Issuu on Google+

Informacinis biuletenis

2 0 1 3 0 5 0 3 / N r. 2 5

ISSN 2029-7874

SENIŪNIJŲ KRONIKA  NACIONALINĖ LAIMĖTOJA Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos mokinė Agnė Gudaitė (dešinėje) tapo viena iš trijų ES jaunųjų mokslininkų nacionalinio konkurso laimėtojų už darbą „Ar girnelės forma turi įtakos girnelės kremzlės sudilimui“. Ji atstovaus Lietuvai Prahoje vyksiančiame ES jaunųjų mokslininkų konkurse.

 PIRMOJI LIETUVOJE Kačerginės vaikų sanatorijoje „Žibutė“ atidaryta pirmoji Lietuvoje sergančiųjų cukralige ir nutukimu Sveikos gyvensenos mokykla.

Atnaujintuose Raudondvario dvaro rūmuose vyko Tarptautinės paminklų dienos minėjimas.

Raudondvario dvaras – pavyzdys, kaip reikia rūpintis paveldu „Atnaujinti Raudondvario dvaro rūmai – pavyzdys visai Lietuvai, kaip turėtų būti tvarkomas paveldas“, – teigė Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovai, paveldo specialistai, šiame dvare paminėję profesinę šventę.

ISSN 2029-7874

ATVYKO DAUG GARBIŲ SVEČIŲ Balandžio 18 d. Raudondvaryje pirmą kartą surengtas respublikinis Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių dienos minėjimas. Šio renginio organizatoriai – Kultūros paveldo departamentas, Kauno rajono savivaldybė bei Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių

tarybos (ICOMOS) Lietuvos nacionalinis komitetas. Apžiūrėti dvaro ir pasidalyti patirtimi atvyko daugiau kaip 200 paveldo specialistų iš visos Lietuvos.

Renginį sveikinimo žodžiu pradėjo Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė, nukelta į 3 p.

 KOVOJE dėl geriausios mokyklos šalyje vardo „VDU SMART ralyje 2013“ Raudondvario gimnazija nugalėtojams nusileido tik puse taško ir laimėjo II vietą. Varžybose dalyvavo 18 komandų.  200 kūdikis Mastaičiuose gimė 200-tasis kūdikis užregistruotas Kauno rajone – Kajus Ponomariovas.  NEVERONIŲ vidurinė mokykla atšventė 20 metų jubiliejų. Padėkoti pedagogams ir direktoriui, pasveikinti ir pasidalyti prisiminimais sugužėjo visų 17-os laidų mokiniai.

Brangios mūsų Mamos, bėgant laikui, gyvenimui įrėžiant naujus ženklus veide, imi suprasti, kad iš visų meilės rūšių, kuriomis mes apdovanoti šiame pasaulyje, pati nesavanaudiškiausia, kilniausia, labiausiai pasiaukojanti yra Motinos meilė. Deja, dažniausiai tai suprantame, kai Jūsų netenkame. Motinos diena – tai ne tik besąlygiškos meilės, bet ir didelės atsakomybės šventė. Juk nuo motinos ir vaiko ryšio priklauso žmogaus, tautos ir visuomenės socialinis brandumas bei ateitis. Ačiū Jums už tai, kad esate. Valerijus Makūnas Kauno rajono savivaldybės meras

Išsamiau kviečiame skaityti Kauno rajono savivaldybės tinklalapyje www.krs.lt


2

Pakaunės ŽINIOS | 2013 05 03 | Nr. 25

KRAŠTO NAUJIENOS

Įsibėgėjo kelių remonto darbai

Pramogines keliones laivu jau keletą metų finansiškai remia Kauno rajono ir Kauno miesto savivaldybės.

Į Kulautuvą vėl plauks laivas Iš senosios Kauno prieplaukos į Kulautuvą ir Zapyškį gegužę keleivius pradės plukdyti laivas „Tolstojus“. Balandžio 25 d. posėdžiavusi Kauno rajono savivaldybės taryba vėl nusprendė finansiškai paremti šį turistų mėgstamą maršrutą. Kaip ir pernai metais, šiemet keliautojai Nemuno maršrutu Kaunas–Zapyškis–Kulautuva–Kaunas plauks tris valandas, o dar dvi pramogaus ir iškylaus Kulautuvoje. Čia jų lauks kavinė, su miestelio istorija supažindins ir pasivaikščioti atnaujintu miško taku kvies gidas. Plaukiant nuo denio bus galima pasigėrėti įspūdingais Nemuno šlaitais ir architektūros paminklais. Dešiniajame Nemuno krante įsikūręs Raudondvaris garsus Šv. Kūdikėlio Jėzaus bažnyčia ir įspūdingu dvaru, kurį Kauno rajono savivaldybė baigia atnaujinti. Istorinis Raudondvario dvaras – tai Lietuvos didikų Radvilų, Zabielų ir Tiškevičių rezidencija. Grafai Tiškevičiai miestelyje pastatė bažnyčią, kleboniją, įkūrė parką, įrengė oranžeriją. Kairiojo Nemuno kranto pušynuose skendi Kačerginė. Šį miestelį buvo pamėgę net trys lietuvių literatūros klasikai: Jonas Biliūnas, čia parašęs apsakymą „Brisiaus galas“, vaikiškų knygelių autorius Pranas Mašiotas ir sielos ramybės neradęs Vincas Mykolaitis-Putinas.

Už Kačerginės driekiasi Zapyškis, turintis vieną iš seniausiųjų Lietuvoje Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Kiekvieną pavasarį šalia bažnytėlės vyksta respublikinė aitvarų šventė. Tarpukario metais tūkstančius poilsiautojų į savo paplūdimius sukviesdavusi Kulautuva tikisi atgauti kurorto statusą. Vasarą į čia rengiamą festivalį „Akacijų alėja“ plūsta dainuojamosios poezijos gerbėjai. Laivas „Tolstojus“ gali plukdyti 100 žmonių. Ketinama plaukti sekmadieniais, gegužės 19 d. numatomas pirmasis reisas. Šiemet šiam maršrutui finansuoti iš Kauno rajono savivaldybės biudžeto skirta 30 tūkst. Lt, todėl keleiviai už bilietus mokės ne visą kainą. Kelionė laivu į Kulautuvą suaugusiesiems kainuos 21 Lt, 8–12 m. vaikams – 12 Lt, neįgaliesiems – 15 Lt, o jaunesni nei 7 m. vaikai plauks nemokamai. Bilietus bus galima užsisakyti Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro interneto tinklalapyje www.turizmo-info.lt.

Atšilus orams Kauno rajono keliuose pradėti duobių lyginimo ir žvyro pylimo darbai. Šiemet keliams prižiūrėti pagal Kelių priežiūros ir plėtros programą skirta 3,5 mln. Lt – beveik 350 tūkst. Lt daugiau nei praėjusiais metais. Atšilus orams Kauno rajono keliuose pradėti duobių lyginimo ir žvyro pylimo darbai. Šiemet keliams prižiūrėti pagal Kelių priežiūros ir plėtros programą skirta 3,5 mln. Lt – beveik 350 tūkst. Lt daugiau nei praėjusiais metais. Savivaldybė savo lėšomis kelių būklei gerinti prisidės dar 2 mln. Lt. Gatvių remontą atlieka keturios

su savivaldybe sutartis pasirašiusios bendrovės: VĮ „Kauno regiono keliai“, UAB „Kamesta“, UAB „Kauno keliai“ ir UAB „Autokausta“. Duobių lyginimo, žvyro pylimo ir taisymo darbai gatvėse bus pabaigti gegužę. Remontuotinų Kauno rajono gatvių sąrašas sudarytas atsižvelgiant į seniūnijų pateiktus siūlymus.

Gatvių duobių taisymo darbai bus pabaigti gegužę.

Lietuvos mėgėjų teatrai žaidė Vandžiogaloje Balandžio 27 d. Vandžiogaloje pirmą kartą surengtas mėgėjų teatrų festivalis ,,Žaidžiame teatrą” pažėrė gūsį žiūrovų ovacijų ir įpareigojo organizatorius rengti jį kasmet. Pasislėpę po žaviomis socialinėmis kaukėmis gyvenimą scenoje žaidė Vilniaus lenkų teatro studija, Kalvarijos r. Tarprubežių laisvalaikio salės mėgėjų teatras, Kauno r. Ežerėlio kultūros centro mėgėjų teatras ,,Dialogas“, Vandžiogalos kultūros centro jaunimo teatras ,,Virsmas“. ,,Bendryste ir šiluma po spektaklių virpanti salė įkvepia kitais metais stengtis dar labiau”, – teigė festivalio įkūrėja, Vandžiogalos kultūros centro direktorė Gražina Mickūnienė. Ji tikino, kad ši šventė taps tradicinė. Į spektaklių režisierių namus išplaukė popierinės gulbės ir Vandžiogalos seniūno Vytauto Šniaukos padėkos. Kolektyvams, kad nenustotų žaisti scenoje, – įteikti kamuoliukai. Vaidinimams pasibaigus, susirinkusieji vakarą tęsė dalydamiesi bendrai keptu bulvių plokštainiu:

Ežerėlio teatro spektaklis „Pasimatymas sodo namely“ (režisierė Živilė Girdauskaitė).

Vandžiogalos seniūnas Vytautas Šniauka atvežė bulves, Vandžiogalos vidurinės mokyklos virtuvės vedėja Aušra Pankauskienė gaminį iškepė, o kultūros centro darbuotojai – patiekė. Teatrų festivalio metu žiūrovams pristatyta vandžiogaliečio Edmundo

Kartano pirmoji grafikos darbų parodą ,,Piešiu”. ,,Žaidimas pieštuku ant popieriaus ilgomis darbo naktimis katilinėje virto paroda. Ar jausmas suvaidintas – tegul sprendžia žiūrovai“, – šypsojosi Vandžiogalos kultūros centro direktorė Gražina Mickūnienė.

Daugiavaikei-prezidentės dėmesys Gegužės 3 d. prezidentūroje šalies vadovė Dalia Grybauskaitė Onai Balevičienei, išauginusiai ir nepriekaištingai išauklėjusiai 7 vaikus, įteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį.

Ona Balevičienė pagimdė ir išaugino 7 vaikus.

Likimas moters nelepino: gyveno ūkiškai, sunkiai dirbo, neteko vyro ir sūnaus. Vis dėlto ji ne tik didžiuojasi sulaukusi 12 vaikaičių ir 7 provaikaičių, bet ir 25 metus aktyviai dalyvauja kultūrinėje veikloje, dainuoja Ilgakiemio kultūros centro etnografiniame moterų ansamblyje „Sedula“. Nėra Ilgakiemyje nė vieno gyventojo, kuris apie šią moterį tartų nors vieną šiurkštų žodį. Apsupta gausios šeimos ir apdovanota medaliu, 75 metų jubiliejų šiemet švęsianti O. Balevičienė kukliai šypsojosi: „ Aš – paprasta kaimo moteris. Esu laiminga, kad visi mano vaikai turi namus, visi dirba.“ Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanotos 46 daugiavaikės motinos, išauginusios ir gerai išauklėjusios daugiau negu 7 vaikus. 2003 m. LR prezidento Valdo Adamkaus pradėtos tradicijos laikomasi kasmet. Prieš Motinos dieną į pagerbimo ceremoniją pakviečiama ir viena daugiavaikė motina iš Kauno rajono.

Rasos ir Kęstučio Keturakių šeimynoje auga 18 globotinių.

Gerumo žvaigždė suspindo Juragiuose Už pavyzdinę vaikų globą Rasos ir Kęstučio Keturakių šeimynai, gyvenančiai Juragiuose, įteiktas aukščiausias Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apdovanojimas – Gerumo žvaigždė. Įteikti apdovanojimo atvyko socialinės apsaugos ir darbo ministro pavaduotoja Angelė Bajorienė, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė ir Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių skyriaus vedėja Janina Dabašinskienė.

Rasos ir Kęstučio Keturakių šeimynoje šiuo metu auga 18 globotinių. Jauniausias šeimynos narys – Žygimantas, kuriam balandžio 28 d. sukako du mėnesiai. Per prabėgusius metus iš Juragių šeimynos į naujus namus iškeliavo 21 vaikas.


Pakaunės ŽINIOS |2013 05 03 | Nr. 25

PAVELDAS

3

Apžiūrėti dvaro atvyko daugiau kaip 200 paveldo specialistų

Raudondvario dvaras – pavyzdys, kaip reikia rūpintis paveldu atkelta iš 1 p.

kultūros ministro pavaduotojas Romas Jarockis, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto pirmininkė Marija Nemunienė. TURI AIŠKIĄ VIZIJĄ D. Varnaitė dėkojo Kauno rajono savivaldybei už suteiktą galimybę apžiūrėti turtingą praeitį menantį Raudondvario dvarą. Anot jos, Kauno rajono savivaldybė rodo gerą pavyzdį, kaip reikia rūpintis kultūros paveldu. Savivaldybės vadovai dirba kryptingai: žino, kuriuos objektus tvarkyti prioritetine tvarka, turi aiškią viziją, kaip jie turėtų veikti. „Būtų klaidinga gyvenimo kokybę vertinti tik ekonominiais rodikliais. Ne mažiau svarbi aplinka, kurioje gyvename, istorija, vertybės, kurios leidžia mums didžiuotis savo kraštu. Kultūros paveldo išsaugojimas yra viena iš prioritetinių Kauno rajono savivaldybės sričių“, – pabrėžė meras Valerijus Makūnas. Rajone yra net 336 įdomūs kultūros paveldo objektai, įtraukti į LR nekilnojamojo kultūros paveldo registrą, ir dar apie 80 vietinės reikšmės objektų. Meras vylėsi, kad bendromis pastangomis kultūros paveldo lobynas bus kruopščiai puoselėjamas ir išsaugotas ateities kartoms. DĖKOJO UŽ PAGALBĄ Už geranorišką pagalbą atstatant Raudondvario dvarą įteiktos padėkos KPD Kauno teritorinio padalinio vedėjui Svaigedui Stoškui, KPD Kauno teritorinio padalinio vyriausiajai valstybinei inspektorei Astai Naureckaitei, KPD departamento Kauno teritorinio padalinio vyriausiajai specialistei Rymantei Gudienei, UAB „Kauno restauratorius“ statybos vadovui Andriui Milkiui, UAB „Restauracija“ metalo ir medžio restauravimo dirbtuvių vadovui Raimondui Bridikiui, UAB „Kauno restauratorius“ vykdomajam direktoriui Andriui Striūnai. Renginyje buvo skaitomi pranešimai, pristatantys 2013 m. Europos pa-

Senoviniai šokiai ir muzika sugrįžta į dvaro menes.

veldo dienų temą „Epochų ženklai“. Vėliau buvo įteikti apdovanojimai Archeologijos paveldo išsaugojimo ir Lietuvos restauratorių sąjungos konkursų laimėtojams, pristatyta profesoriaus V. Levandausko knyga „Lietuvos mūro istorija“. NEUŽMIRŠTA IR ZAPYŠKIO BAŽNYČIA Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių dienos minėjimo dalyviai turėjo galimybę aplankyti J. Naujalio muziejų ir Raudondvario bažnyčią. D. Varnaitė ir R. Jarockis apžiūrėjo atnaujinamas Raudondvario dvaro žirgyno patalpas, kuriose po rekonstrukcijos įsikurs menų inkubatorius. Kultūros paveldo departamento ir Kauno rajono vadovai aplankė ir senąją Zapyškio bažnytėlę ant Nemuno kranto. Architektas Gintaras Prikockis pristatė projektą, kuriame ne tik numatyta restauruoti šią vieną iš seniausių Lietuvos bažnyčių, bet ir įrengti specialų apšvietimą, sutvarkyti krantinę, aplinkines erdves. Pasak D. Varnaitės, tai labai perspektyvus, įdomus projektas, kuriam įgyvendinti reikės pasitelkti valstybės, ES ir privačias lėšas.

Kauno rajono meras V. Makūnas ir kultūros ministro pavaduotojas R. Jarockis apžiūrėjo dvaro oranžeriją ir žirgyną.

Ąžuolinius laiptus pagamino nagingi Lietuvos restauratoriai.

Architektas G. Prikockis (dešinėje) pristatė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios tvarkymo projektą.

Žirgyne vyksta rekonstrukcijos darbai – čia ketinama įkurti menų inkubatorių.

Iš dvaro terasos atsiveria Nevėžio ir senojo parko vaizdai.


4

Pakaunės ŽINIOS |2013 05 03 | Nr. 25

VERSLAS

Daugės biokuru kūrenamų katilinių Kauno rajone jau veikia 10 biokuru kūrenamų katilinių. Tikimasi, kad šiemet jų atsiras dar daugiau.

Savivaldybių indekso autorius V. Žukauskas investicinę aplinką laiko svarbiu kriterijumi, vertinant savivaldybės veiklą.

Siekiama pritraukti daugiau investicijų Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai, Kauno rajono savivaldybėje surengę praktinį seminarą, diskutavo, kaip įsteigti daugiau naujų darbo vietų ir kurti verslui palankesnę aplinką. LLRI, vertindamas įvairias sritis, jau antri metai Kauno rajonui skiria aukštą indeksą: tarp 53 ne miesto savivaldybių Kauno rajonas 2011 m. buvo pirmas, o 2012 m. užėmė antrąją vietą. Vienas iš indekso autorių LLRI vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas siekia tobulinti kriterijus, pagal kuriuos vertinamos savivaldybės, todėl panoro susitikti su Kauno rajono savivaldybės darbuotojais ir išgirsti jų nuomonę. „Manau, kad savivaldybė savo sprendimais gali sukurti palankias gyvenimo ir investavimo sąlygas net tada, kai neturi išskirtinių gamtinių sąlygų ar išteklių. Džiugu, kad Kauno rajono savivaldybės vadovai tai supranta“, – pastebėjo LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas. Geriausia žmogui savivaldybė, pasak rinkos ekspertų, ta, kuri taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas, skatina konkurenciją, savo funkcijoms vykdyti pasitelkia privatų sektorių. Ideali savivaldybė gyventojų neapkrauna mokesčiais, kuria palankias verslui sąlygas, efektyviai valdo turtą, mažina biurokratinę naštą. Anot V. Žukausko, vienas iš svarbiausių kriterijų kuriant savivaldybių indeksą yra investicinė aplinka. Kauno rajone žemės ir nekilnojamojo turto mokesčiai yra vieni iš mažiausių Lietuvoje. Pirmus trejus metus investuojančioms Kauno

rajone įmonėms taikomas nulinis mokesčio tarifas. Vis dėlto tiesioginės užsienio investicijos ir materialinės investicijos, tenkančios 1000 gyventojų, yra šiek tiek mažesnės už Lietuvos vidurkį. „Savivaldybės rankose sutelkta tik dalis svertų, daug ką lemia Vyriausybės politika. Pavyzdys – tarptautinis Kauno oro uostas, į kurį Kauno rajono savivaldybė daug investavo, tačiau, pasikeitus Vyriausybės politikai, siekiamo rezultato nesulaukė. Spartesnę Kauno LEZ plėtrą stabdo neišspręsti žemės klausimai“, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Ričardas Pudževelis. Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Kelmelis tikino, kad jo vadovaujamas skyrius stengiasi nevilkinti biurokratinių procedūrų. „Darbų apimtys didžiulės, o skyriuje dirba tik 20 žmonių. Nepaisant to, Kauno rajono savivaldybė išduoda beveik tiek pat statybos leidimų, kiek ir Kauno miesto savivaldybė, o rengdama detaliuosius planus ją net lenkia, nors miesto urbanistų pajėgos yra beveik tris kartus didesnės“, – aiškino skyriaus vedėjas. LLRI vadovas patarė aktyviau reklamuoti rajono privalumus, pažangią mokesčių politiką. „Sukurkite patrauklų šūkį, pavyzdžiui, „Kauno rajonas – Lietuvos mokesčių rojus!“ – siūlė Ž. Šilėnas. Juk Kauno rajono savivaldybė išties turi kuo didžiuotis.

Kauno rajono mero Valerijaus Makūno kabinete lankėsi keletą durpynų eksploatuojančios bendrovės „Klasmann Deilmann“ generalinis direktorius Kazimieras Kaminskas ir „Klassmann Deilmann Ežerėlis“ direktorius Giedrius Kavaliauskas. Susitikimo metu daugiausia kalbėta apie Kauno rajone esančių katilinių renovaciją ir galimybes jose kūrenti pigesnį kurą – šiaudus ir biomasę. Meras V. Makūnas pasidžiaugė, kad rajone daugėja biokuru kūrenamų katilinių, kurios mažiau teršia aplinką, yra ekonomiškesnės. Savivaldybės administracijos direktorius Ričardas Pudževelis papasakojo apie ketinimus renovuoti Zapyškio katilinę. Jei pavyktų gauti ES finansinę paramą, planuojama atnaujinti ir Karmėlavos bei Piliuonos katilines. Verslininkai siūlo katilinėse naudoti biomasę – susmulkintos medienos ir kuro durpių mišinį. Kuro durpės smilksta ilgiau nei mediena, todėl degimo procesas tampa kokybiškesnis, kai į katilą paduodamas medienos ir kuro durpių mišinys. Be to, kaip parodė ilgametė Švedijos ir Suomijos energijos gamintojų patirtis, maišant medienos drožles su durpėmis prailgėja katilo eksploatacijos laikas. Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare, yra įsipareigojusi didinti energijos, gaunamos iš atsinaujinančių šaltinių, gamybos apimtis. Tinkamos kūrenti medienos ateityje nepakaks, todėl durpės yra būtinos kaip papildoma kuro rūšis. Ir mediena, ir durpės yra vietinė žaliava. Atnaujinus Zapyškio katilinę kuras būtų itin lengvai pasiekiamas – čia pat jau bemaž 100 metų istoriją skaičiuojantis Ežerėlio durpynas. Jame kasamos durpės geros kokybės, jos naudojamos ne tik kurui, bet ir trąšoms bei kraikui gaminti.

Kauno r. Mero padėjėja Aušra Degutytė, Kauno r. vicemeras Antanas Makarevičius, Žemės ūkio viceministras Rytis Šatkauskas.

Paroda nesutelpa Akademijoje Akademijoje įsikūrusio A. Stulginskio universiteto teritorijoje balandžio 4–6 d. vyko tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2013“. Tai didžiausia paroda Lietuvoje ir viena iš didžiausių parodų Baltijos šalyse. Šiemet tradiciniame renginyje dalyvavo 275 įmonės, įstaigos, organizacijos, beveik 300 smulkiųjų augintojų, gamintojų ir amatininkų. Net 12 bendrovių atvyko iš užsienio – Lenkijos, Danijos, Latvijos ir Italijos. Pasak vieno iš parodos organizatorių – Žemės ūkio technologijų parko – direktoriaus Virginijaus Venskutonio, miestelis nebesutalpina visų norinčiųjų, todėl teko daryti atranką. Parodoje dalyvavo ir kelios dešimtys Kauno rajone aktyviai veikiančių bendrovių: „Dojus agro“, „Lytagra“ „Rovaltra“, „Litgenas“, „Santera“, „Šalvis“, „Konekeskos Lietuva“, „Agrosistemos“, „Agrovartai“, „Baltko“, „East West agro“ ir kitos. Kauno rajono ūkiai stambiausi Lietuvoje, o Romualdas Majeras, Juozas Staliūnas, Arūnas Vaicekavičius, Audrius Banionis, Leonas Rudinskas, Kęstutis Bružikas ir kiti savo ūkininkavimo metodais žinomi visoje šalyje. Bernatonių žemės ūkio bendrovė garsėja naujų technologijų pagal ES standartus diegimu, o „Juragiai“ – moderniu pienininkystės ūkiu ir gyvulininkystės

laimėjimais. Iš viso rajone įregistruoti 3368 ūkiai. Į parodą atvyko Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas, žemės ūkio ministras Virginijus Jukna, nemažai Seimo narių, svečių iš užsienio. Kauno rajono mero pavaduotojas Antanas Makarevičius apžiūrėjo „Vilkijos duonos“, „Lytagros“, „Dojus agro“ ir kitų Kauno rajone veikiančių įmonių ekspozicijas. Iš viso parodoje dalyvavo 36 stambios Kauno rajono įmonės, daug smulkiųjų gamintojų, amatininkų ir sodininkų. Parodos dalyviai noriai pasakojo apie savo produkciją, dalijo lankstinukus, demonstravo techniką. Geros nuotaikos nesugadino net atidarymo dieną siautėjusi šlapdriba. Kauno rajono savivaldybės atstovai apsilankė ir savivaldybės partnerės – Varmijos–Mozūrijos vaivadijos palapinėje, bendravo su šios vaivadijos administracijos Užsienio ryšių departamento direktoriumi Piotru Burczeku. Parodoje svečiavosi ir vaivadijos vicemaršalka Jaroslawas Sloma.

Gyventojai pajuto Europos Sąjungos paramos naudą Europos Sąjungos lėšos Kauno rajone panaudojamos pagal kryptingą socialinę politiką. Tai pastebėjo Finansų ministerijos surengtos konferencijos organizatoriai. Pagal ES lėšas, tenkančias vienam gyventojui, Kauno rajono ir Birštono savivaldybės pirmauja regione. Kaune, Šeimos santykių institute, surengtoje konferencijoje daugiausia buvo kalbama apie ES paramos naudą Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių gyventojams, taip pat diskutuota apie problemas įsavinant šias lėšas. Renginio moderatorius, KTU Europos instituto direktorius Kęstutis Kriščiūnas akcentavo kompleksišką ir socialiai orientuotą Kauno rajono savivaldybės strategiją įsavinant ES lėšas. „Daug metų bendraujame su KTU sociologais, tiriame gyventojų poreikius ir, atsižvelgdami į tai, formuojame savo politiką. Siekiame, kad naudą pajustų ne viena ar kelios

seniūnijos, o visi mūsų krašto žmonės“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. Kauno rajone 2012 m. buvo vykdomi 163 projektai, kurių bendra vertė siekė beveik 255 mln. Lt. Anot mero, daug ES lėšų buvo nukreipta mokykloms, vaikų darželiams atnaujinti. 2007–2013 m. laikotarpiu buvo modernizuota Šlienavos pagrindinė mokykla, Garliavos Juozo Lukšos gimnazija, Noreikiškių lopšelis-darželis „Ąžuolėlis“ ir daugelis kitų rajono švietimo įstaigų. Artimiausiu metu planuojama atnaujinti Garliavos Jonučių ir Adomo Mitkaus mokyklas, Garliavos

vaikų lopšelį-darželį „Eglutė“, Babtų mokyklą-darželį. Kita sritis, kuriai nuolat skiria lėšų Kauno rajono savivaldybė, yra socialinių paslaugų kokybės gerinimas. Pasinaudojus ES lėšomis modernizuotas Kauno rajono socialinių paslaugų centras, įkurtas Šeimos gerovės centras, atnaujinti Čekiškės senelių namai. Šiuo metu statomas Socialinės globos centras neįgaliems ir sutrikusio intelekto vaikams, planuojama statyti Pagynės vaikų globos namus. „Viena iš opiausių problemų Kauno rajone ir visoje Lietuvoje – prasti vietinės reikšmės keliai. Pasinaudojus ES lėšomis Garliavoje rekonstruota Vasario 16-osios gatvė, Ringauduose – Beržų gatvė, Raudondvaryje vyksta Pilies, Didžiosios ir Didvyrių gatvių rekonstrukcija“, – vardijo V. Makūnas. Meras apgailestavo, kad nepakanka lėšų

keliams ir gatvėms tvarkyti: „Vietinės reikšmės keliams reikia didesnio Vyriausybės dėmesio, vienos savivaldybės šios problemos neišspręs.“ Dar viena strateginė Kauno rajono politikos kryptis – turizmo ir rekreacijos vystymas. Kurorto statuso siekiančioje Kulautuvoje sutvarkyti Narėpos upelio tvenkiniai, atnaujintas parkas su vasaros estrada, rengiamas paplūdimys. Kauno rajono mero vizija – Marvelę, Kačerginę, Zapyškį, Kulautuvą, Raudondvarį, Šilelį ir Lampėdžius sujungsiantis turizmo maršrutas su dviračių ir slidinėjimo trasomis, pėsčiųjų takais, sutvarkytomis pakrantėmis, prieplaukomis, kita infrastruktūra. Daug dėmesio skiriama Kačerginei. Projekto laikotarpiu bus sutvarkytos miestelio viešosios erdvės ir Nemuno pakrantė, gatvių apšvietimas, įrengta

prieplauka, pavėsinė, dviračių takas. 3,3 mln. Lt bus skirta Kačerginės daugiafunkcio centro statybai. Iš viso 2013 m. Kauno rajone bus vykdomi 127 projektai, kurių vertė sieks 238 mln. Lt. ES lėšomis rekonstruota Kauno rajono savivaldybės biblioteka.


Pakaunės ŽINIOS | 2013 05 03 | Nr. 25

SPRENDIMAI

5

Medicinos darbuotojams – padėkos žodžiai „Džiaugiuosi, kad turime visą būrį puikių profesionalų, apie kuriuos galima pasakyti – medikas iš pašaukimo“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, sveikindamas profesinės šventės proga į Raudondvario dvarą susirinkusius medicinos darbuotojus. Pagerbti medikų atvyko ir mero pavaduotojai Petras Mikelionis, Antanas Makarevičius, Administracijos direktorius Ričardas Pudževelis, Seimo nariai Antanas Nesteckis ir Raminta Popovienė. Svečius priėmęs savivaldybės gydytojas Romualdas Žekas taip pat pasidžiaugė, kad rajono medikai daug dėmesio skiria ligų profilaktikai, rizikos

Kauno rajono savivaldybės gydytojas R. Žekas (dešinėje) džiaugėsi sulaukęs garbaus svečio – akademiko J. Brėdikio.

veiksniams nustatyti ir juos pašalinti. Prie to prisideda ir Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras. Apie tai, kad į žmogų reikia žiūrėti holistiškai kalbėjo Lietuvos medicinos legenda akademikas Jurgis Brėdikis. „Džiaugiuosi medicinos pažanga ir tikiu, kad netrukus sulauksime esminio lūžio“, – kalbėjo akademikas. Filmuotoje medžiagoje buvo pristatytos 2012 m. labiausiai pasižymėjusios rajono sveikatos įstaigos, jų vadovams įteiktos padėkos. Aktyviausiai profilaktinę veiklą vykdė Babtų šeimos centras (direktorė Alma Antanavičienė). Už sėkmingą įstaigos plėtrą apdovanojimą atsiėmė Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja Nelita Gudžiūnaitė. Patraukliausios medicinos įstaigos vardą pelnė Pilėnų sveikatos priežiūros centras (direktorius Linas Urba). Padėkos raštai taip pat įteikti Garliavos Roko Šliūpo šeimos gydytojai Inai Žagarienei, tos pačios poliklinikos burnos higienistei Jūratei Budriu-

Politikai ir medikai džiaugėsi atnaujinto Raudondvario dvaro erdvėmis.

vienei ir gydytojai pediatrei Jūratei Vitkevičiūtei, Karmėlavos ambulatorijos vedėjai Elvyrai Zelvarienei, Pakaunės sveikatos priežiūros centro akušerei Živilei Kudirkienei, Čekiškės medicinos punkto vedėjai Romual-

dai Vareikienei, Kauno rajono medicinos pagalbos stoties slaugos specialistui Anatolijui Airini, Garliavos šeimos klinikos bendruomenės slaugytojai Neringai Kairienei, Garliavos ligoninės ekonomistei Irenai Rimie-

nei, Pilėnų sveikatos priežiūros centro gydytojai Rasai Juozokaitei, Babtų medicinos centro slaugytojai Monikai Štilpienei, Jonučių šeimos sveikatos centro šeimos gydytojai Vidai Babarskienei.

Siūlymas – pasitikėti savivalda

Darželinukai švenčia tarptautines Motinos ir Šeimos dienas

Balandžio 5 d. Kauno rajono savivaldybės vadovai susitiko su Europos Parlamento nare Laima Andrikiene ir diskutavo apie problemas įsisavinant Europos Sąjungos lėšas.

Pirma ir pati svarbiausia vaiko socializacijos ir integracijos į pasaulį institucija yra šeima. Būtent šeimoje ir prasideda vaiko ugdymas(-is), kurį vėliau iš dalies perima ikimokyklinio ugdymo institucijos.

Vis dar pasitaiko absurdiškų situacijų, kai projektai įstringa dėl vieno žodžio arba kelių netiksliai suskaičiuotų centų. „Regis, Europos Sąjungoje gyvename pagal vienodas taisykles, tačiau, pavyzdžiui, kaimynai lenkai sugeba įsisavinti daug lėšų, o mes vis dar blaškomės“, – konstatavo L. Andrikienė. Lenkijoje 25 proc. visų ES lėšų paskirstoma per regioninės plėtros tarybas, o Lietuvoje – tik 10 proc. „Tenka pripažinti, kad daug kvailų taisyklių kuriama čia, Lietuvoje. Blogai ir tai, kad viskas atiduota į visagalės Finansų ministerijos rankas ir mažai tariamasi su savivaldybėmis“, – mintimis dalijosi parlamentarė. Viešieji pirkimai, ES paramos panaudojimas, daugiabučių namų renovacija – tai temos, kurioms diskusijoje buvo skirta daugiausia dėmesio. Pasak Kauno rajono mero Valerijaus Makūno, Kauno regionas turi didžiulį potencialą, tačiau dėl biurokratinių kliūčių išnaudojamas nepakankami. Antai Kauno LEZ panaudoja tik 15 proc. galimybių. Dėl siaurų interesų stabdomos investicijos, pavyzdžiui, anhidrito kasyklos projektas Pagirių kaime. Vangiai steigiamas ir Viešasis logistikos centras. Vis dėlto įgyvendinamų projektų Kauno rajone nuolat daugėja: 2010 m. buvo įgyvendinti 64, 2011 m. – net

Europos Parlamento narės L. Andrikienės nuomone, dažnai Lietuvoje biurokratinių kliūčių sukuriama daugiau nei Briuselyje.

104 projektai. 2012 m. Kauno rajone buvo vykdomi 163 projektai, kurių bendra vertė siekė 254,84 mln. Lt. „Savivaldybei tenka pernelyg didelė kofinansavimo našta. Norėdama užbaigti vieną ar kitą projektą, savivaldybė yra priversta skolintis. Be to, agentūros ir ministerijos dažnai nesprendžia situacijos kompleksiškai, o projektų aprašai parengiami pernelyg sudėtingi“, – guodėsi Ekonomikos skyriaus vedėjas Artūras Pupalė. Kauno rajono vadovai džiaugėsi galimybe pasinaudoti svaria ES parama atnaujinant Raudondvario dvaro sodybą, tačiau projektų aprašuose nebuvo numatyta finansuoti paminklosaugos tyrimų. Iš pradžių buvo nuspręsta, kad Savivaldybei teks kofinansuoti 15 proc. investicinės sumos, tačiau vėliau ši dalis išaugo iki 30 proc. A. Pupalės nuomone, agentūros ir ministerijos daro klaidų, kurias vėliau mėginama permesti ant savivaldybių pečių. Klaidų kaina – milijonai litų. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Ričardas Pudževelis apgailestavo, kad buvo prarasta daug brangaus laiko rengiantis daugiabučių renovacijai. Jis teigė, kad erikėtų daugiau pasitikėti savivalda.

Savivaldybė ypač daug dėmesio skiria šio amžiaus vaikų ugdymo paslaugų plėtrai, įvairioms lanksčioms ugdymo organizavimo formoms diegti. Stengiamasi gerinti vaikų gyvenimo ir ugdymo (-si) sąlygas, institucinio ikimokyklinio ugdymo prieinamumą. Šiandieninis gyvenimas pateikia vis daugiau naujų ugdymo iššūkių, kurių vienas pedagogas negali įveikti. Namai ir ugdymo įstaiga yra du svarbiausi vaikų pasauliai. Kauno rajono ikimokyklinio ugdymo mokyklos ir mokyklos-darželiai, spręsdami ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo problemas, visad konsultuojasi, bendrauja ir bendradarbiauja su kitais specialistais bei ugdytinių tėvais. Gegužę švenčiamos gražiausios ir šilčiausios pavasario šventės – tarptautinės Motinos ir Šeimos dienos. Gražiausios gėlės ir nuoširdžiausi žodžiai skiriami padėkoti mamoms, kitiems šeimos nariams už meilę, globą ir rūpestį. Kasmet ikimokyklinio ugdymo mokyklų auklėtiniai džiaugsmingai laukia šių švenčių: su auklėtojomis ruošia dovanėles mamytėms, senelėms, mokosi dainelių, šokių, eilėraščių. Linksmakalnio mokykloje-darželyje šiais metais Mamos diena minima netradiciškai. Nuo balandžio 15 d.

vyksta projektas „Dovanokime gerumo žiedus“, kuris į bendrą veiklą sukvietė vaikus, tėvelius ir senelius. Žaidimais, pokalbiais, diskusijomis, įvairia judria veikla ugdomas meilės, dėkingumo, pagarbos šeimoje supratimas. Dalyvaudami projekte „Skarelė mamai“ vaikai kūrė įvairių formų ir dydžių skareles mamai ant audinio: tapė akvarele, guašu, piešė flomasteriais, vaškiniais pieštukais, štampavo, siuvo ir kt. Gegužės 3 d. vyko baigiamasis šio vaikų meno projekto etapas – vaikučiai savo puoštas skareles eksponavo kiemelyje, kūrė kompozicijas, dovanojo jas mamoms. Gegužės 15-ąją –Tarptautinę Šeimos dieną – Eigirgalos lopšelio-darželio vaikai kartu su pedagogais rengia ypatingą dovaną visiems šeimos nariams – muzikinę pasaką „Vasaros spalvų karalystėje“. Ugdytiniai kartu su šeimos nariais papuoš salę šventinėmis dekoracijomis, iškeps duonutę ir ja vaišins svečius. Noreikiškių lopšelyje-darželyje „Ąžuolėlis“ vyksta tradicinis projektas „Meno dienos“, kuriame atsiskleidžia vaikų saviraiška, kūrybinės galios. Pedagogės stengiasi kūrybiškai panaudoti tautosaką ir liaudies kūrybą. Aktyviai Linksmakalnio mokyklosdarželio auklėtiniai.

dalyvauja tėvai, broliai, sesės, seneliai, kurie dainuoja lopšines, seka pasakas, mina mįsles, o mažieji vaidina pasakų personažus, žaidžia liaudies žaidimus, pamėgdžioja gamtos garsus, mėgstamomis dainelėmis pasveikina mamytes ir močiutes. Tradicinės „Meno dienos“ tęsis iki gegužės pabaigos. Babtų mokyklos-darželio mažieji nepamiršta aplankyti ir pasveikinti Muniškių senelių globos namų gyventojų, su jais bendrauja, šoka, dainuoja. Už vaikučių rūpinimąsi ir suteiktą džiaugsmą seneliai atsisveikindami įdeda į kišenę saldainiukų. Mažuosius babtiškius pradžiugino vienos ugdytinės mamos tautodailininkės Rimos Mikalauskienės visai grupei sukurti drabužėliai. Mažyliai juos demonstruodami jautėsi tarsi tikri modeliai. Babtų mokykloje-darželyje šiais metais surengta ir fotografijų paroda „Įdomiausia šeimos akimirka“. Kauno rajono ikimokyklinio ugdymo pedagogai suvokia šeimos svarbą ugdant vaikus ir tiki, kad dirbdami su tėvais gali daug pasiekti, sukurti tikrą partnerystę. Nors tai padaryti dažnai nėra lengva, tačiau pamėginti tikrai verta.


6

Pakaunės ŽINIOS | 2013 05 03 | Nr. 25

PRAMOGOS, KULTŪRA

Dargana neatšaldė aitvarų kūrėjų entuziazmo Balandžio 27-oji buvo vėsi ir darganota. Nepaisant to, Zapyškyje į dangų kilo aitvarai, o Šv. Jono Krikštytojo bažnytėlėje liejosi muzika – čia vyko septintoji respublikinė šventė „Aitvarai žemei ir dangui“. Į Zapyškį kasmet renkasi visi – tie, kurie patys gamina ir leidžia aitvarus, ir tie, kurie mėgsta į juos žiūrėti. Šventę rengia Zapyškio kultūros centras ir klubas „Lietuvos aitvarų judėjimas“.

Šiemet su vėjo ir Nemuno bangų garsais mezgė pokalbį multiinstrumentalistų duetas „World 2 Duo“ –Saulius Petreikis ir Ignas Juzokas. Jiems talkino Donatas Petreikis. Zapyškio padangę nuspalvino aitvarai.

Zapyškio pagrindinės mokyklos bendruomenė - ekskursijos autobusu nugalėtojai.

Šv. Jono Krikštytojo bažnytėlėje buvo galima apžiūrėti klubo „Lietuvos aitvarų judėjimas“ nario Sauliaus Kvietkos fotografijų parodą „Žvilgsnis iš dangaus“. Šventės dalyviai galėjo pasimokyti aitvarų gamybos paslapčių, o išalkę - pasistiprinti Zitos Kalnietienės virta koše. Netrukus prie starto linijos išsirikiavo varžybų dalyviai – daugiausia vaikai su tėčiais ir mamomis. Su kuprine ant pečių į šventę atskubėjęs klebonas Antanas Mickevičius tikino, kad jam nėra

A. Teresius pernai įvertintas aukščiausiu Lietuvos tautodailininkų apdovanojimu - „Aukso vainiku“

Plečiamos kultūros erdvės Atnaujinus Raudondvario dvaro žirgyną ir oranžeriją atsiras daugiau vietos profesionaliajam menui: Kauno rajono savivaldybė ketina glaudžiau bendradarbiauti su Kauno filharmonija, Kauno nacionaliniu dramos teatru, Kauno valstybiniu muzikiniu teatru ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriumi. Balandžio 19 d. į Kauno nacionalinį dramos teatrą rinkosi Kauno rajono kultūros centrų vadovai, bibliotekininkai, tautodailininkai, muziejininkai, saviveiklos kolektyvų nariai – čia buvo paminėta Kultūros darbuotojų diena. „Simboliška, kad Kultūros dieną švenčiame pavasarį, kai atbunda gamta. Jūs esate tie žmonės, kurie budina sielas, žadina jausmus ir vaizduotę, skatina mūsų krašto bendruomenę gyventi gražiau“, – sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, dėkodamas susirinkusiesiems už pasiaukojamą darbą, kūrybiškumą ir rajono garsinimą. Meras įteikė padėkas Kauno rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojai kultūrai Alvyrai Čičinskienei, Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos bibliotekininkėms E. Matveičikienei ir V. Tamašauskienei bei

Ežerėlio kultūros centro meno vadovei Ž. Girdauskaitei. Buvo pagerbtas medžio skulptorius Adolfas Teresius, pernai įvertintas aukščiausiu Lietuvos tautodailininkų apdovanojimu – „Aukso vainiku“. V. Makūnas pasidžiaugė ir kitais rajono kultūros darbuotojų laimėjimais. 2012 m. Kauno rajono Domeikavos gimnazijos vaikų folkloro ansamblio ,,Serbentėlė“ vadovei Daivai Bradauskienei įteikta Kultūros ministerijos įsteigta Kultūros kūrėjo premija. Viena iš garsiausių ir produktyviausių Lietuvoje Taurakiemio kultūros centro „Piliuonos“ tautodailės studija buria 22 menininkus, kurie nuolat užima aukštas prizines vietas respublikiniuose konkursuose ir parodose. Pernai laureate tapo šios studijos vadovė Regina Juodžbalienė. Pinigines premijas gavo dar dvi „Piliuonos“

tautodailės studijos narės – Dalia Žalimienė ir Ramutė Gylienė. Kauno rajone iš viso veikia 26 kultūros centrai, juose dirba 103 kultūros darbuotojai, kurie vadovauja 140 mėgėjų meno kolektyvams, 68 būreliams ir studijoms. Kulautuva kiekvieną vasarą laukia atvykstant dainuojamosios poezijos mėgėjų, kurių gretos vis didėja. Saviti ir įdomūs dūdmaišininkų susipūtimai Vilkijoje, Rasos ant Pyplių piliakalnio ir Samyluose, poezijos šventė Vincui Mykolaičiui-Putinui atminti, kaimo kapelų varžytuvės ,,Grok ir dainuok“ Ramučių kultūros centre, miestelių šventės. Be tradicinių Kauno rajono renginių, rengiamos ir naujos šventės. Tai sutartinių festivalis „Sesė sodų sodina“ , „Obelynė“ , Gandrinės Neveronyse, Griežlės diena Užliedžiuose, Kulautuvos gegužinė, respublikinis liaudiškų šokių festivalis „Subatėlė“ Raudondvaryje. „Kultūrai skleistis rajone atsiranda vis daugiau erdvių. Vienas iš tokių traukos centrų – atgimstantis Raudondvario dvaras. Čia jau įvyko keli renginiai, skirti Tarmių metams, – džiaugėsi Kauno rajono meras. – Laukiame oranžerijos ir žirgyno atnaujinimo darbų pabaigtuvių, čia įsikurs menų inkubatorius. Jau šią vasarą į jį atkeliaus Pažaislio muzikos festivalis, įvairios parodos, koncertai, šventės. Taigi turėsime vis daugiau galimybių džiaugtis profesionaliuoju menu.“ Kauno rajono savivaldybė pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su Kauno filharmonija, Kauno nacionaliniu dramos teatru, Kauno valstybiniu muzikiniu teatru ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriumi. Liepos 6-ąją, Valstybės dieną, Raudondvaryje numatyta surengti fotomenininko Antano Sutkaus darbų parodą, Muzikinio teatro artistų koncertą, Viduramžių šventę, į kurią ketina atvykti ir Kauno rajono savivaldybės partneriai iš Lenkijos, Varmijos–Mozūrijos vaivadijos.

blogo oro ir į dangų paleido aitvarą su užrašytais linkėjimais. Prizus dalijo ir aitvarus leido ir Seimo nariai Raminta Popovienė bei Antanas Nesteckis. Šventėje taip pat dalyvavo Kauno rajono mero pavaduotojas Antanas Makarevičius, savivaldybės tarybos nariai Gediminas Mačiulaitis ir Algirdas Žandaras, Zapyškio seniūnas Sigitas Imbrasas. Aitvarų varžybas laimėjo Kauno dailės gimnazijos mokinė Adelė

Malinauskaitė, antrąja vietą užėmė Akademijos U. Karvelis gimnazijos mokinys Martynas Gečas, trečiąją – Zapyškio pagrindinės mokyklos moksleivis Jokūbas Zareckis. Paguodos prizą laimėjo Noreikiškių vaikų darželio „Ąžuolėlis“ auklėtiniai. Gausiausiai dalyvavusiai Zapyškio pagrindinės mokyklos bendruomenei Valerijus Makūnas dovanojo vienos dienos ekskursiją autobusu pasirinktu maršrutu.

Klegėjo tarmės Pavasarį Raudondvaryje gausu renginių. Lėtai atgimstanti gamta, meilė savam kraštui ir tautinėms tradicijoms subūrė draugėn ne tik kalbą puoselėjančią ir saugančią vyresniąją kartą, bet ir jaunimą. Balandžio 6 d. Raudondvario kultūros centre vyko VI respublikinio tarmiškosios kūrybos konkurso baigiamoji šventė. Šį konkursą surengė Rytų aukštaičių sambūris, Etninės kultūros globos taryba prie Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos etninės kultūros draugijos Tarmiškos kūrybos grupė, Kauno rajono Raudondvario kultūros centras ir literatūrinė interneto svetainė „Žalia žolė“. Vertinimo komisija sulaukė daugiau nei 100 įvairiomis tarmėmis parašytų kūrinių. Juos vertindami galvas suko prof. habil. dr. Vytautas Kardelis, poetas Vladas Braziūnas, aktorius ir režisierius Algis Latėnas, poetė ir vertėja Regina Katinaitė-Lumpickienė, svetainės zaliazole.lt moderatorė Aldona Baranauskienė, poetas ir knygų redaktorius Justinas Kubilius, Kauno r. savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja kultūrai Alvyra Čičinskienė. Į renginį atvyko garbinga viešnia – LR Seimo narė Raminta Popovienė. Ji įsteigė Rytų aukštaičių sambūrio piniginį prizą už geriausią žemaitišką kūrinį. Šiuo prizu šventėje apdovanota I vieLR seimo narė Raminta Popovienė su I vietos laimėtoja Rasa Žutautaite.

tos laimėtoja moksleivių amžiaus grupėje Rasa Žutautaitė. II vietą šioje amžiaus grupėje užėmė Ingrida Šilgalytė, III vieta atiteko Daumantui Mikšiui. Suaugusiųjų amžiaus grupėje laureatais tapo Milda Krasauskienė (I vieta), Danutė Kurkulionienė (II vieta) ir Audronė Telšinskienė (III vieta). „Norėčiau padėkoti ne tik dalyviams, bet ir organizatoriams už gražią iniciatyvą, kuri jau antrą kartą dūzgia įvairiomis tarmėmis Raudondvaryje. Didžiuokimės savo tarmėmis, kalbėkime tarmiškai“,– sveikindamas susirinkusiuosius ragino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. Už bendradarbiavimą, tarmių puoselėjimą ir šios konferencijos organizavimą jis įteikė padėkas prof. habil. dr. Bonifacui Stundžiai, klubo „Žaliažolė“ tarybos pirmininkui Gaudentui Kurilai, Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros vedėjui prof. dr. Vytautui Kardeliui. Savivaldybės vadovas įsteigė ir Konkurso organizatorių piniginį prizą, kurį kartu su I laipsnio diplomu už geriausią aukštaitišką kūrinį įteikė Mildai Krasauskienei, nugalėtojai suaugusiųjų amžiaus grupėje.


Pakaunės ŽINIOS | 2013 05 03 | Nr. 25

VERTA ŽINOTI

Deginti žolę – pavojinga Klaidingai manoma, kad deginant žolę žemė taps derlingesnė. Žolei degant dėl žmogaus kaltės liepsnose žūsta pirmoji pavasario augalija ir smulkūs gyvūnai, skursta dirva, padidėja vėjo ir lietaus sukelta erozija, ugnis persimeta į miškus ir pastatus. Kasmet dėl žolės gaisrų nukenčia ne tik gamta, bet ir žmonės. Dažnai žolės gaisrus sukelia vaikai ir paaugliai, todėl tėvams ir pedagogams derėtų priminti apie tokių gaisrų padaromą žalą. Be to, už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė, o už nepilnamečių paauglių nusikaltimus baudžiami jų tėvai. Žolės deginimas yra administracinės teisės pažeidimas, už kurį yra numatyta bauda nuo 100 iki 1200 Lt. Neretai gali tekti ne tik sumokėti baudą, bet ir atlyginti gamtai padarytą žalą (žala gamtai – 1 aras įkainojamas 49 Lt). Degindami žolę ūkininkai rizikuoja netekti Europos Sąjungos išmokų. Pagal bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles ir kitus Vyriausybės priimtus nutarimus sugrėbtą žolę, nendres, šiaudus draudžiama deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ir arčiau kaip 100 m nuo jų, taip pat negalima deginti nenupjautos žo-

lės, nendrių, javų ir ražienų. Visa tai reikia nugabenti į specialiai paruoštas saugojimo vietas. Jeigu tokios galimybės nėra, nukritusius medžių lapus, šakas, sausą žolę leidžiama deginti tik sugrėbtus į krūvą ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų ir statinių. Draudžiama palikti be priežiūros degantį laužą, o smilkstančią ugniavietę privalu užgesinti vandeniu arba žemėmis. KĄ REIKIA DARYTI, PASTEBĖJUS DEGANČIĄ ŽOLĘ  Nepraeikite abejingai pro šalį – pasistenkite patys užgesinti, nelaukdami, kol liepsna išplis į didesnius plotus.  Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galite užgesinti patys, užplakdami liepsną medžių šakomis ir užtrypdami ją kojomis.  Taip pat galite gesinti vandeniu arba smėliu.  Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių.  Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsdami kvieskite ugniagesius. Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.

Apribotas eismas Nuo balandžio 11 d. Kauno rajono savivaldybės vietinės reikšmės keliuose, esant polaidžio laikotarpiui, yra apribotas sunkiasvorio ir didžiagabaričio transporto priemonių eismas. Tokį sprendimą 2013 m. kovo 28 d. priėmė Savivaldybės taryba, įvertinusi, jog šios transporto priemonės smarkiai gadina dan-

7

ANONSAI  Gegužės 7 d. 16 val. Salių kaime, V. Andziulio pogrindžio spaustuvėje-muziejuje, vyks Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos minėjimas.  Gegužės 12 d. 14 val. Girionyse, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje, vyks VIII chorų festivalio „Šviesa amžinoji dainos“ šventinis koncertas. Koncertuos Plavino kultūros centro moterų choras „Loreleja“ (Latvija), Kursko choras (Rusija).  Gegužės 12 d. 11 val. Pažėrų bažnyčioje vyks sakralinės muzikos festivalis „Įžiebkim kibirkštį vilties“.  Gegužės 18 d. 11 val. Biliūnų kaime atidaromas 2013 m. turizmo sezonas. Vilkijos valtinė įkūrėjas Algirdas Unikauskas papasakos apie plaukimą Nemuno ir Nevėžio upėmis ir išvirs unikalią žuvienę, kurios receptūros iki šiol niekam neatskleidžia. Bus galima įkopti į įspūdingo dydžio muliažinę olą.  Gegužės 23 d. 18 val. Rokų kultūros centre vyks respublikinis pasakotojų konkursas „Žodis žodį gena“.  Gegužės 26 d. 14 val. Kačerginėje, V. Mykolaičio-Putino kiemelyje, bus surengtas respublikinis jaunųjų literatų sąskrydis, skirtas V. Mykolaičio-Putino 120-osioms metinėms ir tarmių metams paminėti. Visos Lietuvos jaunimas rašo laiškus V. Mykolaičiui-Putinui. 15.30 val. vyks sąšauka prie Lietuvos tarmių medžio. Dalyvaus „Aukso paukštės“ nugalėtojas – Palemono folkloro ansamblis „Vitula“.

gą. Sunkiasvorių ir didžiagabaričių transporto priemonių eismas Kauno rajono savivaldybės vietinės reikšmės keliais galimas, tik gavus raštišką leidimą iš vietos seniūno. Leidimui išduoti reikalingas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas ir transporto priemonės registracijos liudijimas.

Informacija UAB Komunalinių paslaugų centro tiekiamos šilumos vartotojams UAB Komunalinių paslaugų centras, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu, Šilumos kainų nustatymo metodika, Karšto vandens kainų nustatymo metodika, Kauno rajono savivaldybės tarybos 2011-11-24 sprendimais Nr. TS-319, TS-322 ir 2012-11-22 sprendimais Nr. TS-414, TS-415, apskaičiavo ir skelbia 2013 m. gegužės mėn. šilumos ir karšto vandens kainas: 1. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, vienanarė kaina be PVM – 31,08 ct/kWh. 2. Šilumos pardavimo vartotojams kaina be PVM – 4,84 Lt per mėn. vienam vartotojui arba 0,73 ct/kWh. 3. Galutinė šilumos kaina vartotojams, atsiskaitantiems pagal vienanarę šilumos kainą:  31,81 ct/kWh be PVM,  38,49 ct/kWh su 21 proc. PVM.

VALSTYBĖS GARANTUOJAMA TEISINĖ PAGALBA Savanorių pr. 371, LT-49500 Kaunas

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA

Pirminę teisinę pagalbą Kauno r. gyventojams teikia Teisės skyriaus darbuotojai:  I–IV 8.00–17.00; V 8.00–15.45 (221 kab.)  I 8.00–12.00; II–IV 8.00–17.00 (112 kab.)

4. Galutinė lengvatinė vienanarė šilumos kaina buitiniams šilumos vartotojams (gyventojams):  28,81 ct/kWh be PVM,  31,40 ct/kWh su 9 proc. PVM. 5. Karšto vandens lengvatinė kaina buitiniams šilumos vartotojams (gyventojams):  23,94 Lt/m3 be PVM,  26,09 Lt/m3 su 9 proc. PVM. 6. Karšto vandens kaina vartotojams, kuriems geriamąjį vandenį tiekia UAB „Giraitės vandenys“:  25,45 Lt/m3 be PVM,  30,79 Lt/m3 su 21 proc. PVM. 7. Karšto vandens kaina vartotojams, kuriems geriamąjį vandenį tiekia UAB „Kauno vandenys“:  22,45 Lt/m3 be PVM,  27,16 Lt/m3 su 21 proc. PVM.

KVIEČIAME ŠVARINTI APLINKĄ Dėl vėluojančio pavasario kasmetė švaros akcija „Darom 2013“ vyks gegužės 11 d. (šeštadienį). Kauno rajono savivaldybė jau parinko tvarkytinas vietoves 25-iose seniūnijose. Ankstesniais metais talkose noriai dalyvavę gyventojai yra kviečiami prisijungti ir šiemet. Tvarkomų vietų sąrašą rasite seniūnijose ir interneto tinklalapyje www.krs.lt. Surinktos šiukšlės į sąvartyną bus priimtos be mokesčio, tačiau bendrovių mašinos išgabens tik akcijos dieną surinktas šiukšles. Už kitomis dienomis surinktų atliekų išvežimą teks sumokėti. Akcijos dalyvių surinktos padangos

bus tvarkomos vėliau, todėl akcijos organizatoriai ir dalyviai prašomi jas sudėti į atskiras krūvas. Jau šeštus metus organizuojamas savanorių ambicijų nestokojantis projektas Kauno rajone sulaukia vis didesnio dalyvių susidomėjimo. Džiugu, kad gyventojai myli gamtą ir noriai gražina aplinką.


8

Pakaunės ŽINIOS | 2013 05 03 | Nr. 25

SPORTAS

Boksininkai skina pergales Balandžio 11–12 d. Kauno bokso klube „Gongas“ vyko tarpmiestinis jaunučių bokso turnyras „Jaunųjų talentų beieškant“, kuriame tarpusavyje rungėsi 55 jaunieji sportininkai iš Kauno rajono, Vilniaus, Kauno, Alytaus, Marijampolės, Kėdainių ir Jonavos miestų. Kauno rajono sporto mokyklos auklėtiniai Lukas Šiugždinis, Dovydas Gruodis, Tomas Bruždius, Edvinas Pečkys, Justas Šiugždinis (treneriai Adomas Baltrimavičius ir Dailius Bašinskas) iškovojo sidabro medalius.

Rasa ŽemantauskaitėMatlašaitienė varžovių apsuptyje.

„Hoptrans-Sirenos“ bronzą iškeitė į sidabrą Mero taurė „Cunami“ klubui – jau Kauno rajono savivaldybės remiama moterų krepšinio komanda „Hoptrans-Sirenos“ šį sezoną baigė pasipuošusi Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) sidabro medaliais. Finalinėje serijoje iki trijų pergalių krepšininkėms nepavyko įveikti Vilniaus „Kibirkšties–VIČI-IKI“ komandos. Sostinėje jos žaidė ne stipriausios sudėties – viena iš vicečempionių ekipos lyderių Rasa ŽemantauskaitėMatlašaitienė susižeidė per pusfinalio rungtynes. Trečiose finalo rungtynėse L.Šalkaus vadovaujamos krepšininkės savo varžovėms nusileido rezultatu 80:57 ir pralaimėjo seriją 3:0. Daugiausiai taškų Kauno rajono komandai pelnė Iveta Šalkauskė – 22 (7 atkovoti kamuoliai). Pernai „Hoptrans-Sirenos“ komanda LMKL čempionate buvo trečia. Krepšinio aistruoliai optimistiškai

vertina Kauno rajono krepšininkių žaidimą: jei komanda tobulės tolygiai, kitąmet galima tikėtis aukso medalių. 19-ojo LMKL sezono uždarymo iškilmės vyko balandžio 29 Vilniuje, „Le Meridien“ salėje „Grand Opera“.

Ekscentrišku charakteriu pasižymintis treneris L. Šalkus savo auklėtines sugeba įkvėpti pergalėms.

Kauno rajono sporto mokyklos auklėtiniai.

devintą kartą

Kauno rajono dziudo ir jojimo sporto mokyklos auklėtiniai.

Lapių pagrindinėje mokykloje surengtas IX atviras Lapių moksleivių dziudo turnyras Kauno rajono mero taurei laimėti. Visam Lapių pagrindinės mokyklos personalui ir treneriams teko rimtai paplušėti priimant jaunuosius sportininkus iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Tarp pusantro šimto dalyvių iš 17 sporto klubų buvo daug Kauno rajono sportininkų, kurie atstovavo Dziudo ir jojimo sporto mokyklai. Po ilgai trukusių varžybų paaiškėjo, kad pagrindinę mero įsteigtą komandinę taurę laimėjo Kauno rajono sporto klubas „Cunami“. Antroje vietoje liko Vilniaus sporto klubas „Lokys“. Trečią vietą užėmė sporto klubas „Danas“ iš Kauno. Sporto klubui „Cunami“ (treneriai Vytautas Budginas ir Vaidotas Kavaliauskas) atstovaujantys Kauno rajono sportininkai Tautvydas Grigaliūnas (50 kg), Gytautas Ribikauskas (55 kg) ir Arnoldas Babarskas (55 kg) tapo turnyro nugalėtojais.

Mero taurė „Cunami“ klubui – jau devintą kartą

„Duetas“ pasirodė šauniai

Didžiausias krūvis komandoje tenka aukštaūgei I. Šalkauskei.

Balandį Alytuje vyko Lietuvos dešimties šokių čempionatas ir pirmenybės. Kauno rajono sporto mokyklos ir sportinių šokių kolektyvo „Duetas“ šokėjai Tomas Janonis ir Ieva Birieta Lietuvos čempionate antrojoje jaunių grupėje užėmė V vietą. Lietuvos pirmenybėse antrojoje jaunių grupėje iškovota III vieta džiaugėsi ir kita Kauno rajono sporto mokyklos ir šokių kolektyvo „Duetas“ pora − Rokas Bagdonas ir Kamilė Vaitekūnaitė.

Kauno rajono savivaldybės informacinis biuletenis. Tekstų ir fotografijų autoriai: Edmundas Mališauskas, Agnė Laskytė, Aistė Ivanovaitė-Petraitienė, Rima Noreikaitė, Algis Barzdžius. Sudarytoja Aistė Ivanovaitė-Petraitienė (aiste.ivanovaite@krs.lt). Apipavidalino Gediminas Lukavičius. Spausdino UAB „Arx Reklama“. Platinamas nemokamai. Tiražas 26 000 egz.

Savivaldybės biudžetinė įstaiga | Kodas 188756386 | Adresas: Savanorių pr. 371, LT-49500 Kaunas | Tel. (8 37) 305 571 | Faks. (8 37) 305 501 | El. p. info@krs.lt | www.krs.lt


Pakaunes žinios Nr.: 25