Tema
Superpanaudojimas – industrinės atliekos architektūroje ir dizaine Sigita Simona PAPLAUSKAITĖ
Pastaraisiais metais supratimas apie ekologinės pusiausvyros palaikymo svarbą architektūroje, statyboje ir dizaine tik auga. Visuomenė keičiasi tam, kad atsikratytų veiklos, reikalaujančios milžiniškų žemės išteklių naudojimo ir transportavimo. Populiarėja pereinamojo laikotarpio miestai (transition towns), prisitaikantys prie naudingųjų iškasenų mažėjimo ir klimato kaitos, miesto sodai ir ekologiški ūkiai, skirti vietinei produkcijai remti, pramonės ekologija, orientuota į mažinamas medžiagų ir energijos investicijas, ir tokios idėjos, kaip „iš lopšio į lopšį“, kurios populiarina dizainą panaudojant atliekas ir kartu siūlo tęstinumo galimybę perdirbti pagamintus objektus vis iš naujo. Viena iš dar neminėtų iniciatyvų – superpanaudojimas. Kabelių ritės, langų rėmai, senos padangos, skalbimo mašinos, vystyklai, pakavimo dėžės, kiliminė danga – visa tai gali būt išmetama, perdirbama arba sudeginama. Kitas būdas grąžinti industrines ir buitines atliekas atgal į gyvavimą yra superpanaudojimas (superuse) pasitelkiant miesto ciklų suderinimo (recyclicity) metodologiją. Abi šios sąvokos, sukurtos Roterdame įsikūrusios architektūros studijos „2012 Architecten“, aktyviai naudojamos Olandijos architektūros praktikoje, įrodo, kad galima ženkliai sumažinti statybos kaštus panaudojant regionines atliekas. Superpanaudojimas skiriasi nuo įprasto pakartotinio medžiagų ir objektų panaudojimo tuo, kad yra įtraukiamas ir visiškai naujos produkcijos perteklius.
10
Pradžia ir... pabaiga? Statybos iš atliekų eksperimentai prasidėjo apie 1970 m. Amerikoje, kai pagaliau buvo atkreiptas dėmesys į žmonijos paliekamą pėdsaką ekologijoje. Viena iš pirmųjų tiriančių ir eksperimentuojančių organizacijų – Naujojoje Meksikoje susibūręs kolektyvas „Earthship Biotecture“ – pasiūlė statyti namus naudojant buitines ir industrines atliekas bei gamtoje randamas natūralias medžiagas. Tokie namai nereikalauja profesionalių statybininkų darbo, tačiau turi būti konstruojami su eksperto priežiūra. Būdami radikaliai ekologiški ir taupūs, tokie pastatai aprūpinami saulės ir vėjo gaminama elektros energija, lietaus ir sniego tirpsmo vandeniu, yra šildomi ir vė-
dinami saulės ir žemės, o maisto produktai auginami lokaliai. Ekologiški namai siūlo ne tik išskirtinę aplinką, bet ir naują gyvenimo būdą – „laikant kiekvieną gyvenimo aspektą savo rankose“, kaip sako „Earthship Biotecture“ įkūrėjas Michaelas Reynoldsas, taip pabrėždamas naują nepriklausomybę nuo paslaugų tiekėjų ir jų mokesčių, kas šiuolaikiniam žmogui jau sunkiai suvokiama.
Seni įpročiai riboja Vis dėl to, nors statybos naudojantis atliekomis populiarėja, jos lieka alternatyva aukštų technologijų inovatyviems pastatams, kadangi nėra orientuotos į pelną, nesiekia masinės produkcijos, didelio