Issuu on Google+

NR.

2

2012 M. SAUSIS

Mantė Meškelevičiūtė:

Ekonomika ir vertybės posūkio taške Šiame numeryje:

3 metai dešiniųjų: valosi ir stiprėja valstybė

2012-ieji nuobodžios politinės darbotvarkės nežada

Apie „Vilniaus energijos“ meriją

Jonas Survila

Kalbiname Radvilę Morkūnaitę

Valdas Benkunskas


Turinys 4

MĖNUO forumas

6

J onas Survila. 3 metai dešiniųjų: valosi ir stiprėja valstybė.

8

Liutauras Kazlavickas. Trumpas pasvarstymas apie opozicijos pamėgtas iliuzijas.

11

Mykolas Majauskas. Turime mažiau dirbti ir daugiau galvoti.

13

MĖNESIO TOP 11

I

II

III

23 30

24 31

25

IV

V

VI

VII

26

27

28

29

...

2012 vasaris I

II

III

IV

V

VI

VII

6 13 20 27

7 14 21 28

1 8 15 22 29

2 9 16 23

3 10 17 24

4 11 18 25

5 12 19 26

• S  ausio 25 d. 13 val. diskusija LR Seime „Lietuva 2030“

Europa 15

A n o n s A I

2012 sausis

Interviu su Radvile Morkūnaite. Pokyčiais Europos Parlamente prasidėję 2012-ieji nuobodžios politinės darbotvarkės nežada.

17

Mantė Meškelevičiūtė. Ekonomika ir vertybės – posūkio taške.

19

Rokas Grajauskas. Ar užsibaigs euro krizė 2012-aisias?

21

Emilis Kazlaukas. ES finansinės krizės akivaizdoje – ekonominės tapatybės nyksmas.

• Vasa  rio 4, 11, 18 d. Politinės akademijos mokymai Alytuje • Vasa  rio 6 d. R. Reagano gimimo diena kino teatre „Pasaka“ ir filmo apie legendinį JAV Prezidentą peržiūra • V  asario 9 d. 18 val. politika.lt diskusija kavinėje „AULA“ (Vilnius) • Vasa  rio 11, 18 d. Politinės akademijos mokymai Utenoje

Idėjos ir vertybės

Vilnius 2012

24

Roger Scruton. Netikras turtas.

28

26

Jaunimo organizacijos: 2012-uosius raginame skelbti energetinės nepriklausomybės proveržio metais.

 aldas Benkunskas. Apie „Vilniaus V energijos“ meriją.

29

Interviu su Paule Kuzmickiene. A. Zuokas tampa lukašenkinio stiliaus vadovu.

26

VU TSPMI infromacija. Sąjūdžio ištakų beieškant: nepaklusniųjų tinklaveikos galia.

31

Adomas Bužinskas. Kas atsakingas už Vil­niaus problemas?

27

VOX POPULI

32

AKCIJOS IR ANONSAI

Žurnalas „Proveržis“. Tel. +370 680 58041. El. paštas proveržis@tslkd.lt

Redakcinė kolegija Liutauras Kazlavickas Paulė Kuzmickienė Justas Šireika Andrius Vyšniauskas

Autoriai Vilius Bartninkas Valdas Benkunskas Adomas Bužinskas Rokas Grajauskas Emilis Kazlauskas

Raminta Keršytė Mykolas Majauskas Mantė Meškelevičiūtė Jonas Survila Andrius Vyšniauskas

Viršelis Ryčio Daukanto piešinys Dizainas UAB „Baltijos kopija“ Jūratė Dusevičiūtė

2012 metai // sausis // NR. 2 PROVERŽIS 2


LAIŠKAS SKAITYTOJUI Mielas skaitytojau, Panašu, kad 2012-ieji bus ne mažiau įdomūs, nei praėjusieji. Juos pasitikome suprasdami, kad šiais, rinkiminiais Lietuvai, metais vyks įnirtinga kova už kelią, kuriuo toliau eis Lie­tuva. Beveik nekyla abejonių, jog politinėje dar­ botvarkėje ir toliau išliks finansinio stabilumo, energetinio saugumo, socialinių garantijų bei švietimo klausimai. Ne mažiau svarbiomis te­ momis išliks ir kova su „šešėliu“ bei korupcija. Šiuos Lietuvos laukiančius iššūkius teks pasitikti vis dar sunkiai suvaldomos pasaulinės finansų kri­zės kontekste.

Nevertėtų abejoti, kad metai taps lūžiniais ir Europos Sąjungai, kurioje te­bevykstanti diskusija, kaip išsikapstyti iš finansinio sunkmečio, vis dažniau verčia susimąstyti, ar šalia šios krizės mūsų nelaukia daug rimtesni – tapa­tybės iššūkiai. Ar nėra taip, kad Europos ekonomika ir vertybės atsidūrė posūkio taške, kad iš naujo turime rasti vardiklius, kurie leistų mums visiems iš „už­daro rato“ išeiti sustiprėjusiems ir su aiškia Euro­­pos vizija?

Šiame numeryje rasime vietos ir iššūkiams bei problemoms, kurios dar nesibaigus praėjusiems metams prislėgė Sostinę. Akivaizdu, kad Vilniui išgyventi šį pokyčių bei svyravimų laikotarpį seksis sunkiai, jei toliau bus „tvarkomasi“, o ne rūpestingai tvar­ komasi mieste. Juo labiau, kad pagun­dų savo neveiklumą dangstyti smulkaus ir stambaus „kalibro“ šou ele­­men­­tais, o gyventojų pasitikėjimą toliau kamšyti pažadų „pūkučiais“ provokuos vis labiau in­ten­sy­­ vėjantis rinkiminis laikotarpis, kuris, niekam ne paslaptis, kai kuriuos politikus tiesiog pribloškia noro atrodyti tokiais, ko­kiais nėra, banga.

Todėl, linkėdamas malonaus skaitymo, tikiuosi, kad šių metų iššūkiai ir dinamika suteiks naujų paskatų žvelgti atidžiau ir tomis įžvalgomis dalintis.

Liutauras Kazlavickas

2012 metai // sausis // NR. 2 PROVERŽIS 3


mėnuo

Jutos Ibianskaitės nuotraukos

Jaunųjų konservatorių lyga ir Vilniaus Jaunimo bendruomenė kartu šventė Šv. Kalėdas

G

ruodžio 29 d. įvyko bendras Jaunųjų konservatorių lygos ir TS-LKD Vilniaus Jaunimo bendruomenės šventinis vakaras. Vilniuje vykęs renginys dar kartą sutraukė dešimtis Jaunimo bendruomenės narių iš Vilniaus ir JKL aktyviausius narius iš visos Lietuvos. Rengi­ nio metu Vilniaus Jaunimo bendruomenė į savo gretas priėmė šimtąją narę – ja tapo Europos Parlamento narė, buvusi JKL pirmininkė Radvilė Morkūnaitė. Vakaro vinimi tapo netikėtas Ministro Pirmininko An­ driaus Kubiliaus apsilankymas ir nuoširdus palinkėjimas nebijoti iššūkių ir drąsiai žengti naujais keliais.

TS-LKD Vilniaus Sueigos aukcione buvo parduotas garsusis JKL radiatorius

2011 m. Jaunųjų konservatorių lygos simboliu neabejotinai tapo raudonas radiatorius su užrašu „Red Gas Go Home“. Šis radiatorius, naudotas dešim­ tyje akcijų ir renginių, kuriuose buvo reikalaujama ryžtingai siekti Lietuvos energetinės ne­pri­klausomybės nuo Ru­ sijos, buvo parduotas gruodžio 22 d.  vy­ kusiame TS-LKD Vilniaus sueigos auk­ cione. Aukciono metu surinkti pinigai (iš viso 8 100 Lt) buvo paaukoti labdaros ir paramos fondui „Rugutė“, globo­jan­ čiam  vaikus, sergančius onkologinėmis ligomis. Garsusis JKL radiatorius taip pat neliks vien suvenyru – jį nusipirkęs as­­muo tikisi šį energetinės nepriklau­so­ mybės simbolį panaudoti kovojant už mažesnes šilumos kainas Vilniaus mieste.

DPI-Optimatai organizavo viešą dr. Manto Adomėno paskaitą apie užmiršto angelologijos mokslo svarbą

G

ruodžio 27 d. Bažnytinio paveldo muzie­ juje, įvyko antroji vieša DPI-Optimatų paskaita „Apie užmiršto angelologijos mokslo svarbą“. Šį kartą paskaitą skaitė dr. Mantas Adomėnas. Nepaisant to, jog kalbėji­mas apie angelologiją kaip apie mokslą šiandien veikiau sukelia šypseną, vis dėlto, kaip teigė prelegentas, šis tas buvo prarasta, kai angelai pasitraukė iš mūsų mąstymo. Paskaitoje buvo aptariama, kuo angelai svarbūs ir aktualūs dabarčiai, ką jie gali pranešti mums, XXI a. žmonėms, žvelgiant į juos pirmiausia iš politinės filosofijos perspektyvos.

2012 metai // sausis // NR. 2 PROVERŽIS 4


mėnuo JKL Pilietiškumo mokykla’11 startavo ir regionuose

T

radicinis JKL projektas „Pilietiškumo mokykla“ 2011 m. įvykęs Kaune ir Klai­ pėdoje, taip pat primą kartą startavo ir Alytuje. Pilietiškumo mokykla – tai įdomus ir prasmingas jaunimo renginys, kurio metu moksleiviai vienai dienai tampa sa­ vi­valdybių tarybų nariais, iš savo tarpo renka merą, svarsto įvairius su savivaldybės gyvenimu su­­sijusius klausimus, ieško prob­­lemų spren­dimo būdų ir galiausiai priima rezoliuciją, ku­­rioje pa­teikia svarbiausių sa­vos savivaldybės proble­mų spren­­di­mo bū­dus. Ši re­zo­liu­cija įteikiama tiesiai merui į rankas.

MĖNUO

jaunimą vienijantis Ronaldo Rea- Vilniuje Politinė akademija

gano klubas. Klubo steigėjai siekia įprasminti R.Reagano, kaip Lietuvos žmonėms ausio nusipelniusio 11  d. Vil­Jungtinių niu­je su­sirinkę Politikos aka­demi­Valstijų prezidento, atminimą. Viejos daly­ v iai tu­ nas klubo steigėjų Justasrėjo Šireikagalimybę išklausyti paskaitą sako: „Nepajudinamos moralinės švietimo ir kultūros temomis, kurią vedė Seimo na­ nuostatos R.Reaganą vertė blogį aiškiai tikruoju joAdomėnas vardu ir, rys įvardinti dr. Mantas bei Ministro Pirmininko esant reikalui, prieš tą blogį kovoti patarėjas švietimo klau­simais Liutauras Kazlavickas. Mo­ ne vien retorinėmis priemonėmis.“ Jaunųjų konservatorių lyga išsirinko naują vadovybę Ronaldo Reagano orga-čiai ir išsamiai išanalizavo bei kymų dalyviai labai klubas kruopš­ nizuos diskusijas, rengs mokslines Lapkričio 12-oji Jaunųjų Konser- savanorystės ir kitose. apžvelgė TS-LKD švietimo konferencijas, inicijuos R.Reagano programą. Iš pradžių buvo Lapkričio mėnesį judėjimas vatorių Lygos (JKL) metraštyje bus įrašyta kaip dar viena svarbi, orga- „PRO“ organizavo susitikimus- atminimo įamžinimą. pristatyta dvylika žingsnių, kuriais yra siekiama įvykdyti esmines pertvarkas švietimo sistemoje, Lapkričio 17 d. Ronaldo Reaga(ne) rūpi nizacijos raidą žyminti diena. Šią diskusijas „Mums no Klubas organizavo susisitikimą Lietuva!“ Panevėžyje, Biržuose, dieną Kauno aptarta savivaldybės esama rūmuose švietimo vėliau situacija, kas nuveikta ir ko dar įgyvendinti nepavyko, kokie prio­ vykusioje neeilinėje JKL konferenci- Šiauliuose, Vilkaviškyje, Tauragėje, su eurokomisaru Algirdu Šemeta, o ritetiniai aspektai yra likę, kokios sisteminės ir Klubo kompleksinės gruodžio 8-ąją narius pakvie- permainos turi būti ir toliau Mažeikiuose. joje buvo išrinktišvietimo naujieji valdybos tė į susitikimą su specialiuoju atnariai, paminėta garbinga ir pilnavykdomos. Taip pat buvo kalbėta apie mokslo ir studijų institucijųES valdymą, jų finansavimo mode­ Įvyko TS-LKD Jaunimo bendruo- stovu Afganistane Vygaudu Ušacku. metystę žyminti 18-ųjų metų orgalius, užsiminta apie milžinišką politinį pasipriešinimą pasiūlymams bei užkertamus kelius reformoms. menės suvažiavimas nizacijos sukaktis bei išrinktas nauLapkričio 19 d. Kėdainiuose vyko jasis JKL pirmininkas, kuriuo tapo Po švietimo programosTėvynės aptarimo buvo apžvelgti TS-LKD programiniai kultūros politikos principai ir tiksąjungos-Lietuvos krikščiovilnietis Adomas Bužinskas. slai. Įvardintos pagrindinės kultūrosJaunimo politikos struktūrinės problemos bei pateikti jų sprendimo būdai. nių demokratų bendruomenės (TS-LKD JB) suvažiavimas, Susibūrė visuomeninis kurio metu jaunieji politikai išsikėjudėjimas „PRO“

S

PRO LT jaunimas lankėsi Vilniaus senelių globos namuose

Startavo TS-LKD Politinė akademija Lapkričio mėnesį startavo naujas Šį rudenį valstybės ateičiai politinis TS-LKD projektas - Politineabejingas jaunimas ėmė telktis lt jaunimas į visuomeninįrojudėjimą „PRO“. gruodžio 14–19 d. lankėsinė akademija. Tai TS-LKD nariams - artėjančiuose Iniciatyva kiloVilniaus iš nenoro senelių stebėti lė ambicingą globos tikslą namuo­ se. PROskirtas mokymų ciklas, aprėpsianvalstybės gyvenimą iš šalies ir viską Seimo rinkimuose turėti didžiausią tis plačią įgūdžių ir žinių skalę: nuo LT Judėjimo jaunimas ištraukas knygų, skaičių jaunų kandidatų iš iš visų par- idėjinių ir programinių nuostatų iki palikti savieigai. nariai skaitė įvairiomis akcijomis ir renginiais tijų ir laimėti daugiausiai mandatų. politinio veikimo įgūdžių ir lyderysgrojo armonika bei gitara, dainavo, kartu sieks atkreipti visuomenės dėmesį Suvažiavime buvo sutarta iki gruo- tės. Taip pat bus mokoma ir tokių į politines Lietuvos bei džio vidurio šoko, gaminoaktualijas nealkoholinį karštąpartijos vyną.prezidiumui Trumpaipraktinių dalykų, kaip organizuoti pilietiškumą skatininčias veiklas. pasiūlyti būrį kompetentingų, jau- politinę kampaniją, kaip dalyvauti tariant neabejingą tiesiog smagiai ir kandidatų. prasmingai leido laikąrinkimų stebėjime ir rinkimų komiTelkdamas jaunimą nų visoje Lietuvoje, PRO sieks to reikia la­biausiai. PRO LTsijų veikloje, ir pan. Projektas, starsu žmonėmis, kuriems tavęs Vilniuje, po naujųjų metų tęs Įsteigtas Roteigiamų postūmių įvairiose srityse: dėkoja visiems, kurie buvo kelionę kituose Lietuvos miestuonald kartu! Reagan akademinėje, aplinkosaugos, se (Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, klubas verslaus jaunimo, patriotiškumo Panevėžyje, Utenoje, Alytuje, MariVilniuje ir istorinės atminties išsaugojimo, jampolėje, Plungėje). pilietinės visuomenės kūrimo, įsteigtas dešinįjį

P

2012 metai // sausis // NR. 2 PROVERŽIS 5


forumas 3 METAI DEŠINIŲJŲ: VALOSI IR STIPRĖJA VALSTYBĖ Jonas Survila (straipsnyje išdėstyta asmeninė autoriaus nuomonė) Metųpradžia,sausiomė­nesis, kol dar neįsibėgėjo 2012-ieji, suteikia gerą progą pažvelgti anksčiau nueitą kelią, apmąs­ tyti nuveiktus darbus ir kartu ruoštis būsimiems iššūkiams bei kelti naujus tiks­lus. Šių metų sandūra kartu žymėjo ir simboliškus po­liti­nius ribo­ženklius – Prezidentė Dalia Gry­ baus­kaitė įpusėjo sa­ vo kaden­ciją, o kiek anksčiau, gruodį, An­ drius Kubiliaus vado­ vaujama vyriausybė peržengė savo 3 metų darbo ribą ir tapo vie­ na iš dviejų ilgiausiai dirbančių vyriausybių po Nepriklausomybės at­kūrimo. Darbų trukmė ar praleistas lai­kas užimamose pareigose nė­ra vertybė savaime. Žinome Leonido Brežnevo stagnaciją so­vietiniais laikais („kaskite grio­vį nuo tvoros pradžios iki pietų“) ir neseną Brazausko stag­naciją jau XXI a. nepri­ klausomoje Lietuvoje („elektro­ ninis paštas man tik trukdo dirb­ti“), po kurios, iš pradžių, net Kirkilo vyriausybė atrodė novatoriška. Bet tik „atrodė“. Ir tik „iš pradžių“. Tačiau laikas, ir konkrečiai, „trijų metų riba,“ yra svarbūs norint pamatyti

giles­nius pokyčius ir bendresnes tendencijas, kurios paprastai pa­skęsta milžiniškame naujie­nų sraute ir dinamiškoje savaitės aktualijų kakofonijoje. Taigi kas esmingo Lietuvoje įvyko per 3 metus dešiniųjų valdymo? Politikoje negali pradėti „nuo balto lapo“. Prisiminkime, ką teko paveldėti ir nuo kokio status quo reikėjo pradėti. Užtenka keletos pavyzdžių. Ką radome? „Lietuvos dujos“ pi­­giai privatizuotos tiekimo monopolistui „Gazpromui“. Gariū­nai paskelbti strateginiu val­ stybinės svarbos ekonomikos projektu. Kartu su prekyboje jau dominuojančiais verslin­ in­­kais įkurtas ES reika­lavimų ne­ati­tinkantis „Leo“, o šiame procese valstybė ir Gedimino Kir­kilo vyriausybė, palyginus su MAXIMA, atro­dė kaip visiš­ka MINIMA. Premjero kandida­ tūra de­rinta pirtyse kartu su ru­siškų dujų tarpinin­kais, o jų veik­lą anksčiau tyrę saugumo parei­gū­nai „iškrisdavo“ per lan­ gus Baltarusijoje. Niekas „ne­ ma­tė“ ir to, kas slepiasi po gausiomis „Snoro“ iškabomis bei rekla­momis. Tai yra tik ryškiausi anks­tes­ nio (ne)valdymo simboliai. Šios Lietuvos silpnybės – skylėta mokesčių sistema su buvusio­ mis gausiomis išimtimis ir ne­pagrįstomis lengvatomis, mo­ nopolijų įsigalėjimas energe­ tikoje ir įstrigę strateginiai

projektai, šešėlio vyravimas ekonomikoje, neskaidrūs vie­ šieji pirkimai, neteisėtas lobizmas per verslo paramą po­ litinėms partijoms ir gali­mai nusikalstama bankininkystė bei korumpuota teisėsauga – liu­ dijo bendresnę ir gerokai gi­ lesnę valstybės valdymo sis­te­ minę problemą. Šią problemą, būdingą ir Lo­tynų Amerikos demokra­ti­joms, ir kitoms Rytų Europos po­ko­munistinę transformaciją išgy­ ve­nančioms valstybėms (ypač Rusijoje bei Ukrainoje) po­li­ tologai paprastai vadina „val­ stybės užvaldymo“ (angl.  sta­te capture) terminu. Taip apibrė­ žiama individų ir atskirų grupių sisteminė veikla, siekiant savo naudai paveikti valstybės insti­ tucijų ir pagrindinių politikų sprendimus, kai mažos, bet įtakingos interesų grupės, tiesiogiai rinkėjų nerinktos ir pi­ liečiams neatskaitingos, paprastai perima valstybės ir jos

2012 metai // sausis // NR. 2 PROVERŽIS 6


forumas institucijų kontrolę bei paveikia joms reikalingos sprendimus. Kitaip tariant, valstybė tampa silpna, demokratiškai rinkta valdžia neįgali, dominuoja ne visuomenės interesas, bet stiprios interesų grupės. Todėl kalbant apie pagrin­ dinius darbus, pirmiausia, svarbus pats faktas, kad pagaliau valstybę realiai pradėjo valdyti nuo interesų grupių nepri­ klausomi politikai, išrinkti ir gavę pareigas rinkėjų valia. Tik šiandien aukščiausi valstybės vadovai yra akivaizdžiai sava­ rankiški, stiprūs, „šešėlinių kar­ dinolų“ bei interesų grupių „neužvaldyti“ politiniai lyderiai, patys priimantys sprendimus. Tik po 2008 m. Seimo rin­ kimų, sudarius A.Kubiliaus vy­ riausybę, atsirado aiški ir tvirta politinė valia imtis ryžtingų valstybės valdymo pertvarkų. Taip ėmė keistis pati valstybės raidos trajektorija. Valstybė pradėjo valytis ir stiprėti, daugelyje sričių – nuo ener­ getikos, ekonomikos iki teisė­ saugos, valstybės institucijos pradėjo kilti iš sąstingio ir pagaliau pradėjo ryžtingai ginti visuomenės interesus. Seimo vadove tapus Ire­nai De­gutienei, sustiprėjo parla­ men­tinė kontrolė, atkurtas Sei­mo pirmininko, kaip tautos atsto­vybės vadovo, Konstitucinis autoritetas, pagarba ir prestižas. Energetikoje valstybė susi­ grą­žino anksčiau prarastas po­zicijas ir iš mirties taško išjudi­ no anksčiau įstrigusius ener­ ge­tinei nepriklausomybei bū­ ti­nus strateginius projektus.

LEO buvo likviduotas, valsty­bės nuosavybėn sugrąžinta ankstes­nės valdžios privati­zuota akcinė bendrovė „VST“ ir tam nebuvo panaudoti valstybės biudžeto pinigai. Skaidomas rusiškų dujų monopolis – ne­ paisant „Gazprom“ spaudimo ir grasinimų, priimtas įstaty­ mas, kuriuo dujų perdavimas bus atskirtas nuo dujų gavybos ir tiekimo; statomas suskystin­ tų gamtinių dujų terminalas. Su­rastas strateginis investuotojas į Visagino atominę elektrinę ir pasiektas proveržis tiesiant elek­tros jungtį su Švedija „Nord­Balt“ bei elektros jungtis su Lenkija, Lietuvoje pradėjo veikti pirmoji Baltijos šalyse elektros birža. Ekonomikoje panaikintos įvai­rios atskirų grupių „išmuš­ tos“ išimtys (tiksliau būtų va­ dinti „išmuštys“): pradedant nelabai kuo pagrįstomis PVM lengvatomis atskiroms prekių grupėms, kaip pvz. šaldytai žuviai iki žurnalistų bei ūki­ninkų nedalyvavimo „Sodros“ drau­dime ar neskaidrios pa­ tentų sistemos. Šešėlinė preky­ ba turguose tramdoma kasos aparatais bei efektyviomis teisėsaugos institucijų kratomis. Teisėsaugoje apsivalymas įgavo ypatingą pagreitį Pre­ zidente išrinkus TS-LKD remtą D. Grybauskaitę. To rezultatus taip pat matome. Buvo priversti atsistatydinti ar­ba į pensijas pasitraukė susi­kom­ promitavę aukščiausio ešelono teisėsaugos pareigūnai (pasi­keitė VSD, Generalinės proku­ ratūros, FNTT, Policijos aukš­ čiausia vadovybė), atsirado

pareigūnų rotacijos ir parla­ mentinė kontrolė. Atnaujin­ta Vytauto Pociūno žūties byla, su­triuškintos didžiulės kontra­ bandininkų gaujos. „Snoro“ istorija irgi simbolizuoja dramatiškos valstybės valdymo pokyčius. Užkirstas kelias gali­ mai milijardinei aferai, „Snoro“ bankroto pasek­mės suvaldytos, visi smulkieji indėlininkai jau senokai atgavo sa­ vo pinigus, o buvę sa­ vininkai bylinėjasi dėl ekstradicijos Londone ir bando skleisti įvairią de­ zinformaciją. Prisiminkime, kaip atrodė valstybė 1995–1996 bejėgiškai bankrutavus tuometiniams bankams, kai Premjeras Adolfas Šleževičius vienas pirmųjų atsiėmė pinigus, indėlininkai liko su „barankos“ skyle, o Gintaras Petrikas ilgus metus sėkmingai slapstėsi užsienyje. Taigi po 3 metų dešiniųjų valdymo pokyčiai ryškūs ir dramatiški, o esminis – sugrį­ žimas prie demokratiškos valstybės raidos trajektorijos, kur valstybė stiprėja, o šešėli­ niai veikėjai silpnėja. Tikslas 2012-iems ir po jų – šią padėtį įtvirtinti negrįžtamai. Viso­ se srityse, o ypač kovoje už energetinę nepriklausomybę, būtina pasiekti negrįžtamą pa­ dėtį užtikrinančias pozicijas, kurios būtų tvirtais pamatais Lietuvos ilgalaikei ir sėkmingai vystymosi raidai.

2012 metai // sausis // NR. 2 PROVERŽIS 7


forUMAS

LAIŠKAS SKAITYTOJUI

Gerbiamas skaitytojau,

TRUMPAs PAsVARsTyMAs APie šiandien viešojoje erdvėje jau tapo normalu kaloPoziciJos PAMĖGTAs iLiUziJAs bėti apie tai, kad Lietuvoje niūru, šalis ritasi žemyn

ir todėl neteikia vilties. Kalbėjimas apie kasdienyLiutauras Kazlavickas bę, atrodo, tapo nebeįmanomas be niurzgėjimo, piktinimosi ir priekaištavimo vieni kitiems. Galima sutikti, kad laikas nelengvas, o iššūkiai, ir reitikai.netrumparegiškai, Jie vis žiūri –į nemaži aukštojo Daugeliui Jūsų turbūtnorint yratvarkytis kalaujantys apdairių, dažnai nepopuliarių sprentekę matyti įdomų fenomeną, mokslo reformą ir mato vidimų. Ir šitaip – ne tik Lietuvoje, juk ypatinguose ką kita, nei sako realūs vadinamą optine iliuzija.rūpesčiuose Kai saiskendi kone visa Europa. Išgyventi ramiai ir išmintingai tokius laikotarpius taipkartų opozicija išskaičiai, duoirmenys aka- tik „Fiasko“ žiūri į vieną daiktą, o matai tikrai sunku, tačiau verta būtina. Ir ar tai įmanoma sujungiant–kelių patirtis bei visai kitą. Štai pažvelkiteidėjas. į šį deminės bendruomenės išsa- kart pakrikštijo visą aukštojo Norisi, kad iniciatyva ateitį kiltų iš jaunų žmonių,reikalo kad atmokslo reformą ir ėmėsi komos paatvirai tirtys.ir drąsiai Lyg žvelgti ir ne-į šalies paveikslėlį. Jame dvi linijos, sakingas, kūrybingas bei savo nesitarusi nei su galėtumjei pykti – suktas daly - „iš esmės“: viena, rodos, ženkliai ilgesnė Džiaugsimės, skaitysite, tačiau karvalstybę mylintis jaunimas kaspagalba tos iliuzijos. Tik kad auk- aukštosiomis už kitą. Tačiau pridėkite lintu iuosu Jūsų norėsime ir tobulėti. ieškotų ir mokyklomis, rastų būdų, kaipnei sutvarka štojo mokslo reforma – neskaityop- su studentija, tę ir akimirksniu suprasite – su jungti įvairiųskubos kartų pastangas Todėl nekantrumu lauksime stiprintilaikinąjį Lietuvą. Viliuosi, jog aukštojo tika, o nuomonių politikams bei iš opozicijos jos identiškos. tojų siūlymų, iniciatyvų. registravo drąsiai ir su atsakomybe kurjei ir proveržio painiojasi pamatas po akim –kokios Nes tikrojo minty- mokslo įstatymą. Norėčiau atsime tokią valstybę, kokios, se, idėjose ir susitelkime jaspačių įgyvendindėmesį norime į keletąkiekvienas akceniliuzijos, tai nebent ku- kreiptineabejoju, ti. „puošia“ opozicijosir riamos visuomenei suklaidinti. tų, kurie – labiau savimi pasitikinčią turinčią gyvybės laimėti. Tartum jie būtų persikvalifikavę argumentų vėliavą. Nes tai tikŠiandien kviečiame virtualiai pasklaidyti pirmąjį dešiniojo jaunimo mėnraščio „Proveržis“ rai patyrusio fokusininko verti į profesionalius fokusininkus. numerį. Mėnraščio, kuris sieks tapti erdve skleistis idėjoms, keistis mintimis, vykti diskutriukai. Iliuzijų meno opozicija ėmė- Kartu sijoms apie kasdienius rūpesčius bei džiaugsmus. ieškosime atsakymų, dalinsimės si praėjusių metų pabaigoje, požiūriais, kas mėnesį apžvelgsime dešiniojo jaunimo visuomeninę ir politinę veiklą bei pilietines iniciatyvas. iLiUziJA NR. 1: paskelbus Konstitucinio Teismo Elektroninio ir todėl gamtai draugiško „Proveržio“ puslapiuose sieksime geriau išAr tikrai re formakuo sumažino (KT) įvertinimą dėl būtinybės naudoti visus interaktyvaus leidinio privalumus – tikimės, kad tai suteiks progą dinamišpataisyti kelisį analizuojamas Mokslo ir studijų kiau ir išsamiau pažvelgti temas. studijų prieinamumą? Pastarosiomis savaitėmis įstatymo straipsnius, susijusius Džiaugsimės, jei skaitysite, tačiau kartu su Jūsų pagalba norėsime ir tobulėti. Todėl su nekantrumu lauksime skaitytojų siūlymų, nuomonių bei iniciatyvų. Nes tikrojo proveržio atrodo, jog optines iliuzi- su universitetų valdymu bei Studijų prieinamumo kritipamatas – mintyse, idėjose ir susitelkime jas įgyvendinti. jas pamėgo opozicijos poli- studentų rotacija. ka bene dažniausiai skamba Skaitykime, diskutuokime ir veikime. Nuoširdžiai ir vieningai.

Redakcinės kolegijos vardu, Liutaurasonstitucijoje Kazlavickas suformuluotos nuostatos, kuriomis rėmėsi Konstitucinis teismas nagrinėdamas Seimo narių grupės skundą, yra pakankamai abstrakčios ir leidžia įvairias interpretacijas. PROVERŽIS 2011 gruodis

K

Manau, kad konkreti aukštųjų mokyklų autonomijos realizacija turėtų būti nustatoma piliečių (šiuo atveju per išrinktus atstovus Seime) susitarimu. Galbūt, atsižvelgiant į specifiką, toks susitarimas galėtų būti pasiekiamas derybomis tarp akademinių bendruomenių ir likusios visuomenes dalies. Susitarimas dėl to kaip realizuojama autonomija galėtų būti reguliariai peržiūrimas – juk keičiasi tiek akademinės bendruomenės, tiek visuomenės lūkesčiai, todėl galėtų keistis ir jų santykis, pasitikėjimo laipsnis.

2

Dabar gi susidaro toks įspūdis, kad Konstitucinio teismo teisėjai, piktnaudžiaudami praktiškai neribota valdžia, priėmė sprendimą, kuris naudingas jiems patiems kaip aukštųjų mokyklų dėstytojams. Ir taip atsitinka jau ne pirmą kartą. Praktiškai akivaizdu, kad Konstitucinio teismo sprendimai remiasi ne tiek Konstitucija, kiek pačių teisėjų, kaip dėstytojų ir jų akademinės aplinkos interesais. dr. tomas žalandauskas 2012 metai // sausis // NR. 2 PROVERŽIS 8


forumas abiturientų, kurie kasmet bai­gia bendrojo lavinimo mokyk­ las. Dar dešimtadalis jaunimo, stu­dijuojančio valstybės nefinansuojamose vietose, po pertvarkos gali tikėtis pasinaudoti galimybėmis susi­grą­ žinti sumokėtą studijų kainą. Tai reiškia, kad valstybė savo lėšomis finansuoja daugiau nei pusę abiturientų kartos. Be to, būtent reformos laikotarpiu buvo sukurta lengva­ tinių paskolų sistema studentams, leidžianti geresnėmis nei rinkos sąlygomis gauti pasko­las studijoms, gyvenimo išlai­ doms ir pan. Iliuzija Nr. 2: Žlugdoma auk­š­tųjų mo­ kyk­lų autono­mija?

Visuomenės dalyvavimas aukštųjų mokyklų valdyme. „University Autonomy in Europe II. The Scorecard“ by Thomas Estermann, Terhi Nokkala & Monika Steinel)

ne­patenkintųjų lūpose. Štai LSDP prezidiumo narys Riman­ tas Vait­kus kalba „apie milži­­niš­ką socialinę neteisybę ir skriau­dą tiems vaikams, kuriems šiek tiek, gal per vieną balą iš 100 nepasisekė gauti geresnio eg­zamino įvertinimo“. Sudaromas įspūdis, kad tai, ar durys į aukštąją mokyklą abiturientui atsivers, ar ne – tik sėk­ mės reikalas.

Tačiau pažvelgus į realius skaičius, iliustruojančius aukš­ tojo mokslo prieinamumą po pertvarkos, iš už opozicijos dūmų uždangos išnyra visai kitoks vaizdas. Į fokusininko vaidmenį įsi­ jautę politikai nenori pastebėti, kad šiandieninė Lietuvos aukš­ tojo mokslo sistema garantuoja galimybę įstoti į valstybės finansuojamas vietas 44 proc.

Kritika dėl aukštųjų mokyklų autonomijos dažniausiai suvedama į dvejones dėl aukštųjų mokyklų tarybų prasmingumo. Daugiausiai kritikos strėlių skiriama principui, kad į aukš­ tųjų mokyklų valdymą pertvar­ kosmetu be akademinės bend­­ruo­menės narių įtraukti ir vi­suo­menės atstovai. Tokius val­­­dy­mo principus kai kurie opo­zicijos nariai vadina „bolševiki­ niais“ ir čia pat pateikia sąmok­slo teorijas, kaip tarybos gali ieškoti pasipelnymo šaltinių ir sa­vų interesų tenkinimo būdų. Tačiau dažniausiai nutyli­ma, kad didelėje dalyje už­ sienio aukštųjų mokyklų rai­dos ten­dencijos yra nukreiptos būtent į valdymo struk­ tū­rų bei funkcijų tobulinimą. Turi­me suprasti, kad nei Ta­ rybos, nei visuomenės narių

2012 metai // sausis // NR. 2 PROVERŽIS 9


forumas įtrau­kimas į mokyklų val­dymą nėra grėsmė jų auto­no­mijai. Tai greičiau galimybė pa­si­telkiant šiuolaikišką vady­bą, su­balansavus bei atskyrus aka­de­minio proceso bei orga­ nizacines valdymo funkcijas, sėkmingiau konkuruoti. Diskutuojant autonomijos klausimu, turėtume įvertinti ir tą faktą, kad būtent reformos metu aukštosioms mokykloms buvo sudaryta galimybė per­ sitvarkant teisinį statusą ir valdymą įgyti teisę savaran­ kiškai disponuoti nekilnojamu ir savo uždirbtu turtu. Sustoti – tai grįžti atgal Sunku nepastebėti, jog ar­ šiausiems reformos kritikams po KT sprendimo labiau rūpi įstatymą rengusiųjų likimas, nei pati aukštojo mokslo ateitis. Opozicija reikalauja galvų – tam tikrų pareigūnų atsi­sta­ tydinimo, o prasidėjusius po­ kyčius švietimo sistemoje yra verčiau linkusi stabdyti arba net atsukti atgal. Paskendus tarp opozici­ jos kuriamų iliuzijų, gali būti sunku pastebėti realias jau vykstančias aukštųjų mokyklų pa­stangas pertvarkyti stu­ dijų programas, įdiegti kokybės užtikrinimo sis­temas, nuoseklų judė­ji­mą prie kon­kursinio mokslo finansavimo mo­delio. Šios pastan­ gos turė­tų būti ne stab­ domos, o ska­tinamos.

S

iūlymas griauti viską iš pamatų – pats ra­ dika­liausias spren­di­­mas, kuris tik pakenktų auk­š­ tojo mokslo sistemai. Taip Lie­ tuvos studentų są­jun­ga vertina socialdemokratų iniciatyvą Seime įregistruoti Mokslo ir studijų laikinojo įstatymo pro­ jektą ir pasisako už aukštojo mokslo pertvarkos tęstinumą tobulinant sistemą nuosekliai. „Mokslo ir studijų įstatyme spragų yra, tačiau norime, kad jos būtų pašalinamos konstruktyviu dialogu, įtraukiant aukš­ tą­sias mokyklas ir studentus, o ne kraštutinėmis priemonėmis. Taip pat pasisakome už tai, kad pokyčiai būtų vykdomi ne iš karto, o nuosekliai, vengiant skubos ir apsvarstant visas ga­ limybes“,  – teigia Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis. Lietuvos studentų sąjungos patvirtintoje pozicijoje pasisakoma už pirmos pakopos studentų rotaciją akademinių metų pabaigoje, o antros pakopos studentams rotacijos siū­ loma netaikyti. Taip pat raginama keisti valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo principą, įtvirtinant Taryboje ne mažiau kaip du narius, skiriamus valstybinės aukštosios mokyklos studentų atstovybės (jei jos nėra, visuotinio studentų susirinkimo – Konferencijos). Atsižvelgdami į Konstitucinio Teismo siūlymą nevalstybi­ nėms aukštosioms mokykloms valstybės finansuojamos stu­ dijų vietas skirti tik tais atvejais, kai tam tikrų sričių (krypčių) specialistai dėl objektyvių aplinkybių negali būti parengti valstybinėse aukštosiose mokyklose, studentų atstovai skatina nu­statyti minimas „objektyvias aplinkybes“ kokybiniais ir kiekybiniais parametrais. Toks kokybės standartas suteiktų galimybę ir privačiose aukštosiose mokylose studijuojantiems studentams gauti valstybės finansuojamas studijas. Lietuvos studentų sąjungos Prezidentas D. Dikšaitis

Pastaraisiais metais tik pa­ dė­jome tinkamus pamatus, o prie­šakyje dar laukia daugybė darbų. Raginu opoziciją, užuot už­ siė­mus iliuzijų kūrimu, verčiau

drauge kurti kokybišką, kon­ ku­rencingą aukštojo mokslo sistemą. Ir visuomet prisiminti – fokusininkas, kuris savo iliuzijas pristato kaip realybę, yra pats paprasčiausias apgavikas.

2012 metai // sausis // NR. 2 PROVERŽIS 10


forumas turime mažiau dirbti ir daugiau galvoti Mykolas Majauskas (straipsnyje išdėstyta asmeninė autoriaus nuomonė)

Esame maža, atvira valstybė turinti neribotas galimybes mokytis ir dirbti su visais pasaulio kaimynais. Tačiau per ilgas dienas ir rūpesčius dažnai nespėjame susimąstyti, kokio rezultato siekiame, kodėl taip sunkiai dirbame, ir ką galėtume daryti kitaip. Tautosaka nuo seno ragina lietuvį dirbti, sako „darbas meistrą giria”, „darbas žmogų puošia”. Darbas mūsų nacionalinė vertybė ir bruožas, vertinamas nuo Vilniaus iki Niujorko. Matome darbo nebijančius tautiečius išsibarsčiusius po visą pasaulį.   Deja, sunkiai ir nuolankiai triūs­dami namuose ir svetur ne­ retai pralaimime dėl gerai apmokamų darbo vietų, investicijų ar naujų rinkų. Už darbštumą ir prieraišumą giriamas lietuvis neretai bijo rizikuoti ir išlieka užsidaręs savo aplinkoje. Tačiau siekdami pranašumo ir ieškodami atsakymų turime surasti laiko geriau pažinti kitas valstybes, nebijoti daryti drąsius sprendimus ir priimti naujus iššūkius. Tradicinė darbo sąvoka Azijos ir Pietų Amerikos šalių dėka tapo nepakankamu materialinio saugumo garantu Europoje. Lygiai kaip ir ekonominė krizė

parodė, jog net šilta kėdė viešajame sektoriuje netikėtai gali tapti ledu, priversdama ieškoti naujų galimybių. Todėl šioje aplinkoje svarbu išlaisvinti požiūrį nuo tradicinių darbo santykių, perlipti per lietuviui skausmingą pralaimėjimo baimę, galbūt sustoti ir rimtai pagalvoti. Galima pastebėti, jog kartais pernelyg ilgai siekiame išlaikyti savo žinias ir kompetenciją, vietoj pastangų įgyti naujų žinių ir patirties. Didžioji dalis univer­ sitetinio ar techninio išsilavinimo po penkerių metų tampa nebeaktualiu. Todėl turime daugiau laiko skirti apmąstymams ir nebijoti mokytis iš naujo, arba tiesiog nesustoti mokytis peržengus universiteto slenkstį. Turėdami daugiau žinių ir pasitikėjimo, drąsiau priimtume sprendimus, pritrauktume daugiau kapitalo, sukurtume naujų darbo vietų. Reikia pripažinti, jog nauji iššūkiai reikalauja daugiau galvoti, ne tik privačiame, bet ir viešajame sektoriuje. Valstybės tarnybos pertvarka išlieka vienu svarbiausių iššūkių ekonominės konkurencijos kovoje. Užsienio šalių tyrimai rodo, jog vieša­ jam sektoriui neužtenka vien siekti paslaugų efektyvumo taupant valsty­bės lėšas. Nau­ ji santykiai, naujos sutartys, nauja aplinka reikalauja dau­ giau gebėjimu kurti ir prisi­ taikyti, nei tiesiog vykdyti ar išlaikyti esamą sistemą. Valstybės institucijoms, gau­ nant vis mažesnį finansavimą,

didėja poreikis geriau suvok­ ti svarbiausius piliečių porei­ kius, svarbus tampa emocinis ryšys. Valstybės tarnautojai priversti keisti nusistovėju­ sius santykius, atsisakyti žmo­ nes į mokesčių mokėtojus ir paslaugų vartotojus skirstan­ čio požiūrio, ir matyti pilie­čius kaip integruotos visuomenės dalyvius. Šie pokyčiai, žinoma, ateis ne greitai ir Proveržiui pasiekti reikės dar ne viena kartą padėti kasdieninius darbus į šalį, sustoti ir pagalvoti. Didėjantis informacijos srautas apie valstybės problemas ir jų sąveiką lemia ir didėjantį viešojo sektoriaus poreikį suvokti valstybės reiškinius kaip biologinės ekosistemos dalis, ir rečiau kaip linijiniu principu veikiančius mechanizmus. Tai tampa aktualu nuo plačių investicijų pritraukimo strategijų iki socialinių tinklų įtakos mūsų gyvenimui. Todėl konkuruodami ciniškos globalizacijos aplinkoje, tu­ rėsime dažniau sustoti, išsivaduoti iš patogumo būsenos ir rizikuoti. Nereikia lenkti nugaros ponui, o geriau ieškoti, nes gal būt nauja idėja yra ranka pasiekiama. Mūsų tautosaka padėjo susiformuoti lietuvius darbščius ir sąžiningus, padėjo gauti mūsų ekonominių partnerių pasiti­ kėjimą. Tačiau dabar, būdami ištikimi savoms vertybėms ir at­ viri sau, turime rasti laiko sustoti ir pagalvoti, nes tik tokiu būdu mes galime pasiekti daugiau nei esame įpratę gauti.

2012 metai // sausis // NR. 2 PROVERŽIS 11


Ekologinių kūrybinių konkursų projektas ŽALIASIS KODAS pradeda naują sezoną! Naujuose trijų kategorijų konkursuose galės dalyvauti ir maži ir dideli ir rašantys ir piešiantys ir filmuojantys ir fotografuojantys ir komandose dirbti mėgstantys ir po vieną kuriantys mūsų aplinkai neabejingi ir atsakingi žmonės.

ŽALIŲ ŽAIDIMŲ KONKURSAS MAŽIESIEMS

Šiais metais ŽALIASIS KODAS skelbia specialų konkursą ikimokyklinio amžiaus vaikams ir jaunesniųjų klasių mokinukams. Šio konkurso tikslas – ekologinis vaikų ugdymas per grupinę kūrybinę veiklą padedant auklėtojoms, mokytojoms bei tėveliams. Kviečiame kurti žaidimus ir užsiėmimus, kurių tema būtų tiesiogiai susijusi su aplinkos puoselėjimu. TAISYKLĖS

Išsiilgęs kūrybinių minčių, naujų idėjų ir darbų, šiuos 2012 metus Europos Parlamento narės RADVILĖS MORKŪNAITĖS MIKULĖNIENĖS inicijuojamas projektas ŽALIASIS KODAS nedelsdamas pradeda naujais ekologiniais konkursais! Šis projektas jau tęsiamas trečius metus, kiekvienais metais pasiūlydamas vis naujų iššūkių ir pamąstymu gamtosaugos temomis.

ŽALIO FILMUKO KONKURSAS

Kūrybingoms ir energija trykštančioms asmenybėms šiais metais skirtas specialus trumpų EKO filmukų konkursas. Komandomis arba po vieną kviečiame sukurti filmuką: animacinį, filmuotą telefonu, fotoaparatu, o gal net tikra kamera – tai nėra taip svarbu! Svarbiausia, kad jis savo veržlumu, išdaigiškumu parodytų, jog būti atsakingu už savo aplinką yra verta, sveika ir smagu. TAISYKLĖS

EKOLOGINIO PROJEKTO KONKURSAS

Rimčiausiai nusiteikę projekto dalyviai gali išbandyti savo jėgas EKO idėjos konkurse. Tai gali būti aplinkosauginė akcija, leidinys, o gal socialinės reklamos kampanija, kūrybinis apželdinimo projektas, aplinkos tvarkymo metodo patobulinimas, eko dizaino objektas, o gal net išradimas, padėsiantis skleisti gamtos puoselėjimo žinią bei realiai įgyvendinti sugalvotus pakeitimus. Vertinant projektus bus atsižvelgiama į jų originalumą, realias įgyvendinimo galimybes. TAISYKLĖS


Mėnesio TOP11 iš pagrindinių socialinių įsipa­ reigojimų – nuo sausio 1 d. 100  procentų atstatyti suma­ žintas pensijas. Biudžetas taupus, nepopulistinis, atsakingas ir tai mums leidžia 2012 metus – kurie gali būti ekonomine, finansine ir tarptautinių rinkų prasme pakankamai sudėtingi – pasitikti žymiai ramiau.“

3

Krašto apsaugos mi­ nistrė R. Jukne­vi­čie­nė JAV susitiko su šios šalies gynybos sek­ Rasa Juknevičienė su JAV gynybos sekretoriumi Leonu Panetta retoriumi Prezidentė tei­giamai įver­tino Vy­ Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) išlieka pagrindiniu saugumo ir stabilumo garantu Euroriau­sy­bės darbą  Lietuvos Respubli­­kos Prezidentė Dalia Gry­ poje ir ypač Baltijos regione, Vašingtone pareiškė baus­kaitė su Mi­nistro Pirmininko An­driaus Kubi­ krašto apsaugos ministrė Ra­sa Juknevi­čienė, liaus va­do­vaujama Vyriausy­be aptarė svarbiausius susitikusi su JAV gynybos sekre­toriumi Leo­ 2012  m. darbusir iššūkius bei būti­niausius spren­­ nu Edwardu Panetta. Ministrai sutarė, kad JAV di­mus jiems įveikti. Prezidentės teigimu, penkio­ lieka įsipareigojusi Baltijos šalių saugumui ir toliau liktoji  Vy­riausybė sunkmečiu suvaldė finansinę mūsų regione ketina aktyviai dalyvauti pratybose, krizę, tačiau šalies ir toliau laukia įtempti metai remti NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse bei bandant susi­doroti su euro zonos skolų krizės pa­ prisidėti prie gynybos planavimo. „Part­ne­rystė su JAV gynybos srityje yra fundamentas mūsų valsty­ sekmėmis ir mažinti gilėjančią socialinę atskirtį. bingumui“,– teigė Rasa Juknevičienė.

1

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Gry­­ baus­kaitė: „Mūsų darbai praktiškai padeda vie­

nas ki­­tam, nesidubliuojantys, netrukdantys nei Pre­zidento, nei Vyriausybės darbui. Iš tikrųjų noriu pasi­džiaugti, kad svarbiausiais strateginiais klausimais mūsų nuomonės sutapdavo ir, tikiuosi, sutaps iki kadencijos pabaigos. Labai tikiuosi, kad toks supratimas, sugebėjimas girdėti ir susikalbėti padeda dirbti kartu. Jokiu būdu nesakau, kad su viskuo suta­riame, tenka ir pasibarti, ir pasiginčyti, bet pagrin­diniai klausimai svarbūs valstybei yra sprendžiami. Lengviau, sunkiau, bet jie yra spren­ džiami, ir tai yra labai gerai.“

2

Seimas patvirtino 2012 metų nacio­ nalinį biudžetą Seimas patvirtino kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetą, neviršijantį 3 proc. bendro vidaus produkto (BVP) deficito.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius: „Mes siekėme, kad 2012 m. biudžeto deficitas būtų mažesnis nei 3 procentai ir galėtume įvykdyti vieną

4

Lietuvos oro uostuose – rekordinis keleivių skaičius, Vilniaus oro uos­ tas – sparčiausiai augęs Europoje 2011 m. 2011-ieji Lietuvos tarptautiniams oro uostams buvo patys sėkmingiausi per visą veiklos istoriją, pralenkę ir prieškrizinių 2008 m. rezultatus. Praėjusiais metais Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose iš viso aptarnauta beveik 2,7 mln. keleivių – 18,1 proc. daugiau nei 2010 m. ir 5,7 proc. daugiau nei 2008 m. Per metus 25 proc. daugiau keleivių aptarnavęs Tarptautinis Vilniaus oro uostas praėjusių metų pabaigoje tapo sparčiausiai augančiu ne tik Lietu­ voje, bet ir Europoje. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI  Europe) duomenimis, Vilniaus oro uostas 2011  m. spalio mėnesį užėmė pirmą vietą pagal keleivių skaičiaus augimą tarp visų tarybos vertinamų 170-ties Europos oro uostų. Vien gruodžio mėnesį sostinės oro uoste keleivių padaugėjo 66 proc., palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų mėnesiu. 2012 metai // sausis // NR. 2 PROVERŽIS 13


5

Mėnesio TOP11

Įtvirtintos pagrindinės Visagino atominės elektrinės koncesijos sutarties sąlygos Vyriausybės rūmuose pasirašytas susitarimas dėl esminių Visagino AE Koncesijos sutarties sąlygų. Šis susitarimas yra Koncesijos sutarties turinį ir jos sudedamąsias dalis nustatantis dokumentas. Susitarimas taip pat apibrėžia pagrindinius principus, pagal kuriuos kartu su regioniniais partneriais bus baigiama rengti Koncesijos sutartis. Koncesijos sutartis bus teikiama tvirtinti Seimui pavasario se­ sijoje. Ši sutartis bus vieša.

Energetikos viceministras Ž. Vaičiūnas: „Šian­ dien  mes fiksuojame pusmečio intensyvių derybų rezultatus. Tai yra tarpinis finišas. Sutarta dėl esminių Koncesijos sutarties principų ir nuostatų“.

„Hitachi“ viceprezidentas M. Hanyu: „Mes labai džiaugiamės šiandien pasirašytu susitarimu dėl pagrindinių Koncesijos sutarties nuostatų. Su­ prantame Visagino atominės elektrinės projekto svarbą, todėl dėsime visas pastangas, kad Konce­ sijos sutartis būtų parengta sutartu laiku“.

6

Pradedama elektros kabelio, su­ jung­siančio Lietuvos ir Švedijos elek­tros sistemas, gamyba Švedijoje pabaigti tarptautinės elektros jungties „NordBalt” kabelio bandymai ir pradedama kabelio gamyba. 2014–2015 metais kabelis bus tiesiamas Baltijos jūroje. Eksploatacijos pradžia numatoma 2015 metų gruodį. Tarptautinė elektros jungtis „NordBalt” sujungs Lietuvos ir Švedijos elektros energetikos sistemas ir techniškai leis integruoti Lietuvos elektros rinką į bendrą Baltijos jūros regiono valstybių rinką. Lietuvai bus užtikrinta prekybos elektra su Šiaurės Europa galimybė.

7

Valstybės įmonės uždirbo 72 proc. daugiau Vyriausybei pristatytoje tarpinėje trijų ketvir­ čių valstybės valdomų įmonių (VVĮ) ataskaitoje skelbiama, jog valstybės valdomų  įmonių  grynasis pelnas 2011 m. per devynis mėnesius sudarė 326 mln. litų  ir buvo maždaug 72 proc. didesnis nei tuo pat metu pernai. Tuo tarpu pajamos ūgtelėjo 4 proc., t. y. iki 5,1 mlrd. litų. Toks rezultatų gerėjimas stebimas dėl aptariamu laikotarpiu atsigaunančios ekonomikos ir didėjančio įmonių veiklos efektyvumo. Taip pat buvo pristatytas internetinis puslapis

www.vvi.ukmin.lt. Čia pateikiama informacija apie Valstybės valdomų įmonių reformą ir pačias įmones.

8

Socialinį darbą dirbančiųjų atlygi­ nimai didės 10 proc. Vyriausybė pritarė siūlymui 2012 metais di­ din­ti biudžetinėse įstaigose socialinį darbą dir­ban­ čiųjų žmonių atlyginimus, didinant minimalų koe­ fi­cientą 30 proc. Todėl kitais metais, biudžetinėse įstaigose socialinį darbą dirbančių darbuotojų dar­bo užmokestis padidės vidutiniškai apie 10 procentų.

9

Rekordiniai metai „Klaipėdos naftai“ Valstybės kontroliuojama naftos produktų krovos bendrovė „Klaipėdos nafta“ pernai, preliminariais duomenimis, gavo 142,1 mln. litų pajamų, arba 15 proc. daugiau nei 2010-aisiais, kai jos siekė 123,3 mln. litų. Pernai lapkritį „Klaipėdos nafta“ pasirašė naują ilgalaikę sutartį su didžiausio Lenkijos naftos koncerno„Orlen“ valdoma bendrove „Orlen Lietuva“ dėl naftos produktų krovos. Sutartis galios iki 2024 metų pabaigos.   Verslui – mažesni mokesčiai  Nuo šių metų pradžios išsiplėtė įmo­ nių, kurios gali taikyti lengvatinį 5 proc. pelno mokesčio tarifą, skaičius, nutolo riba, kurią pasiekus reikia registruotis pridėtinės vertės mokes­ čio (PVM) mokėtoju. Prie didžiausių teigiamų pokyčiu galima priskirti  pajamų ribos, iki kurios įmo­nėms leidžiama taikyti 5 proc. pelno mokesčio tarifą, padidinimą. Dabar įmonės, kurių apyvarta siekia iki 1 mln. litų, o darbuotojų skaičius neviršija 10, gali taikyti 5 proc. pelno mokesčio tarifą. Antras teigiamas aspektas – pajamų riba, nuo kurios atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju, dabar ji pa­didinta iki 155 tūkst. litų. Ir trečia gera naujiena – neliko prievolės mokėti PVM nuo beviltiškų skolų.

10

11

Rengiant teisės aktus bus ver­ tinama jų administracinė naš­ ta verslui  Vyriausybės sprendimas padės atsisakyti nepropor­ cingų, įmonėms brangiai kainuojančių ar nepagrįstą administracinę naštą sukeliančių įpareigojimų. Nuo šių metų metų kovo 1 d. visi nauji teisės aktų projektai bus patikrinti įvertinant, ar juos priėmus nėra sukuriama papildoma administracinė našta verslui. Tei­sės aktų projektus vertins jų rengėjai, o Ūkio minis­ terija tikrins, ar įvertinimas buvo atliktas tinkamai. 2012 metai // sausis // NR. 2 PROVERŽIS 14


europa R. Morkūnaitė: 2012-ieji nuobodžios politinės darbo­tvar­kės nežada Kalbino: Raminta Keršytė

Europos Parlamento archyvo nuotr.

Įpusėjus Europos Parlamento kadencijai, pirmosios plenarinės sesijos Strasbūre metu šios in­ stitucijos vadovu išrinktas socia­ ldemokratas iš Vokietijos Marti­ nas Schulzas, pakeitęs iki šiol EP vadovavusį lenką Jerzy Buzeką. Apie tai, kokie administraciniai pokyčiai ir politinės darbotvar­ kės aktualijos laukia Europos Par­lamento ir apie tai, kokius iššūkius 2012-aisias pasitiks Eu­ ropos Sąjunga bei jai pirminin­ kauti pradedanti Danija, kalba­ mės su Europos Parlamento nare Radvile Morkūnaite-Mi­ ku­lė­niene. Radvile, praėjus lygiai pusei kadencijos Europos Parlamente, šiais metais pagal nerašytą susitarimą laukia nemažai pokyčių: tik ką išrinktas naujas institucijos pirmininkas, kartu su juo keisis ir vicepirmininkai, komitetų pirmininkai, koordinatoriai ir pan. Kokie dar pokyčiai laukia Europos Parlamento ir ko iš jų galima tikėtis? Pirmiausia kalbant apie po­ kyčius Europos Parlamente, reikia paminėti, kad nuo pat kadencijos pradžios laukėme, kol prie mūsų prisijungs taip vadinami Europos Parlamento

nariai „vaiduokliai“. Mat 2009 me­­tų gruodžio mėnesį įsigaliojusioje Lisabonos sutartyje numatyta, kad, pritarus visoms ES valstybėms, europarlamen­ tarų skaičius turi išaugti nuo 736 iki 754. Tai įvyko prieš pat Kalėdas ir prie mūsų prisijungė nauji europarlamentarai iš Latvijos, Ispanijos, Austrijos, Prancūzijos, Švedijos, Bulgarijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Lenkijos, Maltos ir Slovėnijos. ELP (Europos liaudies partijos) politinė grupė Europos Parlamente, kuriai priklausau, pasipildė 8 naujais nariais. Skaičius, nors ir nedidelis, šiek tiek keičia politinę jėgų pusiausvyrą tiek pačiame Europos Parlamente, tiek atskiruose jo organuose  – komitetuose, delegacijose. Taigi frakcijos „persiskaičiuos viščiukus“ ir ieškos naujų sąjungininkų. Kalbant apie Parlamento vadovybę, keičiasi ne tik jo pirmininkas – keisis ir kai kurie vicepirmininkai. Kalbant apie komitetų ir delegacijų vadovus – pasikeitimų bus, tačiau ji, ko gero, nebus esminiai. Pavyzdžiui Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete vadovauti išliks tos pačios politinės grupės (socialistų), tik kitos valstybės parlamentaras. Manau, kad kalbant

apie komitetų pirmininkus ir vicepirmininkus turėtų išlikti toks pat ar bent labai panašus politinių grupių pasiskirstymas ir nemanau, kad tai daug įtakotų komitetų darbą. Jau nuo EP kadencijos pradžios buvo žinoma, kad vadovavimą Parlamentui greičiausiai perims vokietis socialistas Martinas Schulzas. Kaip apskritai vertintum tokius iš ank­ sto nulemtus rezultatus, ir dviejų didžiųjų politinių jėgų susitarimą, kuris iš esmės sunkiai gali būti palaužiamas mažiau narių turinčių kitų politinių frakcijų atstovų. Atvirai, man nėra malonus toks susitarimas, juo labiau, kad tai – didžiųjų valstybių (tiksliau kalbant – dviejų didžiausiųjų) projektas, kuriam įtakos ma­žieji, deja, neturi. Tam tikra prasme, tokie susitarimai veda link euroskeptikų pasitenkinimo, kuo­ met galės badyti pirštais, kad tai tik demokratijos imitacija. Žinoma, tiek buvęs Europos Parlamento Pirmininkas, tiek naujai išrinktasis – kompe­ tentingi žmonės, patyrę ir solidūs politikai, tačiau pats demokratijos imitavimo žaidimas nėra labai „skanus“. Tiesa, intriga visgi buvo, kadangi mažesniųjų frakcijų atstovai – britas

2012 metai // sausis // NR. 2 PROVERŽIS 15


europa Nirj Deva (Europos konservatorių ir reformistų frakcija) ir taip pat Jungtinės Karalystės atstovė Diana Wallis (Liberalų frakcija) kandidatavo į EP pirmininko postą kaip nepriklausomi kandidatai. Jie, nors ir nesugebėjo palaužti susitarimo, tačiau surinko atitinkamai 142 ir 141 „protesto“ balsus. Nepaisant to, kad kiekvienas europarlamentaras yra laisvas apsispręsti bei balsuoti pagal savo sąžinę, visgi politinė bei partinė drausmė atliko lemiamą vaidmenį. O kokią įtaką šie pasikeitimai turės Jūsų, kaip Europos Parlamento narių, darbui? Kalbant apie kasdienį dar­ bą – vadovybės pasikeitimai ne­turėtų daryti itin didelės įtakos komitetų, daugiašalių ir dvišalių delegacijų darbui, nes politinių jėgų balansas išliks. Tačiau kaip visur, taip ir čia, viskas priklauso nuo asmenybių: neabejotina, kad nuo EP pirmininko priklausys EP įvaizdis, o tai atspindės jo retorika, gebė­jimas reaguoti į aktualijas ir pan. Taigi galbūt kai kuriose srityse ir gali būti pokyčių: klausimų prioritetizavimas, pirmininkavimo subtilumai, tačiau EP – kompromisų kalvė, tad didesnių staigmenų greičiausiai išvengsime. Jei kalbėtume apie buvusį EP pirmininką ELP politinės frakcijos atstovą Jerzy Buzeką, jį lydėjo tokie epitetai, kaip džentelmeniškas, diplomatiškas, didis politikas. Prof. Vytautas Landsbergis pabrėžė,

kad su J. Buzeku bendravo dar nuo Sąjūdžio ir norėtų jį ma­tyti EP pirmininku iki kaden­ cijos galo. Naujasis EP pir­ mi­ninkas socialistų frakcijos atsto­vas M. Schulzas – kiek ki­tokios politikos šalininkas, garsėjantis aštriais ir net ra­ dikaliais pasisakymais. Ko Tu tikiesi iš naujojo EP Pirmi­nin­ ko, kiek asmenybė lemia ir daro įtaką EP darbui, ES išorės politikos formavimui? Pirmininkas – Europos Parlamento vėliava. J. Buzekui tikrai negailiu gerų žodžių. Mano galva, jis išties sugebėjo būti visų tautų atstovu. Tai inteligentiš­ kas, labai taktiškas ir šiltas žmogus. Kadencijos pradžioje, kai tik pirmininkaudavo, po kiek­ vieno balsavimo punkto dėkodavo, o tai prailgina laiką, todėl buvo besiskundžiančių maža bal­savimo sparta. Visgi tai rodo gražų, mandagų požiūrį į kolegas ir aukštą darbo kultūrą. Akivaizdu, kad J. Buzekas tu­rėjo puikią komandą. Ypač noriu pasidžiaugti mūsų tėvynainiu, Pirmininko patarėju Arnoldu Pranckevičiumi. Naujajam Pirmininkui tenka tikrai nelengva užduotis – at­ stovauti visus EP narius, ne vien savo politinę liniją, frakciją ar valstybę. Tuo tarpu M. Schulzą žinau kaip aistringą oratorių, visuomet karingai nusiteikusį, kartais netgi pernelyg aštriai dėstantį savo nuomonę. Jau anksčiau specialistai yra spėję, jog naujasis EP pirminin­ kas, jei tęs tą pačią retoriką, kurią naudojo būdamas savo frakcijos pirmininku, gali daugiau dėmesio skirti skambiems

pasisakymams nei kompromisų paieškoms. Ar Lietuvai paranku, kad pirmininku tapo vokietis? Vie­ na aišku, kad mūsų regiono prob­lematika ir klausimai jam bus kur kas tolimesni nei p. Bu­ zekui. Todėl svarbu palaikyti į vicepirmininko pozicijas kandidatuojančius mūsų regiono parlamentarus. Turbūt nepaisant admi­ nis­tracinių pokyčių, politinė Par­la­mento darbotvarkė bus tęsiama. Kokie politinės darbotvarkės klausimai, Tavo nuomone, bus aktualiausi? Kokius aktualius klausimus Lietuvai, Europos Parlamento darbo prioritetus, išskirtum 2012 m.? Žinoma, nuo Europos Par­ lamento pirmininko pasikeitimo politinė darbotvarkė nesikeis  – ypač tai, kas susiję EP dalyvavimu teisėkūros procese. Tačiau teoriškai įmanoma, kad tam tikri klausimai galbūt nebus prioritetiniai. Pavyzdžiui, istorinis teisingumas – nežinia, koks bus M. Schulzo nusitei­ kimas šiuo klausimu. O Lietuvai, kaip ir visai ES bus svarbus Danijos pirmininkavimas. Ar sugebės vesti derybas dėl euro zonos krizės klausimo sprendimo (pati nebūdama euro zonos nare), kokie pamatai bus padėti ateinančios finansinės perspektyvos deryboms? Vienu iš prioritetų Danija išskiria prekybos politiką – tiek vidaus, tiek išorės, vedančią į taip vadinamą naują augimo darbotvarkę. Taip pat svarbus klausimas – žalioji darbotvarkė

2012 metai // sausis // NR. 2 PROVERŽIS 16


europa ir ekonomikos augimas nedidinant energijos suvartojimo. Lietuvai 2012 m. ypač aktualus susitarimas dėl Energijos efektyvumo direktyvos. Na, ir trumpai apie vieną karščiausių klausimų šiuo me­ tu – kokios perspektyvos ES laukia šiemet? Ar pavyks šalims narėms susitarti dėl eu­ rokrizės subalansavimo? Viena aišku – metai ES bus itin sunkūs. Ypatingai pietinėms

valstybėms, tačiau tikėtina, kad ir pas mus atgarsiai bus ryškūs. Kovas – ypatingas mėnuo, kuo­met 26 valstybės (išskyrus Didžiąją Britaniją) turėtų su­ tartimi įteisinti susitarimą dėl naujos fiskalinės drausmės Europos Sąjungoje. Labai svarbu, kad siekiama numatyti drausminančius mechanizmus išlaidaujančioms valstybėms, o šiaurės Europos šalys turėtų parodyti didesnį solidarumą su krizę išgyvenančiomis pietų šalimis.

Viena aišku, kad tokia sutartis yra būtina, būtinas susitarimas ir bendras požiūris. Fiskalinės drausmės susitarimo tekstas šiuo metu derinamas, ELP (Europos liaudies partijos) frakcijos atstovai yra įtraukti į derybų procesą, tad nekan­triai lauksime bendro derybų su Europos Komija ir Taryba rezultato, kuris, tikėkimės, įpareigos ir apsaugos nuo panašių krizių, kokia ištiko bendros valiutos – euro-zonos nares 2011 m.

Ekonomika ir vertybės – posūkio taške Mantė Meškelevičiūtė nuomonės tik dėl formos kaip įtvirtinti naujus sprendimus, per­žengiančius veikiančių su­ sitarimų rėmus. 2011 m. gruodžio Europos Vadovų Taryba (EVT) vy­ko si­ tuacijoje, panašioje į visuo­tinę paniką. Šiam Europos vadovų susitikimui buvo keliami klau­simai, kaip skubiai bent kiek pakelti finansų rinkų optimi­z­ mą, susigrąžinti investuotojų pasitikėjimą, išlaikyti euro­ zo­­ną ar net pačią ES neside­ zintegravusią. EVT buvo vie­ nin­gai sutarta, kad būtina griež­tinti eurozonos šalių fis­ kalinę ir ekonominę draus­mę, automatiškai taikyti atsako­ my­bę už jos pažeidimus, įvesti nacionalinių biudžetų notifi­ka­vimo procedūrą, suteikti Europos Komisijai naujas prie­ žūros galias. Nebuvo vieningos

Iki penkių ryto trukusių de­ rybų rezultatas – dauguma, net ir ne eurozonos, šalių, sutarė sudaryti dar vieną naują sutartį. EVT rezultatai buvo pristatyti kaip labai pozityvūs. Tačiau po neilgo pagerėjimo ligonis vėl ėmė karščiuoti ir pasigirdo vis daugiau skeptiškų balsų, kad minėtoji sutartis ES neišgelbės. Visuotinio susirūpinimo li­go­ nio diagnoze ir rodikliais fo­ne, norisi priminti ir vertybinę di­ mensiją, kuri, mano įsitiki­ni­mu,

yra ne mažiau reali, tačiau primiršta ES ir visą pasaulį kre­ čiančios karštinės dalis ar net priežastis. Tad į šią dimen­ siją turėtų būti atsižvelgiama efektyvių ir ilgalaikių spren­ dimų paieškose. 2010 m. Pasaulio ekono­mi­ kos forumas pristatė įvairiose pasaulio šalyse vykdytos apklausos rezultatus, kurioje du trečdaliai apklaustųjų pasirodė esą įsitikinę, kad pasaulio eko­nominė krizė yra tuo pat metu pasaulinė etikos ir vertybių krizė. Tik vienas trečdalis res­pon­dentų manė, kad didelės verslo organizacijos savo veikloje vadovaujasi kokiomis nors vertybėmis. 60 procentų manė, kad pirmiausiai didelės ir mažos verslo kompanijos turėtų daugiau dėmesio skirti etikai, 23 proc. pasisakiusųjų,

2012 metai // sausis // NR. 2 PROVERŽIS 17


europa kad vertybės turėtų būti dau­ giau inkorporuotos politikoje, ir 16 proc. – globaliosiose institucijose. Tarp labiausiai pa­sigendamų vertybių verslo ir po­­litikos pasaulyje – sąžinin­­gumas, nuoseklumas ir skaidrumas, antroje vietoje – pagarba kitam, trečioje ir ketvirtoje – veiksmų pasekmių kitiems įver­tinimas ir aplinkos tausojimas. Globalioji ekonomikos krizė, jos epicentrui persimetant tai vienur, tai kitur, tęsiasi ne vie­ nerius metus. 2008 m. Leh­ man Brothers žlugimas JAV, gavęs iškalbingą Wall Streeto Titaniko etiketę, buvo ilga­ mečio piktnaudžiavimo įtaka ir pasitikėjimu, nežaboto pini­ gų alkio ir išlaidavimo rezultatas. Euro zonos krizė taip pat yra ir pasitikėjimo krizė. Tačiau agentūrų mažinami ES šalių patikimumo reitingai tėra tik simptomai. Problemų ištakose – piktnaudžiavimas pa­­ siti­kėjimu, išlaidavimas skolon ir kai kuriais atvejais ne tik nutylėjimas, bet ir gėdingas melavimas apie tikrąją padėtį tiek visuomenėms, tiek ir ES institucijoms. Gruodžio EVT buvo daug kalbama apie finansinių rinkų pasitikėjimo susigrąžinimą, ir beveik nieko – apie piliečių pa­ sitikėjimą.

Ekonomikos augimo, dar­ bo rinkų stimuliavimas yra ir pagrindinė naujojo ES 2014–2020 biudžeto stra­ tegija.

Tačiau, mano įsiti­kinimu, be gi­ lesnio – vertybinio pokyčio, sa­ vitikslis augimo skatinimas nei per vartojimo stimuliavimą, nei per išlaidų karpymą ne­duos ilgalaikio rezultato – pasitikė­jimo ES kaip gyvybingos glo­ balinės veikėjos susigrąžinimo. Prisimenu prieš keletą metų EVT Prezidento H. Van Rom­ pojaus kažkuria iškilminga pro­ ga išsakytą viziją – teigdamas, kad ES yra ekonominė ir ver­tybių sąjunga, jis pabrėžė būti­ nybę siekti pirmiausiai eko­ nominio ES dėmens stiprinimo, kitaip jos vertybinis balsas nebebus girdimas pasaulyje. Vistik labai aiški pro-ekono­minė vystymosi kryptis nepadėjo ES išvengti skolų krizės. Anuo­ met aplankė mintis, kad ne­pai­ sant po-lisaboninės eufo­rijos, ES krepšyje išsibaigė už­de­ gančios idėjos ir ji verty­biškai išsi­kvėpė. Gyvybinga bendruomenė ar bendrija formuojasi ne tik ma­terialiosios naudos, bet ir ben­ drų vertybių bei identite­to pagrindu. Jos gyvybingumo šal­tinis yra bendri tikslai, darna, sąryšis tarp jos narių, dalyvavimas ir pasitikėjimas ja. Keleto pastangomis sukurta sistema ilgainiui tarsi atsisieja nuo jos įkūrėjų ir įgauna atskirą gyvenimą, kurį didesne ar ma­žesne dalimi kuria kiekvie­ nas iš jos narių. Jei dauguma bendruomenės narių nustoja jausti bendrystę, ji nebetenka savo gyvybingumo, o kai jo nebetenka – pradeda nykti. Tenka pastebėjti, kad 27-nių ES yra sunku išties suprasti vie­ni kitus, pavyzdžiui, jau vien dėl

to, kad Rytuose ir Vakaruose skirtingai suvokiama ir jaunajai kartai pasakojama Europos XX a. istorija. Būsima Kroatijos narystė ES, o vėliau ir Serbijos bei Juodkalnijos prisijungimas, pridės dar ir balkaniškąjį as­ pektą. Kita vertus ES dažnai suvokiama kaip „niekieno“ pini­­ gų, išmokų dalybų ir gerovės perskirstymo mašina, kurioje tarpsta komplikuotos proce­ dūros, kartais – neproporcingas veikimas, kartais – neefekty­ vumas, ir galimi visokie neapsi­ žiūrėjimai. O pastaruoju me­tu – dar ir kaip tobulintina sis­tema na­cio­na­linėms ekono­mi­ koms gel­bėti. Politiniai lyderiai skirtingai supranta ES tikslus ir savo šalių vaidmenį procesuo­se. O paprastiems žmonėms, nepaisant informacinių kam­ panijų, vistiek sunku save identifikuoti su vis griozdiškesniu projektu.

Tuo tarpu Jean Monnet Eu­ ropos vienijimosi prieš­auš­­ryje sa­kė: mes kuriame ne valstybių, bet žmonių sąjungą. Ar galime saky­ ti, kad Monnet vizija yra įgyvendinta? Manyčiau, kad simptomiška yra ir tai, kad ES, Lisabonos sutartyje vistik nesiryžo deklaruoti savo krikščioniskojo iden­titeto. Lyg bijodama, kad šis įrašas preambulėje galėtų įžeisti naująsias skaitlingas religines mažumas ir liberaliausiai nusiteikusius rinkėjus. Keista ta baimė, nes krikščionybė nie­ kaip nemenkina kitų tikė­jimų,

2012 metai // sausis // NR. 2 PROVERŽIS 18


europa tuo tarpu yra neatskiriama Eu­ropinio identiteto dalis. Tė­ vai-įkū­rėjai galbūt ne visi pa­ brėžė krikščioniskąsias vertybes, tačiau jos neabejotinai buvo svarbios kuriant Europos susivienijimą taikoje. K. Adenaueris Vokietijos krikščionių demokratų par­tiją tada įsteigė ne vien tik dėl gražaus pava­ dinimo, jis ieškojo idėjos ir ver­ tybių, kurios įkvėptų ir suvienytų karo nualintus ir suskaldytus tautiečius. Anuomet, karų siaubus išgyvenusioje Europoje, po­litikams nebu­vo gėda kal­ bėti apie tikė­jimą ir vertybes. Per daugiau nei pusę am­žiaus ES vystėsi ir keitėsi, pa-­ tirdama krizes ir iš jų suge­ bėdama išeiti dar labiau sustip­ rėjusi, nes visada į priekį vedė idėjos, pagrįstos pirminėmis vertybėmis. Tačiau kažkur pake­ liui buvo primiršta, kad Europa vienijosi bendrųjų vertybių pa­grindu, kurios tada buvo labai aiškios – taika, demokra­ tija ir solidarumas. Vokietijos ir Prancūzijos anglių ir plieno pramonės buvo apjungtos ne

tiek tam, kad padidintų pra­mo­ nės šakų pelną, bet pirmiausia tam, kad sukurtų stiprius tarpusavio saitus, bendrus inte­r­e­sus tarp ilgaamžių prieši­ninkų ir taip neleistų Europai dar kar­ tą nusiristi į pasaulinių karų ir revizionizmo pragaištį. Akivaizdu, kad per tą laiką pasikeitė ir visuomenės, ir p­asau­lėžiūros, ir sparčiai be­sikei­ čiančiame informacija perkrau­ tame pasaulyje vertybės kinta. Tačiau nepasiant to, ES nėra ir neturi virsti tik beveide eko­ nomine struktūra. Būtina ieš­koti naujo bendrojo vardiklio, kuris suvienytų aktyviąją visuo­ menių dalį, kuri užside­gusi ga­ lė­tų suteikti ES tolimesnio ilga­ laikio vystymosi kryptį. Nesu tikra, kad atsakymas yra dviejų greičių Europa ar federalizmas. Krizių metai yra metas di­ deliems pokyčiams ir idėjoms. Ar ir šįkart ES išeis sustiprėjusi, priklauso nuo lyderių ir poli­tinių sprendimų priėmėjų to­lia­re­giškumo, jų sugebėjimo užčiuopti reikalingų pokyčių esmę.

Krizė ne žodžio „pabai­ ga“ sinonimas, tai yra posūkio taš­kas. Todėl glo­balinės bei eu­ro­zonos skolų krizės akivaizdoje suprantant, kad jos po­veikio mastas ir apimtis yra to­kia, jog gali per­ skirstyti galių polius pasaulyje, ES turi rūpintis ne tik einamosiomis ekonominė­mis gel­bėjimo priemonėmis, bet tuo pačiu ieškoti ilgalaikių spren­­dimų, kuriems būtina iš naujo atrasti Europos Sąjungos dvasią, jos gyvybingumo šal­ tinį. Išgyvenus apgaulingo eko­nominio gerbūvio laikus, gal­ būt atėjo laikas labiau integruoti bendražmogiškąsias vertybes – socialinę atsakomybę versle, nuoširdumą politikoje, altruiz­ mą ir mecenatystę, pa­garbą kitam ir pagarbą aplinkai. Gal­būt šiuolaikiniame persi­pynu­ siame ir susitraukusiame pasaulyje į priekį vedančia idėja galė­ tų tapti ne šiaip laisvės ir teisės, bet visas gyvenimo sritis ir visas veiklas persmelkianti atsakin­gos laisvės ir atsakingo naudojimosi teisėmis idėja.

Ar užsibaigs euro krizė 2012-aisias? Rokas Grajauskas Europos Sąjungos (ES) vadovai 2011 m. pabaigoje turėjo galimybę padėti pagrindus euro krizės išsprendimui. Tačiau 2012-ųjų pradžioje ekonominė situacija euro zonoje nėra daug aiškesnė nei ji buvo krizės įkarštyje 2011 m. Praeitą gruodį ES šalys narės susitarė dėl taip vadinamo fiskalinės drausmės pakto, kurio pagrindinis tikslas buvo nuraminti finansų rinkas ir suteikti galimybę finansinius ir ekonominius sunkumus patiriančioms šalims, tokioms kaip Graikija, Italija ar Ispanija, pigiau skolintis rinkose ir tokiu būdu išvengti viešųjų finansų bankroto. 2012 metai // sausis // NR. 2 PROVERŽIS 19


europa Viena vertus, reikėtų pasveikinti valstybes nares, kad jos surado jėgų susitarti bent jau dėl kažkokių priemonių susidariusiai situacijai spręsti. Baudžiamųjų priemonių numatymas šalims, kurios nesilaikys fiskalinės drausmės, ir konkrečių teisinių galių suteikimas Europos Teisingumo Teismui įtvirtinant šias priemones turėtų užkirsti kelią neatsakingam viešųjų finansų tvarkymui bei neadekvačiam skolinimuisi ateityje. Rinkos jau spėjo sureaguoti teigiamai, skolinimosi kainos ženkliai nukrito visoms euro zonos šalims, Italijos skolinimosi kaina nukrito beveik dvigubai. Tačiau ar galima fiskalinės drausmės paktą laikyti pakankama priemone euro krizei išspręsti? Pirmiausiai reikėtų pastebėti, kad šis paktas nenumato jokių esminių pokyčių šiuo metu galiojančioms ekonominio valdymo ir fiskalinės drausmės taisyklėms. Apribojimai biudžeto deficitui ar valstybės skolos lygiui buvo numatyti dar 1997 m. priimtame Stabilumo ir augimo pakte. Ironiška, kad būtent Vokietija ir Prancūzija buvo vienos iš pirmųjų valstybių, kurios pažeidė šiuos apribojimus ir nesilaikė bendrų fiskalinę drausmę reglamentuojančių taisyklių. Be to, praeitų metų rugsėjį Europos Parlamentas patvirtino naujas ekonominio valdymo taisykles, taip vadinamą šešių dalių paketą (angl. six-pack), kuriame buvo numatytos gilios reformos viešųjų finansų valdymo ir ekonominės politikos formavimo srityse. Šis paketas suteikė didesnes galias Europos Komisijai kontroliuoti biudžeto formavimo procesą šalyse narėse ir ne­ delsiant teikti įspėjimus taisyklių nesilaikančioms šalims. Bet svarbiausia, šis ekonominio valdymo paketas taip pat numatė aiškias baudžiamasias priemones, kurios būtų automatiškai taikomos nusižengusioms šalims, o kelią sankcijoms galėtų užkirsti tik iš ES šalių narių atstovų sudaryta ES Taryba. Kai kurių apžvalgininkų ir politikų verti­ nimu, šešių dalių paketas yra net gi išsamesnis ir gilesnis nei naujasis fiskalinės drausmės paktas. Todėl šį paktą reikėtų vertinti viso labo kaip politinį žingsnį siekiant nuraminti tiek finansų rinkas, tiek rinkėjus, parodant, kad ES šalių lyderiai gali rasti jėgų reikalingoms priemonėms imtis ir struktūrinėms euro pro­ blemoms spręsti. Tačiau akivaizdu, kad esant

dabartinėms priemonėms, euras išlieka pažei­ džiamas. Liūdna tiesa yra ta, kad pietų Europos šalių skolos lygis per krizę išaugo dramatiškai, Graikijos skola šiuo metu siekia beveik 150 proc. nuo BVP, Italijos – 120 proc. Net jei skolinimosi kaina šioms šalims daugiau nebekils, jos vis tiek turės skirti nepakeliamai didelę dalį viešųjų pajamų skolos kaštams dengti. Ekonomistai jau senai sutartinai tvirtina, kad vienintelis patikimas būdas sumažinti skolos kaštus ekonominius sunkumus patiriančioms valstybėms yra kolektyvių euro obligacijų išleidimas. Toks žingsnis dvigubai ar net trigubai sumažintų skolinimosi kainas labiausiai pažeidžiamoms šalims. Be to, norint mažinti skolos lygį, būtina imtis struktūrinių ekonominių reformų reorganizuojant darbo rinkas ir siekiant ūkio augimo, be kurio bus neįmanoma grąžinti per krizę sukauptų skolų. Reikėtų paminėti ir tai, kad pietų Europos šalys vis dar kenčia nuo didelio prekybos deficito, kuris yra finansuojamas iš skolintų pinigų, tokiu būdu toliau didint valstybės skolą. Kitaip tariant, šiuo metu nėra realių priemonių, kurios leistų iš esmės pagerinti situaciją tokioms šalims kaip Graikija ar Italija. Iš bendros valiutos besipelnančios šiaurės Europos šalys turėtų parodyti didesnį solidarumą su ekonomines problemas išgyvenančiomis šalimis. Toks solidarumas turėtų pasireikšti ne tik sukuriant euro obligacijas, bet ir suteikiant didesnę paramą ekonominius sunkumus patiriančioms šalims narėms. Tačiau didžiausios Europos šalys, tokios kaip Vokietija, nenori imtis vidaus politikos atžvilgiu nepopuliarių sprendimų ir įsipareigoti didesniam fiskaliniam solidarumui. O tai supo­ nuoja trumparegišką požiūrį į euro problemą. Todėl ir 2012-aisiais euro stabilumas pri­ klausys nuo nuotaikų finansų rinkose svyra­ vimo, tuo tarpu pietų Europos valstybės ir to­ liau bus kamuojamos ekonominio sąstingio. Ilgalaikis euro stabilumas priklausys nuo to, ar rasis daugiau ekonominio ir fiskalinio fe­ deralizmo tarp ES šalių bei nuo struktūrinių euro zonos reformų, kurios sudarytų prie­ laidas dinamiškesniam ūkio augimui bei palaips­niui sukauptos skolos mažinimui. 2012 metai // sausis // NR. 2 PROVERŽIS 20


europa ES finansinės krizės akivaizdoje – ekonominės tapatybės nyksmas Emilis Kazlauskas Pirmiausia dera pažymėti, jog Jungtinė Karalystė, atmesIevos Šimkutės nuotrauka da­ma naująja sutartimi sukuria­ mą fiskalinę sąjungą, sudarė Europą krečia dar neregėta prielaidas dviejų greičių ES vys­­ ekonominė krizė. Europos val­ tymuisi. Nepaisant įvairių nuo­sty­bių ekonomikos varikliai monių, kurios šį žingsnį vertina sto­ja, jų skolos auga, investuo- arba kaip savanorišką įsistū­mitojai tampa vis labiau įtarūs, o mą į izoliaciją, arba prag­matišką nemažai finansų ekspertų eu­ bei apgalvotą spren­dimą, vie­na rą, kuris turėjo būti ES valsty­bių yra aišku  – vienybės stoka eko­ narių sėkmingos ekonominės nominiuose klau­si­muose  Eu­ro­ ir politinės integracijos simbo­ pos Sąjungoje yra akivaizdi. Taipogi nereikėtų suklysti lis, laidoja jau ne metų, o mė­ nesių perspektyvoje. Visgi eko­­- manant, jog likusių 26 valstybių no­minių sunkumų šešėlis pa­ sutarimas, arba, ironiškai tariant, mažu grėsmingai perauga į atsidavimas Merkozy (taip va­ aštrėjančias politines ir tapaty­ di­namas didžiųjų ES valstybių – bines ES dilemas, kurios vis la- Prancūzijos ir Vokietijos lyderių duetas) valiai, rodo bendrą šių biau žengia į pirmą planą. valstybių ryžtą siekiant finan­ Naujoji ES sutartis – ES sinio stabilumo visoje Europoje. Tai geriausiai iliustruoja Kipro skilimas Europos valstybių skolų krizė prezidento Dimitrio Christofio (angl. European sovereign debt žo­džiai, jog „Mes [likusios vals­ crisis), nuo 2009 metų nera­mi­ ty­bės] turėtume organizuoti re­ nanti politikus ir ekonomistus vo­liuciją prieš A. Merkel ir N. Sar­ jau dabar keičia Europos veidą. kozy, tačiau kiekvienam iš mū­2010 ir 2011 metais karštligiš-­­ sų jie yra reikalingi, kad ap­skritai kai ieškota ekonominių sprendi­ ką nors padarytume“. mų, kurie padėtų užtikrinti fi­ Neįgalumo manifes­ta­ nan­sinį stabilumą visoje ES bei tuo pačiu neleisti žlugti eurui. cija ir iracionalus nepaGaliausia pastangas vainikavo sitenkinimas Visgi liūdina ne tik faktas, per gruodžio menesį įvykusį ES kad be Prancūzijos ir (ypač) Vo­viršūnių susitikimą, kur buvo priimta prieštaringai vertinama kie­tijos Europos Sąjungoje ne­ naujoji ES sutartis. Ją pasirašė 26 gali būti priimami jokie rimtesni valstybės narės, išskyrus Jung­ sprendimai. Kalbu apie nautinę Karalystę, kuri tuo pa­tvirtino josios ES sutarties skuriamus savo, kaip labiausiai sa­varankios įsipareigojimus valstybėms na­ rėms, kurių svabiausias – pri­va­Europos valstybės statusą.

lomas ne didesnis nei 3 % biu­ džeto deficitas. Neįvykdžius šios sąlygos valstybės bus au­to­­ma­ tiškai baudžiamos, o tai tu­rėtų atgrasyti nuo neatsa­kin­go noro gyventi ne pagal išgales. Reikia pažymėti, jog mi­nė­ tas įsipareigojimas rodo tam tikrą kapituliaciją. Tai  – gė­din­ gas pripa­ži­ni­mas, jog dažna Europos demo­kratinė val­stybė nesu­geba pro­tin­­gai tvar­kyti savo eko­nomikos ir yra lyg mažas vaikas, kurį at­pra­ tinti nuo besaikio saldu­my­no poreikio įmano­ma tik skau­džiai su­duodant per nagus. Nejaugi gėrio pritvinkusios ES narės laisva ranka po visą pasau­lį  skleidžia labdarą, saugo gamtą, propaguoja darnų vys­tymąsi, didžiuojasi savo brandžiomis pilietinėmis visuome­ nėmis, ta­čiau ekonomikoje disciplinos laikytis geba tik prisibijodamos finansiškai skaus­ mingų bausmių? Pagal naująją su­tar­tį reikėtų suprasti būtent taip, ir nuo šiol Europos Sąjun­ goje ekonominio mąstymo neį­­ga­­lumas bus oficialiai pripa­ žintas, o kova prieš jį – insti­ tuciona­lizuota. Tačiau ne viskas yra taip blo­ gai. Vokietijos ekonomikos mo­ delis, paremtas konkuren­cin­ga gamyba, griežta fiska­line politika bei darbo etika, ob­jek­ tyviai įrodė savo sėkmingu­ mą  – tai kone vienin­telė Euro­pos valstybė, kuria investuo­ tojai vis dar visiškai pasitiki ir

2012 metai // sausis // NR. 2 PROVERŽIS 21


europa kuriai negresia kredito reitingo sumažinimas. Tas pats N. Sar­kozy vienoje iš savo kal­bų pasmer­ kė seniai įprastą Pran­­cūzijos po­ li­tiką stimuliuo­ti ekomomikos au­­gimą paprasčiausiai daugiau pasiskolinant bei tei­gė, jog per­ galėti dabar­tinę finan­sinę krizę galima tik „darbu, didelėmis pa­ s­tango­mis ir kontroliuojamomi išlai­domis“. Der Spiegel taikliai paste­ bėjo, kad šis teiginys skambėjo labai vokiškai, o, žinant perdė­tą prancūzų orumą, galima suprasti, kiek pastangų kainavo toks prisipažinimas. Naujoji ES sutartis būtent ir siekia bent iš dalies priversti valstybes nares laikytis vokiškojo ekonomikos mode­ lio. Taigi, reikėtų džiaug­tis šiuo akivaizdžiu proveržiu Eu­ropos politinio elito ekono­minėje min­ tyje, kuriuo siekiama užkirsti ke­lią tolimesniam Europos sėdė­ jimui ant kredito adatos. Be abejo, ES pasirinktas kovos su krize kelias susilaukė ir daug kritikos. Vieni ekonomis­ tai teigia, jog skirama per daug dė­mesio griežtai fiskalinei politikai, kai didžiausias pastangas reikėtų dėti į ekonomikos augi­ mo skatinimą. Kitaip tariant, vėl siūloma skolinantis bei spaus­ dinant eurus inicijuoti eko­no­ mikos augimą ir padėti ban­ kams aktyvinti verslą naujomis finansinėmis injekcijomis. Įkvėpti tokių svarstymų per Europą nuvilnijo protestai prieš ES germanizaciją. Tas pats Der Spiegel pasakoja apie italų te­ levizijoje pasirodantį A. Merkel šaržą su kaizerinės Vokie­tijos kariuomenės šalmu. Taipogi cituojama kylanti Pran­cūzijos socialistų partijos žvaigž­dė

Ar­naud Montebourgas, ku­ris kviečia prancūzus „ginti sa­vo vertybes“ ir taip kovoti prieš „vokiečių diktatą“. Graikų pro­ testuotojai žengė dar to­liau, ly­gin­dami A. Merkel su Hitleriu, ne­paisant tos pačios A. Mer­ kel in­dėlio Graikijai nura­šant 50 pro­cen­tų skolų. Ši absurdiška kritika prasi­ lenkia su sveiku protu. Kažko­ dėl nenorima suvokti, jog ne Vokietija kalta dėl užgriuvusių finansinių sunkumų. Vietoje to, kad pastebėtų akivaizdžią ko­ re­liaciją tarp savo šalies ekonominio modelio ir finansinės kri­zės sunkumo, nepatenkin­ tie­­ji Vokietijos siūloma sėkmės isto­rija ją iracionaliai apšaukia prie­vartine ekonomikos germa­ nizacija ir kėsinimusi į nacionalines vertybes. Kodėl re­tas besipiktinantis nepagal­voja, kad būtent šios dau­gelio Europos val­sty­bių na­ciona­li­nės ver­tybės ekono­mikoje, kaip besaikis skolinimasis, di­džiu­­lės socialinės apsaugos išlai­dos, neadek­vačiai trumpa dar­bo savaitė ar ankstyvas išėjimas į pensi­ją, privedė prie krentančių sko­linimosi reitingų ir lė­tė­jančios eko­ nomikos, ne­at­lai­kant konku­ rencijos rin­ko­je? Apgailėtina, kai slepiantis už nacionalisti­ nių lozungų siekiama pateisinti savo ydingą eko­nomikos modelį ir pulti neišvengiamas tau­ pymo priemones, melagingai pasmerkiant jas kaip vokiškąjį ekonomi­nį diktatą. Ką tai reiškia ES tapa­ tybei? Visgi reikia pripažinti, jog ne­ paisant sąlyginio prare­gėji­mo,

finansinė krizė jau sudavė itin didelį smūgį ES, kaip poli­tinei ir ekonominei sąjungai. Tai kad, ES kamuoja identiteto krizė, jau senokai nestebina, tačiau kad vienintelė dar nediskredituota tapatybės dalis – abipusiai nau­ dingas ekonomi­nis bendra­ darbiavimas – bus taip sudrebinta, daugelis tikrai nesitikėjo. Gruodį įvykęs ES viršūnių susitikimas, skambiai vadintas paskutiniu šansu išgelbėti eu­ rą, pasibaigė gėdingu dviejų greičių ES vystymosi principo pergale. Nepaisant fakto, kad kartu su šiuo principu įvesti griežti ekonominiai suvaržymai yra veikiau teisingi ir, ko ge­ ro, neišvengiami, ES idėja dar nieka­da anksčiau neatrodė taip pajungta Merkozy diktatui – kone tiesioginiam Vokietijos ir Prancūzijos vadovavimui. Iliuzi­ jos, kad ES gali tap­ti tikra fe­ deracija ar demokra­tiškesne struk­tū­ra, pa­staruoju metu atsi­tren­kia ne tik į klampią euro­biu­roratiją, tačiau ir į be­ pre­cedentį dviejų di­džiųjų ES valstybių norą ir gebėjimą privatizuoti ateities Europos idėją – jei tai apskritai dar ga­ lima pavadinti idėja. Bendras vaizdas iš tie­sų liūd­ nas: beveik viską nusprendžia Vo­kie­tija ir Prancū­zija, Didžioji Britanija šalinasi, kitos valsty­ bės nori pa­veik­ti sprendimus, bet nepajėgia, galiausiai pa­čios europiečių visuomenės nemato toliau už savo kie­mo ir reikalauja panaikinti vis dides­nę prarają tarp troškimų ir niūrios realybės. Tokios Europos Są­jun­gos ta­pa­­tybė yra chaoso tapatybė. Galbūt pats metas prisiminti gy­­vy­ binges­nes identiteto formas?

2012 metai // sausis // NR. 2 PROVERŽIS 22


www.idejakasdien.lt


Idėjos ir vertybės Netikras turtas RogeR Scruton Pagal openDemocracy ir Eurozine parengė Vilius Bartninkas „O jūs, tikintieji, neeikvokite tuščiai savo turto tarpu­savyje“ (Annisa, 4:29), taria viena iš daugelio Korano eilučių. Ją aiškindami hadisai užgina palūkanas, apdrau­ dimą ir skolų prekybą, mat prana­šas  buvo priblokštas neegzistuo­ jan­čių daik­tų pirkimu ir pardavimu. Ypač, kai siekiama numaldyti Dievo va­lią  pardavinėjant kažko, ko niekad negalės turėti ar parū­­pinti. Taigi tradicinis musulmo­ niškas įstatymas draudžia dau­ gybę mums įprastų komercinių įrankių: pavyzdžiui ribotą atsako­ mybę, leidžiančią žmonėms te­užsi­dedant korporacijos kaukę išvengti jų veiksmų pasekmių. Žinoma, be palūkanų, draudimo, ribotos atsakomybės ar skolų pre­kybos, ekonomika būtų visai kitokia nei šiandienos pasaulinė ekonomika. Ji būtų lėtesnė, ribota ir palyginus skurdes­nė. Bet tai nė­ra esmė. Pranašo siūloma eko­ nomika buvo grįsta ne našumo, bet moraliniu pa­grin­du,  kaip tei­ singo tvarkymosi ekonomika.

motyvu“ buvo retai remiamasi Anglijoje. Jis buvo laikomas pasi­bjau­rėjimo objektu. Kai septy­ niasdešimtaisiais studijavau teisę, buvau priblokštas atradęs, jog anglų korporacijų įstatymas vis dar reikalavo kompanijų pelno. Kaipgi po tiek metų leiboristų valdymo galėjo toks įstatymas išlikti ir reikalauti, kad korporacijos dirbtų dėl bendrojo gėrio arba, nesu­gebant to pasiekti, persitvarkyti į kooperatyvus ir laukti kol bus valstybės perimtos? Tada prasidėjo tečeriškoji re­ voliucija. Retrospektyviai žvel­ giant mes pergyvenome radikalų idėjų pasaulio ir kasdienės politikos perkeitimą. Gana greitai sistema, pasmerkta kaip „kapita­ lizmas“, pradėjo būti aukštinama kaip „rinka“. Mums buvo pasakyta, kad ekonomika užsiima ne pelnu ar išnaudojimu, bet laisve. Rinka buvo ne tik socialinė būtinybė, bet ir moralinis gėris. Tai sistema, ku­rioje kiekvienas atvirai ir nuoširdžiai turėjo reikalų su kitais

Teisingos ekonomikos trokšta ne tik islamas. Pokarinio pasaulio, kuriame užaugau, ekono­ minis gyvenimas taip pat buvo apribotas mora­ liniais įsakais. Kažkas pavadinimu „kapitaliz­ mas“ ilgą lai­ką  po Antrojo pasaulio karo buvo įtariai nužvelgiamas Europos elito ir didžiosios žmonių dalies. Kapitalizmas reiškė „gobšumą“, „spekuliavimą“ ir „išnaudojimą“. Nacionalizuotos pramo­nės ir stam­bių valstybės projektų šalyje privatus verslas buvo laikomas išpuoliu prieš viešąjį tur­tą, o gal net prieš viešąją moralę. „Pelno

visų bendrai naudai. Ji pasiūlė laisvę ir pareikalavo atsakomybės kainos. Valstybė nebebuvo ben­ drojo gėrio sergėtoja, bet didžioji įsibrovėlė, visose mūsų sutartyse

minima nemokančioji, vagilė, pagrobusi paprastų darbininkų pajamas ir išnešiojusi savo išle­pin­ tiems klientams. Nauja moralė neginčijamai lais­vinosi po niūrių socialistinių puritonizmo laikų. Ji išlaisvino tiek gerų, tiek blogų dalykų, bet niekad nestojo prieš tiesą, kuri nušvito Mohametui: pramanų eko­nomikoje niekas negali būti pašauktas į teismą. Nežinau, ar neseniai matyti burbulai yra bū­tina netikro turto prekybos dalis. Manau, kad yra, ir nuo jų apsau­ gančio reguliavimo paieškos yra bergždžias viešųjų lėšų ir politinės energijos eikvojimas. Niekas negali mėgautis vaiz­du, kuriame žmonės tampa pasibjaurėtinai tur­tingi išspausdami kitų ribotas santaupas. Visgi valstybei įsikišus padėtis nepagerėja. Pagrindė jos įsikišimo prielaida yra ta, jog valstybė ir jos klientai eina pirma. Pagrindinis politinės klasės rūpestis yra užtikrinti, kad tie, nuo kurių, t. y. biurokratų ir klientų, jos lengvas gyvenimas tiesiogiai pri­ klauso, būtų deramai aprūpinti, kartu su rezervo fondu nusi­perkant nepatenkintųjų prie­ lankumą. Netikro turto prekyba tęsiasi.

2012 metai // sausis // NR. 2 PROVERŽIS 24


Idėjos ir vertybės Europietiška norma, pagal ku­rią valstybė valdo didžiąją eko­ nomikos dalį, ženklina įprastą šiuolaikinių demokratijų poziciją link kurios šiandien JAV, ilgai buvusi Vakarų politikos išimtis, krypsta. Demokratinių valstybių tendencija yra tokia: dideli mo­ kesčiai visiems sunkiai dirbantiems, prisiimantiems riziką ir varantiems ekonomiką, derinant su nuliniais mokesčiais visiems, kurių balsai lengviausiai nuperkami. Niekas Graikijoje ir Portugalijoje tuo neabejojo ir tik protestantiškos etikos likučio prošvaistė užginė vokiečiams tiesą, kad išties jie negali skųstis, kai negalinti apmokėti graikų politinė klasė bando perkelti savo skoli­ nimosi kainas vokiečių mokesčių mokėtojams, kurie gali. Būtent tai yra socialdemokratija, kuri buvo didžiausia Vokietijos pokarinio eks­porto prekė. Daugybė ekonomistų rašo mok­s­­lingus ir specializuotus straipsnius, kad paaiškintų kaip dabar­tinė skolų krizė iškilo ir kaip ji galėtų būti suvaldyta. Pakarto­tinio finansavimo ir valstybės skolos teorija pripildo daugybę nekaltai atrodančių statistikos ir diagramų tomų. Bet tai neturėtų mus apakinti nuo tiesos, kuri nu­ švito Pranašui. Yra kitas ir tikresnis būdas suprasti šiuos klausimus: t. y. per moralinį įvertinimą. Jei pasiskolinai pinigų, esi įsipa­ reigojęs juos gražinti. Turi gražinti užsidirbdamas reikiamą sumą, o ne vėl ir vėl, ir vėl skolindamasis. Kažkodėl šios paprastos mo­ rali­nės tiesos yra užmirštamos, kai reikalai ima suktis apie valstybę ir jos klientus. Keyneso darbo „Bendroji užim­ tumo, palūkanų ir pinigų teo­ rija“ indėlis į ekonomiką buvo paro­dyti, kad esant išimtinėms aplinkybėms, mes galime patekti

į stabilią, bet blogą būseną (tam tikrą ekonominę komą), kurioje namų ūkiai leis daugiau pinigų, jei turės darbo; o įmonės daugiau įdarbins, jei namų ūkiai daugiau leis; bet šioje būklėje nei vienas nedrįs žengti pirmas. Tokiose są­ lygose valstybė, pasiskolindama iš ateities kartų, išties gali tapti deus ex machina – „pasku­tinės išeities išlaidūnė“. Kas žino, galbūt šiandien esame tokioje padėtyje. Bet jei ir esame, tai todėl, jog paprastos įsipareigojimo ir skolos moralinės tiesos per visus pasta­ruosius dešimt metų buvo užmirštos ir nepaisomos.

įsipareigojimų nevykdymas“ yra laikomas nesuvokiamu, visai kaip yra laikoma nesuvokiamu dalyku, kad mirusi Detroito pramonė ar išlaidūs bankai turėtų būti pa­laidoti. Sakytumėte, kad čia nėra są­ sajos tarp ekonomikos ir moralinės išminties. Bet manęs tai neįtikina. Man atrodo, kad moralinis jausmas gimė žmonėse būtent todėl, kad galiausiai jis įrodė esantis jų naudai. Moralinis jausmas yra tai, kas uždeda stabdžius nutrūktgalviškam elgesiui, kas sugrą­žina klaidų kainą tiems, kurie jas padarė, ir kas uždraudžia

Bernardas Madoffas sukūrė fondą, kuris sko­lin­osi pini­ gus iš vieno asmens, tam kad aptarnautų kito skolą ir taip toliau ad infinitum. To išda­vo­je jis buvo visam gyveni­ mui uždarytas į kalėjimą. Tokius dalykus darydamos, valstybės apibūdina savo veiksmus kaip „at­sakingus“, „labdaringus“, „socia­liai įtraukiančius“, kadangi pasi­skolintų pinigų likutis, apmo­kė­jus vilas, jachtas ir mei­ lužes, yra išleidžiamas pašalpoms, pensijinio amžiaus su­ mažinimui, bedarbys­tės priedams, žodžiu taip maži­­nant našumą, jog skola niekuomet negalės būti apmokėta. Jei tokiu būdu elgiasi privatus asmuo, mes tikimės, kad jis bus nubaustas bankrotu. Tokios baus­ mės vengimas vėl skolinantis tėra nusikaltimo didinimas. Bet kai verslas ir bankai, valstybės vertinami kaip „per dideli nesėkmei“, tą patį atlieka, juos reikia „išgel­ bėti“, kitaip tariant – nacionalizuoti. Tai tikrai geros naujienos tiems, kurie dėvėjo korporacijos kaukę, kadan­gi jie gali tęsti darbelius perkeldami savo elgesio kai­ną kitiems. Taigi Chryslerio, valsty­bės išlaikomo pramano, vadovas už savo darbą fantazijų pasaulyje pasidovanojo 8 milijonų do­lerių algą. Jis tik tokiu būdu galėjo parodyti, kad ir jis yra „per didelis nesėkmei“. Tas pats tinka valstybėms. „Valstybės skolos

apgavystes. Bausmė yra skausminga ir neteisingai besielgiančios valstybės natūraliai vengia bausmės, o kadangi yra taip lengva perleisti skausmą kitiems, mes apsimetame nematantys jų elgesio. Negaliu paliau­ ti manęs, kad to išdava tėra trum­palaikė ekonominė nauda, o ilgalaikiai kaina taps vis dides­nė. Tiek Europoje, tiek Amerikoje mes matome ekonominio gyve­ nimo demoralizaciją. Skolos ne­ bė­ra laikomos įsipareigojimais, kuriuos reikia vykdyti, bet turtu, kuriuo galima prekiauti. Skolų kainos yra perduodamos ateities kartoms, kitaip tariant mūsų vaikams, kuriuos turėtume sergėti ir kurie teisingai niekins mus už tai, kad vagiame iš jų.

2012 metai // sausis // NR. 2 PROVERŽIS 25


IdėjoS Ir vertybėS JAUNiMo oRGANizAciJos: 2012-UosiUs RAGiNAMe sKeLBTi eNeRGeTiNĖs NePRiKLAUsoMyBĖs PRoVeRžio MeTAis JauniMo sąJūDis už energetinę nePriKLausoMybę

Lietuvos jaunimo organizaPrezidentei Daliai Grybauskaicijos išsiuntė atvirą laišką aukštei, ministrui pirmininkui Andriui čiausiems šalies vadovams su Kubiliui, Energetikos ministrui raginimu 2012 metus paskelbArvydui Sekmokui, Seimo pirmiti Lietuvos energetinės neprininkei Irenai Degutienei ir Seiklausomybės proveržio metais. mo nariams adresuotame atviraPasak Jaunimo sąjūdžio už me laiške jaunimo organizacijos energetinę nepriklausomybę vaprašo šalies vadovų atkreipti dėdovo Adomo Bužinsko, jaunoji Ryčio Daukanto karikatūra mesį 2012 metų svarbą, įgyvenLietuvos karta gimė jau nepridinant Lietuvos energetinės nepriklausomoje šalyje, tačiau net ir praėjus daugiau nei klausomybės projektus. dvidešimčiai metų nuo valstybės atkūrimo, jos piliečiai „2012-ieji gali tapti esminiais metais, per kuriuos vis dar priklausomi nuo didžiosios Rytų kaimynės. bus gerokai pasistūmėta, siekiant Lietuvos energe„Gyvename demokratinėje valstybėje ir galime tinės nepriklausomybės. Tačiau labai svarbu, kad laisvai rinktis draugus, karjerą, gyvenimo būdą, visuomenė suprastų ir susitelktų šiam žingsniui. Todėl deja, negalime pasirinkti iš ko pirkti elektrą ar du­ šį laišką pasirašiusios jaunimo organizacijos kviečia jas. Kasmet Lietuvos žmonės turi su nerimu laukti aukščiausius šalies vadovus savo autoritetu palaišildymo sezono pradžios ar baimintis, kad Rytų kyti mūsų siūlymą 2012 metus paskelbti Lietuvos kaimynė neužsuks dujotiekio sklendės. Norime energetinės nepriklausomybės proveržio metais“, – patys būti savo valstybės šeimininkais, todėl ne­ teigė A. Bužinskas. galime pro pirštus žiūrėti, kaip svetima valstybė Pasak jo, bendrą laišką pasirašė įvairių pažiūrų akivaizdžiai stengiasi išlaikyti mus savo įtakos jaunimo organizacijos – tai yra pavyzdys politinėms zonoje“, – teigė A. Bužinskas. partijoms, kad galima pamiršti tarpusavio nesutar­ Laiško autoriai įsitikinę, kad be nepriklausomos imus ir susitarti dėl šalies nepriklausomybę nule­ energetikos yra neįmanoma ir tikroji šalies nepriklau- miančių sprendimų. somybė. Tik turint energijos šaltinių pasirinkimą, enerAtvirą kreipimąsi šalies vadovamspasirašė Jaunimo gijos resursų monopolistai ir su jais susijusios jėgos sąjūdis uženergetinę nepriklausomybę, Jaunųjų liberapraras savo įtaką veikti šalies ekonominį ir politinį Lie- lų aljansas, Jaunųjų konservatorių lyga, Lietuvos jaunųjų tuvos gyvenimą. krikščionių sąjunga Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga.

vu tsPMi infroMaciJa.

„sąJūDžio iŠTAKŲ BeieŠKANT: NePAKLUsNiŲJŲ TiNKLAVeiKos GALiA“

J

au išleista ilgai laukta kolektyvinė monografija „Sąjūdžio ištakų beieškant: nepaklusniųjų tinklaveikos galia“. Monografijos mokslinės redaktorės – Ainė Ramonaitė ir Jūratė Kavaliauskaitė.

Knygoje naujai žvelgiama į sąjūdžio gimimo istoriją ir siekiama atsakyti į klausimą, kas lėmė, kad tariamai pasyvioje irprisitaikėliškoje sovietinėje visuomenėje susikūrė kelis šimtus tūkstančių nariųturintis gerai organizuotas ir veiksmingas socialinis judėjimas. Knygoje aptariami iki Sąjūdžio veikę sovietinei sistemai nepaklususios visuomenės židiniai – etnokultūrinis judėjimas ir bažnytinis pogrindis, roko kultūros erdvės, menininkų ir mokslininkų rateliai,diskusijų klubai, žaliųjų ir paminklosaugos judėjimai. Remiantis gausia empirine medžiaga, taikant istorinius ir sociologinius metodus knygoje analizuojama, kokioje socialinėje terpėje kilo Sąjūdžio idėja ir kaip ji buvo įgyvendinta, kas buvo Sąjūdžio pirmeiviai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kitose Lietuvos vietose.

2012 metai // sausis // NR. 2 PROVERŽIS 26


VOX POPULI

2012 metai // sausis // NR. 2 PROVERŽIS 27


vilnius 2012 Valdas Benkunskas. Apie „Vilniaus

energijos“ meriją

Kartą Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas labai užtikrintai miesto tarybos posėdyje yra pareiškęs  – Vilniaus šilumos tinklų išnuomavimas „Vilniaus energijai“ yra vienas iš sėkmingiausių viešojo-privataus kapitalo bendradarbiavimo projektų Lietuvos istorijoje. O kaip gi kitaip – juk būtent ponas meras dar 2002 m. iniciavo nuomos sutarties sudarymą, pagal kurią sostinės šilumos ūkis 15 metų terminui atiteko privatiems investuotojams. Ir nors gražūs pažadai tuo­met skambėjo viltingai, tačiau praėjus dvejiems trečdaliams nuomos termino realybė Vilniaus šilumos ūkyje gali tenkinti nebent tik patį Zuoką ar jo aplinką, bet ne paprastus vilniečius. Verta prisiminti, kad kai 2002 m. Vilniaus šilumos ūkį iš sostinės savivaldybės perėmė nuomini­nkas „Dalkia“ (bendradarbiaudamas su „Rubicon“ įmonių grupe), šildymo kaina vartotojams Vilniuje buvo pati mažiausia tarp vi­ sų Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos narių. Mažiausia ji išliko iki 2004 metų, tačiau jau nuo 2006 m. nukrito į 3 vietą, 2009 metais buvo 10-a, o 2011  m. gruodžio mėnesį „Vilniaus energija“ tiekiamos šilumos kaina buvo tik 23-a tarp 40-ies asociacijos narių. Iškalbinga ir paradoksali dešimtmečio statisti­ ka – „Vilniaus energijai“ „investavus“ šimtus milijonų litų į apleistą sostinės šilumos ūkį, „įdiegus“ šiuolaikines technologijas, vilniečiai už tiekiamą šilumą moka brangiau nei bet kada ankščiau ir brangiau už daugelį kitų savivaldybių gyventojų. Dar daugiau – per 10 metų „Vilniaus energija“ taip „susidraugavo“ su dukterinėmis „rubikono“ įmonėmis, kad tik pastarosios laimi viešus kon­ kursus rangos ir priežiūros darbams sostinės šilumos ūkyje atlikti. Tai tie patys konkursai (kurių vertė siekia šimtus milijonų litų), kuriuos Viešųjų pirkimų tarnyba ne kartą yra pripažinusi neteisėtais ir įpareigojusi nutraukti. Bendromis jėgomis „suinvestavęs“ šilumos tinklų nuomos sutartyje numatytus 578 mln. litų, „sėkmingiau­ sias viešojo-privataus kapitalo projektas“ gali imtis (ir tikėtina imsis) papildomų investicijų, kurias jau, pagal 2002 m. A. Zuoko pasirašytą sutartį, pasibaigus nuomos terminui, savivaldybė privalės iš „Vilniaus energijos“ išpirkti. Žinant dabartinę savivaldybės finansinę situaciją, o taip pat „Vilniaus energijai“ asistuojančių dukterinių „rubi­

ko­no“ įmonių tarifus, tikėtina, kad 2017 m. (pasibaigus šilumos tinklų nuomos terminui) Vilniaus miesto savivaldybė bus tiesiog finansiškai neįgali atsisveikinti su šilumos tinklų nuomininku. Neabejoju, kad savo išskirtine fantazija pasigirti mėgstančio A. Zuoko galvoje jau dabar yra bent keli scenarijai kaip „susitarti“ su tiek gero Vilniui padariusiais investuotojais. Palaipsniui didėjusi monopolija ir nesi­skai­ tymas su paprastais vartotojais sostinės šilumos ūkyje didžiausią lygį pasiekė praeitų metų lapkričio mėnesį, kai be jokių objektyvių priežasčių šilumos suvartojimas Vilniuje staiga išaugo 17 proc., o 507 daugiabučiuose namuose šilumos suvartojimas išaugo net 28 proc. Nesunku šiuos skaičius paversti pinigais, kuriuos uždirbo šilumos gamintojas. Kas gali paneigti, kad būtent iš šių gy­ ven­tojams įbruktų 17 proc. yra finansuojama visose žiniasklaidos priemonėse dominuo­ janti „Vilniaus energijos“ užsakyta reklaminė kampanija „Visi mes – kaimynai“? Nors situacija Vilniaus šilumos ūkyje jau kvepia kriminalu, tačiau politinė Vilniaus miesto savivaldybės valdžia išreiškė besąly­ gišką tikėjimą šilumos tinklų nuomininku. Karštli­giškai su vyriausybe ir energetikos minis­terija konfrontuojantis A. Zuokas ir jo partneriai įrodė, kad jų politinės veiklos tikslas yra bet kokia kaina apginti monopolistinės verslo struktūros interesus. Saugodama ir puoselėdama „sėkmingiausią viešojo-privataus kapitalo ben­dradarbiavimo projektą“ Vilniaus miesto savival­ dybės vadovybė akivaizdžiai pamiršo duotą prie­saiką susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus. 2012 metai // sausis // NR. 2 PROVERŽIS 28


vilnius 2012 Interviu su Paule Kuzmickiene (kalbino Andrius Vyšniauskas).

Artūras Zuokas tampa lukašenkinio stiliaus vadovu Apie sostinės problemas, dabartinę situaciją ir sprendimus, kurių imasi miesto tarybos opozicija, kalbamės su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos TS-LKD frakcijos nare Paule Kuzmickiene. Paule, viename privačiame pokalbyje pra­ sitarėte, kad Artūras Zuokas, Jūsų nuomone, pamažu virsta lukašenkos stiliaus vadovu. Ko­ dėl taip manote? 2009 metų pabaigoje man teko lankytis Mins­ ke. Tuo metu Lietuvoje įsisiūbuojant ekonominei krizei Vyriausybė priėmė sunkius, bet labai svarbius taupymo sprendimus. Tuo tarpu Minske iš pažiūros negalėjai pamatyto jokių krizės ženklų: gatvės apšviestos, net ant gyvenamųjų namų stogų gatvių apšvietimui buvo pastatytos specialios lempos, kurios plieskė visu ryškumu. Baltarusiai sakė: žiūrėkite mūsų miestas visas tiesiog švyti. Tuo metu Vilniuje dėl taupymo režimo buvo įjungta kas trečia lempa, nes paskaičiavimas buvo toks, kad ši priemonė padės gerokai sutaupyti ener­gijos ir mažins miesto įsiskolinimus. Todėl Minskas atrodė tikrai savaip keistas. Ten vis dar vyko daug statybų, kai kurie statiniai jau buvo pastatyti, teko lankytis atnaujintam operos ir baleto teatre, vietiniai gyventojai grožėjosi savo biblioteka, tuo metu jie dar statėsi ir naują, didelį, prašmatnų stadioną. Patys baltarusiai sakė: na pažiūrėkit, Jūs gyvenat biedniau ir prasčiau, o pas mus elektra pigi, šildymas pigesnis, vykdom sta­ tybas, žodžiu, mes jokios krizės nejaučiam. Tačiau pažvelkime, kas Baltarusijoje nutiko 2010-aisiais. Ir kainų kilimas ir visi pabrangimai baltarusius užklupo visai netikėtai, nes visi gyveno absoliučiai ne pagal galimybes ir pajamas. Kai žmonės suprato į kokią gilią duobę jie pakliuvo – jiems buvo visiškas šokas, niekas to nesitikėjo. Kažkas panašaus šiandien vyksta ir Vilniuje. Be abejo, reikia pasidžiaugt, kad Vilnius šviečia ir tai prideda saugumo, žmonės gal jaučiasi saugiau, šviesiau, gražiau, bet gali būti, nors ir kaip apmaudu, kad mums, vilniečiams, tai yra nepakelia­ ma našta, vertinant tai, kad Vilniaus savivaldybė

yra prasiskolinusi beveik 1 milijardą litų. Tada ir mūsų galimai laukia panašus šokas kaip ir Baltarusijoje, tai ir turėjau omenyje. Kada prognozuotumėte tokią krizę smog­ siant Vilniui? Nes štai dabar stebime tai, kas vyksta Šiauliuose, kur savivaldybė priversta drastiškai mažinti biudžeto išlaidas, taupyti, uždarinėti net ir mokyklas. Gal būt ir Vilniui su Artūru Zuoku priešakyje teks greitu metu imtis panašių, radikalių priemonių? Na tikrai susidaro toks įspūdis, kad Vilniui, sos­ tinei, reiktų pasimokyti iš Šiaulių savivaldybės, kuri pamačiusi augančius didelius įsiskolinimus, kas grėsė tapti nemokia, bankrutuojančia savivaldybe, ėmėsi veiksmų nieko nelaukiant. Neaima­navo, nekaltino kitų, bet ėmėsi spręsti susikaupusių problemų. 2011 metais jie sudarė taupymo planą, kuriame buvo numatyta ir daug nepopuliarių, skaudžių sprendimų, kaip kad darželių mokesčio padidinimas, pustuščių mokyklų uždarymas. To­ kios skaudžios, nepatogios priemonės, bet jos labai reikalingos ir padedančios taupyt į keblią situaciją patekusios savivaldybės lėšas. Vilniaus savivaldybė, nors turi rimtesnių prob­ lemų nei Šiauliai, elgiasi priešingai. 2011 m. pabaigoje ir 2012 m. pirmajame posėdyje nebuvo pateiktas joks taupymo planas, o priešingai – valdančiosios daugumos balsais prisiimta dar dau­giau įsipareigojimų. Daugelis jų šiai dienai yra labai keisti, pavyzdžiui, statyti požeminę stovėjimo aikštelę, užstatant savivaldybės pastatą. Ar požeminė automobilių stovėjimo aikštelė šian­ dien yra Vilniaus miesto prioritetas? Manau ne. Taip pat buvo priimtas sprendimas paremti privačius sporto klubus, vėlgi prisiimant didelę finansinę naštą savivaldybei. Tačiau jokių priemonių, kurios leistų sutaupyti Vilniaus savivaldybės lėšas nebuvo priimta. 2012 metai // sausis // NR. 2 PROVERŽIS 29


vilnius 2012 Kuo ilgiau meras Zuokas ir jo koalicija lauks ir didins Vilniaus skolas, tuo, deja, skaudesnių tau­ pymo priemonių teks imtis ateityje. Tad sustoti ir pradėti taupyti reikia dabar. Kalbant apie Vilniaus mero Artūro Zuoko valdymo metodus, kaip jūs vertinate šiuo metu svarstomą Vilniaus miesto seniūnijų sujungimą? Labai sunku komentuoti, nes mes, savivaldybės tarybos nariai, iki šiol dar neturime konkretaus plano, konkrečių skaičių kaip tai atrodys, kaip atrodys pats sujungimo principas. Neturime nei vieno dokumento, o viską girdime kaip ir Jūs – iš žiniasklaidos. Todėl laukiame tarybos posėdžio, kur galėsime susipažinti ir atitinkamai reaguoti, bet pats pagrindinis principas yra tikrai labai keistas. Čia vėlgi, pasireiškia mero Zuoko autoritarinis lukašenkinis valdymo stilius. Savivalda, savivaldybė yra valdžia esanti ar­ čiau­­siai žmogaus, todėl ir turi būti siekiama, kad savivaldybės teikiamos paslaugos, ypač sociali­ niai dalykai, šalpos, įsiklausymas į žmogaus bėdą, gimimo ir mirties problemos, būtų sprendžiamos kuo arčiau žmogaus. Čia ir gyvenamosios vietos deklaravimas labai sėkmingai sprendžiamas, čia ir neatlygintinai teikiamos kai kurios notarinės paslaugos, čia ir padedam steigiant daugiabučių namų gyventojų bendrijas, atliekama buitinių ir sta­tybinių atliekų tvarkymo kontrolė, organizuojami viešieji darbai, teikiamos socialinės paslaugos ir t. t. Seniūnijos vilniečiams yra labai svarbios. Dabar, kaip tenka girdėti tik iš žiniasklaidos, meras nori gerokai sumažinti seniūnijų skaičių, kalbama apie kažkokius administracijos pada­ li­nius, biurus?! Ar tai reiškia, kad Karoliniškių gyventojas, iki šiol galėjęs gerokai į artimesnę vietą ateiti ir išspręsti savo problemą, turės važiuoti kažkur kitur, matyt gerokai tolėliau? Seniūnijos gan efektyviai darbuojasi, tikrai tenka girdėti gerų žodžių seniūnams dėl jų organizuojamo darbo, todėl jų sunaikinimo TS-LKD frakcija Vilniaus miesto savivaldybėje nepalaiko. Centralizuotas miesto vietinių žmonių problemų sprendimas iš dangoraižio Konstitucijos prospekte tikrai neabejotinai bus neefektyvus. Tad tai, ką šioji miesto valdžia galvoja apie sa­vi­ valdą, – jau yra didelis, keliantis nerimą, klausimas.

Tai greičiausiai jau yra nebe savivalda, o sa­ vivalė ir tai yra tikrai gerokai toliau nuo Vilniaus žmonių poreikių ir interesų. Antradienį buvome Karoliniškių seniūnijoje, bendravome su gyventojais, visi susirinkusieji vienareikšmiškai piktinosi galimais sprendimais vien dėl to, kad nebuvo atsiklausta žmonių, nebuvo įsiklausyta į gyventojų nuomonę. Tai yra dar vienas labai svarbus momentas. Pagal Vietos savivaldos įstatymą keičiant seniūnijų ribas turėtų būti visų pirmiausiai įsiklausoma į gyventojų nuomonę, apklausos būdu sužinoma ar jie tam pritaria. Šiuo atveju buvo pasielgta ne pagal įstatymą, neįsiklausant į gyventojų lūkesčius, nesuvokiant jų interesų, nepasiklausus, o kaip jiems yra patogiau. Apibendrinant, iš to, ką pasakėte, regime labai pesimistišką situaciją: iš vienos pusės Vilniaus miesto skola ir finansinės problemos smarkiai pučiasi, iš kitos – Vilniaus valdžia akivaizdžiai tolsta nuo žmonių, neatsižvelgia į jų interesus, daro keistus, kontraversiškus sprendimus. Čia man kyla aliuzija, kad jei Vil­nius būtų atskira valstybė, tai reikštų, kad jam gresia labai rimta krizė, net panašiai kaip Grai­ kijoje ar Šiaurės Afrikoje, kur valdžia nesugeba susitvarkyti su ekonomika, jos atotrūkis tarp žmonių yra milžiniškas ir tai leidžia kilti pilieti­ niams neramumams. Ką ruošiasi daryti opozi­ cija, kad sustabdytų Vilniaus ritimąsi į prarają? Šiandien esame opozicijoje, mūsų yra tiek, kiek yra, tačiau tikrai nenuleidžiame rankų ir inicijuojame neeilinį tarybos posėdį, siekdami visų pirma išsiaiškinti klausimus dėl šilumos ūkio, kuriame matome savivalę, bei sieksime priimti reikiamus sprengimus. Netrukus nagrinėsime 2012 metų miesto biudžetą, teikdami racionalius pasiūlymus, inicijuosime gyventojų apklausas dėl seniūnijų naikinimo. Dėsime visas pastangas, kad Vilniaus miestas netaptų Lietuvos gėda, prasiskolinusiu ir prasko­ lintu miestu, o visgi išsaugotų savo orų ir gražų sostinės vardą. Noriu Vilnių matyti tokį miestą, kuris būtų vertas inovatyvaus, veržlaus ir modernaus mies­to vardo, o ne taptų blogo valdymo pa­ vyzdžiu. 2012 metai // sausis // NR. 2 PROVERŽIS 30


vilnius 2012 Adomas Bužinskas

Kas atsakingas už Vilniaus problemas? Ne vienam vilniečiui, gavus sąskaitą už šildymą, išsprūsta keli necenzūriniai žodeliai apie valdžią, korumpuo­ tus politikus bei prastą miesto valdymą. Ir kaimynišku pasibičiuliavimu čia ne iš tolo nekvepia. Vilniaus savivaldybės šeimininkas, ponas Artūras Zuokas aktyviai gina save bei visus savo kaimynus: kaltas Kubilius ir ne kitaip! Tiesa, retsykiais dalis Vilniaus miesto bėdų dar yra suverčiama ir energetikos ministrui Arvydui Sekmokui.

Deja, tačiau paaiškinti, kodėl tik Vilniaus miesto savivaldybė nesugeba susitvar­kyti su šilumininkas, ir dėl to lengva­ būdiškai kaltinti dabartinę Vyriausybę merui sekasi pakankamai sunkiai. Ne­padeda nei būrys kaimynų (spėju, jog kainavęs ne vieną šimtą tūkstančių), nei juokingi kaltinimai Prezidentei, neva ji, kritikuodama Vilniaus miesto vadovybę, užsiima Andriaus Kubiliaus palaikymo akcija. Iš tiesų, kodėl tik Vilniaus miestelėnai, dar nesulaukę tikrųjų Kalėdinių stebuklų, juos išvydo sąskaitose už šildymą?

Nors ir skamba banaliai, tačiau patys miestiečiai tokią valdžią išsirinko. Dau­ gelis žmonių, eidami į rinkimus, vadova­ vosi nuostata: „nors ir vogė, bet davė ir miestui“. Toks argumentavimas labai

Ievos Šimkutės nuotrauka

primena raudonąją mąstymo logiką, kai bet kokia vagystė iš kolūkio ar valstybės buvo pateisinama. Norime gyventi stiprioje demokratinėje valstybėje, tačiau daugelis vilniečių valdžią renkasi vis dar vadovaudamiesi senais, sovietinės nomenklatūros nustatytais prin­ cipais. Tai puikiai atspindi Vilniaus valdan­ čiosios koalicijos sudėtis – turime ir buvusių KGB darbuotojų, ir Rusijos interesams ne­ abejingų politikų, ir teistų piliečių, norėjusių vieną miestelėną priverstiniu būdu Nerimi paplukdyti.

Tad, kad ir kaip esame pasipiktinę, rei­ kia pripažinti, jog šias šildymo kainas ir chaotišką, monopolistams palankų miesto valdymą sukūrė patys vilniečiai, nepabijoję būti apgautais dar kartą ir prie balsadėžių garsiai ištarę: „TAIP!“. Situacija Vilniaus mieste daug vilčių ne­teikia.

Belieka patiems vilniečiams parodyti, jog jie pasisako už atsakingą ir skaidrią politiką ir kad jiems „duonos ir žaidimų“ principas nėra priimtinas, nes, kaip bebūtų keista, bet „Tai Chi“ mankštelės miesto problemų kol kas tikrai neišsprendžia. 2012 metai // sausis // NR. 2 PROVERŽIS 31


AKCIJOS ir anonsai

Pažiūrėk ir tu Troliai Paleckiuko mitinge

Mindaugo Mikulėno nuotrauka

R

usijos klounas, prieš pusę amžiaus Stalino Saulę iš Maskvos parvežusio Justo Paleckio anūkas šių dienų lietuviškasis „bolševikas“ Algirdas Paleckis sausio 12 d. su grupe savo paka­ likų surengė provokaciją prie TS-LKD būstinės, kurios metu bandė juodinti sausio 13-osios įvykių dalyvius ir aukas, šmeižti Lietuvą ir dešiniuosius politikus. Ta proga būrys šmaikščiai nusiteikusių jaunuolių prisijungė prie mitingo ra­gindami Pa­leckį mažiau užsiiminėti ne­sąmoningomis akcijo­ mis, o imti jautį už ragų – sekti išdaviko senelio pėdomis ir į Lietuvą parvežti Putino saulę. Deja, nūdienos bolševikas į jaunimo ragini­mus suge­ bėjo atsakyti tik piktais šūksniais...

JKL radiatorius dalyvavo mitinge prie Vilniaus savivaldybės

G

arsusis JKL radiatorius, kuris dalyvavo de­ šimtyse akcijų dėl Lie­tuvos energetinės ne­ priklausomybės, šį kartą buvo pasitelktas mitinge prieš Vilniaus energijos monopolį ir vilniečių skurdinimą. Mitingą organizavo Vilniaus savival­ dybės tarybos opozicija, kurios priešakyje yra Tė­ vynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Tiesa, šį kartą radiatorius pakeitė savo išvaizdą, prisitaikė prie Vilniaus miesto aktualijų.

Vykinto Stumbrio nuotrauka 2012 metai // sausis // NR. 2 PROVERŽIS 32


AKCIJOS ir anonsai Sausio 13-ąją kauniečiai iš įvairių jaunimo organizacijų protestavo prieš Rusijos ruporo V. Gergijavo koncertą Sausio 13-ąją, kai visa Lietuva prisimena prieš dvidešimt vienerius metus žuvusius Lietuvos didvyrius, Vladimiro Romanovo fondas Kauno „Žalgirio“ arenoje organizavo Valerijaus Ger­gijavo koncertą. Tai yra žmogus, atvirai de­klaruojantis paramą Putino režimui Rusijoje ir jo impe­ ria­listinei politikai seniau SSRS okupuotose valstybėse, ku­rios atgavo nepriklausomybę žlungant Geležinei uždangai. V. Gergijavas Rusijai užpuolus Gruziją nuvyko į separatistinės Pietų Osetijos sostinę Tshinvalį ir pačiame Rusijos puolimo įkarštyje, šalia koncerto vietos kalinant gruzinų belaisvius, surengė koncertą. Pilie­tiškas ir patriotiškas Kauno jaunimas surengdamas akciją, kurios metu uždegė žvakutes pagerbdami sausio 13-osiosaukas ir apsirengę marškinėliais su užrašu „Aš remiu Gruziją“ parodė nepritarimą tokios kontraversiškos asmenybės koncertui sausio 13-ąją. Akcijos dalyviai, įsigiję bilietus, kurie kainavo dau­giau nei šimtą litų, bandė įeiti į koncerto salę, tačiau apsaugininkai jų į koncertą neįleido. Tai gali būti vertinama kaip grubus bilietus įsigijusių asmenų teisių pažeidimas ir diskriminacija.

Atminimo laužai. Dėkingi už galimybę gyventi ir kurti laisvoje Lietuvoje

Pauliaus Saudargo, Jurgos Buzytės nuotraukos

2012 metai // sausis // NR. 2 PROVERŽIS 33


AKCIJOS ir anonsai „PRO LT“ tęsia diskusijų turą „mums (ne)rūpi Lietuva!“: Sausio mėnesį – 26 d. 16 val. Plun­ gės Kultūros centre, 27 d. 16 val. Klai­ pėdos Koncertų salėje. Vasario mėnesį – 2 d. 16 val. Jona­ vos Kultūros centre, 3 d. 16 val. Ša­ kių Kultūros centre, 4 d. 15 val. Ma­ rijampolės Kultūros centre, 9 d. 16 val. Kėdainių Kultūros centre, 24 d. 16 val. Naujosios Akmenės Kultūros centre. Startavusio išvykų ciklo po Lietuvą ren­ ginyje bus aptariami dabartiniam šalies jaunimui aktualūs klausimai. „PRO LT“ judėjimas kelia sau ambicingą tikslą – grą­ žinti dėmesį į „greito vartojimo“ visuome­ nės paribius nustumtoms esminėms ša­ lies gyvenimo problemoms. Nesiliaujanti jaunų žmonių emigracija, nepelnytai vertės netenkančios tradicinės vertybės, silpstantis santuokos, šeimos institutas – tik keletas iš jų. Diskusijoje savo mintimis ir patirtimi kvie­čia dalintis dainininkas Stano, aktoriai Ramūnas Rudokas ir Marius Jampolskis, Sei­mo narė Agnė Bilotaitė ir „PRO LT“ va­ dovė Agneta Ladek. „PRO LT“ jaunimo rengiamas diskusijų turas aplink Lietuvą lankysis bent dvide­ šimtyje Lietuvos miestų. PRO LT judėjimas vienija kelis šimtus narių visoje Lietuvoje bei siekia teigiamų postūmių įvairiose srityse. Tai – akademinėje, žaliojoje, verslaus jaunimo, patriotiškumo ir istorinės atminties išsaugojimo, pilietinės visuomenės kūrimo, savanorystės ir kitose. Kviečiame visus neabejingus žmones – ir jaunesnius, ir vyresnius, ir moksleivius, ir verslininkus, ir studentus, ir pensininkus, organizacijas ir piliečius – burtis išvien ge­ resnės Lietuvos kūrimui! Taigi būkime tuo pokyčiu, kurį norėtume išvysti! Kviečiame susisiekti el.paštu prolietuva@gmail.com 2012 metai // sausis // NR. 2 PROVERŽIS 34


Proveržis nr. 2