europa Nirj Deva (Europos konservatorių ir reformistų frakcija) ir taip pat Jungtinės Karalystės atstovė Diana Wallis (Liberalų frakcija) kandidatavo į EP pirmininko postą kaip nepriklausomi kandidatai. Jie, nors ir nesugebėjo palaužti susitarimo, tačiau surinko atitinkamai 142 ir 141 „protesto“ balsus. Nepaisant to, kad kiekvienas europarlamentaras yra laisvas apsispręsti bei balsuoti pagal savo sąžinę, visgi politinė bei partinė drausmė atliko lemiamą vaidmenį. O kokią įtaką šie pasikeitimai turės Jūsų, kaip Europos Parlamento narių, darbui? Kalbant apie kasdienį dar bą – vadovybės pasikeitimai neturėtų daryti itin didelės įtakos komitetų, daugiašalių ir dvišalių delegacijų darbui, nes politinių jėgų balansas išliks. Tačiau kaip visur, taip ir čia, viskas priklauso nuo asmenybių: neabejotina, kad nuo EP pirmininko priklausys EP įvaizdis, o tai atspindės jo retorika, gebėjimas reaguoti į aktualijas ir pan. Taigi galbūt kai kuriose srityse ir gali būti pokyčių: klausimų prioritetizavimas, pirmininkavimo subtilumai, tačiau EP – kompromisų kalvė, tad didesnių staigmenų greičiausiai išvengsime. Jei kalbėtume apie buvusį EP pirmininką ELP politinės frakcijos atstovą Jerzy Buzeką, jį lydėjo tokie epitetai, kaip džentelmeniškas, diplomatiškas, didis politikas. Prof. Vytautas Landsbergis pabrėžė,
kad su J. Buzeku bendravo dar nuo Sąjūdžio ir norėtų jį matyti EP pirmininku iki kaden cijos galo. Naujasis EP pir mininkas socialistų frakcijos atstovas M. Schulzas – kiek kitokios politikos šalininkas, garsėjantis aštriais ir net ra dikaliais pasisakymais. Ko Tu tikiesi iš naujojo EP Pirminin ko, kiek asmenybė lemia ir daro įtaką EP darbui, ES išorės politikos formavimui? Pirmininkas – Europos Parlamento vėliava. J. Buzekui tikrai negailiu gerų žodžių. Mano galva, jis išties sugebėjo būti visų tautų atstovu. Tai inteligentiš kas, labai taktiškas ir šiltas žmogus. Kadencijos pradžioje, kai tik pirmininkaudavo, po kiek vieno balsavimo punkto dėkodavo, o tai prailgina laiką, todėl buvo besiskundžiančių maža balsavimo sparta. Visgi tai rodo gražų, mandagų požiūrį į kolegas ir aukštą darbo kultūrą. Akivaizdu, kad J. Buzekas turėjo puikią komandą. Ypač noriu pasidžiaugti mūsų tėvynainiu, Pirmininko patarėju Arnoldu Pranckevičiumi. Naujajam Pirmininkui tenka tikrai nelengva užduotis – at stovauti visus EP narius, ne vien savo politinę liniją, frakciją ar valstybę. Tuo tarpu M. Schulzą žinau kaip aistringą oratorių, visuomet karingai nusiteikusį, kartais netgi pernelyg aštriai dėstantį savo nuomonę. Jau anksčiau specialistai yra spėję, jog naujasis EP pirminin kas, jei tęs tą pačią retoriką, kurią naudojo būdamas savo frakcijos pirmininku, gali daugiau dėmesio skirti skambiems
pasisakymams nei kompromisų paieškoms. Ar Lietuvai paranku, kad pirmininku tapo vokietis? Vie na aišku, kad mūsų regiono problematika ir klausimai jam bus kur kas tolimesni nei p. Bu zekui. Todėl svarbu palaikyti į vicepirmininko pozicijas kandidatuojančius mūsų regiono parlamentarus. Turbūt nepaisant admi nistracinių pokyčių, politinė Parlamento darbotvarkė bus tęsiama. Kokie politinės darbotvarkės klausimai, Tavo nuomone, bus aktualiausi? Kokius aktualius klausimus Lietuvai, Europos Parlamento darbo prioritetus, išskirtum 2012 m.? Žinoma, nuo Europos Par lamento pirmininko pasikeitimo politinė darbotvarkė nesikeis – ypač tai, kas susiję EP dalyvavimu teisėkūros procese. Tačiau teoriškai įmanoma, kad tam tikri klausimai galbūt nebus prioritetiniai. Pavyzdžiui, istorinis teisingumas – nežinia, koks bus M. Schulzo nusitei kimas šiuo klausimu. O Lietuvai, kaip ir visai ES bus svarbus Danijos pirmininkavimas. Ar sugebės vesti derybas dėl euro zonos krizės klausimo sprendimo (pati nebūdama euro zonos nare), kokie pamatai bus padėti ateinančios finansinės perspektyvos deryboms? Vienu iš prioritetų Danija išskiria prekybos politiką – tiek vidaus, tiek išorės, vedančią į taip vadinamą naują augimo darbotvarkę. Taip pat svarbus klausimas – žalioji darbotvarkė
2012 metai // sausis // NR. 2 PROVERŽIS 16