ištekėjo už Kęstučio Lakicko? Lakickų yra ne vienas. Iš jų tikriausiai bent keli Kęstučiai. Sakyk, ar Stasė ne to iš jų žmona, kuris parašė prisiminimų knygą „Kalinys Z - 311” - Parašė jis dar dvi knygas, bet ne taip lengva išleisti, kai piniginė plona. O ši knyga ir parašyta, ir išleista. - Būtent to ir klausiu. Ne, nemanyk, kad jį pažįstu. O knygą... Taip, knygą skaičiau. - Argi tuo galėčiau abejoti! O štai šitą žiupsnelį iš jos ir aš atsimenu: „Kartą, kai ėjau pro aukštos įtampos lauko transformatorių, dingtelėjo mintis, jog laikas baigti tokį šunišką gyvenimą.Tam tereikėjo tiek nedaug: tik paimti už dviejų laidų – ir be skausmo, be kančių išeisi į nebūtį. Pasukau prie transformatoriaus ir staiga susigriebiau... nejaugi taip kvailai nutrauksiu savo gyvenimą! Kova dar nebaigta. Jei jau mirti, tai mirti perkandus bent vienam budeliui gerklę, tada nebus gėdos nei man, nei Lietuvai. Grįžęs iš darbo ilgai sėdėjau barake ant gultų ir masčiau, kiek nedaug reikėjo, kad būčiau padaręs nepataisomą klaidą, paskutinę gyvenime“. - Taip, skaičiau Kęstučio Lakicko arba kalinio Z -311 prisiminimus,- jau drąsiau pasakė Aldona Vederaitė ir į ausis įkrito dar vienas Kęstučio Lakicko padainuotos dainos posmelis: Jei pareičiau, kas gi lauktų, Prie vartelių rymotų, Veltui tavo vardą šaukčiau Tu toli ten už kalnų.
1
O karieta jau važiavo. Jeigu ne keliu, tai girgždėdama mano galvoje. O dangau! kiek daug ji man kraujo sugadino, bet kaip