Issuu on Google+

ekologiškos kultūros gidas

2011 | 3 | (35)

BUITINĖ CHEMIJA ne Tinkamiausias būdas siekTi švaros namuose

Paremk „Ozoną“ www.ozonas.lt

TOKSINIS KŪNAS ŠVAROS REVOLIUCIJA J. BARANOVA

„pasaulis yra gražus “

KUR DINGO SENATVĖ?


Leidinys atspausdintas ant knyginio popieriaus (Holmen B ook). Popierius sertifikuotas FSC sertifikatu. P r i e d o p u s l a p i a i a t s p a u s d i n t i a n t 1 0 0 % p e r d i r b t o p o p i e r i a u s ( „C h a r i s m a“ ) , t u r i n č i o „Blue Angel“ sertifikatą. S p a u s t u v ė ( UA B „ D r u k a“ ) t u r i I S O 9 0 0 1 i r I S O 1 4 0 0 1 s e r t i f i k a t ą b e i L i e t u v o s s p a u s t u vininkų asociacijos suteiktą Žaliausios spaustuvės Lietuvoje sertifikatą.

Partneriai ir remėjai:

Respublikinis ekoprojektas www.ekokarta.lt

Pagrindinis socialinis partneris www.rupi.lt

Generalinis leidinio remėjas www.eugesta.lt

Leidinio remėjas www.meganet.lt

Leidinio remėjas www.vsa.lt

Leidinio remėjas www.zalvaris.lt

Leidinio remėjas www.antagute.lt


Redaktoriaus žodis

Pauliaus Sadausko nuotrauka

Per ilgus „ligotus“ amžius, medicinos mokslo vystymosi metus žmonės suvokė Švaros svarbą. Grįžus iš miesto svarbu nusiplauti rankas. Parsineštas iš sodo ar parduotuvės daržoves reikia nuplauti. Rūbus reikia skalbti. Viskas turi būti valoma. Švara padeda apsisaugoti nuo įvairių ligų sukėlėjų. Švara yra estetiška. Švara taip pat nurodo, kad čia esama organizuoto ir tvarkingo žmogaus. Tokiu būdu švara yra kultūros ženklas. Ji taip pat siejama su šventenybe – tai būdinga visoms pagrindinėms religijoms. Švara ‒ tiek aplinkos, tiek vidinė – būtina sąlyga bendravimui su dievybe. *** Šiuolaikinis pasaulis švarai skiria ypatingą dėmesį. „Švariomis“ įvardijamos neperkrautos erdvės, spalvų ir formų harmonija, minimalizmas. Žmogaus grožis taip pat prasideda nuo švaros. Gigantiškuose reklaminiuose plakatuose nuostabių manekenių veido oda yra tokia švari, kad joje nematyti net porų... Ilgainiui yra susiformavę tokie stiprūs Vyr. redaktorė Kristina SADAUSKIENĖ editor@ozonas.lt

www.ozonas.lt

švarinimosi įgūdžiai, kad namų ir asmens švarumas tampa sterilumu. Didžiulė buitinės chemijos industrija darbuojasi, kad žmogus nepaliautų radęs ką valyti savo idealiai švarioje aplinkoje. Mikrobai ir bakterijos virsta bjauriais monstrais, prakaitas ‒ neatleistina nesėkme, galinčia lemti socialinių santykių griūtį... Pati pažįstu keletą žmonių, kurie turi kuo tikriausią bakterijų fobiją. Net atsigėrę paprasto vandens jie puoduką uoliai šveis stipriu indų plovikliu, kas rytą ir kas vakarą savo odą gremžia antibakterinėmis priemonėmis. O kiek mamų, kurios kiekvieną namų centimetrą stengiasi dezinfekuoti, kad jų mažylis nesusidurtų su kokiu nors „pavojingu elementu“!.. Klausiate, kas čia tokio? Nejau švaros gali būti per daug? Švara yra švara, bet ji neturi virsti sterilumu. Pastarasis tinka tik ligoninės aplinkoje. *** Didelį susirūpinimą kelia būtent būdai, kuriais siekiama užtikrinti švarą. Žmonės nesusimąstydami „apsiginkluoja“ agresy-

viomis buitinės chemijos priemonėmis. Susikaupus kovai su bakterijomis ir nešvarumais, neberandama minutėlės pamąstyti, kad galbūt aitriai dvokianti ir galvos svaigulį kelianti priemonė yra pavojingesnė nei tos kelios bakterijos. Tiesa ta, kad neatsakingai ir dideliais kiekiais naudodamas galybę buitinės chemijos priemonių žmogus po truputį nuodijasi. Juk švarinantis dažniausiai pakanka karšto vandens, o elementari soda ir actas gali pakeisti krūvą valiklių. Logiškas klausimas: kodėl žmogus turėtų pats įsileisti cheminę taršą į savo namus? *** Akivaizdu, kad praktiškai neįmanoma apsisaugoti nuo cheminės taršos, su kuria susiduriame gatvėje, tačiau yra sritys, kurias galime daugiau ar mažiau kontroliuoti. Tai ir sveika namų aplinka, ir mityba, ir kūno priežiūros bei puoselėjimo priemonės. Tai jau yra visai nemažai. Ir tai padaryti gali kiekvienas žmogus, prisiimantis atsakomybę už savo sveikatą.


Turinys

10 Tema

Tvarkant namus pesticidai nereikalingi!

18 Tema

22 GAMTA

Senatvės nereikia bijoti

Dažniausiai perkame įvežtines žuvis

ep

r

Des

Te

te

re v

na

Goryn

S ty

r

S to

kh

od

Desna

Dn

34 Černobylio atominės elektrinės avarijai 25m. Dn

Ro sk a

ep

r

Koks tikrasis atomonės katastrofos mastas?

24 Aplinkai palankus gyvenimo būdas Triukšmas gali sužeisti


Turinys Redakcija Vyriausioji redaktorė: Kristina Sadauskienė :] [editor@ozonas.lt]; Vyriausiasis reporteris: Jonas Špokas [naujienos@ozonas.lt]; Numerio bendradarbiai: Benjamin Vautrin, Eglė Kvas, Karolina Liutaitė, Marius Mickaitis, Justas Burokas, Vytenis Daubaras; Kalbos kultūra: Rasa Kasperavičiūtė; Eko projektų koordinatorė: Ieva Malaiškaitė [culture@ozonas.lt]; Dizainas/maketas/VIRšelis: Paulius Sadauskas; Teisinė pagalba: Karolis Paulavičius; Nuotraukos: Flickr, SXC, kita.

Leidėjas

VšĮ „Kultūros idėjų institutas“; Direktorius: Artūras Nečejauskas [info@ozonas.lt]; „Žalioji“ rinkodara: [marketing@ozonas.lt]; Korespondencijai: Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius; Internete: www.ozonas.lt;

Spauda

UAB „Druka“ – žaliausia spaustuvė Lietuvoje. ISO14001; Tiražas: Iki 10 000 egz; ISSN 1822-6191 [leidžiamas nuo 2006 m.];

Leidinys „Ozonas“ platinamas kavinėse, restoranuose, ekologiškų prekių parduotuvėse, ekologiniuose renginiuose ir projektuose, konferencijose, seminaruose, prenumeratoriams, aukštojo mokymo įstaigose, mokyklose, ministerijose, savivaldybėse ir kt., o taip pat elektroniniai leidinio numeriai PDF failais interneto svetainėje www.ozonas.lt Kviečiame prisijungti prie „Ozono“ platinimo tinklo. Teirautis info@ozonas.lt arba mob. tel. 8 699 37833 „Ozonas“ yra nepriklausomas ir nešališkas leidinys, kuris partnerių ir rėmėjų dėka yra leidžiamas ir platinamas nemokamai nuo 2006 m.

www.ozonas.lt

Svarbu

Gamta

Užtvankos pantagonijoje| Tarpvalstybinis rezervatas | Filmas apie bites | Viliamasi tigrų pagausėjimo | Didesnė miestų oro tarša | Brango žemės ūkio produktai

Dažniausiai perkame įvežtines žuvis

06 - 07 Eko daiktai

08 - 09

Apyrankės iš dantų šepetuko | Trąšos iš kavos tirščių | Nauji seni batai Pataisyk skėtį

Tema

10 - 11

Tvarkant namus pesticidai nereikalingi!

12 - 13

Namų tvarkymo priemonių revoliucija

18 - 19 Senatvės nereikia bijoti

30 - 33

Kokiuose namuose gyvena siela?

Mąstytojas

16 - 18

Jūratė BARANOVA, Pasaulis yra gražus

Klimatas

19 20 - 21

Mažinkime klimato kaitą kartu

Rekordiniai sausros ir šalčių rodikliai Lietuvoje – mūsų veiklos rezultatas

22 - 23

Aplinkai palankus gyvenimo būdas

24 - 25 26 Triukšmas gali sužeisti

Kliūtys kelyje į ekologiją

Černobylio atominės elektrinės avarijai 25 m.

27 - 29 34 - 36 37

Mirtinas radioaktyvių atliekų palikimas

Koks tikrasis atominės katastrofos mastas?

Interviu su Aleksejum NESTERENKO

Transportas

38 - 39

2011 m. elektrinių automobilių frontas

Žaliasis gidas

40

Perkant buitinę techniką mažinama klimato kaita

41/41

Renovuotas būstas – saugi ir sveika aplinka/ Kovoje su triukšmu - nauja pergalė

42

Elegantiška ekologija ant stogų


Svarbu

Filmas apie bites

Užtvankos Patagonijoje?

Tarpvalstybinis rezervatas

Patagonija yra pats piečiausias Pietų Amerikos kraštas, kurio viena dalis priklauso Čilei, o kita Argentinai.. Čilės diktatoriaus Augusto Pinočeto valdymo laikotarpiu, 1981 m., buvo priimtas įstatymas, kuriuo korporacijoms buvo suteikta teisė pirkti vandenį kaip bet kokią kitą prekę. Tai iš esmės reiškė galimybę energijos gamybos tikslais tvenkti šalies upes. Šiuo metu vyksta gana aršios diskusijos dėl penkių gigantiškų užtvankų statymo dviejose Patagonijos gilumoje tekančiose upėse (Baker ir Pascua). Iš jų būtų sugeneruojama apie 2750 MW elektros energijos. HidroAysén konsorciumas dar 2008 m. buvo pateikęs 10 000 puslapių apimties poveikio aplinkai vertinimą, kuris tuomet susilaukė griežtos kritikos, nes nebuvo rimtai įvertinta galima žala gamtai. Didžioji dalis čiliečių nepritaria stambaus masto energijos gavybos projektų plėtojimui Patagonijoje. Vietiniai aktyvistai, gamtosaugininkai, kai kurios tarptautinės organizacijos (pvz., NRDC) susibūrė ir įkūrė Patagonijos gynybos tarybą, kuri užsiima visuomenės švietimu. Iš www.onearth.org

6

Penkios vidurio Europos valstybės (Kroatija, Austrija, Vengrija, Serbija ir Slovėnija) pasirašė susitarimą steigti tarpvalstybinį rezervatą srityje, žinomoje kaip Europos Amazonė. Sutartis grindžia kelią pirmajam tokio pobūdžio rezervatui, kurio steigėjomis būtų net penkios valstybės. Rezervato teritorija drieksis apie 700 kilometrų ‒ palei Dunojaus, Dra (Drava), and Mur (Mura) upes. Tai bus didžiausias Europoje saugomas upių plotas. Jis apims salpų miškus, upių salas. Jame gyvena reti baltauodegiai ereliai, juodieji gandrai, mažosios žuvėdros, ūdros ir t.t. Kol kas penkios šalys turi sukurti koordinavimo grupę, kuri numatomai rezervato teritorijai gautų saugomos vietos statusą. Iš www.afp.com

„Jei mirs bitės, mirs paukščiai, mirs augalai“,- sako molekulinės biologijos daktaras Johannes Wirz naujame dokumentiniame filme „Saulės karalienė“ („Queen of the sun“). Filmas jau susišlavė dešimt svarbių apdovanojimų. Jame susitelkiama į vieną iš problemų, kuri pastaruoju metu sulaukia vis didesnio dėmesio. „Saulės karalienėje“ mokslininkų, bitininkų, ūkininkų ir filosofų lūpomis kalbama apie pasaulinę bičių krizę. Apžvelgiant į net 10 000 metų senumo bitininkystės istoriją stebima, kaip technologijoms įsigalėjant ūkyje, taip pat intensyvėjant cheminių trąšų naudojimui nyko kadaise šventais laikyti žmonių ir bičių santykiai. Dar 1923 m. mokslininkas, išradėjas ir filosofas Rudolph Steiner buvo nuspėjęs, kad per 80-100 metų bitės gali išnykti. Dabar, kai jau daug kur pastebimas Kolonijų irimo sutrikimas, kuomet bitės be aiškių priežasčių masiškai dingsta iš avilių, galima manyti, jog mokslininko prognozė virsta tikrove. Jei bitės išnyktų, kiltų grėsmė net 84 proc. augalų rūšių. Taigi išnykus bitėms, sunyktų visas augmenijos pasaulis... Dokumentiniame filme aptariamos tokios svarbios bičių nykimo priežastys, kaip monokultūrų įsigalėjimas, platus pesticidų ir biocidų naudojimas. Filmo režisierius – Taggart Siegel. Iš www.queenofthesun.com


Svarbu

Didesnė miestų oro tarša Brango žemės ūkio produktai

Manoma, kad šiuo metu laisvėje gyvena tik apie 3 200 tigrų. Tai viena labiausiai nykstančių gyvūnų rūšių pasaulyje. Visai neseniai Indijos vyriausybė pirmą kartą nuo 2007 m. atskleidė valstybėje gyvenančių tigrų skaičių. Šiuo metu skaičiuojama, kad Indijoje gyvena 1 706 tigrai, kai 2007 m. buvo suskaičiuoti tik 1 411. Atrodytų, kad galima džiaugtis populiacijos pagausėjimu, bet aplinkosaugininkai pastebi, kad šįkart tiesiog priskaičiuota ir seniau praleista Sundarbans teritorija, kurioje yra 70 tigrų. Tad iš tiesų reikėtų džiaugtis 225 tigrų pagausėjimu, atimant tuos 70, kurie anksčiau buvo tiesiog nepaminėti. Per pastarąjį šimtmetį tigrų populiacija sumažėjo net 97 procentais. Dėl urbanizacijos šie plėšrūnai prarado apie 94 procentus teritorijos. Dabar jie gyvena tik 13 valstybių, daugiausia griežtai izoliuotuose teritorijose. Iš www.wwf.org

www.ozonas.lt

Kaip rodo Aplinkos apsaugos agentūros parengta ataskaita apie aplinkos oro užterštumo lygį Vilniuje ir Kaune 2010 metais, padidėjo šių miestų oro tarša smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis, kurių skersmuo mažesnis kaip 10 mikronų. Nors pernai vidutinė metinė šio teršalo koncentracija aplinkos ore ir neviršijo pagal ES reikalavimus nustatytos ribinės vertės, tačiau, lyginant su 2009 m., Vilniuje ji išaugo apie 20 proc., Kaune – apie 17 proc. Specialistams kelia susirūpinimą, kad ir 2009 m., ir 2010 m. ši koncentracija abiejų miestų ore didėjo, lyginant su 2003-2008 m. laikotarpiu, kai ji mažėjo. Kasmet nustatoma vis didesnė maksimali smulkiųjų kietųjų dalelių paros koncentracija. Pernai Vilniuje ji paros ribinę vertę viršijo 2-3 kartus, Kaune – beveik 3 kartus. Sostinėje iki 80 proc., o Kaune apie 85 proc. visų šio teršalo paros ribinės vertės viršijimo atvejų buvo nustatyta šildymo sezono metu (spalio–kovo mėnesiais). Iš www.am.lt

Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. vasario mėn., lyginant su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 38,2 procento. Per metus augalininkystės produktų supirkimo kainos padidėjo 2,1 karto, o gyvulių ir gyvulininkystės – 14,1 procento. Iš augalininkystės produktų daugiausia pabrango grikiai (4,2 karto), avižos (3,1 karto), rugiai (2,7 karto), bulvės (2,7 karto), daržovės (2,5 karto), kvietrugiai (2,3 karto), kviečiai (2,1 karto), vaisiai (86,7 proc.), rapsų sėklos (50,5 proc.). Iš gyvulių ir gyvulininkystės produktų padidėjo natūralaus pieno (23,4 proc.), galvijų (17,1 proc.), paukščių (11,5 proc.), kiaulių (9,2 proc.) supirkimo kainos. Kiaušiniai atpigo 24,1 procento. Iš www.zum.lt

7

Viliamasi tigrų pagausėjimo


Eko Daiktai

APYRANKĖ IŠ DANTŲ ŠEPETUKO Stambūs papuošalai šį sezoną vis dar madingi (taip rašė vienas damų žurnalas). O pavasarį taip norisi spalvų, lengvumo, linksmybių. Siūlome įdomią idėją, kaip praturtinti papuošalų dėžutę būtent tokiu papuošalu. Be to, jis dar ir originalus. Tai apyrankė iš seno dantų šepetuko. Pasidarykite kelias tokias apyrankes ir barškinkite visiems panosėje – tegul vertina jūsų išradingumą. Reikės: seno dantų šepetuko (be guminių detalių, geriausia paprastas ‒ „senamadiškas“), smailiagalių replių, žnyplių, pakankamai didelio puodo, kuriame tilptų šepetukas, įvairių karoliukų ir klijų (nebūtinai). Procesas: Iš pradžių smailiomis žnyplėmis pašalinkite visus šerelius nuo šepetuko galvutės. Elkitės atsargiai, kad ji nenulūžtų. Kai šepetukas taps „nuogas“, įmeskite jį valandai į puodą su verdančiu vandeniu. Kai šepetukas „išvirs“, atsargiai išgreibkite jį su žnyplėmis (laikykite per vidurį) ir replėmis užlenkite jo galus tam, kad išgautumėte apyrankės formą. Tinkamam dydžiui nustatyti kaip pavyzdį naudokite turimas apyrankes. Jei nepavyksta išgauti tinkamos formos, nenusiminkite – tiesiog merkite šepetuką atgal į verdantį vandenį ir palaikykite dar 15-20 min. Kai manysite, jog jau pavyko, palaikykite šepetuką šaltame vandenyje. Jei norite, gautąją apyrankę galite dekoruoti įvairiais karoliukais, medžiaginėmis detalėmis ‒ viskuo, kas tik šauna į galvą.

Idėja iš http://twogirlsbeingcrafty.blogspot.com

8

TRĄŠOS IŠ KAVOS TIRŠČIŲ Pasirodo, rytinė kava gali džiuginti ne tik jus, bet ir jūsų sodo puošmenas – pomidorus ar rožes. Aišku, jei turite sodą. „Dirvos ir augalų laboratorijos“ (Kalifornija) duomenimis, kavos tirščiai yra puiki trąša – juose gausu fosforo, kalio, magnio ir vario. Naudojant tirščius kaip trąšas, tikrai nebereikės ieškoti medžiagų iš kitų šaltinių. Kai kurie kavos tirščius beria į komposto dėžę, kai kurie juos sklaido tiesiog darže. Abu būdai yra tinkami. Pastebima, kad kavos tirščiai ne tik tręšia, bet ir gelbsti kovojant su įkyriais šliužais ar po lysves mėgstančiais pasivartyti ir pasikapstyti katinais. Kai kurie baiminasi, kad kava turi aukštą rūgštingumo lygį, tačiau jau minėta laboratorija ramina, jog suvartotoje kavoje rūgštingumo lygis žemas ir tirščių pH yra beveik neutralus. Kaip bebuvę, prieš naudojant kavos tirščius sode, galima išsiaiškinti dirvos rūgštingumo lygį, taip pat pasigilinti, ką kokie augalai ir daržovės mėgsta. Taip tikrai neapsiriksite. Žinant, kokią svarbą mūsų gyvenime užima kava, galima tik įsivaizduoti, kaip plačiai ‒ net dideliuose ūkiuose ‒ būtų galima naudoti tokias „trąšas“. Užsienyje tai jau praktikuojama: kavinės atiduoda arba net parduota suvartotos kavos tirščius.

http://www.sunset.com/garden/earth-friendly/ starbucks-coffee-compost-test-/


Eko Daiktai

PATAISYK SKĖTĮ

NAUJI SENI BATAI Dažną merginą aplanko pavasarinis liūdesys, susijęs su noru atsinaujinti ir su ribotomis galimybėmis tą padaryti. Nebūtinai ribotos galimybės siejasi su plona pinigine. Kartais tai tiesiog nusivylimas beviltiškai nuotaikos neatitinkančia pasiūla parduotuvėse. Štai ką pasakysime – mes palaikome idėją, jog norisi atrodyti įdomiai ir išskirtinai, tačiau mums nesuprantamas poreikis kas kelis mėnesius atnaujinti savo garderobą. Juk tiek šaunių dalykų galima pasidaryti iš to, ką jau turime. Pavyzdžiui, su batais. Batų spintelėje tikrai rasite porą ar net daugiau nuobodokų paprastų batukų (mama sakė ‒ „bet kokiai progai“). Siūlome idėją, kaip paversti juos unikaliais princesės bateliais, kurie prikaustys visų dėmesį, o nešiotoją vers žengti lengvai lyg debesimis. Reikės: Švitrinio popieriaus, grunto, akrilinių dažų ir, aišku, senų batukų (oda, odos dirbiniai). Procesas: Pirmiausia reikia batų paviršių šiek tiek patrinti švitriniu popieriumi, kad kibtų gruntas. Tuomet nugruntuoti ir leisti nudžiūti. Batų „drobė“ paruošta. Belieka išsirinkti norimą spalvą ir ja dažyti batukus. Galite juos nudažyti viena spalva arba rinktis spalvų derinius, išpiešti norimus paveiksliukus – tai priklauso nuo jūsų fantazijos. Jei manysite, kad dar ko nors trūksta iki tobulybės, galite priklijuoti medžiaginę gėlę, karoliukų ar pan. Sveikiname – turite naujus batus, kokių nerastumėte jokioje parduotuvėje.

Pavasaris atėjo šuorais. Nevaldomais, kaip Kazio Binkio eilėraščiuose. Medžiai, palengva krovę pumpurus, išsprogsta jaunatviška žaluma vienu ypu, negailestingai nusipurtydami užsilikusias rudens nuograužas. Sniegas virsta vandeniu tiesiog beeinant gatve ir jūsų pūkuoti žieminiai batai atsiduria viduryje purvinos balos lediniu dugnu. Krokai savo žiedų taurelėmis padengia kaimynų darželius vos ne per naktį. O žibuoklės, regis, pačios sušoka į pundus ir perrištos siūlu atsiduria senų moterėlių rankose. Kas kaltas dėl tokių staigių permainų? Žinoma, pavasarinis vėjas. Iš daugybės literatūros kūrinių žinome, jog jis plėšo langines, stūgauja kamine, nuneša skrybėles, kelia sijonus ir kitaip pramogauja. O iš praktikos žinome, kad vėjo palydovas neretai būna lietus arba pavasarinė šlapdriba. Kol jūs sukate šalin nuo lietaus gražiai padažytas blakstienas, vėjas stengiasi išplėšti skėtį jums iš rankų. Jei nepavyksta, skėtis išsiverčia į priešingą pusę tarsi kokia pašauta varna. Nenorėdami terliotis su skėčio nuolaužomis atsainiai įmetate jas į šiukšlių dėžę ir toliau keliaujate atsukę veidą į lietų. Bet mielieji, argi taip galima? Juk skėtis, kad ir sulaužytas, dar nori gyventi ir ginti jus nuo lietaus. O šiukšlių dėžė, į kurį ketinate jį išmesti, jau seniai soti įvairiausių atliekų. Geriau pamėginkite skėtį pataisyti: ir pinigų sutaupysite, ir šiukšlių bus mažiau. A, taip – ir skėtis džiaugsis. O jei bijote improvizuoti lietaus sargų remonto srityje, vienas tinklalapis skelbiasi suteiksiąs tam reikiamos informacijos. Kita vertus, galima pamėginti tiesiog įvesti žodžius „sulūžęs skėtis“ į visažinį google.

9

Idėja iš: http://resalikescolors.blogspot.com

Instrukcijos, kaip pataisyti sulūžusį skėtį http://www.instructables.com

www.ozonas.lt


Tema

Tvarkant namus pesticidai nereikalingi!

Rubriką remia pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo bendrovė UAB „Žalvaris“

Karolina LIUTAITĖ

Be abejonės namai yra mūsų tvirtovė. Jie turi būti gražūs, jaukūs, švarūs, skaniai kvepėti. Bet visi žinom ‒ kad jie tokie būtų, reikia įdėti nemažai darbo. Viename sename žurnale buvau radusi išvardintus paminklus „prarastam laikui“. Tarp jų ‒ užuolaidų skalbimas, indų plovimas ir kiti buities darbai, kurie kartojasi periodiškai ir neišvengiamai. Šiuolaikiniame pasaulyje namų tvarkymas reikalauja nemažai išmanymo. Parduotuvėse tęsiasi ilgos lentynos, prigrūstos itin siauraus spektro valymo priemonių: vienos tinka grindims, kitos kilimams, trečios kaitlentėms, dar kitos vonios plytelėms… Taip vardinti galima be galo. Daugelis jų kainuoja gana brangiai, bet, svarbiausia, visos žada sutrumpinti valymui ir tvarkymui skiriamą laiką, pagerinti rezultatus, sunaikinti pavojingąsias bakterijas (ar apskritai visas bakterijas) ir dar prie viso to skleisti gaivų kvapą. Nestokodami sveiko skepticizmo, išdrįsome pasidomėti, ar visos tos valymo priemonės iš tiesų reikalingos, ar vienintelis jų poveikis yra tas, kurį džiugiai anonsuoja reklamos…

Nuodų dėžutė Namai yra ne tik mūsų tvirtovė – jie ir gana sandari dėžutė, kurioje praleidžiame nemažą paros dalį. Svarbu žinoti, kad tas namose praleistas laikas kartais gali kainuoti sveikatą. Apie pačią būsto sandarą „Ozono“ tekstuose yra kalbėta jau ne kartą. Reaguojantys į pastabas apie nesveiką vėdinimą, apdailos medžiagas ir pan., dažnai tik skėsčioja rankomis ir teisinasi, kad „ekologiškai“ gyventi gali tik tie, kas patys statosi namus... Šįkart išsisukti bus sunkiau, nes kalba eina apie nuodingas medžiagas, kurias patys parnešame namo, o ne gauname kartu su būstu. Pavyzdžiui, pati deklaruoju, kad savo namuose apsieinu be sveikatai kenksmingų medžiagų, bet rengdama šį straipsnį pasiknaisiojau vonios spintelėse: čia radau krūvą medžiagų, kurias „paveldėjau“, ku-

10

rių nenaudoju, bet kurias galima įvardinti kaip keliančias grėsmę sveikatai. Tai tirštas paviršių valiklis, kanalizacijos vamzdžių valiklis, balinimo priemonė, pora aerozolinių baldų valymo ir poliravimo priemonių, žalvarinių įrankių valiklis, langų valiklis, dėmių išėmiklis, skalbinių minkštiklis... Vos atvėrus spintelės dureles, nosį užgniaužia su niekuo nesupainiojamas „gaivos“ kvapas. Žinau, kad tai nėra nekalta oro banga – į plaučius traukiu medžiagų koncentratą, kuris tikrai nėra draugiškas. Jei ilgiau juo pakvėpuočiau, jau po kelių minučių pajusčiau galvos skausmą, svaigulį ar pykinimą. Tvarkant namus dažniausiai naudojamos kelios valymo priemonės – su vienomis šveičiate vonios kambarį, kitų šliūkštelite plaudami grindis, poliruojate baldus, sumanote nuvalyti langus ir galiausiai ‒ kaip paskutinį štrichą ‒ purkštelite

oro gaiviklio... Pakanka žvilgterėti į produktų etiketes ‒ beveik ant visų jų rasite kokį nors įspėjimą apie galimą poveikį sveikatai. Vienose etiketėse pasitenkinama žodiniu įspėjimu, kitas „puošia“ ir iškalbingos piktogramos, kurios byloja, kad vienas ar kitas produktas yra ėsdinantis, stipriai dirginantis, ypač degus ir t.t. Blogiausia tai, kad etiketėse įspėjama apie staigų poveikį, bet nutylima žala, kurią priemonės daro per ilgus naudojimo metus. Svarbu žinoti ir tai, kad jų garai maišosi ir kartais taip gimsta nauji pavojingi junginiai. Apie tai išvis mažai kas įspėja. O ilgalaikio poveikio padariniai gali būti itin baisūs: vėžiniai susirgimai, plaučių ligos ir t.t.

Dviveidė reklama

Dar visai neseniai namuose buvo


Tema

Apsinuodijimo grėsmė

Nuodingų medžiagų poveikį galima pajusti ir po daugelio metų nuolatinio jų vartojimo, o kartais jis pasireiškia iš karto. Toksinio apsinuodijimo ženklai yra lengvai atpažįstami ir jų nedera ignoruoti. Jei dirbdami su viena ar kita priemone pajusite ką nors iš išvardintų simptomų, iškart reaguokite. Medžiagoms pakliuvus į akis, jas reikia bent 15 min. plauti tekančiu vandeniu. Jei

www.ozonas.lt

pažeista oda, ją taip pat būtina gausiai nuplauti vandeniu. Įkvėpus nuodingų garų, svarbu kuo greičiau išeiti į gryną orą. Vėliau atsikratykite tos priemonės ‒ juk įsitikinote, kad ji yra kenksminga! Toksinio apsinuodijimo požymiai: • Sunkumas kvėpuojant; • Akių, odos, gerklės ar kvėpavimo takų sudirgimas; • Odos spalvos pokytis; • Galvos skausmas ar sutrikęs regėjimas; • Svaigulys; • Nerangumas ar koordinacijos sutrikimas; • Skrandžio spazmai ar viduriavimas. Jei apsinuodijama smarkiai (praryjama medžiagos, pažeidžiama oda, įkvepiama itin pavojingų garų), svarbu kuo skubiau

Saugios alternatyvos

Jei norime būti saugūs, svarbu skrupulingai laikytis valymo priemonių naudojimo instrukcijų, kurios turi būti pateikiamos ant pakuočių. Reikia vengti aerozolinių priemonių ‒ jos gali būti degios. Tuomet toksinės medžiagos kur kas lengviau pakliūna į kvėpavimo takus, gali sudirginti akis. Valant namus, svarbu atsidaryti langus. Jokiu būdu negalima naudoti kelių valymo priemonių tuo pačiu metu. Gali susidaryti itin pavojingi junginiai. Valymo priemones reikia laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje, originaliose pakuotėse ir nenaudoti, jei galiojimo laikas pasibaigęs. Tačiau geriausias ir ramiausias variantas būtų atsikratyti visų agresyvių valymo priemonių ir paieškoti sveikesnių

B

logiausia tai, kad etiketėse įspėjama apie staigų poveikį, bet nutylima žala, kurią priemonės daro per ilgus naudojimo metus.

skambinti pagalbos telefonu, o po ranka turėti medžiagos, kuria apsinuodyta, indą su etikete. Kaip elgtis konkrečioje situacijoje, nurodys specialistai. Nepatariama gaišti laiko ir patiems bandyti atlikti detoksikaciją, nes kartais galima net dar labiau pakenkti apsinuodijusiam žmogui. Pavyzdžiui, manoma, kad prarijus kokios nors medžiagos, reikia kuo skubiau sukelti vėmimą. Bet taip yra ne visada – apsinuodijus cheminį nudegimą sukeliančiomis medžiagomis (rūgštimis, šarmais), jokiu būdu negalima skatinti vėmimo. Aktyvinta anglis taip pat ne visada gali padėti, o įvairios liaudies priemonės (pienas, kiaušinio baltymas ir t.t.) gali net pabloginti situaciją. Geriausia priemonė visais atvejais yra paprastas grynas vanduo ir kuo greitesnis kontaktas su specialistais.

alternatyvų. O jų toli žvalgytis nereikia. Galima tiesiog užsukti į ekologiškų prekių parduotuves – jose siūlomas gana platus nei aplinkai, nei žmogui nekenkiančių valymo priemonių asortimentas. Tiesa, jos gali būti brangesnės už įprastines. Kita vertus, beveik visus valymo darbus galima atlikti neperkant jokių specialių valiklių, o tiesiog naudojant elementariausias priemones, kurios tikrai yra kiekvienuose namuose (soda, druska, actas, skystas muilas). Taip sutaupoma nemažai pinigų. Įvairiomis proporcijomis maišant šias medžiagas, galima sutvarkyti visus namus.

11

apsieinama su kur kas mažiau buitinės chemijos priemonių. Itin specializuotų reikmenų gausą buityje galima sieti su vartotojiškumo kultūra. Perteklinė gamyba gali tarpti tik tuomet, jei yra vartotojas. Joks žmogus nenori būti prastesnis už kitus. Tad ir šiuo atveju reklama išnaudoja žmogiškąsias silpnybes. Kuriama iliuzija, kad idiliški, tobuli namai, kuriuose tvyro darna, yra sukuriami naudojant įvairias tvarkymo priemones (skalbimo miltelius, dėmių valiklius ir t.t.). Įvairių namų tvarkymo priemonių reklamose akcentuojamos tokios pagrindinės temos: „švara“, „gaivumas“, „džiaugsmas“, „laiko taupymas“, „sveikata“. Tačiau neužsimenama apie šviesiose ir džiugiose situacijose vaizduojamų priemonių pašalinį poveikį. Taip vartotojas yra užprogramuojamas, kad visi tie agresyvūs valikliai yra visiškai saugūs, o namų tvarkymas be jų – neįmanomas. Tiesa yra ta, kad dauguma tų priemonių išvis neturėtų būti taikomos uždarose patalpų erdvėse. Pavyzdžiui, įvairios kenkėjų naikinimo priemonės, kuriose yra pesticidų, ar vamzdynų valikliai, kuriuose yra ėsdinančio šarmo. Visos valymo priemonės garuoja ir taip skleidžia nuodingas medžiagas, kurias įkvepiame. Taip pat jos padengia paviršius plona toksinių medžiagų plėvele, tad sąveika su jomis vyksta nuolat. Ypač jautrūs yra vaikai. Be to, jie, kaip žinia, linkę viską liesti ir ragauti. Nekaltas vaiko žaidimas su kuria nors agresyvesne priemone gali baigtis net labai tragiškai. Pavyzdžiui, nereikia stebėtis, jei vaikui ropinėjant kilimų šampūnu išplautu kilimu atsiras stipri alergija. Šiuolaikiniai vaikai taip pat yra kur kas alergiškesni, o tai siejama būtent su perdėta švaros manija, kurią cheminėmis priemonėmis namuose kuria itin rūpestingi tėvai. Įdomumo dėlei galima paminėti nevyriausybinę organizaciją ‒ Tarptautinį chemijos sekretoriatą (ChemSec), kuris turi ambicingą tikslą – iki 2020 m. sveiką aplinką be toksinių cheminių medžiagų. Sekretoriato svetainėje pateikiamas „Nuodėmių sąrašas“, kuriame išvardintos net 356 cheminės medžiagos. Visos jos ES programos „REACH“ duomenimis yra itin pavojingos sveikatai. Sudarytu sąrašu siekiama pagreitinti bei palengvinti pavojingų cheminių medžiagų identifikavimą ir pakeitimą nepavojingomis.


Tema

Namų tvarkymo priemonių revoliucija Orkaitės valikliai Šie valikliai taip pat ypač pavojingi ir pasižymi ardomuoju poveikiu. Jų sudėtyje būna šarmo ir amoniako. Pavojingesni aerozoliniai valikliai, kurių ore pasklidusias daleles lengva įkvėpti.

Alternatyvos

Svarbiausia nuolatinė orkaitės priežiūra. Nereikia laukti, kol nešvarumai įsisenės. Elementariausias valiklis yra soda. Norėdami iš pagrindų išvalyti orkaitę, imkitės to vakare. Orkaitės dugną apiberkite sodos sluoksniu, pastarąjį apipurkškite vandeniu (bet neužtvindykite). Vandenį purkškite dar kelis kartus, kai soda išdžius. Palikite nakčiai. Ryte nešvarumai nusivalys kartu su soda be didesnių pastangų. Sodos ir vandens pasta nuvalysite daugelį nešvarumų. Prieš valant, juos galite „atmirkyti“ pabraukydami karštame vandenyje sudrėkinta kempine.

Pateikiame kai kurių namų tvarkymo priemonių sąrašą, kuriame nurodome galimą žalą ir sufleruojame, kuo būtų galima jas pakeisti. Šį sąrašą galima tęsti be galo. Alternatyvų įprastinėms priemonėms rasite tikrai nesunkiai – tereikia skirti šiek tiek laiko informacijos paieškoms.

Dezinfekavimo priemonės Dažnai šios priemonės yra purškiamos. Čia gausu lakių medžiagų, kurios pavojingos jas įkvėpus. Dažnai dezinfekavimo priemonių sudėtyje yra krezolio (jis gali paveikti centrinę nervų sistemą, pažeisti kepenis, inkstus, plaučius, kasą, blužnį), triklozano, fenolio, etanolio, formaldehido, amoniako ir chloro. JAV Ligų kontrolės centrai, komentuodami vaistams atsparių bakterijų atsiradimų priežastis, pastebi, kad pastaruoju metu itin dažnas įvairių dezinfekavimo priemonių naudojimas normaliuose namų ūkiuose gali būti prie to prisidėjęs.

Alternatyvos

Langų plovikliai Šiose priemonėse paprastai yra lakios medžiagos amoniako, kuris įkvėptas gali sudirginti kvėpavimo takus. Jei skysčio pakliūtų į akis, jos gali likti pažeistos.

Alternatyvos

Pats geriausias langų valiklis yra tas, kurį naudojo mūsų tėvai. Tai vanduo su šlakeliu acto. Langus tereikia nuplauti šiuo skiediniu ir nuvalyti šiurkščia medžiagos skiaute (pavyzdžiui, senu kilpiniu rankšluostuku arba sulamdytu popieriumi). Jei norite gaivaus kvapo – galite įspausti citrinos sulčių ar įlašinti porą lašų eterinio aliejaus. Jei nuolat valydavote langus cheminiu langų plovikliu, kurio sudėtyje yra vaško, pirmiausia būtų gerai langus nuvalyti alkoholio tirpalu ir tik tada natūralia priemone.

12

Pirmiausia svarbu žinoti, kad žmogaus imuninė sistema yra pajėgi susitvarkyti su įprastai aplinkoje esančiomis bakterijomis, tad jų nereikia papildomai naikinti toksiškomis priemonėmis. Be to, kai kurios bakterijos yra net naudingos žmogaus organizmui. Sterilią aplinką galima sieti su ypač alergiškos vaikų kartos augimu. Tvarkantis su blogosiomis bakterijomis, pats efektyviausias būdas yra įprastinė švara. Plaukite rankas muilu (paprastu, o ne antibakteriniu!), kai grįžtate iš lauko, kai sėdate valgyti. Pjaustymo lenteles ir peilius virtuvėje visada nuplaukite karštu vandeniu vos pasinaudoję. Jei galite, naudokite skirtingas lenteles skirtingiems produktams (žaliai mėsai ir daržovėms). Jei sunku iškart atsisakyti sterilumo manijos, darykite tai laipsniškai. Kaip antibakterinę priemonę naudokite actą. Turėkite pasiruošę buteliuką acto su purkštuku ir naudokite, kai norėsite dezinfekuoti paviršius. Pavyzdžiui, galite užpurkšti acto ant unitazo kraštų, ant pjaustymo lentelių nakčiai. Nors tai tikrai nėra būtina.


Tema

Jų sudėtyje yra amoniako, dezinfekavimo medžiagų, dirbtinių kvapų. Tokių priemonių nerekomenduojama naudoti prastai vėdinamose patalpose, o vonios ir tualeto kambarys dažniausiai ir yra būtent tokia vieta. Šios priemonės gali suerzinti kvėpavimo takus, sukelti odos alergijas. Pavojingos prarijus.

Alternatyvos

Ir šįkart gelbėja pati paprasčiausia soda. Sudrėkintą kriauklės paviršių tereikia apiberti soda ir nuvalyti kempine. Visi nešvarumai pasišalins labai lengvai, o paviršius spindės, kaip ir naudojant cheminius valiklius. Valydami vonią, sodą galite sumaišyti su skystu muilu. Keramines plyteles, nusimaudžius po dušu, pakanka kaskart perlieti dušo srove ir nuvalyti rankšluosčiu. Nerekomenduojama naudoti actą, nes jis gali pažeisti plytelių glazūrą.

Oro gaivikliai

Tai visiškai nenaudingos priemonės, kurių geriau nenaudoti uždarose patalpose, nes sudėtyje galima rasti naftalino, fenolio, krezolio, etanolio, ksileno ir formaldehido. Oro gaivikliai gali sukelti alergines reakcijas, formaldehidas žinomas kaip kancerogenas. Kitos medžiagos žinomos kaip stiprūs dirgikliai. Nuolat įkvepiamas oro gaiviklis gali net pažeisti nervų sistemą. Oro gaivikliai tiesiog maskuoja nemalonius kvapus sintetiniais kvapais, taip pat padengia nosies sieneles nematoma plėvele (dažniausiai pesticido metoksichloro, kuris kaupiasi riebalų ląstelėse).

Alternatyvos

Jei oro gaiviklį naudojate dėl to, kad namuose jaučiamas nemalonus kvapas, derėtų ne apsimesti, kad nėra problemos, bet ją išsiaiškinti ir kuo greičiau spręsti. Dažniau išneškite šiukšles, šiukšlių kibirą nuolat išplaukite. Plaudami grindis, į vandenį šliūkštelėkite šiek tiek acto. Reguliariai keiskite naminių gyvūnėlių kraiką. Valykite šaldytuvą. Drėgnose vietose pastatykite po atvirą indelį su soda ir kartais ją pamaišykite. Pakeiskite, kai sudrėks. Kuo dažniau vėdinkite kambarius, jei jie atsiveria nors į menką gamtos lopinėlį, - oro gūsis įneš ir malonių kvapų. Kovokite su pelėsiais, nešvara. Jei norite papildomų kvapų, pamėginkite aromaterapines lempas (naudokite tik natūralius eterinius aliejus!), galite pavirinti puode šlakelį vandens su mėgstamais prieskoniais (cinamonu, gvazdikėliais, citrina t.t.), įvairiose namų vietose galima palikti ant vatos gumulėlių užlašintų eterinių aliejų.

www.ozonas.lt

Vamzdynų valikliai Šios priemonės yra ypač pavojingos žmogaus sveikatai. Pagrindinė jų sudedamoji medžiaga yra šarmas. Ši medžiaga, pakliuvusi ant odos, gali ją ėsdinti. Jei medžiaga praryjama, ji labai greitai ėsdina vidinius audinius, stemplę, virškinamąjį traktą. Padaryta žala tokiu atveju net negali būti išgydoma. Labai pavojingas kanalizacijos vamzdžių valiklis yra senas geras ir visiems pažįstamas „Kurmis“. Vamzdynų valikliuose taip pat yra ir lakių medžiagų, tokių kaip amoniako ir naftos distiliatų, kurie skleidžia pavojingus garus, gali sudirginti akis ir kvėpavimo takus.

Alternatyvos

Svarbiausia – profilaktika. Stenkitės, kad į vamzdyną nepakliūtų kietų medžiagų. Ant kriauklių angų uždėkite tinklelius. Neišpilkite į kriaukles ar unitazą riebalų, jie „auga“ ant sienelių ir vėliau taip susiformuoja kamščiai. Užsikišus vamzdžiams, naudokite paprastą rankinę pompą, kuri yra efektyvi daugeliu atveju. Pajutus, kad kemšasi virtuvės kriauklė, gali pakakti į jos angą supilto virdulio verdančio vandens. Jei matote, kad situacija reikalauja radikalesnių priemonių, į užsikišusią angą suberkite pusę puodelio sodos, ant viršaus supilkite pusę puodelio paprasto acto. Palikite mišinį uždengtą kelioms valandoms. Vėliau nuplaukite karštu vandeniu. Jei vamzdžio nepavyksta atkišti paprastomis priemonėmis, skambinkite santechnikui.

Indų plovikliai Tai plovimo priemonės su dirbtiniais kvapais ir dažais. Kai kuriose yra amoniako. Indų ploviklių pakuotes (kaip ir langų valiklių, skalbimo miltelių ir t.t.) „puošia“ daug nesakantys užrašai: „anijoninės“, „joninės“, „amfoterinės“ medžiagos. Po šiais pavadinimais slepiasi visa eilė chemikalų. Nurodomos proporcijos, kurios manoma yra saugios sveikatai. Tačiau galima pastebėti, kad vartotojai retai paiso naudojimo instrukcijų – indai plaunami be guminių pirštinių, naudojami per dideli kiekiai medžiagų. Pavyzdžiui, indų plovikliuose naudojamos anijoninės paviršinio aktyvumo medžiagos gali sukelti įvairias alergijas. Sunerimti verčia ir sintetiniai kvapai, ir dažai. Juk žinia, kad kai kurie iš jų laikomi lėtiniais kancerogenais. Indų plovikliai laikomi vidutinio pavojingumo medžiagomis.

Alternatyvos

Plaunant indus, visiškai pakanka sodos, druskos ir acto. Soda pašalins riebalus, nemalonius kvapus, nepaliks dėmių ant stiklo indų. Stiklinius indus taip pat galite plauti actu. Jis šalina riebalus. Rupi druska pasitarnaus kaip „šveistukas“.

13

Kriauklės, vonios ir plytelių valikliai


Tema

Senatvės nereikia bijoti

Benjamin VAUTRIN

Kad ir kokių plačių pažiūrų ir kiek tolerantiški būtume – nepaneigsime, jog senatvė ir neįgalumas mus gąsdina. Ir kuo mažiau apie tai kalbama, tuo sunkiau susitaikyti su neišvengiamumu. Senėjimas yra mūsų gyvenimo dalis. Tai natūralus procesas. Kai perskaitysite šį tekstą, būsite keliolika ar keliasdešimt minučių senesni. Nieko nepadarysi. Tačiau kai tai priimama ramiai, nėra jokių priežasčių nerimauti. Juk žinome, kuo galiausiai viskas baigsis. Realistai pasakytų, kad mirtis yra galutinis lygmuo, kur visi žmonės pagaliau yra lygūs. Optimistai sakytų, kad turime mums duotą gyvenimą ‒ laiko tarpą, kurį galime užpildyti savimi, palytėti savo unikalumu.

Senstanti Europa „Eurostat“ duomenimis, 2060 metais daugiau nei 30 procentų Europos populiacijos bus vyresnė nei 65 metų. Artimoje ateityje senų žmonių bus dauguma. Nepaisant to, senatvė iš visų žmogaus gyvenimo laikotarpių yra labiausiai užslaptinama, o reprezentuojama ji visiškai nepanaši į realybę. Televizijos laidose, filmuose ar reklamose senas žmogus turi būti sveikas ir gražus. Kitokių nerodoma (išskyrus realybės televizijų laidas, kuriose kalbinami vadinamieji „kasdienybės herojai“). Ekranuose regimi seni žmonės visai neatrodo seni ir nereprezentuoja seno žmogaus tikrovės – pavyzdžiui, gyvybės draudimo reklamose jie sportiški, plačiai šypsosi ir basi vaikštinėja smėlėtais paplūdimiais. Panašiai elgiamasi ir su apkūniais žmonėmis, kurių televizijos ekranuose nepamatysi. Kodėl mūsų visuomenė taip bijo to, kas esame? Lyg vieninteliai dalykai, dėl ko verta pasenti, būtų Van Gogo paveikslai ir raudonas prancūziškas vynas...

Senatvės baimė

Kodėl vyresnis amžius tapo tokiu tabu? Ar taip yra dėl to, kad senatvę siejame su paskutiniu žingsniu prieš mirtį, su būsena, kurioje niekada nebebūsime tokie, kokie buvome? Kūnas reaguoja lėčiau, protas taip pat kartais ima nepaklusti šeimininkui ‒ žo-

14

Sinead Fenton koliažai


Tema

džiu, tampame nepanašūs į tokius, kokius mus tikisi matyti kiti. Ir mes patys. Kiekvienas paklaustas žmogus sutiktų, kad žmogus turėtų pasenti sveikas. Šis beveik nepastebimas tikslas atrodo tinkamas visai žmonijai, kai tikimasi priimti kuo daugiau žmonių tokių, kokie jie yra. Bet yra įsigalėjusi švelniai despotiška nuostata, kad norma yra „gerai“ atrodantis senas žmogus, o tie, kurie sensta „negražiai“, pažeidžia tą normą. Taigi, žmonės sutinka senti, bet nesutinka būti seni. Kai Europoje gyvenimo trukmė ilgėja, taip suteikdama šansą naujam mūsų gyvenimo „trečiojo amžiaus“ pripažinimui, mes tai vertiname kaip problemą, ligą, sunkumą, sėdusį ant visuomenės pečių. Galima pastebėti, kaip senelių namų išlaikymo kaina tampa pasikartojančia tema politikų kalbose – tarsi seni žmonės turėtų jaustis kalti, tarsi jie iš to pelnytųsi.

Sidabrinė ekonomika

Naudinga visuomenei

Senatvė yra toks laikotarpis, kai žmogus galiausiai turi nemažai laisvo laiko, kurį gali

www.ozonas.lt

skirti socialiniams ryšiams gerinti, padėti artimiesiems, praktikuoti menus – daryti viską, kas nėra laikoma produktyvia ir naudinga veikla (ekonomiškai), bet yra nepaprastai naudinga pačiai visuomenei. Sukoncentruodami žmonių dėmesį į kūną ir sveikatą, didžiosios kompanijos siekia išlaikyti savo verslo akiratyje žmones, kurie nuo to jau yra laisvi. O juk senų žmonių laisvas laikas ir energija galėtų būti panaudoti kur kas platesniu socialiniu mastu. Priimdami gražų ir sveiką kūną kaip normą, sukuriame ir standartą, kuris modifikuoja socialinių problemų suvokimą. Yra įrodyta, kad išėję į pensiją fabrikų darbininkai ar ūkininkai gyvena trumpiau ir prastesnėmis sąlygomis, nei išėjęs į pensiją finansų direktorius ar pardavimų vadybininkas. Priežastis slypi šių žmonių darbo pobūdžio skirtybėse. Prancūzijos institutas INSEE tvirtina, kad fabriko darbininko gyvenimo trukmė yra septyniais metais trumpesnė nei verslininko.

Sveikata nėra amžina

Asmens sveikatą laikant paties žmogaus asmenine problema, eliminuojamas visas spektras socialinių faktorių, kurie turi būti su tuo siejami. Žmogaus sveikata yra duotasis kapitalas, ir pasirinkti geriausius ir efektyviausius būdus, kaip pasinaudoti visuomenės teikiamais įrankiais, kad ji būtų tausojama, yra kiekvieno asmeninis reikalas. Dėl to galima teigti, kad senas žmogus kenčia tik todėl, jog sveikai nesimaitino, reguliariai nesimankštino. Tokiu būdu kaltas yra tik pats žmogus ‒ visuomenės kaltės visiškai nelieka. Tai nėra teisinga, nes gerų gyvenimo sąlygų užtikrinimas nėra vien tik paties žmogaus atsakomybė. Kai sutiksime pasenti ir būti senais, kai sutiksime tai padaryti patys, bus kur kas lengviau priimti ir kitus senstančius žmones. Labai svarbu rūpintis savo sveikata, tačiau sveikas organizmas neturi būti dogma. Jei senyvame amžiuje sveikata kam nors sušlubuoja – jie neturėtų būti visuomenės atstumtieji.

15

„Trečiojo amžiaus“ idėja visuomenės informavimo priemonėms yra gana nauja. Praeityje ši idėja buvo visiškai ignoruojama, todėl išvengė „elgesio standartizacijos“, kurios reikalauja mūsų visuomenė. Kai ilgesnės gyvenimo trukmės tikimybė augo, kompanijos suprato, jog čia yra nauja auditorija, kurią galima sužavėti savo produkcija. Tad atsirado ir komunikacija, nukreipta būtent į šį visuomenės segmentą. Išsivystė net atskira „senjorų rinkodara“, kuri moko, kaip geriau pritaikyti komercinę kalbą, kad ji greičiau patrauktų senyvo amžiaus auditorijos dėmesį. Vadinamoji „sidabrinė ekonomika“ turi ir savo statistiką. Pavyzdžiui, 320 milijardų eurų ‒ tiek Vokietijoje išleido žmonės, vyresni nei 60 metų. Tai maždaug trečdalis viso šalies vartojimo. Vaizduojant senus žmones kaip „rinką“, prieš juos naudojami tie patys įrankiai, skatinantys vartojimą, kaip ir visiems kitiems. Seni žmonės turi būti linksmi, aktyvūs, daugiau vartoti ‒ žodžiu, seni žmonės turi būti jauni. Įdomu stebėti, kaip keitėsi grožio produktų paskirtis. Iš pradžių parduotuvių lentynose buvo „kremas odai“, kuris vėliau tapo „kremu nuo raukšlių“, o galiausiai ‒ „kremas, kovojantis su metais“. Perduodama žinutė lengvai vystėsi nuo „kažko, skirto PADĖTI“ iki „kažko, skirto KOVOTI su metais“. Tokiu būdu atrodo, kad galima lengvai nugalėti net logišką ir nekintamą gamtos tvarką. Kaip teko neseniai matyti vienoje reklamoje, „padarysime taip, kad atrodytumėte dešimt metų jaunesni“. Ką tuo mėginama apgauti? Save?


Mąstytojas

Jūratė Baranova:

pasaulis yra gražus Jonas ŠPOKAS

Grožis – sunkiai nusakoma savybė, nuolat kintanti ir kelianti diskusijas. Paradoksalu, tačiau tai, ką taip sunku sutartinai apibūdinti, įtraukia mus taip stipriai, jog posakis “grožis reikalauja aukų” kartais tampa skaudžiai teisingas ir realus. Šį kartą savo atsakymus į grožio mįsles “Ozonui” pateikia filosofė ir eseistė, literatūros kritikė, daugelio knygų autorė; humanitarinių mokslų daktarė, VPU Filosofijos katedros profesorė Jūratė Baranova.

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Kaip manote, kaip formuojasi grožio stereotipai. Su kuo galima tai sieti? Šiaip yra daugybė grožio teorijų, kurios įvairiai aiškina estetinio grožio išgyvenimo kilmę. Formalistinės koncepcijos (I.Kantas. O.Ortega-y-Gassetas. C.Belas) mano, kad grožio išgyvenimą suteikia reikšminga forma. Estetinio skonio sprendimas yra tam tikra nesuinteresuota vaizduotės ir intelekto galių laisva žaismė. Estetinės turinio teo-

16

rijos ‒ priešingai, sako, kad grožį lemia kuri nors vertybė, glūdinti turinyje: ar tai būtų pažinimas, ar gėris, ar nauda, ar vartojimas, ar kas kita. Psichoanalitinės koncepcijos siūlo grožio ištakų ieškoti pasąmonėje. Kai kurie mano, jog žmogaus sukurtas grožis niekada neprilygs gamtos grožiui, o kiti ‒ atvirkščiai: kad tik žmogaus dvasia, skirtingai nuo gamtos, galinti kurti gražius dalykus (G.Hegelis). Jūs klausiate apie erotinio grožio vertinimo standartų kaitą. Atsakysiu – nežinau. Tai ir yra didžioji gyvenimo paslaptis. Iš Vakarų meno istorijos mus pasiekia įvairiausių formų kūnai. Čia matome ir barokiškai įmantrius įspūdingų apimčių moterų kūnus Rubenso drobėse, ir perkarusias Giacometti figūras. Kodėl šiuolaikinių moterų ir ypač mergaičių sąmonę labiau veikia ne Rubenso, o Giacometti akimis pamatytas kūnas? Kas gali į tai atsakyti? Bet koks sociologizavimas nebūtų tikslus. Juk išsekęs kūnas primena koncentracijų stovyklas, todėl šis XX amžiaus siaubas turėtų gąsdinti, ir erotinė kūno mada turėtų šauktis didingo rubensiško standarto. Bet taip neįvyksta. Marksistinė kritika galėtų sakyti, kad lemia ekonominės priežastys. Juk įvairūs kūną liesinantys papildai neša pelną. Bet į tai irgi būtų galima atsakyti panašiu argumentu: juk dietų vajus mažina vartojimą. Vadinasi, erotinis skonis kinta pagal mums nežinomus dėsnius. Vargu ar kas nors gali jį sąmoningai valdyti ir keisti.

Pramonė, žiniasklaida, menas, socialinė situacija – kas lemia grožio standartų pokyčius? Grožis gali būti suvokiamas dviem lygmenimis. Yra pamatinis grožis, kurio standartai nekinta. Jei gamtos peizažas yra gražus, tai jis buvo gražus ir prieš tūkstantį, ir prieš kelis šimtus metų, ir šiandien. Jo nejaučia tik tas, kuris galbūt baiminasi gamtos didybės ir nesuvokiamumo, užmerkia prieš gamtą akis. Pažįstu keletą tokių įdomių intelektualių žmonių, kurie, sakyčiau, yra “gamtofobai”. Jie sugeba gėrėtis vien tik žmogaus sukurtu grožiu, o gal tik minties grožiu apskritai. Gamta jiems kelia nuobodulį ir savotišką baimę. Kita vertus, mano mieste gimęs šešerių metų anūkas, atvykęs į sodybą kaime, einant laukais staiga sako: “Močiute, čia pas tave taip gražu, beveik kaip kaime”. Jo niekas iki tol nebuvo mokęs matyti ir vertinti gamtos grožį. Šis pojūtis prasimuša tarsi iš įgimtų pasąmonės archetipų. Gal net iš prosenelių tolimos patirties. Manyčiau, kad ir tam tikri harmonijos principai kaip tobula forma paliečia mūsų grožio jausmą, prasimušdami per tūkstantmečius. Jie nekinta. Mes galime suvokti laike nutolusių civilizacijų kūrinių grožį... Kita vertus, yra laikini, trumpalaikiai grožio standartai, kurie susiję su kasdienybės patirtimi. Tarp jų ir mados kaita. Kasdienybė susijusi su erotine, bendravimo, atsipalaidavimo kultūra ir šie standartai


Mąstytojas

neišvengiamai kinta. Jie tiesiog turi kisti. Kitaip gyvenimo formos sustabarėtų. Juk estetinis išgyvenimas reikalauja ir tam tikro naujumo, netikėtumo patirčių. Gamtos pasaulyje išorė taip pat yra svarbus faktorius renkantis partnerį. Gal galima išskirti kažką, kas skirtų žmones ir gyvūnus? Turėjau žuviuką, vadinamą gaideliu. Labai gražų, spalvotą, su puošnia uodega. Jis labiausiai mėgo gyventi vienas, puolė kitas žuvis. Įleidau jam kelias pateles vienu metu, kad nebūtų toks vienišas ir kad būrio nesugebėtų nukankinti. Jos iš tolo jam negalėjo prilygti grožiu, kuklios, be puošnios uodegos. Vis dėlto nukankino, po vieną prisijaukindamas. Tada įleidau naujų, jaunesnių. Tuomet jis išnyko pats – dingo paslaptingomis aplinkybėmis. Jo net pėdsakų neradau. Įspūdinga būtybė. Kam buvo skirtas jo grožis? Akivaizdu, kad ne jo gyvenimo draugėms. Jis jų nekentė. Labai gerai nežinau gyvūnų pasaulio, geriau pažįstu tik savo šunis. Mano šunaitė nesirenka partnerių, ji labiausiai prisirišusi prie manęs. Tačiau net rujos metu labiau mėgsta draugiškus, mažus šunelius, prisibijo didelių agresyvių patinų, nors pati yra nesmulkaus sudėjimo. Todėl man atrodo, kad ji su savo partneriais bendrauja daugiau pagal vidinį charakterį – ji išdykusi ir smagi, mėgsta švelnumą ir draugystę. Ji pati graži, šokoladinė, balta krūtine, o šunelis gali būti mažas, neišvaizdus ‒ jai tai nė motais. Man atrodo, kad ir žmonės, ir gyvūnai partnerius renkasi pagal savo vidines nuostatas, kiek panašius į save ar savo svajones, o ne pagal visuotinai pripažintus standartus. Ar mūsų eksternalizuotoje kultūroje vidinis grožis gali varžytis su išoriniu?

www.ozonas.lt

Alforque nuotrauka

gražių merginų ilgomis suknelėmis, avinčių aukštakulniais bateliais, palaidais plaukais vaikšto geležinkelio perėjomis, žvejoja, supamos tokių pat kaip ir jos elegantiško grožio šunų. Aplankau draugę, matau, jog jauna graži jos duktė – tokiais pat palaidais plaukais, ilga juoda puošnia suknele, elegantiška, tarsi „nužengusi“ iš Kniukštaitės paveikslų. ”Eini į svečius?”, - klausiame. “Ne“, - sako ji, - „čia mano kasdienis rūbas”. Ji svajoja tapti mados kritike ir analitike. Pasaulio grožis labai įvairus. Čia pat užsuku į Martyno Švėgždos parodos retrospektyvą. Nesu išleidusi nė vieno filosofijos vadovėlio, kur nebūtų šio menininko įdėtų iliustracijų. Švėgžda meditatyviaisiais darbais atveria sustabdytos pasaulio akimirkos, kasdienybės prasmės unikalų grožį. Yra daugybė įvairiausių grožio atsivėrimo galimybių – mene, gamtoje, kasdienybėje. Tuo ir gražus pasaulis, kuriame tenka gyventi. Ar galima teigti, kad modernus grožio etalonas įkalina žmones, ypač moteris? Kodėl vyrai nepatiria tokio spaudimo dėl išorės? Spaudimą iš išorės patiriame priklausomai nuo savo pačių apsauginių mechanizmų tvirtumo. Erotiniuose skirtingų lyčių žaidimuose vyras priima vertintojo vaidmenį, o moteris paprastai jaučiasi vertinama. Ji tarsi nori patikti. Vyrai irgi nori patikti, bet dažnai jų vertybių sistemoje vyriškas santūrumas, orientacija į vidujybę persveria išorinio blizgesio siekį. Visai abejingas savo išvaizdai vyras taip pat patraukia dėmesį, tačiau ne pačia geriausia prasme. Moterims nelabai imponuoja vyrai, kurie puošdamiesi seka moteriško grožio etalonu. Vyro grožiui paryškinti, manyčiau, daugiau dera vikingo, medžiotojo, klajūno, skauto stilistika. Ir visada gerai nuteikia Aristotelio nusakytas “aukso vidurys”, t.y. gebėjimas rasti visame kame saiką tarp dviejų kraštutinumų.

jis nebevertinamas išoriniais kriterijais, į jo esatį reaguojama su meile ir dėkingumu. Koks Jūsų požiūris į šiuolaikinį grožio supratimą? Kaip būtų galima ir norėtųsi jį pakomentuoti? Nemanau, kad yra vieningas šiuolaikinis grožio supratimas. Yra labai įvairių estetinio skonio standartų. Štai ūkininkai puošia savo sodybas. Suteikia estetinį atspalvį kasdienybės pasauliui. Prisiekęs laukinės gamtos mylėtojas sakys, kad jam mielesnis yra laukinis tikrosios gamtos grožis, nei sužmogintas jos kampelis. Gražu yra didingi kalnai, prerijos, didžiuliai ežerynai, Sibiro upės. Man mielas ir tas, ir tas variantas. Aplankau Vilniuje eksponuojamą Elenos Kniukštaitės, vadinamojo, primityviojo meno ekspoziciją, matau sukurtą išskirtinai gražų pasaulį. Pasaulis tarsi netikras, „nužengęs“ iš kino filmo – daug

17

Poul Iversen nuotrauka

Juk kilnūs ir geri veikėjai dažniausiai pasižymi išskirtinai gražia išore. Paauglystėje man labai imponavo rusų rašytojo Levo Tolstojaus sukurtas herojus Pjeras Buzochovas romane “Karas ir taika” būtent ne dėl išorinių, o dėl vidinių savybių. Man atrodo, kad mūsų erotinėje kultūroje pakito vidinio grožio samprata, kuri keičia ir santykį tarp vadinamojo vidinio ir išorinio grožio. Sąvoką “gražus” keičia sąvoka “įdomus”. Įdomus – vadinasi sugebėjęs/ usi suteikti savo gyvensenai ir charakteriui stilių. Kaip rašė Friedrichas Nietzsche, svarbiausia yra suteikti savo charakteriui stilių – tai didelis ir retas menas. Paprastai šis stilius persmelkia ir vidų, ir išorę. Metams einant, jis mažai kinta, nors išorė neišvengiamai blanksta. Be to, ir vidiniai energijos ištekliai senka. Vis dėlto įdomus žmogus lieka labiau savimi iki gilios senatvės. Kita vertus, erotinė kultūra sudaro tik mažą gyvensenos dalį. Kai žmogus yra iš tiesų geras (tokių, deja, yra nedidelė dalis),

Poul Iversen nuotrauka


Mąstytojas

Poul Iversen nuotrauka

Grožio priemonės ir procedūros dažnai gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai. Moterys tą žino, nes spaudoje nemažai įspėjimų, tačiau savisaugos mechanizmas įsijungia retai. Kodėl taip yra? Keisčiausia, kad šis savęs žalojimas vardan grožio nėra vien mūsų kultūros bruožas. Įdomu, ar nekenkė sveikatai tos prailgintos egiptiečių galvos, ar sumažintos japonių mergaičių kojos? Nežinau, ar nekenkia sveikatai visų tų plunksnų ir kitokių įmantrių papuošalų susivėrimas į kūną, kuriuos pastebime susmaigstytus į gražius po Afrikos saule gyvenančių moterų ir net vyrų kūnus. Tikiuosi, kad nekenkia, nes matau, kaip viena mano mylima mergaitė jau tapusi paaugle susivėrė tris auskarus į vieną ausį. Prisibijau, kad ji ir toliau seks Afrikos genčių gražuolių tradicijomis. Pavyzdžiai užkrečia. Juolab, kad dažnai šitie judesiai simbolizuoja jau ne grožio, o savosios individualybės, unikalumo paiešką. Nežinau, kas galėtų įteigti jaunoms merginoms, kad perkarę kūnai ir išbalę anoreksikių veidai kelia liūdesį, o ne pasigėrėjimą. Mes nesirenkame savo kūnų ‒ su jais tenka gimti. Ir labai dažnai paauglystėje esame šokiruoti, kad mūsų kūnai neatitinka mūsų savęs vertinimo ir ekspektacijų etalonų. Atsiranda didžiulis noras juos keisti. Yra puikus būdas tai padaryti – aktyvus, gyvenimo džiaugsmą teikiantis sportas. Jis tinka visiems, nepriklausomai nuo kompleksijos. Sveikai sportiškai atrodanti, geros nuotaikos mergina visada bus erotiškai patraukli, nepriklausomai nuo sudėjimo. Mes pernelyg menkai propaguojame sportišką gyvenimo būdą kaip gyvensenos idealą. Sportas paprastai siejamas su pasiekimais ir medaliais. Atrodytų, kad jei negali būti čempionu, tai ir nesportuok. Manyčiau, yra atvirkščiai. Medalių vaikymasis sukuria naują nelaisvę, beveik liguistą priklauso-

18

mybę. Sportavimas savo malonumui – išlaisvina, yra dvasinės terapijos ir gyvenimo džiaugsmo šaltinis. Ar, Jūsų manymu, galima daryti kokias nors prielaidas, kaip kis grožio standartai einant laikui? Galima prognozuoti, kad kis tikrai, bet kuria kryptimi – niekas nežino, negali ir net nebūtina niekam žinoti. Palikime ateičiai savo paslaptis. Bet kuriuo atveju pokyčiai grožio vertinimuose neatrodo tokie grėsmingi kaip klimato pokyčiai, todėl jų kaita yra tiesiog netikėtumų grandis. Kita vertus, labai norisi palinkėti jau-

įmanoma ir ar tai būtų naudinga asmenybei? Man atrodo, kad patrauklumo svarbą žmonių gyvenime neigti nėra labai būtina. Susikurtas išorinis patrauklumas, gebėjimas stilingai rengtis, skoningai atrodyti yra sudedamoji kasdienybės kultūros dalis. Siūlyčiau to mokyti net mokykloje. Lygiai taip, kaip reiktų išmokti mandagiai bendrauti ar svetingai sutikti į namus užėjusį žmogų. Vėlgi, svarbu nesureikšminti išoriškumo ir ritualo, bet atiduoti jam deramą pagarbą. Čia vėl labai praverstų Aristotelio nusakytas saiko vidurys. Jis prasimuša net krikščionybės apologetų diskusijose. Man įdomi diskusija dėl kosmetikos naudojimo, kuri buvo užsimezgusi tarp krikščionybės tėvo Tertuliano (2-3 a.po Kr.) ir Tomo Akviniečio (XIII a.po Kr.). Tertulianas savo laiške “Apie moterų aprangą” griežtai subara krikščiones, skatindamas jas vengti papuošalų ir puošnių rūbų. Besipuošdamos moterys, sako Terpulkianas, tik apsimeta, kad nori patikti savo vyrams, o iš tiesų puošiasi, kad patiktų kitiems. Tačiau žinokite, įspėja Tertulianas, kad žudote savo brolį, atverdamos jo akims savąsias grožybes ir kurstydamos jomis geidulingumą, Jeigu moteris pažintų gyvąjį Dievą, tai ji ne tik netrokštų puošnių rūbų, bet ir iškeistų juos į purviną gedulo rūbą, atgailautų dėl Ievos nuopuolio. Ieva pražudė Adomą, o moterys dar drįsta puošti savo niekingus kūnus, piktinasi Tertulianas. Jo manymu, pati Ieva, išvaryta iš rojaus, irgi būtų susigundžiusi šilku, purpuru, deimantais ir kitais papuošalais, jei tik jie būtų ži-

K

asdienybė susijusi su erotine, bendravimo, atsipalaidavimo kultūra ir šie standartai neišvengiamai kinta.

niems žmonėms, ypač merginoms – mylėkite save tokius/ias, kokiais/iomis esate. Esate unikalūs ir nepakartojami. Ieškokite savo stiliaus, kuris leistų Jums jaustis laisvai ir gerai. Sukurkite save, savo gyvenseną, savo paslaptį. Laikui bėgant neišvengiamai paaiškės, kad išorė buvo svarbus, bet vis dėlto antraeilis dalykas. Gyvenimo pilnatvę suteikia prasminga veikla. Gražus pats gyvenimas, jo įvairovė, galimybė rinktis. Laimingas nors trumpam pasijunti iš tiesų tik tada, kai ką nors šiek tiek prasminga gyvenime padarai. Tai taip mažai koreliuoja su išore. Visai nesvarbu kokį tuo metu tavo kūno svorį rodo svarstyklės ir kaip toli esi nutolęs nuo holivudinio grožio standartų. Kaip šiuolaikinis žmogus gali išsilaisvinti iš patrauklumo standartų, atsisakyti kosmetikos priemonių, dietų, mados aksesuarų? Ar tai apskritai

nomi nuo pat pasaulio pradžios. Jei moteris tikisi antrą sykį atgimti, šių Ievos ir savo nuodėmių ji turinti vengti, įspėja Tertulianas. Po tūkstančio metų Tomas Akvinietis, permąstydamas griežtus Tertuliano įspėjimus, kaip tik atvirkščiai pastebi: jeigu moterų elegancija būtų mirtina nuodėmė, tai joje nuolatos skendėtų visi siuvėjai ir kostiumų kūrėjai. Ištekėjusiai moteriai, sako Akvinietis, būtina puoštis, kad patiktų savo vyrui ir neskatintų jo svetimauti. Netekėjusių moterų situacija kiek kita. Puošdamosis jos iš tiesų nori sugundyti ir pastūmėti vyrą į mirtiną nuodėmę. Tačiau daugelis puošeivų tiesiog nemąsto apie tai ir puošiasi iš tuštybės. Akvinietis joms atlaidus, jis nelinkęs šios tuštybės laikyti mirtina nuodėme. Gal ir mums nereikėtų labai peikti žmonių, kurie mėgsta ir moka puoštis. Jie paįvairina pasaulio įvairovę, sukurdami žaismingesnę kasdienybės apraiškų įvairovę.


Klimatas Svarbu

mažinkime klimaTo kaiTĄ karTu: auTomobilis Jonas ŠPOKAS

Bene lengviausiai sutaupyti klimato sąskaita galima vairuojant automobilį. Tai vis dar tebėra populiariausia ir daugiausiai prie klimato kaitos prisidedanti transporto priemonė. Pasaulio automobiliai išmeta apie ketvirtį viso planetos anglies dvideginio, o per pastaruosius 30 metų jų skaičius išaugo kone dvigubai. Kaip saugoti klimatą važiuojant automobiliu?

Dar vienas elementarus, bet veiksmingas būdas – skirti laisvų dienų savo automobiliui. Lietuvos keliuose pavasariais duobių būna daugiau nei lygaus kelio, todėl automobilį tausoti verta ne tik dėl brangaus kuro. Dienos planavimas šiuo atveju yra veiksmingiausias metodas išlaikyti gerą automobilio būklę. Susiplanuokite dieną taip, kad išvengtumėte bent vienos ar dviejų kelionių automobiliu. Per mėnesį susikaups visai nemažai nenuvažiuotų kilometrų.

Turintiems mažamečių vaikų. Reikia kelių tėvų iniciatyvos ir visa grupė vaikų galėtų į mokyklą važiuoti vienu autobusu. Taip patogiau – nereikia gaišti laiko ankštuose mokyklų kiemuose. Be to, tai ir neabejotinai pigiau – vienas autobusas sunaudoja mažiau degalų nei keletas automobilių. Kai kuriose vakarų Europos šalyse tokia praktika jau taikoma, o jos nauda akivaizdi. Lietuvoje kažkam tektų praminti pirmuosius takus, tačiau bandyti tikrai verta.

Dyzelinas ar benzinas? Jei neketinate keisti savo automobilio kuro į jokias alternatyvas, vertėtų pasidomėti, kuris iš tradicinių yra ekologiškesnis. Dyzelinas pigesnis ir dažnai giriamas kaip švaresnis už benziną kuras. Skubėti renkantis neverta, nes dyzelino sudėtyje yra daugiau kitų teršalų, ypač tokių, kurie gali itin pakenkti kvėpavimo ligomis sergantiems žmonėms. Galbūt verčiau rinktis kiek brangesnį benziną arba išbandyti naujas alternatyvas?

Perkantiems naują automobilį vertėtų prisiminti, jog maži ir ekologiški automobiliai grįžo į madą. Europos metų automobilio titulu šiemet gali džiaugtis Nissan „Leaf “ modelis. Tai pirmasis visiškai elektra varomas automobilis, gavęs šį prestižinį apdovanojimą. Pernai metų automobiliu europiečiai išrinko kitą mažylį ‒ Volkswagen „Polo“. Apskritai per pastaruosius penkerius metus net tris kartus geriausiais buvo išrinkti „mažųjų“ klasei priskiriami automobiliai.

Paprastas patarimas švenčiantiems – nevažiuokite į vakarėlius ar pobūvius savo automobiliu. Lietuvoje šis patarimas svarbus ne tik dėl klimato kaitos – mūsų šalyje vairavimas išgėrus tebėra didelė problema.

www.ozonas.lt


Klimatas

Rekordiniai sausros ir šalčių rodikliai Lietuvoje – mūsų veiklos rezultatas

Jonas ŠPOKAS

„Dabar vykstanti klimato kaita – vienas didžiausių žmonijos išbandymų“, – įsitikinęs prof. dr. Arūnas Bukantis, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas. Lietuvoje klimatas svyruoja lygiai taip pat, kaip ir visame pasaulyje. Mūsų šalyje vykstantys procesai yra visos planetos klimato sistemos dalis. Teršimo kategorijoje Lietuva prie visos pasaulio taršos „prisideda“ tik 0,05 procento. Kita vertus, net ir toks pat mažas indėlis į klimato gerinimą yra svarbus. Per pastaruosius penkiasdešimt metų Lietuvoje užfiksuota nemažai klimato pokyčių. Kai kurie buvo nulemti globalių veiksnių, tuo tarpu kiti pokyčiai galėjo ir tebegali būti kontroliuojami.

Klimatas šyla Oro temperatūros pokyčiai Lietuvoje nesiskiria nuo pasaulinių rodiklių. Per pastarąjį amžių temperatūra pasaulyje pakilo 0,6 laipsnio. Lietuvoje oras atšilo vidutiniškai 0,8 laipsnio. Pasaulyje yra nemažai teritorijų, kuriose klimatas kinta lėčiau arba ne taip žymiai, todėl ir bendras planetos vidurkis yra kiek mažesnis. Kita vertus, Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, pastarojo šimtmečio duomenys verčia sunerimti. Visų pirma, vidutinė metų oro temperatūra Lietuvoje gerokai išaugo per pastaruosius 20-30 metų. Tai rodo, jog sparčiausiai klimatas šilti pradėjo visai neseniai. Meteorologų turimi duomenys apie klimato kaitą leidžia kalbėti apie nuolatinį natūralų klimato atšilimą, tačiau akivaizdu, kad pastarųjų metų rodikliai peržengia natūralumo ribas. Per pastaruosius penkiasdešimt metų Lietuvoje atvėso tik lapkritis (0,2-1,0 C), pajūryje – dar ir spalis bei gruodis (0,1-0,8 C). Labiausiai temperatūra pakilo sausio, vasario, balandžio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais (1,3-2,8 C). Taigi bendra tendencija Lietuvoje tokia: vis labiau šiltėja žiemos ir karštėja vasaros. Prie jūros klimatas svyruoja kiek mažiau. Visgi tokį klimato atšilimą galima vadinti

20

cikliniu ir natūraliu. Hidrometeorologijos istorijoje užfiksuotas ne vienas toks atšilimo ir atšalimo ciklas. Daug svarbesnis yra vadinamasis ekstremalių dienų skaičius, kuris nenumaldomai auga.

Nenuspėjamas klimatas Norėdami tiksliau diagnozuoti klimato terminių savybių svyravimus, mokslininkai be įprastinių rodiklių naudoja ir klimato ekstremalumą apibūdinančius parametrus.

United Nations nuotrauka


Klimatas

Tom Gill nuotrauka

6-9%. Labiausiai kritulių sumažėjo pajūryje ir rytų Lietuvoje. Kita vertus, šalies pietuose ir šiaurėje šis rodiklis kiek padidėjo. Išanalizavę kritulių rodiklius, meteorologai nustatė, kad šiltojo sezono kritulių kiekis Lietuvoje mažėja, o šaltojo – didėja. Visi šie rodikliai lemia, kodėl vis rečiau sulaukiame „tikrų“ žiemų ir vasarų. Kadangi klimatas šiltėja, o žiemą vis didėja kritulių kiekis, turime vis ilgiau braidyti po šlapią sniegą ir slėptis nuo šlapdribos.

Ateitis kelia susirūpinimą

Vertindami klimato ateitį, mokslininkai bando apskaičiuoti ekstremalių klimato

L

yginant su praėjusio amžiaus viduriu, dabar ekstremalių oro sąlygų tikimybė išaugo 2-2,5 karto.

ekosistemoms, rūgštėja vandenynai, daugėja ekstremalių orų reiškinių, pavyzdžiui, karščio bangų, tropinių uraganų tornadų, didėja ekologinių (klimatinių) pabėgėlių skaičius iš gamtos stichijų nuniokotų regionų.“ Profesorius galėtų vardinti ir toliau, nes priežasčių įvairiems reiškiniams susidaryti yra apstu. Vien ko vertas faktas, jog anglies dioksido (CO2) kiekis mūsų dienomis gerokai viršija natūralų lygį, kuris buvo stabilus pastaruosius 650 tūkst. metų.

Kinta kirtulių kiekis

Kartu su šiltėjančiu ir vis labiau nenuspėjamu klimatu ryškėja ir dar vienas rūpestis – kasmet vis mažėja kritulių. Metinis kritulių kiekis Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį, lyginant su XX amžiaus antra puse, sumažėjo 50-60 mm, o tai yra apie

www.ozonas.lt

ir oro reiškinių dažnį. Prie tokių reiškinių pirmiausia priskiriamos liūtys, audros, potvyniai, sausros, karščio ir šalčio bangos. Oro temperatūros svyravimai apie nulį palankūs susidaryti ir kitiems stichiniams meteorologiniams reiškiniams: lijundrai, apledėjimams, šlapdribai. Deja, numatoma, jog XXI-ame amžiuje tokių situacijų tik daugės. Anot A. Bukančio, tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija padarė išvadą, kad labai tikėtina, jog visuotinis atšilimas nuo XX a. vidurio vyksta dėl žmogaus veiklos. Klimato modeliais atlikti skaičiavimai parodė, kad vidutinė pasaulio temperatūra per šį šimtmetį gali pakilti net 2-4 °C, o jei pasaulio pastangos riboti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bus bevaisės, tai net 5-6 °C. Lietuvoje metinė oro temperatūra gali pakilti 3-4 °C. „Naujausi

stebėjimai leidžia manyti, kad išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir daugelio veiksnių poveikis klimatui artėja prie viršutinių, o ne žemutinių ribų“, – teigė klimatologas. Ieškodami tokių reiškinių priežasčių, mokslininkai nieko naujo neatranda. Belieka dar kartą pakartoti, kad svarbiausia priežastis, dėl kurios prasidėjo ir tęsiasi visuotinis klimato atšilimas, yra šiltnamio efektą stiprinančių priemaišų koncentracijos didėjimas atmosferoje dėl žmogaus ūkinės veiklos. „Reikėtų išskirtinį dėmesį skirti gamtos turtų ir ekosistemų teikiamų paslaugų valdymui. Pagrindiniais integruojančiais veiksniais turėtų tapti išteklių naudojimo efektyvumo ir patvarumo didinimas“, – vardijo A. Bukantis. Profesorius taip pat pridūrė, jog aplinkosaugos politiką būtina nuosekliai integruoti į daugelio ūkio sektorių politikos sprendimus. Kitu atveju, anot A. Bukančio, problemų tik didės, nes klimato kaita yra ir bus jaučiama visuose mūsų planetos regionuose, o Lietuva nėra išimtis. Kad ir kaip neįtikinamai tai skambėtų, tačiau prie pastarųjų metų Japonijos, Indonezijos ar Australijos problemų tiesiogiai prisidedame beveik kiekvienas. Statistika byloja, jog dėl žmogaus vykdomų procesų didelių stichinių nelaimių kiekis pasaulyje per pastaruosius trisdešimt metų išaugo net šešis kartus. Nors Lietuva kol kas nepriskiriama jokiai stichinių nelaimių rizikos zonai, blogėjanti klimato padėtis kelia susirūpinimą jau dabar.

21

Itin svarbu čia yra tai, ką mokslininkai vadina pavojingos oro temperatūros anomalijomis. Pavojinga oro temperatūra yra žemesnė nei 20 laipsnių šalčio ir aukštesnė nei 25 laipsniai karščio. Tokiomis sąlygomis dažni ir speigai bei sausros, o tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei. Meteorologų turimais duomenimis, ekstremalaus klimato dienos Lietuvoje ilgą laiką nebuvo būdingas reiškinys. XX amžiaus pradžioje, maždaug iki 1930-ųjų, ypatingai ekstremalių dienų nebuvo užfiksuota. 19301960 m. laikotarpiu šalyje ypatingai išaugo labai karštų dienų skaičius. Gana pastebimai padidėjo ir labai šaltų dienų kiekis. Vėliau anomalijų vėl sumažėjo, tačiau nuo XX amžiaus paskutiniojo dešimtmečio iki dabar ekstremalaus klimato dienos vėl tapo kasdienybe. Itin karštos vasaros nieko nebestebina jau kelerius metus, o žvarbios bei speiguotos žiemos irgi nėra retenybė. Tą patvirtina ir moksliniai duomenys – lyginant su praėjusio amžiaus viduriu, dabar ekstremalių oro sąlygų tikimybė išaugo 2-2,5 karto. Beje, bendros tendencijos rodo, jog sparčiai didėja karštų dienų tikimybė, tuo tarpu itin šaltos dienos vis dar išlieka retesnės. Tokie duomenys tik patvirtina faktą, kad klimatas iš esmės šyla, o įvairios anomalijos atsiranda visų pirma dėl žalingos žmonių veiklos. Atšilimą patvirtina ir dar vienas – vasaros atvėsų – rodiklis. Anksčiau nuolat pasitaikydavusių kelių iš eilės vėsesnių nei 17 laipsnių vasaros dienų dabar yra vis mažiau. A. Bukantis įvardija ir daug rimtesnių klimato kaitos padarinių: „Keičiantis klimato sąlygoms, kyla vidutinė pasaulio vandenyno temperatūra, sparčiai tirpsta Arkties ir kalnų ledynai, didėja potvynių pavojus, kyla grėsmė bioįvairovei ir


Gamta

DAŽNIAUSIAI PERKAME ĮVEŽTINES ŽUVIS

Eglė KVAS

Paslaptinga ir tyli žuvies natūra įkvepia ne vieną menininką. Kad ir mūsiškio tapytojo Algio Griškevičiaus drobėse kupinos neišsakomų paslapčių jos dažnai tyliai plaukia per visą peizažą. Aišku, ne dėl poetinių interesų visos lietuvių pakrantės pakenčiamu ir nepakenčiamu oru būna legaliai ar nelegaliai aptūptos žvejų. Vieni žuvį traukia savo pietų stalui, kiti ją parduota, tretiems žvejybos tikslas yra ne žuvis, o pats rymojimas. Kaip bebuvę, žuvies patiekalais mėgautis mėgsta dažnas – vyrauja nuostata, kad jos mėsa sveika ir naudinga mūsų organizmui. Vis tik gyvenant gana užterštoje aplinkoje net į tyliąją žuvį reikia žiūrėti atsargiai.

Nauda organizmui

22

rūgščių šaltinis. Jei mūsų organizmui ima trūkti šių rūgščių, nukenčia smegenys, imunitetas, širdis ir kraujagyslės. Tiesa, svarbu įsidėmėti, kad sveikiausia yra šviežia žuvis. Parduotuvėje patariama rinktis atvėsintą, o ne šaldytą žuvį, mat pastarojoje lieka mažiau naudingųjų medžiagų. Visokių žuvies pusfabrikačių iš tiesų net nederėtų vadinti žuvimi – pastarosios juose labai mažai, tad ir naudos beveik nėra.

Prekyboje – „užsieninės“ žuvys

Lietuviškų žuvies prekystalių prekybos centruose ar net turguose negalima nė palyginti su gausiais jūros gėrybių turgumis, pavyzdžiui, Japonijoje ar... bet kur kitur pasaulyje, kur gyvenama šalia vandenynų ar jūrų. Tiesa, Klaipėda – uostas, tačiau žuvų turgūs šiame mieste nėra itin gausūs. Taip yra gal dėl to, kad Lietuvos vidaus vandenyse (jiems priklauso ir Kuršių marios) gaudoma ne tiek jau daug žuvų. Žvejai verslininkai gaudo karšius, lynus, sterkus,

Lietuviška – ekologiška

Turbūt retas pirkėjas prekybos centruose yra aptikęs ekologišku ženklu paženklintų žuvų. Itin paradoksalu tai, kad, pavyzdžiui, karpį dažnai nusiperkame ekologišką. LGF gamtosaugos specialistas patvirtino, kad dauguma Lietuvos didžiųjų žuvininkystės ūkių šiuo metu turi „Ekoagros“ sertifikatą, kuris suteikia teisę produkciją

Kallerna nuotrauka

Manoma, kad žmonės, valgantys žuvį bent porą kartų per savaitę, padeda savo organizmui apsisaugoti nuo daugelio ligų. Vaikai, reguliariai valgantys žuvį, rečiau suserga astma. Žindomi kūdikiai, kurių mamos reguliariai valgo žuvį, pasižymi geresniu regėjimu. Žuvies vartojimą galima sieti ir su retesniais neišnešiotų kūdikių gimimo atvejais. Vyresniems žuvis padeda išlaikyti šviesesnį protą, sumažėja rizika susirgti Alzhaimerio liga. Žuvis gelbėja ir nuo depresijos. Rekomenduojama sergantiems diabetu. Žuvų taukai reklamuojami kaip pagalbinė priemonė, sauganti nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Mat mažėja kraujagyslių užsikimšimo rizika, gerėja jų elastingumas, mažėja kraujospūdis, kraujyje atsiranda daugiau gerojo cholesterolio. Taip aukštai maisto panteone tylioji žuvis įsitvirtino dėl to, kad jos mėsoje mažai riebalų, daug baltymų. Be to, žuvis yra puikus polinesočiųjų ir omega 3 riebalų

lydekas ir nėges. Dideliuose ir giliuose ežeruose gaudomos ir stintelės bei seliavos. Kaip pasakojo Lietuvos gamtos fondo (LGF) gamtosaugos specialistas Robertas Staponkus, „jei lietuviška žuvimi laikysime žuvį, pagautą lietuvių žvejų, tai tokios žuvies Lietuvoje parduodama labai nedaug. Lietuva turi gan nemažą tolimųjų jūrų žvejybos laivyną, todėl pagal sugaunamų žuvų kiekį Europos Sąjungoje užima 10-11 poziciją. Tačiau žuvis iš šių laivų iškraunama užsienio uostuose ir tik labai nedidelė dalis jos atkeliauja iki mūsų stalo“. LGF šiuo metu kaip tik atlieka rinkos tyrimą, siekdamas nustatyti, kokiuose žvejybos regionuose gaudoma žuvis dažniausiai patenka į Lietuvos parduotuves bei koks kiekis parduodamos žuvies ir jūros gėrybių yra sugauti, laikantis tvarios žuvininkystės principų. Tačiau anot R. Staponkaus, ir be galutinių rezultatų aišku, kad didžioji dalis žuvies mūsuose yra įvežtinė, o „daugiausiai lietuviškos žuvies į parduotuves patenka iš žuvininkystės ūkių“.


Gamta vadinti ekologiška. „Daugiau nei 95 procen- tokią žuvį rekomenduoja valgyti ne dažniau reikia sučiupti su visa „amunicija“ rankose kaip kartą per savaitę, o vaikams iki 14 m. ir arba užfiksuoti vykdantį pažeidžiamąją tai juose užaugintų prekinių žuvų sudaro karpiai, taip pat auginamos lydekos ir karo- nėščioms bei maitinančioms moterims išvis veiklą. „Nuo kranto matau, kad žmogus iš valties užmetinėja tinklą, bet, jei nebūsiu nevartoti. sai. Ekologinis ženklas užtikrina, kad žuvis Žvejojama ne tik jūroje, bet ir upėse bei užfiksavęs su tuo tinklu rankose, priplaukęs yra šerta ekologiškai užaugintu pašaru, o prie manęs jis gali teigti, kad nieko nežino ežeruose – jų vanduo yra tekantis, tad terauginimo metu buvo ribojamas cheminių apie jokį tinklą“, – darbo subtilybėmis dališalai nesusikaupia. Daugelis Lietuvos ežerų preparatų naudojimas. Vienintelis šio serjosi K. Šimkus. švarūs, upės taip pat, bet yra vandens telkitifikato minusas, jog ištekančio vandens Inspektoriaus žiniomis, daugiausiai nių, šalia kurių įkurtos pramonės gamyklos taršos monitoringas yra patikėtas patiems brakonieriaujama pavasarį ir rudenį: „Yra ūkiams, todėl toks taršos stebėjimas sukelia ar išleidžiamos buitinės ir lietaus kanalizažmonių, kurie iš to ir tegyvena“, ‒ sakė K. cijos nuotėkos. Tokiose vietose pastebimas daug abejonių“. Natūraliai kyla klausimas, Šimkus. Brakonieriai taikosi į brangias padidėjusios sunkiųjų metalų (švino, gyvkodėl ekologiškai užauginta žuvis nėra taip žuvis, o jos dažniausiai gaudomos tinklais sidabrio, chromo, nikelio, vario, kadmio, pristatoma pirkėjui. Čia susiduriama su ta (pagal įstatymus Lietuvoje tinklais gali žvenikelio) koncentracijos. Lietuvoje vis dar bėda, kad prekybos centras, pavyzdžiui, joti tik tam licenciją turintys verslininkai). gausu vietų, kur kaimo vietovėse netrūksta norėdamas parduoti ekologišką gyvą žuvį, Inspektorius džiaugėsi, kad pastaruoju įvairių nuotėkų vamzdžių, „nuvestų“ į šalia turėtų jai užtikrinti tam tikras laikymo sąmetu bent jau sumažėjo brakonierių, nautekančias upes. lygas, o tai reikštų papildomas lėšas. Kaip dojančiųjų elektros šią painiavą aiškiįrangą, kuri visiškai no R. Staponkus, auguma Lietuvos didžiųjų žuvininkystės ūkių šiuo suniokoja gyvybę įprastai užaugintą plote, kuriame žuvį draudžiama metu turi „Ekoagros“ sertifikatą, kuris suteikia teisę būna panaudota. vadinti ekologiška, produkciją vadinti ekologiška. Pasitaiko ir naudotačiau nėra jokio jančių žeberklus: draudimo ekolo„Teko matyti, kaip naktį lašiša apakinama giškai užaugintą žuvį vadinti įprasta: „Dėl prožektoriumi ir persmeigiama – apšviesta Europos Sąjungos paramos ekologiškiems Brakonieriai veikia grupuotėmis ūkiams, jie sugeba karpius tiekti už tokią Norint įmerkti meškerę į vandenį, žmo- ji sustoja, tad labai lengva sugauti“, ‒ sakė pačią kainą, kaip ir įprasti ūkiai, todėl pregui reikia turėti tam tikrą licenciją. Taip pat inspektorius. Nelegalią žūklę Baltijos jūroje taip pat kybos centrai, vengdami papildomų išlaidų, žvejybą reglamentuojančiuose įstatymuose sunku kontroliuoti. „Paskaičiuota, kad 35 ekologiškų ir įprastų karpių neatskiria ir yra aiškiai nurodyta, kokias žuvis galima procentai Baltijos jūroje sugautos žuvies parduoda kaip tą pačia žuvį“. gaudyti, o kokių ne, kokios priemonės yra nedeklaruojama arba sugaunama netinkamos žvejybai, o kokių negalima naulegaliai. Realu, jog šie skaičiai panašūs ir doti. Kaip bebuvę, brakonierių netrūksta. Ko saugotis? Lietuvoje“, ‒ pasakojo R. Staponkus. PaEsant mažam gyvosios gamtos apsaugos Baltijos jūra yra itin užteršta. Aplink vyzdžiui, Lietuvoje vykdoma licencijuota finansavimui, nepakanka pajėgų, kurios ją gyvena nemažai žmonių. Be to, jūros ungurių žvejyba, tačiau dėl mažėjančio šių kontroliuotų vidaus vandenis. Šioje srityje vandens apykaita labai lėta, tad vandenyse žuvų skaičiaus žvejybos intensyvumas yra darbuojasi nemažai neetatinių aplinkos yra linkę kauptis teršalai. Teršalai plinta ne mažinamas. Atrodytų, kad yra taip, kaip ir apsaugos inspektorių. Kęstutis Šimkus iš tik vandenyje, jie patenka ir į jūroje gyveturi būti, tačiau K. Šimkus siūlo pasvarstyti, Priekulės, pro kurią teka viena švariausių nančias žuvis. Anot R. Staponkaus, žuvyse kodėl nemažėja šios žuvies pasiūla. Esant Lietuvos upių ‒ Minija, neetatiniu aplinkos daugiausiai randama dioksino, bifenilų ir apsaugos inspektoriumi darbuojasi jau dve- silpnai kontrolei, žvejai gali pateikti netikspersistencinių pesticidų kiekiai. „Šie neorlią informaciją, pavyzdžiui, minėti, kad tą jus metus. Mums kalbantis apie brakonieganinės kilmės teršalai tirpsta riebaluose, dieną nebuvo jokio laimikio, ir niekas nesurius, kaip tik į pabaigą traukė lydekų neršto todėl jų daugiausiai susikaupia žuvų riebalaikotarpis. Regione, kuriame yra užliejamų žinos, kad vis tik šis tas „parsinešta“... liniame audinyje bei kauluose, žiaunose, pievų, pavasarį žuvys „išeina“ net į jas, tad pelekuose ir kepenyse. Dėl šios priežasties brakonieriams lengva darbuotis. nerekomenduojama valgyti Baltijos jūroje K. Šimkus pasakojo, kad brakonieriasužvejotų menkių kepenų. Taip pat verta Iš „Lietuvos gamtos fondo“ internetinės vimą Lietuvoje kartais galima prilyginti atkreipti dėmesį, kokio mitybinio lygmens svetainės galima parsisiųsti išsamų žuvų organizuotam nusikalstamumui – veikia žuvį renkamės. Jei perkama žuvis daugiaugidą vartotojui: www.lgf.lt. grupuotės, kurios turi „priedangą“, pavyzsiai maitinasi mažesnių rūšių žuvimis, ji džiui, policijoje. Veikla vykdoma apgalvotai, savyje turės sukaupusi didesnius kiekius patruliams stebint, ar nesiartina jokie įtartiteršalų“. Laikomasi nuostatos, kad, jei sveini žmonės. Inspektoriams nepaprastai sunkas suaugęs žmogus vieną ar du kartus per ku sučiupti pažeidėjus, nes įstatymai pasavaitę valgo Baltijos jūroje sužvejotą žuvį, joje esantys teršalai neturės pastebimos įta- lankesni ne tiems, kas saugo aplinką, o kas ją žaloja. Mat norint nubausti pažeidėją, jį kos jo sveikatai. Tačiau švedų mokslininkai 23

D

www.ozonas.lt


Aplinkai palankus gyvenimo būdas

Triukšmas gali sužeisti

Marius MICKAITIS

VGTU Pastatų konstrukcijos katedros docentas

Triukšmo žala Triukšmo poveikis žmogaus organizmui skirstomas į specifinį ir ne specifinį. Specifiniam poveikiui priskiriama akustinė trauma, klausos nuovargis ir apkurtimo požymiai. Akustinę traumą sukelia itin stiprus trumpalaikis triukšmo poveikis, kurio lygis siekia 130 decibelų ir daugiau. Tokį poveikį gali sukelti sprogimas, šūvis, reaktyvinio lėktuvo garsas. Esant tokiam triukšmo poveikiui, garso energija sukelia ausies būgnelio plyšimą, o vidinėje ausyje – rimtus mechaninius pažeidimus: kraujo išsiliejimą vidinėje ausyje ir negrįžtamą klausos nervinių receptorių sužalojimą. Akustinės traumos metu žmogus staigiai apkursta, gali prarasti sąmonę, pasireiškia skausmas ausyse, svaigsta galva. Klausos nuovargiu laikomas laikinas klausos jautrumo sumažėjimas. Jis susidaro, jei kelias valandas ar dienas būname intensyviame triukšme. Kurį laiką pailsėjus tylioje ramioje aplinkoje, klausos nuovargis dažniausiai praeina, o klausa atsistato. Tačiau klausos nuovargis dažnai kartojasi, klausa palaipsniui silpnėja. Pradeda vystytis įvairaus laipsnio kurtumas. Šio proceso pradžioje klausa susilpnėja tik aukštų dažnių srityje ir šios problemos žmogus gali nejusti, nes žemų ir vidutinių dažnių srityje

24

Annie Bee iliustracija

Kasmet intensyvėja transporto srautai, didėja įvairiausių įrenginių ir kitos technikos kiekis mus supančioje aplinkoje. Todėl miestuose aplinkos triukšmo lygis kasmet pastebimai didėja. Triukšmo valdymo įstatymas triukšmą apibrėžia kaip nepageidaujamus arba žmogui kenksmingus išorinius garsus, kuriuos sukuria žmonių veikla. Triukšmas mus lydi gyvenamojoje ir darbo aplinkoje, pastato viduje ir išorėje. Darbo ir gyvenamosios aplinkos triukšmo padariniai vargina apie 20% Europos Sąjungos gyventojų, kelia pavojų jų sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja didžiausią dėmesį skirti šiems triukšmo šaltiniams: ausinėms, vaikiškiems žaislams, šventėms, automobilių stovėjimo aikštelėms, oro uostams, autostradoms, pramoniniam triukšmui.

toliau gan gerai girdi radiją bei televiziją, žmogaus kalbą. Atliekami specialūs klausos audiometriniai tyrimai nustatyti apkurtimo pradžią. Jei žmogus ir toliau nevengia būti triukšme, tuomet liga progresuoja ir žmogus nustoja girdėti ne tik aukštų, bet ir vidutinių bei žemų dažnių garsus. Išsivysto klausos pažeidimas bei dalinis arba visiškas kurtumas. Tokio sunkaus laipsnio klausos pažeidimai dažnai išsivysto darbininkams, dirbantiems itin triukšmingoje pramonės įmonių, žemės ūkio bei kitoje darbo aplinkoje, kur triukšmo intensyvumas siekia daugiau nei 85 decibelus. Klausos susilpnėjimas kartais gali išryškėti tik po daugiau kaip dešimtmetį trunkančio kasdienio darbo itin triukšmingoje aplinkoje.

Poveikis nervų sistemai

Esant ilgalaikiam intensyviam triukšmui, gali pasireikšti ir ne specifinis poveikis – tada vystosi centrinės ir vegetacinės nervų sistemos funkciniai sutrikimai. Net pakankamai nestiprus triukšmas (apie 6070 dBA) sukelia galvos skausmus, greičiau pavargstama, atsiranda nemiga, pablogėja atmintis, sunkiau sukoncentruoti dėmesį bei gali sutrikti orientacija. Dėl šių priežasčių 10-25% sumažėja fizinis ir protinis darbingumas, pablogėja žmogaus klausos ir regos sensomotorinių reakcijų greitis, vibracinis jautrumas, judesių koordinacija, didėja gamybinių traumų rizika. Tyrimais

nustatyta, kad triukšmas, kaip ilgai veikiantis lėtinis stresas, veikdamas per centrinę nervų sistemą, sukelia organizme įvairius rimtus negalavimus. Jis yra reikšmingas rizikos veiksnys klausos, nervų, širdies-kraujagyslių, virškinamojo trakto susirgimams išsivystyti.

Triukšmo slopinimas

Norint sumažinti žalingą triukšmo įtaką sveikatai, reikia pritaikyti priemones, sumažinančias aplinkos triukšmo lygį. Pastato išorėje veikiantis triukšmas bendruoju atveju gali būti ribojamas naudojant įvairias priemonių grupes. Viena iš naudojamų priemonių grupių gali būti urbanistinės priemonės. Tai yra teritorijų – miestų ir pastatų juose išdėstymo – planavimas, kuriuo galime numatyti aplinkelius, taip išvengdami tranzitinio transporto keliamo triukšmo, taip pat atskirdami gyvenamųjų (tyliųjų) ir pramonės (triukšmingųjų) zonas. Technologinių priemonių grupei priskiriamas triukšmo slopinimas pačiame šaltinyje. Ši grupė remiasi technikos pažanga ir atitinkamais reikalavimais, kuomet nauja technika ir įrengimai spinduliuoja mažesnį triukšmą nei senesni analogiški gaminiai. Konstrukcinių priemonių grupė išorinį triukšmą mažina garso izoliavimo metodais – garsą izoliuojantys fasadai, gaubtai, triukšmo barjerai ir pan. Taip pat veiksminga yra administracinių priemonių


Aplinkai palankus gyvenimo būdas atitinka galiojančių apsaugos nuo triukšmo reikalavimų. Net ir įvykdžius šiuos reikalavimus, ne visuomet apsauga nuo triukšmo gyvenamosiose patalpose bus pakankama, kadangi normos nustato tik minimalius apibendrintus akustinio komforto reikalavimus. Patalpose tipiniai triukšmo šaltiniai yra pastato inžinerinės sistemos, buitinė technika, žmogaus kalba ar žingsniai. Pastato vidaus šaltinių triukšmas pagal aplinką, kurioje jis sklinda, skirstomas į ore sklindantį ir struktūrinį triukšmą. Ore sklindančio triukšmo šaltiniai yra garsi žmogaus kalba ar dainavimas, buitinės technikos veikimas, grojimas muzikos instrumentais ir pan. Šie šaltiniai yra nesujungti su pasta-

išreiškiama penkių garso klasių (akustinio komforto) sistema. Vienas iš klasifikavimo sistemos privalumų yra tai, kad atsiranda galimybė suprojektuoti patalpas su tinkama garso izoliacija. Kiekvienai garso klasei nuGarso taršos mažinimas Lietuvoje statytos sienų ir perdangų ore sklindančio Problemas, susijusias su per didele bei smūgio garso izoliavimo, patalpų aidėgarso tarša Lietuvoje, tikimasi išspręsti jimo trukmės ir aplinkos triukšmo rodiklių naudojan t triukšmo valdymo strategiją. vertės . Užtikrinus pasirinktos garso klasės Pagrindiniai šios strategijos punktai yra: minimalias vertes, turėsime gerai subalantyliųjų aglomeracijos, viešųjų ir gamtos suotą visų pastato dalių akustinę kokybę. zonų planavimas, technikos naujinimas ir Tačiau net ir įvykdžius standartuose nupatikra, skatinimas naudotis viešuoju transrodytus reikalavimus, ne visuomet būsto portu, tranzitinio ir sunkiųjų automobilių apsauga nuo triukšmo bus pakankama. Neeismo ribojimas mieste, tolygaus eismo abejotina, kad kuo aukštesnė pastato akusorganizavimas, kelių dangos paviršiaus tinio komforto klasė, tuo didesnis kiekis jo gerinimas, infrastruktūros objektų atitraugyventojų palankiai kimas nuo apgyvenvertins akustines dintų vietovių arba augelyje Europos šalių atlikti tyrimai atskleidė, jog sąlygas. Akustinis automobilių kelių, ne tik anksčiau pastatytų, o Lietuvoje ir dalis naujai komfortas gali būti triukšmą slopinanvertinamas ne tik čių užtvarų, akustistatomų gyvenamųjų pastatų neatitinka galiojančių objektyviai – garso nių sienučių, garso apsaugos nuo triukšmo reikalavimų. klasėmis su atitinsklaidą ribojančių kama decibelų išpylimų projektaraiška, tačiau ir subjektyviai – sociologinių to konstrukcijomis ir garso energiją spinvimas, langų keitimas į gerai sulaikančius apklausų vertinimu. duliuoja į patalpos orą. Struktūrinis garsas triukšmą, oro uosto orlaivių triukšmo konPaprasti, tačiau dažnai itin veiksmingi atsiranda tuomet, kai tarp triukšmo šaltinio trolės sistema, dalyvavimas tarptautiniuose gali būti taikomi mūsų pačių metodai. Te(kieto kūno) ir pastato konstrukcijų yra projektuose, kurių tikslas – skatinti darnią lefono skambutį galime nustatyti mažesniu tiesioginis kontaktas. Struktūrinio triukšmiesto raidą. Tai yra ilgalaikiai ir nemažų garsu, sumažinti radijo ir televizoriaus mo šaltiniai gali būti pastate esančių lifto investicijų reikalaujantys projektai. įrenginių, šiukšlių surinktuvų, vandentiekio skleidžiamą garsą, nekalbėti su namiškiais, esan t skirtinguose kambariuose. Siekiant bei nuotekų sistemų veikimas ir pan. Viena Triukšmas patalpose iš struktūrinio triukšmo sklidimo pastatuo- sumažinti neigiamus triukšmo padarinius Labai svarbu pasirūpinti tinkama apsveikatai, turime vengti triukšmingų vietų. se formų yra smūginis triukšmas. Jis gali sauga ir nuo triukšmo pastatuose. Pastato atsirasti dėl kieto kūno dinaminio poveikio apsauga nuo triukšmo yra vienas iš šešių į grindis ir perdangas, o šio tipo triukšmo pagrindinių Europos Sąjungos Statybos šaltiniai gali būti vaikščiojimas, šokimas, produktų direktyvos 89/106/EEC reikalavimų, kuriuos turi atitikti pastatas. Daugelyje baldų perstūmimas ir pan. Europos šalių atlikti tyrimai atskleidė, jog ne tik anksčiau pastatytų, o Lietuvoje ir daGarso klasės lis naujai statomų gyvenamųjų pastatų nePastatų apsaugos nuo triukšmo kokybė grupė. Bet kuri iš šių panaudotų priemonių sumažins išorėje veikiančio triukšmo lygį ir jo poveikį žmogui.

25

D

Annie Bee iliustracija

www.ozonas.lt


Aplinkai palankus gyvenimo būdas

kliūTys kelyje Į ekologijĄ

Vytenis DAUBARAS

Prieš metus šaltą žiemą su žmona nutarėme sukurti smulkų verslą. Mums abiems patinka pievose rinkti vaistažoles, gražiai jas surišus džiovinti palėpėje, o tamsią žiemą jas gerti. Už savo žolelių kokybę galėjome guldyti galvą, tačiau ne viską parduodame turgeliuose – daug kas parduodama ekologinėse parduotuvėse. O jose žodinio patvirtinimo apie tai, jog prekė ekologiška, nepakanka - reikia ir sertifikato. Pirkėjas negali sulaukti asmeninio kvietimo užsukti vasarą į sodybą, pasiskinti vaistažolių pats ir įsitikinti jų švarumu ir kokybe. Mums reikėjo trijų sertifikatų: higienos, kuris leidžia verstis maisto gamyba Lietuvoje, „Ekoagros“, patvirtinančio tai, jog produktas ekologiškas, ir Tautinio paveldo, įrodančio, kad receptūros bei rinkimas pagrįstas senolių perimta patirtimi. Šie sertifikatai yra geriausiai atpažįstami tarp Lietuvos vartotojų, tad ir galėjo duoti apčiuopiamą naudą mums, žolelių rinkėjams.

Higienos sertifikatas Džiovyklos patalpas pats įrenginėjau šeimos sodybos ūkinio pastato palėpėje. Higienos reikalavimai tiek didelei kompanijai, pavyzdžiui, ,,Švenčionių vaistažolėms“, tiek dviejų žmonių vaistažolių verslui taikomi vienodi. „Supaprastintas“ nereiškia prastesnis, tiesiog nereikalaujama daugybės dokumentų, kurių prireikia vykdant stambią veiklą. Reikalavimai pakankamai dideli, pavyzdžiui: reikia turėti maždaug šimto puslapių apimties rizikos taškų aprašymus. Tačiau mus tikrinant buvo atsižvelgta, kad mūsų vykdoma veikla ne didmiestyje, o Molėtų rajone, mažame miestelyje, kur tikrintojai supranta, kad ir dvi darbo vietos yra poslinkis į priekį. Išsakęs elementarius pakeitimus (kad reikia rūbams pakabos, kad patalpa turi būti rakinama atskiru raktu ir panašiai), kuriuos reikia padaryti, tikrintojas išrašė sertifikatą. Galėjome pradėti oficialiai maišyti arbatėles.

„Ekoagros“

Green Sage nuotrauka

Šis sertifikatas susideda iš dviejų dalių: pirmoji ‒ ekologiškai žaliavai, antroji ‒ ekologiškai produkcijai. Pirmąjį sertifikatą buvo visai nesunku gauti. Atvažiavusi tikrintoja išvaikščiojo mūsų pievas, patikrino ten augančius augalus su mūsų pateiktais sąrašais. Viskas sutapo ‒ pievos ekologiškos. Netrukus gavome sertifikatą. Antrąjį sertifikatą – ekologiškos žaliavos – atrodė, gauti bus lengviausia. Juk vaistažolės džiovinamos natūraliai, o gaminant jų mišinius baigiasi gamybos procesas. Pati įstaiga savo misiją deklaruoja kaip pagalbą smulkiam verslui, kaip paramą ūki-

26

ninkui išsiskirti rinkoje ekologiška žaliava. Kelis kartus atvažiavus derinti reikalų į jų įstaigą ir parašius penkis laiškus, kuriuose prašome iš naujo būtinai atspausdinti ant popieriaus penkiasdešimt mūsų receptūrų, pradėjau abejoti, ko siekia „Ekoagros“. Pavyzdžiui, kaip su ekologiškumu susijęs ant pavyzdinės etiketės atspausdintas dviem milimetrais mažesnis ekologinis ženkliukas (čia neperdedu, už žoleles atsakingas asmuo matavo kiekvieną etiketėje esantį ženkliuką su liniuote), koks tikslas „Ekoagros“ žinoti, kiek ir kokia kaina konkrečiai parduotuvei bus parduodama produkcija. Kuo tai susiję su ekologiškumu? Visas maisto tikrinimas pagrįstas buhalteriniu skaičių atitikimu lapuose. Nebuvo atsižvelgta, kad mes tiesiog norime rinkti vaistažoles, jog mūsų sezonas ribotas ir delsimas tik atitolina mus nuo naujos, sertifikavimą atitinkančios kokybiškos prekės, didesnės pasiūlos pirkėjui. Bendravimą pradėjus vasario mėnesį, rugsėjį nuolatiniai neargumentuoti prašymai nesibaigė – arbatų sezonas buvo prasidėjęs, tačiau mes negalėjome spausdinti etikečių, siūlyti arbatėlių parduotuvėms, o investuotos lėšos tirpo, turimos santaupos katastrofiškai mažėjo. Loginis nesusipratimas – mūsų žolelės ekologiškos, bet sumaišytos jos tampa nebeekologiškos. „Tautinis paveldas“ „Tautinis paveldas“ yra pavaldus Žemės ūkio ministerijai, kaip ir „Ekoagros“. Bet čia buvo jaučiamas lygiavertis bendravimas ir bendradarbiavimas. Siekiant bendro tikslo – keliamų reikalavimų atitikimo ir sertifikato gavimo - buvome nuolat konsul-

tuojami. Taigi, Kaziuko mugėje turėtume su vartotojais susitikti šalia Tautinio paveldo gamintojų. Gaila, kad Lietuvoje „Ekoagros“ neturi jokių alternatyvų (pavyzdžiui, „Demeter“, užtikrinanti ne tik žaliavą, bet ir ekologišką gamybos būdą). Susidūrus su „Ekoagros“ sertifikavimu, kai tikrai sąžiningai gaminta produkcija nebuvo sertifikuota, o teisingais etikečių dydžiais pateikta produkcija, kuri su ekologija neturi nieko bendro, gali būti sertifikuota, man iškilo daug logiškesni būdai įrodyti prekės ekologiškumą. Kodėl nebūtų galima paprašyti gamintojų pateikti ekologinės etikos įsipareigojantį raštą ir žinoti, kad iš prekyviečių jų produkcija bus atsitiktinai paimama laboratoriniams tyrimams. O galbūt toks sertifikavimo būdas neatliekamas, nes nujaučiama, kad dažname produkte jokio moksliškai pagrįsto skirtumo lyginant su sertifikuotu produktu nebus rasta? Dabar mums atrodo, kad pats patikimiausias būdas žmogui žinoti, ką jis įsigyja – tai pirkti iš susibūrusių gamintojų. Geras pavyzdys galėtų būti „Viva Sol“ sūrininkai. Jeigu norite vienytis, ketinate kurti ekologiniais principais pagrįstą verslą ar kiltų klausimų, nesidrovėdami rašykite info@ zalcioarbata.lt. Bendraudami augame.


Černobylio atominės elektrinės avarijai 25 m.

Mirtinas radioaktyvių atliekų palikimas

Ar važinėtumėte automobiliu be stabdžių? Tikriausiai ne. Tačiau branduolinės energetikos pramonė jau 50 metų vysto atominę energetiką, visiškai nepasirūpindama jos šalutiniu produktu – radioaktyviosiomis atliekomis (RA). „Greenpeace“ ekspertai pateikia savo argumentus, kodėl šiandien ir artimiausius du šimtus tūkstančių metų radioaktyvių atliekų problema yra ir bus aktuali, kodėl nebeverta gaišti laiko kalboms apie branduolinės energetikos plėtrą. Ekspertai apžvelgia nevykusius „sprendimus“ dėl radioaktyvių atliekų saugojimo ir laidojimo per pastaruosius 50 metų, išryškina naujai siūlomų „sprendimų“ silpnąsias puses.

Atliekų gausa Atliekos susidaro viso branduolinio kuro ciklo metu: pradedant urano rūdos kasimu ir branduolinio kuro įsodrinimu, baigiant kuro elementų išdeginimu reakTransparantas šalia Europos Parlamento su užrašu: „Branduolinėms atliekoms – sprendimo nėra“

toriuje, kuro perdirbimu ir branduolinio reaktoriaus sustabdymu. Politikams bei vartotojams atominė energetika šiandien propaguojama kaip viena iš klimato kaitos mažinimo priemonių, kuri tuo pačiu metu užtikrina energetinę nepriklausomybę. Deja, švarios energijos vystymosi kelyje ji yra pavojinga kliūtis. Šalia visų esminių problemų, susijusių su saugumu bei kaštais, radioaktyviosios atliekos yra didžiausias branduolinės energetikos trūkumas. Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) apytikriai apskaičiavo, jog pramonė kasmet sukuria 200 000 m3 mažo ir vidutinio radioaktyvumo atliekų ir apie 10 000 m3 dar pavojingesnių, labai radioaktyvių atliekų. Šie atliekų kiekiai susidaro neįskaičiuojant panaudoto branduolinio kuro, kuris tai pat yra labai radioaktyvus. Norint, kad branduolinėse atliekose esantis radioaktyvus plutonis suskiltų iki žmogui nepavojingo lygio, reikia 240 tūkst. metų, t.y ilgiau, nei šioje Žemėje egzistuoja šiuolaikinis žmogus (apie 200 tūkst. metų). Absoliučiai niekas negali duoti jokių garantijų, kad šios medžiagos bus saugiai laikomos bent pirmus 100 metų, nekalbant apie visą laikotarpį.

Nesėkmingi spendimai

Greens/EFA nuotrauka

www.ozonas.lt

Per pastarąjį pusamžį buvo išleisti milijardai eurų sprendžiant radioaktyvių atliekų problemą. Visi bandymai buvo nesėkmingi.

Mažo aktyvumo atliekos metų metus buvo verčiamos į jūrą, vadovaujantis principu „toliau nuo akių“. Suirus jūrose išverstoms statinėms, atliekos vėl patenka į aplinką, o pavojingos medžiagos kaupiasi gyvūnų organizmuose. 1993 m., po 15 metų „Greenpeace“ reikalavimų ir spaudimo, pasirašyta tarptautinė sutartis (Londono konvencijos papildymas), kuri uždraudė bet kokį radioaktyvių atliekų laidojimą jūrose (pasirašė Rusija, JAV, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Olandija, Japonija, kt.). 1960 m. Asse, Vokietijoje, giliai po žeme esančioje senoje druskos kasykloje, įrengtas eksperimentinis radioaktyvių atliekų sąvartynas. Prieš keletą metų paaiškėjo, kad į jį dar 1988 m. pradėjo tekėti vanduo, o šiuo metu kasdien patvinsta po 12 000 litrų. Todėl visos ten laikowmos atliekos (126 000 barelių) turi būti išgabentos iš sąvartyno. Asse buvo bandomasis projektas, numatant galutinę atliekų laidojimo vietą įrengti druskingame žemės sluoksnyje po Gorlebenu. Tačiau po neigiamos patirties Vokietijoje kyla rimtų abejonių dėl druskos sluoksnio tinkamumo branduolinių atliekų laidojimui. Viena didžiausių radioaktyvių atliekų saugyklų pasaulyje „Centre de Stockage de La Manche“ (CSM) šiaurės Prancūzijoje 1969 m. buvo atidaryta mažai aktyvioms atliekoms saugoti. Ji uždaryta 1994 m. Dabar saugykloje laikoma 520 000 m3 radioaktyvių medžiagų, likusių po branduolinio kuro perdirbimo ir iš prancūziškų branduolinių reaktorių. 1996 m. Prancūzijos valdžios sudaryta komisija padarė išvadas, kad saugykloje buvo laikomos ir ilgaamžės bei labai aktyvios atliekos, o tikrieji inventorizacijos rezultatai faktiškai nėra pateikti. 2006 m. nustatyta, kad užterštas vanduo iš saugyklos nuteka į požeminį vandeningąjį sluoksnį, grasindamas užteršti aplinkines

27

Straipsnis publikuojamas bendraujant su „Greenpeace“


Černobylio atominės elektrinės avarijai 25 m. dirbamas žemes. 1967 m. JAV nuspręsta įrengti ilgaamžių radioaktyvių atliekų kapinyną apie 80 mylių į šiaurę nuo Las Vegaso esančiame Jukos kalne. Projektas vykdytas ilgus metus, išleista milijardai dolerių. Tačiau Jungtinių Valstijų geologijos tarnyba tyrimų metu rado tektoninį lūžį po planuojama aikštele. Taip pat kilo rimtų klausimų dėl požeminio vandens judėjimo, kuriuo mirtini teršalai gali patekti į aplinką. Apsvarsčiusi minėtas problemas bei įvertinusi milijardinius projekto sąmatos viršijimus, 2010 m. pradžioje JAV vyriausybė nustojo finansuoti šį projektą.

Nauji tyrimai – nauji iššūkiai

Švedija savo RA planuoja talpinti ketaus įdėkluose, kurie dedami į varinius kanistrus. Kanistrai būtų statomi į skyles, išgręžtas tunelio, esančio giliai po žeme (400-500m), grindyse ir užpildytas bentonitu (montmorilonitinis molis). Tikimasi, jog, bentonitui sąveikaujant su vandeniu, jis plėsis. Besiplėsdamas betonitas užpildys jį supančio granito uolienos ertmes ir tokiu būdu sumažins požeminio vandens judėjimą. Tokiam atliekų laidojimui Švedija pasirinko vietą šalia Forsmark AE Baltijos jūros pakrantėje. Suomija pasirinko tokią pačią RA tvarkymo sistemą (planuojama įrengti šalia Olkiluoto AE prie Baltijos jūros), Šveicarija ir JK taip pat svarsto tokią galimybę. Deja, jau dabar iškyla daug rūpesčių. Buvo tikimasi, jog variniai kanistrai nekoroduos bent 100 tūkst. metų. Tačiau paskutiniai tyrimai rodo, kad jie neišlaikytų nė 1 tūkst. metų . Nerimaujama ir dėl korozijos metu susidarančio perteklinio vandenilio. Be to, aukšta kanistrų temperatūra gali paveikti apsauginį molio sluoksnį. Tuomet požeminio vandens srautai gali išnešioti teršalus, kurie pasiektų biosferą. Be to, Šiaurės šalims per artimiausius 100 tūkst. metų gresia užslenkantis ledynmetis, dėl kurio vyks

Greens/EFA nuotrauka

kuris surūdytų kur kas greičiau nei švediški variniai. Prancūzų ir belgų koncepcija pagrįsta natūralia molio savybe sulaikyti radioaktyvumą. Pagrindinis iškylantis klausimas: ar galima garantuoti, jog per šimtus tūkstančių metų molio sluoksnyje nesusiformuos jokie plyšiai ar kanalai, kuriais laisvai tekės vanduo ir taip nuodys aplinkinius vandeningus sluoksnius.

Naujo tipo reaktorius sukuria superatlieakas

Dabartiniai RA šalinimo tyrimai koncentruojasi į radioaktyviąsias medžiagas, kurios sukuriamos eksploatuojant esamus reaktorius. Tačiau atominės energetikos pramonė jau siūlo naujo tipo „III kartos“ reaktorius, kurie branduolinį kurą naudoja efektyviau. Panaudoto branduolinio kuro pavojingumas priklauso nuo jo naudojimo reaktoriuje laiko: kuo jis ilgesnis, tuo panaudotas kuras išskiria daugiau pavojingų medžiagų, kadangi daugiau energijos išgaunama iš kuro reaktoriuje. Didesnis kuro išdeginimas padidina elektros energijos

D

ažniausiai parenkamos vietos, dėl kurių naudojimo kyla mažiausias visuomenės pasipriešinimas, o ne tos, kurios geriausiai tinka dėl savo geologinių savybių.

ypač stiprūs žemės drebėjimai, o amžinasis įšalas skverbsis į žemę, pasiekdamas atliekų laidojimo gylį (ir giliau), todėl požeminio vandens srautai taps visiškai neprognozuojami. Priešingai nei Švedija ar Suomija, kurios pasikliauja dirbtiniu barjeru, apsaugančiu nuo radioaktyvių medžiagų nutekėjimo, Prancūzija ir Belgija svarsto molio, kaip natūralaus barjero, panaudojimo galimybę. Radioaktyvios atliekos būtų laikomos paprastame nerūdijančio plieno kanistre,

28

išeigą, gaunamą iš to paties branduolinio kuro kiekio, vadinasi, ir energetikos verslininkų pelną. Naujausi tyrimai rodo, jog panaudotas kuras iš prancūziškojo EPR reaktoriaus (Europos suslėgto vandens reaktoriaus, angl. – „European Pressurised Reactor“, t.y. patobulintas suslėgto vandens reaktorius (PWR)) gali būti iki 7 kartų labiau kenksmingas. Tokie statomi Suomijoje, Prancūzijoje ir Kinijoje. Tokia drastiško kenksmingumo padidėjimo priežastis ‒ didesnis

laisvai paleidžiamo, pavojingo ir ilgaamžio radioaktyviojo 129 jodo izotopo kiekis. Dabar eksploatuojamuose reaktoriuose šio izotopo pagaminama mažiau. Tuo pačiu panaudotas kuras tampa karštesnis, trapesnis, o incidentų metu ar laidojant, tikėtina, lengvai prarandantis vientisumą. Tai reiškia, jog atliekos, pagamintos EPR reaktoriuje, bus ne tik pavojingesnės sveikatai, tačiau ir techniniai reikalavimai, rizika, saugojimo bei laidojimo kaštai išaugs, taip dar labiau padidindami radioaktyviųjų atliekų tvarkymo kaštus.

Iššūkiai žmogui

Galutinai laidojant radioaktyviųjų atliekų kapinyne, radioaktyviosios atliekos turi būti apskaitomos ir nuolat stebimos bei apsaugotos nuo galimo žmogaus kišimosi ir natūralių gamtos veiksnių įtakos. Saugomos RA, tokios kaip uranas ar plutonis, gali būti panaudotos atominių bombų gamybai. Kelių kilogramų šių medžiagų užtenka pagaminti bomboms, panašioms į per Antrąjį pasaulinį karą naudotas Japonijai bombarduoti. Netgi nedidelis kiekis radioaktyvių medžiagų iš RA kapinyno (ar saugyklos) yra pakankamas pagaminti vadinamąją „purvinąją bombą“, kuri gali užteršti visą miestą. Sprendžiant šią problemą, branduolinė pramonė siūlo saugoti RA kapinynus ir saugyklas ateinančius 300 metų (geriausiu atveju). Deja, likusiems 239 700 metų jokio pasiūlymo, užtikrinančio saugumą, nėra. Kelios šalys bandė rasti tinkamą vietą RA saugojimui ir laidojimui. Deja, mokslas nėra pagrindinis kriterijus, pagal kurį priimamas sprendimas. Dažniausiai parenkamos vietos, dėl kurių naudojimo kyla mažiausias visuomenės pasipriešinimas, o ne tos, kurios geriausiai tinka dėl savo geologinių savybių. Be kelių išimčių, vieta RA kapinynui ar saugyklai parenkama šalia esamų AE. Taip nutiko ir su mažai bei vidutiniškai radioaktyvių atliekų saugykla šalia


Černobylio atominės elektrinės avarijai 25 m.

Pave.de nuotraukos

Černobylio atominės elektrinės katastrofa vaiduokliu pavertė Pripiatės miestą.

Perdirbimas? akcijų. Pagrindinės protesto priežastys dvi: Ignalinos atominės elektrinės Lietuvoje. rizika bei patikimų sprendimų trūkumas. Suomijoje daugiau nei 100 vietų buvo Branduolinės energetikos pramonė Kasmetinis RA gabenimas iš Prancūzijos pripažintos kaip tinkamos. Vis dėlto tų vieakcentuoja branduolinio kuro ciklą ir teiį Vokietijoje esantį Gorleben suburia detų bendruomenių pasipriešinimas privertė gia, jog panaudotas branduolinis kuras šimtis tūkstančių demonstrantų. Tonos valdžią „sušvelninti“ parinkimo kriterijų yra perdirbamas. Perdirbimo gamyklose nuo „tinkamiausio“ iki „pakankamai gero“ plutonis bei nepanaudotas uranas yra atski- plutonio, likusio po perdirbimo, taip pat reguliariai plukdomos iš Prancūzijos ir ir papildomai įtraukti dvi vietas – Loviisa ir riamas nuo kitų atliekų su intencija vėliau JK į Japoniją. Laivai, Olkiluoto miestus. plukdantys plutonį, Šiuose miestuose ūkstančiai tonų perdirbto urano iš Prancūzijos kerta daugelio šalių jau ir taip stovi atteritorinius vandenis ominės elektrinės, eksportuojama į Rusiją, kur 90% šio kiekio yra bei svarbias vandens todėl pasipriešinisandėliuojama be jokių panaudojimo perspektyvų. ekosistemas. Išeikvomas planuojamam tas uranas iš Europos RA kapinynui buvo transportuojamas į palyginus mažas. Rusijos Uralo regioną, kur tūkstančiai baGalutinė vieta kapinynui pasirinkta Olkijuos vėl panaudoti AE. Iš tiesų naudojamas relių urano laikomi saugyklose po atviru luoto. Patogi vieta, esanti tame pačiame „perdirbimo“ terminas klaidina, kadangi dangumi. Baltijos jūros pusiasalyje, kaip ir mažai akdidžioji dalis regeneruotų medžiagų lieka tyvių atliekų saugykla, atominės elektrinės nepanaudotos. Pavyzdžiui, JK šiuo metu du veikiantys branduoliniai reaktoriai ir turi sukaupusi 100 tonų atskirto plutoNeaiški ateitis šalia statomas trečias. nio. Tūkstančiai tonų perdirbto urano iš Iki šiol neaišku, kaip išsaugoti nepaOlandija įrengė laikinas RA saugyklas. Prancūzijos eksportuojama į Rusiją, kur žeistas RA būtiną laiko tarpą, todėl apSaugojimo periodas – 100 metų. Lietuvoje 90% šio kiekio yra sandėliuojama be jokių skaičiuoti tokių projektų kainą yra ypač Ignalinos AE panaudoto kuro saugykla panaudojimo perspektyvų. Perdirbinėjant sudėtinga. Daugelyje šalių branduolinės įrengiama 50-čiai metų. Šiuo laikotarpiu panaudotą branduolinį kurą, radioaktyvuenergetikos kompanijos įpareigotos kaupti būtina išvengti bet kokio radioaktyvių mas nesumažinamas, o tik išmetimų metu atitinkamas lėšas panaudotam kurui permedžiagų nutekėjimo ar avarijos. Tarša, paskleidžiamas aplinkoje. Perdirbimo metu dirbti ir atliekų, susidarysiančių ateityje, pažeidus konteinerius ar įvykus saugyklos dar padidėja mažo, vidutiniško aktyvumo ir saugojimui ir laidojimui. Kai kuriose šalyse avarijai, gali būti labai didelė, kadangi juose labai aktyvių atliekų kiekiai. šis RA tvarkymo fondas pasirodė esantis saugomi dideli RA kiekiai. Avarijos gali Visame pasaulyje transportuojamų nepakankamas ir buvo naudojamas rizikinįvykti dėl vidinio konstrukcijų nusidėvėradioaktyvių atliekų – panaudoto branduogoms investicijoms. Kuomet JK privatizavo jimo arba išorinių priežasčių, tokių kaip linio kuro, plutonio ir kitų labai aktyvių branduolinės energetikos įmonę „British įvairios gamtos stichijos (žemės drebėjimai, medžiagų – maršrutai dažnai eina pro Energy“, jai teko pakloti 6,6 mlrd. eurų mopotvyniai, poplūdžiai ir pan.) ar piktavališki tankiai gyvenamas teritorijas. Tokie mirtini kesčių mokėtojų pinigų tam, kad padengtų aktai (terorizmas, karinė ataka ir pan.). Kol radioaktyvių atliekų konvojai transportatrūkumą radioaktyvių atliekų tvarkymo RA diskursas sukoncentruotas ties galutivimo metu dėl galimų avarijų kelia rimtą fonde. „British Energy“ iš jos sukauptų lėšų niu atliekų laidojimu, didžioji dalis panaugrėsmę žmonėms bei ekosistemoms. Tarša, būtų padengusi tik mažą dalį sumos, reikadoto radioaktyviojo kuro dar dešimtmečius įvykus avarijai, gali išplisti kelis ir daugiau lingos visų 45 esamų Jungtinės Karalystės bus laikomas prastai apsaugotose, laikinose kvadratinių kilometrų. Be to, tokie konvoreaktorių stabdymui ir atliekų tvarkymui. saugyklose. Šiuo metu būtent nelaimingų jai gali būti potencialus teroristų taikinys. Ši suma apytikriais skaičiavimai siekia 88 atsitikimų prevencija laikinose saugyklose Branduolinių medžiagų transportavimas mlrd. eurų. Tikėtina, jog lėšų poreikis laikui turėtų būti svarbiausias prioritetas. beveik visada lydimas didžiulių protesto bėgant tik didės. www.ozonas.lt

29

T


Tema

Kokiuose namuose gyvena siela? „Tavo lūpos tarsi raudonas kaspinas, o tavo burna graži. Tavo skruostai kaip dvi granato pusės, slepiamos šydo. Tavo kaklas tarsi Dovydo bokštas, pastatytas ginklams laikyti. iš „Giesmių giesmės“

Eglė KVAS Vienas seniausių meilės tekstų yra kupinas paties švelniausio abipusio žavėjimosi, iš kurio aiškėja, kad mylimasis ir mylimoji – nepaprastai brangūs vienas kitam. Jie vertingi kaip miestai, kaip gyvulių kaimenės, kaip kvapieji aliejai. Jų kūnų aprašai išsamūs, kupini palyginimų su svarbiausiomis to meto gėrybėmis. Einant šimtmečiams, gebančių žavėtis mylimojo kūnu – nemažėja. Ir vis daugėja tokių, kurie ieško, kas iš tiesų slypi audiniuose, kūno fluiduose, ląstelėse. Iš tiesų ten – visas pasaulis, visa mus supanti aplinka. Deja, jei „Giesmių giesmėje“ kūnas yra „kaip“ koks nors aplinkos elementas, šiandien mokslininkai tą „kaip“ išima. Mes esame mus supanti aplinka. Vėjo gūsis ne tik paliečia mus, bet yra įkvepiamas kartu su visu savo turiniu. Maistas, daiktai, kuriais naudojamės, – viskas tampa mumis. Tiek tos poezijos, nes kalbėsime apie įvairias medžiagas, kuriomis apsupome save, įsivaizduodami, kad galime lyg niekur nieko manipuliuoti gamta, o jos pasirodė galinčios mus sužaloti ar sunaikinti.

Pasitikėjimo kaina

Visi įvairiomis priemonėmis siekia patogumo. Žmogus čia yra pažengęs toliausiai – turime prietaisus, kurie nuveikia buities darbus, kurie juda už mus; turime medžiagų, kurios pagal poreikius keičia mūsų išvaizdą, suteikia kokių nors savybių maistui, daro stebuklus žemės ūkyje. Bent jau iš pradžių manyta, kad gebėjimas manipuliuoti cheminėmis medžiagomis yra vienas puikiausių žmogaus pasiekimų. Tačiau laikui einant aiškėja, kad gyvenimo „palengvintojai“ yra labai apgaulingi – toksinės medžiagos skverbiasi į mūsų kūnus kartais iškart, o kartais tik po keliasdešimties metų prasiveržia kokia nors liga, galinti persiduoti vaikams ir paveikti

30

juos nė negimusius. Tiek vyrai, tiek moterys kuo ramiausiai naudojasi krūva cheminių kokteilių nė nesusimąstydami apie galimą jų poveikį sveikatai. Juk jie laisvai parduodami parduotuvėse, jų reklamos patrauklios, poveikis aiškus, niekas nedrausmina ir negąsdina... O jei gąsdina, tai yra tik kalbos, nes tie produktai nesitraukia iš lentynų. Juk jei jie būtų tikrai pavojingi, kažkas tuo pasirūpintų?.. Galima numanyti, kad panašiai svarsto eilinis vartotojas. Iš dalies jis teisus. Juk kai paaiškėja, kad medžiaga yra pavojinga, ji „triukšmingai“ uždraudžiama. Prisimenate asbestą? Prisimenate „dustą“ (DDT)? Tačiau kol buvo į juos sureaguota, praėjo nemažai laiko ir žala jau buvo padaryta. Šiuolaikinė chemijos industrija yra santykinai jauna. Nuolat gaminami vis nauji cheminių medžiagų kokteiliai. Norint išsamiai ištirti kurios nors vienos medžiagos poveikį, gali prireikti dešimtmečių. Daugelis medžiagų, kurias metai iš metų matote produktų pakuotėse, yra pripažintos kaip galinčios turėti vienokį ar kitokį neigiamą poveikį sveikatai, tačiau gamintojai teisinasi, jog žala priklauso nuo dozės. Blogiausia, kad nemažai medžiagų yra linkusios akumuliuotis organizme, ir vėliau gali pražysti fatališku augliu. Be to, jos reaguoja su kitomis medžiagomis ir gimsta nauji junginiai. Peršasi išvada, kad žmogus pats turi būti atsakingas, nepatikėti savo sveikatos gamintojams (pastariesiems tikrai ne tai rūpi), rinktis kuo švaresnę aplinką ir nebambėti, jog saugiai ir sveikai gyventi per brangu, nes dažnai yra atvirkščiai.

Poveikio būdai

Cheminės medžiagos į mūsų organizmą pakliūna skirtingais būdais. Vienos yra praryjamos (su maistu, gėrimais), kitos absorbuojamos, t.y. prasiskverbiančios pro odą, įkvepiamos kartu su oru. Apsinuodijimas gali būti ūminis ir lėtinis.


Tema

Plaukai Plaukų priežiūros priemonės. Plaukus formuojančiose priemonėse (plaukų putose, lakuose) dažnai yra endokrininę sistemą veikiančių ftalatų. Ypač pavojingi yra sintetiniai dažai – juose yra amoniako, švino. Eksperimentuojant su laboratoriniais gyvūnais pastebėta, kad plaukų dažai jiems sukelia vėžį. Ypač pavojinga medžiaga plaukų dažuose – p-fenilendiaminas (PPD), kuris gali sukelti sunkias alergines reakcijas (net plaukų slinkimą).

Šampūnuose beveik visada galima rasti jau minėtų natrio laurilsulfato, propilenglikolio, užslaptinto akmens anglių deguto (dažniausiai šampūnuose nuo pleiskanų). Plaukai tokiu būdu ne puoselėjami, bet alinami - daugiau skilinėja, slenka. O blogiausia, kad toksinės medžiagos pakliūna į organizmą. Plaukus galima plauti tiek naminėmis priemonėmis, tiek ekologiškais šampūnais, palepinti natūraliomis kaukėmis.

Nosis Kvapai. Beveik visuose kosmetikos gaminiuose yra naudojamos kvapiosios medžiagos, kurių tikslas ‒ arba maskuoti kokių nors sudėtinių medžiagų kvapą, arba suteikti specifinį, malonų. Kvapai gali susidėti net iš 4000 atskirų dalių, nors paprastai produktuose jie susideda iš kokių 50-100 sudėtinių dalių. Gamintojams nėra privaloma nurodyti, iš ko susideda kvapai, tad po šiuo žodeliu etiketėje galima paslėpti ką tik sumanius. Apie 95 procentus kvapų sudėtinių dalių yra sintetinės, išgaunamos iš naftos produktų.

Manoma, kad kvapiosios medžiagos gali paveikti centrinę nervų sistemą, pažeisti endokrininę sistemą, trikdyti medžiagų apykaitą. Tai vienos pavojingiausių medžiagų, naudojamų pramonėje: gali sukelti galvos svaigimą, skausmą, kvėpavimo sutrikimus, alergines odos reakcijas, depresiją, hiperaktyvumą, dirglumą. Patariama rinktis produktus, kuriuose nėra kvapiųjų medžiagų. Nesikvėpinti sintetiniais kvepalais, o rinktis pagamintus iš eterinių aliejų.

Krūties vėžys. Per paskutiniuosius keliasdešimt metų pasaulyje labai išaugo mirtingumo nuo vėžinių susirgimų skaičius. Dabar šios ligos, o ne AIDS, yra akcentuojamos kaip pačios baisiausios. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1300 naujų krūties vėžio atvejų. Tai dažniausia onkologinė moterų liga ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio šalių. Ja gali susirgti viena iš 9 moterų. Vėžinių susirgimų gausėjimas sietinas su užteršta aplinka, kurioje gyvename. Tai ir oras, ir maistas, ir įvairi buitinė chemija bei kosmetika. Kasdienio vartojimo produktuose gausu sudėtinių dalių, išgaunamų

www.ozonas.lt

iš naftos produktų. Tos sudėtinės dalys dažnai žinomos kaip kancerogeninės. Motinos pienas. Prieš keletą metų JAV sprogo „informacijos bomba“. Buvo skelbiama, kad, jei motinos pieną pilstytume į tarą ir mėgintume parduoti, Maisto ir vaistų administracija (FDA) to neleistų, nes jis būtų pernelyg toksiškas. Tyrimai rodo, jog motinos pienas linkęs sugerti kenksmingas medžiagas, tad vaikelis maitinamas ne tik gyvybiškai svarbiomis medžiagomis, bet ir pavojingais industrinių chemikalų junginiais. Net jei šių medžiagų kiekiai yra maži, mamoms rekomenduojama stebėti savo aplinką ir gyventi kuo ekologiškiau.

31

KRūTYS


Tema

Dantys Dantų pasta ir burnos skalavimo skystis. Dantų higienos produktuose, kuriuos žmonės vartoja kasdien, yra toksinų medžiagų, kurios ne kartą afišuotos kaip galinčios neigiamai paveikti sveikatą. Tarp jų: triklozanas (EPA pripažino kenksmingu pesticidu; siejamas su vėžiu), natrio laurilsulfatas (priemonė putojimui; dirgina odą; manoma, jog gali paveikti kepenis, plaučius, imuninę sistemą, vaisingumą), fluoridas (niekada nepripažintas JAV Maistų ir vaistų administracijos; manoma,

kad jis niekaip nesusijęs su teigiamu poveikiu dantims, o priešingai ‒ sukeliantis jų deformaciją; kancerogeniškas). Paminėti būtų galima ir daugiau sudėtinių dalių, kaip kvapiąsias medžiagas ir dažus. Svarbu žinoti, kad net jei pastos ar skalavimo skysčio nepraryjate, toksiškos medžiagos labai greitai absorbuojamos per lūpų odą ar burnos gleivinę, kuri pasižymi labai geromis absorbcinėmis savybėmis (iki 90 procentų). Valykite dantis soda, ieškokite ekologiškų burnos priežiūros priemonių.

Burna Pesticidai. Dauguma įprastinių produktų, kuriuos vartojame, buvo užauginti naudojant pesticidus, todėl juose lieka pastarųjų liekanų, kurios laikui einant gali turėti kokį nors poveikį sveikatai. JAV Aplinkos apsaugos programos duomenimis (EPA), šiuo metu yra užregistruotos 1055 aktyvios medžiagos, naudojamos pesticidų sudėtyje. Pavyzdžiui, morkos, brokoliai, obuoliai, bananai, pieno gaminiai yra tarp tų produktų, kuriuose aptinkama daugiausiai pesticidų liekanų. Pesticidai, naudojami ūkyje, taip pat gali pakliūti į gruntinius vandenis ir užteršti geriamą vandenį. Kovojant su pesticidais, svarbu rinktis ekologišką produkciją, kuo kruopščiau plauti vaisius ir daržoves. Plastikai. JAV Plastiko taryba yra pareiškusi, kad plastiką galima įvardinti kaip šeštą pagrindinę maisto grupę. Didžioji dalis maisto produktų patenka į plastikines

pakuotes, kad ilgau liktų švieži. Kad pirkėjas matytų, ką renkasi, į plastikinę tarą pilamas vanduo. Tačiau mažai kas žino, kad plastikas yra migruojantis – jis patenka ir į produktus, su kuriais liečiasi (ypač, kai produktai šildomi plastikinėse pakuotėse). Plastikas gaminamas iš daugybės medžiagų (BPA, ftalatų ir kt.), kurios pažeidžia endokrininę sistemą. Pastebėta, jog šios medžiagos, pakliuvusios į žmogaus organizmą, yra linkusios ten kauptis. Ypač jautrūs tokioms medžiagoms yra dar negimę vaikai ir kūdikiai. Pieno ir mėsos produktai. Gyvulių organizmuose kaupiasi auginimui tradiciniame ūkyje naudojami antibiotikai. Riebaliniuose audiniuose taip pat kaupiasi ir dioksinai (pvz., deginant PVC), kurie pakliūna į atmosferą, o vėliau ir į mitybos grandinę.

ODA Muilas. Daugelio įprastinių muilų sudėtyje yra kenksmingų medžiagų – propilenglikolio, natrio laurilsulfato. Jie gali sudirginti odą, akis. Minėtos medžiagos yra pramoniniai gaminiai, bet juk prausdamiesi tiesiog nusiplauname kasdienes dulkes, bakterijas ir kūno skysčius, o ne automobilio alyvą. Įprastinių muilų gamyboje taip pat dažnai naudojami gyvulinės kilmės riebalai (tai gali nepatikti vegetarams). Juose

32

taip pat gausu kvapiųjų medžiagų. Tokie muilai ne padeda odai, o ją žaloja, dirgina, valo pernelyg agresyviai, pažeidžia apsauginį odos sluoksnį. Geriausia ieškoti natūralių, nekvėpintų muilų (arba su eteriniais aliejais). Muilo galima pasigaminti ir patiems, ir nusipirkti ekologiškose parduotuvėse. Pavyzdžiui, dabar itin populiarus juodasis afrikietiškas muilas.


Tema

Veidas Kosmetikos priemonės. Pradedant kremais, baigiant dekoratyvine kosmetika. Visose jose gausu kenksmingų medžiagų. Moterys nukenčia labiau, nes jų priemonių arsenalas kur kas gausesnis. Ir kai kurios jų itin agresyvios. Pavyzdžiui, kosmetika su nanodalelėmis, nors niekas iki šiol nepatvirtino, kad tai yra saugu. Lūpų blizgiuose ir balzamuose galima rasti naftos alyvos. Brangūs veido kremai dažnai savo sudėtyje turi parabenų, įvairių konservantų, naftos produktų, sintetinių kvapų. Lūpų dažuose galima rasti švino. Blakstienų tuše ‒ gyvsidabrio. Kosmetikos priemonių sudėtyje gali būti medžiagų, kurių sąlytis su oda yra nerekomenduojamas, pavyzdžiui, propilenglikolio (Propylene Glycol), kuris gali

paveikti centrinę nervų sistemą. Veidas dažnai padengiamas chemine „kauke“, kuri neleidžia odai kvėpuoti, negali pasišalinti šlakai, be to, nuolat vyksta įvairių sintetinių medžiagų absorbcija. Pasekmių sąrašas, atsižvelgiant į veikliąsias medžiagas, gali būti labai platus – nuo odos sudirgimų iki įvairių vidaus organų sutrikimų, poveikio centrinei nervų sistemai, vaisingumui, vėžinių susirgimų vystymosi. Daugelio kosmetikos priemonių išties nė nereikia, daug ką galima pakeisti natūraliais produktais, esančiais kiekvienoje virtuvėje. To, ko nesinori ar nepavyksta pasigaminti namuose, patariama ieškoti ekologinių prekių parduotuvėse.

Plaučiai medžiagų. Tarp toksinių medžiagų galima paminėti formaldehidą. Jį „iškvėpuoja“ sintetiniai kilimai ir kiliminės dangos, apšiltinimo medžiagos. Plaučiams kenkia ir toksiškus garus skleidžiančios namų valymo priemonės, net kvepiančios žvakės bei įvairios purškiamos kosmetikos priemonės.

Sperma JAV 1938 m. buvo tik pusė procento nevaisingų vyrų. Pastaruoju metu skaičius yra padidėjęs apie 15 kartų. Kartais tai siejama su tuo, kad apie 50-uosius kasdieniame gyvenime pradėta naudoti daug cheminių

www.ozonas.lt

medžiagų. Tas pats laikotarpis laikomas ir pesticidų eros pradžia. Pastebima, kad su pesticidais dirbančių vyrų sperma yra prastesnės kokybės.

33

JAV pastebima, kad astmos atvejų padvigubėja kas 10-15 metų. Toks ligos įsigalėjimas sietinas su oro tarša – tiek lauke, tiek namuose. Visiems aišku, kad oras (ypač miestuose) nėra sveikas dėl jį teršiančio transporto, pramonės. Tačiau ir daugelis namų yra „sergantys“. Oras patalpų viduje suprastėja dėl reto vėdinimo, dėl kenksmingų medžiagų turinčių statybinių ir apdailos


Černobylio atominės elektrinės avarijai 25 m.

Koks tikrasis atominės katastrofos mastas?

Specialiai iš Minsko: Benjamin VAUTRIN

Atominės industrijos pavojai atrodė susapnuoti tik tiems, kurie tuo tarpu iš tiesų miegojo. Deja, įvykiai Japonijoje priminė, kad nepaisant to, kiek išvystytos mūsų technologijos, absoliuti jų kontrolė yra neįmanoma. Lėktuvas gali sudužti, vamzdis gali sutrūkti, vėjo malūnas gali sugriūti. Ir užtikrintai – atominė elektrinė gali sugesti. Šiemet, praėjus 25 metams po Černobylio katastrofos, atrodo, kad Fukušimos nelaimė įvyko tam, kad tai primintų. Galima pasvarstyti, ar ta 25 metų patirtis padės geriau išanalizuoti šiandienos situaciją? Valstybių vyriausybės ir jų industriniai partneriai, atsižvelgdami į galimas grėsmes ir globalią naudą visuomenei, priima sprendimus, ar verta investuoti į kokias nors technologijas. Tai labai paprasta kalkuliacija: kiek mirčių per dešimt metų gali pareikalauti būtent tos technologijos? Šios „gyvenimų kainos“ įvertinimas ir padeda vyriausybėms apsispręsti, ar galima sau leisti tokią technologiją. Specialistai mano, kad „kai kuriais atvejais atominė energetika gali būti pavojinga, tačiau tai nepriklausomas energijos šaltinis“ (svarstyti, ar toks teiginys yra racionalus, galite kad ir pavartę 33 „Ozono“ numerį). Galima prisiminti ir tai, ką pasakė Tarptautinės atominės energijos agentūros direktorius Morris Rosen, praėjus vos keturiems mėnesiams po Černobylio katastrofos: “Net jei tokie nutikimai vyktų kiekvienais metais – atominę energetiką vis tiek laikyčiau įdomiu sprendimu“. Kyla klausimas, kaip yra įvertinama kylanti grėsmė? Su kuo ji lyginama? Kai 1986 metų balandžio 26-ąją įvyko tragedija Černobylio elektrinėje, vienintelis panašus atvejis, su kuriuo buvo galima ją lyginti, tai bomba virš Hirosimos. Tad daugelis mokslininkų savo analizes ir vertinimus grindė būtent šiuo precedentu. Laikui einant paaiškėjo, kad taip darydami jie klydo.

Černobylis ir Hirosima

Kalbant paprastai, Hirosima – gama spindulių akinantis sprogimas, kuris žmones apšvitino labai intensyviai, bet per trumpą laiką (apie penkias sekundes,

34

įskaitant ir patį sprogimą). Tai aukšto lygio trumpalaikė išorinio pobūdžio spinduliuotė. Radiacijos likučių kiekis aplinkoje, palyginti su Černobyliu, buvo ganėtinai mažas. Bomba sprogo 600 metrų virš žemės. Būtent karštis ir sprogimo galia pridarė daugiausiai žalos. Černobylyje nebuvo atominio sprogimo – tik garų sprogimas ir gaisras, trukęs dešimt dienų. Tiesioginė išorinė spinduliuotė palietė visus 800 000 nelaimės likvidatorių, dirbusių šalia reaktoriaus. Tačiau Černobylyje nutiko dalykas, kurio nebuvo Hirosimoje.

jais maitinasi karvės, o jos duoda pieno, kurį geria žmonės. Tas pats su grybais, žuvimis, uogomis, kiškiais ir visais, kas minta natūraliu maistu. Jei geriamas radioaktyvus pienas, jo gėrėjas yra apšvitinamas iš vidaus. Tai vadinama „vidine radiacija“. Šios rūšies apšvitinimas beveik neegzistuoja Hirosimoje, bet jis reprezentuoja 80 procentų radiacijos, su kuria galima susidurti pietų Baltarusijoje.

Vidinė radiacija

Aktyviausias šios radiacijos rūšies veikėjas yra Cezis 137, kurį organizmas

K

ai įvyko tragedija Černobylio elektrinėje, vienintelis panašus atvejis, su kuriuo buvo galima ją lyginti, tai bomba virš Hirosimos.

Elektrinėje vykęs gaisras paleido apšvitintus pelenus. Jie pasklido po aplinką, pasiekdami ir užteršdami su Ukraina besiribojančias valstybes – Rusiją ir Baltarusiją. Šiuo atveju kalbama ne tik apie „spindulinę radiaciją“. Radiacija, keliaudama ant materialaus pagrindo (dulkių, pelenų), seka natūralų vandens ciklą: nuo stogų ant žemės, tuomet į upes ar gilesnius vandens resursus. Pavyzdžiui, Baltarusijoje radioaktyvūs elementai gali būti randami net 30 centimetrų gylyje po žeme. Augalų šaknys maitinasi ta žeme. Auga radioaktyvūs augalai,

priima kaip Kalį (jį daugiausiai naudoja raumenys, tad ir širdis). Įsitvirtinęs raumenų audiniuose, Cezis 137 nenustoja spinduliuoti. Kas sekundę vyksta radioaktyvios reakcijos, naikinančios ląsteles ir audinius. Padaroma žala priklauso nuo audinio, kuriame užsifiksuoja Cezis 137, ir to, koks jo kiekis. Dėl šios priežasties kad ir prieš penketą metų gimęs ir už uždraustos Černobylio zonos gyvenantis žmogus nebus paveiktas išorinės radiacijos, tačiau vartodamas radioaktyvius produktus, gali kentėti nuo vidinės radiacijos. Vaikas, kuris nebuvo ap-


Černobylio atominės elektrinės avarijai 25 m. švitintas Černobylio katastrofos metu, dėl vidinės radiacijos šios nelaimės padarinius gali patirti tik po 20 metų. Būtent vidinę radiaciją ignoruoja tarptautinė mokslininkų bendruomenė. Tik dėl to, kad savo analizių atrama laiko Hirosimą, kurioje pasireiškė tik didžiulės apimties išorinė spinduliuotė. Kai Černobylis lyginamas su Hirosima, mokslininkai nepriskaičiuoja didelės dalies populiacijos, kaip nukentėjusiųjų nuo nelaimės pasekmių. Tai ženkliai mažina aukų skaičių ir patenkina atominės pramonės atstovus, kurie gali toliau tvirtinti, kad atominė energetika nėra labai žalinga. Kad net praėjus 25 metams žmonės vis dar tebėra puikios sveikatos. Jei būtų žinomas tikrasis Černobylio padarinių mastas, galiu lažintis – kiekvienas pilietis pasipriešintų atominės energetikos plėtrai pasaulyje.

Kiek mirusiųjų?

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Tarptautinės atominės energijos agentūra (TATENA) 2005 m. oficialiai pripažino ‒ katastrofa atsakinga už 4000 mirčių (beje, PSO yra pavaldi radiacijos ir sveikatos klausimais TATENA‘i nuo 1959 m.). Tačiau jeigu PSO teisūs, kad Černobylio katastrofa sąlygojo tiek mažai mirčių, iškyla klausimas ‒ tuomet iš kur toks didelis vėžinių susirgimų skaičius? Mokslininkai sakė, kad tai yra „radiacijos sindromas“. Jų teigimu, žmonėms išsivystė vėžys dėl streso, ekonominės ir politinės situacijos, buvusios Tarybų sąjungos šalyse, ir dėl to, kad Černobylio katastrofa jiems sukėlė psichologinį šoką. Nurodomi skaičiai yra ironiškai juokingi. Vien Ukrainoje 25 000 likvidatorių, valiusių elektrinės vietą per gaisrą, yra mirę dėl gautos radiacijos dozės. Jei būtų

Krebs Sebastien nuotrauka

skaičiuojami visi likvidatoriai (iš Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos, Baltijos šalių), žmonės, gyvenantys netoli nelaimės teritorijos, ir tie, kurie mirė nuo vidinės radiacijos praėjus daugeliui metų po nelaimės, būtų galima teigti, kad Černobylio katastrofa atsakinga už daugiau nei 800 000 mirčių (tokį skaičių patvirtino Niujorko mokslų akademija, o paviešino profesoriai A. Jablokovas ir V. ir A. Nasterenko).

Vietiniai mokslininkai prieš Galijotą

Baltarusija labiausiai nukentėjo nuo Černobylio katastrofos, nes beveik 75 procentai visos radiacijos nusėdo jos teritorijoje. Sostinėje Minske yra nepriklausomas institutas „BelRad“, kurį 1990 m. įkūrė branduolinės energetikos inžinierius Va-

silijus Nesterenko. Jis buvo tarp pirmųjų, praskridusių virš elektrinės, siekiant įvertinti katastrofos mastą. V. Nesterenko buvo smarkiai apšvitintas ir mirė 2008 m. (visi kiti žmonės, buvę su juo sraigtasparnyje, mirė praėjus vos keliems mėnesiams po katastrofos). Dabar tėvo darbą tęsia sūnus Aleksejus Nesterenko. Suvokdami, kad tarptautinė bendruomenė negali pasirūpinti ar išgydyti vietinių užteršto regiono žmonių, „BelRad“ mokslininkai nutarė, kad jie patys gali šviesti žmones apie radiacijos grėsmę, mokyti atsirinkti saugius maisto produktus ir gydyti institute, remiantis obuolių pektinais sukurtais medikamentais. Pastarieji padeda atsikratyti Cezio 137 ir kitų radionuklidų. Žmonės gyvena Černobylio nelaimės poveikio zonoje, augina ir valgo maistą,

Būdama tarptautine sveikatos apsaugos institucija, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra atsakinga už mokslinių ir medicininių gairių, susijusių su gyventojų sveikata, pateikimą valstybėms. Jos konstitucijoje nurodoma, kad PSO veikla turi būti nepriklausoma nuo jokių komercinių interesų. Kaip bebuvę, 1959 m. gegužės 28 d. PSO pasirašė susitarimą su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA), kuriame tvirtinama, kad nė viena šių organizacijų negali prisiimti viešos pozicijos kokiu nors klausimu, kuris galėtų pakenkti kitos sutartyje minimos organizacijos interesams. TATENA buvo įsteigta 1957 m., siekiant plėtoti civilinę branduolinę energetiką. Kas nutinka, kai iškyla interesų konfliktas tarp informavimo apie visuomenės sveikatos būklę (už ką yra atsakinga PSO) ir TATENOS interesų? Atsakymą galima rasti pažiūrėjus į tai, kaip buvo pasielgta Černobylio situacijoje. PSO tyla apie Fukušimą yra suprantama, kai žinoma, jog organizacija turi sulaukti TATENOS nuomonės. Be to, iš visų 8000 PSO darbuotojų (įskaitant ir 3000 būstinėje Ženevoje) tik du yra

www.ozonas.lt

atsakingi už radiacijos klausimus. Seniau PSO būdavo radiacijos departamentas, bet prieš porą metų jis buvo uždarytas. Christopher Elain, vienas iš „Nepriklausomos PSO“ („Independent WHO“) atstovų, yra aiškiai pareiškęs, kad „PSO šiuo metu yra kur kas mažiau pasiruošusi susitvarkyti su Fukušimos nelaimės padariniais, nei ji buvo 1986 m. pasiruošusi Černobyliui. Taip yra todėl, kad PSO visiškai apleido šią sritį“. Asociacija „Nepriklausoma PSO“ yra nutarusi atkreipti visų dėmesį į šią temą, kuri turėtų liesti mus visus. Nuo 2007 m. balandžio 26 d. kiekvieną darbo dieną nuo 8 iki 18 valandos, nepaisant to, kokios oro sąlygos, tylūs protestuotojai piketuoja prie PSO būstinės Ženevoje, reikalaudami PSO nepriklausomybės. Aš pats ten buvau prisijungęs prie žmonių grupelės šį sausį. Jei galite prisijungti valandai, dienai, savaitei, visada būsite maloniai sutikti. Kai vasarą keliausite po Europą, jei prasuksite pro Šveicariją, galite stabtelėti Ženevoje ir skirti šiam reikalui dieną ar tiek, kiek galite (daugiau informacijos www.independentwho.info).

35

Pasaulio sveikatos organizacija: 50 metų tarnystės Tarptautinei atominės energijos agentūrai?


Černobylio atominės elektrinės avarijai 25 m. kuris gali būti apšvitintas, tad „BelRad“ mokslininkų veikla niekad nenutrūksta. Esant ne kokioms ekonominėms perspektyvoms ir trūkstant pinigų, vietiniai gyventojai renka grybus, augina daržoves, geria savo karvių pieną. Toks elgesys natūralus daugeliui mūsų, bet, deja, draudžiamas tame regione, jei norima nesusirgti. Pastaruosius 20 m. „BelRad“ institutas taip pat kaupė duomenis apie žmones, gyvenančius Černobylio apylinkėse Baltarusijoje. Jie matavo radiacijos lygius organizmuose 3-4 kartus per metus, apie 2000 žmonių per mėnesį. Nors Pasaulio sveikatos organizacija atsisako kreipti dėmesį į instituto gaunamus rezultatus, praėjusiais metais Niujorko mokslų akademija išleido knygą „Černobylis: katastrofos padariniai žmonėms ir aplinkai“ (knygą parašė prof. Aleksejus Jablokovas, prof. Vasilijus Nesterenko ir dr. Aleksejus Nesterenko). Knygoje paviešinama nemažai duomenų iš įvairių nepriklausomų tyrimų, atliktų paveiktose šalyse, kuriuos ignoravo tarptautinė sveikatos priežiūros įstaiga. Knygoje aiškiai atskleidžiama gėdingai neadekvati tarptautinė pagalba branduolinės katastrofos paveiktoms bendruomenėms. Ji taip pat dar kartą patvirtina, kad ateities energetikos vizijoje negali būti vietos atominei energetikai.

Černobylis ir Fukušima

Černobylio laikais buvo kalbama, kad situacija suvaldyta taip prastai tik dėl to, kad Sovietų valdžia nebuvo kompetentinga. Kaip bebuvę, tik dėl informacijos trūkumo ir valstybės stiprumo buvo galima mobilizuoti 800 000 žmonių avarijos padariniams likviduoti. Tai padėjo išvengti kur kas didesnio masto katastrofos, kuri būtų palietusi visą Europą. Būtent tų žmonių pasiaukojimas ir išgelbėjo Europą nuo didžiulės atominės nelaimės. Kokia situacija Japonijoje? Su visu šiandieniniu žinių bagažu apie radiacijos poveikį, kas ryšis aukotis ir dirbti šalia pažeistų reaktorių..? „Tepco“, privati kompanija, kuri turėjo rūpintis elektrinės saugumu ir priežiūra, kreipėsi į subkontraktorius, prašydama atsiųsti darbuotojų. Kompanija grasina subkontraktoriams, kad nutrauks veiklos sutartis su jais kitose „Tepco“ koordinuojamose elektrinėse, jei bus atsisakyta padėti. Tai, ką sovietiniais laikais autoritarizmas leido vardan ideologijos, tą patį modernus kapitalizmas šiandien daro dėl pinigų. Kalbant apie Fukušimos avarijos padarinius civiliams gyventojams, kyla klausimas ‒ pagal kokį atspirties tašką yra analizuojami surinkti duomenys? Pagal oficialiai pateikiamas Černobylio patirtis, perfiltruotas pagal Hirosimos atvejį, kaip tą

Žemės paviršiaus tarša Cezium 137, išsiskyrusiu į aplinką Černobylio katastrofos metu. ep

r

Des

Te

te

re v

na

Goryn

S ty

r

S to

kh

od

Desna

Dn

Dn

R o sk a

36

ep

r

darė PSO ir Tarptautinė atominės energijos agentūra, norėdamos kuo labiau sumažinti avarijos pasekmių mastą? Pagal Černobylio patirtį, kokią ją išgyvena vietiniai gyventojai ir nepriklausomi mokslininkai? Sprendimai, priimti pirmosiomis savaitėmis po nelaimės, yra esminiai, apsaugant vietinius gyventojus. Bet jei žalos mastas yra nuvertinamas, galima baimintis, kad saugos priemonės, kurių imtasi, bus neefektyvios ilgalaikėje perspektyvoje.

Autorius dėkoja Michailui Malko (Baltarusijos mokslų akademija) ir profesoriui Aleksejui Okeanovui (tarptautinis ekologijos universitetas Minske) už nepamainomą pagalbą ir patarimus. Labiausiai norisi padėkoti profesoriui Aleksejui Nesterenko už gigantišką darbą, kurį kiekvieną dieną Baltarusijos vaikams dirba jis ir jo komanda. Tolimesniam domėjimuisi: www.independentwho.info www.belrad-institute.org


Černobylio atominės elektrinės avarijai 25 m.

Inrterviu su Aleksejum Nesterenko Benjamin VAUTRIN

Mokslų daktaras Aleksejus Nesterenko yra profesoriaus Vasilijaus Nesterenko, įkūrusio „BelRad“ institutą, sūnus. Po tėvo mirties 2008 m. jis tęsia pastarojo pradėtus darbus. Su itin daug nusipelniusiu už žmonių sveikatos saugojimą mokslininku kalbėjomės apie Černobylio katastrofos padarinius.

Kokie radiacijos lygiai aptinkami tenykščiame maiste? Pavyzdžiui, prieš beveik porą mėnesių tyrėme džiovintus grybus iš Mogiliovo rajono. Cezio 137 koncentracija juose viršijo 170 000 bq/kg. Koncentracija, kuri šiuose produktuose siekia virš 2500 bq/kg jau yra laikoma pavojinga. Praėjusiais metais buvome išmatavę ir 231 000 bq/kg koncentraciją, o tai viršija normą apie 10 kartų. Tai panašu į radioaktyvių atliekų koncentracijas.

Daug kas nesupranta, kodėl žmonės lieka gyventi tokiose vietose... Visi, kas galėjo tai sau leisti, išsikraustė jau devyniasdešimtaisiais. Informacijos trūkumas, baimė pakeisti gyvenamąją aplinką, sunkumai, kurie atsirastų taikantis prie naujos gyvenimo situacijos, privertė žmones pasilikti. Nėra lengva rasti naują darbą išsikrausčius į kitą miestą. Be to ir valdžia nelaiko tų vietų ypač pavojingomis. Jie nenori sukelti panikos, ir nėra taip paprasta imti ir iškeldinti apie milijoną žmonių... Kaip yra veikiami žmonės, kurie liko čia gyventi? Jau žinote, kad Cezis 137 įsitvirtina raumeniniame audinyje. Ten jis ir toliau švitina ląsteles, jas naikina. Priklausomai nuo lokalizacijos jis gali paveikti širdį ar skrandį... Dauguma vaikų kenčia dėl širdies problemų, silpnumo ir bendrai susilpnėjusios imuninės sistemos. Kokios šių gyventojų alternatyvos? Kaip jau sakiau, gaila, kad toks didelis skaičius žmonių negali tiesiog imti ir apleis-

“BelRad” instituto darbuotojai dalija Pektino preparatus, padedančius net iki 75 proc. sumažinti radionuklidų lygį organizme.

Eastwords nuotrauka

www.ozonas.lt

ABAECHE asociacijos nuotrauka

ti šios teritorijos. Esminis dalykas mėginant gyventi normalų gyvenimą yra valgyti tik importuotus, neapšvitintus produktus. Bet jie kainuoja ir ne kiekvienas gali tai sau leisti. Mūsų veikla ten daugiausiai susijusi su Pektino preparato dalijimu (jis padeda net 75 procentais sumažinti radionuklidų lygį organizme). Prioritetas skiriamas vaikams. Mes taip pat nuolat atliekame radiacijos lygių matavimus suaugusiųjų ir vaikų organizmuose, siekdami žinoti, kuriuose rajonuose tuo metu reikia daugiau pagalbos. Informuojame ir šviečiame žmones apie tai, kaip jie turėtų maitintis, ko reikia vengti. Mokytojai ir medikai padeda skleisti informaciją, kai mūsų ten nėra. Kaip vyksta ekonominis augimas toje teritorijoje? Tai nepaprastai svarbu, kad žmonės galėtų užsidirbti pakankamai pinigų gyvenimui, kad galėtų pirkti švarius produktus, atkeliavusius iš neužkrėstų regionų. Bet ten trūksta investicijų ir pinigų. Aš esu prancūzas, gyvenu Minske, kuris yra toli nuo tos teritorijos, apie kurią kalbėjomės. Niekada nevalgau vietinių grybų, uogų ar žuvų, sugautų upėse, bet vis tik mano kūne išmatavome 15 Bq/kg Cezio 137 mano kūne. Ar tai reiškia, kad visa Baltarusija yra apšvitinta? „Natūrali“ Cezio 137 koncentracija žmogaus kūne turėtų būti 0 Bq/kg. Bet dar 30 Bq/kg koncentracija nepadarys negrįžtamų padarinių. Jei pavyzdžiu paimtume kažką, kas tik šįryt atvyko į Minską, visai tikėtina, kad po dienos Cezio 137 koncentracija jo organizme būtų apie 20Bq/kg. Net jei valdininkai tvirtina, kad visi maisto produktai yra griežtai kontroliuojami, niekada negalime būti tikri, kad pienas ar mėsa tikrai neprasprūdo iš užterštos teritorijos. Nesąžiningi verslininkai gali bet ką padaryti dėl pinigų – net parduoti nesveiką maistą. Tavieji 15 Bq/kg nėra labai baisu – sveikai maitiniesi ir gyveni. Praleisi kelias savaites švarioje aplinkoje ir jų atsikratysi.

37

B.V. Kokiomis sąlygomis radiacijos paveiktoje zonoje Pietų Baltarusijoje gyvena žmonės? A.N. Jūs jau žinote apie vidinį apšvitinimą Ceziu 137. Pagrindinė problema yra tai, kad tie žmonės valgo apšvitintus produktus ir taip yra patys apšvitinami iš vidaus. Niekas neinvestuoja tose teritorijose. Dėl to žmonėms sunku gauti gerus darbus ir užsidirbti pakankamai pinigų pragyvenimui. Pinigų trūkumas verčia juos auginti savo daržoves, rinkti grybus ir uogas iš miško. Tai nemokamas, bet labai užterštas maistas.


Transportas

2011

m. elektrinių automobilių frontas E g l ė K VA S

D.Britanijos gyventojai, 2011 m. perkantys elektrinius automobilius, gaus iki 5000 svarų subsidijas. Kalbama, jog norint pasiekti CO2 emisijų mažinimo tikslus, šalies keliais jau iki 2030 m. turi riedėti apie 11 milijonų elektrinių automobilių. Tiesa, subsidijų skaičius ribotas, ir jas gaus tik perkantys tam tikrų markių automobilius. Kaip bebuvę, valdžios iniciatyva – tikrai geranoriška. Taip pat per ateinančius porą metų D. Britanijoje turi būti įkurta ir apie 4000 įkrovimo punktų elektriniams automobiliams. Barakas Obama kitoje Atlanto pusėje siūlo elektrinių automobilių pirkėjams „į rankas“ duoti po 7500 dolerių (manoma, kad tai pagelbėtų pasiekti vieno milijono elektrinių automobilių skaičių šalies keliuose iki 2015 m.). JAV subsidijos, perkantiems elektrinius automobilius, varijuoja kiekvienoje valstijoje. Elektriniai automobiliai dar visai neseniai atrodė moto-

rinio pasaulio keistenybė, tačiau viskas keičiasi (o kada buvo kitaip?): automobiliai tobulėja, kuriasi jų įkrovimo punktų infrastruktūra, valstybės kelia ambicingus tikslus, norėdamos pakeisti taršų motorinių priemonių arsenalą į draugišką aplinkai, išsivaduoti iš priklausomybės nuo senkančių naftos produktų. Tiesa, akylesniam „stebėtojui“ kyla klausimas – ar viskas iki galo harmoninga, t.y. ar elektra, kurią vartos elektromobiliai tebebus atominių ar šiluminių elektrinių rezultatas, ar gaminant elektromobilius nebus sunaudota daug daugiau išteklių, nei jau nusistovėjusioje įprastinių automobilių gamyboje ir ar apskritai – ar tai nėra naujas tradicinės vartotojiškos ekonomikos „skatinimo“ planas? Pristatome kai kuriuos automobilius, su kuriais siejamos didžiausios 2011 m. viltys.

Nissan Leaf „Nissan“ prezidentas Carlos Ghosn, Los Andžele pristatydamas vien elektra varomą naująjį “Nissan Leaf ”, sakė, kad šis automobilis pakeis būdą, kuriuo žmonės naudoja ir verčia judėti savo automobilius. Šis automobilių gamintojas išsiskiria tuo, kad aktyviai bendradarbiauja su įkrovimo punktų kūrimo kompanijomis ir miestų savivaldomis, siekdamas, kad „Nissan Leaf“ kuo greičiau galėtų visur judėti laisvai. „Nissan Leaf“ JAV pasirodė dar 2010 gruodžio pabaigoje. Po kapotu: 24 kWh ličio jono baterija ir 80kW elektrinis variklis. Varoma vien elektra. Nuotolis: Įveikia 96 – 177 kilometrus vienu įkrovimu. Charakteristika: Idealiu atveju turi pasiekti apie 145 kilometrų per valandą greitį. Kaina: Nuo 32 780 dolerių. Nuoroda: www.nissanusa.com/leaf-electric-car

Fisker Karma

Garsaus dizainerio Henrik Fisker sumodeliuotas prabangus sportinis keturvietis automobilis. Išvaizda ir savybėmis turėtų būti rimtas “Tesla Roadster” konkurentas. Kiek pigesnis šeimyninis sedanas turėtų pasirodyti 2012 m. Po kapotu: 20 kWh ličio jono baterijų pakas, du elektriniai varikliai ir “General motors” “Ecotec” tiesioginio įpurškimo variklis, veikiantis kaip generatorius. Nuotolis: automobilis važiuoja dviem režimais – ekonominiu ir sportiniu. Ekonominiu režimu pirmieji 80 kilometrų važiuojami vien elektra, vėliau dar 322 kilometrai su varikliu „generatoriumi“ (tokiu būdu važiuojant galima pasiekti, kad degalų poreikis 100 kilometrų būtų tik 2,4 litro). Charakteristika: Teigiama, kad automobilis gali būti labai greitas, išvystyti net 200 kilometrų per valandą greitį. Kaina: Nuo 90 000 dolerių. Nuoroda: www.fiskerautomotive.com

38


Transportas

Ford Focus Electric

Vėliau šiais metais 19 rinkų pasirodysiantis „Ford Focus Electric” žada būti rimtu “Nissan Leaf ” ir “Chevrolet Volt” konkurentu. Elektrinis, keturvietis, keturių durų automobilis, vertintojų nuomone, bus labai patrauklus pirkėjams (ir ne vien dėl itin patogaus ir interaktyvaus valdymo skydelio). Naujasis „Ford Focus Electric” turės keletą privalumų, kuriais lenks konkurentus. Tai – greitesnis baterijos įkrovimo laikas (namuose galima įkrauti vos per tris valandas), baterija šildoma ar vėsinama skysčiu (taip užtikrinamas jos veikimas įvairiomis temperatūromis). Po kapotu: 23 kWh ličio jono baterija ir 100 kW elektrinis variklis. Nuotolis: Iki 160 kilometrų. Charakteristika: Automobilis gali išvystyti 135 kilometrų greitį. Kaina: Dar nepaskelbta. Nuoroda: www.ford.com/electric/focuselectric

Coda Sedan

Vien elektra varomas „Coda Sedan“ yra gaminamas Kinijoje pagal įprastiniu kuru varomą „Hafei Saibao 3“ modelį. Automobilius surenka „Coda Automotive“ kompanija Kalifornijoje. Jis nemažai patobulintas, atsižvelgiant į amerikietiškus reikalavimus. Jau dabar yra sutarta, kad automobilių nuomos gigantai „Hertz“ ir „Enterprise“ į savo nuomojamų automobilių parkus įtrauks ir „Coda Sedan“. Po kapotu: 34 kWh ličio geležies fosfato baterija (apie 40 procentų galingesnė nei „Nissan Leaf“), 100 kWh elektrinis variklis. Nuotolis: Nuo 144 iki 193 kilometrų. Charakteristika: Maksimalus automobilio greitis yra apie 129 kilometrus per valandą. Kaina: Nuo 44 000 dolerių. Nuoroda: www.codaautomotive.com

Think City

Reklaminiuose pranešimuose rašoma, kad šis Norvegų kompanijos automobilis reikalauja visai nedaug – tik kiek daugiau nei mobilusis telefonas. „Think City“ svarbu ir aplinkai draugiškas automobilio gaminimo būdas, perdirbamos medžiagos, netaršus gamybos būdas, tinkamas medžiagų naudojimas. Tai kompaktiškas elektrinis, dviejų durų, plastikinio kėbulo keturvietis miesto automobilis su nulinėmis CO2 emisijomis. Po kapotu: Arba 24 kWh natrio baterija „Zebra“ arba 23 kWh ličio jono baterija bei trifazis elektrinis variklis. Nuotolis: Įkrauta baterija galima nuvažiuoti iki 160 kilometrų. Charakteristika: Didžiausias automobilio greitis ‒ 110 kilometrų per valandą. Kaina: Nuo 35 000 dolerių Nuoroda: www.thinkev.com

„General Motors“ gaminį „Green Car Journal” žurnalas įvertino kaip 2011 metų „žaliąjį“ automobilį. Tai pirmas kartas, kai elektriniam automobiliui suteikiamas šis apdovanojimas. Jis suteiktas motyvuojant, jog iki šiol elektriniai automobiliai buvo daug žadantys, bet jiems trūko praktiškumo, o šis yra ilgai lauktas praktiškas gaminys. Po kapotu: 16 kWh ličio jono baterija, 111 kW elektrinis variklis ir 1,4 litrų, 84 arklio galių, keturių cilindrų variklis, didžiąją laiko dalį tarnaujantis kaip generatorius. Nuotolis: 56 kilometrai važiuojami vien elektra, vėliau dar apie 547 kilometrai varikliu, tarnaujančiu kaip generatorius. Charakteristika: Didžiausias automobilio greitis yra 161 kilometras per valandą. Jis pasiekiamas beveik visiškoje tyloje (kai važiuojama elektra). Kaina: Nuo 40 000 dolerių. Nuoroda: www.chevrolet.com/volt/

www.ozonas.lt

39

Chevrolet Volt


Žaliasis gidas

perkanT naujĄ buiTinĘ TecHnikĄ mažinama klimaTo kaiTa Saulius STRAZDELIS

Anglies dvideginio išmetimas į atmosferą nenumaldomai auga. Gelbėjimosi ratų siūloma daug ir įvairių, tačiau yra ir galbūt nebeįveikiamų kliūčių. Viena jų – nesustabdomas žmonijos vartojimas. Vargu, ar kokia nors politinė kryptis ar net diktatūra sugebėtų pakeisti vis didėjantį vartojimą. Kartais, o ypač tokiais atvejais, verta tobulinti tai, be ko nebegalime gyventi. Pasirodo, buitinė technika yra viena iš tų tobulėti galinčių sričių.

Per 10 metų – 200 mln. tonų

Kai kurie gamintojai sau išsikėlė ambicingus tikslus – savo gaminama produkcija mažinti CO2 kiekį. Pavyzdžiui, kompanija „LG“ planuoja, jog 2011 m. kenksmingų aplinkai dujų pavyks sumažinti 14 mln. tonų, t.y. 1,1 mln. tonų daugiau nei praėjusiais metais. Kompanijos skaičiavimais, per 2009 - 2020 m. dujų emisiją pavyks sumažinti 200 mln. tonų. LG tiki, jog intensyviai plėtodami ekologiškas technologijas pasieks užsibrėžtų tikslų. Taigi siekdami sumažinti šiltnamio dujų emisiją, LG dabar orientuojasi ne tik į buitį lengvinančius, bet ir į aplinką taupančius įrenginius. Ne tik LG, bet ir kiti gamintojai nuolat plėtoja energiją taupančius įrenginius. Didžiausią dalį „Sony“ ekologiškų gaminių

metinės palūkanos – tik

sudaro LED televizoriai, „HP“ investuoja į ekologiškus kompiuterius. Pažangios „žaliosios“ technologijos vis sparčiau diegiamos šaldytuvuose ir skalbimo mašinose. Planuojama, jog ekologiška buitinė technika ateityje 8 procentais prisidės prie bendro šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažinimo.

Palankiausios sąlygos įsigyti

Gamintojai jau pradėjo rūpintis aplinkos išsaugojimu. Jei visi pažadai bus įgyvendinti, po kelerių metų kone kiekvienas buities prietaisas bus ekologiškai tobulesnis nei dabar. Kita vertus, iš jų nebus jokios naudos, jei vartotojai jų nepirks. Todėl dabar puiki proga prie ekologijos prisidėti ir pirkėjams, tuo labiau, kad įpročių labai

KUPONAS

14%

Tausokime gamtą kartu!

Pateikę šį kuponą bet kurioje TOPO CENTRO ir EURONICS parduotuvėje reikalingą buitinę techniką galėsite išsimokėtinai įsigyti EKOlizingo sąlygomis per GENERAL FINANCING.

Ypatingos GENERAL FINANCING EKOlizingo sąlygos, suteikiamos perkantiems prekes išsimokėtinai:

• metinė palūkanų norma – 14 proc., • jokio sandorio sudarymo mokesčio, • jokio tvarkymo mokesčio. • kai sutartis sudaroma 36 mėnesiams, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 14,9 proc., • įgyjamos prekės kaina gali siekti 10 000 litų, • bendra suma, kuria suteikiame naudotis, gali būti nuo 250 Lt iki 10 000 Lt. Papildomas mokestis taikomas tik draudimo apsaugai.

40

keisti net nereikia. Tiesiog, perkant naują buitinę, audio, video, kompiuterinę techniką, reikia rinktis tuos modelius, kurie yra ekologiškesni, tausoja aplinką, yra pagaminti iš perdirbtų medžiagų. Šiuo metu „Topo Centro“ bei „Euronics“ parduotuvėse aplinką tausojančią buitinę techniką galima įsigyti išsimokėtinai ypatingomis „General Financing“ „EKOlizingo“ sąlygomis. O tiems žmonėms, kurie tausoja gamtą atiduodami seną, nebenaudojamą buitinę techniką perdirbti „Topo centrui“ ar „Euronics“, bus įteiktas „General Financing“ „EKOlizingo“ kuponas su kuriuo praktiškai bet kokią šiose parduotuvėse esančią techniką galima išsimokėtinai įsigyti EKOlizingo sąlygomis. Tuo labiau, kad norint atskratyti kokio didžiulio prietaiso, tikrai nereikia vargti ir tempti jį į surinkimo punktą. Dideli buities prietaisai yra išvežami nemokamai, tereikia tik susisiekti su „Topo centro“ ar „Euronics“ tarnybomis. Ypatingos „General financing“ EKO lizingo sąlygos suteikiamos perkantiems prekes išsimokėtinai: metinė palūkanų norma – 14 procentų, jokio sandorio sudarymo mokesčio, jokio tvarkymo mokesčio. Kai sutartis sudaroma 36 mėnesiams, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 14,9 procentų. Įgyjamos prekės kaina gali siekti 10 000 litų. Bendra suteikiama suma gali būti nuo 250 Lt iki 10 000 Lt. Papildomas mokestis taikomas tik draudimo apsaugai. Užs. nr. 09/28


Žaliasis gidas

renovuoTas būsTas – saugi ir sveika aplinka

Užs. nr. 09/29

Marius KAIRAITIS

Sveikatos specialistai, paklausti apie gyvenamosios aplinkos poveikį žmogaus sveikatai, kaip vieną iš pagrindinių faktorių nedvejodami paminėtų šiluminę izoliaciją. Kitaip tariant, ar žmonės gyvena pakankamai šiltai. Ypač, aišku, žiemą. Tuo tarpu statybos specialistai savo ruožtu patikintų, kad didžioji dalis iki 1993 m. šalyje pastatytų daugiabučių yra nekokybiški. Tai namai, kurie švaisto šilumą. O tai reiškia, kad juose gyvenantys žmonės tikrai negali skųstis jos pertekliumi. Štai dar vienas motyvas, kodėl reikia renovuoti pasenusius daugiabučius. Ne tik todėl, kad mažiau mokėtume už šildymą, galėtume brangiau parduoti butą, galiausiai gražiau atrodytų pats namas, tačiau

kovoje su Triukšmu – nauja pergalė

Kasmet minima pasaulinė kovos su triukšmu diena. Triukšmas yra rimta problema, bet kol kas ji nėra išspręsta. Kasmet garsas vis artėja prie žmogaus, dažnėja ir stiprėja. Tiesa, ne visur. Tylumo rekordus šiemet gerino buities prietaisas, iš kurio to galima mažiausiai tikėtis.

Tylus dulkių siurblys

Dulkių siurblys kone kiekvienam asocijuojasi su garsiu ūžimu. Veikiančio siurblio garsas taip pat laikomas ir vienu iš labiausiai erzinančių buities garsų. Švedijos laboratorijose mokslininkai testais įrodė, kad netrukus apie siurblio garsą bus galima pamiršti. Inicijuoti šį tyrimą “Electrolux” paskatino vartotojų elgesio analizė, parodžiusi, kad, augant žmonių užimtumui bei aktyvėjant socialiniam gyvenimui, jie nebeteikia reikšmės dulkių siurbimo laikui – jis atliekamas, kai atsiranda galimybė. Pavyzdžiui, itin užimtiems žmonėms tai gali būti ankstus rytas ar vėlus vakaras, o kūdikius auginančioms mamoms – laikas, kai vaikas užmiega. Testuotas „Ultrasilencer“ dulkių

www.ozonas.lt

Sąlygos – dar patrauklesnės

Tad išvada tik viena: renovuoti daugiabučius ne tik verta, o tiesiog būtina. Tam, kad gyventume saugiau, šilčiau, pigiau ir sveikiau. Juolab, kad modernizavimo sąlygos artimiausiu metu turėtų tapti dar patrau-

siurblys parodė puikius rezultatus, tad galima tikėtis, jog šiame fronte triukšmo pajėgos pamažu pradės trauktis.

Sudėtingi testai

Dulkių siurblio suderinamumo su miegu testą atliko švedų miego klinika SDS Gotenburge. Du tiriamieji – vyras ir moteris – dvi naktis miegojo 125 cm nuo “UltraSilencer” siurblio. Testo metu buvo stebima, kaip tiriamiesiems sekasi užmigti greta veikiančio siurblio. Taip pat kelis kartus per naktį – įvairiose miego stadijose – jis buvo išjungiamas ir įjungiamas. Naudojant įvairius prietaisus buvo tikrinama objektyvi tiriamųjų miego būsena – smegenų aktyvumas, akių judesiai bei širdies mušimo dažniai. “Tai būtų sunkus testas bet kokiam prietaisui, o juolab dulkių siurbliui. Tačiau tai reikalingas patikrinimas, ar mūsų pastangos kurti tylesnius prietaisus, nemažinant jų veikimo efektyvumo, yra vaisingos”, – sakė Henrikas Trobergas, “Electrolux” technologijų vadovas.

Turėtų būti populiarus

„Electrolux“ atstovai tikisi, kad „Ultrasilencer“ bus populiarus tarp vartotojų. Tokioms viltims išties yra pagrindo, nes siurblio garsas problema gali tapti daug dažniau, nei galime numanyti. Jau šiandien

klesnės. Mat aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas pasiūlė padidinti kompensacijos dydį nuo 15 iki 50 procentų. Preliminarios visuomenės apklausos rodo, jo būtent tokių kompensacijų norėtų dauguma gyventojų, todėl galima spėti, kad norinčių renovuoti būstą gerokai padaugės. Aplinkos ministras pabrėžia, jog renovacija nėra ir negali būti priverstinė. Tai – pačių gyventojų apsisprendimas, konstanta, kurios bus laikomasi visada. G. Kazlauskas tvirtina, kad populiarinant renovaciją einama aiškinimo, švietimo, privalumų ir naudos rodymo keliu. Tuo užsiima tiek Aplinkos ministerijos, tiek jai pavaldžios Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros specialistai, renovaciją aktyviai propaguoja kai kurios šalies savivaldybės. Ministro teigimu, dažnai pasigendama būtent aktyvesnio pastarųjų vaidmens. Visgi, G. Kazlausko nuomone, laikui bėgant vis daugiau žmonių supras visokeriopą atnaujinimo naudą: kad renovacija, visų pirma, reiškia ne išlaidas, o sutaupymą, ir kad nieko nėra brangiau už sveikatą, kurios saugojimas tiesiogiai susijęs su šiltais, jaukiais bei gražiais namais.

50 proc. pasaulio populiacijos gyvena miestuose, neretai daugiabučiuose ir apsupti kaimynų. Be to, šiuolaikinis gyvenimas daliai žmonių sukuria nereguliarų darbo ir poilsio laiką bei sukelia stresą. „Taigi, jei „UltraSilencer“ netrukdo miegoti, reiškia, kad jis netrukdys ir televizorių žiūrinčiam partneriui, besiilsinčiam kaimynui ar miegiančiam kūdikiui“, – sakė kompanijos technologijų vadovas. Tyrimai rodo, jog net 60 proc. europiečių, siekiančių sumažinti garso taršą, pasirinktų tylesnius dulkių siurblius. Tuo tarpu nepriklausomo Vokietijos testavimo instituto SLG testai rodo, jog tik 68dB(A) garsą skleidžiantis „Electrolux“ dulkių siurblys „UltraSilencer“ yra tyliausias rinkoje.

41

Kur kas šilčiau

ir todėl, kad pasirūpintume savo bei savo šeimos narių sveikata. Norite faktų, kad atnaujinus daugiabutį jame gyventi kur kas šilčiau? Prašome. Vilniuje esančio Architektų 104-ojo daugiabučio – renovuoto namo – pirmininkas Albertas Pagalys puikiai prisimena, jog iki renovacijos temperatūra butuose svyravo tarp 17-18 laipsnių. Po renovacijos – 22 laipsniai. Akivaizdus skirtumas, tiesiogiai susijęs su žmonių sveikata. Tokių ir panašių pavyzdžių yra į valias. Užtat gyvenantys atnaujintuose namuose be sutaupytų pinigų ir kitų privalumų dažnai akcentuoja ir pagerėjusią gyvenimo kokybę. Kur kas gražesnė, sutvarkyta aplinka lemia išties daug. Atnaujintame daugiabutyje tiesiog gerokai smagiau gyventi – taip sako žmonės.

Užs. nr. 09/27

Renovuotas namas – tai ne tik sumažėjusios sąskaitos už šildymą, pagerėjusi gyvenimo kokybė, išaugusi turto vertė. Tai kartu ir saugi aplinka, tiesiogiai susijusi su žmonių sveikata. Tad tiems, kurie vis dar dvejoja, atnaujinti namus ar ne, reikėtų įsiklausyti dar ir į šį svarbų argumentą.


Žaliasis gidas

Elegantiška ekologija ant stogų

Laura Montvilaitė

Balandžio pradžioje Briuselyje atsidarė naujas restoranas. Belgijos sostinėje tai nebūtų joks išskirtinis įvykis, jei restoranas nebūtų kiek kitoks nei visi kiti. Į akį krenta jau vien netikėta jo vieta – objektas iškilo ant vieno Briuselio parko vartų stogo. Be to, tai laikinas restoranas, kuris mieste apsistos ne daugiau nei tris mėnesius. Originali idėja skirta ne vien tik pasiūlyti naujų įspūdžių visko mačiusiems Briuselio gyventojams. Iš tiesų toks laikinas restoranas – skoninga ekologinė žinutė.

Subtilu ir ekologiška Idėjos autoriai - buitinės technikos gamintojas „Electrolux“ - siekia, kad restoranas ne tik suteiktų įspūdžių ir paskatintų eksperimentuoti virtuvėje. Ne ką svarbiau yra raginimas eksperimentuoti namuose, buityje, keliavime. Elegantiškas restoranas ant pastato stogo primena, kad madinga ir skoninga dabar yra ne vien elektra varomi automobiliai ir perdirbami pirkinių maišeliai. 140 kv. m ploto „Kube“, kurio 50 kv. m užima išorinė terasa, svečiams bus skirta 18 vietų. Atvykus į „Kubą“, jis bus atidarytas pasigrožėti aplinkui esančia panorama, o prasidėjus gaminimo sesijai, iš viršaus į centrą nusileis stalas, prie kurio sėdėdami svečiai galės stebėti patiekalų kūrimo procesą, labiau primenantį bendravimą su draugais, nei lankymąsi įprastame restorane. Pavalgius stalas vėl pakils ir svečiai bus kviečiami bendrauti gurkšnojant kokteilius. Moderniausios garso ir šviesos sistemos sukurs tinkamiausią atmosferą konkrečiam renginiui. Taip pat „Kubų“ svečiai bus kviečiami dalyvauti specialiai tam miestui pritaikytuose renginiuose, apjungiančiuose madą, muziką ir skonį.

Aplankys ir kitus miestus

Laikinas restoranas ketina aplankyti dar keletą didmiesčių. Stiklinis kubas bus

42

užkeltas ant pastatų Milane, Maskvoje, Stokholme ir Ciuriche. Kiekviename mieste pietus, vakarienes ir savaitgalio priešpiečius lankytojams pagal savo ypatingus receptus ruoš garsūs vietiniai šefai. Patiekalus pagaminti bus naudojami vietiniai maisto produktai bei profesionalų labiausiai vertinami ir 20-40% mažiau energijos naudojantys prietaisai – kombinuotos garų orkaitės, indukcinės kaitlentės ir kt. Pasidalindami savo paslaptimis, virtuvės šefai parodys, jog turint reikiamą įrangą, sukurti ypatingus įspūdžius nėra sunku ar brangu.

Ekologija ir dizainas

Šio inovatyvaus objekto vizija buvo sukurta ir išvystyta Milano architektų kompanijoje „Park Associati“. Koncepcija paremta skandinaviškomis tradicijomis ir „Electrolux“ dizaino vizija. Viskas, išskyrus grindis, yra balta: eksterjere – perforuotas aliuminio apvalkalas, interjere – korianas bei medis, padengtas blizgiu ir matiniu laku. Jaukumo erdvei suteikia medžio grindys ir švedų gamintojo „Kasthall“ kilimas. Restorane-kube svarbus ne tik dizainas. Objektas pastatytas pagal svarbiausius ir naujausius ekologijos standartus. Remiantis „Electrolux“ siekiu kurti inovatyvias ir aplinkai draugiškas technologijas, šis projektas išsiskirs ir mažomis medžiagų bei energijos sąnaudomis ir bus 100% perdirbamas. „Kubuose“ bus naudojamos vėjo turbinos ir vandenilio kuro elementai, anksčiau išbandyti tik automobiliuose ir motoroleriuose. Restorano grindims bei terasai panaudoti perdirbti medžio pramonės likučiai, kombinuoti su vandeniui atspariais aplinkai draugiškais plastiko komponentais. Baigęs savo gyvenimą kaip restoranas, „Kubas“ galės būti panaudotas kaip kilnojamas medicinos punktas, biblioteka ar kitas pastatas ir taip tęsti savo naudingą ekologijos misiją.


www.biosala.lt Mūsų krautuvėlės: Didžiausias pasirinkimas S. Žukausko 49, Vilnius Dirbame: I-V 10.00 – 21.00 val.; VI 10.00 – 18.00 val.; VII nedirbame Mob. tel. +370 65532415

Platus ekologiškų bei natūralių produktų pasirinkimas krautuvėlėse

MISC “Europa” Konstitucijos pr. 7A, Vilnius Dirbame: I-VI 10.00 – 21.00 val.; VII 10.00 – 20.00 val. Mob. tel. +370 68585879

Vokiečių g. 13, Vilnius Dirbame: I-V 9.00 – 21.00 val.; VI 10.00 – 18.00 val.; VII 10.00 – 15.00 val. Mob. tel. +370 61065340

SOCIALINIAI

Natūrali ir ekologiška kosmetika Higienos priemonės Natūralūs maisto papildai

info@groziovaistine.lt +37065629998 www.groziovaistine.lt

PA R T N E R I A I :



Ozonas nr. 35