Page 50

Todėl reikia suvokti – tam, kad mūsų namus pasiektų sodo gėrybės, kažkur buvo nusausinta pelkė. Vienas iš šiuolaikinės durpių pramonės pagrindinių siekių yra surasti alternatyvą, kuo pakeisti dalį durpių, kad būtų mažinamos jų kasybos apimtys.

Pažeistos pelkės aštrina klimato kaitą Mokslininkė mano, kad esame laimingi žmonės, nes mūsų krašte durpių kasimas bei pelkių sausinimas prasidėjo gerokai vėliau ir buvo bent kiek mažiau intensyvus nei šalyse, kuriose durpės buvo naudojamos kaip kuras. Būtent jos pirmosios pajuto pelkių praradimo pasekmes ir pradėjo ieškoti būdų, kaip atkurti tai, kas jau yra pažeista ar net visiškai sunaikinta. „Kai kuriems gal atrodo, kad pelkių atkūrimui skiriamos lėšos yra tarsi į balą išmesti pinigai, bet mes džiaugiamės, kad Lietuva yra jau šį tą nuveikusi šioje srityje. Gal ne iš karto galėsime pamatyti rezultatus, tačiau tai tikrai atsipirks po kelių dešimtmečių. Juk mūsų krašto pelkės formavosi tūkstantmečius, sunaikinti tokią

Pelkės Lietuvoje. Žemėlapį sudarė mapijozai.lt 50

ekosistemą galima gana greitai, bet atkurti gyvybingą pelkę vienu rankos mostelėjimu tikrai nepavyks, – svarsto J. Sendžikaitė. – Dauguma Lietuvos žemapelkių yra nusausintos ir paverstos dirbamais laukais ar pievomis. Deja, ne visos šios žemės tiko žemės ūkiui, ne visi durpynai po eksploatacijos buvo tinkamai rekultivuoti. Dabar daug nusausintų plotų jau nebeteikia jokios ūkinės naudos. Likimo valiai paliktos žemės apaugo menkaverte augalija, biologinė įvairovė atsikuria čia lėtai. Apleisti plotai tapo gana didelių CO₂ emisijų šaltiniu.“ Užsienio šalių mokslininkai įvertino pasaulio valstybių nacionalinio šalies ploto vienetui tenkančias CO2 emisijas iš pažeistų pelkių. Nustatyta, kad Lietuva (0,93 tonų/ha) patenka į didžiausius kiekius šių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančių valstybių dešimtuką – po Indonezijos, Estijos, Baltarusijos, Islandijos, Suomijos, Malaizijos, Olandijos, Airijos ir Brunėjaus. Tai – tik vienas iš rodiklių, rodančių, kokia svarbi pelkių atkūrimo problema, kurią neatidėliotinai turi spręsti pasaulio visuomenė.

Profile for Ozonas

Ozonas 54 — Gyvybės troškulys  

Tampame vis labiau izoliuoti savo sterilioje aplinkoje, nes tolstame nuo gamtos aplinkos, kupinos jutimų ir jausmų. Apsaugoti Žemės gyvybę g...

Ozonas 54 — Gyvybės troškulys  

Tampame vis labiau izoliuoti savo sterilioje aplinkoje, nes tolstame nuo gamtos aplinkos, kupinos jutimų ir jausmų. Apsaugoti Žemės gyvybę g...

Profile for ozonas