Mikrofest Vilnius 2021 Booklet

Page 1

ISCM Lietuvos sekcija ISCM Lithuanian Section

2021 m. rugsėjo 10–11 d. | 10–11 September 2021


MikroFest Vilnius 2021

2021 m. rugsėjo 10–11 d. 10–11 September 2021

Pranciškonų vienuolyno koncertų salė, Juliaus Juzeliūno erdvinio garso Sfera Franciscan Monastery Concert Hall, Julius Juzeliūnas Spatial Sound Sphere Programos sudarytojai | Programme compiled by: Vytautas Germanavičius Rūta Stanevičiūtė Organizuoja | Organized by: Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos (ISCM) Lietuvos sekcija | International Society for Contemporary Music (ISCM) Lithuanian Section Partneriai | Partners: Tarptautinė ekmelinės muzikos draugija (Austrija) | International Ekmelic Music Society (Austria) ISCM JAV sekcija | ISCM USA Section Všį Conventus Vilnensis | Public Enterprise Conventus Vilnensis Rėmėjai | Supported by: Lietuvos kultūros taryba | Lithuanian Council for Culture Lietuvos muzikos ir teatro akademija | Lithuanian Academy of Music and Theatre Bukleto sudarytoja | Booklet compiled by: Rima Povilionienė Anglų kalbos vertėjai | English translation by: Laimutė Servaitė, Paulius Garbačiauskas Viršelyje | Front cover: Agustín Castilla-Ávila, Leben mit Stille. One Big Rest. Ketvirtame viršelyje | Back cover: Agustín Castilla-Ávila, Leben mit Stille. Ginkgo. Panaudotos Ferrante Ferranti, Signe Fuglesteg Luksengard, Tomo Tereko nuotraukos bei nuotraukos iš atlikėjų archyvų ir interneto svetainių. | Photos by Ferrante Ferranti, Signe Fuglesteg Luksengard, Tomas Terekas and from the personal archives and websites by performers. 100 egz. Spausdino | Printed by UAB BĮ Baltijos kopija © ISCM Lietuvos sekcija | ISCM Lithuanian Section, Vilnius, 2021


Mikrotoninė muzika dar neseniai laikyta garso utopija, svarbia tik eksperimentatoriams. XXI a. mikrotoninės muzikos sąjūdis tapo globaliu reiškiniu, apjungiančiu kelių kontinentų ir įvairių žanrų – nuo postfolko ir džiazo iki eksperimentinės muzikos – kompozitorius ir atlikėjus. Pirmą kartą Lietuvoje organizuojamas festivalis MikroFest Vilnius 2021 įsilieja į gyvybingą tarptautinį mikrotoninės muzikos festivalių tinklą, jungiantį Europos ir JAV renginius – nuo XX a. rengiamų Amerikos mikrotoninės muzikos festivalio Niujorke ir MicroFest Pietų Kalifornijoje, kiek jaunesnių Tarptautinės ekmelinės muzikos draugijos simpoziumų Zalcburge, MicroFest Amsterdame, MicroFest Helsinkyje ar miCROfest Zagrebe iki 2020 m. startavusio MicroFest Prahoje. Tarpukario metais Lietuvoje užgimusi mikrotonalumo kryptis naujais saitais jungia kelias lietuvių kompozitorių kartas – nuo jos pradininko Jeronimo Kačinsko (1907–2005) iki Ryčio Mažulio, Onutės Narbutaitės, Šarūno Nako, Vytauto Germanavičiaus, Mariaus Baranausko, Justės Janulytės, Justinos Repečkaitės, Simo Sapiegos ir kitų. 1936 m. Kačinsko iniciatyva suburta Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos (International Society for Contemporary Music, ISCM) Lietuvos sekcija tęsia savo įkūrėjo pastangas propaguoti mikrotoninę muziką plėtojant ryšius su tarptautiniais centrais ir organizacijomis. Bendradarbiaujant su Tarptautine ekmelinės muzikos draugija (Austrija) ir ISCM JAV sekcija, MikroFest Vilnius 2021 pristato intriguojančią tarptautinę mikrotoninės muzikos panoramą. Koncertinėse programose atlikėjai Williamas Andersonas (JAV), Linnéa Sundfær Casserley (Norvegija, Suomija), Ivánas Hernándezas (Meksika), Agustínas Castilla-Ávila (Austrija) ir akordeonų duetas DuoXamp (Prancūzija) atliks trylikos šalių kompozitorių kūrinius. Festivalyje nuskambės specialiai šiam renginiui parašyti Justinos Repečkaitės, Agustíno Castilla-Ávila’os, Williamo Andersono ir Vytauto Germanavičiaus kūriniai. MikroFest Vilnius 2021 tęsia ISCM Lietuvos sekcijos jubiliejinę programą, skirtą svarbiausios tarptautinės kompozitorių organizacijos – Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos – įsteigimo (1922) ir veiklos šimtmečiui.

Microtonal music was until recently considered a sound utopia relevant only to experimenters. In the 21st century, the microtonal music movement has become a global phenomenon, bringing together composers and performers representing several continents and various genres, from postfolk and jazz to experimental music. The MikroFest Vilnius 2021 Festival, organized in Lithuania for the first time, integrates into a vibrant international network of microtonal music festivals, including both European and American events – from the American Microtonal Music Festival, held in New York since the 20th century, and MicroFest in Southern California, from somewhat younger symposia of the International Ekmelic Music Society in Salzburg, MicroFest in Amsterdam, MicroFest in Helsinki or miCROfest in Zagreb to MicroFest in Prague launched in 2020. The trend of microtonality, born in Lithuania in the interwar years, covers several generations of Lithuanian composers, from its founder Jeronimas Kačinskas (1907–2005) to Rytis Mažulis, Onutė Narbutaitė, Šarūnas Nakas, Vytautas Germanavičius, Marius Baranauskas, Justė Janulytė, Justina Repečkaitė, Simas Sapiega, and others. The Lithuanian section of the International Society for Contemporary Music (ISCM), initiated by Kačinskas in 1936, continues his efforts to promote microtonal music through developing relations with international centres and organizations. In cooperation with the International Ekmelic Music Society (Austria) and the US section of ISCM, MikroFest Vilnius 2021 presents an intriguing international panorama of microtonal music. In the concert programme, performers William Anderson (USA), Linnéa Sundfær Casserley (Norway, Finland), Iván Hernández (Mexico), Agustín Castilla-Ávila (Austria), and accordion duo DuoXamp (France) will perform works by composers from thirteen countries. During the festival, the audiences will hear the compositions by Justina Repečkaitė, Agustín Castilla-Ávila, William Anderson, and Vytautas Germanavičius, written specifically for this event. MikroFest Vilnius 2021 continues the anniversary programme of the ISCM Lithuanian Section, dedicated to the centenary of the establishment of the International Society for Contemporary Music, the most important international composers’ organization, and of its activity. 1


PROGRAMA

PROGRAMME

Rugsėjo 10 d., 11.00 val. Juliaus Juzeliūno erdvinio garso Sfera AGUSTÍN CASTILLA-ÁVILA (Austrija) Paskaita: Apie mikrotoninės muzikos gitarai kūrybą  žr. p. 4.

10 September, 11 AM Julius Juzeliūnas Spatial Sound Sphere AGUSTÍN CASTILLA-ÁVILA (Austria) Lecture: Writing Microtones for Guitar  see page 4.

Rugsėjo 10 d., 18.00 val. Pranciškonų vienuolyno koncertų salė XAMP: naujas akordeono skambesys DUOXAMP (akordeonų duetas, Prancūzija) Programa: Juan Arroyo – Sospeso Jonah Haven – I burn a million years Julien Malaussena – Ateliers modulables Justina Repečkaitė – Micro mixtures Pascale Criton – Wander Steps  žr. p. 6.

10 September, 6 PM Franciscan Monastery Concert Hall XAMP: The New Sound of the Accordion DUOXAMP (accordion duet, France) Programme: Juan Arroyo – Sospeso Jonah Haven – I burn a million years Julien Malaussena – Ateliers modulables Justina Repečkaitė – Micro mixtures Pascale Criton – Wander Steps  see page 6.

Rugsėjo 10 d., 19.30 val. Pranciškonų vienuolyno koncertų salė LINNÉA SUNDFÆR CASSERLY (išilginė fleita; Norvegija, Suomija) Programa: Makoto Shinohara – Fragmente Mauro Agagliate – Dies Mei Transierunt... Libera Me Vytautas Germanavičius – Mane nužudė banano medis Peter Kőszeghy – Schach (Chess) Antonis Rouvelas – Viomata II Maki Ishii – Black Intention  žr. p. 10.

10 September, 7.30 PM Franciscan Monastery Concert Hall LINNÉA SUNDFÆR CASSERLY (recorder; Norway, Finland) Programme: Makoto Shinohara – Fragmente Mauro Agagliate – Dies Mei Transierunt... Libera Me Vytautas Germanavičius – I Was Killed by a Banana Tree Peter Kőszeghy – Schach (Chess) Antonis Rouvelas – Viomata II Maki Ishii – Black Intention  see page 10.

Rugsėjo 11 d., 17.00 val. Pranciškonų vienuolyno koncertų salė WILLIAM ANDERSON (JAV) Paskaita: Prieš dvi revoliucijas  žr. p. 14.

11 September, 5 PM Franciscan Monastery Concert Hall WILLIAM ANDERSON (USA) Lecture: Two Revolutions Ago  see page 14.


Rugsėjo 11 d., 18.00 val. Pranciškonų vienuolyno koncertų salė WILLIAM ANDERSON (mikrotoninė, akustinė ir elektrinė gitaros, JAV) Dalyvauja AGUSTÍN CASTILLA-ÁVILA (gitara, Austrija) Programa: Charles Wuorinen – Hexadactyl William Anderson – Poema armónico #2 Richard Cameron-Wolfe – Delusional? Andrzej Dziadek – The Song Agustín Castilla-Ávila – The Sun of the first Day Emil Awad – Fouad Agustín Castilla-Ávila – Caged Music II Robert Morris – Apres Vous Elliott Carter – Shard William Anderson – Scherzo. Counterpoint of Supertonics  žr. p. 16.

11 September, 6 PM Franciscan Monastery Concert Hall WILLIAM ANDERSON (microtonal, acoustic and electric guitars, USA) With participation of AGUSTÍN CASTILLAÁVILA (guitar, Austria) Programme: Charles Wuorinen – Hexadactyl William Anderson – Poema armónico #2 Richard Cameron-Wolfe – Delusional? Andrzej Dziadek – The Song Agustín Castilla-Ávila – The Sun of the first Day Emil Awad – Fouad Agustín Castilla-Ávila – Caged Music II Robert Morris – Apres Vous Elliott Carter – Shard William Anderson – Scherzo. Counterpoint of Supertonics  see page 16.

Rugsėjo 11 d., 19.30 val. Pranciškonų vienuolyno koncertų salė Mikrotoninė marimba: galimybių projektas IVÁN HERNÁNDEZ (mikrotoninė marimba ir vibrafonas, Meksika) Dalyvauja WILLIAM ANDERSON (gitara, JAV) Programa: Iván Hernández – Improvisation #1 Vytautas Germanavičius – Kontinento saulėlydis Iván Hernández – Pakal Nicolà Visalì – Qidra Nicolà Visalì – Niquitoa Iván Hernández – Amaneceres (Sunrises) Improvisation Agustín Castilla-Ávila – Canto de la huida Agustín Castilla-Ávila – Canto de Nezahualcóyotl  žr. p. 20.

11 September, 7.30 PM Franciscan Monastery Concert Hall Expansion Project of the Microtonal Marimba IVÁN HERNÁNDEZ (microtonal marimba and vibraphone, Mexico) With participation of WILLIAM ANDERSON (guitar, USA) Programme: Iván Hernández – Improvisation #1 Vytautas Germanavičius – Continental Sundown Iván Hernández – Pakal Nicolà Visalì – Qidra Nicolà Visalì – Niquitoa Iván Hernández – Amaneceres (Sunrises) Improvisation Agustín Castilla-Ávila – Canto de la huida Agustín Castilla-Ávila – Canto de Nezahualcóyotl  see page 20.

RENGINIŲ VIETOS | EVENT LOCATIONS:

Juliaus Juzeliūno erdvinio garso Sfera | Julius Juzeliūnas Spatial Sound Sphere 304 aud., Centriniai rūmai, Lietuvos muzikos ir teatro akademija | Auditorium 304, the Central Building of the Lithuanian Academy of Music and Theatre Gedimino pr. 42, Vilnius

Pranciškonų vienuolyno koncertų salė | Franciscan Monastery Concert Hall Pranciškonų vienuolyno rūmai | Franciscan Monastery Kėdainių g. 8, Vilnius


Rugsėjo 10 d., 11.00 val., Juliaus Juzeliūno erdvinio garso Sfera 10 September, 11 AM, Julius Juzeliūnas Spatial Sound Sphere

Paskaita: Apie mikrotoninės muzikos gitarai kūrybą Lecture: Writing Microtones for Guitar

AGUSTÍN CASTILLA-ÁVILA

(Austrija | Austria)

Paskaitoje Agustínas Castilla-Ávila pristato savo kūrybines idėjas ir jo paties sukonstruotą mikrotoninę gitarą, kurioje oktavą sudaro 36 garsai. Lektorius aptaria savo kaip atlikėjo (gitaristo) ir kompozitoriaus intencijas ir kūrybinius sprendimus, kurie iliustruojami jo paties muzikos kompozicijomis, adaptuojančiomis 36 garsų oktavoje sistemą. In the lecture, I would like to introduce my ideas in a personal and biographical way. I will describe the situation of microtonal guitars I found as I decided to create a 36-division system to compose for it. I will speak about the decisions I made as a guitarist and a composer and present some of the compositions, in which I used this system.


Kompozitorius, gitaristas, improvizatorius Agustínas Castilla-Ávila taip pat kuria grafikos darbus, vykdo meninius tyrimus, yra įvairių tekstų autorius. Kaip kompozitorius jis darbavosi Europos, Azijos ir Amerikos šalyse, jo kūrinius dirigavo D. Russellas-Daviesas, J. Kalitzke, T. Ceccherini, A. Soriano, H. Lintu ir H. Schellenbergeris. Agustínas yra parašęs kūrinių solistams, kameriniams ansambliams ir orkestrui, spektakliams ir choreografijos pastatymams; minėtinos penkios kamerinės operos. Jo kūriniai skambėjo Linco Brucknerhaus, M. Glinkos salėje Sankt Peterburge, Reikjaviko Harpa Hall bei Amsterdamo Musiekgebouw. Šiuo metu Niujorko operos draugijos užsakymu Agustínas rašo operą Cerro Rico. Jo kūrinius publikavo leidyklos Doblinger Verlag, Bergmann Edition, Verlag Neue Musik, Da Vinci Edition, Mackinger Verlag ir Joachin Trekel; muzikos įrašai išleisti trylikoje kompaktinių plokštelių ir dviejuose video diskuose. Agustínas Castilla-Ávila yra Tarptautinės ekmelinės muzikos draugijos prezidentas; vadovauja simpoziumui Microtones: Small is Beautiful, kuris rengiamas Zalcburge. Agustínas sukonstravo gitarą, paremtą 36 garsų oktavoje sistema. Jo mikrotoninės idėjos aprašytos Johno Schneiderio knygoje The Contemporary Guitar ir Francko Jedrzejewskio Dictionnaire des musiques microtonales. Pastaruoju metu Agustínas vykdo meninių tyrimų projektą apie šiuolaikinės muzikos komponavimo ir atlikimo technikas. Kita svarbi jo tyrimų sritis – tyla. 2013 m. Agustínas sukūrė pirmąją tylos operą The Rest is Silence (operos rašymui buvo paskirta Zalcburgo regiono metinė stipendija). 2008 m. jis sukūrė grafinių partitūrų ciklą Still Life with Silence; su grafikos darbais dalyvavo personalinėse ir grupinėse parodose Japonijoje, Ukrainoje, Latvijoje, Austrijoje, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje ir Meksikoje. Agustínas skaitė daugiau kaip 100 paskaitų, pavyzdžiui, Nacionaliniame karalienės Sofijos muziejuje Madride, Mozarteumo universitete Zalcburge, Yong Siew Toh konservatorijoje Singapūre, Bostono universitete; paskelbė straipsnių Austrijos, JAV, Lenkijos ir Slovėnijos leidiniuose. Kaip vizituojantis meninių tyrimų profesorius Agustínas dėsto Katarinos Gurskos meninių tyrimų institute Ispanijoje. Jis yra dėstęs Mozarteumo universiteto Carlo Orffo institute, Arizonos valstybiniame universitete, Lusenos ir Seutos konservatorijose Ispanijoje; surengė keletą meistriškumo kursų.

Agustín Castilla-Ávila is a composer, guitarist, improviser, graphic artist, author and artistic researcher. As a composer, he worked in Europe, Asia and America. His music has been conducted by Russell-Davies, Kalitzke, Ceccherini, Soriano, Lintu and Schellenberger, among others. He has written solo and chamber music, orchestras, plays, choreographies and five chamber operas. His music has been played at international centers including Brucknerhaus Linz, Glinka Hall Saint Petersburg, Harpa Hall Reykjavik and Musiekgebouw Amsterdam. He is currently writing the opera Cerro Rico for the New York Opera Society. He has published for Doblinger Verlag, Bergmann Edition, Verlag Neue Musik, Da Vinci Edition, Mackinger Verlag and Joachin Trekel. His music has been recorded on thirteen CDs and two DVDs. He is the president of the International Society for Ekmelic Music and director of the symposium Microtones: Small is Beautiful in Salzburg. He created a 36 division guitar system. His microtonal ideas were presented in The Contemporary Guitar by John Schneider and in Franck Jedrzejewski’s Dictionnaire des musiques microtonales. He is currently implementing the research project Instrumental Techniques Interchange. On Processes of Importing and Exporting Techniques in the Composition and Performance of Contemporary Music. Also an area of research for Castilla-Ávila is silence. In 2013 he composed The Rest is Silence, the first existing silent opera, for which he was awarded the Salzburg Region’s annual scholarship. In 2008 he created the graphic series Still Life with Silence. He has had various solo and group exhibitions in Japan, Ukraine, Latvia, Austria, Italy, France, Spain, Portugal and Mexico. As a lecturer, he gave more than 100 lectures on his ideas in several countries in Europe, Asia and America (including Reina Sofia in Madrid, Mozarteum in Salzburg, Yong Siew Toh Conservatory in Singapore, Boston University). As an author, he has also published several publications on these ideas in Austria, the USA, Poland and Slovenia. He is currently a Visiting Professor for Artistic Research at the Instituto Katarina Gurska de Investigaciones Artísticas in Spain. He had previously taught at other international institutions (including the Orff Institute at Mozarteum, Arizona State University, Conservatorio Profesional de Lucena, Conservatorio Profesional de Ceuta) and given master classes. 5


Nuotraukos autorius | Photo by Ferrante Ferranti

Rugsėjo 10 d., 18.00 val., Pranciškonų vienuolyno koncertų salė 10 September, 6 PM, Franciscan Monastery Concert Hall

XAMP: naujas akordeono skambesys | The New Sound of the Accordion

DuoXamp (akordeonų duetas, Prancūzija | accordion duet, France)

FANNY VICENS & JEAN-ETIENNE SOTTY

Programa | Programme: Juan Arroyo (*1980) Jonah Haven (*1995) Julien Malaussena (*1980) Justina Repečkaitė (*1989) Pascale Criton (*1954)

Sospeso (2017) I burn a million years (2019) Ateliers modulables B & E (2017) Micro mixtures (2021, premjera | premiere) * Wander Steps (2018)

* Festivalio užsakymas | Commission of MikroFest Vilnius 2021


PROGRAMA | PROGRAMME Juan Arroyo Sospeso (2017) The substance of this work is one of the most striking aspects of the accordion: vibration. It is difficult not to mention Juan Arroyo’s Peruvian nationality when writing about his obsession with vibration. Juan is familiar with the traumatising phenomenon of the earthquake, evoking it previously in Sismo, a work for quintet with accordion. In Sospeso, the vibrations are produced in two ways: firstly by making use of harmonic relationships, the interplay between the notes and the inflections, since the microtonal nature of our accordions considerably increases the harmonic effect of the vibrations; and secondly by creating a vibrato by mechanically manipulating the instrument, through which it is possible to create gentle or more extreme vibration. Juan articulates these two types of vibration, synchronising, alternating, merging, and graduating them.

Juan Arroyo Sospeso (2017) Šio kūrinio esmę sudaro viena nuostabiausių akordeono savybių – vibracija. Kalbant apie Juano Arroyo aistrą vibracijai, sunku neprisiminti, kad jis perujietis. Arroyo puikiai žino, kokia baisi katastrofa yra žemės drebėjimas – ji figūravo jo ankstesniame kūrinyje Sismo, parašytame kvintetui su akordeonu. Kūrinyje Sospeso vibracijos kuriamos dviem būdais: pirma, pasitelkiant harmoninius santykius – natų ir infleksijų sąveiką, – nes mikrotoninė mūsų akordeonų prigimtis labai sustiprina vibracijų harmoninį poveikį, ir, antra, mechaniškai sukuriant vibrato pačiu instrumentu – taip galima išgauti švelnią arba šiurkštesnę vibraciją. Arroyo artikuliuoja šiuodu vibracijos modusus juos sinchronizuodamas, kaitaliodamas, suliedamas ir graduodamas. Jonah Haven I burn a million years (2019) benzinas mano vardas. aš neturiu minčių. laikau aš tavo ranką, dvokiu kaip tu. pyragaičius dabar perku.

Jonah Haven I burn a million years (2019) my name is gasoline. i have no thoughts. i hold your hand, like you, i smell bad. i buy pastries now. Julien Malaussena Ateliers modulables (2017) The title is borrowed from the eponymous works of the painter and visual artist Bernard Guerbadot, in which an inked structure is placed loosely in a bow. The box (the studio) is then transported (in the boot of a car for example), and the resulting graphic work is predetermined by the choices made when making the studio but produced by the random effects of the bumps and jolts of the journey. The composer has adopted their generating principles of movement and stasis, and his work creates a confusion of electrical sounds around us. At times, it feels as if we are rooted inside a soundscape made up of tiny vibrations, in a world that is barely alive, suddenly taken unawares by a whirlwind of glissandi: we pass from a frozen tempo into a frantic, frenzied rhythm. Julien incorporates only a calculated number of lements into his piece: it is through their development and articulation that the sound fresco is created, full of suspense and surprises.

Julien Malaussena Ateliers modulables (2017) Kūrinio pavadinimas pasiskolintas iš dailininko, tapytojo Bernard’o Guerbadot kūrinių, kur tuše įmirkytas objektas laisvai pakabinamas ant lanko. Tada dėžė – nešiojama studija – gabenama (pvz., automobilio bagažinėje), ir grafinį rezultatą nulemia sprendimai, padaryti studijos gamybos procese, bet sukuria atsitiktiniai kelio nelygumai ir krestelėjimai. Kompozitorius perėmė jų generuojančius judėjimo ir sąstingio principus, ir jo kūrinys sukelia aplink mus skambančių elektrinių garsų sąmyšį. Kartais regisi, kad esame patalpinti garsovaizdyje, kurį sukuria smulkios vibracijos, arba vos gyvame pasaulyje, kurį nelauktai užpildo glissando verpetai: pereiname nuo tempo sąstingio į paklaikusį siautulingą ritmą. Malaussena į savo kūrinį įtraukia tik iš anksto apskaičiuotą kiekį medžiagų: garsinė freska, kupina įtampos ir netikėtumų, kuriama per jų vystymąsi ir artikuliaciją. 7


Justina Repečkaitė Micro mixtures (2021) Harmoninį kompozicijos lauką tiesiogiai įkvėpė dueto XAMP mikrotoninių akordeonų specifika. Unikalus, elektroniškai skambantis instrumentų tembras, kurį duetas vadina mikstūra, išgaunamas sujungiant paprastus akordeono registrus su ketvirtatoniu paaukštintais registrais. Kūrinyje šios mikstūros analizuojamos spektriniu atžvilgiu, tiriama trintis tarp mikrotonų, išplečiami ir kuriami nauji tembrai. Muzikantai atidžiai klausosi garso bangų ir reaguoja į jas, subtiliai formuodami „elektroninį“ sąskambį eksponentiniu garsinimu ir ekspresyviu vibrato, tampančiu pulsais. Kūrinio gestai yra sustiprinti dueto sinergija, kuriant nesibaigiantį mikrotonalių mikstūrų srautą. Justina Repečkaitė

Justina Repečkaitė Micro mixtures(2021) The harmonic field of the composition is directly inspired by the microtonal accordions of Duo XAMP. Thanks to the mix between the registers transposed quarter-tone up and ordinary registers, the unique electronically sounding timbres (called as ‘mixtures’ by the duo) are created. My composition examines the timbres as a spectrum expanding and creating new mixtures while exploring frictions between microtones. “Electronic” sound is brought to life by the delicate shaping of the sound in exponential crescendi and expressive vibrato leading to pulses controlled by careful listening of the sound waves and reacting to them. The gestures of the piece are enforced by the synergy of the duo creating the continuous flow of microtonal mixtures. Justina Repečkaitė

Pascale Criton Wander Steps (2018) Kūrinys pagrįstas dviejų ketvirtatonių akordeonų sąveika. 2017 m. Fanny Vicens ir JeanasEtienne’as Sotty manęs paprašė parašyti kūrinį jų mikrotoninių akordeonų duetui. Aš pasisiūliau išplėtoti į procesualumą nukreipto kūrinio idėją, kur aktyvus vaidmuo atiduodamas atlikėjams, ypač per „performatyvų“ klausymą. XAMP akordeonų duetas man suteikė naujų galimybių, ypač tą itin subtilų tono varijavimą, kontroliuojamą dviejų suporuotų instrumentų. Du ketvirtatonių derinimo instrumentai valdo tam tikrą tąsią tėkmę. Smulkios toninės variacijos suteikia galimybę susidaryti garsinėms interferencijoms – amplitudės, dažnio ir energijos moduliacijoms. Grodami savo instrumentais, akordeonininkai sukuria itin smulkius skirtumus, atidžiai moduliuojamus ausimi gyvo atlikimo metu. Interferencijos, kurių siekiama (ritmika, atsirandantys tonai, toninės skirtys), sukelia tam tikrus akustinius reiškinius, glaudžiai susijusius su koncertinės erdvės ypatumais ir kontroliuojamus grojimo modusais. Pascale Criton

Pascale Criton Wander Steps (2018) The composition is based on the interaction of two quarter-tone accordions. Fanny Vicens and Jean-Etienne Sotty contacted me in 2017 to write a piece for their duo of microtonal accordions. I proposed that I could develop an approach to writing with processual tendencies, leaving an active role to the performers, in particular through “performative” listening. The XAMP accordions offered me new possibilities, in particular a finegrained variability controlled by two coupled instruments. The two instruments tuned in quartertones regulate a malleable flow. Tiny variations favour the emergence of sonic interferences (modulations of amplitude, frequency, and energy). The instrumental playing involves the production of tiny differences carefully modulated by ear in course of the live performance by the accordionists. The sought-after interferences (beats, resultant tones, difference tones) generate certain acoustic phenomena sensitive to the response of the concert space and controllable through modes of playing. Pascale Criton

8


ATLIKĖJAI | PERFORMERS XAMP duetas – tai Fanny Vicens ir Jean-Etienne Sotty. Šiems akordeono enfants terribles, prestižinių Europos konservatorijų – Trosingeno, Berno ir Liucernos aukštųjų muzikos mokyklų – ir Paryžiaus konservatorijos (CNSMDP) absolventams, nebaisūs jokie iššūkiai, IRCAM ar Radio France studijose jie jaučiasi kaip namie – lygiai kaip ir klasikinėje scenoje grodami su orkestru ar lipdami į sceną kaip multidisciplininio projekto dalyviai. Jų projektas eXtended Accordion and Music Project atvėrė jiems naujų garsų atradimus – ir drauge su jų pačių laikmečio kompozitoriais, ir naujai įvertinant praeities muziką. 2015 m. užsakydami pagaminti du ketvirtatonių akordeonus – dar neregėto diapazono ir vibracijos instrumentus, – muzikiniame kraštovaizdyje jiedu iškilo kaip svari naujovė. Tęsdami savo muzikinę kelionę, jie vėliau įgijo dvi kompanijos Alfred Arnold bandonijas bei šengą ir smarkiai išplėtė savo kuriamo garsyno galimybes elektronine įranga. Jiedu koncertavo kone visoje Prancūzijoje (Les Subsistances Lione, Abbaye de Royaumont, Briqueterie de Vitry, Châtelet teatre, festivaliuose KLASIK, Bruit de La Musique, Aujourd’hui Musiques, Présences) ir kitur (festivaliuose If ir Mixtur Barselonoje, Sadler’s Wells teatre Londone, Casa de Velazquez Madride, Bludenzer Tage zeitgemäßer Musik Austrijoje). Derindami savo muzikinę kūrybą su kitomis meninėmis disciplinomis – šokiu, vizualiaisiais menais ir performansu, – jiedu dalyvauja, greta kitų projektų, choreografės Maud Le Pladec pasirodyme Hunted ir koncerte Cori drauge su Nicole’s Corti choru Spirito. Neseniai pasirodė ansamblio dvi kompaktinės plokštelės: ON/OFF, The New Sound of the Accordion (išleido garso įrašų kompanija Initiale), kurioje įrašytos šešios kompozicijos mikrotoniniams akordeonams, ir VIBES, Continuum de Reich à Pérotin (išleido Opera Aperta) su skirtingų epochų kompozicijomis, paremtomis ostinatinio boso principais.

XAMP are Fanny Vicens and JeanEtienne Sotty. Graduates of prestigious European conservatoires (the Musikhochschulen in Trossingen, Bern and Lucerne) and the Conservatoire de Paris (CNSMDP), the enfants terribles of the accordion stop at nothing and are just as at home in the studios of IRCAM or Radio France as they are on the classical stage with an orchestra or taking the stage for a multidisciplinary project performance. Their “eXtended Accordion and Music Project” has taken them on a discovery of new sounds, both with the composers of their time and through revisiting the music of the past. In 2015 they were a major innovation in the musical landscape when they commissioned the making of two quarter-tone accordions, instruments of unprecedented range and vibration. In the course of their journey, they have added two Arnold bandoneons and a sheng to their instrumentarium, vastly expanding their soundmaking possibilities with electronic equipment. They have performed widely in France (Les Subsistances in Lyon, Abbaye de Royaumont, Briqueterie de Vitry, Théâtre du Châtelet, the KLASIK Festivals, Bruit de La Musique, Aujourd’hui Musiques, Présences, Messiaen), and abroad (the If and Mixtur Festivals in Barcelona, Sadler’s Wells in London, the Casa de Velazquez in Madrid, Bludenzer Tage Zeitgemässer Musik in Austria). They cross their creative musical work with other artistic disciplines – dance, visual arts and performance – participating in the show Hunted by the choreographer Maud Le Pladec and the concert Cori with the Spirito / Nicole Corti Choir, among others. Recently they published two CDs: ON/OFF, The New Sound of the Accordion (Label Initiale), with 6 new pieces for microtonal accordions, and VIBES, Continuum de Reich à Pérotin (Label Opera Aperta), with pieces based of the principle of obstinate basses, over 10 centuries of music.

9


Rugsėjo 10 d., 19.30 val. Pranciškonų vienuolyno koncertų salė 10 September, 7.30 PM Franciscan Monastery Concert Hall

LINNÉA SUNDFÆR CASSERLY

(išilginė fleita; Norvegija, Suomija | recorder; Norway, Finland)

Programa | Programme: Makoto Shinohara (*1931) Fragmente išilginei fleitai | for recorder (1968) Mauro Agagliate (*1968) Dies Mei Transierunt... Libera Me sopraninei išilginei fleitai ir juostai | for soprano recorder and tape (2019, premjera | premiere) Vytautas Germanavičius (*1969) Mane nužudė banano medis tenorinei išilginei fleitai | I Was Killed by a Banana Tree for tenor recorder (2019)

Nuotraukos autorė | Photo by Signe Fuglesteg Luksengard

Peter Kőszeghy (*1971) Schach (Chess) išilginei fleitai ir juostai | for recorder and tape (2004) Antonis Rouvelas (*1987) Viomata II altinei ir sopraninei išilginei fleitai | for alto and soprano recorder (2016–2017) Maki Ishii (1936–2003) Black Intention trims išilginėms fleitoms ir tam tamui | for three recorders and tam tam (1976)


PROGRAMA | PROGRAMME Makoto Shinohara Fragmente (1968) Pjesė sukurta išilginės fleitos virtuozui ir atlikimo šiuo instrument pradininkui Fransui Brüggenui. Kūrinį sudaro 14 skirtingų fragmentų, atliekamų bet kokia tvarka. Muziką įkvėpė šiakuhačis – tradicinė japonų fleita.

Makoto Shinohara Fragmente (1968) The composition was written for recorder virtuoso and pioneer Frans Brüggen. The work consists of 14 different fragments, which can be played in almost any order the performer wants. The music is inspired by the Japanese flute shakuhachi.

Mauro Agagliate Dies Mei Transierunt... Libera Me (2019, premjera) Kūrinyje sujungiami šiuolaikinės muzikos ir grigališkojo choralo sąskambiai. Barselona, 1218 Viešpaties metai. Hektoras, į šeštąją dešimtį įkopęs vyriškis, žingsniuoja siauromis gyvo ir spalvingo turgaus gatvelėmis, iš visų pusių aidint prekeivių šūkalojimams ir praeivių šurmuliui. Jis eina link mažos bažnytėlės, kurios vietoje po daugelio amžių iškils Gailestingosios Dievo Motinos bazilika. Vyriškio žingsniai ataidi pakopomis į nediduką šventorių, įeidamas jis stumteli sunkias girgždančias duris, kurios užsidarydamos dusliai sugaudžia. Nenutrūkstamas turgaus triukšmas po truputį virsta prislopintu fonu, kuriame ryškėja ramus pašnekesys. Hektoras iš lėto atsisėda – jis jaučiasi truputį pavargęs, – o varpų gausmas ima kviesti tikinčiuosius maldai. Vyriškas balsas užgieda labai seną responsorijų Dies mei, priklausantį VII– VIII a. mozarabiškų giesmių paveldui, – specifiniam Iberijos pusiasalio repertuarui, kuris buvo plačiai paplitęs iki grigališkojo choralo atsiradimo ir įsigalėjimo. Pirmajai invokacijai atliepia visas choras, kviesdamas tikinčiuosius įsilieti į maldos giesmę. Neilgai trukus prie choro prisijungia išilginė fleita, suteikdama naujos erdvinės gelmės monodinei giesmės srovei.

Mauro Agagliate Dies Mei Transierunt... Libera Me (2019, premiere) The composition is written combining the sounds of the modern world with Gregorian chant. Barcelona, 1218 A.D. Hector, a man in his fifties, crosses the narrow streets of the lively and colorful market, between the calls of street hawkers and the shouting voices in the background of people. He heads towards the small Catholic Church, which many centuries later will be replaced by the Basìlica de la Mercè (Basilica of Our Lady of Mercy). You can hear his steps climbing the small churchyard, until the man enters pushing the heavy squeaky door, which closes with a dull roar. The incessant shouting of the market gives way to a more muffled background, with more modest chatter. Hector sits down slowly – he is a bit tired – while the bells with their chimes recall the faithful. A male voice sings the chant Dies mei, a very ancient responsorio, belonging to the heritage of the Mozarabic chants of the 7th-8th century A.D., a specific repertoire of the Iberian Peninsula, widespread before the advent (and imposition) of Gregorian Chants. At the first invocation, the whole choir answers, inviting the faithful to participate in the sung oration. After a short time, a recorder joins the chorus, giving a new spatial depth to the monodic trend of the chant.

Vytautas Germanavičius Mane nužudė banano medis (2019) Kūrinio penkių epizodų struktūra remiasi 29 garsų vienoje oktavoje derme, kurią sudaro lygios temperacijos 12 garsų ir 17-os mikrotonų garsaeilis. Aukštyn judančios mikrotonų slinktys inversiškai atsikartoja kitame aukštyje, sudarydamos siaurą mikrotoninį tetrachordą, transformuojamą mikrotoninių akordų sekomis, ir vėliau skylantį į dvi nelygias dermes, turinčias vieną bendrą toną. Kūrinio idėja – japonų šešėlių poezija, o jos esmė talpina savyje minčių, sapnų, svajonių ir idėjų kalbą, kurios pradžia, galbūt, Banano medžio (jap. Bashō) dovana vienišam poetui, keliaujančiam įminti šešėlio paslaptį.

Vytautas Germanavičius I Was Killed by a Banana Tree (2019) The structure of the five episodes of the composition is based on the scale of 29 sounds per octave, which is divided into 12 tones of equal temperament and 17 microtonal sounds. The upward moving microtonal glissando are inversely repeated at another height, thus forming a narrow microtonal tetrachord, transformed into two unequal scales sharing one common tone. The idea of the composition is Japanese shadow poetry, the embodiment of thoughts, dreams, and ideas, the beginning of which is perhaps the gift of Japanese Haiku master Bashō (“the Banana Tree”) to a lone poet travelling to unravel the mystery of the shadow.

11


Peter Kőszeghy Schach (Chess) (2004) Fonograma skamba savarankiškai nuo išilginės fleitos partijos. Todėl kiekvienas šios kompozicijos atlikimas yra skirtingas.

Peter Kőszeghy Schach (Chess) (2004) The tape plays completely independently of what the recorder player does, thus making every performance of the piece slightly different.

Antonis Rouvelas Viomata II (2016–2017) Kūrinys užrašytas neįprasta notacija: viena linija nurodo koks turėtų būti oro spaudimas, specialiais simboliais žymima, kokį mundštuko plotą grodamas turėtų uždengti atlikėjas. Oro spaudimo ir mundštuko variacijos išgauna unikalų skambesį, lyginant su kitomis kompozicijomis.

Antonis Rouvelas Viomata II (2016–2017) This first movement is notated in a very different way than the standard notation with one line showing air pressure and symbols dictating how much of the mouth piece the player should cover while playing. The alternative way of playing the mouth piece and using air pressure creates a very unique sound to the other pieces.

Maki Ishii Black Intention (1976) Kūrinį inspiravo japonų liaudies muzika. Pradžioje sopraninė išilginė fleita groja tyrą ir nekaltą pentatoninę melodiją, kuri gana greitai sutrikdoma ir įgyja vis daugiau įtampos. (Teigiama, kad ši kompozicija simbolizuoja japonų karinių laivų bombardavimą Antrojo pasaulinio karo metu, jūros gelmėse pranykstančius jūreivius. Mes niekada nesužinosime, ar tai buvo tikroji kompozitoriaus intencija, tačiau šis naratyvas suteikia ypatingo dramatizmo.)

Maki Ishii Black Intention (1976) The composition is inspired by Japanese folk music. Starting with an innocent, pentatone melody on the soprano recorder, it is quickly disturbed and gets more and more tense and dramatic. (There is an unconfirmed story saying this piece symbolizes the bombing of a Japanese battleship during WWII and the end is the people on the ship disappearing into the sea. While we can never hear from the composer himself whether this was the idea behind the piece, it makes a lot of sense dramatically.)

ATLIKĖJA | PERFORMER Linnéa Sundfær Casserly (g. 1989) – norvegų fleitininkė (išilginė fleita) ir sopranas, gyvenanti bei dirbanti tarp Oslo ir Helsinkio. Menininkė Norvegijos aukštojoje muzikos mokykloje (Norges Musikkhøgskole) baigė muzikos atlikimo magistratūros studijas pas Hansą Olavą Gorsetą (išilginė fleita) ir Moną Julsrud (balsas). Jos pagrindinį repertuarą sudaro Baroko ir Renesanso epochų, taip pat XX ir XXI a. muzika. Casserly nuolat atlieka naujus kūrinius – dažnai sukurtus būtent jai. 2021 m. jai buvo skirta Norvegijos vyriausybės stipendija už darbą šiuolaikinės muzikos atlikimo srityje. Tarp naujausių pasaulinių premjerų – dueto Detritus projektas Hittiparit su teorbininke Kaisamaija Uljas. Duetas išsirenka senas populiarias dainas iš Baroko epochos ir atlieka jas

Linnéa Sundfær Casserly (born 1989) is a Norwegian recorder player and soprano dividing her time between Oslo and Helsinki. She holds a master’s degree in music performance from Norges Musikkhøgskole where she studied with Hans Olav Gorset (recorder) and Mona Julsrud (voice). Her core repertoire is music from the baroque and renaissance periods as well as 20th and 21st century music and she regularly performs new works – often written especially for her. In the year 2021 she is the grateful recipient of a full-time artist stipend from the Norwegian government for her work with performing contemporary music. The latest world premieres includes the project Hittiparit with theorbo player Kaisamaija Uljas in the duo Detritus. The duo picks old popular songs from the Baroque period and performs them together 12


kartu su naujomis kompozicijomis, kurios veikia kaip senųjų kūrinių komentaras. Osle muzikė ilgiau negu dešimtmetį artimai bendradarbiavo su kompozitore Kristin Bolstad ir pirmąsyk atliko nemažai kompozicijų, 2021 m. rudenį įrašys ir pirmąsyk atliks dar keturis kompozitorės kūrinius. Be to, Casserly dalyvavo vokaliniam ansambliui A-ronne sukurtos šveicarų kompozitoriaus Jono Marti kompozicijos C-Re-Do dainuojančiam (-iai) fleitininkui (-ei), 7 dainininkams, fortepijonui ir fisharmonijai premjeroje. Muzikė koncertavo ne viename šiuolaikinės muzikos rečitalyje Norvegijoje ir Suomijoje, atlikdama Kaija’os Saariaho, Mortono Feldmano, Luciano Berio, Karlheinzo Stockhauseno ir daugybės kitų šiuolaikinių kompozitorių kūrinius. 2019 m. Casserly ėmė bendradarbiauti su festivaliu MicroFest Prahoje, tuo pačiu ir pradėdama rimčiau dirbti su mikrotonine muzika. Kaip dainininkė, Casserly reguliariai koncertuoja su pripažintais vokaliniais ansambliais – Helsinkio kameriniu choru, I Dodici (Suomija), Norvegų solistų choru, kameriniu choru Mogens Dahl (Danija) ir ansambliu Carice Singers (Didžioji Britanija). Ji parengė solo soprano partiją naujame Helsinkio kamerinio choro atliekamame Arvo Pärto Pasijos įraše (2021 m. rugsėjo 3 d. išleis įrašų kompanija BIS Records). 2022 m. sausį Casserly dainuos solo soprano partiją Helsinkio kamerinio choro atliekamame ir įrašomame monumentaliame Eriko Bergmano kūrinyje Bygden mišriam chorui, vaikų chorui, orkestrui ir sopranui bei baritonui. Tarp būsimų projektų – bendradarbiavimas su džiazo pianistu Wollertu Krohnu-Hansenu Norvegijoje, kur muzikai kurs ir atliks mikrotoninę muziką bei improvizacijas išilginei fleitai ir fortepijonui; taip pat Vaimo vaidmuo daug apdovanojimų pelniusioje Antti Auvineno operoje Autuus Suomijos nacionaliniame operos teatre, pasirodymas Henry’o Purcello operoje Didonė ir Enėjas su Helsinkio baroko orkestru, koncertas naujame koncertų cikle Ekho Emanuelio Vigelando muziejuje Osle ir kelių J. S. Bacho kantatų atlikimas projekto Ad Fontes renginiuose Norvegijoje.

with new compositions that function as comments on the old pieces. In Oslo she has worked closely with composer Kristin Bolstad for more than 10 years premiering a number of compositions, and she will record and premiere four new pieces by Bolstad during the autumn of 2021. Linnéa also premiered the piece C-Re-Do for singing recorder player, 7 singers, piano and harmonium by Swiss composer Jonas Marti for the vocal ensemble A-ronne. She has done a number of contemporary music recitals in both Norway and Finland performing music by Kaija Saariaho, Morton Feldman, Luciano Berio, Karlheinz Stockhausen and many more. In 2019 Linnéa started collaborating with the festival MicroFest Prague, which marked the beginning of her more serious work with microtonal music. As an ensemble singer Linnéa has regularly performed with acclaimed vocal ensembles such as Helsinki Chamber Choir (FI), I Dodici (FI), The Norwegian Soloists’ Choir (NO), Mogens Dahl Chamber Choir (DK), and Carice Singers (UK). She is the soprano soloist in Helsinki Chamber Choir’s new recording of Passio by Arvo Pärt (BIS records, release date 3/9/2021). In January 2022 she will be the soprano soloist when Helsinki Chamber Choir performs and records Erik Bergman’s monumental piece Bygden for mixed choir, children choir, orchestra, and soprano and baritone soloists. Upcoming highlights include a collaboration with jazz pianist Wollert Krohn-Hansen in Norway, doing microtonal music and improvisations for recorder and piano, the role as Vaimo in Antti Auvinen’s prize winning opera Autuus at the Finnish National Opera, Purcell’s Dido and Aeneas with Helsinki baroque orchestra, a concert in the brand new concert series Ekho in Emanuel Vigeland Museum in Oslo and as a soprano soloist in several Bach cantatas in Norway with the project Ad Fontes.

13


Rugsėjo 11 d., 17.00 val., Pranciškonų vienuolyno koncertų salė 11 September, 5 PM, Franciscan Monastery Concert Hall

Paskaita: Prieš dvi revoliucijas Lecture: Two Revolutions Ago

WILLIAM ANDERSON (JAV | USA)


PRIEŠ DVI REVOLIUCIJAS Grynosios vertės, įstrigęs turtas ir integracija

TWO REVOLUTIONS AGO Absolute Values, Stranded Assets, and Integration

Aptarsiu esė forma kai kuriuos Terry Eagletono ir Hermanno Brocho nubrėžtus principus, kūrybiniu rašymu – Roberto Walserio ir Franzo Kafka’os; tai susiję su prieštaringų estetinių įsipareigojimų sutaikinimu.

I will discuss some principles outlined by Terry Eagleton and Hermann Broch in essay form, by Robert Walser and Franz Kafka in creative writing, to do with reconciling conflicting aesthetic commitments.

Gitaristas, kompozitorius Williamas Andersonas ir jo vadovaujamas Cygnus Ensemble yra atlikę nuostabių kūrinių iš amerikiečių aukštojo modernizmo epochos pabaigos: Miltono Babbitto Swan Song Nr. 1, Charleso Wuorineno Cygnus ir Mario Davidovsky’o Ladino Songs. Be to, Andersonas yra ta jėga, veikusi XX a. pab. modernizmo transformaciją į kažką, kam dar kol kas neturime pavadinimo. Rimti mikrotoninės muzikos eksperimentai prasidėjo veikiant Agustíno Castilla’osÁvila’os ir ekmelinės grupės Zalcburge įtakai. Andersonas pradėjo groti kamerinę muziką Tanglewood festivalyje būdamas 19-os. Vėliau grojo su Metropoliteno operos kameriniu orkestru, Linkolno centro kamerinės muzikos draugija, Niujorko filharmonijos orkestru ir daugybe kitų Niujorke įsikūrusių ansamblių ir organizacijų. Andersonas atlieka muziką tokiuose gitaros ir šiuolaikinės muzikos festivaliuose kaip Camarata 21 Chalapoje, Verakruse (Meksika) ir Ebb & Flow Arts Maujyje, Havajuose (JAV). Jis priklausė nuolatiniam Kenedžio centro Vašingtone (JAV) ansambliui Theatre Chamber Players. 1986 m. Andersonas Niujorke įkūrė Cygnus Ensemble, kuris yra keliavęs į koncertinius turus Europoje ir Azijoje. 2012 m. rudenį ansamblis Cygnus drauge su Kongreso biblioteka pradėjo dviejų savaičių trukmės projektą Sounding Beckett Niujorko teatre Classic Stage Company, į kurį bilietai buvo akimirksniu iššluoti. Renginius sudarė trys Becketto abstrakčios ir muzikinės vaiduoklinės pjesės su savarankiškais muzikiniais kūriniais, sukurtais kaip pjesių atliepai. Nuo 2011 m. Andersonas yra Rogerio Shapiro fondo ir įrašų kompanijos Marsyas Productions meno vadovas. Jo kompozicijos buvo pristatytos gitaros ir naujosios muzikos festivaliuose JAV, Azijoje ir Europoje. Daugelis kūrinių yra įrašyta ir išleista kompanijų Furious Artisans, Marsyas Productions ir Bridge Records. Andersonas dėsto klasikinę gitarą Sarah Lawrence ir Queens koledžuose. Jo kompozicijų rinkinys Der Weg Ins Freie prieinamas kompanijos Furious Artisans Records įrašu.

Guitarist and composer William Anderson & Cygnus, the ensemble he co-directs, conjured some great works from the end game of American high modernism—Milton Babbitt’s Swan Song No. 1, Charles Wuorinen’s Cygnus, and Mario Davidovsky’s Ladino Songs. Moreover, Anderson is a force in the transformation of late 20th c. modernism into something for which we still have no name. Experiments with microtonal music began in earnest through the influence of Agustín CastillaÁvila and the Ekmelic group in Salzburg. William began playing chamber music at the Tanglewood Festival at age 19. He later performed with the Metropolitan Opera Chamber Players, Chamber Music Society of Lincoln Centre, NY Philharmonic, and many other NYC-based ensembles and organizations. Anderson performs at guitar festivals and contemporary music festivals including the Festival Camarata 21 in Xalapa, Vera Cruz, Mexico, Ebb & Flow Arts in Maui. He was a member of the Theatre Chamber Players, the resident ensemble at the Kennedy Centre in Washington DC. Anderson founded the Cygnus Ensemble in 1986. Cygnus is based in New York and has toured in Europe and Asia. Cygnus and the Library of Congress launched a sold-out twoweek run of Sounding Beckett at the Classic Stage Company in New York City in the fall of 2012. The shows combined three of Beckett’s abstract and musical ghost plays with autonomous musical works written in response to the plays. Anderson has been Artistic Director of the Roger Shapiro Fund and Marsyas Productions since 2011. His compositions have been presented in guitar festivals and new music festivals in the US, Asia, and Europe. Many of his works are recorded and can be found on Furious Artisans, Marsyas Productions, and Bridge Records. Anderson teaches classical guitar at Sarah Lawrence College and Queens College. A compilation of his works, Der Weg Ins Freie, is available on Furious Artisans Records. 15


Rugsėjo 11 d., 18.00 val. Pranciškonų vienuolyno koncertų salė 11 September, 6 PM Franciscan Monastery Concert Hall

WILLIAM ANDERSON

(mikrotoninė, akustinė ir elektrinė gitaros, JAV | microtonal, acoustic and electric guitars, USA) Dalyvauja | With participation of

AGUSTÍN CASTILLA-ÁVILA

(gitara, Austrija | guitar, Austria)

Programa | Programme: Charles Wuorinen (1938–2020) Hexadactyl (2002) William Anderson (*1962) Poema armónico #2 (2021) * Richard CameronWolfe (*1937) Delusional? (2021) Andrzej Dziadek (*1957) The Song (1993) Agustín Castilla-Ávila (*1974) The Sun of the first Day (Pratham Diner Surya) for two microtonal guitars (2021) * Emil Awad (*1963) Fouad (2015) Agustín Castilla-Ávila (*1974) Caged Music II (2005) Robert Morris (*1943) Apres Vous (2003) Elliott Carter (1908– 2012) Shard (1997) William Anderson (*1962) Scherzo. Counterpoint of Supertonics (2002) * Festivalio užsakymas | Commission of MikroFest Vilnius 2021


PROGRAMA | PROGRAMME Charles Wuorinen Hexadactyl (2002) Sukurta Williamui Andersonui. Wuorinenas itin mėgsta šokį, fizinius ritmus. Jis teisėtai vertinamas už harmoninio ir ritminio pasaulio, mums pažįstamo iš vėlyvojo Stravinskio darbų, tąsą ir plėtrą, tačiau Wuorinenui tai viso labo tik pradžia. Kompozitorių pakerėjo fraktaliniai procesai, jis fraktalinio grupavimo (nestingo) meistras. Tai yra ypatingas Wuorineno natūralizmas, mat kompozitorius nuolat pabrėždavo, kad visata yra fraktališka – debesys, kalnai, pakrantės ir dar didesni dalykai. 2021 m. rugsėjo 10 d. Hexadactyl išleis įrašų kompanija Ravello Records.

Charles Wuorinen Hexadactyl (2002) Composed for William Anderson. Wuorinen loves dancing, physical rhythms. He is rightly celebrated for continuing and expanding on the harmonic and rhythmic world we know from the work of late Stravinsky, but really that is only a starting point for Wuorinen. The composer was fascinated with fractal procedures. He is a master of nesting. This is Wuorinen’s very special kind of naturalism – the composer liked to point out the fact that universe is fractal – clouds, mountains, coastlines, and bigger things. Hexadactyl will be released by Ravello Records on September 10.

William Anderson Poema armónico #2 (2021) Baroko gitaristas ir kompozitorius Francisco Guerau sukūrė kompozicijų ciklą, pavadintą Poema armónico, parašytą įvairiomis dermėmis. Manojoje Poema armónico #2 tyrinėjami frazių pabaigų sąskambiai ir eksperimentuojama su mikrotoniniais frazės pratęsimais.

William Anderson Poema armónico #2 (2021) The Baroque guitarist / composer Francisco Guerau wrote a group of works that he called Poema armónico, studying the modes. My Poema armónico #2 studies the harmonies of phrase endings and experiments with microtonal prolongations of the phrase.

Richard Cameron-Wolfe Delusional? (2021) Kaip rodytų kūrinio pavadinimas, tai „pramoga“ (taip Grahamas Greene’as yra pavadinęs daugelį savo literatūrinių darbų), sumanyta ne kaip „rimta“ kompozicija ir – priešingai negu kai kurie mikrotoniniai kūriniai – ne kaip mikrotoninio derinimo sistemos pavyzdys. Galbūt dėl savo trumpumo kompozicija galėtų būti puikus bisas, tačiau jos atlikimui gali prireikti antros gitaros, jau suderintos ir prieš grojimą vos „pačiupinėtos“. Formalią kūrinio struktūrą sudaro tema ir keturios variacijos, kiekviena įrėminta trumpomis įžanginėmis ir baigiamosiomis frazėmis. Šie „rėmai“ taip pat sudaro atskirą variacijų rinkinį, kuris nesusijęs su pagrindine kūrinio tema. Delusional? baigiasi koda, pavadinta Lamentazione giocoso („Juokinga rauda“), kurioje netikėtai pasigirsta valso elementas.

Richard Cameron-Wolfe Delusional? (2021) As the title might suggest, it is an “entertainment” (as Graham Greene designated many of his literary works), intended not as a “serious” composition and not – as with some microtonal works – intended as an illustration of a microtonal tuning system. Its brief duration might make it suitable as an encore piece, though it would likely require a second guitar, already tuned, and just briefly “touched up” before playing. Its formal structure is essentially a theme and four variations, each framed by brief prefatory and closing phrases. These “frames” also constitute a set of variations, but not related to the work’s principal theme. Delusional? concludes with a Coda designated as “Lamentazione giocoso”, which contains an intrusive but quickly evicted waltz element.

Andrzej Dziadek The Song (1993) Kompozitorius Andrzejus Dziadekas ir jo žmona muzikologė Magdalene šiuo metu gyvena tarp Krokuvos ir Gdansko. Mes gastroliavome kartu Silezijoje dešimtajame dešimtmetyje. Buvo malonu vėl susitikti 2018-aisiais festivalyje Nove Fale Festiwal Muzyki Współczesna Gdanske. Dziadekas studijavo Vienos muzikos universitete kartu su

Andrzej Dziadek The Song (1993) Composer Andrzej Dziadek and his wife Magdalene, a musicologist, now divide their days between Kraków and Gdansk. We toured together in Silesia in the 90s. It was a pleasure to be reunited in 2018 at the Nove Fale Festiwal Muzyki Współczesna in Gdańsk. Dziadek studied at the Vienna University of Music with Francis Burt. I

17


Francisu Burtu. Dabar gerai suprantu, kokia nuostabi privilegija turėti jų perspektyvą – akylai, bet ne nekritiškai stebėti Vieną ir Berlyną. Dziadeko gitaros solo, regis, apnuogintas iki pačių pagrindų. Dabar man jo paprastumas atrodo gniaužiantis kvapą. The Song mūsų dėmesį ptraukia nuostabiais harmoniniais / melodiniais netikėtumais, o tokie visada reikalauja mitraus, klastingo nukreipimo. Kūrinys meta iššūkį liguistam vėlyvojo kapitalizmo tempui, jis neskubrus, mąslus.

now realize what a great privilege it is to have their perspective – watchful of Vienna and Berlin, but not uncritical. Andrzej guitar solo feels stripped to utter essentials. I have come to find its simplicity breathtaking. The Song sets us up for brilliant harmonic / melodic surprises. Those always require deft and artful misdirection. It defies the unhealthy pace of late capitalism; it is leisurely and ruminative.

Agustín Castilla-Ávila The Sun of the first Day (Pratham Diner Surya) (2021) Kompozicija dviem mikrotoninio derinimo gitaroms, užsakyta Vilniaus festivaliui MikroFest su papildoma Zalcburgo žemės parama ir sukurta Yvonne’ai Zehner ir Williamui Andersonui, primena apie indų sakralinę muziką. Gitaros suderintos šešiomis E stygomis, šeštatoniais. Be to, abidvi gitaros preparuotos metaliniu šliaužikliu po styga ant grifo, kuris funkcionuoja kaip violončelės atramėlė. Tokiu būdu gitaros laikomos kaip violončelė ir daugiausia griežiamos stryku. Metalinių stygų, metalinio slankiklio ir metalinių dalmenų derinys suteikia kompozicijai ypatingą dvasinį atspalvį, kurio tikslas – paprastumas (pedalai nenaudojami).

Agustín Castilla-Ávila The Sun of the first Day (Pratham Diner Surya) (2021) The composition for two microtonal-tuned guitars, commissioned by the MikroFest Vilnius 2021 with additional support of Land Salzburg and written for Yvonne Zehner and William Anderson, evokes Indian sacred music. The guitars are tuned with six bass E strings tuned at sixths of a tone. Furthermore, both guitars are prepared with a metal slide under the string at the fingerboard functioning as a bridge, imitating that of a cello. Thus, the guitars are hold as a cello and the strings are mainly bowed. The combination of the metal strings, metal slide and metal frets gives a peculiar spiritual color to the composition, in which simplicity is aimed (there are no pedals used).

Emil Awad Fouad (2015) Emilis Awadas gyvena Chalapoje, Verakruse (Meksika). Jis studijavo Juilliardo mokykloje ir Harvarde drauge su Miltonu Babbittu ir Donaldu Martino. Kompozicija Fouad buvo sukurta gavus Meksikos nacionalinio kultūros ir menų paramos fondo stipendiją ir yra dedikuota Williamui Andersonui. Fouad – tai arabiškas vardas, reiškiantis „širdis“. Kompozicijoje pasitelkti gestai ir ritmai, primenantys arabų-flamenko gitaros stilių, atpažįstamą nuo pat pirmųjų garsų. Septyni kontrastingi rėmai vystosi iš posttoninės kūrinio Fouad koncertinės muzikos struktūros; pirmieji ir paskutiniai rėmai – tai muzikinio sumanymo klausimas ir atsakymas. Antrieji ir tretieji rėmai atveda klausytoją ir atlikėją į kūrinio širdį – asimetrinį kompozicijos vidurį. Po jų du papildomi rėmai parengia dirvą paskutiniojo rėmo pabaigai.

Emil Awad Fouad (2015) Emil Awad is based in Xalapa, Vera Cruz, Mexico. He studied at Juilliard and Harvard with Milton Babbitt and Donald Martino. Fouad was written thanks to a grant by the National Endowment of Culture and the Arts of Mexico and is dedicated to William Anderson. ‘Fouad’ is an Arabic name that means ‘heart’. The work uses gestures and rhythms that evoke Arabic-Flamenco guitar style, which can be recognized from the very opening. Seven frames of contrasting character evolve out of the post-tonal concert music structure of Fouad; the first and last frames are the question and answer of the musical idea. The second and third frames take the listener and performer into the heart of the work, the asymmetrical middle of the piece. After these, two complementary frames prepare the arrival of the last frame’s conclusion.

Agustín Castilla-Ávila Caged Music II (2005) Kompozicija yra serijos Caged Music preparuotoms gitaroms dalis. Kompozitoriaus tikslas – išryškinti intymų ir perkusinį instrumento charakterį.

Agustín Castilla-Ávila Caged Music II (2005) The piece belongs to the series Caged Music, composed for prepared guitars. The aim of the composer is to bring out the intimate and percussive character of the instrument.

18


Robert Morris Après Vous (2003) Sukurta Williamui Andersonui. Kompozicijos įžangoje tvyro prancūziška nuotaika, lengvi, švelnūs tembrai. Anot Roberto Morriso: „Buvo sumanyta, jog įžanga savo skambesiu truputį primintų sarabandos ar pavanos temą, kuriai vėlyvojo Renesanso ar ankstyvojo Baroko laikotarpiais buvo kuriamos variacijos.“ Be to, pavadinime atsispindi aliuzija į visame kūrinyje pasitelkiamas kanonines technikas. Morrisas be baimės tyrinėjo daugelį drąsiausių XX a. kompozicinių technikų inovacijų. Šis kūrinys pasižymi nauja kryptimi tyrinėjant kanono techniką. Tai pirmoji Morriso kompozicija tyrinėjimų ir eksperimentų su kanoninėmis priemonėmis serijoje. Kanonai ornamentuojami arba laisvai plėtojami, kartais sujungiami bei tampa nepastebimi. 2021 m. rugsėjo 10 d. kūrinį Après Vous išleis įrašų kompanija Ravello Records.

Robert Morris Après Vous (2003) Written for William Anderson. It starts to move in a new direction – there is a French mood in the opening, a light, gentle quality. Robert Morris explains: “The opening was designed to sound a little like a Sarabande or Pavan theme, something that would be subject to variations in the late Renaissance or early Baroque periods.” The title also alludes to the canonic techniques employed throughout. Morris was a bold explorer of many of the 20th century’s most daring innovations in compositional techniques. He took a new direction in this work by exploring an ancient compositional technique – canons. This is Morris’s first of a series of explorations and experiments with canonic devices. The canons are decorated or freely elaborated, sometimes submerged, under the radar. Après Vous will be released by Ravello Records on September 10.

Elliott Carter Shard (1997) Shard solo gitarai yra kamerinės kompozicijos Luimen dalis. Luimen buvo parašyta trimitui, trombonui, perkusijai, arfai, gitarai ir mandolinai. Ne kartą atlikau ir įrašiau Luimen: Carterio 90-ojo jubiliejaus proga atlikau itin sudėtingą mandolinos partiją, o kompozitoriaus 100-ojo jubiliejaus proga koncerte grojau gitara (abu renginiai vyko Kolumbijos universitete). Carterio muzika pasižymi gyvumu, judrumu – jis pats dažnai vartojo šį žodį (ang. mercurial) anotacijose. Klausytojui tai reiškia, kad pasikartojimų nebus – nebus nieko, į ką būtų galima įsitverti, išskyrus kartkartėmis tekstūrą, nuotaiką, galbūt pavienę išraiškingą natą.

Elliott Carter Shard (1997) Guitar solo Shard is embedded in the chamber work entitled Luimen. Luimen is for trumpet, trombone, percussion, harp, guitar, and mandolin. I performed and recorded Luimen – for Carter’s 90th birthday concert I played the almost impossible mandolin part; for his 100th birthday concert I played the guitar part (both events at Columbia University). Carter’s music is famously mercurial – he used that word often in his programme notes. For you, the listener, this means there will be no repetition – nothing to hang onto, except, occasionally, a texture and a mood, or perhaps a single expressive note.

William Anderson Scherzo. Counterpoint of Supertonics (2002) Scherzo harmonijai būdinga tai, kas taip žavėjo Elliottą Carterį, – trichordinis heksachordas. Amerikoje vėlyvojo modernizmo laikotarpiu buvo intensyviai tyrinėjama visa, kas susiję su lygia 12 tonų dalyba oktavoje, ir iš tų dalykų vienas žaviausių ir keisčiausių reiškinių yra trichordinis heksachordas. Kūrinio paantraštė – „Supertonikos [antrojo laipsnio tonikos] kontrapunktas“ . Trichordinis heksachordas išvedamas kontrapunktiškai suliejant supertonikos akordus.

William Anderson Scherzo. Counterpoint of Supertonics (2002) My Scherzo finds a tonal context for the harmony that so fascinated Elliott Carter – the Alltrichord Hexachord. Late modernism in America was an intense study of all things 12-EDO, and of those things, the All-trichord Hexachord is one of the most fascinating and bizarre phenomenon. This scherzo is subtitled Counterpoint of Supertonics. It derives the All-trichord Hexachord through a contrapuntal mashing of supertonic chords.

ATLIKĖJAI | PERFORMERS WILLIAM ANDERSON  žr. p. 15. AGUSTÍN CASTILLA-ÁVILA  žr. p. 5.

19

WILLIAM ANDERSON  see page 15. AGUSTÍN CASTILLA-ÁVILA  see page 5.


Rugsėjo 11 d., 19.30 val. Pranciškonų vienuolyno koncertų salė 11 September, 7.30 PM Franciscan Monastery Concert Hall

Mikrotoninė marimba: galimybių plėtros projektas | Expansion Project of the Microtonal Marimba

IVÁN HERNÁNDEZ

(mikrotoninė marimba ir vibrafonas, Meksika | microtonal marimba and vibraphone, Mexico) Dalyvauja | With participation of

WILLIAM ANDERSON

(gitara, JAV | guitar, USA) Programa | Programme:

Iván Hernández (*1979) Improvisation #1 ketvirtatonių marimbai ir vibrafonui | for quarter tone marimba and vibraphone (2010) Vytautas Germanavičius (*1969) Kontinento saulėlydis ketvirtatonių marimbai, vibrafonui ir trims mažiems gongams | Continental Sundown for quarter tone marimba, vibraphone and three small gongs (2021, premjera | premiere) *

Nicolà Visalì (*1968) Niquitoa ketvirtatonių marimbai ir vibrafonui | for quarter tone marimba and vibraphone (2018) Iván Hernández (*1979) Amaneceres (Sunrises) Improvisation (2017) Agustín Castilla-Ávila (*1974) Canto de la huida (to Netzahualcoyotl the Poet King) (2018)

Agustín Castilla-Ávila (*1974) Canto de Nezahualcóyotl ketvirtatonių Iván Hernández (*1979) marimbai ir mikrotoninei gitarai | for Pakal ketvirtatonių marimbai ir vibrafonui | quarter tone marimba and microtonal for quarter tone marimba and vibraphone guitar (2018) (2015) Nicolà Visalì (*1968) Qidra ketvirtatonių marimbai | for quarter tone marimba (2018)

* Festivalio užsakymas | Commission of MikroFest Vilnius 2021 Projektą parėmė Meksikos nacionalinis kultūros ir menų fondas ir ISCM Lietuvos sekcija. | The project was supported by the National Foundation for Culture and Arts of Mexico, and the ISCM Lithuanian Section.


APIE KŪRINIUS | COMPOSITIONS Iván Hernández Improvisation #1 (2010) Kūrinio premjera įvyko 2010 m. Meksike. Kompozicijoje maišomos 12 ir 24 garsų sistemos; vibrafonui tenka akordai, skambantys su pedalu drauge su C E F # A # akordu, ir ketvirtatonių marimba palaikoma unisonu skambančiomis melodijomis su balsu, kuris siekia atkurti ištraukas iš meksikiečių mikrotoninės muzikos kompozitoriaus Juliáno Carrillo kūrinių. Tembru eksperimentuoja ir mušamieji instrumentai – gongai ir kinų lėkštė. Ši kompozicija leidžia laisvai eksperimentuoti ir ieškoti skambesių ir harmonijų.

Iván Hernández Improvisation #1 (2010) Premiered in Mexico City in 2010. In the piece the system of 12 sounds is mixed with that of 24 sounds; the vibraphone has chords that work as a pedal with the C E F # A # chord and the quartertone marimba is maintained with melodies in unison, with the voice seeking to recall some passages by Mexican microtonal composer Julián Carrillo. The timbre is also experimented with percussion instruments, such as gongs and Chinese cymbal. This piece allows free experimentation and search of sonorities and harmonies.

Vytautas Germanavičius Kontinento saulėlydis (2021) Kūrinys formuojamas sutartinių garsaeilių pagrindu, nustačius jų intervalines struktūras. Buvo pasirinktos trijų sutartinių („Išjos brolutėlis sodauto“, „Svirtis svira junt vartelių“ ir „Trys, trys keturias brolalių klėtys“) identiškų garsaeilių sekos F G A B C, turinčios skirtingą mikrointervaliką:

Vytautas Germanavičius Continental Sundown (2021) The composition is based on the scales of sutartinės, Lithuanian traditional multipart songs, through identifying their interval structures. The sequences of three identical tone series F G A B C, but with different microinterval structure, from three multipart songs Išjos brolutėlis sodauto [Dear Brother will Ride out], Svirtis svira junt vartelių [The Sweep is Bending over the Gate], and Trys, trys keturias brolalių klėty [Three, Three Four in the Barn of my Dear Brothers] were chosen:

G+ A B ⅛ -F# G A B 1 /6

C

-F# 1 /6

C

G

-A 1 /6

-B ¼

C+ ¼

Sutartinių mikrotonai buvo integruoti į bendrą 17 garsų skalę. Tačiau atsižvelgiant į instrumento specifiką, visi mikrotonai pakeisti ketvirtatoniais. Kūrinio pavadinime perteikiama Oswaldo Spenglerio Vakarų saulėlydžio... arba ciklinės civilizacijų teorijos sąvoka ir prasmė, kurios virsmas ypatingai juntamas ir matomas šiandienos Vakarų kultūroje. Kūrinyje tyli, pulsuojanti ritmika sukuria lineariai besikeičiančias garsų projekcijas, tarsi atspindėdama praėjusių laikų reminiscensijas, palaipsniui nykstančio kontinento saulėlydį.

G+ A B ⅛ -F# G A B 1 /6

C

-F# 1 /6

C

G

-A 1 /6

-B ¼

C+ ¼

The microtones of the sutartinės were integrated into a common 17-sound scale. However, given the specificity of the instrument, all the microtones have been replaced by quarter tones. The title of the composition conveys the concept and meaning of Oswald Spengler’s work The Decline of the West, or the cyclical theory of civilizations, the transformation of which is especially felt and seen in contemporary Western culture. The quiet, Iván Hernández pulsating rhythm of the composition creates linearly Pakal (2015) changing projections of sounds, as if reflecting the Pakal – tai improvizacija, įkvėpta Majų reminiscences of past times and the sunset of the civilizacijos karaliaus Pakalo, kurio palaikai buvo gradually fading away continent. atrasti piramidėje, Palenkės archeologinėje 21


teritorijoje pietinės Meksikos valstijoje Čiapase. Majų kosmogonija lėmė jų tikėjimą, jog po mirties jie susilies su visata. Ši civilizacija buvo puikiai išvysčiusi astronominę žiniją, kalendorius, matematiką, savo architektūrą orientavo pagal žvaigždes ir savo neįtikėtiną mitologiją. Majų civilizacija, kurią daugeliu atžvilgiu galima laikyti pavyzdžiu mūsų laikams, žlugo apie 1200 m. Kūrinio muzikinė dalis buvo sumanyta kaip improvizuojama garso instaliacija, atmosfera kuriama iš radijoteleskopų sklindančiais signalais, kuriuos galima paversti girdimais garsais. Šie iš bekraštės visatos sklindantys garsai tampa muzikine medžiaga, kuri derinama su vibrafono improvizacija ir mikrotoninės marimbos tembrais. Ši improvizacija, be kita ko, kviečia muzikiniam dialogui per specifinius motyvus – pradžioje ir pabaigoje – Majų švilpynėmis, kurios sudaro aliuziją į gamtos cikliškumą. Kompoziciją galima atlikti įvairiais mušamaisiais instrumentais. Kūrinio premjera nuskambėjo 2015 m. Čiapase (Meksika) vykusiame marimbos festivalyje.

Iván Hernández Pakal (2015) Pakal is an improvisation inspired by King Pakal of the Mayan civilization whose remains were found inside a pyramid located in the archaeological zone of Palenque Chiapas, state in southern Mexico. The Mayans, due to their cosmogony, believed that when they died they would also connect with the universe. They had developed great astronomical knowledge, calendars, mathematics, in their architecture oriented to the stars and their incredible mythology. This civilization collapsed around 1200 A.D. which remains, in many ways, an example for modernity. In the musical part it was conceived as a sound installation with improvisation, an atmosphere is created with sounds from radio telescopes through what can be translated for our ears, and from the immensity of the universe this becomes a musical material that is combined with the vibraphone improvisation and microtonal marimba. It also invites to musical dialogue through specific motifs, at the beginning and at the end, with Mayan whistles alluding to the cyclical nature. This piece can be played with different percussion instrumentation and was premiered in 2015 in Chiapas Mexico at the marimba festival.

Nicolà Visalì Qidra (2018) Kompozicijoje yra dvi nepriklausomai vystomos linijos ir išrišimai dviem chromatikomis, viena ketvirtatoniais, užrašyta pentagramoje viršuje. Pentagrama apačioje ženklina temperuotą klaviatūrą. Tai virtuoziška kompozicija, kurioje nepriklausomai vystomi balsai sukelia daug atlikimo sunkumų.

Nicolà Visalì Qidra (2018) Within the piece, there are two lines with independent movements and resolutions in two chromatics, one in quarters written on a pentagram above. The pentagram below represents the tempered keyboard, a virtuoso work where independence of voices makes it a difficult work to tackle.

Nicolà Visalì Niquitoa (2018) Kompozicijos pamatą sudaro Nesahualkojotlio poema. Šiame kūrinyje interpretatorius suvokiamas ne tik kaip muzikantas, bet ir kaip pasakotojas, aktorius, filosofas ir šokėjas vieno atlikėjo asmenyje. Kūrinys reikalauja kitokių, ne tik grynai muzikinių įgūdžių, pvz., įterpti poemos tekstą nahuatlių (actekų) ir ispanų kalbomis. Poemos dramatizmas sutelktas į gyvybės ir mirties klausimus. Šis dualizmas vaizduojamas dviem instrumentais: nahuatliškąją partiją atlieka ketvirtatonių marimba, o ispaniškąją – vibrafonas.

Nicolà Visalì Niquitoa (2018) Piece is based on the poem by Nezahualcóyotl. This work conceives the interpreter not only as a musician but as a narrator, actor, philosopher and dancer in a single performer. It is a piece that demands other skills that are not purely musical, such as adding a text of the poem that is pronounced in the Nahuatl (Aztec language) and Spanish. The dramatism of the poem questions the life and death. This kind of duality is represented in two instruments: Nahuatl in the part of quarter-tone marimba and Spanish in the part of the vibraphone.

Nicolà Visalì: „Nežinojau, kad marimba yra Meksikoje labai paplitęs instrumentas – tiek folklore, tiek Nicolà Visalì: instrumentinėje muzikoje, – iki šiandieninės “I did not know that the marimba was a very kompozicinės patirties, kai rašiau kūrinį Ivanui widespread instrument in Mexico, both in folk 22


Cipactli. Kompozicijos Niquitoa pagrindą sudaro tekstas ispanų ir actekų kalbomis. Senovinės kalbos skambumą ir ritmą atspindi marimba – jos tembras ir atlikimo galimybės. O ispaniškoji dalis suderinta su vibrafonu. Iš esmės, greičiausiai būtent mikrotoninei marimbai geriausiai pavyksta priartėti prie actekų dvasios, spalvų, klaidaus Meksikos miško, ritualinio šokio judesių ir kalbos.“

and instrumental music, until today, after the compositional experience and collaboration with Ivan Hernández. Niquitoa was based on a text in both Spanish and Aztec. The sonority and rhythm of ancient language are reflected in the marimba, its timbre and executive possibilities. The part in Spanish has instead been combined with the vibraphone. And in particular it is perhaps precisely the microtonal marimba that comes closest to the Aztec soul, to the colours and the intricate Mexican forest, movements of ritual dance, and language.”

Iván Hernández Amaneceres (Sunrises) Improvisation (2017) Ši kompozicija, kurioje suderinta improvizacija ir išplėstinė technika, leidžia tyrinėti instrumentą ne tik ketvirtatoniais, bet ir visomis perkusinėmis galimybėmis. Tembrą praturtina būgnų lazdelės, paprastai naudojamos būgnams. Kūrinys pirmąsyk atliktas Čiapaso (Meksika) mokslų ir menų universitete.

Iván Hernández Amaneceres (Sunrises) Improvisation (2017) This piece combines improvisation and the extended technique, and allows to explore the instrument not only in quarter-tone, but with all kinds of percussion possibilities. The timbre is enriched with the drumsticks that are normally used with drums. The work was premiered at the University of Sciences and Arts of Chiapas, in Mexico.

Agustín Castilla-Ávila Canto de la huida (Song of the Escape) (2018) Kompozicija prasideda įžanga ir ritmine tema, kurioje naudojami ispanų tradicinės muzikos ritminiai motyvai ir ritminių elementų junginiai, ir melodija, atkuriančia marimbos simfoninius pasažus, jungiamus su ketvirtatonių marimbos idiomatika. Kūrinio pamatą sudaro actekų karaliaus Nesahualkojotlio poema, suteikianti mums galimybę apmąstyti šį mitinį veikėją.

Agustín Castilla-Ávila Canto de la huida (Song of the Escape) (2018) Composition begins with an introduction and a rhythmic theme using rhythmic motives and compound beats of Spanish traditional music, and a melody that recalls symphonic marimba passages combined with the idiomatics of the quarter-tone marimba. The work is based on the poem of the Aztec King Nezahualcóyotl, and allows us to meditate about this mythical character.

Agustín Castilla-Ávila Canto de Nezahualcóyotl (2018) Kūrinys sukurtas Ivánui Hernándezui su Fondo Nacional para la Cultura y las Artes de México (FONCA) parama. Kompozicija kreipia į nahuatlių poetą Nesahualkojotlį de Acolhuacaną. Gitaros skordatūra pritaikyta ketvirtatonių marimbai, ji turi šešias ketvirtatoniais suderintas G stygas (E ketvirtatoninis diezas, F, F ketvirtatoninis diezas, F diezas, F trijų ketvirtatonių diezas ir G). Karalius Nesahualkojotlis buvo vadinamas karaliumi poetu. Jis ilgai karaliavo ikikolumbinės Meksikos Tekskoko regione keletą dešimtmečių iki užkariavimo. Nesahualkojotlis laikomas nepaprastu ikiispaniškosios poezijos, ypač parašytos nahuatlių kalba, pavyzdžiu. Kompozicijoje daina formuojama pagal ritminius impulsus, kur gitaros skordatūra imituoja ketvirtatonių marimbą, o marimba imituoja ketvirtatonių gitaros laisvų stygų klasterį. 23

Agustín Castilla-Ávila Canto de Nezahualcóyotl (2018) Composed for Iván Hernández with the support of Fondo Nacional para la Cultura y las Artes de México (FONCA). The composition refers to Náhuatl poet Nezahualcóyotl de Acolhuacan. The scordatura of the guitar is adapted to the quartertone marimba and features six G strings tuned at quarter tones (E quarter sharp, F, F quarter sharp, F sharp, F three quarter sharp and G). King Nezahualcóyotl was nicknamed the Poet King. He ruled for a long time over the Texcoco region, pre-Columbian Mexico, some decades before the conquest. Nezahualcóyotl is considered a distinguished exponent of pre-Hispanic poetry particularly written in the Nahuatl language. In the composition, the song is formed after rhythmical impulses where the guitar scordatura imitates the quarter-tone marimba, and the marimba imitates the quarter-tone cluster of the open strings of the guitar.


Nesahualkojotlio daina

The Song of Nezahualcóyotl

Aš atėjau čia Aš Jojondzinas. Aš tiktai noriu gėlių, ji atėjo tam, kad skintų žiedlapius ant žemės. Ten trumpa brangi gėlė, Nuskinu draugystės gėlę: drauge su tavimi, su tavo asmeniu; O, karalaiti! Aš, Nesahualkojotlis, viešpats Jojondzinas.

I have come here I am Yoyontzin. I only wish flowers, she has come to be defoliating flowers on the earth. There short the precious flower, I cut the flower of friendship: together with you, with your person; Oh prince! I Nezahualcóyotl, the Lord Yoyontzin.

ATLIKĖJAI | PERFORMERS Ivánas Cipactli Hernándezas Espinosa 2002 m. pradėjo savarankiškai mokytis groti ketvirtatonių marimba. Jis yra sukūręs keletą kompozicijų marimbai bei kitiems mušamiesiems ir užsiima meksikiečių ir Europos kompozitorių klasikinės bei šiuolaikinės muzikos marimbai sklaida. Šiuo metu jis įgyvendina projektą Expansión de la marimba microtonal, kurio tikslas – praplėsti mikrotoninės marimbos repertuarą. Hernándezas studijavo klasikinę marimbą Čiapaso (Meksika) mokslų ir menų universitete ir mušamuosius Meksikos nacionalinio autonominio universiteto Nacionalinėje muzikos mokykloje pas Gabriela’ą Jiménez Lara’ą. Jis dalyvavo meistrystės kursuose, kuriuos vedė Vassilena Serafimova, Bogdanas Bacanu, Emicko Uchiyama ir Keiko Abe 2009 ir 2011 m. Meksikoje 1999 ir 2002 m. Hernándezas grojo drauge su garsiais marimbos meistrais Ludwigu Albertu (Belgija) ir Ney Rosauro (Brazilija). Jis yra Nacionalinio marimbos solistų konkurso laureatas kompozicijos kategorijoje (Meksika, 2003 m.), taip pat Nacionalinio marimbos solistų konkurso laureatas 2007 ir 2009 m., yra koncertavęs su Meksikos nacionalinio autonominio universiteto filharmonijos orkestru. 2015-aisiais grojo kartu su tradicinio roko grupe Sak Tzebul Paryžiuje. 2009, 2015, 2019 ir 2021 m. koncertavo Tarptautiniame marimbos festivalyje Čiapase (Meksika). Hernándezas yra skaitęs pranešimus mikrotoninės muzikos festivaliuose: simpoziume Microtones: Small is Beautiful Zalcburgo Mozarteume (2017, 2019 ir 2021 m.), dalyvavo festivaliuose New Music Touch Points ir DME Lisabonoje (Portugalija), taip pat miCROfest Zagrebe (Kroatija) 2018 m. WILLIAM ANDERSON  žr. p. 15.

Iván Cipactli Hernández Espinosa started to self-study the quarter-tone marimba in 2002. He has composed several compositions for marimba and other percussion instruments, and promotes the classical and contemporary works for marimba by Mexican and European composers. Currently he implements the “Expansión de la marimba microtonal” project to expand the repertoire of this instrument. Iván has studied classical marimba at the University of Sciences and Arts of Chiapas, Mexico, and percussion at the National School of Music of the National University Autonomous of Mexico led by Gabriela Jiménez Lara. He attended the master classes by Vassilena Serafimova, Bogdan Bacanu, Emicko Uchiyama, and Keiko Abe in 2009 and 2011. In Mexico 1999 and 2002 Iván has performed with famous marimba masters Ludwig Albert (Belgium) and Ney Rosauro (Brazil). He is the winner at the National Marimba Soloist Competition, Composition category (México 2003); the winner at the National Competition for Soloists in Mexico in 2007 and 2009, and has performed with the Philarmonic Orchestra of the National University Autonomus of Mexico. In 2015 Iván has performed with the traditional rock band Sak Tzebul in Paris. In 2009, 2015, 2019, and 2021 he performed at the International Marimba festival in Chiapas Mexico. He presented his talks at the Microtones: Small is Beautiful Symposium at the Mozarteum University in Salzburg (2017, 2019 and 2021), and also took part at the New Music Touch Points and DME in Lisbon, Portugal, and at the miCROfest in Zagreb, Croatia, in 2018. 24

WILLIAM ANDERSON  see page 15.


UŽRAŠAI | NOTES