Page 63

LINA BAKŠYTĖ

Mažiau tvarkos vaikų žaidimų erdvėse V

iešosios erdvės, skirtos vaikams, mūsų šalyje sparčiai atsinaujina: savivaldybės kuria bendruomenėms skirtus projektus, savarankiškai savo teritorijas tvarko ugdymo įstaigos. Į gyvenamųjų rajonų statybos darbus investuotojai taip pat jau įtraukia naujų žaidimų aikštelių įrengimą. Ir nors vaikams skirtų lauko erdvių daugėja, pasaulio tendencijas atitinkančių savo šalyje vis dar neturime.

Kryptis – gamtinė įvairovė Privačių bei visuomeninių žaliųjų erdvių kraštovaizdžio architektė, studijos „Prerijų sodai“ įkūrėja Sandra Kanapeckaitė pastebi, kad mūsų šalies specialistai dar tik pradeda atrasti, kokius šiandienos vaikų poreikius turėtų atliepti lauko aikštelės. Viešųjų erdvių tvarkymas daugelio vis dar yra siejamas su švara bei sterilumu, todėl didžiausias dėmesys įrenginėjant vaikų erdves yra sutelkiamas į takus, suoliukus bei šiukšliadėžes. Krūmai, medžiai, vabzdžiai ar vėjo nešiojami lapai vis dar yra suvokiami kaip netvarka, todėl gamtinė įvairovė ir kraštovaizdis jose yra labai skurdus. „Žaidimų aikštelės dažnai tėra įvairių įrenginių rinkinys nučiuožimui, laipiojimui, supimuisi. Dažniausiai sprendimai būna šablonizuoti, parengti prioretizuojant saugumo, higienos reikalavimus. Tai yra klaidinga kryptis, kuri viliuosi pasikeis“, – Lietuvos situaciją apibūdina architektė. Išskirdama šių dienų pasaulio tendencijas S. Kanapeckaitė pažymi, kad kiekviena šalis išgyvena savo raidą ir turi savo nuostatas bei reikalavimus. Pavyzdžiui, amerikiečiai yra labai apriboję vaikų žaidimų aikštelių dizainą griežtais saugumo reikalavimais, todėl stato tik sertifikuotus įrenginius. Skandinavai priešingai – laisvai kuria unikalias aikšteles, dažnai naudoja natūralias medžiagas. „Tačiau bendra šių dienų tendencija, kaip ir kitose srityse, yra atsigręžimas į gamtą. Vaikų žaidimų erdvės integruojamos į natūralią gamtą arba priešingai – urbanizuotose teritorijose kuriami natūralią gamtą imituojantys elementai bei procesai. Edukacijos ir pažinimo funkcijos tampa vis svarbesnės. Tai skatina labai originalių, apgalvotų, gyvybingų ir daugiafunkcinių erdvių atsiradimą“, – pagrindinę kryptį įvardija landšafto architektė.

Viešųjų erdvių tvarkymas daugelio vis dar yra siejamas su švara bei sterilumu, todėl didžiausias dėmesys įrenginėjant vaikų erdves yra sutelkiamas į takus, suoliukus bei šiukšliadėžes.

Ji pastebi, kad mūsų viešosiose erdvėse labiausiai trūksta minkštojo landšafto dizaino elementų: „vanduo ir purvas, medžiai, krūmai bei aukšta pieva su nušienautais takais, aikštelėmis, charakteringas reljefas, gyvūnai, laisvos dalys (medžiaga, iš kurios galima statyti), resursų suradimas, kaip uogos ar vaisiai – štai kas vaikams kelia džiaugsmą ir motyvuoja žaisti. Tačiau dažnai nugali įvairūs ribojimai ir baimės, todėl vaikų žaidimų kūrėjai susikoncentruoja vien tik į kietąsias, pilkąsias struktūras: įrenginius, dangas ir šviestuvus. Dėl to labai apmaudu.“ Tvarios architektūros bei natūralistinio želdinimo principus savo darbe taikanti specialistė mano, kad kūrybingumas leidžia viską suderinti. Jos nuomone, daug kas pasikeistų, jei ne statybininkai ar savivaldybių administratoriai, o kūrybinga kraštovaizdžio architektų, industrinio dizaino atstovų bei gatvės menininkų komanda imtųsi kurti vaikų žaidimų erdves. OZONAS

63

Profile for Ozonas

Ozonas 54 — Gyvybės troškulys  

Tampame vis labiau izoliuoti savo sterilioje aplinkoje, nes tolstame nuo gamtos aplinkos, kupinos jutimų ir jausmų. Apsaugoti Žemės gyvybę g...

Ozonas 54 — Gyvybės troškulys  

Tampame vis labiau izoliuoti savo sterilioje aplinkoje, nes tolstame nuo gamtos aplinkos, kupinos jutimų ir jausmų. Apsaugoti Žemės gyvybę g...

Profile for ozonas