Page 41

Kodėl verslas imasi šių pokyčių? Pagrindinė priežastis – stipriai išaugęs vartotojų susirūpinimas gyvūnų gerove ir maisto kokybe, į kurį, norėdami likti konkurencingi, turi atsižvelgti verslas. Vartotojams vis labiau rūpi verslo socialinis atsakingumas, dėl kurio pirkėjai rinksis nebūtinai pigesnius produktus. Viešosios nuomonės tyrimai rodo, kad trys ketvirtadaliai lietuvių mano, jog narvai nesuteikia vištoms pakankamai gerų sąlygų. Pakalbinome Mykolą Šermukšnį, gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai” aktyvistą. „Tušti narvai” informuoja visuomenę apie fermos gyvūnų laikymo sąlygas ir bendradarbiauja su Lietuvos įmonėmis, siekdami teigiamų pokyčių gyvūnams. Kaip atrodo mažame narve laikomų vištų gyvenimas? Vištos, gyvenančios narvuose, negali atlikti daugumos joms natūralių veiklų: laisvai judėti, kapstyti žemės ieškant maisto ar prausti plunksnų smėlyje. Jos neturi galimybės kvėpuoti grynu oru ar matyti saulės šviesos. Fizinis aktyvumas vištoms – labai svarbus, nes užtikrina tinkamą raumenų vystymąsi ir tvirtą kaulų struktūrą. Tyrimai rodo, kad narvuose auginamų vištų kaulai silpnesni, o dėl fizinio aktyvumo trūkumo joms vystosi osteoporozė. Geresnės sąlygos tenka vištoms, gyvenančioms ant kraiko. Jos ne tik turi didesnę erdvę, skirtą lesimui, gėrimui, lizdą kiaušinių dėjimui, bet ir galimybę laisvai judėti paukštidėje ant šiaudais, pjuvenomis ar kitu kraiku padengtų grindų. Kitaip tariant, vištų laikymas ant kraiko užtikrina daugiau fiziologinių paukščių poreikių. Kodėl dėl kiaušinių produkcijos kreipėtės ne į paukštynus, o į kitus verslus? Kad ir kiek gali nupirkti vienas žmogus, įmonių perkamoji galia yra kur kas didesnė nei atskirų žmonių. Jei didelis užsakovas pasakys paukštynui, kad nuo tam tikrų metų nebepirks narvuose augintų kiaušinių, bet pirktų kitaip išgautus kiaušinius, paukštynas turės rimtą priežastį pakeisti vištų sąlygas kitu. Tokiu būdu viena įmonė gali pagerinti gyvenimus tūkstančiams ar net milijonams gyvūnų.

Narvuose laikomos vištos patiria skausmingą procedūrą – joms nukarpomi snapai. Žmonių reakcijos patvirtino apklausų rezultatus – absoliuti dauguma žmonių buvo pasibaisėję tokiomis gyvūnus išnaudojančiomis praktikomis. Kaip galima prisidėti prie gyvūnų gerovės aktyvizmo? Prisidėti galime kiekvienas. Geriausias būdas kovoti prieš gyvūnų kankinimą yra atsisakyti trečiu numeriu pažymėtų vištų kiaušinių. Nepirkdami narvuose augintų kiaušinių sumažiname jų paklausą. Taip pat, būdami jų klientais, galime rašyti įmonėms elektroniniu laiškus, „Facebook“ žinutes ir skatinti imtis teigiamų pokyčių. Ką turi žinoti kiekvienas vartotojas? Naudinga žinoti, ką reiškia skaičiai, nurodyti ant kiaušinių. Svarbiausias yra pirmasis skaičius, kuris nurodo, kokiomis sąlygomis buvo auginamas paukštis. Kuo pirmasis skaičius didesnis, tuo blogesnėmis sąlygomis jis užaugintas:

Kokio susitarimo siekiate? Siekiama susitarti, kad Lietuvos įmonės pasirašytų pasižadėjimą iš savo prekybos ar produkcijos išimti narvuose laikomų vištų kiaušinius per kelerių metų pereinamąjį laikotarpį. Stebime palankius pokyčius prekybos sektoriuje. Lietuvoje nr. 3 kiaušinių atsisakyti iki 2025-ųjų įsipareigojo didieji prekybininkai „Rimi“, „Maxima“, „Norfos mažmena“, „Lidl Lietuva“, „Iki“. Socialiai atsakingą sprendimą vieni pirmųjų taip pat priėmė saldainių gamintojai „Naujoji rūta“, viešbutis „Panorama“. Šiuo metu jungiasi vis daugiau maisto gamintojų, viešbučių, o taip pat restoranų, kavinių bei prekybininkų. Su kokia reakcija susidūrėte, kai paviešinote paukštynuose laikomų vištų gyvenimo sąlygos? Paviešinę filmuotą medžiagą iš dviejų didžiausių Lietuvos paukštynų sulaukėme didelio žiniasklaidos dėmesio.

Mykolas Šermukšnis

OZONAS

41

Profile for Ozonas

Ozonas 54 — Gyvybės troškulys  

Tampame vis labiau izoliuoti savo sterilioje aplinkoje, nes tolstame nuo gamtos aplinkos, kupinos jutimų ir jausmų. Apsaugoti Žemės gyvybę g...

Ozonas 54 — Gyvybės troškulys  

Tampame vis labiau izoliuoti savo sterilioje aplinkoje, nes tolstame nuo gamtos aplinkos, kupinos jutimų ir jausmų. Apsaugoti Žemės gyvybę g...

Profile for ozonas