Issuu on Google+

Informacinis biuletenis

2 0 1 2 0 3 2 0 / N r. 1 2

ISSN 2029-7874

Pakaunės mokyklose krepšinis tapo pamokomis Kauno rajono savivaldybė tapo pirmąja savivaldybe šalyje, kuri su Lietuvos krepšinio federacija pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir vykdo bendrą projektą „Krepšinio diena mano mokykloje“. „Šis projektas ne tik suteikia progą vaikams pamatyti kitokį – gyvą, įvairiapusišką – krepšinį, siekia sudominti šia sporto šaka daugiau mergaičių, tačiau, ne mažiau svarbu, yra integruotų pamokų pavyzdys. Rezultatai, kuriuos gauname sujungę kelias disciplinas tokioje netradicinėje pamokoje yra akivaizdūs – geriausias sėkmės ženklas yra spindinčios, užsidegusios vaikų akys“, – apie vykdomą projektą sakė Savivaldybės meras Valerijus Makūnas. Lietuvos krepšinio federacijos generalinio sekretoriaus Mindaugo

Balčiūno teigimu, pastaraisiais metais Kauno rajone sporto infrastruktūra sparčiai progresavo. „Tikiuosi, kad šis procesas turės didžiulės įtakos tolimesnei plėtrai ir sportininkų profesionalumui didinti“, – teigė M. Balčiūnas. Federacijos prezidentai – Arvydas Sabonis ir Vladas Garastas – džiaugėsi gražiu ir abipusiai naudingu bendradarbiavimu su Kauno rajono savivaldybe, dėmesiu krepšiniui, apskritai sportui, mokinių užimtumui ir sveikatinimui.

Projekto sėkmės ženklas – spindinčios susidomėjusių vaikų akys

Kovo 11-oji – ne diena kalendoriuje, bet dvasios būsena

ISSN 2029-7874

„Kovo 11-toji – tai ne diena kalendoriuje, bet dvasios būsena. Tikiu ir žinau, kad ją jaučiame ne tik mes, šiandien čia susirinkę, bet ir žmonės, esantys toli nuo mūsų, išsibarstę po platųjį pasaulį. Istoriškai tai gal ir nėra toks ilgas laikas, tačiau mums, gyvenantiems čia ir dabar, 22 nepriklausomos, europietiškos Lietuvos metai davė ir reiškia labai daug“, – sveikindamas į minjimą Lapių pagrindinėje mokykloje susirinkusiuosius sakė Kauno rajono savivaldybės

meras Valerijus Makūnas. Anot mero, kartais net sunku tinkamai įvertinti tuos pokyčius, kurie įsuka svaiginamu greičiu – iki galo juos suvokti, pajusti skirtumą galima tik žvelgiant į atkurtosios Nepriklausomybės laikotarpiu išaugusią kartą. „Ar matote, ar jaučiate, kokie jie išdidūs, kokie laisvi savo vidumi? Neseniai teko skaityti politologijos paskaitą vienoje Kauno rajono gimnazijoje. Būdamas su tais jaunuoliais pajutau ir supratau, kad juose pakanka visko: ir aktyvumo, ir pilietiškumo, ir domėjimosi savo kraštu, jo realijomis, ateitimi. Tai labai daug žadantis ir vilgtinai nuteikiantis vaizdas“, – sakė V. Makūnas.

Kiek mumyse yra Lietuvos? Minėjime dalyvavęs Seimo narys, socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, juokaudamas prisistatė: „Šiandien esu trys viename. Einu ne tik savo, bet ir kultūros bei švietimo ir mokslo ministrų pareigas. Kaip atstovaujantis švietimo ir mokslo ministrą, džiaugiuosi būdamas kartu su jumis Lapių pagrindinėje mokykloje, kuri yra šviesi, jauna ir turi gražių sąsajų su Kovo 11-ąja. Kaip laikinasis kultūros ministras negaliu neišreikšti susižavėjimo jaunaisiais atlikėjais“. Seimo narys sveikinimo kalboje kvietė susimąstyti dviem svarbiais klausimais – kiek mūsų yra Lietuvoje ir kiek mumyse yra Lietuvos. Šventėje taip pat dalyvavo Vyriausybės atstovė Kauno apskrityje Rasa Noreikienė, Kauno Afganistano karo veteranų asociacijos pirmininkas Viačiaslavas Afoninas ir jo pavaduotojas Vitalijus Tamašauskas. Kauno rajono savivaldybės merui

 Kauno rajono savivaldybė su Žemės ūkio ministerija pasirašė sutartį dėl Lietuvos ir Vokietijos projekto „Šeimos ūkių kooperacijos plėtros skatinimas“ įgyvendinimo. Pagrindinis projekto tikslas – skatinti šeimos ūkių kooperatyvų kūrimąsi Kauno rajone ir įsikūrusių kooperatyvų rinkodaros procesų plėtrą.  Kauno rajono TIC bendradarbiaus su Lietuvos kaimo turizmo asociacija. Kaimo turizmo sodybų savininkus domina galimybė reklamuoti savo paslaugas Kauno rajono turizmo informacijos centre, Karmėlavos (Kauno oro uosto) skyriuje, kuriame turistų srautas nuolat auga.

nukelta į 6 p.

Prieš 22 metus Aukščiausioji Taryba paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo aktą ir įžiebė viltį kiekvieno lietuvio širdyje. Kovo 11-oji tapo visos tautos stiprybės ir vienybės diena. Kasmet minima šventė vis priverčia atsigręžti, prisiminti ir susimąstyti.

TRUMPOSIOS ŽINIOS

už geranorišką ir nuoširdžią paramą Viačiaslavas Afoninas įteikė Kauno Afganistano karo veteranų asociacijos medalį „Rimantas Ruzas“.

Kvietė dalintis patriotizmu Kovo 11-oji buvo švenčiama visame Kauno rajone. Vieningai susitelkusi visa Zapyškio bendruomenė savo kraštiečiams dovanojo iškilmingą ir prasmingą Kovo 11-osios koncertą. Renginio pabaigoje vedėja Živilė Girdauskaitė linkėjo visiems tvirtybės, tikėjimo ir vilties: „Mylėkime Lietuvą, didžiuokimės šlovinga Jos praeitimi ir tikėkime šviesia ateitimi. Neškime savo širdyse nors kruopelytę patriotiškumo ir dalinkimės ja su visa jaunąja „Nepriklausomybės karta“. Ringaudų seniūnijoje Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Tabariškių bažnyčioje, iškilmingą minėjimą tęsė senosios muzikos ansamblio „Viola“ koncertas. nukelta į 4 p.

 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Lietuvos darbo birža pagerbė verslininkus, 2011 m. sukūrusius daugiausia naujų darbo vietų. Socialiai pažeidžiamų asmenų integracijos į darbo rinką nominacijoje kartu su UAB „Mantinga“ pirmą vietą užėmė Ežerėlio seniūnijoje veikianti bendrovė „Key elements“. Įmonės vertintos pagal įdarbintų socialiai pažeidžiamų žmonių skaičių, ypatingą dėmesį skiriant neįgaliųjų ar sugrįžusių iš įkalinimo įstaigų asmenų įdarbinimą.  Kauno rajono savivaldybėje baigėsi projektas „Paslaugų kokybės valdymo sistemos sukūrimas ir įdiegimas pagal bendrojo vertinimo modelį“. Jo metu buvo siekiama gerinti Savivaldybės administracijos veiklos kokybę, atlikti detalią poreikių, teikiamų paslaugų ir procesų analizę, identifikuoti esamas problemas ir tinkamus jų sprendimo būdus. Bendrojo vertinimo modelio įdiegimas motyvuoja darbuotojus geriau organizuoti savo darbą ir teikti kokybiškesnes paslaugas suinteresuotiems asmenims. Išsamiau kviečiame skaityti Kauno rajono savivaldybės tinklapyje www.krs.lt


2

Pakaunės ŽINIOS | 2012 03 20 | Nr. 12

Patvirtino Savivaldybės biudžetą Kauno rajono savivaldybės taryba patvirtino 2012 m. Kauno rajono savivaldybės biudžetą – 150,8 mln. Lt pajamų ir tiek pat išlaidų. Palyginti su 2011 m. biudžetu, šiųmetis yra 1 proc. didesnis ir pirmą kartą Savivaldybės istorijoje – programinis. „Biudžetas leis vykdyti įsipareigojimus, užtikrinti deleguotas švietimo, socialinės sferos, kelių priežiūros ir kitas funkcijas, bendrai finansuoti tęstinius Europos Sąjungos, Valstybės investicijų programos ir Savivaldybės lėšomis vykdomus investicinius projektus, išspręs darbo užmokesčio darbuotojams klausimą“, – sakė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas. Biudžetas leis pasirinkti racionaliausią ir geriausią komunalinių atliekų

tvarkymo būdą, įdiegti naujas paslaugas viešajame transporte, iš esmės ketinama pertvarkyti šilimos ūkį. Didžiausias dėmesys bus skiriamas švietimo, socialinėms problemoms spręsti, kultūrai. Pasak mero, nepaisant valstybės vykdomos politikos, kai keleri metai iš eilės skriaudžiamos savivaldybės ir mažinama gyventojų pajamų mokesčio dalis (šiemet – 4 proc.), Kauno rajono savivaldybės biudžetas, nors ir nežymiai, didėja. 

Atnaujino Girininkų medicinos punktą Kauno rajono savivaldybė, siekdama sudaryti geresnes sąlygas rajono nuošalesnėse teritorijose gyvenantiems gyventojams, išlaikė Girininkų medicinos punktą. Jam atnaujinti skyrė 39 tūkst. Lt ir 10 tūkst. Lt per metus skiria bendruomenės slaugytojos pusei etato išlaikyti. Girininkų bendruomenė taip pat prisidėjo prie punkto remonto darbų: skyrė lėšų ir atliko smulkius remonto darbus. Medicinos punkte pakeistos lauko ir vidaus durys, rekonstruotos šilumos ir elektros instaliacijos sistemos. „Skirtumai tarp miesto ir kaimo yra akivaizdūs, ir egzistuoja atskirtis. Atokiuose miesteliuose ir kaimuose neturime galimybių teikti aukšto lygio ir visas paslaugas, tačiau privalome prisidėti, kad gyventojai gautų reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Girininkų medicinos punkto išsaugojimas ir atnaujinimas – Savivaldybės požiūrio politikos neatskiriama dalis. Nemanau, kad turime taupyti žmonių sveikatos sąskaita“, – sakė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas. Meras atnaujinto punkto vedėjai įteikė Kauno rajono herbą, o Garliavos pirminės

priežiūros sveikatos centras, kuriam priklauso Girininkų punktas, – naują iškabą. Girininkų medicinos punktas aptarnauja apie 400 gyventojų. 35 iš jų neįgalūs, 6 – iš lovos nesikeliantys ligoniai. Gyvenvietė nutolusi nuo seniūnijos ir artimiausios medicinos įstaigos, autobusai važinėja retai, todėl Girininkų gyventojams panaikinus punktą būtų sudėtinga, o kartais net neįmanoma gauti reikiamas medicinos paslaugas. Kauno rajone yra 10 medicinos punktų atokiose kaimiškose vietovėse: Panevėžiukyje, Pagynėje, Voškonyse, Užliedžiuose, Batniavoje, Padauguvoje, Daugėliškiuose, Liučiūnuose, Čekiškėje, Girininkuose. Jų darbuotojai teikia kasdieninę ambulatorinę slaugą, medicininę priežiūrą, pirmąją medicinos pagalbą, aprūpina vaistais, kuriems nereikia recepto, seka sunkių ligonių būklę. 

MŪSŲ KRAŠTE

Pavogtus kapinių vartus atstatė vietos ūkininkas

Taurakiemio seniūnijos ir aplinkinių kaimų gyventojai, kurių artimieji palaidoti Margininkų kapinėse, džiaugiasi ir stebisi per gana trumpą laiką atstatytais kapinių vartais. Praėjusį rudenį ilgapirščiams pasidarbavus šventoje vietoje – pavogus Margininkų kapinių vartus – gražią iniciatyvą parodė ūkininkas Audrius Banionis. Jis ne tik sumokėjo meistrams už darbą ir medžiagas, bet ir pasirūpino naujų vartų atvežimu ir pastatymu. Tai ne pirmas kartas, kai ūkininkas ištiesia pagalbos ranką bendruomenei.

Prieš keletą metų, kai Kauno rajone praūžusi vėtra Margininkuose nuplėšė bažnyčios stogą, A. Banionis, ūkyje likęs be elektros ir suniokotu ūkinio pastato stogu, pirmiausia pasirūpino maldos namais. Margininkų bažnyčios klebonas Virginijus Gražulevičius kartu su Kauno rajono savivaldybės

administracijos direktoriaus pavaduotoju Kęstučiu Povilaičiu, Taurakiemio seniūne Danute Glinskiene apžiūrėjęs naujus vartus, siūlė juos papuošti kryžiumi – gal tai atbaidys nusikaltėlius ir šįkart vartai netaps metalo laužu, ilgai saugos amžinojo poilsio vietą Margininkuose. 

Pritaria pavyzdinės gyvenvietės kūrimui Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas ir „Senukų“ įmonių asociacijos prezidentas Augustinas Rakauskas pasirašė tarpusavio Pritarimo protokolą planuotinoms investicijoms. Šiuo protokolu Savivaldybė pritaria investicijoms Šatijų ir Audėjų kaimuose, kur „Senukai“ siekia sukurti pavyzdinę modernią gyvenvietę. Savivaldybė nurodo, kad Kauno rajonas yra atviras visiems, norintiems jame kurtis ir kurti, prisidėti prie krašto gyvenimo kokybės gerinimo ir darbo vietų kūrimo. Protokole primenama, kad Savivaldybė mato verslą kaip kartu dirbantį partnerį, ieško kuo daugiau sąlyčio taškų ir, atsižvelgdama į tarpusavio bendradarbiavimą, savo sprendimais formuoja palankią aplinką verslui. Savo ruožtu investuotojas nurodo, kad formuojant gyvenvietę bus svarbus visuomeninis interesas, jos koncepcija – ekologiška, darniai įkomponuota į kraštovaizdį. „Senukų“ įmonių asociacija sausio mėnesį Kauno rajono

savivaldybės vadovams išsamiai pristatė teritorijoje tarp Lapių ir Domeikavos gyvenviečių suplanuotas investicijas – naują darnios plėtros gyvenvietę su viešosiomis erdvėmis, visuomeniniais objektais, sporto aikštynais, pėsčiųjų, dviračių takais, rekreacinėmis zonomis ir 380 gyvenamųjų individualių namų. Naujoje apie 80 ha ploto gyvenvietėje pagal sumanymą turėtų kurtis jauni, darbingi žmonės – „Senukų“ įmonių asociacijos darbuotojai su šeimomis. Susitikime A. Rakauskas prisipažino, kad jį maloniai nuteikė mokesčių politika rajone ir verslui sukurta atmosfera. Pasak „Senukų“

įmonių asociacijos prezidento, formuojant šią naują gyvenvietę pirmiausia siekiama sukurti patrauklią gyvenamąją aplinką, kurioje būtų gera ilsėtis, auginti vaikus. „Ateina laikas, kai jauti, kad reikia kurti tai, kas duoda naudą visuomenei. Nesakome, kad esame altruistai ir tai darome be naudos sau. Tačiau mūsų naudos suvokimas yra kitoks – mums svarbus ir visuomeninis interesas. Juk kuo daugiau žmonių bus patenkinti gyvenimo kokybe, tuo mažiau jie bėgs ir bus motyvuoti likti tiek rajone, tiek Lietuvoje – vadinasi, ir mūsų verslas turės daugiau klientų“, – savo motyvus dėstė verslininkas. 

Avaringoje sankryžoje rekonstruotas šviesoforas Atsižvelgus į Garliavos moksleivių siūlymus, išsakytus Savivaldybėje minit Vietos savivaldos dieną, Garliavoje Vytauto, Vasario 16-osios ir Liepų gatvių sankryžoje eismo srautus reguliuoja rekonstruotas šviesoforas. „Ši vieta buvo labai avaringa, šviesoforas dažnai sugesdavo,

ypač prieš kiekvieną rugsėjo 1-ąją. Tai keldavo didžiulį nerimą tėveliams, nes per šią perėją į mokyklą eina Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos, Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos moksleiviai, Garliavos mokyklos-darželio vaikai“, – sakė Kauno rajono savivaldybės

administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Povilaitis. Lėšas šviesoforui rekonstruoti – per 200 tūkst. Lt – skyrė VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ ir Kauno rajono savivaldybė. Rekonstrukcijos metu sumontuota nauja šviesoforo valdymo įranga, šiuolaikiški LED diodiniai

šviestuvai, kurie reaguoja į automobilių srautus. Atnaujintas šviesoforas sujungtas su tolėliau – prie IKI parduotuvės – esančiu šviesoforu ir veiks žalios gatvės principu. Iš viso Garliavoje yra keturios šviesoforais reguliuojamos sankryžos, trys iš jų – šiuolaikiškos. 


Pakaunės ŽINIOS | 2012 03 20 | Nr. 12

DABARTIS IR PERSPEKTYVOS

3

Linksmakalnyje linkstama prie daugiafunkcinio centro idėjos Vienoje mažiausių Kauno rajono seniūnijų, Linksmakalnyje, vykusioje Savivaldybės dienoje buvo analizuojama šios seniūnijos padėtis, nurodyti didžiausi pasiekimai ir kylantys iššūkiai. Linksmakalnio seniūnija – ganėtinai jauna. Ji, kaip ir Batniavos seniūnija, įkurta tik prieš penkerius metus. Pats Linksmakalnis – uždara teritorija, iš kurios 1993 m. išsikėlė sovietų kariškiai, palikdami nemažai specifinio nekilnojamojo turto. Įsisteigus seniūnijai, seniūnas aktyviai ėmėsi tvarkyti savivaldybei tekusį prastos būklės sovietinį palikimą, pradėtos privatizavimo procedūros. 2006– 2011 m. tokio nereikalingo turto seniūnijoje parduota už beveik 300 tūkst. Lt. Tačiau iki šiol pasigendama aiškios Linksmakalnio plėtros vizijos, nėra užregistruotų urbanizacijos plėtros projektų, statybos leidimus ima nebent seniūnija, o gyventojai, nepaisant itin gražios vietovės, statytis naujus būstus ir kurtis neskuba. Sprendžiama, ką reikėtų tobulinti Pastaraisiais metais finansavimas Linksmakalnio seniūnijai skiriamas pastovus, čia registruota 12 veikiančių ūkio subjektų, dominuoja paslaugos ir gamyba. Būtent čia, Linksmakalnyje, yra net 35 socialinio būsto butai – tai sudaro per 30 proc. viso savivaldybės fondo. Kita patogiam gyvenimui svarbi aplinkybė – Linksmakalnyje žvyrkeliai sudaro tik 44 proc. visų kelių (Kauno rajono vidurkis yra 58 proc.), visi kiti keliai asfaltuoti. Lyginant pagal gyventojų skaičių, seniūnijos gaunamos lėšos keliams asfaltuoti ir tvarkyti – nemažos. Artimiausiu metu numatyta skirti 14 tūkts. Lt kelių priežiūrai ir lėšų Liepų gatvės remontui. Iki 2015 m. bus baigtas Sodų gatvės asfaltavimas ir šaligatvių klojimas. Savivaldybė atlieka Kauno rajono viešojo keleivinio transporto sistemos analizę, pagal kurią bus sprendžiama, ką reikėtų tobulinti, kokie yra trūkumai – taigi, atsižvelgiant į gautas išvadas, viešojo transporto sistema bus

gerinama ir Linksmakalnio seniūnijoje. Miglotos ateities perspektyvos Linksmakalnyje nuo seno buvo medicinos punktas, kurio patalpos bėgant metams tapo nebetinkamos eksploatacijai, taigi šiuo metu svarstomi įvairūs išeities ieškojimo būdai, kaip efektyviai būtų galima suteikti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas seniūnijos gyventojams. Švietimo srityje, nors šiuo metu Linksmakalnyje veikianti mokykla ir darželis visiškai tenkina poreikius, tačiau ateities perspektyvos miglotos – gimstamumo rodikliai nenuteikia viltingai (2010 m. seniūnijoje gimė 9 kūdikiai, pernai – 5). Įrengs modernią šunų prieglaudą Seniūnijoje veikia liaudies meno ir amatų studija „Liepa“, vaikų kraštotyros būrelis, tačiau kultūros centro ryškesnei veiklai trukdo dažna kadrų kaita, stygius iniciatyvių žmonių, kurie suburtų ir įkvėptų bendruomenę. Kol kas visuomeninį gyvenimą Linksmakalnyje labiau sekasi judinti viešajai įstaigai „Penkta koja“, kuri čia įsigytame pastate planuoja įrengti modernią šunų prieglaudą ir kartu vykdyti šviečiamąją, edukacinę veiklą, skirtą jaunimui. Po susitikimo seniūnijoje Kauno rajono vadovai kartu su įstaigos atstovu apžiūrėjo tvarkomas patalpas, domėjosi, kaip savivaldybė galėtų padėti ir prisidėti prie gražios savanorių iniciatyvos. Svarbi jaunimo užimtumo problema Miestelio biblioteka, įsikūrusi tame pačiame pastate kaip ir mokykla-darželis, nesiskundžia lankytojų stygiumi, ypač po pamokų sugužančiais vaikais, tačiau stipriai jaučia erdvės stygių ir turėtų būti plečiama. Pasak seniūno Vaclovo Žvirblio, iš maždaug tūkstančio seniūnijos gyventojų apie 200 yra jaunimas

Šios patalpos bus pritaikytos gyvūnų prieglaudai

Linksmakalnio seniūnija įkurta tik prieš penkerius metus

Ieškos būdų, kaip tinkamiausiai ir efektyviausiai išnaudoti turimas erdves

iki 18 metų, todėl labai svarbi yra jaunimo užimtumo problema. Seniūnijos ir bendruomenės jėgomis aptvarkytas esamas stadionas, o šiuo metu intensyviai dirbama, kad renovuojamame pastate būtų įrengta sporto salė – lėšos šiam projektui pritrauktos iš Europos sąjungos fondų. Visuomenės poreikiams paimtuose plotuose šalia Saulės gatvės planuojama išlyginti ir įrengti rekreacinę zoną, vaikų žaidimų aikštelę. Aktyvūs bendruomenės nariai yra įkūrę asociaciją „Linksmakalnio sporto klubas“, siekiančią kuo daugiau miestelio žmonių įtraukti į sportinę veiklą.

Kūrybingai vertins turimas erdves Apibendrindamas Savivaldybės dienos metu aptartas Linksmakalnio realijas meras Valerijus Makūnas pažymėjo, kad šiuo metu svarbiausios Linksmakalnio seniūnijos problemos yra pirminės sveikatos priežiūros, erdvesnių bibliotekos patalpų klausimai, taigi būtina ieškoti būdų, kaip efektyviau išnaudoti esamas erdves. Savivaldybės atstovai nuodugniai apžiūrėjo mokyklos darželio patalpas, vertindami, kaip jas būtų galima panaudoti pagal daugiafunkcinio centro tipą organizuojamai veiklai.

„Kauno rajono savivaldybė jau turi realių darbų, pavyzdžių, kaip po vienu stogu galima gražiai įkurdinti ir mokyklą, ir darželį, biblioteką, sporto sales, kultūros centrą, bendruomenių namus, gal net ir pačią seniūniją, ir medicinos punktą – tereikia kūrybingai įvertinti turimas erdves ir paieškoti būdų, kaip jas tinkamiausiai, efektyviausiai išnaudoti, užuot lipdžius naujus, brangius ir menkai ekonomiškai pagrįstus pastatus, – sakė V. Makūnas. – Manau, kad toks kelias yra teisingiausias, ir mes juo eisime – tiek Linksmakalnyje, tiek kitose Kauno rajono seniūnijose“. 

Bendradarbiaus su Gori savivaldybe Kauno rajone viešėjo ir su reikšmingiausiais Savivaldybės darbais, vykdomas projektais, investavimo ir laisvalaikio galimybėmis susipažino Shida Kartli (Gruzija) regiono atstovai.

Vizito metu Kauno rajono ir Gori (Gruzija) savivaldybės vadovai Valerijus Makūnas ir Davidas Dadianis pasirašė ketinimų protokolą, kuris taps bendradarbiavimo pagrindu tarp savivaldybių. Tikimasi, kad tarpregioninis bendradarbiavimas skatins abiejų regionų ekonominius, kultūrinius ir žmogiškuosius ryšius, bendravimą

socialinėje ir švietimo srityse, o patirtis, įgyta abipusiu bendradarbiavimu, bus naudinga Kauno rajono savivaldybės ir Gori miesto savivaldybės gyventojams, pramonei ir administracijoms. Delegacijos nariai apsilankė Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, Kauno oro uoste, Socialinių paslaugų centre, Aleksandro Stulginskio

universitete, Ringaudų daugiafunkciame centre, susipažino su privačiu sektoriumi ir smulkių verslo bendrovių veikla. „Esame sužavėti tuo, ką pamatėme. Iš dalies mūsų savivaldybės labai panašios, nes tiek vienoje, tiek kitoje labai išvystytas žemės ūkis“, - sakė D. Dadianis. 


4

Pakaunės ŽINIOS | 2012 03 20| Nr. 12

IŠKILMINGAS MINĖJIMAS

Kovo 11-oji – ne diena kalendoriuje, bet dvasios būsena Koncertavo kolektyvai, šiais metais atstovaujantys Kauno rajonui respublikiniame Dainų dainelės konkurse

Lapių pagrindinės mokyklos moksleivių choreografinė kompozicija

Šventėje dalyvavo Seimo narys D. Jankauskas (antras iš kairės) ir Vyriausybės atstovė Kauno apskrityje Rasa Noreikienė

atkelta iš 1 p.

Raudondvaryje sekė „Senojo gluosnio pasaką“ Raudondvario gyventojai į kultūros centrą rinkosi paminėti dvi progas: Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną ir Raudondvaryje gimusio rašytojo Vlado Dautarto 85-ąsias gimimo metines. Renginyje pasveikinta respublikinio konkurso rašytojo Vlado Dautarto premijos 2012 m. laureatė, Raudondvario gimnazijos 10 kl. mokinė Laura Bakšytė. Vykusiame koncerte dalyvavo apie 150 vaikų ir jaunimo iš Raudondvario kultūros centro bei A. ir A. Kriauzų mokyklos-darželio. Jie parodė muzikinę-literatūrinę kompoziciją pagal rašytojo Vlado Dautarto apysaką „Senojo gluosnio pasaka“.

Padauguvoje pynė eilių ir dainų vainiką Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga Padauguvos kultūros centras ir asociacija Padauguvos kaimo bendruomenės centras pakvietė padauguviečius ir svečius į šventinį koncertą „Nupinsiu Lietuvai vainiką“. Eilių ir dainų vainiką kartu pynė įvairūs ansambliai, gerą nuotaiką dovanojo Čekiškės kultūros centro dramos kolektyvas „Pelėda“. Tautos vienybės šventė Garliavoje Pirmą kartą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos paminėjimas buvo organizuojamas Garliavos sporto centre. Spalvingu pasveikinimu „Būk sveika, Laisve“ į renginį visus kvietė lankstinukai, fojė – paroda „Baltijos kelias – kelias

į Nepriklausomybę“, kurią parengė Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atstovė N. Jonaitienė. Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos pučiamųjų orkestras sutiko žiūrovus nuotaikingais maršais, visiems atėjusiems į renginį ant veidų buvo piešiamos trispalvės ir dalijamos Lietuvos vėliavėlės. Garliavos vidurinės mokyklos mokiniai atliko literatūrinęmuzikinę kompoziciją pagal Roberto Keturakio poemos „Jotvingiai“ ištraukas. Džiugią šventę įsiūbavo sportinių šokių varžybų „Liepsnojantis šokis – 2012“ dalyviai, finalininkai ir nugalėtojai. Tuo tarpu Garliavos mokykloje-darželyje Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventę

nutarta pažymėti netradiciškai. Priešmokyklinio ugdymo pedagogė Romualda Jakenevičienė pasiūlė vaikams nupinti valstybės vėliavos spalvų girliandą. Ji siekė net 31 m ilgį. Iš 9,5 m girliandos vaikai su auklėtoja salėje ant sienos užrašė Tėvynės vardą, o likusia girlianda apjuosė šventinio renginio dalyvius. Salėje buvo pasakojama apie šalies praeitį, vaikučiai dainavo patriotines dainas, šoko, deklamavo eiles. Nuo mados iki krepšinio Kovo 11-ąją Kačerginės vaikų sanatorijoje skambėjo jaunimo pramoginės muzikos „SMILE“, Kačerginės kultūros centro liaudiškos kapelos „Nemuno

Šventė dvigubą šventę

Prieš ketverius metus, kai Lietuva šventė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 18-ąsias metines, Erikos ir Vlado Vasiliauskų šeimoje gimė trynukai – Reda, Enrika ir Adas. „Pradžia buvo nelengva. Tuo pačiu metu užsimaniusiems valgyti ar pradėjusiems verkti trynukams dviejų rankų neužteko. Vyras nusprendė pasinaudoti tėvystės atostogomis, padėdavo mano mama, auklė“, – pasakojo trynukų mama. Kai mažyliams buvo vos septyni mėnesiai, Erika pajuto, kad į pasaulį beldžiasi nauja gyvybė. Dabar mažajai Luknei – treji, o Redai, Enrikai ir Adui – ketveri. Mama sako, kad dabar vėl sunkesnis periodas – vaikučiai labai judrūs, linksmi, smalsūs. Tik spėk juos sužiūrėti. Visi keturi labai panašūs ir kartu labai skirtingi. Mergytės mėgsta deklamuoti, dainuoti, labai greitai įsimena naujus eilėraščius

ir daineles. Vienintelis berniukas Adas, nors judrus ir guvus, nemėgsta sesėms komanduoti, yra mąslesnis ir uždaresnis. Šeima – naujakuriai Taurakiemio seniūnijos Piliuonos kaime. Veikli ir visuomeniška Erika iš karto įsijungė į krašto gyvenimą, įkūrė ir vadovauja Piliuonos bendruomenei. Jaunai mamai rūpi kaimo, kuriame dabar gyvena ateitis, mokyklos, į kurią po kelerių metų turės keliauti Vasilauskų atžalos, likimas. Todėl tarp vaikučius atvykusių pasveikinti Kauno rajono savivaldybės mero Valerijaus Makūno, Taurakiemio seniūnės Danutės Glinskienės ir vaikučių mamos greitai užsimezgė diskusija apie seniūnijos problemas. 

PAVADINIMAS

vingis“ ir mažųjų Kačerginės dainorėlių dainos. Originaliais šokiais, spalvingais rūbais ir populiarių muzikos kūrinių melodijomis visus užbūrė Kauno vaikų mados teatras, džiugino miestelio kūrėjų – tautodailininkų ir rankdarbių meistrų mugė. Vandžiogaloje Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena pažymėta tradiciniu krepšinio turnyru, švietimo ir kultūros meno mėgėjų kolektyvų koncertu. Turnyre į lemiamas kovas stojo trijų skirtingų amžiaus grupių krepšinio atstovai: moksleivių, studentų ir veteranų komandos. Atkakliame ir aistringame finale po sunkios kovos pergalę iškovojo studentų komanda. 


i

Pakaunės ŽINIOS | 2012 03 20| Nr. 12

APDOVANOJIMAI

5

Iškilmingai pagerbti nusipelnę rajono gyventojai Prisimenant 1918 m. vasario 16-ąją, Kauno valstybinio muzikinio teatro salėje penkiems Kauno rajono gyventojams Savivaldybės vadovai iškilmingai įteikė Kauno rajono savivaldybės Garbės ženklus. Meras Valerijus Makūnas ir jo pavaduotojai Petras Mikelionis ir Antanas Makarevičius pirmojo lygio Garbės ženklu už svarų indėlį plėtojant mokslinę ir mokomąją veiklą žemės ūkio srityje apdovanojo prof. Rimantą Karaziją. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino III laipsnio ir Latvijos Respublikos Trijų žvaigždžių III laipsnio kavalierius, Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) Garbės daktaras R. Karazija nuo 1976 metų beveik du dešimtmečius buvo LVA rektorius. Daug dėmesio skyrė Akademijos mokymo bandymų ūkio modernizavimui, studentų praktinio mokymo bazės kūrimui, rūpinosi šioje teritorijoje esančių gyvenviečių gerove, infrastruktūros kūrimu. Savo profesine ir moksline veikla labai prisidėjo rengiant šaliai reikalingus žemės ūkio specialistus, stiprinant Lietuvos žemės ūkį. R. Karazija renginyje negalėjo dalyvauti, todėl Garbės ženklą už tėvelį atsiėmė dukros. Antrojo lygio Garbės ženklas už prasmingą visuomeninę veiklą, lietuvybės ir istorinės atminties puoselėjimą įteiktas Antanui Dagiliui – ilgamečiam buvusios Noreikiškių vidurinės mokyklos (dabar Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija) lietuvių kalbos mokytojui, aktyviam Ringaudų bendruomenės nariui, publicistui, kolekcionieriui. Jis lietuvių kalbą ir literatūrą dėstė net 41 metus, išugdė ne vieną šiandien Lietuvą garsinantį žmogų, daug nuveikė tobulindamas mokytojų lituanistų veiklą rajone. A. Dagilis 1989 m. pirmasis Lietuvoje ėmė redaguoti ir leisti mokyklos laikraštį „Verpstė“, kuris vėliau tapo viso rajono mokinių iliustruotu leidiniu. Atkūrė rajone Lietuvių kalbos draugiją, buvo rajoninių gimtosios kalbos ir poezijos švenčių iniciatorius ir organizatorius. Daug laiko ir dėmesio skyrė ir tebeskiria kraštotyrai. 2003 m. išleido knygą „Tabariškių parapija vakar ir šiandien“, surinko nuotraukų

Garbės ženklą už tėvelį atsiėmė prof. R. Karazijos dukros

J. Staliūnas – vienas aktyviausių Babtų seniūnijos gyventojų

Trečiojo lygio Garbės ženklas įteiktas doc. B.E. Nenortaitei

Garbės ženklas už prasmingą visuomeninę veiklą, lietuvybės ir istorinės atminties puoselėjimą įteiktas A. Dagiliui

albumą „Tabariškių parapijos kryžiai ir žmonės 1926–2009“, apibendrino liaudies menininkų darbus, redagavo tremtinių prisiminimus, rašė apie žymius žmones. A. Dagilis ir šiandien nenutraukia visuomeninės veiklos: yra aktyvus Ringaudų bendruomenės centro narys, šiuo metu rengia leidinį apie Ringaudų seniūniją. Trečiojo lygio Garbės ženklas už ilgametę pedagoginę veiklą rengiant geodezijos specialistus įteiktas doc. Birutei Emilijai Nenortaitei, už pažangų ūkininkavimą ir bendruomeniškumo stiprinimą Juozui Staliūnui ir už etnokultūros puoselėjimą ir dainuojamosios poezijos populiarinimą –Algirdui Svidinskui. Šiuo metu B. E. Nenortaitė yra Kauno kolegijos kraštotvarkos fakulteto lektorė, einanti geodezijos katedros vedėjos pareigas. Nuo 2012 m. VĮ „Kauno kolegija“ akademinės tarybos

Mero pirmasis pavaduotojas P. Mikelionis sveikina A. Svidinską

narė, Lietuvos matininkų asociacijos, tarptautinės matininkų federacijos narė, prezidentė, tarybos pirmininkė, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM matininkų ir matininkų ekspertų kvalifikacijos vertinimo komisijos narė, Visuomeninės tarybos prie LR ŽŪM matininkų „Dėl geodezijos, nekilnojamojo turto kadastro ir žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo veiklos sritis reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo“ narė. 2010–2011 m. Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriuje B. E. Nenortaitė dirbo diegiant Geografinių informacinių sistemų technologijas. Yra pateikusi vertingų pasiūlymų geodezijos, nekilnojamojo turto kadastro ir žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo veiklos sritis reglamentuojančių teisės aktų tobulinimui. J. Staliūnas – ūkininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos narys, Babtų seniūnijos Kaniūkų kaimo seniūnaitis, Kėdainių cukrinių

runkelių augintojų kooperatyvo valdybos narys ir daugelio kitų žemės ūkio asociacijų narys, pučiamųjų orkestro „Algupys“ muzikantas.

Seimo, LR Vyriausybės, LR Žemės ūkio ministerijos, Kauno apskrities viršininko administracijos, Kauno rajono mero, Lietuvos ūkininkų sąjungos padėkomis.

Tai vienas aktyviausių Babtų seniūnijos gyventojų. Sukūręs savo stiprų ūkį daug prisideda prie seniūnijos infrastruktūros gerinimo – greideriuoja, valo sniegą ir remontuoja kelius Krivėnų, Karalgirio, Kaniūkų, Vareikonių kaimuose, padeda prižiūrėti Panevėžiuko kapines, Žalgirio pergalės parką.

A. Svidinskas – Raudondvario kultūros centro meno vadovas, folkloro kolektyvo „Piliarožė“ ir muzikinių projektų grupės „Vitražai“ bei jos moksleivių studijos ir kultūros centro romansų atlikėjų grupės vadovas, Lietuvos etninės kultūros globos tarybos Aukštaitijos padalinio narys, Lietuvos Etninės kultūros draugijos narys, tarmiškos kūrybos grupės vadovas, neformalaus rytų aukštaičių sambūrio prie jos seniūnas.

J. Staliūnas daug dėmesio skiria aplinkos grožiui: 2008 m. Genutės ir Juozo Staliūnų sodyba ūkininkų kategorijoje buvo pripažinta gražiausia Lietuvoje. Kasmet visiems Kaniūkų kaimo gyventojams dovanoja įspūdingas Kalėdų eglės įžiebimo šventes. Už nuopelnus žemės ūkiui, aktyvią visuomeninę veiklą ir gražiai tvarkomą ūkininko sodybą, nesavanaudišką pagalbą bendruomenei apdovanotas LR

Didelio dėmesio susilaukia A. Svidinsko organizuojami dainuojamosios poezijos festivaliai „Ant žemės krašto“, jis yra dainuojamosios poezijos festivalio „Akacijų alėja“ idėjos autorius ir pirmasis organizatorius. Daug dirba su jaunimu – moko groti gitara, yra sukūręs jaunųjų bardų ansamblį. 


6

Pakaunės ŽINIOS | 2012 03 20| Nr. 12

SPORTAS

Pakaunės mokyklose krepšinis tapo pamokomis atkelta iš 1 p.

Krepšinio diena Lapių mokykloje Pirmąja projekto „Krepšinio diena mano mokykloje“ aplankyta mokykla tapo Lapių pagrindinė: čia susirinkusius mokinius visą dieną lydėjo pakili ir šventiška krepšinio dvasia, o šventės kulminacija tapo atvykusios Lietuvos krepšinio žvaigždės. Pirmą pamoką vedė mokyklos mokytojai, tos dienos dėstomą dalyką papasakoję per krepšinio prizmę: matematikoje sprendžiant uždavinius skaičiuotas krepšinio aikštės plotas ir kamuolių pripildytos talpos dydis, dailėje piešti krepšinio vaizdai, užsienio kalbos pamokose prisiminti krepšinio ir sporto terminai ir t. t. Vėliau aistros užvirė krepšinio aikštelėje, kur susigrūmė rajono mokyklų jaunieji krepšininkai 3x3varžybose. Atokvėpio metu pasveikinti vaikų su Krepšinio diena atvyko LKF garbės prezidentas Vladas Garastas, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, administracijos direktoriaus pavaduotoja Raminta Popovienė, Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Irena Marcinkevičienė, projekto kuratorius Darius Pancekauskas. Didžiulio vaikų ir gerbėjų džiaugsmo sulaukė apsilankęs krepšininkas Jonas Mačiulis, kuris susigrūmė su Lapių mokyklos aštuntoku krepšininku Povilu Stankūnu rankos taiklumo – tritaškių mėtymo varžybose. J. Mačiuliui ir keturiolikmečiui moksleiviui santykius teko aiškintis pratęsime, kur P. Stankūnas, nors ir nuolat trindamas iš jaudulio prakaituojančias rankas, vis dėlto sugebėjo įveikti J. Mačiulį vienu tašku. Po pertraukos pratęsus krepšinio 3x3 varžybas paaiškėjo tos dienos galingiausios komandos: pirmą vietą užėmė Mastaičių pagrindinės mokyklos berniukų trejetas, antri liko Zapyškio pagrindinės mokyklos krepšininkai, trečia vieta teko Girininkų pagrindinės mokyklos atstovams. „Krepšinio dienai“ persikėlus į klases, istorijos pamoką vedė V. Garastas, 8– 12 klasių moksleiviams papasakojęs apie krepšinio pradžią ir raidą Lietuvoje. Biologijos pamokoje 8– 12 klasių moksleiviai išgirdo apie raumenų darbą žaidžiant krepšinį iš „Žalgirio“ jaunimo komandos fizinio parengimo trenerio Justino Grainio lūpų. O dailės pamokoje 5– 7 klasių moksleiviai piešė tema „Judesys krepšinyje“.

Estafetę Garliavoje perėmė Mantas Kalnietis „Krepšinio diena mano mokykloje“ aplankė ir Garliavos Juozo Lukšos gimnaziją. Tritaškių metimo varžybose prieš gimnazistą stojo „Žalgirio“ žaidėjas Mantas Kalnietis, integruotas pamokas gimnazistams vedė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) garbės prezidentas Vladas Garastas, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, „Žalgirio“ fizinio parengimo treneris Sigitas Kavaliauskas. Po pirmų pamokų gimnazija suūžė krepšinio ritmu: nuo koridorių televizoriuose transliuojamų krepšinio laidų iki krepšinio atributika pasidabinusių moksleivių. Į sunkiai visus norinčius talpinančią mokyklos sporto salę ovacijomis palaikomi atvyko legendinis krepšinio treneris ir LKF garbės prezidentas Vladas Garastas, projektą kuruojantys LKF ir Savivaldybės atstovai. Pasveikinę vaikus, svečiai juos pakvietė į klases išklausyti integruotų istorijos, biologijos, dailės ir kt. pamokų. Politologijos pamoką – apie Kauno rajono dabartį ir ateities perspektyvas – išsamiai papasakojo meras Valerijus Makūnas, atskleidęs nemažai vaikams nežinomų faktų, raginęs mylėti rajoną ir būti savo krašto patriotais. Pamokos pabaigoje gimnazistai aktyviai uždavinėjo klausimus tiek Garliavai, tiek visam rajonui aktualiomis temomis. „Mane labai pradžiugino jūsų aktyvumas, domėjimasis ir tiesiai į dešimtuką taikantys klausimai. Tai, kad auginame tokį suinteresuotą jaunimą, pilietiškus jaunus žmones, teikia daug vilčių visam kraštui“, – sakė moksleiviams V. Makūnas. Taikliausio klausimo autorių meras apdovanojo rajoną reprezentuojančia dovana. Kol vieni mokėsi pamokose, kiti gimnazistai santykius aiškinosi krepšinio aikštelėje: čia vyko tradicinės pirmų gimnazinių klasių vaikinų 3x3 varžybos pereinamai Kovo 11-osios taurei laimėti. Šį kartą stipriausiais tapo trejetukas iš 1c gimnazinės klasės Bene daugiausia vaikų emocijų sukėlė tritaškių metimo dvikova tarp „Žalgirio“ komandos krepšininko Manto Kalniečio ir gimnazijos komandos kapitono Kerniaus Ribikausko. Po pratęsimo dviejų taškų pergalę išpešė salės karštai palaikomas Kernius, gavęs iš M. Kalniečio autografu papuoštą krepšinio kamuolį. Vėliau krepšininkas tris savanorius iš salės pamokė, kaip taisyklingai mesti kamuolį. „Koks yra geras metimas? Tas, kuris įkrinta!“, – reziumavo žalgirietis.

Į Babtus šventę atvežė Paulius Jankūnas Vesti integruotas pamokas ir kurstyti meilę krepšiniui bei savo kraštui į Babtų gimnaziją atvyko Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) garbės prezidentas Vladas Garastas, „Žalgirio“ ekipos kapitonas Paulius Jankūnas, komandos fizinio pasirengimo treneris Sigitas Kavaliauskas, Kauno rajono moterų krepšinio komandos „Sirenos“ sportininkės Kristina Alminaitė ir Rasa Žemantauskaitė, projektą kuruojantys LKF ir savivaldybės administracijos atstovai. Po iškilmingo svečių sutikimo, palydėto Babtų gimnazijos pasididžiavimu – pučiamųjų orkestro muzika – vaikai suplūdo į klases. Šį kartą stengtasi, kad į integruotas pamokas būtų įtraukti visi gimnazijos moksleiviai, taigi disciplinų, kuriose į dėstomus dalykus pažvelgta pro krepšinio prizmę, buvo nemažai. Šalia ir kitose ugdymo įstaigose vykusių pamokų Babtuose „Sirenų“ komandos krepšininkės įvertino vaikų žinias viktorinoje, kur teko atsakinėti į krepšinio taisyklių klausimus, informacinių technologijų pamokoje buvo montuojamas filmukas apie krepšinio dieną. Kūno kultūros pamokoje sporto salėje 3x3 varžybose grūmėsi Babtų gimnazijos krepšininkės – ši ugdymo įstaiga gali pasigirti ypatingu dėmesiu, skiriamu mergaičių krepšiniui. Jau tradiciškai daugiausia emocijų kėlė krepšinio žvaigždžių ir moksleivių rankos taiklumo varžybos. Tik šį kartą jos buvo net dvejos: pirmose baudas metė taikliausia Babtų gimnazijos moksleivė, nesunkiai taiklumu pranokusi aukščiausią „Sirenų“ žaidėją Kristiną Alminaitę ir gavusi iš jos rankų autografais padabintą krepšinio kamuolį. Antri prie tritaškių metimo zonos stojo vyrai: garbę varžytis su „Žalgirio“ komandos kapitonu iškovojęs Babtų gimnazijos moksleivis, matyt, gerokai jaudinosi, nes net ir karštai palaikomas gimnazistų, iš devynių metimų pataikė tik vieną, tačiau nusiminti nebuvo kada – jam Paulius Jankūnas padovanojo savo pasirašytą krepšinio kamuolį. Iki mokslo metų pabaigos projektas „Krepšinio diena mano mokykloje“ apkeliaus dar devynias ugdymo įstaigas. Vasarą Kauno rajono savivaldybė ir Lietuvos krepšinio federacija pradės vykdyti kitą projektą, sujungsiantį tradicinę Lietuvos religiją su antrąja – krepšiniu. Margininkuose, Tabariškėse, Zapyškio senosiose kapinėse, Ežerėlyje ir Raudondvaryje ketinama kartu atnaujinti kryžius ir koplytstulpius ir pastatyti krepšinio stovus. 

P. Jankūnas dovanoja savo pasirašytą krepšinio kamuolį

Medalius geriausiesiems kabino pats LKF garbės prezidentas

„Krepšinio dienai“ persikėlus į klases, istorijos pamoką vedė V. Garastas

Susirinkusiuosius džiugino nuotaikingi pasirodymai

Garliavoje lankėsi M. Kalnietis


Pakaunės ŽINIOS | 2012 03 20| Nr. 12

POKYČIAI

7

Savivaldybės vadovus Šimtametė džiugina pokyčiai Vilkijoje spinduliuoja Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, jo pirmasis pavaduotojas Petras Mikelionis ir Administracijos direktorius Ričardas Pudževelis lankėsi Vilkijoje, domėjosi, kaip vykdomi projektai ir anksčiau pradėti darbai.

Čekiškės seniūnija tarp kitų Kauno rajono seniūnijų išsiskiria ilgaamžiais. Vasario 6 d. amžiaus jubiliejų atšventė šio miestelio gyventoja Genovaitė Šaltienė. Balandžio 11 d. 100 metų sukaks Eleonorai Masteikienei, o Čekiškės senelių namuose gyvenantis Antanas Kemzūra rugsėjį švęs jau 104-ąjį gimtadienį.

UAB „Rolsa“ direktorius S. Bartašiūnas Aplinkos skyriaus vedėjui E. Katiliui demonstruoja automatinį daugiabučio namo šilumos srauto reguliatorių

Šimtametė Vilkijos slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė po remonto tapo patogesnė, gražesnė ir jaukesnė

„Vilkijoje lankėmės spalio mėnesį. Pokyčiai akivaizdūs. Svarbiausia – baigiamos spręsti šilumos ūkio problemos Tulpių gatvės 8, 10, 12 ir 14 daugiabučiuose. Balandžio mėnesį bus baigta naujos katilinės statyba. Ją išbandysime ir spalio mėnesį, prasidėjus šildymo sezonui, šiluma jau bus tiekiama iš konteinerinės katilinės. Vyksta projekto Vilkijos miesto atnaujinimas ir plėtra darbai, baigtas Vilkijos slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės remontas“, – vardijo V. Makūnas. Šildymo sezoną neturėjo problemų Dėl nesutvarkytų žemės dokumentų buvo įstrigusi konteinerinės katilinės statyba. Šildymo sezono metu daugiabučiai šildyti iš senosios katilinės, pakeistos trasos, modernizuotas punktas. Į susitikimą su rajono vadovais atėję gyventojai džiaugėsi, kad šį šildymo sezoną jie neturėjo problemų. „Anksčiau šalome, mokėjome daug ir buvome nepatenkinti. Šią žiemą butuose buvo šilta, o sąskaitos už šildymą – mažesnės nei anksčiau“, – tvirtino susirinkusieji. Vilkijos gimnazijoje rajono vadovai apžiūrėjo klases, sporto salę, kitas erdves, domėjosi sanitarine ir higienos būkle, bendravo su gimnazijos direktoriumi Antanu Švedu, pedagogais ir moksleiviais. Baigtas ligoninės remontas Spalį Vilkijos slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė dar buvo įkalinta statybiniuose pastoliuose. Šiuo metu Europos

geraširdiškumu ir ramybe

„Vilkijos Gijoje“ dirba per šimtą šio krašto moterų

Sąjungos lėšomis vykdytas projektas baigtas, po remonto ligoninė tapo patogesnė, gražesnė ir jaukesnė. Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Adolfas Augustinavičius džiaugėsi, kad Savivaldybė prisidėjo prie paslaugų kokybės gerinimo – nupirko stomatologinę įrangą. Dabar odontologijos kabinete vienu metu dantis tvarkytis gali du pacientai. Atsiras patrauklūs objektai Praėjusių metų rudenį Vilkijoje pradėtas įgyvendinti 1 mln. Lt vertės projektas „Kauno rajono Vilkijos miesto atnaujinimas ir plėtra“. Iki šių metų pabaigos planuojama sutvarkyti šalia prieplaukos esančio parko aplinką, įrengti slipą, automobilių aikštelę, poilsio aikšteles, laiptus, kurie sujungs dvi apžvalgos aikšteles prie Nemuno, sutvarkyti ir įrengti pėsčiųjų takus. Įgyvendinus projektą Vilkijoje atsiras patrauklūs objektai miestelio gyventojams ir svečiams – apžvalgos takas ir apžvalgos aikštelė su tvarkingais takais, laiptais, suolais, laužaviete, pavėsine. Vykdo itin daug projektų Seniūnas Leonardas Deglius pabrėžė, kad Vilijoje dar niekada nebuvo vykdoma tiek daug projektų. Aktyvi bendruomenė taip pat pritraukė lėšų. Projektas „Vilkijos lopšeliodarželio „Daigelis“ aikštyno rekonstrukcija“ vykdomas LEADER programos lėšomis. Projekto metu bus rekonstruota ir

sutvarkyta lopšelio-darželio kiemo teritorija: nutiesti kietos dangos takeliai, pakeista įvažiavimo į kiemą kelio danga, suremontuoti vandentiekio ir nuotekų šuliniai, suremontuotos pavėsinės ir ūkinis pastatas, teritorija aptverta nauja tvora, pastatyti nauji vartai, įrengta teritorijos saugos sistema, sporto aikštelė ir baseinas su fontanu, sumontuoti nauji įrenginiai žaidimams, sportui ir poilsiui skirtose erdvėse. Taip pat ketinama rekonstruoti laikinuosius globos namus Vilkijoje. Rajone nori plėsti veiklą Praėjusiais metais suremontuota dalis šaligatvio Kauno gatvėje, įrengti laiptai tarp Vydūno alėjos ir Putinų gatvės, atnaujinta Vydūno alėjos važiuojamoji dalis ir borteliai, šiemet Savivaldybė atnaujins dalį susidėvėjusios Vytauto gatvės dangos. Vilkijoje yra 11,3 kilometrų gatvių, 10,7 kilometro iš jų – asfaltuotos. Tai viena iš seniūnijų, kur pakankamai aukštas asfaltuotų gatvių procentas. Kauno rajono savivaldybės vadovai ypač džiaugėsi apsilankymu bendrovėje „Vilkijos Gija“. Čia dirba per šimtą šio krašto moterų. Praktiškai visa pagaminta produkcija iškeliauja į užsienį. Bendrovės „Gija“ vadovas Valdas Pacevičius teigė norįs plėsti bendrovės veiklą Kauno rajone, įkurti naujas darbo vietas Linksmakalnyje arba kitoje rajono vietoje. Savivaldybės vadovai teigiamai vertina bendrovės iniciatyvą ir padės surasti siuvyklai tinkamas patalpas. 

„Namuose geriausia“, – tvirtina garbaus amžiaus sulaukusi G. Šaltienė

Genovaitė Šaltienė stebina ne tik puikia atmintimi, šviesiu protu, bet ir savarankiškumu. Senolė gyvena viena ir kol kas neketina persikelti gyventi pas vaikus. „Namuose geriausia“, – tvirtina garbaus amžiaus sulaukusi G. Šaltienė. Vienatvės nesibaidanti šimtametė labai džiaugiasi sulaukusi svečių. Pasveikinti gražaus jubiliejaus proga Čekiškėn suvažiavo ne tik abi Genovaitės dukros, sūnus, keturi anūkai ir penki proanūkiai, bet ir Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Antanas Makarevičius, Socialinės paramos skyriaus vedėja Angelė Ščiukauskienė, Čekiškės seniūnas Mečislovas Zavedskas, seniūnijos darbuotojos. Garbaus amžiaus sulaukusi senolė nemėgsta dejuoti, nesiskundžia senatvės negaliomis – prastu regėjimu ir klausa. Ji tiesiog spinduliuoja

geraširdiškumu, ramumu ir dėkingumu, kiekvienam suranda gerą žodį. Genovaitė Šaltienė gimė Kėdainių rajone Blandžių kaime statybininko ir namų šeimininkės šeimoje. Šeimoje augo daugiau kaip 10 vaikų, ją išlaikė vienas tėvas, todėl Genovaitei, kaip ir jos sesėms ir broliams, mokslų neteko ragauti. Būdama penkerių pradėjo ganyti žąsis, o paaugusi dirbo įvairius darbus pas ūkininkus. Sulaukusi 18 metų išvyko pas vyresnįjį brolį į Radviliškį, apie 10 metų dirbo Karininkų Ramovėje kavinėje padavėja. Prasidėjus karui, atvyko gyventi į Kauną, įsidarbino buvusiame Raudonojo spalio siuvimo fabrike siuvėja. Kaune gyveno ir dirbo iki pat karo pabaigos. Karui pasibaigus Genovaitė atvyko gyventi į Čekiškę, ištekėjo, augino vaikus. 


8

Pakaunės ŽINIOS | 2012 03 20| Nr. 12

Nedeginkite žolės! Žmonės klaidingai mano, kad deginant žolę žemė bus derlingesnė. Uždegus žolę dėl žmogaus kaltės liepsnose žūva pirmoji pavasario augalija, smulkūs gyvūnai, skursta dirva, didėja vėjo ir lietaus sukelta erozija. Kasmet dėl žolės gaisrų nukenčia ne tik gamta, bet ir žmonės. Dažnai žolės gaisrus sukelia vaikai bei paaugliai, todėl tėvams ir pedagogams derėtų priminti apie tokių gaisrų padaromą žalą. Be to, už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė, o už nepilnamečių paauglių nusikaltimus bus baudžiami jų tėvai. Žolės deginimas laikomas piktybiniu nusikaltimu, kuris baudžiamas pinigine bauda nuo 100 iki 1 200 Lt. Neretai gali tekti ne tik sumokėti baudą, bet ir atlyginti gamtai padarytą žalą (vienas aras įkainojamas 49 Lt). Žolę deginantys ūkininkai rizikuoja netekti Europos Sąjungos išmokų.

Pagal bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles ir kitus Vyriausybės priimtus nutarimus, draudžiama sugrėbtą žolę, nendres, šiaudus deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ir arčiau kaip 100 metrų nuo jų, taip pat negalima deginti nenupjautos žolės, nendrių, javų ir ražienų. Visa tai reikia vežti į specialiai paruoštas saugojimo vietas. Jeigu tokios galimybės nėra, nukritusius medžių lapus, šakas, sausą žolę leidžiama deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvą ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų ir statinių. Draudžiama palikti be priežiūros besikūrenančius laužus, o smilkstančią ugniavietę privalu užgesinti vandeniu, žemėmis. 

Pasirašyta projekto finansavimo sutartis Kauno rajono savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra pasirašė trišalę finansavimo ir administravimo sutartį, skirtą projektui „Vilkijos laikinųjų vaikų globos namų rekonstravimas ir modernizavimas“ įgyvendinti. Projekto tikslas – užtikrinti aukštą teikiamų stacionarių socialinių paslaugų kokybę Vilkijos laikinuosiuose globos namuose. Planuojama rekonstruoti pastatą Ramybės g. 17, kuriame veiklos bus vykdomos šeimynų principu. Pastate bus įrengtos patalpos

2 šeimynoms: gyvenamieji kambariai, dušo arba vonios ir tualeto kambariai, virtuvėlės, administracinės patalpos. Šių patalpų apstatymui bus įsigyjami baldai ir įranga. Pastate bus įrengta 16 paslaugų gavėjų vietų. 

Nedarbo lygis rajone nesikeičia 2012 m. vasario mėnesį Kauno teritorinėje darbo biržoje nedarbo lygis, lyginant su sausio mėnesio duomenimis, nepasikeitė ir siekė 10,7 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. Palyginus su kitomis šalies teritorijomis, registruoto

MIELIEJI KAUNO RAJONO GYVENTOJAI, Mums labai rūpi Jūsų nuomonė apie Kauno r. savivaldybės leidžiamą informacinį biuletenį. Kviečiame išsakyti savo nuomonę ir pageidavimus žemiau nurodytais kontaktais. Laukiame Jūsų grįžtamojo ryšio – rašykite (indre.sekeviciene@krs.lt arba Savanorių pr. 371-322, Kaunas) ir siūlykite aktualias temas, klauskite. Esame atviri Jūsų nuomonei, ilgam ir maloniam bendradarbiavimui.

nedarbo rodikliai Kauno regione vasario mėnesį ir toliau buvo vieni mažiausių. 2012 m. kovo 1 d. duomenimis Kauno teritorinėje darbo biržoje buvo registruota apie 43,9 tūkst. bedarbių. 

VALSTYBĖS GARANTUOJAMA TEISINĖ PAGALBA

VERTA ŽINOTI

Vasaros sezonas bus rekordinis Kauno oro uostas (KUN) patvirtino vasaros sezono tvarkaraštį. Jame numatytos 23 kryptys, iš jų 7 kryptys – vasaros atostogų maršrutai. Oro uosto vasaros skrydžių sezonas prasidės kovo 25 dieną. Vasaros tvarkaraštyje išlieka populiariausios kryptys į Didžiąją Britaniją, Airiją, Vokietiją, Rusijos sostinę Maskvą, kurias papildo jau žinomi ir pamėgti – Alikantės, Koso ir Rodo, nauji – Palmą de Maljorkos, Kipro ir Maltos vasaros atostogų maršrutai bei dar nepažinto Reikjaviko kryptis. Skrydžių dažnis nesikeičia, išskyrus Maskvos, į kurią lėktuvas kils kasdien. „Ateinantis vasaros sezonas Kauno oro uostui bus

rekordinis. Skrydžius vykdys keturios aviakompanijos, o tvarkaraštis bus intensyviausias per visą oro uosto istoriją – per savaitę numatyti net 76 skrydžiai. Tad šią vasarą keliautojai turės didžiausią pasirinkimo galimybę ir net keletą populiariausių Europos vasaros maršrutų“, – sakė Kauno oro uosto komercijos vadovė Jūratė Baltrušaitytė. Vasaros sezono maršrutų tvarkaraštyje numatyti skrydžiai į Palmą de Maljorką, Maltą, Kiprą, Dubliną, Londoną (Stanstedą, Getviką, Lutoną), Liverpulį, Lydsą

Bradfordą, Rygą, Frankfurtą Haną, Birmingemą, Briuselį, Bristolį, Oslą, Tamperę, Stokholmą, Edinburgą, Alikantę, Rodą, Kosą, Maskvą ir Reikjaviką. 2011 m. Kauno oro uosto keleivių srautas viršijo 872 tūkst. Išsiplėtus oro uosto siūlomai skrydžių geografijai, padidėjo ir aktyvaus veikimo zona – oro uosto paslaugomis naudojasi Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Kaliningrado srities ir šiaurinės Lenkijos dalies gyventojai. 

Jaunimo „Apvalusis stalas“ kviečia prisijungti Kauno rajono jaunimo organizacijų sąjunga „Apvalusis stalas“ (KRJOSAS) kviečia Kauno rajono jaunimo organizacijas ar dirbančių su jaunimu nevyriausybines organizacijas, Kauno rajono aukštųjų mokymo įstaigų studentų atstovybes, Kauno rajono mokymo ir ugdymo įstaigų mokinių tarybas, neformalių jaunimo grupių atstovus kreiptis dėl veiklos koordinavimo ir įstojimo į sąjungą el. paštu: krjosas@gmail.com, arba tel. 8 686 44424. KRJOSAS vienija 10 jaunimo ar su jaunimu Kauno rajone dirbančių organizacijų. Pagrindinis vykdomos veiklos tikslas – jaunimo politikos Kauno rajone formavimas, jaunimo organizacijų ar dirbančių su jaunimu

nevyriausybinių organizacijų, Kauno rajono aukštųjų mokymo įstaigų studentų atstovybių, Kauno rajono mokymo ir ugdymo įstaigų mokinių tarybų, neformalių jaunimo grupių ir kt. vienijimas, aktyvinimas ir skatinimas kuo aktyviau įsijungti į

vykdomą Kauno rajone jaunimo politiką. Taip pat siekiama prisijungti prie Kauno rajone ir visoje Lietuvos Respublikoje vykdomos jaunimo aktyvinimo, verslumo skatinimo, kultūrinės, edukacinės, sportinės ir kitokios veiklos. 

KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖJE

GYVENTOJAI PRIIMAMI: Pirmadieniais 10.00–12.00 val. | Trečiadieniais 14.00–16.00 val. Savanorių pr. 371, Kaunas  Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas (302 kab.)  Kauno rajono savivaldybės mero pirmasis pavaduotojas Petras Mikelionis (304 kab.)  Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Antanas Makarevičius (314 kab.)

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA

Savanorių pr. 371, LT-49500 Kaunas Pirminę teisinę pagalbą Kauno r. gyventojams teikia Teisės skyriaus darbuotojai:  I–IV 8.00–17.00; V 8.00–15.45 (221 kab.)  II 8.00–12.00; III–IV 8.00–17.00 (112 kab.)

Registracija į mero ir pavaduotojų priėmimą: tel. (8 37) 305 571 | el. p. meras@krs.lt  Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Ričardas Pudževelis (202 kab.)  Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Raminta Popovienė (204 kab.)  Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Povilaitis (222 kab.) Registracija į Administracijos direktoriaus ir pavaduotojų priėmimą: tel. (8 37) 305 503 | el. p. margarita.navickaite@krs.lt Dėmesio! Registruodamasis asmuo turi nurodyti savo vardą, pavardę, adresą, telefoną ir vizito tikslą. Asmenys turi galimybę reikšti savo nuomonę apie aptarnavimo kokybę, išdėstyti savo pageidavimus ir pasiūlymus raštu ir įmesti juos į pageidavimų, pasiūlymų, pastabų dėžutę, esančią I aukšte. Gyventojai prašymus, skundus gali siųsti el. p. info@krs.lt

Kauno rajono savivaldybės informacinis biuletenis. Tekstų ir fotografijų autoriai: Vilma Kasperavičienė, Živilė Bilotaitė-Jokubauskienė, Indrė Sekevičienė. Apipavidalino Alina Butrimė. Redaktorė Indrė Sekevičienė (indre.sekeviciene@krs.lt), (8 37) 313 828. Spausdino UAB Spaudos namai „Arx Baltica“. Platinamas nemokamai. Tiražas 26 000 egz.

Savivaldybės biudžetinė įstaiga | Kodas 188756386 | Adresas: Savanorių pr. 371, LT-49500 Kaunas | Tel. (8 37) 305 571 | Faks. (8 37) 305 501 | El. p. info@krs.lt | www.krs.lt


Pakaunės žinios Nr.: 12