Issuu on Google+


PASAULINĖS PARKINSONO LIGA SERGANČIŲJŲ DIENOS MINĖJIMO P R O G R A M A

10:00 – 11:00--Registracija 11:00 - Renginio pradžia (Panevėžio ligoninės vadovo sveikinimas) 11:15 - Meninė programa 11:45 - Psichikos sutrikimai sergant Parkinsono liga Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės gyd. Aušra Deksnytė 12:30 - Parkinsono liga ir skausmas Kauno medicinos universiteto klinika, Anesteziologijos klinikos Skausmo gydymo poskyris, doc. Arūnas Ščiupokas 13:10 - Mankštos pertraukėlė (vadovas - Abromiškių reabilitacijos ligoninės kineziterapeutas Igoris Kozlovas) 13:20 - Parkinsono ligos chirurginis gydymas Kauno medicinos universitetas, Neurochirurgijos klinikos vadovas doc. Juozas Šidiškis I4:00 – 15:00 – Pietų pertrauka 15:00 – 15:30 – Diskusijos 15:30 – 16:00 - Kiti klausimai 16:15 – Išvykimas

1


PSICHIKOS SUTRIKIMAI SERGANT J. PARKINSONO LIGA Gyd. Aušra DEKSNYTĖ

Senyvo amžiaus žmonėms pasitaiko susirgti Parkinsono liga. Ligoniui darosi sunkiau judėti, valdyti rankas, ypač rašant (akademikas Slavėnas senatvėje nepajėgė rašyti ranka, bet sugebėdavo išsispausdinti norimą tekstą rašomąja mašinėle). Susirgusio Parkinsono liga žmogaus judesiai darosi sunkūs, vaikščiojimas - lėtesnis ir nepatvarus. Dėl tokio gyvenimo pasikeitimo gali išsivystyti depresija, pasireiškianti sunkiomis mintimis, slogia nuotaika, abejingumu aplinkai ir net gyvenimui. Parkinsono liga gali iššaukti ir pasikeitimus smegenyse, kurie savo ruoštu taip pat sukelia depresijos požymių. Tad neretai, gydant žmones susirgusius Paikinsono liga, tenka juos gydyti ir nuo depresijos. Naudojant jau vien antiparkinsoninius vaistus, dažnai pagerėja sergančiojo judesiai, o kartu ir jo nuotaika. Tačiau jeigu pagerėjus judėjimui bloga nuotaika išlieka, ir tai trukdo gyventi, ligoniui siūlomi antidepresantai. Pasitaiko, kad žmonės jais nepasitiki ir nenori naudoti. Tokia baimė nepagrįsta. Naujos kartos antidepresantai nesukelia pašalinių reiškinių, neslopina ligonio. Juos gali naudoti ir dirbantys žmonės. Sergant Parkinsono liga, gali pasitaikyti ir kitokių psichikos sutrikimų, kurie sukelia papildomų rūpesčių ir ligoniams, ir jų artimiesiems. Ir šiuo atveju veiksmingiausią pagalbą gali suteikti psichiatrai. Nei ligoniai, nei jų giminės neturi bijoti kreiptis į psichiatrus pagalbos, patarimo. Jų priežiūroje gydymas būna veiksmingesnis. Įmanoma parinkti tokius vaistus, kurie, nors ir nepilnai, tai bent iš dalies pagerina psichinę ir bendrąją susirgusio žmogaus būseną..

2


PARKINSONO LIGA IR SKAUSMAS Arūnas ŠČIUPOKAS Kauno medicinos universiteto Neurologijos klinika, Anesteziologijos klinikos Skausmo gydymo poskyris Skausmas yra nemalonus sensorinis ir emocinis patyrimas, susijęs su esamu ar galimu audinio pažeidimu ar nusakomas kaip toks pažeidimas (Tarptautinė skausmo studijų asociacija, 1979), Šis pasaulyje pripažintas skausmo apibrėžimas reiškia, kad skausmas visuomet subjektyvus ir jį būtina vertimi taip, kaip pats pacientas skausmą jaučia, o ne taip, kaip tai gali atrodyti skausmo vertintojui. Literatūros duomenys apie skausmo pasireiškimą Parkinsono ligos atveju gana prieštaringi, Nurodoma, kad skausmas kaip pradinis ligos simptomas pasireiškia 8.2% ligonių (Fahr, 1995), tačiau dažniausiai skausmas Parkinsono ligos atveju pasireiškia kaip antrinis simptomas ir vargina iki 40 % Parkinsono liga sergančių ligonių (Ford, 1998). Nurodoma didelė cholinerginės sistemos įtaka Parkinsono ligos išsivystymui (Sandyk, 1986). Sensoriniai simptomai dažniau pasireiškia hemisindromu ir gali atsirasti anksčiau nei motoriniai simptomai (Koller, 1984). Kitais tyrimų rezultatais, iš 46 procentų Parkinsono ligos pacientų, kurie jautė skausmą, didžioji dauguma pacientų buvo jaunesni ir turėjo mažiau motorinių pažeidimo simptomų už tuos, kurie skausmo nejautė (Goetz ir kt. 1986), Dar vieno tyrimo metu; autoriai nustatė, kad skausmą jautė 68,3 proc. ligonių, kurie sirgo PL ir gavo levodopa preparatus bei 76,2 proc., kurie sirgo PL ir levodopa preparatų gydimui negavo. Tos pačios studijos metu skausmas iki motorinių simptomų atsiradimo nustatytas 39 proc. PL sirgusių ligonių kartu išaiškinus, kad skausmas dažnesnis ligoniams, kuriems kartu yra ir depresija (Marinkovic ir kt, 1990). Manoma, kad depresija pasireiškia net 40 proc. PL atvejų ir tam didžiausios reikšmės turi vykstanti serotonino neuronų degeneracija (Mossner ir kt., 2000). Studijų metu vertinant skausmą pagal jo pobūdį nustatyta, kad neretai pradinėje ligos stadijoje jaučiamas simptomas yra deginantis skausmas liemenyje ir proksimalai galūnėse, taip pat spontaninis skausmas, ir į parestezijas panašus skausmas (Snider ir kt: 1976). Toli pažengusioje stadijoje skausmas intensyvus, .jo simptomai persipina su ligonį varginančiais judėjimo funkcijos sutrikimo simptomais. Skausmo pasireiškimo simptomai įvairūs, bet dažniausia tai krampi tipo raumenų skausmai, distonija, dizestezija (Loher ir kt. 2002). Retesni simptomai: deginantis burnos skausmas, neramių kojų sindromas, olodinija, kauzalgija: skausmo protrūkiai. Parkinsono ligos atveju taip pat neretas yra genitalijų skausmas (Ford ir kt., 1996). Skausmas Parkinsono ligos atveju gali pasireikšti penkiais sindromais: a) mioskeletinis skausmas, b) neuropatinis (šaknelinis) skausmas, c) centrinis skausmas, d) distonijos sukeltas skausmas, e) akatizinis diskomfortas. 3


Paikinsono ligos sukeltas skausmas gydomas nelengvai. Visais atvejais simptomus sunkiai kupiruoja narkotiniai analgetikai, kiti analgetikai (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo), levodopa/karbidopa preparatai (Sandyk, 1986). Pastebėta, kad levodopa preparatai mažina motorinio aktyvumo odos nocicepcinį slopinimą (Serrao ir kt., 2002): todėl pats jų skyrimas gali skausmą paryškinti. Nesenai mokslinėje literatūroje įrodyta, kad yra sineigizmas tarp dopamino ir opioidinių. neurotransmiterių sistemos (Stein, Read, 1997). Tad, nors nedidelės dozės morfino ir gali sumažinti diskineziją, jos gali įšaukti ir akinezijos požymius, (Berg, 1999). Poodinė apomorlino infuzija gali sumažinti neramių kojų sindromo sukeltą skausmą (Reuter ir kt., 1999). Tradiciškai skausmas, kaip ir depresija PL atveju gydoma tricikliais antidepresantais (Tesei ir kt., 2000). Tačiau dėl neretai pasitaikančio pastarųjų pašalinio poveikio pastaruoju laiku PL atveju pasireiškiantį skausmą bandoma gydyti selektyviais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSR1). Parkinsono ligos sukeltam skausmui, kaip ir pačiai ligai, gali būli laikomi chirurginiai gydymo metodai. Iš jų paminėtini: galvos smegenų. palidarine gilumine stimuliacija (Loher, 2002), vienpusė palidotomija (Honey CR, 1999).

4


PARKINSONO LIGOS CHIRURGINIS GYDYMAS Juozas ŠIDIŠKIS Kauno medicinos universitetas, Neurochirurgijos klinika Šiuolaikiškas Parkinsono ligos (PL) chirurginis gydymas prasidėjo 1947 m. įdiegus į kliniką stereotaksinį metodą ir atlikus pirmąsias smegenų gumburo ventrolateralinio branduolio destrukcijas. Sukauptas didelis patyrimas parodė, kad taliamotomijos duoda gerą terapinį efektą parkinsoniniam drebuliui ir raumenų sustingimui, tačiau mažai efeklyvios bendram kūno nejudrumui. Paskutiniu metu sukauptas klinikinis patyrimas ir eksperimentinių tyrimų duomenys įrodo, kad PL funkciniai sutrikimai -yra sąlygojami dopaminerginės sistemos išsekimo ir dopamino blyškiajame branduolyje sumažėjimo, dėl ko labai padidėja blyškiojo branduolio slopinantis poveikis gumburui, kas ir nukelia visus pagrindinius PL simptomus. Blyškiojo branduolio atitinkamos dalies stereotaksinis suardymas nutraukia šį aktyvuotą slopinimą ir panaikina PL simptomus. Šiuo metu šios operacijos yra dažniausiai atliekamos visose neurochirurginėse klinikose. KMU Neurochirurgijos klinikoje PL sergantiems ligoniams atlikta 219 taliamotomijų (45 abipusės) ir 138 palidotomijos (25 abipusės). Geras efektas parkinsoniniam tremorui gautas 89,34% operuotų ligonių po taliamotomįjų ir 77,42% po palidotomijų, rigidiškumui - 84,4% po taliamotomiju ir 83,15% po palidotomijų, hipokinezijai - 55% po palidotomijų ir 6.5% po taliamotomijų. Po abiejų tipų operacijų gautas efektas ryškiausias priešingos pusės galūnėse. Esant abipusei simptomatikai atliktos antros pusės operacijos praėjus ne mažiau pusei metų po pirmosios.. Gauti duomenys rodo, kad palidotomijos yra efektyviausios vienodai išreikštiems visiems PL motoriniams simptomams, o taliamotomijos - esant izoliuotai tremorinei formai.

5


KAIP PADEDA GERA MITYBA? Žmogaus kūnas susideda iš daugelio medžiagų - baltymų, angliavandenių, riebalų vitaminų, mineralų, vandens. Trūkstant šių maistinių medžiagų kyla pavojus sveikatai. Sergant PL organizme trūksta signalus nervais perduodančios medžiagos - dopamino. Jis yra gaminamas iš baltymų (proteino). Todėl mityba turi būti specialiai parenkama ir eiti išvien su kitais PL gydymo būdais. Kaip organizmas gamina dopaminą? Jis gaminamas iš maistinių baltymų: žuvies, vištienos, sojos, kiaušinių. Baltymus virškinti padeda rūgštys skrandyje. Fermentai plonajame žarnyne suskaido juos į amino rūgštis. Viena iš šių amino rūgščių - tirosinas, patekęs į kraują, yra kitų fermentų paverčiamas į L-dopa ir per kraują yra absorbuojamas į smegenis, kur virsta dopaminu. Visus medžiagų skaidymo, keitimo procesus kontroliuoja fermentai. Jų būklė organizme priklauso nuo specialių mineralų ir vitaminų, vadinamų - koenzimais (kofermentais), įskaitant cinką, vitaminą B6 ir geležį. Stresas ir dopamino trūkumas. Adrenalinas, kuris reikalingas įveikiant stresą, gaminamas iš dopamino. PL ligoniai pastebi, kad stresas blogina jų būklę, stiprina PL simptomus. Fermentai, paverčiantys dopaminą adrenalinu, naudoja vitaminą C ir varį. Adrenalino liaukos vartoja vitaminus B5 ir C. Kaip maistas veikia vaistų įsisavinimą ir judėjimą? Daug baltymų turintis maistas (gliuteinu turtingi kviečiai, rugiai, avižos, miežiai, pieno produktai, raudona mėsa, paukštiena, kiaušiniai, šparagai, avokados, ankštiniai) yra L-dopos nešėjai, kaip ir vaistai. Jei jie valgomi netinkamu metu, jie gali sumažinti L-dopos vaistų veikimą ar skatinti nevalingus judesius. Žmonės, kurie vartoja L-dopos vaistus, turi derinti valgymo laiką. Energijos gamyba. PL ligoniai dažnai kenčia nuo energijos trūkumo. Tai ir dėl vaistų ir dėl pačios ligos. Energija yra gaminama iš grūdų, daržovių ir vaisių gliukozės, taip pat iš riebalų ir baltymų. Visos ląstelės organizme turi energijos ciklą, vadinamą Krebso ciklu, Šis ciklas priklauso nuo gliukozės ir vitaminų B1, B2, B3, B5, biotino, vitamino. C, kofermento Q10, geležies, vario, magnio ir mangano. Laisvųjų radikalų kontrolė. Laisvieji radikalai skatina ląstelių degeneraciją. Pesticidai, mašinų išmetamos dujos, vaistai, radiacija, kepintas aliejus ir riebalai yra laisvųjų radikalų šaltinis. Antioksidantai ir fermentai padeda "sugauti" laisvuosius radikalus. Vitaminai A, C, E, selenas, 6


acetil-korutinas, gliutationas, alfa-lipidinė rūgštis, varis, cinkas taip pat kovoja su laisvaisiais radikalais. Kepant ir verdant žūva antioksidantai, todėl reikėtų vartoti daugiau šviežių produktų. Žarnyno funkcija. Vidurių užkietėjimas yra dažna problema. Ją galima reguliuoti tinkama mityba, geriant daug skysčių, valgant džiovintas slyvas. Netinkama absorbcija ir virškinimas. Biocheminiai testai parodė, kad PL ligoniai kenčia dėl blogo vitaminų, mineralų ir riebalinių rūgščių įsisavinimo. Jiems trūksta virškinimo fermentų, Maisto netinkamumas. Kai kurie maisto produktai gali sukelti nepageidaujamas reakcijas. Tai reiškia, kad jie mums netinka. Šaldikliai, aspartamas ir monosodiniai gliutaminai (monosodium glmtamate),yra neurotoksiški. Seksualumas. Trūkstant arginino ir cinko susidaro mažas spermos kiekis. Laisvųjų radikalų viagros sukelta kaskada gali būti sumažinta vartojant antioksidantus, vitaminus A, C, E, seleną, intraveninį gliutationą, Cukraus kraujyje lygiai, Žemas cukraus kiekis veikia smegenų energiją ir ardo neuronus. Jei cukraus kiekio lygis nukrenta per daug žemai dėl netinkamos mitybos, gali atsirasti nuotaikų sutrikimai, energijos trūkumas, nerimas. Insulinas kontroliuoja kaip ląsteles įsisavina cukrų. Šis procesas priklauso nuo cinko, chromo, vitamino B3. Taigi mityba, jei ji tinkamai sureguliuota, gali pagerinti bendrą organizmo būklę ir padėti mažinti PL simptomus.

(Versta iš Europos Parkinsono ligos asociacijos leidinio „EPDA FOCUS" Nr. 21)

7


Panevėžys 2003