ORGANIZATORIUS / ORGANIZER
Panevėžio tarptautinė fotografijos bienalė ŽMOGUS IR MIESTAS 2024. NŪDIENOS KONTEKSTAI
Panevėžys International Photography Biennial MAN AND THE CITY 2024. CURRENT CONTEXTS
PROJEKTĄ FINANSUOJA / THE PROJECT IS FINANCED BY
PARTNERIAI / PARTNERS
Katalogas / Catalogue
PANEVĖŽYS. 2024
Fotomenininkės, videomenininkės Aurelijos Maknytės „Beaparatės fotografijos dirbtuvės“ vyresniųjų klasių mokiniams ir suaugusiesiems
Photographer and video artist Aurelija Maknytė's “Camera-less Photography Workshop“ for high school students and adults
Žmogus ir miestas: kintančio santykio atvaizdai
Nuo 2005 metų vykstantis fotografijos projektas „Žmogus ir miestas“ šiemet aktualizuojamas, apibrėžiant konkrečią jo potemę – „Nūdienos kontekstai“. Vis dėlto, projekto parodos dalyvių darbai atskleidžia, kad šiuolaikiniame mieste tęsiasi daugelį amžių žmones lydinčios dramos ir saugojamos tiek pat ilgai nemirštančios viltys. Amžinų temų šiandienines interpretacijas fotografai pateikia labai įvairiuose darbuose, kurie atspindi visą šiuolaikinės fotografijos spektrą: nuo neišraiškingos tipologinės fotografijos iki eksperimentų dekoratyviomis formomis, nuo fotomontažų iki gatvės gyvenimo fiksavimo.
Panevėžietės fotografės Marijos Šileikaitės-Čičirkienės darbai simboliškai primena pirmapradį miestą, kurį kurdami žmonės brėžė ribą tarp laukinės gamtos ir civilizacijos. Anapus miesto sienos – natūra ir chaosas, šiapus – kultūra ir suvaldyta gamta, kuri šiuolaikinio miesto aplinkoje skursta ir nyksta. Žinomas spaudos fotografas Ramūnas Danisevičius šį kovos ir simbiozės paženklintą žmogaus ir gamtos santykį interpretuoja su jam būdingu subtiliu
humoru, kurį perteikia fotografijoje lemiamu momentu sugretinti skirtingi miesto gyvenimo planai ir įvykiai.
Tačiau miestas – ne vien teritorija. Tai ir jame gyvenančios žmonių bendruomenės, kurias kartais suburia dramatiškos aplinkybės, kaip, pavyzdžiui, lenkų fotografės Agnieszkos
Babińskos įamžintus prieglaudoje gyvenančius našlaičius ukrainiečių vaikus. Tuo tarpu as -
meniški ukrainiečių fotografės Julijos Kochetovos darbai parodo, kad šiandienos, kaip ir senovės miestuose, jos piliečiams tenka bendrai gintis ir išgyventi karą.
Išgyventi – reiškia ne tik išlikti gyviems, bet ir išsaugoti savo tapatybę, atmintį ir viltį, kad
miestas ir jo įkūnijama kultūrą bus ilgaamžiškesni, nei konkretus žmogus. Apie tai primena dar vienos ukrainiečių fotografės Marijos Drozdovos ir lenkų fotografo Konrado Dobruckio darbai, įamžinę apdengtas, nuo karo saugomas skulptūras Ukrainos miestuose. Pabrėžtinai neišraiškinga lenkų autoriaus fotografijų forma išryškina pačių skulptūrų ir bandymo jas apsaugoti
Fotografo Pauliaus Vepšto alternatyviosios fotografijos dirbtuvės mokiniams „Momentinės
fotografijos eksperimentai“
Alternative Photography Workshop for Students
“Polaroid Lifting Experiments“ by photographer Paulius Vepštas
simbolinę reikšmę. Tuo tarpu lietuvių fotografas Andrius Repšys, taip pat apribodamas savo
žvilgsnį, visada žvelgdamas tik tiesiai iš viršaus apačią, fiksuoja, kaip aplink skulptūras teka
įprastas miesto gyvenimas taikos metu, kai simbolinės skulptūrų prasmės tarsi ištirpsta kas-
dienybėje. Kristýna Heiningerová tą pačią – simbolinio miesto ženklinimo temą plėtoja fotomontažų serijoje ir parodo, kad norint išsaugoti atmintį kartais tenka „kovoti“ ir su komercine miesto plėtra.
Kasdienišką miestą dokumentiškai bei reportažiniu būdu fiksuoja panevėžiečiai fotografai Saulius Saladūnas ir Stasys Povilaitis bei Arvydas Gudas. Tačiau ir kasdienybėje netrūksta simbolinių ženklų: S. Saladūno fotografijose miesto erdves žymi grafičiai ir vadinamieji tagai, o S. Povilaičio miestiečiai gyvena komercinės kultūros paženklintose gatvėse. Čia vieni ženklai prasmingi tik daliai miesto bendruomenės – subkultūrų atstovams ir gatvės menininkams, o kiti kuria vartotojišką trumpalaikio idealo iliuziją.
Miestą nuo bet kokių simbolinių prasmių išlaisvina latvių fotografai Reinis Hofmanis ir Aija Bley. R. Hofmanis tarsi apnuogina miesto vidurius, technologinius sprendimus, kurie sukuria šiuolaikinio miesto patogumus ir komunikacijos galimybes. R. Hofmanio darbai pastato žiūrovą į akistatą su materialiąja, buitiškąja šiandienos miesto puse bei verčia abejoti modernia beribės pažangos idėja. A. Bley ironizuoja prieštaringus šiuolaikinio miestiečio norus ir vienišumą tarpdisciplininio pobūdžio kūryboje, sujungiančioje performansą ir fotografiją.
Vis dėlto, miestas daliai fotografų visada liks ir grožio paieškų, savo vizijų įgyvendinimo erdve, neapribota konkrečių istorinių aplinkybių. Tuo leidžia įsitikinti serbų fotografo Sašos Montiljo ir panevėžiečio fotografo Algimanto Aleksandravičiaus darbai. Tokia fotografija pasakoja jau ne tiek apie konkrečią vietą ir laiką, bet apie pačių fotografų romantinį santykį su miestu.
Visa ši kūrinių įvairovė patvirtina, kad žmogaus ir miesto tematika išlieka aktuali šiandieniniams fotografams ir atveria jiems plačias kūrybines galimybes. Parodos dalyvių darbus taip pat galima matyti kaip ilgas tradicijas Lietuvos fotografijoje turinčios žmogaus ir miesto ar žmogaus mieste (tam tikroje urbanistinėje vietovėje, socialinėje ir kultūrinėje terpėje, istorinėje aplinkoje) temos tąsą. Miestas nuo pat XIX a. fotografams buvo estetinių ieškojimų erdvė, o XX a. pradžioje tuos ieškojimus į meno aukštumas pakylėjo Vilnių fotografavęs garsusis Janas Bulhakas. Po Antrojo pasaulinio karo nutrūkusią kūrybinės fotografijos raidą atgaivino ir
humanistinės fotografijos Lietuvoje aukso amžiaus pradžią žymėjo tokie apie miestą ir jo žmones pasakojantys albumai, kaip Antano Sutkaus ir Romualdo Rakausko „Vilniaus šiokiadieniai“ (1965) bei Algimanto Kunčiaus „Senojo Vilniaus vaizdai“ (1969). Stebint miesto gyvenimą gimė ir tokie Lietuvos fotografijos klasika tapę bei užsienyje žinomi kūriniai kaip A. Sutkaus „Maratonas Universiteto gatvėje“ (1959). Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, Lietuvos fotografijoje iškilus vadinamajai socialinio peizažo krypčiai, miestas fotografams tapo vėlyvojo sovietmečio
sąstingį ir egzistencinį nuobodulį perteikiančia kasdienybės scenografija. Šiuolaikiniai lietuvių
fotografai Lietuvos miestus mato dar kitokiu žvilgsniu – kritišku, šiek tiek ironišku, bet vis dar empatišku ir mylinčiu. Taip Vilniaus urbanistinę kaitą pro fotoaparatą žvelgia Andrejus Vasilenko, o Kauno gatvių gyvenimą – Remis Ščerbauskas. Taigi Lietuvos fotografijos istorinėje
raidoje ir šiandieniniuose kontekstuose galima atpažinti daugelį fotografijos krypčių, kurias
tęsia ir savaip interpretuoja parodos Panevėžio tarptautinės fotografijos bienalės „Žmogus ir miestas 2024. Nūdienos kontekstai“ dalyviai: humanistinę gatvės fotografiją ir monotoniškus
miesto atvaizdus, kritinius pastebėjimus ir nuo kasdienybės atriboto grožio paieškas.
Žinoma, kaip leidžia įsitikinti parodos tarptautiškumas, žmogaus ir miesto santykis nėra
vien Lietuvos fotografijai svarbi tema. Istorinėje perspektyvoje ryškėja glaudus fotografijos
ryšys su miestu Vakarų šalyse: „fotografas yra vienišo vaikštinėtojo, tiriančio, besižvalgančio, sukančio ratus po miesto inferno, vojeristinio bastūno, atrandančio miestą kaip geidulingų kraštutinumų kraštovaizdį, [fotoaparatu] ginkluotas variantas“, – teigė amerikiečių
rašytoja Susan Sontag. Ir fotografija, ir didmiesčiai yra modernaus amžiaus ženklai, technologijų pažangos ir industrijos augimo vaisiai, o vieniša fotografo figūra – neatsiejama šio modernaus miestovaizdžio dalis ir svarbiausia jo įamžintoja.
Šiandien miestai ir jų žmonės jau kitokie. Miestai sparčiai keičiasi, bet ne visada įkvepia tikėjimą neribotos pažangos galimybėmis. Žmonių gyvenimai, tų gyvenimų poetiškos ir dra -
matiškos akimirkos nutinka ne tik miestų gatvėse, bet ir virtualioje erdvėje ar yra saugomos
nuo fotografų akių teisiniais ribojimais. Tačiau fotografija ir šiandien išlieka ta medija, kuri padeda ieškoti ir rasti prasmingą santykį su besikeičiančia tikrove.
Menotyrininkas dr. Tomas Pabedinskas
Man and the city: images
of a changing relationship
“The Man and the City” photography project, which has been running since 2005, is being updated this year by defining a specific sub-theme – “Current Contexts”. However, the work of the participants in the project’s exhibition reveals that in the contemporary city, the dramas that have accompanied people for centuries continue and the hopes that have been kept alive for just as long are preserved. The photographers present contemporary interpretations of age-old themes in a wide range of works that reflect the entire spectrum of contemporary photography: from inexpressive typological photography to experiments in decorative forms, from photomontages to capturing street life.
The work of Panevėžys-based photographer Marija Šileikaitė-Čičirkienė symbolically evokes the primordial city, which was created by people drawing the boundary between the wilderness and civilisation. On the other side of the city wall, there is nature and chaos, on this side – culture and controlled nature, which is becoming poorer and disappearing in the contemporary urban environment. Ramūnas Danisevičius, a well-known press photographer, interprets this relationship between man and nature, marked by struggle and symbiosis, with his characteristic subtle humour, which is conveyed by the juxtaposition of different plans and events of urban life in the photographs at the crucial moment.
However, a city is not just about territory. It is also about the communities of people who live there, sometimes brought together by dramatic circumstances, such as the orphaned Ukrainian children living in an orphanage captured by Polish photographer Agnieszka Babińska. Meanwhile, the personal works of Ukrainian photographer Yulia Kochetova show that today, as in ancient cities, its citizens have to defend themselves and survive war together.
Surviving means not only staying alive, but also preserving one’s identity, memory and the hope that the city and the culture it embodies will be more enduring than a particular person.
This is reminded by the work of another Ukrainian photographer, Maria Drozdova, and the Polish photographer Konrad Dobrucki, who have captured covered sculptures in Ukrainian cities, protected from war. The Polish photographer’s photographs, which are markedly inexpressive, highlight the symbolic significance of the sculptures themselves and the attempt
Menotyrininko, fotografo Virginijaus Kinčinaičio paskaita „Fotografiniai miesto tęsiniai. Perspektyvos magija“
Lecture by art critic and photographer Virginijus Kinčinaitis, titled "Photographic Extensions of the City. The Magic of Perspective“
Screening
to protect them. Meanwhile, Lithuanian photographer Andrius Repšys, also limiting his gaze, always looking only straight from top to bottom, captures how ordinary city life in peacetime flows around the sculptures, when the symbolic meanings of the sculptures seem to dissolve into the everyday. Kristýna Heiningerová develops the same theme of symbolic marking of the city in a series of photomontages, showing that in order to preserve memory, sometimes we have to “fight” against the commercial development of the city.
Panevėžys photographers Saulius Saladūnas and Stasys Povilaitis and Arvydas Gudas capture the everyday city in a documentary and reportage manner. However, there is no shortage of symbolic signs in everyday life either: in S. Saladūnas’ photographs, graffiti and tags mark the city’s spaces, while in S. Povilaitis’ photographs, citizens live in streets marked by commercial culture. Here, some signs are meaningful only to a part of the urban community – subcultures and street artists, while others create a consumerist illusion of a fleeting ideal.
Latvian photographers Reinis Hofmanis and Aija Bley liberate the city from any symbolic meanings. R. Hofmanis seems to expose the city’s interior, the technological solutions that create the conveniences and communication possibilities of the contemporary city. R. Hofmanis’ work confronts the viewer with the material, domestic side of today’s city and makes them question the modern idea of limitless progress. A. Bley satirizes the contradictory desires and loneliness of the contemporary city dweller in an interdisciplinary work combining performance and photography.
Nevertheless, for some photographers, the city will always remain a space for the search for beauty, for the realisation of their visions, unrestricted by specific historical circumstances. The work of Serbian photographer Saša Montiljo and Panevėžys-based photographer Algimantas Aleksandravičius is an example of this. Such photography tells not so much about a specific place and time, but about the photographers’ own romantic relationship with the city.
This variety of artworks confirms that the theme of man and the city remains relevant to today’s photographers and opens up a wide range of creative possibilities. The works of the participants of the exhibition can also be seen as a continuation of the theme of man and the city, or man in the city (in a particular urban location, social and cultural environment, historical setting), which has a long tradition in Lithuanian photography. Since the 19th century, the city has been a space of aesthetic exploration for photographers, and in the early 20th century, the famous Jan Bulhak, who photographed Vilnius, elevated these explorations to the heights of art. The development of creative photography, which was interrupted after the Second World War, was revived and the beginning of the golden age of humanistic photography in Lithuania
was marked by albums about the city and its people, such as Antanas Sutkus’ and Romualdas Rakauskas’ „Vilniaus šiokiadieniai“ [Daily Life of Vilnius] (1965) and Algimantas Kunčius’ „Senojo Vilniaus vaizdai“ [Images of Old Vilnius] (1969). Observing the life of the city also gave birth to works that have become classics of Lithuanian photography and are well-known abroad, such as „Maratonas Universiteto gatvėje“ [Marathon on Universiteto Street] (1959) by A. Sutkus. In the late 1970s, as the so-called social landscape trend emerged in Lithuanian photography, the city became for photographers a setting for everyday life that conveyed the stagnation and existential boredom of the late Soviet period. Contemporary Lithuanian photographers see Lithuanian cities with a different perspective – critical, slightly ironic, but still empathetic and loving. This is how Andrejus Vasilenko looks through his camera at the urban change in Vilnius, and Remis Ščerbauskas at the life of Kaunas streets. Thus, in the historical development of Lithuanian photography and in today’s contexts, one can recognise many photographic trends, which are continued and interpreted in their own way by the participants of the Panevėžys International Photography Biennial “Man and the City 2024. Current Contexts” exhibition: humanistic street photography and monotonous images of the city, critical observations and the search for the beauty of the city disconnected from the everyday.
Of course, as the internationality of the exhibition suggests, the relationship between man and the city is not only a topic of interest for Lithuanian photography. From a historical perspective, photography’s close relationship with the city in Western countries is evident: “The photographer is an armed [with a camera] version of the solitary walker reconnoitring, stalking, cruising the urban inferno, the voyeuristic stroller who discovers the city as a landscape of voluptuous extremes”, as American writer Susan Sontag put it. Both photography and the metropolis are signs of the modern age, the fruits of technological progress and industrial growth, and the lone figure of the photographer is an integral part of this modern cityscape and its most important perpetuator.
Today, cities and their people are different. Cities are changing rapidly, but they do not always inspire faith in the possibilities of unlimited progress. People’s lives, the poetic and dramatic moments of those lives, happen not only on the streets of cities, but also in virtual space or protected from the eyes of photographers by legal restrictions. But photography remains today a medium that helps us to search for and find a meaningful relationship with the changing reality.
PhD Tomas Pabedinskas, the Art Critic
Filmo „XIX amžiaus fotografo palikimas“ peržiūra
of the film “The Legacy of a 19th Century Photographer“
Panevėžio tarptautinės fotografijos bienalės „Žmogus ir miestas 2024. Nūdienos kontekstai” parodos atidarymo akimirkos
Opening Moments of the Panevėžys International Photography Biennial “Man and City 2024. Current Contexts” Exhibition
Algimantas Aleksandravičius
Algimantas Aleksandravičius (gimė 1960) yra Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, ilgą laiką gyveno Panevėžyje, kuriame ir pradėjo fotografuoti. Pastaruosius keliolika metų kuria Vilniuje. Lietuvoje ir užsienyje surengė per tris šimtus personalinių parodų. Daugelio parodų, fotoalbumų, metraščių sudarytojas. Keliolikos personalinių fotoalbumų autorius. Tarptautinių fotografijų parodų „Grand Prix“ keturiskart laimėtojas, Lietuvos spaudos fotografijos konkurse keturis kartus pelnė „Auksinį kadrą“. 2003 m. pripažintas geriausiu Europos portretininku (konkurso „Fujifilm Euro Press 2003“ pagrindinis prizas), 2011 m. pripažintas geriausiu Baltijos šalių portretininku.
Algimantas Aleksandravičius (born 1960) is a laureate of the Lithuanian National Culture and Art Prize. He lived for many years in Panevėžys, where he began his photography career, and has been creating in Vilnius for the past several years. Aleksandravičius has held over 300 solo exhibitions both in Lithuania and abroad and has curated numerous exhibitions, photo albums, and yearbooks. He is the author of several personal photography albums. Aleksandravičius is a four-time winner of the «Grand Prix» at international photography exhibitions and has won the «Golden Frame» award in the Lithuanian Press Photography competition four times.
In 2003, he was named Best European Portrait Photographer (Fujifilm Euro Press 2003 Grand Prize), and in 2011, he was recognized as the Best Portrait Photographer in the Baltic States.
Apokalipsė, Panevėžio dailės galerija 2011–2024 Apocalypse, Panevėžys Art Gallery
Apokalipsė, Panevėžys 2004–2024 Apocalypse, Panevėžys
Agnieszka Babińska (gimė 1971) yra vizualiųjų menų kūrėja, fotografė ir dėstytoja, Gdansko dailės akademijos fotografijos katedros docentė. Baigė fotografijos studijas Poznanės dailės akademijoje, įgijo daktaro laipsnį Lodzės kino, televizijos ir teatro mokykloje. Specializuodamasi surežisuotoje fotografijoje, ji tyrinėja tapatybės, moteriškumo ir kultūrinių stereotipų temas, dažnai naudodama save kaip subjektą. Jos kūryba apima įvairias medijas, įskaitant klasikinę fotografiją, videomeną ir instaliacijas, ypatingą dėmesį skiriant vaizdo „materialumui“.
Agnieszka Babińska (born 1971) is a visual artist, photographer, and assistant professor at the Faculty of Photography at the Academy of Fine Arts in Gdańsk. She holds a PhD in Film Arts from the National Film School in Łódź. Specializing in staged photography, she explores themes of identity, femininity, and cultural stereotypes, often using herself as a subject. Her work spans various media, including classical photography, video art, and installation, with a focus on the «materiality» of the image.
Iš ciklo „Para bellum” 2022–2024 From the series “Para Bellum”
Agnieszka Babińska
Aija Bley (gimė 1967) yra tarpdisciplininė Latvijos menininkė ir filmų režisierė, dirbanti projektuose, kuriuose derina videomeną, fotografiją, piešinius ir performansą. Jos meniniai tyrimai siejami su laiko suvokimo vizualizacija, kur dokumentinė tikrovė transformuojama konceptualius meno kūrinius. 2019 m. Bley įgijo grafikos magistro laipsnį, o 2022 m. – vizualinės komunikacijos magistro laipsnį Latvijos dailės akademijoje, kur šiuo metu tęsia studijas tekstilės katedroje. Ji reguliariai rengia parodas, kuria dokumentinius filmus ir veda meno dirbtuves. Bley darbai įtraukti Latvijos nacionalinio dailės muziejaus, Daugpilio Rothko muziejaus ir privačių kolekcijų fondus, o jos filmai pripažinti tarptautiniuose kino festivaliuose.
Aija Bley (born 1967) is a multidisciplinary Latvian artist and film director who combines video, photography, drawing, and performance in her work. Her research focuses on visualizing time perception, transforming documentary reality into conceptual art. She holds a Master of Fine Arts in Graphic Arts (2019) and Visual Communication (2022) from the Latvian Academy of Fine Arts, where she is currently studying in the Textile Department. Bley regularly exhibits her work, creates documentary films, and leads art workshops. Her works are part of the collections of the Latvian National Museum of Art, Daugavpils Rothko Museum, and private collectors, while her films have been screened and acclaimed at international film festivals.
Aija Bley
Ramūnas Danisevičius (gimė 1973). Fotomenininkas, spaudos fotografas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, Lietuvos fotografų klubo steigėjas. Nuo 2004 m. rengia kūrybos parodas Lietuvoje ir užsienyje. Įvairių prestižinių premijų, konkursų laureatas.
Ramūnas Danisevičius (born 1973) is a photographer and press photographer, a laureate of the Lithuanian Respublic Government Culture and Art Prize, a member of the Lithuanian Photographers’ Association, and a founder of the Lithuanian Photographers’ Club. Since 2004, he has held exhibitions of his work both in Lithuania and abroad. He is also a laureate of various prestigious awards and competitions.
Penktadienis 13 2023
Friday the 13th
2023
Ramūnas Danisevičius
Vabalas
Beetle
Konradas Dobruckis (gimė 1991) yra Varšuvoje gyvenantis fotografas, kurio kūryba jungia dokumentinį pasakojimą su giliu fotografijos medijos tyrinėjimu. Jis turi filosofijos magistro laipsnį, įgytą Varšuvos universitete, 2020–2021 m. dalyvavo „Sputnik Photos“ mentorystės programoje. Vėliau studijavo fotografiją Magdalenos Abakanovič menų universitete Poznanėje. Dobruckio kūrybai būdingas dėmesys architektūrai ir žmonių įpročiams, dažnai tyrinėjant sąsajas tarp sukurtos aplinkos ir žmogaus elgesio. Jis naudoja analogines technikas ir netradicines medžiagas, plėsdamas tradicinės fotografijos ribas. Jo darbai kviečia žiūrovus įsitraukti tiek vaizduojamus objektus, tiek pačią fotografijos mediją.
Konrad Dobrucki (born 1991) is a Warsaw-based photographer whose work blends documentary storytelling with a deep investigation of the photographic medium. He holds an MA in Philosophy from the University of Warsaw and participated in the Sputnik Photos Mentorship Program in 2020-2021. Following this, he studied Photography at the Magdalena Abakanowicz University of the Arts in Poznań. Dobrucki›s practice is marked by his focus on architecture and the habits of people, often exploring the intersection of built environments and human behavior. He employs analog techniques and unconventional materials, pushing the boundaries of traditional photography. His work invites viewers to engage with both the subject matter and the medium itself.
Ukraina. Iš ciklo „Sluoksniai” 2022 Ukraine. From the series “Layers”
Ukraina. Iš ciklo „Sluoksniai” 2022 Ukraine. From the series “Layers”
Konrad Dobrucki
Marija Drozdova (gimė 1988) yra menininkė, dirbanti performanso, tapybos, fotografijos, koliažo ir instaliacijos srityse. Ji su pagyrimu baigė Charkovo meno kolegiją (2007 m.) ir Charkovo valstybinę dizaino ir meno akademiją (2013 m.), specializuodamasi monumentaliojoje tapyboje. Marija dalyvavo įvairiose rezidencijų programose, įskaitant „Gaude Polonia“ stipendijų programą Lenkijoje (2015 m.), bei mokėsi pas žymius menininkus. Drozdova plačiai eksponavo savo kūrinius tiek Ukrainoje, tiek tarptautiniu mastu, neseniai dalyvavo tokiuose renginiuose kaip 2023 m. MSUMK meno forumas ir Penktasis šiuolaikinio moterų meno festivalis. Jos kūriniai yra privačiose kolekcijose Ukrainoje, JAV, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Kanadoje, Vokietijoje, Saudo Arabijoje, Čekijoje, Norvegijoje, Suomijoje, taip pat „Fond Spazio-Tempo Arte“ kolekcijoje Italijoje ir Danijos nacionalinės istorijos muziejuje Frederiksborgo pilyje. Ji taip pat buvo pristatyta keliuose meno leidiniuose, įskaitant „The Journey Fanzine“ (2023 m.).
Mariia Drozdova (born 1988) is an artist working in performance art, painting, photography, collage, and installation. She graduated with honors from Kharkiv Art College (2007) and Kharkiv State Academy of Design and Arts (2013), specializing in monumental painting. She has participated in various residency programs, including ”The Gaude Polonia Scholarship“ in Poland (2015), and studied under prominent artists. Drozdova has exhibited her works extensively in Ukraine and internationally, with recent participation in events such as the 2023 MSUMK ART FORUM and the Fifth Festival of Contemporary Women’s Art. Her works are held in private collections in Ukraine, the USA, Ireland, United Kingdom, Poland, Canada, Germany, Saudi Arabia, Czechia, Norway, Finland, as well as in the collection of the Fund Spazio-Tempo Arte in Italy and the National History Museum in Frederiksborg Castle, Denmark. She has also been featured in several art publications, including The Journey Fanzine (2023).
Viena vieta, dvi istorijos 2011–2022
One Place, Two Histories
Marija Drozdova
Arvydas Gudas
Arvydas Gudas (gimė 1992) – scenografas ir fotografas. 2016 m. Šiaulių universitete įgijo dailės ir dizaino pedagogikos bakalauro laipsnį, o 2023 m. Vilniaus dailės akademijoje – scenografijos magistro laipsnį. Nuo 2022 m. turi meno kūrėjo statusą ir yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos bei Šiaurės Lietuvos fotomenininkų asociacijos narys. 2024 m. tapo Panevėžio miesto kultūros ir meno premijos laureatu bei „Lietuvos spaudos fotografija 2024“ konkurso nugalėtoju kategorijoje „Kultūra ir pramogos“. A. Gudas dirba scenografu ir kostiumų dailininku įvairiuose spektakliuose, dalyvauja grupinėse ir personalinėse fotografijos parodose, kuria videomeną teatruose.
Arvydas Gudas (born 1992) is a scenographer and photographer. He holds a Bachelor’s degree in Art and Design Pedagogy from Šiauliai University (2016) and a Master’s degree in Scenography from Vilnius Academy of Arts (2023). Since 2022, he has held the status of an artist and is a member of both the Lithuanian Photographers Association and the Northern Lithuanian Photographers Association. In 2024, he was awarded the Panevėžys City Culture and Art Award and won the “Lithuanian Press Photography 2024” competition in the Culture and Entertainment category. Gudas works as a scenographer and costume designer for various theatre productions, participates in group and solo photography exhibitions, and creates video art for Theatre.
Kristýna Heiningerová
Kristýna Heiningerová (gimė 1997). Ji yra dalyvavusi įvairiose parodose: 2017 m. parodoje „Prachatice miestas studentų akimis“ Jablonné v Podještědí; 2019 m. laimėjo 1-ąją vietą kelionių kategorijoje konkurse „Heritage for Planet Earth“ (Life Beyond Tourism Foundation, Florencija, Italija); 2021 m. dalyvavo bendroje pedagogų ir studentų parodoje Dolní brána galerijoje Prachatice mieste ir kitose. 2023 m. jos darbai buvo eksponuojami Špejchar Želeč muziejuje ir paveikslų galerijoje.
Kristýna Heiningerová (born 1997) has an artistic background that includes participation in various exhibitions. In 2017, she was part of the „Prachatice City through the Eyes of Students“ exhibition in Jablonné v Podještědí. In 2019, she won 1st place in the Travel category of the Heritage for Planet Earth photo contest (Life Beyond Tourism Foundation, Florence, Italy). In 2021, she participated in a joint exhibition of pedagogues and students at Gallery Dolní brána in Prachatice. Most recently, in 2023, she exhibited at Špejchar Želeč (museum and picture gallery).
Reinis Hofmanis
Reinis Hofmanis (gimė 1985) yra menininkas ir fotografas. Jis studijavo fotografiją taikomųjų mokslų ir menų universitete Hanoveryje, Vokietijoje, ir įgijo magistro laipsnį Latvijos dailės akademijos, vizualinės komunikacijos katedroje. Menininko kūrybai būdingas socialinės antropologijos kryptis, kuris atsiskleidžia domėjimusi skirtingų visuomenės grupių tipologizavimu, jų elgesio modeliais ir poveikiu aplinkai. 2012 ir 2013 m. Hofmanis laimėjo pagrindinį „Archifoto“ prizą, o „Sony World Photography Awards“ konkurse pelnė 2-ąją vietą architektūros kategorijoje. Jo darbai buvo publikuoti tokiuose leidiniuose kaip „New York Times“, „Financial Times“, „Spiegel“, „Zeit“, „Esquire“, „Bloomberg“, „Le Monde“, „The Globe and Mail“, „The British Journal of Photography“.
Reinis Hofmanis (born 1985) is an artist and photographer. He studied photography at the University of Applied Sciences and Arts in Hannover, Germany, and obtained a master's degree from the Visual Communication Department of the Art Academy of Latvia. The artist’s works are characterised by a socio-anthropological point of view, which manifests in an interest in typifying different groups of society, their behavioural patterns and effect on the surrounding environment. Hofmanis received the main prize at Archifoto in 2012 and 2013, and 2nd place in the Architecture category of the Sony World Photography Awards. His works have been featured in publications such as “The New York Times“, “Financial Times, “Spiegel“, “Zeit magazine“, “Esquire“, “Bloomberg, Le Monde“, “The Globe and Mail“, “The British Journal of Photography“.
Iš ciklo
„Kambarys Nr. 13” 2022
From the series “Room No. 13”
Reinis Hofmanis
Julija Kochetova (gimė 1993) – Ukrainos fotožurnalistė ir dokumentinių filmų kūrėja, gyvenanti Kijeve. Ji studijavo žurnalistiką Taraso Ševčenkos nacionaliniame universitete ir Mohylos žurnalistikos mokykloje, taip pat dalyvavo IDFA akademijoje kaip laisvai samdoma žurnalistė. Ji fiksavo Maidano revoliuciją, Krymo aneksiją ir vykstantį Rusijos-Ukrainos karą, kuris suformavo jos karjerą. Jos dokumentiniai filmai nagrinėja namų, potrauminės būklės ir okupacijos temas, o autobiografinis filmas „Iki pasimatymo“ pelnė daugybę apdovanojimų tarptautiniuose kino festivaliuose. Nuo 2022 m. vasario 24 d. ji dokumentuoja karą savo instagramo paskyroje (@seameer). Menininkės darbai buvo pristatyti „Adobe Lightroom“ ir „Fotografiska“ galerijose bei publikuoti tokiuose svarbiausiuose leidiniuose kaip „Vice News“, „Der Spiegel“, „Vanity Fair“ ir „The Guardian“. Ji pelnė daugybę apdovanojimų, tarp jų – 2024 m. pasaulinį „World Press Photo“ apdovanojimą.
Julia Kochetova (born 1993) is a Ukrainian photojournalist and documentary filmmaker based in Kyiv. She studied journalism at Taras Shevchenko National University and Mohyla School of Journalism and participated in the IDFA Academy. As a freelancer, she has covered the Maidan revolution, Crimea’s annexation, and the ongoing Russia-Ukraine war, which has defined her career. Her documentaries focus on home, post-trauma, and occupation, and her autobiographical film “See you later“ has received multiple awards at international film festivals. Since February 24, 2022, she has been documenting the war through her Instagram (@ seameer), with her work featured by Adobe Lightroom and Fotografiska Gallery and published by major outlets like Vice News, Der Spiegel, Vanity Fair, and The Guardian. She has received numerous awards, including the 2024 World Press Photo Global Award.
Iš ciklo „Karas yra asmeniškas” 2022
From the series “War Is Personal”
one day everyone will leave.
the story will stop being that interesting for foreigners. this war will be too long and too bloody – it's impossible to edit and publish. too much focus, there will be a bigger and louder explosion somewhere and everyone will book a war tour to a new destination.
you will stop writing, putting emojis in comments, and praying.
that's ok, know it will happen one day. one day alarm sirens will shut up. one day we will have so many houses that no one returns to, because the owners of these keys have been killed in their yards. one day we will find the last unburied body.
one day we will sit in the kitchen and keep silent for hours. we will have a map of the country where someone ours died in each region. one day we will sit in the kitchen and hope have someone to talk to and you will come back alive.
I know this day will come. I hope we will chat and my voice does not tremble as now.
I hope and love you too.
**
vieną dieną visi išvyks.
užsieniečiai ims mažiau domėtis šia istorija. karas bus per ilgas ir per kruvinas –
neįmanomas suredaguoti ir išspausdinti. per daug jam dėmesio, kažkur nuaidės smarkesni ir garsesni sprogimai ir visi užsisakys karo turą nauja kryptimi. tu liausiesi rašęs, dėjęs jaustukus komentaruose, meldęsis. suprantama, žinojau, kad taip ir nutiks.
ateis diena, nutils ir pavojaus sirenos.
ateis diena ir mes turėsime tiek namų, kuriuos nėra kam sugrįžti, nes raktų savininkai bus išžudyti savo kiemuose.
ateis diena, ir mes rasime paskutinį nepalaidotą kūną.
ateis diena, mes sėdėsime virtuvėse ir valandų valandas tylėsime. turėsime šalies žemėlapį, kurio kiekvienoje srityje
žuvo kas nors iš mūsiškių.
ateis diena, mes sėdėsime virtuvėje ir aš viliuosi, kad turėsiu su kuo pasikalbėti, viliuosi, kad tu sugrįši gyvas.
žinau, ta diena ateis.
viliuosi, kad mes kalbėsimės ir mano balsas nevirpės taip, kaip dabar.
viliuosi, ir taip pat tave myliu. // vertė
Julija Kochetova
Marius Burokas
Julia Kochetova
Saša Montiljo (gimė 1978 yra tapytojas ir fotografas. Studijavo pas profesorių Aleksandarą Luković Lukijaną ir yra ULUPUDS (Serbijos taikomosios dailės ir dizaino kūrėjų asociacijos) narys. Autorius savo darbus eksponavo daugelyje galerijų, įskaitant „Nikola Radošević“ galeriją (2023 m.), „Artium” galeriją Kragujevace (2020 m.), ULUS galeriją Belgrade (2019 m.), Genujos Sant’Agostino muziejų, „Focus Europa“ Vokietijoje (abi 2015 m.) ir daugelyje kitų visoje Europoje. Jo darbai publikuoti įvairiuose leidiniuose, įskaitant kultūros žurnalus, tokius kaip TRAG ir GRADINA. 2015 metais Montiljo buvo apdovanotas ULUPUDS metiniu kūrybos prizu, taip pat „Zamurović“ studijos apdovanojimu už geriausią nuotrauką tema „Gyvenimas Belgrade".
Saša Montiljo (born 1978), is a painter and photographer. He studied under Professor Aleksandar Luković Lukijan and is a member of ULUPUDS (the Applied Artists and Designers Association of Serbia). Montiljo has exhibited his works in numerous galleries, including the Gallery "Nikola Radošević" (2023), “Artium” Gallery in Kragujevac (2020), “ULUS” Gallery in Belgrade (2019), “Museo di Sant Agoustino” in Genoa, Focus Europa in Germany (both in 2015), and many others across Europe. His works are featured in various publications, including in cultural magazines like “TRAG” and “GRADINA”. In 2015, he received the ULUPUDS annual prize for creativity, alongside an award for best photograph on the theme "Life in Belgrade" from the Zamurović studio.
Dunojus Zemune 2023
Danube in Zemun
Meilės skrydis 2023
Saša Montiljo
Flight
Stasys Povilaitis
Stasys Povilaitis (gimė 1948) yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1989 metų, 2005 m. jam suteiktas meno kūrėjo statusas. Nuo 1993 m. menininkas surengė 23 personalines parodas ir dalyvavo arti šimto grupinių parodų. Yra išleidęs 2 kūrybos albumus: „Fotografijos“ (2002), „Aberacijos“ (2010). Fotomenininkas intensyviai dalyvauja tarptautiniuose konkursuose ir parodose. Pastarųjų metų įvertinimai: 2022 m. Budapešto tarptautinis fotografijos konkursas (BIFA), tema ,,Žmonės‘‘ – auksas, tema ,,Gamta‘‘ – diplomas; 2022 m. Tarptautinė fotografijos paroda-konkursas ,,Žirgas fotografijoje‘‘, Dusetų dailės galerija – galerijos prizas; 2021 m. „Annual Photography Awards“ (APA), tema ,,Menas‘‘ –diplomas; 2021 m. Tokijo tarptautinis fotografijos konkursas (TIFA), tema ,,Gamta‘‘ – 2 diplomai, 2021 m. Budapešto tarptautinis fotografijos konkursas (BIFA), tema ,,Gamta‘‘ – diplomas, tema ,,Žmonės‘‘ – sidabras; 2021 m. „Neutral Density Photography Awards“ (ND), tema ,,Gamta‘‘ – diplomas. Nuo 2015 metų S. Povilaitis Panevėžyje organizuoja šventinę eiseną Pasaulinei fotografijos dienai paminėti.
Stasys Povilaitis (born 1948) has been a member of the Lithuanian Photographers' Association since 1989 and was granted the status of Art Creator in 2005. Since 1993, he has held 23 solo exhibitions and participated in nearly 100 group exhibitions. He has published two photography albums: “Photographs“ (2002) and “Aberrations“ (2010). The photographer actively participates in international competitions and exhibitions. His recent accolades include a Gold award in the "People" category and a diploma in the "Nature" category at the 2022 Budapest International Foto Awards (BIFA); a gallery prize at the 2022 international exhibition "Horse in Photography" (Dusetos Art Gallery); and a diploma in the "Art" category at the 2021 Annual Photography Awards (APA). In the 2021 Tokyo International Foto Awards (TIFA), he received two diplomas in the "Nature" category. That same year, at the Budapest International Foto Awards (BIFA), he was awarded a diploma in the "Nature" category and a silver award in the "People" category. Additionally, he received a diploma in the "Nature" category at the 2021 Neutral Density Photography Awards (ND). Since 2015, Povilaitis has been organizing a celebratory march in Panevėžys to commemorate World Photography Day.
Triatlonas 2021 Triathlon
Svajotojas 2021 Dreamer
Andrius Repšys
Andrius Repšys (gimė 1974) yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, Spaudos fotografų klubo valdybos narys, Šiaurės Lietuvos fotomenininkų asociacijos valdybos narys. 2019 m. jam suteiktas meno kūrėjo statusas. Nuo 1998 m. fotografas aktyviai dalyvauja parodose Lietuvoje, Latvijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Surengė 32 personalines parodas, dalyvavo daugiau kaip 40 parodų Lietuvoje ir užsienyje. Pelnė Lietuvos ir tarptautinių apdovanojimų, iš jų: „SONY World Photography Awards 2022“ II vieta „Peizažo“ kategorijoje profesionalų grupėje, „The Paris Photography Prize 2022“ sidabras tarp profesionalų „Gamtos / Peizažo“ kategorijoje, „The Paris Photography Prize 2022“ bronza tarp profesionalų „Vizualaus meno / Architektūros“ kategorijoje, „Siena Awards 2022“ pagyrimas „Nuotraukų serijos“ kategorijoje, „Budapest International Foto Awards 2020“, Bronzos apdovanojimas „Sporto“ kategorijoje. A. Repšys yra daugkartinis Lietuvos spaudos fotografijos konkurso nugalėtojas ir nominantas. 2022-aisiais menininkas pelnė Metų panevėžiečio titulą.
Andrius Repšys (born 1974) is a member of the Lithuanian Photographers' Association, a board member of the Press Photographers' Club, and a board member of the Northern Lithuania Photographers' Association. In 2019, he was granted the status of an Art Creator.
Since 1998, he has actively participated in exhibitions in Lithuania, Latvia, and the United Arab Emirates. He has held 32 solo exhibitions and participated in over 40 group exhibitions both in Lithuania and abroad. He has received numerous Lithuanian and international awards, including: 2nd place in the "Landscape" category for professionals at the SONY World Photography Awards 2022, Silver in the "Nature/Landscape" category for professionals at The Paris Photography Prize 2022, Bronze in the "Visual Arts/Architecture" category for professionals at The Paris Photography Prize 2022, Honorable mention in the "Photo Series" category at the Siena Awards 2022, Bronze in the "Sports" category at the Budapest International Foto Awards 2020. Repšys is also a multiple-time winner and nominee of the Lithuanian Press Photography competition. In 2022, he was awarded the title of Panevėžys Citizen of the Year. Iš serijos I–II 2024 From the series I–II
Saulius Saladūnas (gimė 1950) yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1989 metų. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005 metais. Saladūnas yra surengęs daugiau kaip 20 asmeninių ir dalyvavo daugelyje įvairių grupinių parodų Lietuvoje bei užsienyje. Menininko kūrinių yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Šiaulių fotografijos muziejus, Panevėžio miesto dailės galerija. Už kūrybą menininkas pelnė apdovanojimus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Japonijoje, Rusijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, JAV. Svarbiausi iš jų: 3 vietos prizas 1984 m. Paryžiuje (Prancūzija) vykusioje parodoje „AUTEUROP-84“; 1993 m. aukso medalis 53-ąjame tarptautiniame fotografijos salone Japonijoje; 2003 m. Lietuvos kultūros ministerijos diplomas; 2010 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos aukso ženklelis ir premija už kūrybinius nuopelnus; 2015 m. Lietuvos kultūros ministerijos stipendija.
Saulius Saladūnas (born 1950) has been a member of the Lithuanian Photographers Association since 1989 and was granted the status of an artist-creator in 2005. Throughout his prolific career, Saladūnas has held more than 20 solo exhibitions and participated in numerous group exhibitions in both Lithuania and abroad. His works are part of the collections of the Lithuanian Art Museum, the Lithuanian Photographers Association, the Šiauliai Photography Museum, and the Panevėžys Civic Art Gallery. The artist's work has earned him numerous awards in Lithuania, Latvia, Estonia, Japan, Russia, the Czech Republic, Germany, France, Spain, and the United States. His most notable honors include the 3rd prize at the “UTEUROP-84” exhibition in Paris (France) in 1984, a gold medal at the 53rd International Photography Salon in Japan in 1993, a diploma from the Lithuanian Ministry of Culture in 2003, and the Lithuanian Photographers Association’s gold badge and award in 2010 in recognition of his creative contributions. In 2015, he was also granted a scholarship from the Lithuanian Ministry of Culture.
Vilnius, Užupio respublika I–II 2024 Vilnius, Užupis Republic I–II
Saulius Saladūnas
Marija Šileikaitė-Čičirkienė
Marija Šileikaitė-Čičirkienė (gimė 1948) kūrybine veikla užsiima nuo 1986 metų. Nuo 1990 m. ji yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė, 1992–1996, 2005–2009 m. ir nuo 2019 m. iki dabar – sąjungos valdybos narė. 2005 m. suteiktas Lietuvos meno kūrėjo statusas. Svarbiausi apdovanojimai: 1998 m. ir 1999 m. Čikagoje (JAV) – trečiosios vietos; 1999 m. – Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) suteiktas fotografės menininkės (AFIAP) garbės vardas; 2000 m. Kroatijoje – Sidabro plyta; 2002 m. Rygoje (Latvija) – medalis ir FIAP’o diplomas; 2013 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos premija „Už didelius nuopelnus fotografijos menui“. 1992–2010 m. Panevėžio fotografijos galerijos direktorė, nuo 2010 iki 2015 m. – Panevėžio miesto dailės galerijos padalinio Fotografijos galerijos parodų kuratorė. Surengė 57 personalines parodas, dalyvavo 125 grupinėse parodose. Išleido du autorinius fotografijų albumus: „Fotografinės frazės“ (2000) ir „Vieškelio motyvas“ (2005).
Marija Šileikaitė-Čičirkienė (born 1948) has been actively involved in creative work since 1986. She has been a member of the Lithuanian Photographers' Association since 1990 and has served on the association's board during several terms: 1992–1996, 2005–2009, and from 2019 to the present. In 2005, she was granted the status of Lithuanian Art Creator. Her most important awards include third place in Chicago, USA (1998, 1999), the honorary title of Artist of the International Federation of Photographic Art (AFIAP) in 1999, the Silver Brick Award in Croatia (2000), a medal and FIAP diploma in Riga, Latvia (2002), and the Lithuanian Photographers' Association Award for "Significant Contributions to the Art of Photography" in 2013. From 1992 to 2010, she was the director of the Panevėžys Photography Gallery, and from 2010 to 2015, she curated exhibitions at the Photography Gallery, a branch of the Panevėžys Art Gallery. She has held 57 solo exhibitions, participated in 125 group exhibitions, and published two photography albums: Photographic Phrases (2000) and The Motif of the Highway (2005).
Pavasaris sename sode 2022 Spring in the Old Garden
Pavasaris mieste 2022 Spring in the City
Panevėžio tarptautinė fotografijos bienalė „Žmogus ir miestas 2024. Nūdienos kontekstai“
Panevėžys International Photography Biennial “Man and the City 2024. Current contexts“
Projekto vadovė ir katalogo sudarytoja / Head of the Project and Catalogue Editor Marija Rudokaitė-Kazlauskė
Teksto autorius / Writer Tomas Pabedinskas
Dizaineris / Designer Evaldas Ivanauskas
Fotografas / Photographer Gediminas Kartanas
Vertėjas / Translator MB „Vertimų karaliai“
Spaudai ruošė / Prepared by AMALKERA
Išleido / Released by Panevėžio miesto dailės galerija / Panevėžys Civic Art Gallery
Spausdino / Published by INDIGO PRINT
Tiražas 300 egz.
Panevėžys, 2024
ORGANIZATORIUS / ORGANIZER
Panevėžio miesto dailės galerija
PROJEKTĄ FINANSUOJA / THE PROJECT IS FINANCED BY Lietuvos kultūros taryba, Panevėžio miesto savivaldybė
PARTNERIAI / PARTNERS
Kupiškio etnografijos muziejus, Rokiškio krašto muziejus
ISSN 2335 – 2345
