Page 24

tema

KLIMATO KAITOS POKYČIAI Gyvenvietės

Dėl tirpstančių ledynų ir paprastai įšalusių žemių tirpimo, apie 30 Aliaskos kaimų yra iškeliami arba yra pavojuje būti iškeliami.

Pragyvenimas

Klimato kaita stipriai veikia pagrindinius autochtonų grupių pragyvenimo šaltinius. Pavyzdžiui, vandenyno žinduoliai pasitraukia tolyn nuo krantų ir tampa nepasiekiami Aliaskos autochtonams juos medžioti.

Permainos

Iki 2100 m. dėl klimato kaitos gali tekti perkelti net 13 milijonų žmonių, gyvenančių JAV pakrančių regionuose, ir šimtus milijonų – kitose pasaulio dalyse.

Ligos

Tirpstant amžinam įšalui, dirvose gali pasklisti po ilgo miego atgiję virusai bei bakterijos. 2016 m. dėl atitirpusio elnio palaikų Sibiro tundroje įvyko juodligės protrūkis. Virusas pateko į dirvą, vandenį bei maistą – užsikrėtė šalia besiganę elniai, arti gyvenę vietos žmonės.

Migracija

Plonėjantis ledas, aukštesnė temperatūra keičia arktinių žinduolių migraciją ir įpročius.

24

Naujoji Zelandija, Australija, Indonezija, Rusija ar Suomija, o kai kuriose Afrikos ir Azijos šalyse autochtonai net nėra pripažinti kaip tokios grupės. Didžiausias iššūkis ir svarbiausias vienijimosi tikslas išlieka savų žemių apsauga, ypač dėl įvairių suinteresuotų grupių kėsinimosi į jas: kultūriškai ir ekonomiškai svarbiose žemėse kertami miškai, statomos hidroelektrinės, vykdomi kasinėjimai ir ekoturizmo programos, kurių metu turistai vyksta pamatyti paskutinių civilizacijos nepaliestų pasaulio kampelių. Daugybė pavyzdžių tai gali įrodyti. Pavyzdžiui, 2008 metais vykęs kivirčas tarp valstybės ir vietos indėnų, kuomet valdžia priėmė įstatymą dėl žemių privatizavimo, teisindama tuo, kad žemė priklauso visiems šalies piliečiams, o ne vienai grupei žmonių, nors Peru ratifikavo ILO 169 konvenciją dar 1994 metais bei yra pasirašiusi JTO deklaraciją. Šiandien čia toliau vyksta konfliktai dėl naftos gręžimo autochtonų žemėse. Pastarieji, didžiulio tarptautinio dėmesio susilaukę protestai JAV, kai vietos indėnų gentys pasisakė prieš per jų šventas žemes tiesiamą naftotiekį nuo Šiaurės iki Pietų Dakotos. Taip pat, visai neseniai priimtas įstatymas Norvegijoje ir Suomijoje ribojantis žvejojimo teises Tenojoki upėje ir itin paveikiantis vietinius samius. Nors šiose šalyse autochtonų teisės laikomos vienos geriausiai apsaugotų pasaulyje, tačiau dėl sprendimo priėmimo beveik nebuvo tartasi su vietiniais valdymo organais – samių parlamentais. Atskirai reikėtų pasakoti apie hidroelektrinių daromą įtaką, kurios klaidingai laikomos aplinkai draugišku energijos šaltiniu. Visai neseniai socialiniame tinklapyje „Facebook“ du svarbūs tarptautiniai kanalai – Climate Reality ir Economic Global Forum pasidalino vaizdo įrašu, kuriame buvo džiaugiamasi Kosta Rikos pasiekimais aplinkosaugoje, kur naudojami beveik vien atsinaujinantys energijos šaltiniai: daugiausiai hidroelektrinės, kurių statyba taip pat susilaukia autochtonų priešiškumo. Tai rodo, kaip iš tikrųjų neadekvačiai yra suvokiama aplinkosauginė problema. Hidroelektrinės yra atsinaujinantis energijos šaltinis, tačiau toli gražu ne aplinkai draugiškas. Į aplinką išmetamųjų dujų kiekis nėra didelis palyginus su iškastinio kuro ar atominės energijos gamyba, tačiau hidroelektrinės išskiria didžiulius kiekius anglies dioksido statant rezervuarus, taip pat patys rezervuarai išskiria metano dujas. Visgi, didžiausia daroma hidroelektrinių žala yra aplinkinės ekosistemos griovimas. Upės yra užtvenkiamos, o tai sukelia didžiulius žuvų migracijos pokyčius. Taip pat patvindžius upes yra iškraustomi aplinkiniai kaimai. Taip autochtonai ir vietiniai gyventojai nebetenka savo pagrindinių pragyvenimo šaltinių, o tai skatina migraciją į didžiuosius miestus, kur paprastai šiems žmonėms sunku rasti sau vietą darbo rinkoje. Taip šios grupės atsiduria skurdo ir socialinių problemų rizikoje. Trumpai tariant, tai paveikia visą lokalią ekosistemą ir visus ekosistemos dalyvius aplinkui. Būtent dėl to, hidroelektrinių negalima vadinti tvariais energijos šaltiniais, nes tai, kas tvaru, turėtų išlaikyti ekosistemas nepaliestas.

Profile for Ozonas

Ozonas 54 — Gyvybės troškulys  

Tampame vis labiau izoliuoti savo sterilioje aplinkoje, nes tolstame nuo gamtos aplinkos, kupinos jutimų ir jausmų. Apsaugoti Žemės gyvybę g...

Ozonas 54 — Gyvybės troškulys  

Tampame vis labiau izoliuoti savo sterilioje aplinkoje, nes tolstame nuo gamtos aplinkos, kupinos jutimų ir jausmų. Apsaugoti Žemės gyvybę g...

Profile for ozonas