__MAIN_TEXT__

Page 79

Kartais lietus geriau nei šviečianti saulė. Kai lyja lietus yra šlapia ir vėsu, tačiau minant pedalus kūnas savaime šyla, todėl niekada nebūna tikrai šalta. Kai svilina saulė ir nėra jokio šešėlio, nežmoniškas karštis atima jėgas, ima skaudėti nusvilusią odą ir visas kūnas vis tiek sušlampa nuo prakaito. Mėgaudavausi kiekvienu užplaukusiu debesėliu.

Ne viskas vertinga, kas brangiai kainuoja.

Pernu mieste pamečiau savo brangiuosius alpinizmo akinius. Tai sunervino, bet aš galėjau judėti toliau. Man baisu buvo net pagalvoti, kas būtų, jei kur vidury laukų pamesčiau pompą ir man nuleistų padangą. Va čia tai košmaras, būčiau nežinojęs, ką daryti! Nors pompa ir kainavo penkis kartus pigiau už akinius, bet šioje kelionėje ji buvo kur kas vertingesnė.

Kartais reikia stabtelėti.

O taip, aš buvau pasiryžęs lėkti, važiuoti, skubėti. Bet paklausiau savęs, o kur keliavimo smagumas? Kartais pralėkdavau įdomius miestus, lankytinas vietas, paminklus – nesgi turiu tikslą, važiuoju jo link. Bet vėliau nebeskubėjau. Leisdavau sau pagulėti paplūdimyje, vaikščioti po apleistas pilis, gulėdamas pievoje skaityti knygą, nukrypti nuo maršruto vien tam, kad ką nors įdomaus pamatyčiau.

Būk čia ir dabar.

Aš supratau, ką tai reiškia, nes kitaip gyventi tiesiog nebuvo įmanoma. Negali tikėtis, kad rytdiena bus geresnė nei šiandiena, nes jei nebus – jausiesi sumautai. Negali tikėtis, kad rytdiena bus blogesnė nei šiandiena, nes jausiesi sumautai jau tą pačią dieną. Apie rytdieną galvoti yra absoliučiai beprasmiška – svarbu tik tai, kas yra čia ir dabar. Kelyje yra nuokalnės ir įkalnės. Būna saulėtos ir lietingos dienos. Galiu važiuoti pro miestą, upę ar laukus. Jei yra nuokalnė, galiu ilsėtis arba kaip tik minti ir pasiekti didesnį greitį. Jeigu šviečia saulė, aš galiu išsidžiovinti rūbus. Jeigu privažiuoju upelį – galiu išsiskalbti. Jei randu wifi, galiu įkelti nuotraukas. Jei esu parduotuvėje – galiu nusipirkti maisto. Ir darau visa tai ne tada, kai noriu, o tada, kai galiu. Čia ir dabar. Bet po nuokalnės ateina įkalnė. Po saulės ateina lietus. Upelio galiu ir neprivažiuoti. Wifi galiu ir nerasti. Parduotuvė gali ir nedirbti. Ir aš negaliu laukti, kol ateis geresni laikai, nes reikia reaguoti. Pavyzdžiui, apsaugoti daiktus nuo staiga užklupusio lietaus. Kiekviena sekundė svarbi. Jei įkuriu stovyklą laukuose, toli nuo upės – galiu išgerti tik tiek vandens, kiek turiu su savimi. Čia ir dabar. Visą laiką pakanka tik reaguoti į aplinkybes. Žiūrėti, kas yra čia ir dabar, ir reaguoti, prisitaikyti, nelaukti, kol kas nors pasikeis. Bet aš negaliu neturėti plano ir tikslo. Aš juk turėjau aiškų maršrutą, kurį sudariau pats. Bet pakeliui vien tik prisitaikymas prie mano paties pasirinkto kelio, prie to, ką jis man paruošė čia ir dabar. OZONAS

79

Profile for Ozonas

Ozonas 54 — Gyvybės troškulys  

Tampame vis labiau izoliuoti savo sterilioje aplinkoje, nes tolstame nuo gamtos aplinkos, kupinos jutimų ir jausmų. Apsaugoti Žemės gyvybę g...

Ozonas 54 — Gyvybės troškulys  

Tampame vis labiau izoliuoti savo sterilioje aplinkoje, nes tolstame nuo gamtos aplinkos, kupinos jutimų ir jausmų. Apsaugoti Žemės gyvybę g...

Profile for ozonas
Advertisement