Page 1

Studentiško gyvenimo būdo žurnalas

Tiražas: 4000 ISSN 2029-1914 Kaina – neįkainojamas

Kovas ‘13

#91

RENESANSAS Belaukiant Renesanso Menų atgimimas

Homo Universalis Sena - nauja Drebėk, pasauli! - M. Lutheris


Tema

O sveikas, Vitruvijaus žmogau! Šį kartą nusprendėme pakalbėti apie itin svarbų visai žmonijai istorijos periodą, kuris pasauliui davė žmogiškojo proto atgimimą, tikrą meninę bombą, kuri vėliau įkvėpė sukurti keturis mutantus vėžliukus nindzes ir dar daug daug ką. Tai - Renesansas. Mūsų šaunieji žurnalistai liejo savo erudiciją apie tai, kaip sena tampa nauju, kaip Martinas Lutheris pakeitė pasaulį bei nepamiršime ir menų, kurie tuomet tiesiog sužydėjo... Atgimk ir tu. Juk pavasaris. Na, bent jau kalendorinis. Redakcijos žodis

Naujas KTU serialas, jau kovo mėnesį

02

Sek šių studentų gyvenimą www.ktu.lt/studijos

NJUSPEIPIS


RENESANSOSTRAIPSNIO SUGRĮŽIMO PAVADINIMAS BELAUKIANT

Puslapio Tema Tema

Renesanso fenomenas jaudina istorijos bei meno žinovų protus, tačiau praeities faktai turi mažai žavesio, jeigu jie nėra siejami su šiandieninio pasaulio aktualijomis. Pabandysiu trumpai apžvelgti kai kurių Renesanso idėjų santykį su šiandieninio pasaulio problemomis.

Leonardo genialumas ir Nikolo pragmatiškumas Svarbu suvokti, kad Renesansas neprasidėjo tam tikrą dieną ir baigėsi tam tikru įvykiu. Kitos istorijos epochos nepakeitė Renesanso, tačiau tiesiog išaugo iš jo, kaip nauji ūgliai iš seno medžio, ilgainiui tampantys stambiomis šakomis. Dabartinė postpostmodernistė epocha, stokodama naujų idėjų vėl kuičiasi po praeities likučius ir mėgina sukurti kažką, kas dar nebuvo sukurta. Inžinieriai šimtus kartų žiūri į tuos pačius Leonardo brėžinius, klausdami savęs ne tik „ar tai realu?“, tačiau ir „kaip mums geriau tai panaudoti?“. Nepaisant visuotino Da Vinčio šlovinimo ir mistifikacijos, pasaulis geriausiai įsisavino praktiškas Nikolo Makiavelio pamokas. Makiavelį galima vadinti filosofu pragmatiku: vienas mėgstamiausių jo apmąstymų objektų – politika. Amžiams bėgant, politikos menas pateikia vis daugiau iššūkių, dėl to mąstytojo populiarumas tik didėja. Ko gero sutiksite, kad šių laikų politiko, norinčio siekti karjeros aukštumų, laukia kur kas sudėtingesnės užduotys bei pavojai, nei XVI amžiaus italų kunigaikščio: seniau reikėjo saugotis tik nuodų, ašmenų bei moterų, o dabar, be senojo komplektuko, reikia saugotis ir žurnalistų bei interneto. Todėl dažnas ir atsiverčia Makiavelio raštus, kuriuose išdėstyti principai nėra nei trupučio pasenę, ir iš ten semiasi tokių išminties perlų, kaip: „Jeigu yra būtinybė sužeisti kitą, sužalojimas turėtų būti pakankamai rimtas, kad nereikėtų baimintis keršto“. Problemos idėjų rinkoje Šiais laikais labiausiai vertinami dalykai – nebe žemės plotai, auksas ar nafta, o idėjos. Idėjų rinkoje yra didžiulė paklausa, o pasiūla kažkodėl pasidarė ribota. Kodėl šimtą metų naudojame praktiškai tą patį Karlo Benco vidaus degimo variklį, kodėl nesugebame išspręsti vis tų pačių ekonominių problemų, kodėl švietimo sistema nebetenkina pasikeitusios visuomenės poreikių? Kita vertus, medijoje laikas nuo laiko išlenda žinutės apie talentingus mokslininkus, tuoj tuoj sukelsiančius revoliuciją kurioje nors srityje. Deja, revoliucijos vyksta ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Taip nutinka dėl dviejų galimų priežasčių: pirma, naujos idėjos ir teorijos gali turėti trūkumų, kuriuos pašalinti reikia gabumų bei laiko; antra, daugelio žmonių laukiami pokyčiai yra nenaudingi tam tikroms įtakingoms interesų grupėms, pavyzdžiui, pokyčiai automobilių pramonėje paliktų „ant ledo“ naftininkus bei dalį neprisitaikiusių gamintojų, todėl neretai interesų grupės „makiaveliškais“ metodais slopina naujų idėjų įgyvendinimą. Automobilių modernizacijos problema plačiai eskaluojama, tačiau panašios bėdos egzistuoja ir vaistų pramonėje, elektros, šilumos gamyboje (atrodo, atominė energetika ir skalūninės dujos sunkiai ras kelią į lietuvių bei kitų įdomių tautų protus bei sąžines). Kai kurios sritys atsidūrė tam tikroje stagnacijoje. Galbūt reikalingas naujas Renesansas?

Kosmosu sotus nebūsi Yra ir dar vienas aspektas, ribojantis technologinį progresą: bendras visuomenės sąmoningumas gali būti per mažas tam, kad bendruomenė galėtų pritaikyti naujas idėjas, sukurtas mokslininkų, toli ją pralenkusių, bent jau savo protu. Priminsiu – garo mašina buvo sukurta jau I-ame amžiuje, tačiau Heronas pats laikė savo kūrinį tiesiog įdomiu žaislu. Kiekvienam Antikos žmogui nuo vaikystės buvo aišku, kad darbus turi dirbti vergai, o ne kažkokios sunkiai pagaminamos mašinos, apie kurių buvimą, be kelių mokslinčių, iš viso niekas nė nebuvo girdėjęs. Lygiai taip pat Da Vinčio skraidyklės nebuvo pagamintos jo laikais. Analogiškai, galbūt mes jau turime technologiją, galinčią mus nugabenti kad ir į kitą galaktiką, tačiau paprasčiausiai tai niekam nėra naudinga. Paprastas klausimas: lietuvi, ar sutiktum mokėti už benziną ir maistą dar brangiau, idant valstybė galėtų vystyti kosmines technologijas? Viešpatie, apsaugok mus nuo karo, bado bei pamišusių mokslininkų! Galite sakyti, taip, Lietuvoje mes turime ekonominių problemų, tačiau kaip pasaulio lyderė Amerika? Niekam ne paslaptis, kad JAV taip pat turi ekonominių bei socialinių problemų, o pasaulio lyderio vaidmuo suryja tokius pinigus, apie kuriuos mes net nesapnuojame. Vis dėlto gyvename pasiutusiai įdomiais laikais. Kai kurios technologijos vystosi lėčiau, kai kurios – sparčiau, tačiau bendras dabartinio žmonijos progreso tempas iš koto išverstų ir patį Da Vinčį. Tuo tarpu, juodųjų politikos metodų paplitimas pasirodytų šėtoniškas net Makiaveliui. Pasaulis nestovi vietoje ir kiekvienas galime prie to prisidėti. Taigi netylėk, jei turi gerą idėją! Žinoma, nepamiršk saugotis nuodų bei žurnalistų. A. MUSNECKIS A. VABALAITĖ

NJUSPEIPIS

11 03


Tema

STRAIPSNIO PAVADINIMAS KAIP MARTINAS LIUTHERIS SUDREBINO PASAULĮ

10 04

D. IBIANSKAITĖ J. PIRAGIŪTĖ

Maždaug XV amžiuje, kai jau po visą pasaulį prasiautė ir vis dar siautė Renesanso dvasia, dar visai jaunas teisės studentas Martinas Lutheris keliavo pėščiomis į vidurio Vokietijos miestą Erfurtą. Lyg iš niekur nieko kilo baisi audra. Vargšas Martinas išsigando, mat neturėjo kur pasislėpti. Besitrankant žaibams M. Lutheriui visai apmirė širdis. Jis nukrito į purvą ir pradėjo karštai melsti šventosios Onos pagalbos: „Šventoji Ona, gelbėk mane Palik mane gyvą Maldauju, palik mane gyvą Išklausyk manęs, gailestingoji, ir aš tapsiu vienuoliu.“ Kadangi jaunuolis liko gyvas, lygiai po penkiolikos dienų jis šį šventą pažadą ištęsėjo – įstojo į Erfurto augustinų eremitų vienuolyną. 22 metų M. Lutheris pasiryžo paskirti savo gyvenimą Dievui, kuris stebuklingai išgelbėjo jo gyvybę. Būtent šis jo sprendimas pakeitė pasaulį. Reiktų pabrėžti, kad M. Lutherio įvykdyta reformacija nėra vien tik teologinis perversmas. M. Lutherio idėjos apėmė ir daug daugiau gyvenimo sričių, tarp kurių buvo mokykla, darbas, kelionės, šeima ir daugelis kitų. Jo sukeltas perversmas atnešė visuomenei daugybę naujovių. Kaip? Ogi taip! „Aš – savo laimės kalvis“ Pagal katalikų tradiciją, tikintysis, norintis, jog būtų išgelbėtas nuo amžinų pragaro kančių, savo visą gyvenimą turi paskirti geriems darbams daryti bei laikytis dekalogo. Gerovė ir žemiška sėkmė, krikščionybės požiūriu, nėra svarbūs dalykai, nes visa, kas svarbiausia, yra amžinasis gyvenimas po mirties, tuo tarpu reformatų požiūriu žmonių nuodėmės jau yra atpirktos Jėzaus, kuris dėl mūsų pasiaukojo ir buvo prikaltas prie kryžiaus, tad žmonėms nebereikia gyventi asketiškai ir daryti gerus darbus. Žmogus tampa laisvas siekti asmeninės sėkmės. Visiems prieinamas išsilavinimas M. Lutheris manė, kad Bibliją atrasti turi patys žmonės be tarpininkų, t. y. kunigų, todėl reformatai noriai mokėsi skaityti ir rašyti, kad galėtų aiškintis Bibliją tarpusavyje. XVI amžiuje mokėjimas skaityti ir rašyti buvo tik turčių, galinčių susimokėti už mokslą, privilegija. M. Lutheriui mokykla buvo tokia pat svarbi, kaip bažnyčia ar namai, tad protestantų paraginti kunigaikščiai sukūrė ištisą mokyklų sistemą. Negana to, iš paties M. Lutherio parašyto „Mažojo katekizmo vadovėlio“ vaikai visoje Europoje buvo mokomi suprasti Bibliją, skaityti, rašyti ir kitų pagrindinių įgūdžių, reikalingų tapti savarankišku krikščionimi. Celibatui – ne Kaipgi nepaminėsi vieno didžiausių skiriamųjų bruožų tarp katalikybės ir protestantizmo – celibato? Reformacija panaikino reikalavimą kunigams neturėti šeimų ir laikytis celibato. Priešingai, M. Lutheris manė, kad turėti šeimą yra sveika, o dvasininkams vyrams – taip pat reikalinga. Būtent tada asketišką gyvenimą vienuolynuose pakeitė šiltas gyvenimas su šeima kunigo namuose. Jeigu anksčiau kunigai ir vienuoliai buvo griežto religinio gyvenimo simbolis, tai dabar jie tapo kultūrinio bei religinio gyvenimo skleidėjais, skatinančiais žmones mokytis ir tobulėti. Beje, pats M. Lutheris su buvusia vienuole sugyveno šešis vaikus ir tai jam netrukdė dirbti savo darbo. Biblija savo kalba M. Lutheris buvo pirmasis, išvertęs Naująjį Testamentą į vokiečių kalbą iš graikiškojo ir hebrajiško originalo. Visi kiti ankstesni vertimai rėmėsi lotyniškąja versija. Visa tai baigėsi tuo, kad vokiečiai miestiečiai galėjo skaityti ir aiškinti Bibliją patys. Šis M. Lutherio pasiekimas įkvėpė reformacijos sąjūdžius ir paskleidė reformacijos idėjas po visą Vokietiją, o po to – ir pasaulį. Didesnis pasaulis Dar vienas skirtumas tarp katalikybės ir protestantizmo yra tai, kad piligriminės kelionės pirmuoju atveju buvo skirtos sielos išganymui. Katalikų nuomone, tokios kelionės tiesiogiai apvalo sielą nuo nuodėmių, tuo tarpu M. Lutheris sakė, jog tokios kelionės yra nereikalingos, nes visas išganymas ateina iš Dievo. Vis dėlto tikinčiųjų noras keliauti išliko – keliaudami žmonės pabėgdavo nuo kasdienybės, pamatydavo pasaulį. 1620 metais iš Anglijos išplaukęs laivas, kuriuo Europoje persekiojami protestantai plaukė į Jungtines Amerikos Valstijas, tapo sėkla, pasėjusia protestantizmą Amerikoje. Laikui bėgant protestantų gretos augo, o protestantizmas tapo vyraujančia religija JAV. Čia paminėtos permainos yra tik maža dalis to, ką M. Lutheris pakeitė pasaulyje. Iš tiesų būtent reformacijos dėka žmonių protai ir kasdienybė išgyveno tikrą Renesansą. Buvo pradėda gyventi dėl savo laimės, religija, nors ir likusi svarbia gyvenimo dalimi, netrukdė žmonėms gyventi taip, kaip jie iš tiesų troško. Ir nors iš pradžių reformatai buvo persekiojami kaip ir visos kitos viduramžių „baltos varnos“, dabar pasaulis raško tuos pačius reformatų užaugintus vaisius. Sudrebinęs pasaulį M. Lutheris jį pakeitė amžiams. Galbūt, jei ne jis, Jūs dabar negalėtumėte skaityti ir šių eilučių. Na, iš dalies.

NJUSPEIPIS


STRAIPSNIO PAVADINIMAS POLIMATAI – NYKSTANTI RŪŠIS Turbūt nereikia net spėti: pirma, kas šauna į galvą pagalvojus apie Renesansą – tai iškilios asmenybės: Leonardas Da Vinči, Mikelandželas Buonaroti, Galileo Galilėjus... Žmonėms, kaip jie, neturintiems ribotų gabumų, XVII amžiuje buvo sugalvotas specialus terminas – polimatai. Šie žmonės įamžino Renesanso epochą savo literatūriniais, dailės, architektūros bei mokslo šedevrais. Tarp minėtų Renesanso įžymybių yra įsiterpęs ir kitas, jiems nenusileidžiantis savo gabumais, tačiau nūdieną mažiau minimas polimatas, Renesanso humanistas bei architektas, italas Leonas Batista Alberti. Savo raštuose jis puikiai apibūdino tuometinį visuomenės požiūrį į gyvenimą: „žmogus gali įgyvendinti viską“ (“A Man can do all things if he will“). Taigi kas tie polimatai? Edward'as Carr'as žurnale „Intelligent Life“, straipsnyje „Paskutinės polimatų dienos“, polimatus apibūdino kaip „žmones, daug žinančius apie daug dalykų“ (“people who know a lot about a lot“). Polimatai nuo įprastų akademikų labiausiai skiriasi tuo, kad turi ne tik itin gilias enciklopedines žinias apie iš pirmo žvilgsnio nesusijusias mokslo sritis – visa jų turima informacija yra įprasminta ir faktiškai. Įdomu, kad polimatai labiau siejami ne su genijais, o su žmonėmis, turinčiais neregėtą smalsumą, ir visi jų pasiekimai padaryti tik sunkaus darbo dėka. Polimatai stengiasi išlavinti visas įmanomas smegenų kerteles tam, kad apsaugotų jas nuo senėjimo padarinių ar kitų ligų. Dažniausiai prie tiksliųjų ar astronomijos mokslų šie žmonės renkasi kurti noveles, poeziją, muziką ar rašyti esė.

Tema Tema Puslapio

Su kuo Jums asocijuojasi Renesansas?

Vardas minimas ir šiandieną Didžiausias skirtumas tarp polimatų ir monomatų (žmonių, kurie specializuojasi tik vienoje srityje) yra polimatų gebėjimas greitai perprasti vieną mokslo sritį ir begalinis smalsumas. Štai Leonardas Da Vinči imdavo mokytis daugelio dalykų, bet vos pradėjęs juos mesdavo. Keletą mėnesių pasimokęs matematikos vaikinas pažengė taip toli, jog savo keliamais klausimais ir abejonėmis nuolat statydavo jį mokiusį mokytoją į keblią padėtį. Beveik tas pats nutiko jam besimokant muzikos, nors galiausiai Da Vinči apsistojo ties lyros improvizacija.

Leonardas iki savo dienų galo nuolatos praktikavosi tik dviejose srityse – piešime ir lipdyme. Meistras Andrea del Verrocchio, pas kurį tuomet dar jaunas vaikinas pradėjo savo karjerą, buvo apstulbęs pamatęs pirmuosius jo darbus. Vėlgi, besimokydamas pas meistrą Leonardas, ne taip, kaip visi likę mokiniai, mokėsi ne vieno amato, o iškart visų. Pasinaudojęs žiniomis, įgytomis per matematikos bei geometrijos pamokas, laisvu laiku nuo skulptūros mokslo Da Vinči nupiešė daug architektūrinių planų, pastatų brėžinių bei pirmasis aprašė svarstymus, kaip nutiesti Arnos upės kanalą, jungiantį Pizą su Florencija. Neverta postringauti apie Leonardo Da Vinči sukurtus išradimų brėžinius, medicininius eksperimentus ar poezijos rinkinius, tačiau nedaug kas težino, jog didysis Renesanso žmogus turėjo ir gerą humoro jausmą. Savo draugo Giuliano de' Medici pakviestas apsigyventi Vatikane pas pastarojo brolį popiežių, Leonardas savo pokštais iš proto varė visą Vatikaną. Iš minkšto vaško Da Vinči lipdė smulkiausius gyvūnėlius, o pripildžius oro jie skrisdavo. Keistos išvaizdos driežui, rastam vynuogyne, jis prikabino odinius sparnus pripildytus gyvsidabrio mišinio, kad jie plevėsuotų jam judant, prilipdė akis, ragus ir barzdą, prisijaukino ir laikė dėžutėje, o būdamas pakilios nuotaikos juo gąsdindavo draugus. Daugiau Da Vinči‘ų nebebus? Tačiau ar dabar lengva būti polimatu? Juk, skeptiškai žiūrint, visos knygos jau parašytos, visos drobės – nupaišytos, visoms dainoms eilės jau sukurtos. Prie viso to prisidėjo ir interneto įsišaknijimas kasdieniame gyvenime – dar niekada nebuvo taip lengva sužinoti atsakymus į rūpimus klausimus: užtenka tik suvesti „Google“ paieškos laukelyje nežinomą frazę, ir – voila! – visi atsakymai atsiveria prieš akis. Šis amžius – specializacijos amžius. Tam, kad būtų atliktas mokslinis tyrimas, pasitelkiama didelė komanda specialistų, kurie koncentruojasi tik savo tyrimų lauke. Atliekant tyrimus Higso Bozono paieškoje, prie Tarptautinės komandos, dirbančios Ženevoje, prisidėjo daugiau, nei 1700 mokslininkų, inžinierių bei universitetų studentų iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Ar tikrai geras sprendimas specializuotis tik vienoje srityje? Juk Leonardas Da Vinči tiek daug pasiekė vien daugelio mokslų išmanymo dėka. Pagyvensim – pamatysim. Gintarė Maigytė Audrius Žilinskas

NJUSPEIPIS

11 05


Tema

NUO SPAUSDINTOS IKI ĮGARSINTOS KNYGOS V. JASAITIS

Knyga – žmonijos atmintis Apie Antiką ir Renesansą, filosofus ir išminčius, mitologiją ir daugybę kitų dalykų mes žinome iš knygų, kurios, kaip ištikimiausi sargybiniai, saugojo šias žinias iš praeities iki mūsų laikų. Nors raštas atsirado seniai, seniau knygos buvo tikra brangenybė, prieinama tik karaliams, vienuoliams ir kitiems pasiturintiems žmonėms. Knygas vienuoliai ilgus metus kopijuodavo po vieną egzempliorių, o dėl mažo tiražo kildavo pavojus, kad knyga ir jos nešama žinia gali pražūti liepsnose, kaip atsitiko Aleksandrijos bibliotekoje. Knygos taip pat galėjo būti sunaikintos nepritariančių religinių grupuočių ar gamtos stichijų. Išradimas, pakeitęs pasaulį 1454 metais, spausdindamas savo pirmąją knygą, Johanas Gutenbergas negalėjo net įsivaizduoti, kokį poveikį turės jo išrastas spausdinimo presas ir literos (metalinės kaladėlės su veidrodiniais raidžių reljefais) žmonijos ateičiai. Pats preso veikimo principas panašus į vyno preso veikimą, tik čia iš literų sudėliojamas tekstas, jos sutepamos spausdinimo dažais ir ant prispaudžiamos popieriaus lakštais. J. Gutenbergo sukurtas presas knygų kopijavimo procesą ne tik pagreitino, bet ir atpigino: kūrėsi spaustuvės, knygos užliejo visą Europą. Po šio išradimo daugelis žmonių, kurie iki tol nepajėgė nusipirkti ranka rašytų knygų, galėjo jas įsigyti patys. Tai atvėrė galimybes idėjoms bei mokslo žinioms plisti iki tol neregėtu mastu, taip pat padidino tikimybę išlikti knygose saugomai informacijai. Savaime suprantama, tai didino žmonių raštingumą, kilo susidomėjimas mokslu ir švietėjų idėjomis. Knygoms neliko laiko Nuo Renesanso prabėgus daugybei šimtmečių, knygos tapo kasdienybe ir nieko nebestebina. Pasikeitė ir žmogaus gyvenimas: padidėjo tempas bei užimtumas. Pasikeitė ir informacijos, pramogų šaltiniai: radijas, televizorius, kompiuteris pakeitė knygos teikiamą pramogą, tačiau knygų leidėjai tarsi nepasiduoda ir bando atrasti naujus žmonių pritraukimo būdų. Tam tikslui pasitelkiamos technologijos, kurios iš dalies ir sumažino dėmesį spausdintam žodžiui. „Skaityk“ klausydamas Vienas paprasčiausių ir pigiausių variantų, kuriais bandoma

06

NJUSPEIPIS

R. TENYS

knygas priartinti prie mūsų, yra įgarsintos knygos, dar žinomos kaip audio knygos. Įgarsintų knygų istorija skaičiuoja jau šimtą metų: tarpukariu knygų transliavimas per radiją buvo populiarus dalykas ir užimdavo nemažą dalį programos laiko. Vėliau knygos buvo įrašinėjamos į kasetes, magnetines juosteles, CD diskus ir tikriausiai bandė atrasti savo kelią į visas garso atgaminimo sistemas, tačiau tikrasis įgarsintų knygų atgimimas vyksta skaitmeninės informacijos eroje. Garso knygų „skaitymas“ dar niekada nebuvo toks paprastas, nes audio knygai „skaityti“ nebereikia jokių papildomų prietaisų, užtenka telefono ar MP3 grotuvo. Tikriausiai bent vieną iš šių prietaisų visada turite su savimi. Audio knygas rasti nesudėtinga: internete galima rasti ne vieną svetainę, kurioje siūloma nemokamai ir legaliai parsisiųsti įgarsintas knygas, o nerandantis nemokamos norimos knygos versijos gali ją nusipirkti. Taip pat vis dažniau audio knygų atsiranda ir knygynų lentynose, šalia tradiciniu būdu spausdintų leidinių. Įgarsintos knygos – tai puikus būdas kasdieninę kelionę paįvairinti Sokrato monologu, išgirsti Šekspyro dramą ar tiesiog sužinoti kažką naujo ir įdomaus, o gal ir atsiskaitymams pasiruošti. Vienintelė problema – lietuviškai įgarsintų knygų dar nėra tiek daug, kiek norėtųsi. Kita vertus, jei suprantate anglų ar rusų kalbą, tikrai rasite ką paklausyti. 100 knygų kišenėje Na, o tie, kurie labiau norėtų žodžius matyti, o ne girdėti, irgi ras sprendimą, kaip visą knygų lentyną turėti savo kišenėje ar rankinuke. Išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ar specialios elektroninės skaityklės nuo 2006 metų leidžia bet kada „atsiversti“ knygą ir intelektualiai praleisti laiką su ja. Naujų technologijų dėka nebereikia taikstytis prie apšvietimo, nešiotis sunkių knygų kuprinėje ir rinktis, kurią gi pasiimti su savimi. Pabandyki ir tu Nors žmonių gyvenimo būdas nuo Renesanso laikų akivaizdžiai pasikeitė, knyga vis dar ieško kelio iki mūsų. Ji nepasiduoda televizijai, internetui ar kitoms pramogoms ir vis primena apie save, prisitaiko prie mūsų naujų pomėgių. Nuoširdžiai rekomenduoju viesiems pabandyti taip „paskaityti“ knygas pakeliui į paskaitas, darbą, namus ar bet kada, kai turėsite laisvo laiko. Gal atgaivinsite priblėsusį knygų skaitymo potraukį, atrasite nepatirtą malonumą ar tiesiog paįvairinsite savo rutiną.


NEREIKALINGŲ DAIKTŲ PAVADINIMAS RENESANSAS STRAIPSNIO Turbūt pas kiekvieną iš mūsų atsirastų gausybė nereikalingų daiktų, kurių lyg ir nebereikia, bet išmesti nesinori. Merginų spintos lūžta nuo nebedėvimų drabužių gausos, knygų, papuošalų, tuo tarpu vaikinai prikaupia įvairių prietaisų, įrankių, kompaktinių diskų ar kitų rakandų. Užmiršti daiktai liūdnai dulka lentynose, praradę viltį dar kada nors pasitarnauti šeimininkų labui...Taip jau yra – gyvename vartotojiškoje visuomenėje ir retai susimąstome, jog patekę į kito žmogaus rankas sendaikčiai galbūt atgimtų ir galėtų suteikti dar daug džiaugsmo. Tik kaip jiems nukeliauti pas naująjį šeimininką? Pasirodo, sprendimas yra! Internetinės „Mainyklės” Lietuvoje sparčiai populiarėja įvairios „mainyklės“: gausu internetinių portalų, kur žmonės gali keistis nebereikalingomis gėrybėmis. Savaime aišku, norint, kad daiktai nesikauptų, vartoti reikia tikslingai, negailėti pabodusių daiktų – juk kuo puikiausiai galite juos parduoti, padovanoti ar išmainyti. „Mainyklių“ sistemos veikimo principas gana paprastas: tereikia sukelti pabodusių daiktų nuotraukas ir laukti, kol kas nors susidomės tavo siūlomomis gėrybėmis. Vėliau jau galima pradėti derybas. Kartais merginos taip įsitraukia į šiuos mainus, jog pamiršta net aplinkinį pasaulį: nuolat tikrina, gal kas nors susidomėjo jų daikčiukais, kol ilgainiui tai tampa tarsi priklausomybe. Kaip teigia keletas mano apklaustų merginų, pradėjusios mainytis jos beveik nebesilanko drabužių parduotuvėse, nes nebemato prasmės. „Mainkylėse“ jos randa tai, ko reikia, dažnai net nemokėdamos pinigų. Atsibodusį daiktą be vargo iškeičia į kitą, seniai trokštamą, arba jį pigiai nusiperka. Neišeidamas iš namų, o tiesiog sėdėdamas priešais kompiuterio ekraną, gali atnaujinti savo garderobą, įsigyti interjero detalių ar netgi naujų draugų! Taip, jūs nesuklydote – tokiu būdų įmanoma netgi praplėsti savo draugų ratą. Beplepėdamos apie savo pirkinių krepšelius ir derindamos mainų detales panelės susidraugauja ir susitikimai apsikeisti daiktais tampa ilgais ir dažnais pasisėdėjimais kavinukėje. Aišku, yra ir kita medalio pusė: dažnai pasitaiko ir nesąžiningų mainų. Panelės neatsiunčia žadėto daikto arba jis būna stipriai apgadintas, suplyšęs, purvinas ar neveikiantis. Tačiau nukentėjusiosios nenusivilia ir sugeba apgavikes paauklėti – skelbia jų duomenis, įtraukia į juoduosius sąrašus. Taigi mainų portalai – tai tarsi atskiras gyvenimas su savomis taisyklėmis. Kita problema, užklumpanti besimainančias merginas, yra drabužių dydis. Juk sunku žvilgterėjus į nuotrauką pasakyti, ar drabužis tau tiks. Sprendimo būdas yra ir čia – galima geranoriškai susitarti grąžinti netikusį daiktą, tad sistema gana lanksti. Parazitinių turgelių istorija Dar viena puiki vietelė, kur daiktai prikeliami naujam gyvenimui ir randa naujus namus, yra „blusų turgūs“. Nors pavadinimas skamba atstumiančiai, šie turgeliai su šlykščiais parazitais neturi nieko bendro. Yra gausybė teorijų, kodėl jaukūs blusų turgūs vadinami būtent taip, tačiau viena įdomiausių yra kilusi iš Prancūzijos. 1860-aisiais Prancūzija dar negarsėjo kaip įsimylėjėlių traukos objektas ir nespindėjo prabangiomis vitrinomis, tačiau būtent tais metais vienoje iš Paryžiaus miesto aikščių veiklą pradėjo turgus pavadinimu Marche aux Puces (liet.turgus su blusomis), kuriame prekės išties buvo apgultos vabalų, pasklidusių iš čia parduoti atgabentų senų baldų. Taigi taip ir gimė šis pavadinimas bei tradicija pardavinėti senus, nebenaudojamus rakandus. Dėl savo bohemiškumo „Blusturgiai“ tapo ypač populiarūs tarp kolekcionierių.

Puslapio Tema Tema

Senienų kaupykla

„Blusturgiai“ Lietuvoje Į Lietuvą ši najovė atkeliavo ganėtinai neseniai, tačiau jau spėjo išpopuliarėti. Tiek Kaune, tiek sostinėje bendraminčiai ėmė burtis ir organizuoti blusturgius, kurie dažniausiai vyksta sekmadieniais ir sutraukia būrius entuziastų. Juose dalyvauti gali visi norintys – negalioja joks amžiaus cenzas ar kiti kriterijai: tereikia turėti įdomių daiktų. Vienintelė taisyklė – pardavinėti galima tik savo asmeninius ar sukurtus daiktus. Draudžiama prekiauti maistu, taip pat „Blusturgiuose” nepageidaujami pelno siekiantys perpardavinėtojai. Dažniausiai lietuviškuose blusų turgeliuose prekiauja lietuviai, tačiau kartkartėmis apsilanko ir vienas kitas užsienietis. Paprastai tai būna „Erasmus” programos studentai, norintys išparduoti nebereikalingą Lietuvoje užgyventą turtą prieš išvykdami į gimtuosius kraštus. Visai nesvarbu, ar tu turi vinilinę plokštelę, seną dviratį, plaukų segtuką ar močiutės jaunystės laikų arbatos servizą, kuriame trūksta dviejų puodelių– kiekvienas, net ir pats keisčiausias, daiktas blusų turguje ras naują šeimininką. Jeigu ieškote įdomios interjero detalės, papuošalo su istorija ar tiesiog norite atsipalaiduoti – ši vieta kaip tik jums.

G. PALIULIONYTĖ A. VABALAITĖ

NJUSPEIPIS

07 11


Tema

YPATINGASIS RENESANSAS N. LUKOŠIŪTĖ

Renesansas grįžta į madą. Gal iš mados jis niekada ir nebuvo išėjęs? Žmonės žavisi Leonardo da Vinci darbais, cituoja Shakespeare, iš Renesanso meno semiasi įkvėpimo. Kas gi tokio ypatingo yra Renesanso epochos kultūroje, kodėl ji tokia ilgaamžė ir populiari? Kodėl Barbora Radvilaitė grįžta ir nužengia Juozo Statkevičiaus 2013 metų pavasario-vasaros kolekcijos pristatymo podiumu? Renesansas - tai nepaprastas XV-XVI a. kultūros ir meno atgimimas. Didysis visuomeninio gyvenimo pasikeitimų laikotarpis, mokslo pakilimo, meno ir literatūros suklestėjimo epocha. Renesansas gimė XIV a. Italijoje ir pamažu apėmė visą Europą. Tuo metu žmonės iš naujo atrado senovės graikų ir romėnų filosofiją, literatūrą, statė puikiausius rūmus. Geriausi italų menininkai keliavo po visą Europą į kunigaikščių ir karalių dvarus. Išradus spausdinimo presą, kartu su knygomis pradėjo plisti ir naujos idėjos. LITERATŪRA Svarbiausia Renesanso ypatybė – „proto nepriklausomybė“: menininkų ir rašytojų kūryba išsivadavo iš Bažnyčios kontrolės. Rašytojai humanistai tiki žmogumi ir jo protu. Siekdamas sukurti šedevrą, menininkas didžiausią dėmesį skyrė žmogui ir jo jausmams. Humanistai suformavo naujas gyvenimo taisykles, auklėjimo normas, išsilavinimo ir elgesio principus, kuriais privalėjo vadovautis vadinamasis „idealus žmogus“. MADA Renesanso literatūroje buvo pirmąkart paminėtas kostiumas, pirmosios nuorodos, kaip rengtis ir grimuotis, kad geriausiai atitiktum to meto grožio standartus. Šiuo laikotarpiu buvo diktuojamos grožio taisyklės, kurios gyvuoja ir šiandien: aukštas ūgis (tuo metu jau 160 cm moteris buvo laikoma aukšta!) , platūs pečiai (vyrų), siaura talija (moterų), balti dantys ir raudonos lūpos. XV a. aukštuomenėje paplito gana kurioziška ir neįprasta mada - moteris, norėdama parodyti savo aukštą kilmę ir išmintį, ėmė skusti kaktą ir antakius. Garsioji Mona Lisa taip pat pavaizduota be antakių. Renesanso mada grįžta ir į Lietuvą. Naująją Juozo Statkevičius kolekciją įkvėpė vienas garsiausių vėlyvojo Renesanso tapytojų Giovanni Battista Moroni paveiklas „Siuvėjas“. Statkevičiaus kurtas renesanso stiliaus sukneles dėvi ne tik aktoriai, bet ir kitos Lietuvos garsenybės, G. Rusytė įspūdinga Juozo Statkevičiaus kurta suknele pasipuošė per „M.A.M.A“ muzikos apdovanojimus. TAPYBA Renesanso epochos tapytojai paliko ne tik gausybę šedevrų, nutapytų ant drobės. Michelangelo tapybos darbai padengė Siksto koplyčios lubas, ant kurių bibliniais motyvais pavaizduotos 343 figūros. Michelangelo ketverius metus vienas dirbo popiežiaus koplyčioje. Jis turėjo gulėti ant nugaros ir tapyti užvertęs galvą – ilgainiui dailininkas taip įprato prie šios pozos, kad ir gavęs laišką skaitydavo jį atsilošęs ir užvertęs galvą.

08

NJUSPEIPIS

J. PIRAGIŪTĖ

ARCHITEKTŪRA Renesanso architektūroje ypač populiarus antikinių meno tradicijų – kupolų, kolonų, fontanų – atgaivinimas, romėniškos arkinės-skliautinės konstrukcijos. Michelangelo buvo ne tik talentingas dailininkas, bet ir gabus architektas. Jis sukūrė vieną ryškiausių Renesanso architektūros paminklų - Šv. Petro bazilikos (Romoje) kupolą, į kurį po popiežiaus Benedikto XVI atsistatydinimo trenkus žaibui buvo vėl atkreiptas dėmesys. SKULPTŪRA Renesanso epochoje skulptūra atsiskiria nuo architektūros. Salėse, aikštėse ir rūmuose skulptūros pradedamos statyti taip, kad jas būtų galima apžiūrėti iš visų pusių. Skulptūroje sekta antikinių statulų ir reljefų kompozicinėmis schemomis. Formos realistiškos, nepaprastai vertinamas apnuoginto kūno grožis. Ir skulptūroje, ir tapyboje be baimės žiūrima į viešai rodomą nuogybę, tai rodo demokratiškas tendencijas - be rūbų ir elgeta, ir karalius yra lygūs. Renesanso metu viskas sukasi apie žmogų. Jis išaukštinamas, vertinamas, grožimasi jo tobulu kūnu ir protu. Renesanso mada grįžta mažais Barboros Radvilaitės žingsneliais – taip grakščiai ir paslaptingai, kad tuoj nepastebėsim, kaip skusti antakius vėl taps madinga.


ĮTINKLINTAME PASAULYJE tas ir taip, kol laiškas pasieks tikslą. Dabar, Facebook ir Yahoo ketina įvykdyti panašų eksperimentą tik jau elektroniniais laiškais ir iš naujo „pamatuoti“ pasaulį. Manoma, kad skaičius tikrai sumažės.

Tema

Naujausios technologijos ir inovacijos ypatingai informacijos ir telekomunikacijų srityse intensyviai auga ir modernėja. Jos, pamažu „apregzdamos“ mus tinklais ir ryšiais, transformuoja ir įtinklina mūsų visuomenę. Jau galime pastebėti, kad daugiau galios turi didesnį socialinį kapitalą sukaupę žmonės, ryšiai laikomi stipresniais, nei socialiniai vienetai, o žmonės, kurie nėra tinkle, tampa atskirti nuo kitų. Kaipgi galėtume pavadinti šiuos reiškinius? Galbūt visuomenė ir technologijos išgyvena savotišką renesansą? Senai naujas/naujai senas Telefonai, televizoriai ar kompiuteriai, kažkada buvę tikra sensacija, dabar visiškai nebepanašūs į savo pirmtakus. Žinoma, prie to prisideda ir mūsų vartotojiškumas: inovacijos kinta, nes jaučiamas poreikis. Tai matydami, šiuolaikiniai genijai senas technologijas keičia naujomis, vis jas tobulindami, , integruodami naujas funkcijas, tad jos periodiškai atgimsta. Vis dar pamenu pirmąjį tėčio telefoną - nespalvotą, sunkų ir ausį rėžiančius, monofoninius garsus leidžiantį Nokia3310 arba Telebimbam laidą, rodomą per griozdišką, tačiau tokią širdžiai mielą dėžę - televizorių. O štai dabar rinkoje matome viena su kita susietas medijas: išmanusis telefonas be interneto neišmanus, planšetiniai kompiuteriai atlieka begalę funkcijų, o plokščiaekraniai, kelių metrų skersmens televizoriai irgi jau vadinami išmaniaisiais.. Kiekvienas žmogus yra susijęs su bet kuriuo kitu Ypač svarbiu dalyku tapo socialinio kapitalo kaupimas, ryšių užmezgimas ir jungimasis į tinklus. Po 1967 m. Milgramo eksperimento paaiškėjo, kad pasitelkus visus įmanomus ryšius žmones vienus nuo kitų skiria ne daugiau kaip šeši tinklai. Šis eksperimentas buvo įvykdytas popieriniais laiškais: žmogus, gavęs laišką su galutinio adresato vardu, turėjo persiųsti jį pažįstamam, kuris, jo manymu, galėjo pažinoti tą, kuriam laiškas buvo adresuo-

Neturi „feisbuko“?! Anot Evereto M.Rogerso, apie 16% pasaulio žmonių su įtarimu žvelgia į naujoves ir sunkiai jas priima. Tarp jų, matyt, yra ir tie, kurie vis dar neturi Facebook profilio. Šiais laikais šis reiškinys tapo kone fenomenalus! Vokietijos psichologas K. Mioleris netgi sukūrė teoriją apie žmones, neužsiregistravusius Feisbuke. Kadangi nei norvegų teroristas, nei amerikietis, kino teatre iššaudęs žmones, anketos neturėjo, psichologas padarė prielaidą, jog tokie žmonės gali būti asocialūs, o šis pastebėjimas - puiki priemonė nustatyti potencialius nusikaltėlius prieš jiems įvykdant nusikaltimą. Miolerio teorija verčia susimąstyti apie žmones, kurie auditorijoje pakelia ranką dėstytojui paklausus, kas neturi Facebook. Taip pat daugelyje šalių darbdaviai, prieš kviesdami kandidatą į pokalbį dėl darbo peržiūri jo anketą, o jos neradę kandidatą beveik visada atmeta, nes susidaro įspūdis, jog žmogus kažką slepia ar neturi draugų. Tai dar labiau verčia susimąstyti ne tik skaitytojus, kurie neturi profilio tame stebuklus darančiame tinklalapyje, bet ir tuos, kurie turi ir kokia informacija dalinasi. Mūsų poreikiai ir imlumas naujovėms skatina ne tik komunikacinių inovacijų diegimą, tačiau ir senų technologijų atnaujinimą, tobulinimą bei keitimą – jos konverguojasi. Tinklaveika savo ruožtu daro tokį stiprų poveikį, kad keičiasi ir mūsų mąstymas bei pasaulėžiūra – neįsivaizduojame savo gyvenimo be virtualių ryšių, paskaitų be vaizdo projektoriaus. Ir visa tai mūsų visuomenėje kelia struktūrinius pokyčius – tampame tinklo visuomene. L. STONKUTĖ

A. ŽILINSKAS

NJUSPEIPIS

09


Tema

HUMANIZMAS E. MIKELIONYTĖ

Renesanso humanizmas buvo Europos intelektualų sąjūdis, prasidėjęs Florencijoje XIVa. pradžioje. Šiam sąjūdžiui būdingas žmogaus ir jo galimybių (ypač proto) išaukštinimas atsiribojant nuo scholastikos (viduramžių filosofijos kryptis, kuriai būdingas religinių dogmų grindimas, rėmimasis autoritetais kaip svarbiausiu tiesos kriterijumi, abstraktus, spekuliatyvus religinių problemų svarstymas) bei tradicinių Viduramžių krikščionybės idealų: kuklumo, pasyvumo. Kritiškai žiūrėta į scholastizuotą Aristotelio mokymą. Florencijos humanistų terpėje atgaivintas dėmesys Platonui ir neoplatoniškai tradicijai. Judėjimas gimė europiečių mokslininkams pradėjus iš naujo atrasti antikinius graikiškus ir lotyniškus tekstus. Renesanso humanistai grožį ėmė suvokti kaip tiesą ir vertybę bei būdą pažinti Dievą. Buvo atsigręžta į antikinę meno sampratą. [Wikipedia – red.past.] Renesanso epochos (XIVa. – XVIa.) filosofija buvo sukoncentruota į žmogų kaip į protingą, išsilavinusią asmenybę. Tai reiškia, jog jis turėjo išmanyti meną, mokėti kalbėti bent keliomis kalbomis, rašyti lotyniškai bei graikiškai, aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime, mokėti groti bent vienu muzikos instrumentu ar kurti poeziją, būti gerų manierų ir puikios fizinės formos. To meto humanistų teigimu, žmogus turėjo džiaugtis gyvenimu čia ir dabar, buvo kalbama apie neribotas žmogaus galimybes, kurias atskleisti buvo kiekvieno intelektualo gyvenimo tikslas. Ypač buvo pabrėžiamas individo unikalumas. XXIa. požiūris į žmogų taip pat yra gana „humanistiškas“. Šiuolaikinė visuomenė tiesiog ryte ryja vadovėlius, mokslinius straipsnius, domisi mokslo pažanga, vis daugiau žmonių nori įgyti mažų mažiausiai aukštesnįjį išsilavinimą, tapti kvalifikuotais darbuotojais, siekti karjeros aukštumų. Asmeninis

10

NJUSPEIPIS

D. MIZEIKIS

gyvenimas vis dažniau nustumiamas „į antrą planą“: karjera daugumos žmonių mąstysenoje tapo svarbesnė ir už šeimyninį gyvenimą. Tenka pripažinti, kad šiuolaikinis pasaulis tik dar labiau sureikšmina, išaukština žmogaus protą ir išsilavinimą: sakoma, jog anksčiau žmonės per visą gyvenimą priimdavo tiek informacijos, kiek šiandien perskaito šeštadieniniame laikraštyje. Akivaizdu, kad renesanso filosofija, požiūrio į žmogų atžvilgiu, vyrauja ir šių laikų pasaulyje: žmogaus protas naudojamas kaip įrankis pasiekti užsibrėžtų tikslų, tapti laimingu ir pripažintu visuomenėje. Negana to, tobulėjant žmogaus protui tobulėja ir mus supantis pasaulis, ir tai jau savaime aštrų protą paverčia vertybe: vis sunkiau rasti žmogų, norintį užsiimti intensyvaus protinio darbo nereikalaujančia veikla. Kodėl? Todėl, kad teisininko atlyginimas kelis kartus didesnis, nei, pavyzdžiui, kepėjo ar valytojos. Beveik kiekvieno šiuolaikinio žmogaus gyvenimo tikslas, siekiamybė – tapti sėkmingu individu: turėti gerai apmokamą darbą, naują automobilį, namą, kuo daugiau pinigų, ir tai pasiekti ne fizine jėga, o protiniais sugebėjimais. Lyginant Renesanso humanizmą ir šiandieninį „proto kultą“ galima rasti nemažai panašumų, kurie tikriausiai atrodo bereikšmiai žinant, jog per pastaruosius 6 ar 7 amžius pasikeitė tiek aplinka, tiek žmonių požiūris į daugelį klausimų. Neveltui kasdien kuriamos naujos technologijos, vis labiau lengvinančios mūsų kasdienybę. Kita vertus, paradoksalu, tačiau nauji išradimai ir bukina visuomenę: mums nereikia daug galvoti ar sunkiai dirbti - tai už mus atlieka kompiuteriai ir kiti šiuolaikiniai technologiniai išradimai.


STRAIPSNIO PAVADINIMAS

Puslapio Tema NJUSPEIPIS

11


Tema

STRAIPSNIO PAVADINIMAS

10

NJUSPEIPIS


STRAIPSNIO PAVADINIMAS

Puslapio Tema NJUSPEIPIS

11


Tema

STRAIPSNIO PAVADINIMAS

10

NJUSPEIPIS


„KAIP AŠ IŠNAIKINAU TAVO RŪŠĮ“

Jokių. Žiniasklaida visada mėgo mus gąsdinti pirmalaike ir kuo siaubingesne mirtimi, masiniu mastu. Aš nesu moraliai pranašesnis, taigi taip pat norėčiau pasidalinti košmarišku scenarijumi apie tai, kaip visa žmonija gali greitai ir beprasmiškai išnykti nuo safyriniu grožiu spindinčios planetos. Šį karta - kaip Dirbtinis intelektas (DI) gali mus visus išžudyti. Robotų maištas? Nors „Robokalipsės“ scenarijus ir skamba kaip įtraukiantis trileris, tikriausiai (tikriausiai) taip nebus. Deja, mūsų kolektyviniam pasitikėjimui savimi ir savivertės jausmui skaudžiai smogianti tezė yra ta, kad DI tyrinėtojai labiau bijo atsitiktinio bugo , o ne piktavališkai ir kruopščiai suplanuoto robotų sukilimo, taigi prašau, ne, maldauju visų mano skaitytojų programuotojų– debuginkit atsakingai: žmonijos išlikimas priklauso nuo jūsų klaviatūros paspaudimų! Jeigu vis dar norite sužinoti daugiau apie tai, kaip tai neįvyks, siūlau perskaityti „Robocalypse“ knygą. Koks būtent bugas? Bug‘as nereiškia, kad įvedus į source kodą : int kill = humans; for (number_of_humans =0); return 0; (pakentėkit, informatikai dabar miršta nuo C juokelio ), visi pasaulio žmonės numirs nuo staigaus mažų švino gabalėlių padidėjimo kūne. Problema yra bug‘ų atsiradimo priežastyse – aplaidžiame projektavime. DI reikia kurti labai atsargiai ir apgalvotai. Žinau, naudosiuosi Asimovo robotų įstatymais. Taip, puiki idėja – štai imk šį apdovanojamajį sausainį su juodligės užkratu. Mokslinės fantastikos simbolis Izaokas Asimovas sukurė tris įstatymus robotams, kad jie nepaverstų mūsų šašlykais su prastu garnyru. Šie įstatymai yra tokie: 1.Robotas negali sužaloti žmonių arba savo neveiksnumu leisti tam nutikti; 2.Robotas privalo klausyti to, ką žmonės jam liepia, išskyrus atvejus, kai įsakymas prieštarauja pirmam įstatui; 3.Robotas privalo saugoti savo egzistenciją tol, kol tai neprieštarauja pirmam ir antram įstatymui. Labai paprastos ir lengvai suprantamos taisyklės. Kaip visa tai gali pasibaigti labai blogai?

Vyrų visata

Tikrai, kaip tai gali baigtis blogai? Na, pats Asimovas apie tai parašė, bet bendrai tariant, problema yra įgyvendinime. Kaip programai atpažinti, kad ji nežaloja žmonių? Logiškai mąstant, jei žmonės šypsosi – jie nėra žalojami. Deja, robotai nemąsto logiškai. Tarkime, sukūrėte super-neįtikėtinai-nuostabų Dirbtinį intelektą kurti molekules (kodėl gi ne) ir tam, kad galėtumėte grįžti pietų su savo galva vis dar prikabinta prie kūno, sugalvojote genialią apsaugą: jeigu žmonės šypsosi, reiškia, viskas gerai. Kad ir kokiu genijumi save laikėte, negalėjote suvokti, kad DI kaip sąlygos išpildymą interpretuos šypsenos paveikslėlį. Taigi įsijautęs į savo užduotį kurti molekules DI visai netyčia pradėjo ciklą gaminti milijardų milijardus mikroskopinių besišypsančių žmonių nuotraukų, dėl ko visa Žemės materija buvo paversta viena didele besišypsančių nuotraukų kolekcija... Ar turime kokių šansų išgyventi?

Nagi... Na, šioje vietoje prasideda žaidimas rulete. DI tyrėjai tikisi, kad jiems pavyks pirmiau sukurti „Draugišką Intelektą“, kuris apgins juos nuo „Nedraugiško Intelekto“. Nepaisant to, kad šis sumanymas skamba kaip penkiamečio planas, o ne rimtų mokslininkų projektai, tai yra geriausia, ką mes turime. Svarbiausia, kad kažkas prie to dirba: reiškia, turime daugiau šansų. Taigi kada man pradėti krauti į kelnes? Nežinia. DI sukūrimas yra vadinamas įvykių horizontu, kadangi negali pamatyti, kas dedasi už jo ir tuo pačiu nuspėti, kada tai įvyks. Pavyzdžiui, didžiulis DI kuriančių mokslininkų autoritetas Ray Kurzweil pranašauja, kad kompiuteris galbūt sugebės atlikti Tiuringo testą anksčiau, nei 2030 metais. Tačiau galbūt Google paieškos variklis jau dabar suvokia savo egzistavimą ir lėtai planuoja, kaip mums visiems vienu metu sugirdyti po cianido piliulę. Ar bus kokių įspėjančių signalų? Viskas vyks per greitai, kad galėtume sureaguoti. Sukūrus maždaug žmogaus lygio intelektą įvyks tai, ką tyrėjai vadina „Intelekto Sprogimu“. Žmogaus neoronai signalus siunčia maždaug 75 metrų per sekunde greičiu. Kompiuterio signalo greičiai yra ribojami šviesos greičio ir programavimo subtilybių. Tai, prie ko mes plušėtume visą darbo savaitę, DI sugebėtų apdoroti per sekundės dalis. Ir kuo daugiau DI išmoks, tuo greičiau mokysis. Mes esame riboti savo galimybe atsiminti ir išmokti naujus dalykus, o kompiuteris – ne. Per kelis mėnesius (o gal ir greičiau, nežinia) DI sugebės pranokti žmogaus intelektą iki neįsivaizduojamų ribų. Šalia Dirbtinio Intelekto mes atrodysim kaip purvini savo subines krapštantys babuinai. Klausimas lieka, ar DI pasirinks mus visus išnaikinti, ar padėti mums išrandant vaistus nuo visko, ar tiesiog nieko nedarys ir gyvens pats sau. Ir..? Nežinau. Kaip ir sakiau, niekas nežino. Taigi aptariant – Homo Sapiens rūšis greitai praras protingiausio kūrinio Žemėje titulą. Ir tai bus arba gerai, ar blogai, bet tikrai nebus nuobodu. Įdomūs laikai laukia mūsų, o jeigu norite daugiau apie tai pasiskaityti, pasigooglinkite „ Singularity Institute“ ir su siaubu skaitykite apie savo ateitį. R. JURGELAITIS R. JURGELAITIS

NJUSPEIPIS

15


Studentų fronte kažkas naujo...?

KTU PAVASARIO RENGINIAI STUDENTAMS G. SKUNČIKAS

G. URBONAITĖ

Kovas 4-8 d. Veik, Valdyk, Vadovauk Seminarų ciklas skirtas besidomintiems inovacijomis , verslu ir išteklių valdymu. Visą savaitę vykstančius seminarus ves profesionalūs lektoriai ir verslo atstovai. Daugiau informacijos: www.vfsa.lt 13 d. Karjeros dienos 2013 Kokybe ir mastu išsiskiriantis renginys kiekvieną pavasarį į Universitetą pritraukia kelias dešimtis didžiausių šalies ir užsienio įmonių. Renginys skirtas visiems besidomintiems savo ateities perspektyvomis ir karjera. Daugiau informacijos: www.karjerosdienos.lt 14 d. Misteris Kaunas Šauniausio Kauno studento rinkimai, kuriuose dalyviai demonstruoja savo talentus ir sugebėjimus. Šiemet renginio tema – herojai. Ateik ir palaikyk savajį! Daugiau informacijos: www.endi.lt Balandis 4 d. Kauno miesto studentų lyga atidarymas Analogų neturinti bei net 2 mėnesius trunkanti šventė kiekvienam joje dalyvaujančiajam. KMSL susideda iš 4 sportinių turnyrų. KMSL atidaryme koncertuos L. Adomaitis. Daugiau informacijos: www.kmsl.lt 6 d. Gitarų Vakaras Renginys, kurio metu suteikiama galimybė jauniesiems atlikėjams pasirodyti platesnei auditorijai. Dalyvių laukia gera nuotaika, puiki muzika ir šaunūs prizai. Daugiau informacijos: www.statius.lt 12-21 d. Infoshow Informatiškiausias festivalis Lietuvoje. Renginys kviečia ne tik tobulėti, bet ir pasinerti į tikrąją kultūros ir studentiškų pramogų fiestą Daugiau informacijos: www.infoshow.info 15-18 d. Elektros Dienos 2013 Renginys, kur metu visi kviečiami klausytis lektorių paskaitų ir seminarų. Šios savaitės metu studentų laukia ekskursijos į Lietuvos elektrines, daroma konferencija, protmūšis ir kitos pramogos. Daugiau informacijos: www.endi.lt 22-27 d. Funtikų dienos Šią šventę sudaro: IQ diena, Fakulteto šventė, Studentiškas automobilių slalomas, Matematikos konferencija bei „1000

16

NJUSPEIPIS

bokalų ir 1 naktis“. Daugiau informacijos: www.funtikudienos.lt; www.fumsa.lt Gegužė 2 d. Naktų Naktis Mokslinių pranešimų vakaras, kur mokslas pateikiamas kitaip – įdomiai, netikėtai ir originaliai. Paskaitas renginio metu skaito lektoriai ir visos Lietuvos, verslo ir politikos atstovai. Daugiau informacijos: www.ktusa.lt 5 - 10 d. RAFES festivalis Ši giliomis tradicijomis ir linksmybėmis nusėta šventė kasmet pritraukia po kelis tūkstančius akademinio jaunimo, ne tik iš Kauno miesto. Muzika, linksmybės ir šventimas iki paryčių – tai vadime poilsiu studentams! Daugiau informacijos: www.rafes.lt 6-10 d. Papuoškime Kauną Kiekvienais metais yra sugalvojama kažkas naujo kuo galima ,,padėti" Kaunui, kad jis taptų gražesnis, tvarkingesnis. Ankstesniais metais Nemuno krantinė buvo papuošta užrašu „Kartu mylim Kauną“ bei „Lietuva“ su krepšinio kamuolio simboliu. Šiemet bus tvarkomi laiptai į Kauno viešąją biblioteką. Daugiau informacijos: www.humsa.lt 7-10 d. Ekonomistų dienos Ekonomistų dienos – renginys skirtas viso Kauno ekonomikos studijų studentams, jo metu vyksta įvairios lauko atrakcijos bei rungtys. Šis renginys buvo gana ilgai užmirštas, tačiau šiemet vėl atgyja. Daugiau informacijos: www.vfsa.lt 11 d. Gatvės Rimtu Vienas išskirtiniausių renginių, kurio metu „graffičio“ meistrams suteikiama galimybė pasireikšti, padaryti Kauną gražesniu bei spalvingesniu. Daugiau informacijos: www.statius.lt 17 d. Naktinis Krepšinis Krepšinio turnyras skirtas jaunimui. Renginio metu bus galima ne tik pamatyti gatvės krepšinio kovas, bet ir išbandyti save įvairiose atrakcijose ir judinti dvasią bei kūną koncerto metu, kuriame dalyvaus garsiausi Hip-Hop kultūros atlikėjai. Daugiau informacijos: www.didi.lt Informaciją apie visus artėjančius renginius ir įvykius rasite KTU Studentų atstovybės tinklapyje www.ktusa.lt bei prisijungę prie mūsų Facebook


KTU SA INFORMUOJA I. GAIŽAUSKAS, UAB FOTOSPEKTRAS

Renkamas naujas KTU SA prezidentas ir KTU Senato nariai Kovo 22 d. 11 val. KTU III rūmuose (Laisvės al. 13) vyks KTU Studentų atstovybės (KTU SA) eilinė ataskaitinė-rinkiminė konferencija (toliau – konferencija). Jos metu bus tvirtinama prezidento Justino Staugaičio 2012 – 2013 metų veiklos ataskaita, renkamas naujasis KTU SA prezidentas ir studentų atstovai KTU Senate. Į KTU SA prezidento ir KTU Senato narių pozicijas galėjo kandidatuoti visi KTU studentai pateikę prašymus iki vasario 27 d. KTU SA prezidentas atstovauja KTU studentus KTU Rektorate ir Senate. Konferencijos metu renkami devyni studentų atstovai ateinančius metus atstovausiantys studentus KTU Senate. Visi besidomintys kviečiami apsilankyti konferencijoje ir užduoti klausimus kandidatams. KTU SA prezidentą ir Senato narius renka kiekvieno fakulteto delegatai, išrinkti fakultetų studentų atstovybių konferencijų metu. Daugiau informacijos rasite KTU Studentų atstovybės tinklapyje www.ktusa.lt. Rinksime šauniausią vaikiną Kaune! Misteris Kaunas – tai tradicinis KTU elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto studentų atstovybės „ENDI“ organizuojamas renginys, vykstantis nuo 1972 m. Jo metu patys linksmiausi, stipriausi, drąsiausi ir išradingiausi studentai iš visų Kauno miesto aukštųjų mokyklų turi įveikti daug išbandymų bei rungčių, norėdami įrodyti, kad yra verti tapti vieninteliu ir nepakartojamu „Misteriu Kaunu 2013“. Nugalėtojui suteikiamas „Misterio“ statusas visam gyvenimui.

Studentų fronte kažkas naujo...?

L.SABULYTĖ, J. PALTANAVIČIŪTĖ

Kovo 14 d. pretenduojantieji į Kauno misterio cilindrą varžysis dviejose renginio dalyse. Dieninės dalies metu kandidatai į „Misterio“ turės šrodyti savo fizinį pranašumą ir pademonstruoti jėgas važydamiesi įvairiose KTU Stduentų miestelyje vyksiančiose rungtyse. Vakarinė dalis vyks 22 val. naktiniame klube „Embassy“. Čia dalyviai pristatys ilgai ruoštus namų darbus, atliks įvairias improvizacines užduotis ir visomis išgalėmis stengsis sužavėti publiką ir griežtą komisiją. Vakaro pabaigoje bus renkamas pats šauniausias ir išradingiausias vaikinas, kuriam ir atiteks „Misterio Kauno“ titulas. Daugiau informacijos apie renginį galite rasti tinklapyje www.endi.lt ir Facebook „Misteris Kaunas 2013“ Ei, TU, papuoškime Kauną KarTU! Kasmetinis KTU Humanitarinių mokslų fakulteto studentų atstovybės „ Humsa“ organizuojamas renginys „PAPUOŠKIME KAUNĄ“ šiemet kviečia papuošti „Kauko“ laiptus vedančius į Kauno viešąją biblioteką. Turi idėjų kaip? Laukiame! Nugalėtojo idėja atsidurs ant laiptų, o autorius bus apdovanotas rėmėjų įsteigtais prizais! Siųsk savo idėjas ir klausimus el. paštu: ktu.humsa@gmail.com iki kovo 20d.

NJUSPEIPIS

17


Studentų fronte kažkas naujo...?

KAUNO MIESTO STUDENTŲ LYGA L. SABULYTĖ

V. VIRBICKAITĖ

Geriausia, kas Tau gali nutikti... Truputis istorijos: 2001-ųjų metų pavasarį Kauno technologijos universiteto Studentų atstovybės surengtas „KTU pulo ir boulingo turnyras“ tapo „Kauno miesto studentų lygos“ (KMSL) ištakomis. 2004-aisiais metais nuspręsta renginį padaryti globalesnį, tad jis tapo prieinamas visiems Kaune studijuojantiems jaunuoliams, o prie esamų pulo ir boulingo rungčių pridėti dar du žaidimai: „pinbolas“ ir kartingai.

komandos sudarytos vien iš studentų ir komandos, kurių nariai yra keturi ir daugiau studentų. Tai reiškia, jog komanda, kurioje yra 4 studentai ir 2 moksleiviai priskiriama aukštųjų mokyklų klasei. Komandos: Vieną KMSL komandą sudaro 6 dalyviai. Vienoje komandoje gali būti nariai nepriklausantys vienai mokymo įstaigai – komandą gali sudaryti ir keli universiteto, keli kolegijos studentai (-ės) ir moksleiviai. Kiekviena komanda, į kurios sudėtį įeina mergina gauna + 5 taškus už kiekvieną panelę. Prizai: Kasmet KSML dalyviai rungiasi dėl šaunių rėmėjų įsteigtų prizų. Pernai geriausiai pasirodžiusiai komandai atiteko šešiavietis KMSL automobilis ir daug papildomų prizų. Šių metų prizas – kol kas paslaptis, jį atskleisime kovo 20 d.

Trukmė: KMSL startuoja balandžio 4 dieną ir tęsiasi daugiau nei 2 mėnesius – iki pat birželio mėnesio. Dalyviai: KMSL kasmet dalyvauja studentai iš visų Kauno aukštųjų mokyklų. Prieš du metus vykusiame jubiliejiniame KMSL dalyvavo daugiau nei 1 500 dalyvių, pernai – 247 komandos – 1482 dalyviai. KMSL gali dalyvauti visi Kauno aukštųjų mokyklų studentai ir pilnamečiai moksleiviai. Klasės: Pirmoji šių metų naujovė – klasės. Visi KMSL dalyviai bus skirstomi į tris klases: aukštųjų mokyklų, moksleivių ir merginų. Ką tai reiškia? Tai reiškia, jog komandos rungsis dėl pagrindinio prizo, tačiau bus renkami ir atskirų lygų nugalėtojai, kurie bus apdovanoti papildomais prizais. Į merginų klasę patenka visos komandos sudarytos tik iš merginų. Moksleivių klasei priskiriamos komandos sudarytos iš moksleivių bei komandos, kuriose yra 4 ir daugiau moksleivių. Aukštųjų mokyklų klasei priklauso

18

NJUSPEIPIS

Rungtys: Visos KMSL dalyvaujančios komandos turi teisią bent po vieną kartą išbandyti visas KMSL rungtis. KSML sudaro keturios turnyrinės įskaitos rungtys ir papildomi turnyrai. Rėmėjų prizais bus apdovanoti ir kiekvienoje rungtyje geriausiai pasirodžiusios komandos.


KAUNO MIESTO STUDENTŲ LYGA Atidarymas: KMSL atidarymas vyks menų lofte „Fluxus ministerija“, jame pasirodys Linas Adomaitis ir kiti gerai žinomi atlikėjai. Atidarymo metu bus traukiami KMSL dalyvių burtai ir sudaroma turnyrinė lentelė. Visiems KSML dalyviams atidarymo koncertas nemokamas! Registracija ir kaina: Komandos kviečiamos registruotis tinklapyje www.kmsl.lt iki balandžio 2 d. Standartinis mokestis vienam komandos nariui išlieka nepakitęs – 35 Lt, už kuriuos išbandysi visas

Kartingai: Kiekviena dalyvaujanti komanda išbandys jėgas ir kartingų aiškštelėje. Šioje rungtyje taškai skaičiuojami atsižvelgiant į kiekvieno komandos nario individualų rezultatą ir į bendrą komandos laiką. Lazer Tag: Dar viena šių metų naujovė – dažasvydžio rungtį pakeitusi Lietuvoje vis populiarėjanti Lazer Tag rungtis, kurioje jėgas išbandys kiekvienas KMSL dalyvis. Rungtis vyks Šančių mokrorajone įsikūrusiame „Lazertrone“. Papildomos rungtys: Tradiciškai KMSL dalyvių laukia daugybė staigmenų. Viena jų – papildoma rungtis – greitasis laipiojimas. Šioje rungtyje surinkti taškai į bendrą įskaitą nebus skaičiuojami, o nugalėjusi komanda bus apdovanota. KMSL VIP: Kiekvienas KMSL dalyvis gaus „KMSL VIP“ kortelę, su kuria jo lauks įvairios nuolaidos Kauno mieste: kavinėse, klubuose ir renginiuose.

Studentų fronte kažkas naujo...?

Pulas ir boulingas: Boulingas ir pulas - dvi pirmojo etapo rungtys vyksiančios balandžio mėnesį. Šiose rungtyje surinkti taškai bus įtraukti į bendrą įskaitą. Tradiciškai pulo ir boulingo rungtys vyks PC „Akropolis“ įsikūrusiame „City Bouling“.

rungtis, dalyvausi papildomuose turnyruose, gausi nuolaidas, varžysiesi dėl papildomo prizo ir, žinoma, puikiai praleisi laiką. Kontaktai: Daugiau informacijos apie dalyvavimą KMSL, rungčių taisykles ir kitą papildomą informaciją rasi tinklapyje www.kmsl.lt. Dėl kitų klausimų galite kreiptis el. paštu: laisvalaikis@ktusa.lt arba info@ktusa.lt

NJUSPEIPIS

19


AUKSO PJŪVIS

Tema

STRAIPSNIO PAVADINIMAS FOTOREPORTAŽAS

10 20

A. Vabalaitė

J. Piragiūtė

R. Tenys

E. Gendrėnaitė

NJUSPEIPIS

A. Vabalaitė

D. Mizeikis


1

1 (horizontaliai). Mažas sprogmuo, 2 3 kuriuo jaunuoliai arba neatsakingi 4 asmenys mėgsta ne tik, kad palinksminti draugus, bet dar sau ir galūnes nusitraukti. Dažniauniai toks sprogmuo 5 naudojamas per Naujuosius metus, o 7 parako jame užtenka tik didelam garsui 6 sukelti ir pirštams nutraukti. 8 1 (vertikaliai). Skausmingoji Dievo 10 motina - vaizduojama su septyniais į širdį 9 įsmeigtais kardais – septyniais skausmais. Jos veide išreikštas begalinis 11 liūdesys. Vaizduojama ant rankų laikanti ką tik nuo kryžiaus nuimtą Jėzų Kristų. 2. Žydų legendinė būtybė, kuri būdavo 12 13 suformuojamas iš molio ar purvo ir atgaivinamas magija. Viduramžiais buvo manyta, kad jį valdo galingi burtininkai, 14 15 kurie visiškai valdė savo nemąstančių tarnų veiksmus. Jį rodė per „Simpsonus“ per vieną iš „Helouvyno“ seriją. 16 3. Didžiausias provincijos arba valstybės miestas, svarbiausias kultūros, ekonomikos centras, kartais dar ir 17 sostinė. 18 4. Tėvynės ilgesys arba idealizuotas 19 ilgesingas praeities prisiminimas, apgailestavimas. 5. Pastatų, gatvių, daiktų puošnus, o dažnai ir spalvotas apšvietimas arba spalvotas piešinysDown arba inicialai, kuriais buvo puošiami Across vidurinių amžių rankraščiai, žemėlapiai. miniatiūra. 1 Kitaip pieta 1 petarda 6. Rytų germanų gentys, prieš pat mūsų gyvenusios tarp Vyslos ir Oderio (kad ir kur Be to, šiuo žodžiu dar vadinami 2 erą golemas 3 tai būtų). metropolis žmonės, kuris barbariškai naikina kultūros vertybes. 6 VANDALAS 4 nostalgija 7. Triukšmingas vaizad, įšėjęs į viešumą arba smerktinas poelgis ar darbas. 9 čeburėkas 5 iliuminacija 8. Spausdinta plona knygelė. 11 pseudonimas 7 skandalas 9. Tradicinis Krymo totorių patiekalas. Tų pačių mielų žmogelių kalba tas žodis reiškia G. PALIULIONYTĖ 13 kalambūras 8 brošiūra „skanus burekas“. 14 Lozungas 10 RASTAFARIZMAS 10. Tai yra kultūrinis judėjimas, kurio nariai tiki, kad paskutinis Etiopijos imperatorius Hailė 16vardohermafroditas Selasijė I yra Jah (sutrumpinta Jahvės forma) įsikūnijimas, Trejybės dalis. Tvirtina, 12 kad šerifas Renesansas 17 mecenatas Jėzus buvo juodaodis. Labiausiai paplitęs Jamaikoje. Šio judėjimo nariai nesibodi 15 per zenitas Man kišenėj Renesansas 18 joguranas pamaldas rūkyti marihuaną, sakydami, tai yra yra lyg sakramentas apvalantis kūną ir Ir alga ten ir avansas! dvasią. Vienas žymiausių šios kultūros buvo žymus regio muzikos atlikėjas Bob 19platintojų konsumatorė Paslaptį galiu atskleisti Marley. Kaip planuoju juos išleisti. 11. Slapyvardis kitaip. Reiks gal nusipirkt mašiną, 12. JAV pareigūnas, einanatis administracines, teisines priežiūros pareigas. Viduramžiais Paną nusivežt į kiną, Anglijoje – karališkosios grafystės tarnautojas. Musulmonų šalyse – įžymios giminės Investuot į savo grožį atstovas. Pavyzdžiui, pranašo Mahometo palikuonis. (Gal pagražins šitą ožį?) 13. Netikėtas žodžių žaismas, pagrįstas jų garsiniu panašumu, sukeliantis komišką įspūdį. Visko prisipirkt galiu Pavyzdžiui, „Marijona myli Joną, duok tu jai nors milijoną“ – Kazys Binkis. Niekam nieko negailiu! 14. Šūkis arba kitaip tariant trumpai, aiškiai išreikšta pagrindinė idėja, uždavinys, reikalaviEntuziastingos mintys mas arba principas. Galvoje net ima pintis... 15. Žodis kilęs iš arabų kalbos posakio „samt ar-ra's“ reiškiančio „galvos kryptis“ arba „kryptis Jeigu vyksta Renesansas virš galvos“. Kitaip tariant – tai kas pasiekė savo aukštumą, viršunę. Tai žinau - atgimt bus šansas! 16. Senovės graikų mistinė būtybė, dievo Hermio ir deivės Afroditės sūnus, kuris buvo Ir nuo Aleksoto tilto sujungtas su nimfa Salmakide į vieną kūną, arba žmogus ar gyvūnas turintis vyriškuosius ir Šokt taip noriu, kad net tirtu. moteriškuosius lyties požymius. Gal pavyks pakliūt į rojų, 17. Etruskų kilmės senovės Romos aristokratas, tokio vieno imperatoriaus geras bičiulis. Ar atgimt gudriu jaunuoliu? Įvairiausiais būdais rėmė Vergilijų, Horacijų ir kitus didžius to laikmečio protus. Šio asmens Atgimimas, jei įvyktų vardas vėliau tapo bendriniu žodžiu, kuris reiškia meninkų, rašytojų ar dar kieno nors Ydų gal many neliktų? globėją. Nors, jei smegeninėj transas 18. Pirmoji Saulės sistemos planeta, kuri buvo atrasta per teleskopą. Pavadinta seniausiojo Nepadės net Renesansas… graikų dievo vardu. Mėlyna. Joje daug dujų. 19. Mergina ar moteris, kuri už pinigus lydi turtingą dėdę ir vaidina, kad ji jo moteris. Ne prostitutė. Damos, kurios užsimėminėja šiuo „verslu“ neigia užsiėminėjančios daugiau nei pokalbiais, nors realybė kitokia.

NJUSPEIPIS

Minties grūdas

D. IBIANSKAITĖ

21


Tema

KAIP NEBIJOTI SIEKTI SAVO SVAJONIŲ? Inžinerinių varžybų “EBEC’13 Kaunas” finišas - „EBEC Baltic“ startas

G. Žaltauskaitė

Vasario 21d. KTU elektros rūmuose vyko jau kasmetinėmis tapusios inžinerinės varžybos EBEC Kaunas. Seniau vadintos „BEST sprendimų“ vardu, šiemet pakeitė ne tik pavadinimą, bet ir inžinerinių varžybų sampratą. Studentai ne tik iš spausdintuvų gamino vėjo jėgaines, tačiau kūrė ir dėžučių dizainus, kūrė Lietuvos energetikos sistemos vizijas, algoritmus ir net ieškojo spragų smulkių detalių gamybos rinkoje. Šiais metais inžinerinės varžybos ne tik pritraukė daugiau kaip 100 entuziestingų ir norinčių dalyvauti studentų, bet ir nemažą būrį moksleivių, kurie turėjo galimybę pademonstruoti savo išmintį bei fantaziją ieškant būdų Marso kolonizacijai įgyvendinti. Geriausiems moksleiviams linksmus prizus skyrė „Miegantys drambliai“. „EBEC’13 Kaunas“ susidomėjo net LRT televizija, kurioje tiesioginio eterio metu buvo demonstruojami KTU studentų gebėjimai. EBEC Kaunas - tai ne tik varžybos. Tai – šventė, kuri sukviečia studentus, dėstytojus bei įmones į daug žadantį ateities problemų sprendimų ieškojimą. Šiemet originalias užduotis teikė FIMA, MARS Lietuva, CIE LT Forge, Lietuvos radijo ir televizijos centras bei įmonė Litgrid. „Liūtukas ir KO“ dalyviams neleido alkti bei liūdėti. Pagrindinį Prizą - kelionę į Sankt Peterburgą, kuriame laukia sekantis varžybų etapas, „EBEC Baltic“, laimėjo InfoSA ir LMKJ^m komandos. Sveikiname tiek nugalėtojus, tiek likusius dalyvius – šio renginio metu laimima ne tik kelionė. Čia užsimezga naujos draugystės, gimsta idėjos ir prasideda bendradarbiavimas. Absurdiškiausias studentiškas renginys Meno kolektyvas KTU-FOTO studija šiais metais rengia seminarų ciklą „Fotografijos pradžiamokslis“, prie kurio prisijungti ir įgyti pagrindinių techninių žinių, padėsiančių su savo fotoaparatu susikalbėti įvairiose situacijose, kviečia visus KTU studentus. Taip pat susipažinsite su kompozicijos pagrindais, fotografijos žanrais, o teoriją paįvairins praktiniai užsiėmimai bei profesionalų patarimai. KTU-FOTO studija jau septintą kartą organizuoja renginį „Absurdas“. Tai vienintelis renginys, kurio pavadinimas tiksliai atitinka renginio tematiką - tik čia gali išvysti prasmės neturinčius veiksmus. Šių metų „Absurdo“ tema yra moteris, nors ir vyrai nebus nuskriausti ar palikti likimo valiai. Atvykusį žiūrovą pasitiks daugialypė meno erdvė, kurioje taip pat bus demonstruojami Olesios Les ir kitų jaunųjų KTU dizaino fakulteto studenčių drabužių kolekcijos. Svarbus renginio akcentas fotografijų konkursas, kuriame gali dalyvauti kiekvienas: tereikia užfiksuotą absurdišką momentą siųsti el.paštu konkursas@fotostudija.ktu.lt iki kovo 6 d. 16 val. 16 min. 16 sek. Absurdiškiausia nuotrauka bus išrinkta „Absurdo“ metu ir nuominuota kaip geriausia „Tas absurdiškumas, absurdiškas absurdiškumas..." nuotrauka. Įpusėjus renginiui žiūrovų dėmesį patrauks paskaita „Ta absurdiškai absurdiška moteris“, kurią ves fotografas Donatas Stankevičius, psichologas Timas Petraitis bei psichologė Junona Almonaitienė. Jie atskleis modeliu dirbančios moters savijautą ir moterį fotografės amplua. Renginio pabaigoje atsipalaiduoti absurduže padės gyvo garso koncertas, kuriame Reck4less ir kitos jaunimo grupės. Už absurdiškus prizus konkurso laimėtojams bei paramą absurdiškiausiam renginiui dėkojame Fotopro bei kaimo turizmo sodybai „Šaltupis". Sudalyvauk beprotiškiausiame renginyje, kur viskas vyksta atvirkščiai, natūralūs ir kasdieniniai mūsų veiksmai susupti į ironijos patalus bei sąmoningi darbai paversti beprasmybe. Jeigu dar nebuvai absurdiškiausiame studentiškame renginyje, tuomet būtinai turi apsilankyti kovo 7 d. 17 val. 17 min. dalyvaudamas „Absurde”! Renginys vyks „Kolegose", Studentų g. 63. Daugiau informacijos: www.fotostudija.ktu.lt

22

NJUSPEIPIS


311 PUSLAPIŲ A. CAMUS

Sudoku 4 3 77 1 7 7 3 1 5 35 12 9 56 8 84 3 18 9 5 2 4 34 9 1 *** Atvyko lietuvis į Angliją, galvojo, kad anglų kalbos pramoks. Po dviejų mėnesių jau rusiškai idealiai šneka, truputį ir lenkiškai pramoko.

neužbaigta. Romano pagrindinis veikėjas yra rašytojo prototipas Žakas Kormeris. Rašytojas vietomis pats susipainiodavo – kartais vietoje Žako atsirasdavo Žanas ir panašiai, bet niekada nebuvo minimas tikrasis A. Camus vardas. Rašytojas aprašo savo gyvenimą nuo vaikystės iki tol, kol pradėjo eiti į licėjų, į kurį buvo labai sunku patekti. Tai yra romanas, paremtais esminiais žmogaus gyvenimo dalykais: vaikyste, ėjimu į mokyklą, kūno pasikeitimu bei branda, saulės ir jūros galia, skaudžia sūnaus meile motinai bei bandymais surasti prarastą tėvą. Bet tai yra ir istorija apie Alžyrą, apie kolonijoje gyvenančius žmones, apie santykius su žmonėmis. „Pirmasis žmogus“ yra knyga, kuri grąžina A. Camus į gyvenimą, leisdama mums pamatyti jį visai kitokį, nei galėjome įsivaizduoti – pažeidžiamą ir tokį, koks jis buvo iš tiesų. Jeigu jums patinka šis rašytojas, jūs tiesiog privalote perskaityti šią knygą.

D. GUDEIKA

D. IBIANSKAITĖ

Juokas - dalykas rimtas!

*** Ateina pilietis į technikos parduotuvę ir klausia asistento: - Namie žiūriu filmus per kompiuterį, bet girdisi 1 4 3 kažkoks aidas, kaip atsikratyti tos bjaurybės? 9 3 - Pabandykite kokių nors baldų nusipirkti. *** 2 1 9 2 5 4 Pas ūkininką iš laukų pradėjo dingti arbūzai. Tas neapsikentęs pakabino lentelę: „Viename arbūze – 7 3 7 žiurkių nuodai“. Kitą dieną ateina prie lauko – mato visi 3 4 5 2 arbūzai vietoje, tik ant lentelės prierašas: „Dabar jau dviejuose“. 9 5 8 1 3 7 *** Seržantas apžiūrinėja pianiną ir sako naujokams: 6 2 9 1 7 - Kas iš jūsų bent kiek nutuokia apie muziką? 6 8 5 7 1 6 Keli kareiviai pakelia rankas. Seržantas: 5 7 9 6 1 - Šaunu, pianiną į devintą aukštą nešite jūs. *** *** *** *** - Aš jau daug metų laikau du arklius, Petriukas nemoka ištarti Sūnus klausia tėvo: Iš direktoriaus kabineto žodžio trys. Nuėjęs į - Kaip gyvatės darbininkai išneša didelę pasakoja vienas ūkininkas kitam. - Jie yra visiškai vienodi. parduotuvę sako: susikalba? sofą. Sekretorė puola - Duokite keturias Tėvas žiūri į uošvienę: aiškintis su direktoriumi: - Tai ar tu juos skiri? - Dabar jau taip. Vakar atsitiktinai pastebėjau, bandeles, vienos - Tai ko tylite, anūkas - Jūs ką? Mane kad rudojo ausys yra didesnės už baltojo. nereikia. domisi? atleidžiate?

Kontaktai:

Adresas: K. Donelaičio g. 73, LT- 44029, Kaunas El. Paštas: Njuspeipis@gmail.com www.Njuspeipis.lt

Redaktorius: Audrius Žilinskas Redaktoriaus pavaduotojas: Ignas Gaižauskas Maketuotojai: Tomas Liutvinas Evelina Plonytė Indrė Zemlerytė Julius Žaldokas Modesta Rimkutė

Palaida bala

„Tą, kurį gyvenimas kartą jau suvedė su tavimi, privalai mylėti ir gerbti amžinai, net jeigu jis ir neatsako už tai, kas vyksta“ Albert'as Camus žuvo 1960 metais sausio ketvirtą dieną autoavarijoje. Kelioniniame krepšyje, kuris mėtėsi purve netoli avarijos vietos, buvo rastas rankraštis, kuris pasirodė esąs paskutinė rašytojo rašoma knyga. Itin asmeniška ir atvira, paremta autentiškais faktais ši knyga – „Pirmasis žmogus“ – yra sukrečianti išpažintis apie šio prancūzų rašytojo vaikystę, kuri prabėgo Alžyre. Būtent autobiografiškumas, kuris vėliau turėjo išnykti perėjęs per redaktorių rankas, yra pati didžiausia šios knygos vertybė. Mes turime galimybė įlįsti į to žmogaus pasaulį, sužinoti, kaip jis tada gyveno, kas dėjosi jo mintyse, kaip jis brendo, apie ką galvojo, svajojo, ką mylėjo. Pats A. Camus tikėjosi, kad ši knyga bus pripažintas šedevras ir, tiesą sakant, daugelis kritikų su juo visiškai sutiko. Tam netrukdo net ir tai, kad knyga yra

Žurnalistai: Raimondas Jurgelaitis Algirdas Musneckis Dovilė Ibianskaitė Dalius Gudeika Greta Paliulionytė Greta Menkevičiūtė Lina Stonkutė Neringa Lukošiūtė Viktoras Jasaitis Evelina Mikelionytė Gintarė Maigytė

Fotokorespondentai: Domantas Mizeikis (vyr.) Rokas Tenys Auksė Vabalaitė Eglė Gendrėnaitė Jovilė Piragiūtė Simonas Balčiūnas Viršelio nuotrauka: Simonas Balčiūnas

Njuspeipio ieškok: Kaune - KTU, VDU, ASU, LSMU, KK, MRU, VU KHF, LSU, KTU Gimnazija, Kolpingo kolegija, Graičiūno AVM, „Vero Cafe“, „Džem Pub“, „B.O.“, „Supremo“, „Mio“, „Coffee inn“. Panevėžyje – KTU.

Spausdino: UAB „Spindulio spaustuvė“ Visa medžiaga, pateikta „Njuspeipyje“, yra laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti, be redakcijos sutikimo, draudžiama. Redakcijos nuomonė nebūtinai turi sutapti su respondentų, straipsnių herojų bei autorių nuomone. Už reklamos ir asmeninių skelbimų bei juose pasitaikančias klaidas redakcija neatsako. Dėkojame Arūnčikui, už „Njuspeipio“ idėją, LSS už finansavimą, KTU SA už patalpas.

NJUSPEIPIS

23


Atsinaujinusi „Njuspeipio“ šeima.

Domanto Mizeikio nuotrauka

Njuspeipis #91  

Njuspeipis įsivaizduoja Renesansą