Page 31

Saugo tai, ką pažįsta

Nenauja, bet pastaruoju metu vis populiarėjanti mintis, kad tik tie, kas pažįsta gamtą, gali ją saugoti. Tai iliustruojantis pavyzdys – Viešvilės (Jurbarko raj.) bendruomenės įsitraukimas į pažintį su per jų miestelį tekančio upelio bioįvairove ir ekologine būkle.

Viešvilės upelis buvo pasirinktas dėl savo ypatingų geografinių ir biologinių savybių – jo ištakos yra laukinėse Viešvilės gamtinio rezervato pelkėse, toliau per patį miestelio centrą jis teka iki Nemuno. Bendruomenė Joninių šventės metu buvo kviečiama įbristi upelin ir specialiu tinkleliu pagauti ant dugno besilaikančius bestuburius. Pradžioje miestelio gyventojai kiek atsargiai žiūrėjo į netradicinį pasiūlymą, tačiau laikui bėgant vis daugiau žmonių susidomėjo netikėta edukacija ir planuotą jos laiką teko pratęsti. Daugelis buvo nustebę, kiek įvairių organizmų gyvena jiems gerai pažįstamame upelyje.

01.

Savo kieme, miesto, kaimo ar bendruomenės teritorijoje palikite nešienaujamos žolės plotus, kuriuose netrukdomai veisis įvairūs vabalėliai ar augalai. Taip padėsime vabalams ir paukščiams rasti daugiau įvairių sėklų.

02.

Pasitelkę kaimynus surenkite savo aplinkos tvarkymo talką. Nuimkite plastikinius maišelius, įstrigusius medžiuose, drauge surinkite šiukšles kelkraščiuose, upių šlaituose ir tankumynuose, paverstuose laukiniais sąvartynais.

03.

Pamilkite piktžoles. Taip vadinamos piktžolės yra naudingos ne tik žmogui, bet ir gamtai. Botanikai jau seniai pastebėjo, kad kai kurie augalai gali turėti teigiamos įtakos augdami vieni šalia kitų.

04.

05. 06.

Didžiausią įspūdį visiems paliko apie 10 cm dydžio pintis – tik nedaugelis apie šį organizmą buvo girdėję. Vaikai aktyviausiai atliko edukacines užduotis, o jų tėvai tuo metu rūpinosi, ar upelio vanduo švarus ir ką reikia daryti, norint palaikyti gerą jo būklę. Joninių vakaro renginys Viešvilėje parodė, kad pasitelkus netradicines edukacines formas galima ne tik sudominti, bet ir įkvėpti vietines bendruomenes pažinti bei saugoti savo artimoje aplinkoje esančią gamtą.

Susitelkusi bendruomenė gali daugiau

Vieningo recepto biologinės įvairovės išsaugojimui, deja, nėra. Tačiau teoriškai, tai gana paprasta: reikia mažinti žemės naudojimą, ypač žemės ūkio srityje, pesticidų naudojimą, remti ekologinį ūkininkavimą, saugoti ir atkurti pelkes, kitas šlapynes bei kurti saugomas teritorijas. Tačiau svarbu suvokti, kad bendruomenės pačios gali prisidėti prie savo aplinkos puoselėjimo ir išsaugojimo.

07. 08.

Kartu su vaikais gaminkite ir iškelkite paukštelių, šikšnosparnių ar boružėlių inkilus. Tvarkydami kelkraščius ir kurdami gėlynus sodinkite vietines rūšis, keiskite cheminius pesticidus bei trąšas jų ekologiškais atitikmenimis, naudokite mulčią ir kiliminius augalus (taip bus apribotas nepageidaujamų augalų atsiradimas ir sumažintas laistymo poreikis), kompostuokite augalų atliekas, o susidariusį kompostą panaudokite dirvai rudenį.

09.

Organizuokite vietinės gamtos pažinimo užsiėmimus. Jei jūsų artimoje aplinkoje yra upelis, ežeras, upė, miškas ar pieva pasidomėkite, kas joje gyvena, kuo tai yra unikalu. Žmonės myli ir saugo tai, ką pažįsta.

Sodinkite gėles, kurias mėgsta bitės. Bičių sveikatai būtinos gerai išsilaikiusios buveinės ir nepažeistos ekosistemos. Laukinės bitės dažnai atlieka svarbią tam tikrų augalų apdulkinimo funkciją, tad veiksmingumu pranoksta namines bites, ir dėl to jų nykimas gali turėti neigiamos įtakos derliui, pavyzdžiui, vaisių.

10.

Jei statote ar renovuojate, pasidomėkite rūšimis, kurios galėtų pas jus įsikurti. Atlikite reikalingus pertvarkymus: išgręžkite skyles storoje sienoje ir atlaisvinkite plyšius (bitėms atsiskyrėlėms), padarykite angas statybiniuose blokeliuose (šikšnosparniams), įrenkite lizdus po stogu ir balkonuose.

Sukurkite sodelį, kuriame paliksite natūralios gamtos lopinėlį. Palikite nudžiūvusį medį, kurio drevėse galės įsikurti urviniai gyvūnai, senus lapus ar akmenis smulkiems žinduoliams, varliagyviams ir įvairiems bestuburiams.

11.

Dalyvaukite gamtosauginėse akcijose, bendradarbiaukite su užsienio organizacijomis.

Sodinkite tradicinius, vietinius (neinvazinius) augalus. Sodindami augalus, kurie yra vietiniai, veiksime išvien su gamta, o ne prieš ją. Vietiniai augalai padeda saugoti vandenį, yra atsparūs ligoms, prisideda prie kitų vietinių rūšių išsaugojimo.

12.

Supažindinkite bendruomenę su invazinėmis rūšimis. Didžiulę įtaką saugomoms ir retoms rūšims bei buveinėms turi invazinės rūšys, kurios paprastai yra prisitaikiusios prie žymiai įvairesnių aplinkos sąlygų nei vietinės. Invaziniai augalai intensyviau plinta ir nustelbia vietines rūšis, gali visiškai pakeisti buveines.

OZONAS

31

Profile for Ozonas

Ozonas 54 — Gyvybės troškulys  

Tampame vis labiau izoliuoti savo sterilioje aplinkoje, nes tolstame nuo gamtos aplinkos, kupinos jutimų ir jausmų. Apsaugoti Žemės gyvybę g...

Ozonas 54 — Gyvybės troškulys  

Tampame vis labiau izoliuoti savo sterilioje aplinkoje, nes tolstame nuo gamtos aplinkos, kupinos jutimų ir jausmų. Apsaugoti Žemės gyvybę g...

Profile for ozonas