Page 35

Vokietijoje – maždaug 1,27 €/kg (ekologiškų bananų kaina maždaug 0,68 € didesnė). Turbūt nė vienas nenorėtų mokėti už prekes daugiau, tačiau turime nepamiršti, ką reiškia produkto kaina ir ką ji lemia. Tik apie 7 proc. nuo šios mažos sumos atitenka darbuotojams plantacijose, o didžiausia dalis, daugiau nei 40 proc. – mažmenininkams. Šiuo atveju, sunkiausią ir pavojingiausią fizinį darbą, ilgiausiomis darbo valandomis atliekantys žmonės tai daro už beveik neegzistuojantį atlygį. Pavyzdžiui, svetainėje www.storyofbanana. com galima stebėti atlyginimų paskirstymą – per 5 valandas plantacijos darbuotojai uždirba apie 7,8€ , Lidl – 3 418 729€, o Schwarz – 1 163 051€. Prekybos centrai ir supirkėjai ragina parduoti užaugintus vaisius kuo mažesne kaina, o tai lemia mažesnes bananų augintojų ir plantacijų darbininkų pajamas, kurios negarantuoja pakankamo pragyvenimo lygio. Moterų, dirbančių tropinių vaisių sektoriuje, padėtis dar sunkesnė. Nėščios moterys iš karto praranda darbą, kartu neturėdamos ir jokių motinystės teisių. Daugelis moterų taip pat patiria seksualinį priekabiavimą darbo vietoje. Pagrindinės šalys, iš kurių į Lietuvą atkeliauja bananai, yra Ekvadoras ir Kosta Rika. Šios šalys pasižymi ryškiais darbuotojų teisių pažeidimais – vietoj valandinio užmokesčio mokamas užmokestis pagal rezultatus, tokiu būdu darbuotojai priversti dirbti viršvalandžius po ir taip neretai 14 valandų per parą, 6 dienas per savaitę trunkančios darbo savaitės. Net ir dirbdami kasdien, darbuotojai negali būti užtikrinti savo ateitimi, nes jų kontraktai trumpalaikiai, o galimybės jungtis į sąjungas ar ginti bei reikalauti savo teisių nėra.

Kokias įmones palaikome?

Bananai nėra vieninteliai produktai, kuriuos vertėtų rinktis atsakingai. Tarp pagrindinių ir dažniausiai perkamų prekių yra kava, arbata bei medvilnė, tačiau nepamiršti reikėtų ir bet kokio kito produkto. Kiekvienas iš mūsų yra vartotojas ir savo pirkiniais remia įmones, kurių produkciją perka. Mokėdami pinigus lyg sakome, kad sutinkame su jų aplinkosauginėmis nuostatomis, tuo, kaip jie elgiasi su darbuotojais ir kiek jiems moka, todėl svarbu būti atsakingais vartotojais. Produkto kaina priklauso nuo kelių faktorių, todėl brangesnis produktas negarantuoja geresnių sąlygų darbuotojams. Tad gali kilti klausimas, kaip žinoti, kokias įmones palaikome?

Vienas paprasčiausių būdų yra stebėti etiketes, tačiau svarbu žinoti kelis faktus. Paskutiniu metu susidomėjimas natūraliais produktais tampa vis didesnis, o tuo sėkmingai naudojasi verslininkai, norintys daugiau uždirbti. Šiuolaikinis atsakingas pirkėjas tūrėtų kritiškai vertinti teiginius ant pakuočių, todėl pirmiausia svarbu žinoti, ką šie žodžiai ir įvairūs kiti užrašai reiškia. Aplinkai ir žmogaus organizmui mažiau kenksmingų produktų (dažnai pavadinamų „ekologiškais“) sertifikavimas gali būti labai įvairus, atitinkantis skirtingus standartus – EcoCert, USDA organic, Ecolabel – tai tik keli tokio sertifikavimo pavyzdžiai. Atsakingas

vartotojas tūrėtų siekti, kad produktas būtų kuo tvaresnis (angl. susitainable). Tvarūs produktai apima aplinkosauginius, socialinius ir ekonominius faktorius, kitaip tariant, jais siekiama visapusės naudos. Ieškant produktų, kurių gamybos metu nebuvo išnaudojami žmonės, dėmesį reikėtų atkreipti ir akimis ieškoti sąžiningos prekybos (angl. fairtrade) ženklo. Sąžininga prekyba – tai sistema, egzistuojanti daugiau nei 50 metų, jos pagrindinis tikslas yra didesnis teisingumas tarptautinėje prekyboje. Ji paremta bendradarbiavimu, skaidrumu, pagarba ir lygybe. Pagrindiniai sąžiningos prekybos principai yra pastovi, skaidri partnerystė, lyčių lygybė, sąjungų skatinimas, saugios ir sveikos darbo sąlygos, jokio vaikų darbo. Iš pradžių gali pasirodyti, kad tokie principai yra savaime suprantami, deja, tokių atsakingų įmonių pasaulyje nėra tiek jau daug. „Fairtrade“ sistema užtikrina, kad į produkto kainą įskaičiuojamas mokestis, reikalingas užtikrinti socialinių sąlygų ir aplinkosaugos – vandens, žemės, oro apsaugos – tobulinimą. Ši sistema užtikrina pastovų ir sąžiningą atlygį už darbą, finansinę pagalbą jos prireikus bei priedus, kuriuos darbuotojai gali panaudoti asmeniniams tikslams arba bendram siekiui – pavyzdžiui, įkurti vaikų priežiūros centrą.

Sąžiningos prekybos ženklo paieškos

Nematant kasdienio darbuotojų vargo ir gyvenimo sąlygų gali būti nesunku nuo to atsiriboti ar bent jau galvoti, kad vienas žmogus nieko nepakeis. Realybė yra tokia, kad iš dalies ši situacija yra būtent mūsų – vartotojų – rankose ir reikia visai nedaug, kad darbininkų gyvenimo sąlygos taptų geresnės. Kiekvienas iš mūsų turi teisę ir pareigą žinoti, kokias įmones remia ir kokias darbo sąlygas palaiko savo kasdieniais pirkiniais bei ko reikalauja iš gamintojų. Deja, „Fairtrade“ skyriaus Pabaltijo šalyse nėra, mes esame priskiriami prie Suomijos, galbūt todėl sąžininga prekyba Lietuvoje nėra gerai išvystyta. „Fairtrade“ sertifikuotų produktų Lietuvoje galima rasti, tačiau jų pasirinkimas nedidelis. Tropinių vaisių pagrindiniuose Lietuvos prekybos centruose galima pastebėti tik atsitiktinai juos importavus, o ne dėl specialiai prekybos tinklo padaryto užsakymo. Galima to priežastis – maža paklausa dėl nežinojimo. Lietuvoje tik 19 proc. apklaustųjų atpažino sąžiningos prekybos ženklą, nors įmonės socialinę atsakomybę jie nurodė kaip vieną svarbiausių kriterijų renkantis maisto produktus. Susivienijimo „Žali.LT“ iniciatyva Lietuva 2016 m. prisijungė prie kampanijos „Make Fruit Fair!“ (liet. „Padarykime vaisius sąžiningais!“), kurią šiuo metu koordinuoja asociacija LITDEA. Ji skatina piliečių sąmoningumą, atsakingą vartojimą, sąžiningą atlyginimą bei saugias darbo sąlygas. Kampanija apima 15 Europos valstybių, o jos dėmesio centre – atogrąžų vaisių gavybos sektorius. Parduotuvėse atsiradus daugiau „Fairtrade“ produktų, pirkėjai galėtų nuspręsti, ar keli sutaupyti centai verti to, kad palaikytume žmonių išnaudojimą, ar visgi socialinė atsakomybė mums yra svarbesnė. OZONAS

35

Profile for Ozonas

Ozonas 54 — Gyvybės troškulys  

Tampame vis labiau izoliuoti savo sterilioje aplinkoje, nes tolstame nuo gamtos aplinkos, kupinos jutimų ir jausmų. Apsaugoti Žemės gyvybę g...

Ozonas 54 — Gyvybės troškulys  

Tampame vis labiau izoliuoti savo sterilioje aplinkoje, nes tolstame nuo gamtos aplinkos, kupinos jutimų ir jausmų. Apsaugoti Žemės gyvybę g...

Profile for ozonas