiūriu bus organizuojamos šalies ginkluotosios pajėgos karo metu. Kaip pavyzdys šio žingsnio naudai galėtų būti tas, kad po struktūros patvirtinimo rezervo kariai aiškiai žinos savo teritorinę ir grėsmės atveju sudaromo karinio dalinio priklausomybę. • Siekiant parengti kuo daugiau piliečių valstybės gynybai, parengtas ir LR Seimo priimtas naujos redakcijos Karo prievolės įstatymas, įtvirtinęs lanksčią ir savanorišką privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo tvarką bei numatęs motyvacines priemones ją atliekantiems – darbo ar įsidarbinimo subsidijavimas, dalies studijų kainos kompensavimas ir pirmenybės nustatymas stojant į valstybės


finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose. Šios priemonės yra itin svarbios siekiant skatinti potencialaus kario savanoriškumą tapti parengtu karo prievolininku. • Vadovaujantis naujuoju Karo prievolės įstatymu, Rukloje pradėti Baziniai kariniai mokymai (toliau – BKM), kuriuose jau dalyvavo 1132 jaunuoliai – 1095 vaikinai ir 37 merginos. Dauguma jų pasirenka kario profesiją, o kiti papildo rezervą. Sistema pasiteisino, nes į mokymus ateina jauni, motyvuoti žmonės, be to, jų skaičius tik didėja. Nuo 2012 metų pradėjo veikti skatinimo sistema – pasirašius sutartį tarp KAM ir Darbo biržos darbdaviai noriau išleidžia savo darbuotojus į BKM, nes yra numatytos finansinės kompensacijos darbuotojui nesant darbe. Be to, mažiau pasiturinčių šeimų jaunuoliams atsiveria didesnės galimybės mokytis Lietuvoje, nes atlikusiems BKM ir įstojusiems į aukštąsias mokyklas yra apmokama 50 proc. bazinės studijų kainos. • Atnaujinti Jaunesniųjų karininkų kursai aukštosiose mokyklose, kurių populiarumas tarp akademinio jaunimo kol kas pranoksta visus lūkesčius. Nuo 2012 metų rugsėjo 1-osios Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje aukštųjų mokyklų studentai specialiuose kursuose per trejus metus galės įsigyti atsargos leitenanto laipsnį. Jie taps reikšminga jėga rezervo struktūrose, o patys jauni žmonės ne tik gaus svarbių karybos įgūdžių, bet ir lyderystės gebėjimų, užsigrūdins, sustiprės fiziškai ir dvasiškai bei supras, ką reiškia mokėti ginti Tėvynę. • Sugrąžintas rezervo karių pakartotinis apmokymas. 2011 metais į tokius mokymus buvo pašaukta beveik šimtas karių, 2012 m. – jau keturi šimtai. Dviejų savaičių mokymų tikslas – atnaujinti rezervo karių įgūdžius, o mokymai vyksta konkrečiuose batalionuose, kuriuose šie rezervo kariai esant reikalui bus išmokę atlikti konkrečias užduotis. Vienerių metų patirtis parodė, kad rezervo kariai noriai dalyvauja mokymuose, yra motyvuoti ir gerai supranta savo pareigas. Stiprinamas bendradarbiavimas su rezervo karių darbdaviais, kurie dar ne visada geranoriškai reaguoja į jų darbuotojų iškvietimus mokymams. • Parengtas ir priimtas Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymas, kuriuo, be kita ko, pirmą kartą sureguliuotas pasirengimas teikti priimančios šalies paramą ir jos teikimas. Tai yra svarbu, jei reiktų realiai priimti partnerius savo teritorijoje. • Parengtas naujas Žvalgybos įstatymo projektas, kuriuo suvienodintas teisinis abiejų institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM – reguliavimas bei pirmą sykį Lietuvos teisėkūros istorijoje reglamentuota kontržvalgybos veikla. • Parengta ir pradėta įgyvendinti nauja Karo akademijos strategija. Dabar, strateginiuose dokumentuose įtvirtinus naują požiūrį į krašto gynybą ir rezervo rengimą, stengiamasi išugdyti daugiau kariūnų, iš kurių geriausieji būtų atrinkti tarnybai kariuomenėje, o kita dalis būtų įrašoma į rezervą. Atnaujinta itin svarbi techninė studijų kryptis – moderniųjų gynybos technologijų vadyba, leisianti turėti


specialistų, gebančių žengti koja kojon su naujausiomis karinės technikos ir vadybos inovacijomis. • Pradėtas įgyvendinti principas, kad į Karo akademiją darbui su kariūnais turi būti siunčiami patys geriausi karininkai, kurie žinotų, jog sėkmingas darbas Akademijoje bus privalumas jų tolesnėje profesinėje karjeroje. • 2011 metais atkurta Krašto apsaugos savanorių pajėgų (toliau – KASP) Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė Šiauliuose, kuri buvo išformuota 2006 metais. • Reformavome Karo prievolės administravimo tarnybą, kurios funkcijas perdavėme Savanorių pajėgoms. Vietoje iki reformos 2008 metais dirbusių 245 darbuotojų dabar tą patį darbą atlieka 52, o išlaidos šiai funkcijai atlikti sumažėjo nuo 22,1 mln. litų 2008 metais iki 3,9 mln. litų 2012 metais. Ši reforma Saulėlydžio komisijoje buvo pripažinta kaip viena sėkmingiausių visoje valstybėje. • Po beveik 15 metų pastangų pagaliau pavyko pasiekti susitarimą su Vidaus reikalų beiSusisiekimo ministerijomis ir nuo 2012 metų jūros stebėjimo sistemos sujungtos į vieną. Iki šiol trys institucijos – Karinės jūrų pajėgos (KAM), Pakrančių apsaugos tarnyba (VRM) ir Valstybinis jūros uostas (Susisiekimo ministerija) plėtojo savo infrastruktūrą, kuri yra labai brangi, tačiau visos trys institucijos gaudavo skirtingus stebėjimo paveikslus, o į Lietuvą atplaukiantys laivai gaudavo atskirus paklausimus iš visų institucijų. Nuo šiol Suomijos pavyzdžiu visa trijų institucijų infrastruktūra sujungta į vieną sistemą, paveikslas monitoriuose yra bendras ir veikia viena ryšio sistema. Tai reiškia, kad nebebus dubliuojami resursai, atsiras daugiau skaidrumo ir mažiau galimybių kontrabandai. Šis projektas yra geras pavyzdys kitoms žinyboms, kad įmanoma veikti kartu ir taip taupyti valstybės resursus. Personalo politika: • Didelis dėmesys buvo skiriamas kariuomenės personalo moralei, buvo dedama daug pastangų užkirsti kelią neskaidrumui, nekompetencijai ir girtavimui. Už minėtus nusižengimus buvo baudžiama griežtai pagal taisykles, siekiant padidinti krašto apsaugos sistemos, kaip sektino pavyzdžio visuomenei, autoritetą. • Buvo skiriamas didelis dėmesys sumažinti personalo disproporciją – didinamas karių skaičius ir taip sprendžiamos kariuomenės komplektavimo problemos. Personalo proporcijos iki 2015 metų turi būti: karininkų – 24%, puskarininkių – 38%, kareivių – 38%. Šiam tikslui pasiekti buvo nustatyti siektini skaičiai kiekvieniems metams ir pavyko juos išlaikyti. Paminėtina, kad atėjus dirbti į KAS 2008 metais buvo rastos itin iškreiptos personalo proporcijos – 30,9% karininkų, 53,2% puskarininkių ir tik 18% kareivių. 2012 metų liepos mėnesio duomenimis, proporcijos yra akivaizdžiai pagerėjusios: karininkų – 28%, puskarininkių – 44%, kareivių – 28%. Taupant lėšas buvo įsigyjamas mažiausias ginkluotės ir karinės įrangos kiekis, buvo atsisakoma papildomos įrangos, tačiau pagal galimybes keitėme susidėvėjusią


ginkluotę ir karinę techniką į naują, atitinkančią NATO reikalavimus. Taip pat buvo plėtojami esami, kuriami nauji ir atkuriami nunykę, tačiau buvę itin svarbūs pajėgumai: • Sunkmečio sąlygomis sugebėjome baigti mokėjimus už dar iki 2008-aisiais metais sudarytas sutartis transporto lėktuvams ir automatiniams šautuvams pirkti. • Sudarėme sutartis dėl oro erdvės stebėjimo sistemos projekto įgyvendinimo. Šiuo metu Lietuvos kariuomenė tobulina ir stiprina savo oro erdvės stebėjimo pajėgumus ir modernizuoja 2 radiolokacinius postus. Iki 2015 m. bus įsigytas papildomas kiekis naujų radarų – tai yra šiuo metu vykdomo taikos meto oro erdvės stebėjimo sistemos tobulinimo ir stiprinimo projekto dalis. Projektas numato ne tik atnaujinti techniką, bet ir sukurti sistemą, kuri būtų visiškai integruota su NATO oro gynybos sistema. • Kariuomenėje pradėtos rengti pratybos, skirtos mūsų pačių teritorijos gynybai, 2011 metais pirmą kartą surengtos ir bus tęsiamos visų Sausumos pajėgų prieštankinės pratybos. • Atsižvelgiant į poreikį greitai ir veiksmingai reaguoti į galimą iškilusį pavojų ir teikti pagalbą civilinei valdžiai, sukurtos rotaciniu būdu formuojamos Taikos meto operacinės pajėgos. Kitaip tariant, jau nuo 2009 metų rotacijos principu kariuomenės bataliono dydžio vienetai nuolat budi, pasiruošę atremti galimas grėsmes. • Įkurtos kibernetiniu, informaciniu saugumu besirūpinančios struktūros. Atkurti iki 2008 metų visiškai sunaikinti Kariuomenės žvalgybos pajėgumai, kurie krašto gynybai yra reikalingi lygiai taip pat, kaip ir ausys ar akys kiekvienam žmogui. • Suvokdami, kad XXI amžiuje karai vis labiau persikelia į kibernetinę erdvę, o Lietuvoje kibernetinis karas yra realybė, mūsų iniciatyva buvo patvirtinta kibernetinio saugumo strategija ir jos įgyvendinimo priemonių planas. Taipogi patvirtinta elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) plėtros 20112019 metais programa. 2010 metais priimtoje Lietuvos karinėje doktrinoje masinės kibernetinės atakos įtrauktos kaip rizikos veiksnys ir grėsmė. Vyko ir aktyvus bendradarbiavimas su NATO kibernetinės gynybos tobulinimo centru Estijoje. • Itin didelis dėmesys buvo skiriamas informaciniam saugumui stiprinti. Lietuva, nepaisant to, kad yra NATO ir ES narė, nuolat patiria informacines atakas ir priešišką propagandą, todėl informacinių grėsmių identifikavimo, analizės, vertinimo ir teisinio įvertinimo mechanizmai ir toliau bus tobulinami siekiant užtikrinti informacinį saugumą. Įkurtas tuo besirūpinantis Strateginės komunikacijos departamentas, Lietuvos iniciatyva informacinių grėsmių klausimas nuo 2011 metų pradėtas koordinuoti tarp trijų Baltijos valstybių.

NATO erdvė


2008-ųjų Rusijos-Gruzijos karas užbaigė naivųjį ir kupiną euforijos etapą tiek mūsų pačių, tiek NATO supratime apie saugumo situaciją šiame regione. Pradėta rimtai svarstyti klausimą, kaip ir kokiomis priemonėmis NATO ir pačios regiono valstybės užtikrintų saugumą. Narystė NATO: • Lietuvos narystė NATO tapo žymiai konkretesnė, gilesnė, regionas integruojamas į bendrą NATO dėmesio ir atsakomybės orbitą, o per pastaruosius trejetą metų įvyko esminiai kokybiniai pokyčiai mūsų narystės NATO kontekste. • Pastaraisiais metais kartu su Lenkija, Latvija ir Estija pavyko įtikinti kitas šalis, kad NATO turi skirti daugiau dėmesio mūsų regiono saugumui. Intensyvus diplomatinis ir politinis darbas davė vaisius, ir 2010-ieji tapo lūžio metais mūsų narystės NATO kontekste – pagaliau yra parengti konkretūs Lietuvos gynybos planai. Atsižvelgiant į juos parengta nauja Lietuvos ginkluotos gynybos koncepcija, atitinkami įstatymai, todėl 2011-ieji yra esminiai mūsų pačių požiūrio į gynybą persilaužimo metai. • 2012 metais NATO patvirtino, kad Oro policijos misija Baltijos valstybėse bus ilgalaikė, o kartu Lietuva, Latvija ir Estija įsipareigojo padidinti priimančios šalies paramą. Verta pastebėti, kad tarp NATO valstybių sumažėjo skeptiško vertinimo misijos atžvilgiu, prie jos jungiasi naujos šalys – Vengrija ir Nyderlandai pareiškė užpildysiančios konkrečias rotacijas savo pajėgumais, o Liuksemburgas prisideda piniginiu įnašu. • Per pastaruosius metus pasikeitė NATO požiūris į bendrų karinių pratybų svarbą regione, jų vyksta žymiai daugiau, o ypač svarbu, kad jų scenarijus paremtas NATO sutarties 5-uoju straipsniu. • Lietuva yra pirmoji valstybė, padėjusi praktinius energetinio saugumo dėmens įgyvendinimo NATO rėmuose žingsnius. Įsteigtas Energetinio saugumo centras, kuris 2012 metų liepos mėnesį tapo NATO Energetinio saugumo kompetencijos centru – beliko tik formali akreditavimo procedūra, turėsianti įvykti šių metų pabaigoje. Jo užduotis - stiprinti NATO gebėjimus ir pajėgumus energetinio saugumo srityje. Bendradarbiavimas su JAV: • Aktyvi JAV narystė NATO ir JAV karinis buvimas Europoje bei Baltijos regione yra esminiai Lietuvos saugumo garantai. Strateginę partnerystę su JAV Lietuva laiko vienu svarbiausių išorės saugumo aplinkos formavimo įrankių. Sustiprintas praktinis karinis bendradarbiavimas su JAV – vienas svarbiausių Lietuvos prioritetų. Reikia toliau siekti bendrų pratybų regione, jungtinių vienetų formavimu tarptautinėse operacijose stiprinti pajėgų sąveikumą bei pasirengimą veikti įvairaus pobūdžio grėsmių atveju. Itin svarbu nuosekliai bendradarbiaujant su JAV


plėtoti priimančiosios šalies pajėgumus, reikalingus NATO 5 straipsnio aktyvavimo atveju. • Bendradarbiavimas su JAV gynybos srityje tapo geriausias per visą jo istoriją, o ypač per bendras pratybas ir bendrus projektus su Pensilvanijos valstijos Nacionaline gvardija. Gynybos planų įgyvendinimui taip pat labai svarbus ir reikalingas bendradarbiavimas su JAV yra mūsų specialiųjų operacijų pajėgoms. • 2012 metais pirmą kartą Lietuvos istorijoje JAV jūrų pėstininkai išsilaipino iš Baltijos jūros. Tai įvyko BALTOPS pratybų metu, kartu su kitais sąjungininkais ir Lietuvos kariais. Pratybose taip pat pirmą kartą dalyvavo tiesiai iš JAV be nusileidimo atskridę strateginiai bombonešiai B-52, Vokietijos naikintuvai PA-200 „Tornado“ bei lenkų desantiniai laivai. Visa operacija buvo koordinuojama iš JAV karo laivo USS „Normandy“, veikusio kaip pratybų vadavietė. Aktyvėjantis regioninis Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje. Verta atkreipti dėmesį į šiuos poslinkius: • Pastaraisiais metais stebimas kintantis grėsmių supratimas Šiaurės šalyse – sugrąžintas dėmesys konvencinėms grėsmėms ir saugumo iššūkiams. • Kardinaliai pasikeitusi Švedijos pozicija: neutralumo politikos atsisakymas, saugumo ir gynybos politikos peržiūra (2010 m. sausio mėn. Švedijos parlamentas priėmė Saugumo deklaraciją, kuri konstatavo 200 metų trukusios tradicinės Švedijos neutralumo politikos pabaigą ir reiškė kardinalius pokyčius gynybos ir saugumo politikoje). • Artimi požiūriai į grėsmes sukuria palankias sąlygas glaudesniam Šiaurės ir Baltijos valstybių bendradarbiavimui gynybos srityje, įskaitant galimus bendrus karinius projektus. 2010 m. Baltijos šalims įsijungus į Šiaurės šalių gynybinio bendradarbiavimo formatą NORDEFCO reikia toliau plėtoti bendradarbiavimą šiose srityse: regioninių pratybų rengimas, karinis rengimas ir mokymas, bendrų pajėgumų vystymas, dalyvavimas ES Šiaurės kovinėje grupėje, energetinio, kibernetinio saugumo ir efektyvumo gynybos srityje didinimas, Rytų kaimynystės iniciatyvos gynybos srityje. • Jungtinės Karalystės (toliau – JK) įsitraukimas į Šiaurės regioną. Nuo 2010 metų, kai rinkimus laimėjo konservatoriai, JK pradėjo identifikuoti save kaip Šiaurės regiono dalį ir pareiškė norą aktyviau įsitraukti į įvairias bendradarbiavimo sritis, įskaitant ir gynybos bei saugumo reikalus. Pastebimas JK, Šiaurės ir Baltijos valstybių bendradarbiavimo suintensyvėjimas visuose lygmenyse – premjerų, gynybos ministrų, gynybos planuotojų. Stiprėjantys Baltijos valstybių ryšiai gynybos srityje žymi, jog pereinama nuo bendradarbiavimo prie integracijos, remiantis išskirtinių saugumo interesų ir esminių politikos prioritetų bei nuostatų bendrumo pagrindu. Įgyvendinami bendri projektai, kaip pvz., oro erdvės stebėjimo, Baltijos gynybos koledžo veiklos ir bendrų pratybų


srityse. Taip pat pradėjome planuoti bendrus karinės technikos įsigijimus. Oro policijos misija Baltijos šalyse yra puikus sumanios gynybos (angl. smart defence) pavyzdys. Galiausiai reikia išskirti labai gerus santykius su Lenkija gynybos srityje, kas rodo, kad ir mes, ir lenkai, branginame tarpusavio strateginę partnerystę. Iki šiol visais svarbiausiais klausimais NATO veikėme kartu, nes mūsų valstybės gynybos kontekste yra labai svarbios viena kitai – sunku įsivaizduoti efektyvią Lenkijos gynybą be Lietuvos ir Lietuvos gynybą be Lenkijos, su kuria Baltijos valstybės turi vienintelį sausumos ruožą, jungiantį jas su kitomis NATO valstybėmis. Šie aspektai yra svarbūs, planuojant NATO partnerių gynybinę paramą šiam regionui. Lietuvos iniciatyva nuo 2011 metų Lenkijos gynybos ministerijos atstovai dalyvauja trijų Baltijos šalių gynybos ministrų susitikimuose. Dabar aktyviai planuojamos 2013 metų didelio masto NATO karinės pratybos Steadfast Jazz vyks Lenkijoje ir Baltijos valstybėse. Esame kartu ir LITPOLUKRBRIG projekte.

Tarptautinės operacijos Afganistanas: Lietuvos prioritetu ir svarbiausiu solidarumo įsipareigojimu 2008-2012 metais išliko karinis dalyvavimas NATO vadovaujamoje Tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijoje Afganistane. Lietuvos kariai operacijoje Afganistane dalyvauja jau nuo 2002 m., o nuo 2005 m. Lietuva pradėjo vadovauti Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupei (toliau – PAG). Iš viso nuo 2002 m. Afganistane tarnavo daugiau kaip 3000 Lietuvos karių, policininkų ir civilių ekspertų. PAG iki šiol yra svarbiausiais mūsų indėlis į operaciją. Lietuvos kariai, dislokuoti Goro provincijoje, ne tik užtikrina gyventojų saugumą ir atlieka patruliavimą, bet ir apmoko Afganistano karius bei policijos pareigūnus. Šiuo metu vykdomi apmokymai padės Afganistano kariams ir policininkams tinkamai atlikti savo pareigas ir savarankiškai užtikrinti, kad Goro provincija būtų saugi. Planuojama, kad Lietuvos vadovaujamos PAG veikla bus užbaigta ir kariai išvesti 2013 m. pabaigoje. Skirtingai nei PAG, kitose Afganistano vietose svarbias užduotis atliekančios mūsų šalies karių grupės liks Afganistane iki 2014 m., kai baigsis Tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacija. Specialiųjų pajėgų kariai tarnauja Afganistano pietuose ir yra itin vertinami sąjungininkų kaip profesionalai, puikiai pasiruošę atlikti savo užduotis. Oro pajėgų mokymo grupė instruktuoja sraigtasparnių pilotus ir mechanikus Kandaharo provincijoje. Karo policininkai atlieka savo pareigą saugodami Lietuvos specialiosios misijos, kuri yra Lietuvos diplomatinė atstovybė Afganistane, atstovus sostinėje Kabule. Taigi matome, kad mūsų, kaip nedidelės valstybės, indėlis į operaciją yra tikrai gausus ir įvairus.


Vis dėlto svarbiausia, kad Lietuva Afganistane vykdo ne tik karinius uždavinius, bet ir įgyvendina civilinius plėtros projektus, skirtus gerinti gyventojų kasdienį gyvenimą. Puikūs kartu su partneriais sėkmingai įgyvendintų projektų pavyzdžiai yra šie: Goro provincijos sostinės Čagčarano oro uosto rekonstrukcija, Vaikų centro statyba, Goro provincijos centrinės ligoninės rekonstrukcija, centrinės Čagčarano gatvės išasfaltavimas. Vystomųjų projektų srityje Lietuva ypač glaudžiai bendradarbiauja su Japonija ir JAV. Lietuvos karių buvimas Goro provincijoje įgalino pritraukti daugiau lėšų gyventojų susisiekimo pagerinimui, socialinių ir medicinos paslaugų tobulinimui, švietimo prieinamumo ir užimtumo didinimui. Vystomųjų projektų tikslas yra palikti Goro provinciją ekonomiškai saugią. Dalyvaudama operacijoje Afganistane Lietuva turi puikią progą išplėsti ir pagerinti dvišalį karinį bendradarbiavimą su tokiais partneriais kaip JAV, Ukraina, Latvija, Gruzija, Danija ir Belgija. Kartu su kolegomis iš JAV, Ukrainos, Latvijos ir Belgijos lietuviai kariai moko Afganistano policininkus, sraigtasparnių pilotus ir mechanikus, o Gruzijos ir Ukrainos kariai tarnauja Provincijos atkūrimo grupėje Gore. Taigi įsitraukdama į Tarptautinių saugumo paramos pajėgų operaciją mūsų šalis ne tik prisideda prie tarptautinės bendruomenės pastangų matyti saugų ir stabilų Afganistaną, bet ir patvirtina patikimos ir profesionalios partnerės vardą. Didelių KAM ir URM pastangų dėka per Lietuvos teritoriją nuo 2010 metų pradėti vežti Afganistano operacijai skirti nekariniai kroviniai iš Vokietijos, JAV, tai duoda nemažas įplaukas į biudžetą. Prisidėdama prie NATO ir Sąjungininkų pastangų Afganistane Lietuva tampa aktyvia NATO nare. Tai užtikrina mums svarbią kitų NATO šalių paramą – tereikia prisiminti, kad Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos šalių, oro erdvę pasikeisdami saugo vis kitos NATO šalies naikintuvai. Kitas dalyvavimo Afganistane privalumas yra mūsų karių įgyjama patirtis, kuri galės būti ir toliau sėkmingai pritaikoma tiek kasdienėje tarnyboje Lietuvoje, tiek ateityje dalyvaujant kitose tarptautinėse operacijose, tiek ginant savo kraštą. Kuo daugiau įgūdžių įgyja mūsų kariai, tuo profesionalesnė tampa Lietuvos kariuomenė. Pabaigtos ir būsimos operacijos: 2008-2012 metų laikotarpiu Lietuvos kariai sėkmingai užbaigė dalyvavimą dviejose tarptautinėse operacijose. 2009 birželio 30-ąją dieną savo misiją Kosove užbaigė Lietuvos pėstininkų būrys, atlikęs tarnybą bendrame lenkų ir ukrainiečių batalione, ir 2 Lietuvos karininkai, tarnavę KFOR operacijos vadavietėje Prištinoje. Jungtiniame batalione tarnavę Lietuvos kariai sėkmingai vykdė karines ir humanitarines užduotis Kačanik vietovėje ir svariai prisidėjo prie saugumo situacijos stiprinimo naujai susikūrusioje valstybėje. 2011 metų pabaigoje išvesti paskutiniai Lietuvos kariai iš tarptautinės misijos Irake, kur jie apmokė vietines saugumo pajėgas. Misijos tikslas buvo apmokyti bei


vykdyti patariamąją funkciją aukščiausiajam ir vidutinio lygio Irako saugumo pajėgų personalui Irake, NATO ir Aljanso valstybių nacionalinėse institucijose bei mokymo centruose. Pasitraukimas įvyko tuomet, kai Irako saugumo pajėgos buvo tinkamai ir pakankamai išmokytos tęsti savo pareigas be išorinės pagalbos, ir šalies politiniai atstovai nepaprašė NATO pratęsti mokymo misijos. Lietuvos pasiryžimas prisidėti prie tarptautinių taikos užtikrinimo operacijų nemažėja ir baigus užduotis Kosove, Irake bei tęsiant planinį pasitraukimą iš Afganistano. Šiais metais Lietuva išreiškė norą dalyvauti ir ES karinėje operacijoje „Atalanta“, skirtoje kovai su piratavimu prie Somalio krantų. Ši misija yra labai reikalinga, nes užtikrina itin svarbaus jūros kelio saugumą – juo plukdoma ir ES importuojama nafta, ir humanitarinė pagalba skurstančioms šalims. Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuva gavo Didžiosios Britanijos ir Švedijos kvietimus prisijungti prie jų vadovaujamų ES kovinių grupių. Tai puikus mūsų kariuomenės ir visos krašto apsaugos sistemos įvertinimas, nes šios valstybės didžiulį dėmesį skiria šių grupių kokybiškam parengimui ir aprūpinimui. Tai kartu ir pasitikėjimo mūsų valstybe ženklas, kad dvi svarbios ES šalys tiki, jog atsitikus krizei mūsų kariai taikos labui stovės petys į petį su švedais, britais ir kitų šalių kariais.

Lietuvos Rytų politika Buvo toliau tęsiamas bendradarbiavimas su Ukraina, Moldova ir ypač Gruzija, atsižvelgiant į ilgalaikį strateginį Lietuvos siekį padėti šioms šalims ateityje tapti NATO ir ES narėmis. Bendradarbiavimas su Rusija ir Baltarusija išliko fragmentiškas dėl šių valstybių skeptiškos ir kartais netgi priešiškos pozicijos Lietuvos ir euroatlantinės bendrijos atžvilgiu, tačiau išlaikyti kontaktai su Baltarusijos žemesnio ir vidutinio rango pareigūnais. Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Korėjos Respublika, Kinija, atnaujintos bendradarbiavimo sutartys su Azerbaidžianu ir Armėnija. Pasirašytos sutartys numato sritis, kuriose bus plėtojamas karinis bendradarbiavimas. Šios sritys apima karines konsultacijas, mokymus, keitimąsi dalyvavimo tarptautinėse operacijose patirtimi.

Istorinė atmintis ir pilietinis-patriotinis ugdymas 2008-2012 metais, tuo pačiu ir KAM iniciatyva, buvo puoselėjama istorinė Lietuvos laisvės gynėjų atmintis – įvairiomis progomis jie pagerbiami ar materialiai padedama įamžinti partizanų kovas menančias įsimintinas datas ir lankytinas vietas. Svarbiausias laimėjimas šioje srityje yra Lietuvos Respublikos Seimo 2009 metų kovo 12 dieną priimta deklaracija, kuria partizanų vadas generolas Jonas Žemaitis pripažintas 1949 02 16 – 1954 11 26 laikotarpio Lietuvos valstybės vadovu. Taip pat su KAM pagalba ir iniciatyva Mėnaičiuose (Radviliškio rajonas) atidarytas


memorialas, minintis partizanų įkurto Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio 1949 metų vasario 16-os dienos Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimą. Be to, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgose buvo įsteigtas J.Lukšos mokymo centras, savo veiklą pradėjęs 2010 m. gruodžio mėnesį, taip įprasminant garsaus Lietuvos partizano Juozo Lukšos-Daumanto atminimą. Ugdant jaunimo pilietines nuostatas, buvo dirbama trimis kryptimis: •

Lietuvos šaulių sąjungos (toliau – LŠS) veiklos plėtra,

darbas mokyklose,

• bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis – jaunimo ir tomis, kurios savo veikla prisideda prie šalies gynybinių pajėgumų stiprinimo. Šaulių sąjunga pradėjo dirbti pagal naują LR šaulių sąjungos įstatymą, kuris numatė kovinių būrių rengimą ir aktyvų darbą su jaunimu per neformalųjį ugdymą. Šiuo metu yra suformuoti 9 LŠS koviniai būriai, kuriuose yra 225 aktyvaus rezervo kariai, priskirti KASP rinktinėms. Kita labai svarbi išvystyta veikla – jaunųjų šaulių gretų didinimas. 2010 m. LŠS pradėjo aktyvų pasirengimo darbą Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuotame ir savivaldybių vykdomame pilotiniame projekte dėl mokinio krepšelio skyrimo neformaliajam ugdymui. Šiuo metu LŠS aktyviai bendradarbiauja su Panevėžio miesto ir rajono, Anykščių ir Klaipėdos rajonų savivaldybėmis ir nuo 2012 m. lapkričio mėnesio pradės įgyvendinti šį projektą. Jei projektas bus sėkmingas, ateityje LŠS galės gauti finansavimą veiklai su jaunimu plėtoti iš savivaldos švietimo srities lėšų. KAM, prisidėdama prie LŠS veiklos derinimo ir vykdydama LŠS įstatymą, 2012 m. skyrė lėšų jaunųjų šaulių uniformoms, o Lietuvos kariuomenė padėjo jas įsigyti. Pirmąsias uniformas jaunieji šauliai jau dėvi įvairių valstybinių švenčių ceremonijų metu, savo šventinėse rikiuotėse ir gali didžiuotis savo išskirtinumu kitų jaunimo organizacijų aplinkoje. 2011 m. duomenimis, LŠS yra 5131 jaunųjų šaulių. Šiuo metu jau baigiama parengti ir rudenį turės būti patvirtinta ilgalaikė LŠS strategija, kurioje numatomi ilgalaikiai Sąjungos tikslai, pagrindiniai veiklos principai, atnaujintos ir šiuolaikinei visuomenei pritaikytos vertybės. Tradiciškai LŠS organizuoja vaikų vasaros stovyklas, tačiau dabar jos yra orientuotos daugiau į pilietinį, patriotinį vaikų ir jaunimo ugdymą, o ne socialinių šeimos poreikių tenkinimą, kaip buvo anksčiau. Stovyklose pirmenybė teikiama jauniesiems šauliams, yra parengtos specialios pakopinio mokymo programos, kuriomis vaikai testuojami ir įvertinami atitinkamomis pakopomis ir ženkliukais.


Toks į rezultatus orientuotas veiklos organizavimas geriau motyvuoja jaunus žmones, ugdo tikslo siekimą. 2011 m. pasirašyta sutartis tarp Krašto apsaugos, Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijų dėl bendradarbiavimo, inicijuojant bei įgyvendinant jaunuolių sveikatinimo, fizinio rengimo ir pilietiškumą ugdančius projektus, kurių tikslas yra ugdyti vaikų ir jaunimo atsakingą požiūrį į pilietines teises ir pareigas. Vienas iš pirmųjų šios sutarties bendro darbo rezultatų – Krašto gynybos modulio įgyvendinimas dviejose Kauno mokyklose 2011-2012 mokslo metais, o nuo šių mokslo metų pradžios planuojama šių modulių įgyvendinimą inicijuoti Panevėžio, Alytaus, Radviliškio, Jonavos, Vilniaus, Marijampolės miestuose, padedant ten dislokuotiems kariniams daliniams. Šios veiklos esmė – karinio fizinio rengimo instruktoriai, bendradarbiaudami su mokyklų vadovybe organizuoja pasirenkamojo kūno kultūros ugdymo programos Krašto gynybos modulio įgyvendinimą XI-XII klasėse. Tokiu būdu jaunimas turės galimybę tiesiogiai bendrauti su kariais, įgyti naujų fizinių įgūdžių sportuodami pagal specialiai parengtą taikomojo sporto programą. 2010 m. patvirtintos Piliečių rengimo ginkluotai valstybės gynybai strategijos įgyvendinimui yra numatyta artimiausiu metu parengti metodinę priemonę pilietinio ugdymo mokytojams, kuri papildytų pilietinio ugdymo vadovėlį informacija apie piliečių vaidmenį stiprinant šalies gynybą ir jų pareigą būti valstybės gynybos dalimi. Taip pat pradėti organizuoti bendri KAS bei Švietimo ir mokslo ministerijos edukaciniai renginiai pedagogams apie informacinės erdvės grėsmes ir saugumą. Atitinkamai 2009 ir 2011 metais KAM pasirašė bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos skautija ir Ateitininkų federacija, kurios pasižymi Lietuvos jaunimo patriotinio ir krikščioniškojo ugdymo patirtimi. 2012 metais pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos krepšinio federacija, skleidžiant bendras Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos krepšinio federacijos vertybes – atsakomybę už savo šalį, patriotizmą, fizinį aktyvumą. Per 2011-2012 metus perskaityta per 40 paskaitų apie Lietuvos gynybą ir saugumo aplinką mokyklose bei universitetuose.

Artimiausio meto uždaviniai Lietuvos kariuomenei yra būtina tolesnė pajėgumų plėtra ir modernizacija, tačiau su dabartinio finansavimo lygiu tai nebus įmanoma padaryti. Jau išnaudoti visi įmanomi taupymo resursai, todėl tik nuosekliai didinant finansavimą krašto apsaugai bus įmanoma tęsti strateginiuose dokumentuose suformuluotus uždavinius dėl krašto apginamumo bei būti visaverte NATO nare. Remiantis prielaida, kad lėšos Krašto apsaugai, taip, kaip yra numatyta Lietuvos parlamentinių partijų susitarime dėl gynybos politikos 2012-2016 metams,


bus nuosekliai didinamos (galutinis tikslas – NATO reikalaujami 2 proc. nuo BVP), numatome toliau tęsti pradėtus darbus pagal Nacionalinio saugumo strategijoje ir kituose strateginiuose dokumentuose numatytas kryptis. Jų esmė – kryptingai tęsiant tinkamą dalyvavimą tarptautinėse operacijose, kurti krašto gynybinius pajėgumus. Būtina KAS tobulinti taip, kad Lietuva būtų visaverte NATO nare, vadovaujantis principu: „kai duodu, tai imu“. Iki šiol narystė NATO buvo suprantama principu „beveik neduodu, bet daug imu“. Iki 2013 metų pabaigos siekiama perduoti atsakomybę už saugumą Afganistano Goro provincijoje vietos saugumo pajėgoms. Dalyvaujant misijoje Afganistane dera laikytis solidarumo principo „kartu atėjome, kartu ir išeisime“. Pagrindinis Lietuvos saugumo politikos tikslas – atgrasinimo (nuo valstybės suvereniteto pažeidimo) politika. Kad to pasiektume, reikia patenkinti keletą svarbių sąlygų: • NATO privalo būti stipri ir matoma regione - turi būti užtikrintas jos, o taip pat ir JAV, kaip pagrindinių Lietuvos saugumo garantų, karinis buvimas Baltijos areale. • Lietuva privalo turėti stiprias ir gerai parengtas ginkluotąsias pajėgas, kad niekas nesitikėtų jos užpulti be atkirčio, kitaip tariant – užpuolimas turėtų didelę kainą. Lietuvos kariuomenė turi būti mobili ir gebėti savarankiškai bei kartu su sąjungininkais vykdyti valstybės bei Aljanso gynybos užduotis. • Reikia stiprinti karinius pajėgumus, reikalingus tiek valstybės gynybai, tiek proporcingam indėliui į NATO kolektyvinę gynybą, dalyvauti tarptautinėse operacijose ir NATO Greitojo reagavimo pajėgų bei ES kovinių grupių budėjimuose, vykdyti priimančiosios šalies paramą. • Reikia, kad Lietuva būtų pasirengusi ir pačiam blogiausiam scenarijui. Tam būtina stiprinti reguliarius Lietuvos kariuomenės vienetus, o krašto gynybos užduotims vykdyti – formuoti ir rengti rezervą. Stiprinant valstybės karinius pajėgumus ypatingas dėmesys turi būti skiriamas kariuomenės kovinių pajėgumų plėtrai siekiant parengti juos tinkamai reaguoti į šalies suvereniteto pažeidimus. Didžiausio dėmesio artimiausiu metu turi sulaukti Sausumos pajėgos, įskaitant ir KASP. Artimiausiu metu būtina vystyti šiuos Lietuvos kariuomenės pajėgumus: • LK pajėgumų vystyme pagrindinis dėmesys artimiausiu laikotarpiu bus skiriamas Reguliariųjų ir Teritorinių vienetų manevro sausumoje pajėgumams. Reguliariųjų vienetų manevro sausumoje pajėgumo įgyvendinimas leis mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis vilkas“ vykdyti operacijas atskirai ir kartu su sąjungininkais ne tik Lietuvoje, bet ir už Lietuvos ribų. Teritorinių vienetų manevro sausumoje pajėgumo įgyvendinimas leis motorizuotųjų pėstininkų batalionams, KASP rinktinėms ir parengto rezervo vienetams iškilus tiesioginei


grėsmei efektyviai kovoti su priešo pajėgomis operacijose Lietuvos teritorijoje bet kokiomis paros, metų laiko ar vietovės sąlygomis. • Oro erdvės gynyba. Plėtojant šį pajėgumą bus siekiama užtikrinti svarbių objektų ir karinių vienetų gynybą nuo priešininkų antpuolių iš oro bei sumažinti tokių antpuolių daromą žalą ir pasekmes. Lietuvos karinė civilinė oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir gynybos sistema plėtojama kaip NATO integruotos oro erdvės, stebėjimo, kontrolės ir gynybos sistemos dalis. • Oro erdvės stebėjimas. Vystant šį pajėgumą bus siekiama užtikrinti nuolatinį oro erdvės stebėjimą bei kontrolę virš Lietuvos teritorijos, jos prieigų bei teritorinių vandenų. Šio pajėgumo tikslas bus pasiektas užtikrinant nacionalinių ir NATO reikalavimus bei standartus atitinkantį radiolokacinį lauką bei jo pagrindu sudarant atpažintą oro erdvės paveikslą. Oro erdvės stebėjimo sistema yra sudėtinė NATO integruotos oro gynybos sistemos dalis. • Jūrų minų kovos minavimo jūroje pajėgumas. Plėtojant šį pajėgumą bus siekiama ginti ir apsaugoti Lietuvos Respubliką nuo karinės agresijos iš jūros. • Kibernetinė gynyba. Vystant šį kariuomenės pajėgumą bus siekiama įsigyti ir įdiegti apsaugines priemones, kurios leistų apsaugoti/apginti KAS informacinius duomenis, kompiuterius ir tinklus bei užtikrinti saugų ir nepertraukiamą KAS informacinių ir telekomunikacijų sistemų funkcionavimą. Vystant kibernetinio saugumo pajėgumą pagrindinis dėmesys bus skiriamas mobilių (perdislokuojamų) sistemų kibernetiniam saugumui ir kibernetinio saugumo organizavimui krizių ir karo atvejais. • Informacijos perdavimas. Vystant šį pajėgumą bus siekiama užtikrinti informacijos (balsinės, vaizdinės ir duomenų) perdavimą elektroniniame formate tarp vienetų strateginiame, operaciniame ar taktiniame lygmenyse. Šio pajėgumo tikslas – užtikrinti, kad nustatyta informacija/duomenys saugiai ir laiku būtų perduodami tarp atskirų struktūrinių padalinių, vadaviečių ar kitų atskirai veikiančių elementų skirtinguose vadovavimo ir valdymo lygmenyse. • Antra lengvosios mobiliosios sveikatos priežiūros paslaugų grupė. Vystant šį pajėgumą bus siekiama sukurti ir parengti mobilius ir funkcionalius medicininės paramos vienetus, skirtus karinių operacijų medicininei paramai sustiprinti. Šių vienetų atsiradimas sudarys sąlygas chirurginę pagalbą pritraukti arčiau nukentėjusiojo laiko ir vietos atžvilgiu ir taip sumažinti galimas karių netektis, o taip pat pagerinti sužeistųjų pasveikimo galimybes. Kiti svarbūs krašto saugumo ateities uždaviniai: • Tęsti pradėtus darbus, kad Lietuva galėtų užtikrinti savo kaip priimančios šalies paramą aljansui. •

Ypatingą dėmesį skirti NATO Oro policijos vykdymui Baltijos šalyse;


• Tęsti ir skirti daug dėmesio rezervo formavimui ir rengimui. Nuosekliai didinti Baziniuose kariniuose mokymuose, Jaunesniųjų karininkų kursuose dalyvaujančių jaunuolių skaičių, tęsti pakartotinius rezervo karių mokymus pagal parengtą planą. • Toliau pagal parengtą planą stiprinti visų ginkluotąsias pajėgas sudarančių struktūrų bendradarbiavimą bei kovinį rengimą. • Stiprinti savanorių pajėgas, kaip pagrindinę aktyvaus rezervo struktūrą. Parengti programą, kuri skatintų jaunimą tapti savanoriais. • Remti pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymą, kuris skatintų karinį piliečių rengimąsi valstybės gynybai, ir tokiu būdu užtikrintų visapusišką valstybės bei piliečių pasirengimą gynybai. • Nuolat stebėti ir vertinti rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių tendencijas, todėl turi būti plėtojami grėsmių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui nustatymo ir vertinimo pajėgumai. • Nepaisant jau nuveiktų darbų kibernetinio saugumo srityje, į šią opią problemą būtina kreipti dar didesnį dėmesį, visos valstybės mastu suvokiant kibernetinį saugumą kaip vieną iš labiausiai didėjančių grėsmių krašto saugumui. •

Atnaujinti pasenusią gelbėjimo ir paieškos infrastruktūrą.

• Būtina koordinuoti informacinį saugumą užtikrinančius pajėgumus, siekiant atsverti vis aktyvėjančią propagandos, nukreiptos prieš Lietuvos interesus ir valstybingumą, daromą žalą. • Skirti didelį dėmesį tarptautiniu lygmeniu veiksiančio NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro Vilniuje rėmimui ir veiklos plėtojimui. • Toliau rengti šaulių kovinius būrius aktyviajam kariniam rezervui pildyti. Lygiagrečiai turi būti organizuojamas tinkamas šių būrių aprūpinimas ginkluote ir uniformomis. • Istorinės atminties ir Lietuvos partizanų kovų už laisvę įamžinimą ir toliau išlaikyti prioritetine kryptimi, palaikant ateinančių kartų ryžtą kovoti už tėvynę. • Atstatyti Sajų sodybą Balandiškėse, Radviliškio rajone, kur partizanų vadai rengė 1949 metų vasario 16-os dienos Nepriklausomybės deklaraciją.

Rūpinimasis kariais veteranais Pribrendo būtinybė parengti specialią karių, baigusių tarnybą, dalyvavusių misijose, sužeistų tarnyboje, integravimo į visuomenę programą. Iki šiol Lietuvoje nėra ne tik bendros valstybės paramos politikos kariams veteranams, bet ir pačios „kario veterano“ apibrėžties, trūksta visuomenės dėmesio šiems asmenims, ypač pirmiesiems nepriklausomos Lietuvos kariams savanoriams, į atsargą išleistiems


kariams. Dalis šių asmenų gyvena socialinėje izoliacijoje, jaučiasi pamiršti, sunkiai integruojasi į visuomenės gyvenimą, darbo rinką. Kasmet did��ja ir karių, dalyvavusių tarptautinėse operacijose, skaičius bei į atsargą išleidžiamų ir ilgametę karo tarnybos patirtį įgijusių karių. Todėl tinkamos karių veteranų politikos kūrimas ir įgyvendinimas įgauna vis didesnę svarbą visos valstybės mastu. Todėl reikia sukurti valstybės paramos kariams veteranams sistemą, pirmiausia orientuojantis į nefinansines paramos priemones: •

Teikti psichologinę pagalbą, ypač tarptautinių operacijų dalyviams.

• Didelį dėmesį skirti į atsargą išleidžiamų karių integracijos į darbo rinką didinimui, tobulinant jau sukurtas ir (ar) kuriant naujas jų profesinio orientavimo ir užimtumo rėmimo priemones, didinančias jų mokymosi, persikvalifikavimo ir įsidarbinimo kitose veiklos srityse galimybes, kad būtų išlaikytas jų konkurencingumas darbo rinkoje. • •

Populiarinti karo tarnybą žiniasklaidoje. Įteisinti kario veterano sąvoką įstatymuose ar kituose teisės aktuose.

• Socialiai integruoti karius veteranus, kviečiant juos ir jų šeimas į įvairius kariuomenės ir visuomenės kultūrinius renginius. •

Įteisinti kario veterano dieną.

Sveikinti juos švenčių progomis.

Veiksminga karių veteranų politika gali padėti pritraukti daugiau Lietuvos piliečių į karo tarnybą.


TS-LKD Programa_Krašto saugumo dalis