__MAIN_TEXT__

Page 49

Tačiau intensyvus pramonės vystymasis bei žemės ūkio plėtra nuo XIX a. pabaigos Lietuvoje išnaikino beveik visas žemapelkes ir gerokai pakenkė aukštapelkėms. Siekiant išsaugoti išlikusias pelkių ekosistemas, dauguma jų buvo įtrauktos į ES saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“, o pačios didžiausios saugomos kaip gamtos rezervatai. Todėl labai svarbiomis tampa verslo aplinkosaugos iniciatyvos, kurios padeda atkurti pelkių buveines ir skatina protingą gamtinių išteklių naudojimą.

Būdas švelninti klimato kaitą Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto mokslo darbuotoja, Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė dr. Jūratė Sendžikaitė tvirtina, kad pelkės yra labai svarbios mūsų planetai. „Pelkės dengia vos 3 proc. sausumos paviršiaus, tačiau jose sukaupta gerokai daugiau organinės anglies nei visuose mūsų planetos miškuose. Dabar vis plačiau kalbama apie tai, kad jos prisideda prie klimato kaitos švelninimo. Nepažeistų pelkių augalai dėl fotosintezės sugeba akumuliuoti anglies dioksidą iš oro ir jį organinės medžiagos pavidalu tūkstantmečiams saugiai užrakinti durpių kloduose. Tai labai svarbu, nes anglies dioksidas, kaip ir azoto oksidai bei metanas, yra vienos iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų“, – apie pelkių svarbą kalba botanikė. Pelkės yra reikšmingos, nes jos veikia kaip vandens reguliavimo ir tiekimo sistemos. Girdime, kaip pasaulyje dažnėjantys potvyniai nusiaubia vandenynų pakrantėse įsikūrusias gyvenvietes. Šiems reiškiniams, greta klimato kaitos bei kylančio pasaulinio vandenyno lygio, daug įtakos turi sunaikintos natūralios pakrančių ekosistemos su pelkynais, mangrovų miškais. „Būtent pakrančių pelkynai tarsi kempinė pristabdydavo vandens perteklių ir prislopindavo staigius potvynius“, – sako J. Sendžikaitė. Kita pelkių sausinimo pasekmė – durpių klodo nykimas. Specialistė nurodo, kad Olandijoje yra vietų, kuriose dėl jau kelių šimtmečių intensyvaus ūkininkavimo nusausintuose pelkynuose žemės paviršius nuslūgo net šešis metrus. Teritorija, kuri kadaise buvo iškilusi keturis metrus virš jūros lygio, dabar plyti net dviem metrais žemiau nei kaimyninės jūros vandenys. Apsaugoti šiuos derlingus plotus nuo užliejimo – iššūkis jau ne vienai vietinių gyventojų kartai.

Grėsmė – išteklių naudojimas Kur kas daugiau apie pelkes žinome kaip vartotojai, nes nuo senų laikų pelkės buvo žmogaus pragyvenimo šaltinis. „Lietuvoje pelkynų įsisavinimas paspartėjo XIX a. pabaigoje, kai nusausintos žemės buvo skirtos miškininkystės, žemės ūkio ir pramonės reikmėms, – pasakoja mokslininkė. – Nusausintos žemapelkės tapo derlingomis kultūrinėmis pievomis ar ariamais laukais. O štai norint ūkininkauti nusausintose aukštapelkėse tekdavo įdėti gerokai daugiau pastangų – rūgščios kimininės durpės nebuvo svetingos kultūriniams augalams, todėl laukus tekdavo kalkinti ir tręšti specialiomis trąšomis“.

Kasmet iš pažeistų Lietuvos šlapynių į atmosferą patenka apie 7 mln. tonų anglies dvideginio, o tai sudaro labai reikšmingą mūsų šalies emisijų dalį. Šie skaičiai tampa itin aktualūs beiškeičiančioje ES strategijoje: iki 2050 metų bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamą kiekį sumažint net 80%.

J. Sendžikaitė priduria, kad durpių pramonė ypač svarbi šių dienų gėlininkystės ir daržininkystės verslui. Dauguma pramoniniuose šiltnamiuose užaugintų gėlių ir daržovių auga durpių substratuose. OZONAS

49

Profile for Ozonas

Ozonas 54 — Gyvybės troškulys  

Tampame vis labiau izoliuoti savo sterilioje aplinkoje, nes tolstame nuo gamtos aplinkos, kupinos jutimų ir jausmų. Apsaugoti Žemės gyvybę g...

Ozonas 54 — Gyvybės troškulys  

Tampame vis labiau izoliuoti savo sterilioje aplinkoje, nes tolstame nuo gamtos aplinkos, kupinos jutimų ir jausmų. Apsaugoti Žemės gyvybę g...

Profile for ozonas
Advertisement