__MAIN_TEXT__

Page 64

Svarbiausia – vaiko poreikiai Kuriant lauko erdves landšafto architektė skatina į jų kūrimą įtraukti vaikus, įsiklausant į jų poreikius. „Vaikai yra nuotykių ieškotojai ir tyrinėtojai. Iššūkiai ir patyrimai jiems reikalingi kaip oras. Vaikai laipioja medžiais, žaidžia su vandeniu, šokinėja per griovius. Greitis, aukštis, netikėtumas ar kita, kas „kutena“ vaikams pilvą, yra pagrindiniai motyvai žaisti“, – skatinančius būti lauke veiksnius vardija žaliųjų erdvių kūrėja. Todėl pirmiausia ji pataria atsižvelgti į tai, kokio amžiaus vaikams yra kuriama žaidimų erdvė. Septynerių – dvylikos metų vaikai mėgsta konkuruoti ir laimėti, tokio amžiaus vaikų socialinis ir emocinis vystymasis labai daug priklauso nuo fizinio aktyvumo. Šio amžiaus vaikai entuziastingai tyrinėja ir imasi naujų iššūkių. S. Kanapeckaitė pastebi, kad tokio amžiaus vaikai save mato visai kitaip, nei priešmokyklinio amžiaus: „Jie jaučiasi daug didesni, nori būti toliau nuo suaugusių akių. Be to, šiuolaikiniai tokio amžiaus vaikai labai greitai bręsta. Todėl sukurti jiems patrauklias žaidimų aikšteles yra savotiškas iššūkis.“ Visai kitaip, jos nuomone, yra su trylikos – šešiolikos metų amžiaus vaikais. Jiems žaidimas reiškia buvimą nieko neveikiant – paaugliams svarbu jausti, kad kam nors priklauso ir yra pastebėti. „Tokio amžiaus vaikams turi būti pakankamai komandinių ir individualių sporto užsiėmimų. Skirtingos erdvės privalo turėti vizualinių ryšių viena su kita, kad vaikai galėtų stebėti ir būti

stebimi. Tokio amžiaus vaikai jaučiasi beveik suaugusiais, todėl svarbu, kad žaidimų erdvės būtų netoli miesto centro ar kitų aktyvių miesto zonų, o jei tai mokyklos teritorija – arti aktyviausių judėjimo taškų, jokiu būdu ne teritorijos glūdumoje“, – pataria S. Kanapeckaitė.

Auginančios žaliosios erdvės Ugdymo įstaigoms, ieškančioms sprendimų kaip įrengti savo teritorijas, S. Kanapeckaitė pataria kviesti specialistus, kurie padės sukurti projektą. Ji skatina kurti originalius, mokyklos kryptį, veiklą ir pasirinktą temą atitinkančius sprendimus. Iš anksto apgalvota vizija gali padėti apibrėžti spalvas, medžiagiškumą bei pasakoti istoriją. Tačiau labiausiai ji ragina nepamiršti pačių vaikų ir prioritetais nelaikyti dalykų, kurie susiję vien tik su lengva priežiūra bei patogumu suaugusiems. Ugdymo įstaigoje ji siūlo išskirti erdves, kurios žadina vaikų kūrybą, fantaziją, skatina bendravimą bei savęs pažinimą, o taip pat yra ir gamtos, ekologijos procesų bei įvairių tyrinėjimų aplinka. Kūrybai, menams skirtoje zonoje specialistė pataria naudoti įvairias medžiagas, detales, kuriomis vaikai galėtų laisvai naudotis: smėlis, vanduo, medis, skirtingi įrankiai, šaukštai, talpos. „Du medžio gabalai vienam vaikui bus slėptuvė, o kitam stalas su kėde. Vaiko kūrybai reikia duoti „medžiagos“. Laisvi elementai, nesuorganizuota erdvė kur kas labiau žadina vaizduotę ir lavina kūrybiškumą nei konkretūs objektai“, – pavyzdį pateikia landšafto architektė. Bendravimo aplinkoje, jos nuomone, svarbi erdvė ir elementai, kurie skatintų komandinį vaikų darbą: grupiniai sporto žaidimai ar namelio statymas. Tokie žaidimai atskleidžia vaikų charakterio savybes, tokias kaip lyderystė, kruopštumas, arba padeda išmokti suvokti naujus jausmus, pavyzdžiui, kilusius dėl netikėtai atrastos natūralios baimės kristi ar būti tamsoje.

Kranbruko pradinė mokykla. Simon Wood nuotr.

64

Įsivaizduodama gamtos pažinimo vietą S. Kanapeckaitė savo sumanyme kurtų kelias, viena nuo kitos besiskiriančias, tačiau susijusias erdves. Tai turėtų skatinti tyrinėti, eiti iš vienos erdvės į kitą, ieškoti kažko naujo, nepatirto, grįžti ir vėl pasitikrinti, stimuliuoti smalsumą ir vaizduotę. Tai turėtų būti žaidimų erdvė, kuri taip pat atskleistų ir paaiškintų įvairius gamtoje vykstančius procesus, vėjo greitį ar augalų šaknų veikimo principą, bei ugdytų vaikų vertybes: pagarbą gamtai, atsakingą elgesį su jos resursais. „Labai svarbi įvairovė. Būtina įtraukti augalus, kurie pritraukia vabzdžius, drugius, paukščius. Teikia skirtingų formų ir spalvų lapus, vaisius. Vanduo, skirtingos dangos: smėlis, skalda, akmenys, žievė, žemė. Čia būtina kurti įvairias apšvietimo sąlygas: saulėta, pavėsinga, pusiau pavėsinga. Išsaugoti charakteringą reljefą: kalnelius, griovius, daubas, įvairius elementus, rąstus, žabų krūvas, kelmus, dumblą – tai ne tik reikalinga vaikų žaidimams, bet ir sukuria palankias sąlygas apsigyventi gyvūnams: paukščiams, varlėms, driežams, vabalams. Vaikams reikia suteikti galimybę paliesti, pamatyti iš arti ir su gamta susidurti akis į akį“, – mintimis dalijasi landšafto architektė S. Kanapeckaitė.

Profile for Ozonas

Ozonas 54 — Gyvybės troškulys  

Tampame vis labiau izoliuoti savo sterilioje aplinkoje, nes tolstame nuo gamtos aplinkos, kupinos jutimų ir jausmų. Apsaugoti Žemės gyvybę g...

Ozonas 54 — Gyvybės troškulys  

Tampame vis labiau izoliuoti savo sterilioje aplinkoje, nes tolstame nuo gamtos aplinkos, kupinos jutimų ir jausmų. Apsaugoti Žemės gyvybę g...

Profile for ozonas
Advertisement