__MAIN_TEXT__

Page 38

Ginčai kilo ir ne tik dėl pieno, bet ir kitų iš pieno gaunamų maisto gaminių. Prieš trejus metus JAV kilo kova dėl majonezo – anksčiau beveik negirdėta Pagardų ir padažų tiekėjų asociacija sukilo prieš „Just Mayo“ padažą, kurio sudėtyje nėra kiaušinių. Tačiau kilus šio padažo šalininkų protestui, bylos nagrinėjimas buvo nutrauktas. Ginčai kilo ir dėl netikro sviesto ar jogurto, kurio sudėtyje nėra įprastam jogurtui būdingų ingredientų. Kiek linksmesnis įvykis – pernai socialiniame tinkle „Facebook“ dėmesio sulaukė Jungtinės Karalystės tinklo „Sainsbury‘s“ pirkėjos pasipiktinimas, kad augalinės kilmės sūris gali būti vadinamas bet kaip – kad ir Gariu – tik ne sūriu. Per kelias valandas socialiniuose tinkluose pasirodė begalė juokelių, kad veganiški produktai turėtų būti vadinami žmogiškais vardais, o prekybos tinklas „Facebook“ patalpino nuotrauką, esą pristato naują produkto etiketę veganiško sūrio linijai su pakeistu pavadinimu „Gary“.

Kiti pavadinimai klaidina labiau Tačiau ar kitas pavadinimas iš tiesų būtų geriausias sprendimas? Veganų bendruomenės (angl. The Vegan Society) atstovai po Europos Teisingumo Teismo nutarimo pareiškė, kad augalinės kilmės produktai parduotuvių lentynose buvo jau pakankamai ilgai, kad galėtų būti nebepainiojami ir vadinami panašiai kaip gyvulinės kilmės produktai. Pasak bendruomenės atstovų, vis daugiau žmonių renkantis veganišką gyvenimo būdą, mėsos, pieno ir kiaušinių pramonės jaučia grėsmę ir taip siekia užkirsti kelią vartotojų „migracijai“. Pasipiktinimą neseniai priimtu Teismo sprendimu jau išreiškė ne tik užsienio vegetarai ir veganai, bet ir tai propaguojantys ar

palaikantys lietuviai. Viena tokių – veganiškų tofu desertų „The Goodvibes Kitchen“ įkūrėja Gabrielė Nečejauskaitė. Daugiau nei dvejus metus alternatyvas varškės sūreliams kurianti Gabrielė teigia nuo pat veiklos pradžios žinojusi, kad neturi teisės savo gaminių vadinti sūreliais: „Lietuvoje jau seniau galiojo draudimas augalinės kilmės produktus vadinti „pienu“, „sūriu“, „varške“ ir panašiai, kad vartotojas nebūtų klaidinamas. Bet kaip kitaip juos pavadinti? Teko pasukti galvą ir, deja, liko labai neoriginalus pavadinimas – „tofu desertas“, – sako Gabrielė. Tačiau, pasak kūrėjos, jos produktus žmonės patys vadina „sūreliais“, nes tai yra suprantamesnis terminas – tuo metu nemažai žmonių net nežino, kas yra tofu. Pašnekovė mano, kad toks įstatymas yra absurdiškas. „Pritariu, kad prie žodžio „pienas“ turėtų būti parašyta, iš ko tas produktas pagamintas, pavyzdžiui, pridėti, ar tai avižų, ar ryžių pienas. Kadangi įstatymai to daryti neleidžia, pardavėjai turi gaminį vadinti „ryžių gėrimas“, o tai daugelio pirkėjų pasąmonėje siejama su nekokybišku produktu, jog kažkas yra praskiesta – juk ir sulčių rinkoje yra 100 proc. sultys ir sulčių gėrimai, į kuriuos dažniausiai būna pridėta visko, ko nenorėtume vartoti. Manau, kad tai klaidina dar labiau. Bet, iš esmės, žmonės neskaito etikečių ir ta informacija neturi didelės reikšmės – daug svarbiau vizualinė medžiaga. Jeigu ant pakelio nupiešta karvė, tai karvės pienas, jei migdolai – vartotojas tikisi pajausti migdolų skonį. Tai labiau psichologinis reiškinys“, – sako Gabrielė. 22-ejų metų desertų kūrėja pati nevartoja gyvulinės kilmės produktų, todėl tema apie produktų žymėjimą jai yra jautri ir svarbi. Ji mano, kad tokie sprendimai turi reikšmingų ekonominių pasekmių visiems veganiškų produktų gamintojams. „Šis sprendimas pakenkė ir tebekenkia augalinės produkcijos gamintojams Europos Sąjungoje, nes vien tai, kad negalima vartoti tam tikrų terminų, kainuoja – juk reikia atnaujinti pakuotę. Bet aš tikiuosi, kad ateityje požiūris į produktų pavadinimus pasikeis. Bet kuriuo atveju, tie žmonės, kurie renkasi augalinės kilmės produktus, juos pirks ir toliau, sudėtingiau bus nebent pritraukti naujus vartotojus. Pavyzdžiui, kas norės pirkti ne augalinės kilmės sūrį, o „kietą augalinių riebalų mišinį“? O juk gyvulinės kilmės sūris taip pat yra „pieno ir gyvulinės kilmės riebalų, fermentų ir druskos mišinys“, – svarsto Gabrielė.

Ar keisis kiti pavadinimai? Tiesa, yra kelios išimtys, kai žinomas tikslus produktų pobūdis arba pavadinimu aiškiai apibūdinama produkto savybė. Todėl, pavyzdžiui, kokosų pienas, žemės riešutų, kakavos sviestas ir toliau lieka vadinami taip pat. Nepaisant kelių išimčių, augalinės kilmės produktų vartotojai spėlioja, kokios pasekmės laukia po šio sprendimo – ar tai pakeis finansinę abiejų rūšių produktų gamintojų padėtį? O gal pokyčiai ir toliau vyks kitose srityse – pavyzdžiui, vis dar galima vartoti tokius terminus kaip „dešrelė“, „mėsa“, „kepsnelis“, „mėsainis“ mėsos produktų pakaitalams iš tofu ar pupelių. Jau dabar nemažai aktyvistų mano, kad tik vienos srities produktų pavadinimų draudimas didina atskirtį tarp visavalgių ir vegetarų bei veganų, nors atsižvelgiant į gausią alternatyvių produktų pasiūlą, atskirtis kaip tik turėtų mažėti. 38

Profile for Ozonas

Ozonas 54 — Gyvybės troškulys  

Tampame vis labiau izoliuoti savo sterilioje aplinkoje, nes tolstame nuo gamtos aplinkos, kupinos jutimų ir jausmų. Apsaugoti Žemės gyvybę g...

Ozonas 54 — Gyvybės troškulys  

Tampame vis labiau izoliuoti savo sterilioje aplinkoje, nes tolstame nuo gamtos aplinkos, kupinos jutimų ir jausmų. Apsaugoti Žemės gyvybę g...

Profile for ozonas
Advertisement