Page 52

Mokslininkė džiaugiasi, kad Aukštumalos pelkę ir Nemuno deltą aplankė žymaus Prūsijos botaniko pelkėtyrininko profesoriaus Karlo Alberto Vėberio (Carl Albert Weber) anūkas Akselis Vėberis (Axel Weber) bei proanūkis Matijas Frilingas (Matthias Frieling). Svečiai nuoširdžiai domėjosi jų senelio įspaustais pėdsakais pelkėtyros mokslo istorijoje. „Jiems viskas buvo labai įdomu. 1898 ir 1900 m. Prūsijos žemės ūkio ministerijos užsakymu į Nemuno deltą tirti Aukštumalos pelkės sukultūrinimo galimybių atvyko entuziastingas Brėmeno pelkių tyrimo stoties gamtininkas A. K. Vėberis. Jis labai kruopščiai ištyrė pelkę, o surinktą medžiagą apibendrino mokslinėje monografijoje, kurią 1902 m. išleido Berlyne. Tai buvo pirmoji mokslinė monografija pasaulyje apie aukštapelkes. Todėl ji yra tarsi pelkių tyrėjų Biblija, apie ją žino visuose pasaulio universitetuose studijuojantys pelkėtyros mokslą. Taigi mes esame išties laimingi, kad dirbame ten, kur dirbo profesorius K. A. Vėberis, kad per prabėgusį šimtmetį pelkė nebuvo visiškai sunaikinta“, – sako J. Sendžikaitė.

Verslo iniciatyva UAB Klasmann-Deilmann Šilutė yra viena seniausių šiuo metu Lietuvoje veikiančių durpių gavybos ir perdirbimo bendrovių, kuriai priskirta beveik 1700 ha pietrytinio Aukštumalos pelkės ploto. Per metus čia yra išgaunama apie 470 tūkst. m³ durpių žaliavos, kuri sunaudojama įmonės durpinių substratų gamybos cechuose. Tačiau durpės yra išgaunamos ekologiniu požiūriu

52

ypač jautrioje aplinkoje. Aukštumalos pelkė yra Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje, yra įrašyta į Ramsaro konvencijos tarptautinės svarbos ir NATURA 2000 saugomų teritorijų sąrašus. Todėl pramoninkams ir gamtininkams labai svarbu yra susikalbėti, ieškoti kompromisinių sprendimų. „Įvairiapusė veikla Aukštumalos pelkėje – vienas iš puikių verslo, mokslo, gamtosaugos ir visuomeninių organizacijų sutarimo pavyzdžių. Glaudžiai bendradarbiaujame su Nemuno deltos regioninio parko administracija, Lietuvos botanikos instituto Gamtos tyrimų centro mokslininkais, Lietuvos gamtos fondo darbuotojais, vietos visuomeninėmis organizacijomis. Ieškome ir randame visiems priimtinus sprendimus, – apie veiklą pasakoja įmonės atstovė Valerija Daukantienė. – Kita vertus, pelkė yra mūsų maitintoja, privalome ne tik imti iš gamtos, bet ir, atiduodant jai duoklę, jau dabar pasirūpinti jos ateitimi. Nors įstatymai išteklių naudotoją atlikti tam tikrus darbus įpareigoja tik baigus gavybą, mes nelaukiame eksploatacijos pabaigos, pelkės atkūrimo mokomės jau dabar. Tokios praktikos Lietuvoje yra mažai, o pasaulinė šioje srityje irgi tik įsibėgėja“. Durpių gavybos įmonė dalyvauja apsausintų ir degradavusių pelkių ekologinio atkūrimo, subalansuoto naudojimo ir darnaus vystymo programose, prisideda prie atliekamų mokslinių tyrimų, pelkėdarai palankių sąlygų atkūrimo neeksploatuojamoje Aukštumalos pelkės dalyje. Stebėjimai ir natūriniai tyrimai įmonės iniciatyva Aukštumalos telmologiniame draustinyje ir durpių kasybos laukuose atliekami nuo 2005 m.

Profile for Ozonas

Ozonas 54 — Gyvybės troškulys  

Tampame vis labiau izoliuoti savo sterilioje aplinkoje, nes tolstame nuo gamtos aplinkos, kupinos jutimų ir jausmų. Apsaugoti Žemės gyvybę g...

Ozonas 54 — Gyvybės troškulys  

Tampame vis labiau izoliuoti savo sterilioje aplinkoje, nes tolstame nuo gamtos aplinkos, kupinos jutimų ir jausmų. Apsaugoti Žemės gyvybę g...

Profile for ozonas